Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. O. D. ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2236-643/2021 pagal ieškovo D. O. D. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės

24. 2018 m. rugpjūčio 9 d. FNTT buvo surašytas pranešimas apie Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarės D. J. pranešimo pagrindu pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-00047-18 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (Neteisėtas praturtėjimas).

25. 2018 m. rugpjūčio 16 d. prokuroras priėmė nutarimą ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00047-18 – skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. O. D. AB SEB banke turimoje sąskaitoje esantiems 1 206 890 Eur, visiškai apribojant nuosavybės teisę, turto saugotoju paskiriant AB SEB banką. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi pratęstas iki 2021 m. vasario 12 d.

26. 2021 m. sausio 8 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00047-18 nutrauktas, nenustačius, kad būtų padarytos veikos, turinčios BK 189¹ straipsnio 1 dalies ir 216 straipsnio 1 dalies numatytų nusikalstamų veikų požymius. Nutarimu, be kita ko, FNTT buvo pavesta inicijuoti piniginių lėšų (1 206 890 Eur) saugomų FNTT depozitinėje sąskaitoje, esančioje AB Swedbank, pripažinimo bešeimininkiu turtu procesą, pranešant apie bešeimininkio daikto buvimą VMI. 2021 m. sausio 14 d. prokuroro nutarimu buvo patikslinta aptariamo nutarimo rezoliucinė dalis – piniginių lėšų (1 206 890 Eur) pripažinimo bešeimininkiu turtu procesą pavesta inicijuoti VMI. Piniginės lėšos (1 206 890 Eur) pervestos iš FNTT depozitinės sąskaitos AB Swedbank į VMI depozitinę sąskaitą AB Šiaulių banke.

27. Išnagrinėjęs įtariamojo D. O. D. gynėjo advokato L. B. skundą dėl 2021 m. sausio 8 d. ir 2021 m. sausio 14 d. nutarimų dalies, kuria mokesčių administratoriui pavesta inicijuoti piniginių lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą, ir prašymą grąžinti pinigines lėšas teisėtam jų savininkui D. O. D., vyriausiasis prokuroras 2021 m. vasario 17 d. nutarimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.

28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartimi vyriausiojo prokuroro 2021 m. vasario 17 d. nutarimas buvo panaikintas. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartis palikta galioti.

29. 2021 m. balandžio 20 d. prokuroras tos pačios dienos FNTT tarnybinio pranešimo pagrindu priėmė nutarimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-00047-18 pagal BK 216 straipsnio 1 dalį. Vyriausiojo prokuroro 2021 m. gegužės 17 d. nutarimu buvo atmestas D. O. D. gynėjo advokato L. B. skundas dėl prokuroro nutarimo atnaujinti ikiteisminį tyrimą.

30. 2021 m. balandžio 21 d. prokuroro nutarimu buvo paskirtas laikinas visiškas nuosavybės teisės apribojimas D. O. D. piniginėms lėšoms, esančioms VMI depozitinėje sąskaitoje.

31. 2021 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimas pratęstas nuo 2021 m. balandžio 21 d. iki 2021 m. liepos 21 d.

32. 2021 m. balandžio 30 d. prokurorės nutarimu buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00047-18 ir dėl nusikalstamos veikos pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį. 2021 m. birželio 22 d. vyriausiojo prokuroro nutarimu prokurorės 2021 m. balandžio 30 d. nutarimas buvo panaikintas.

33. 2021 m. birželio 25 d. prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00047-18 dėl nusikalstamos veikos pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį buvo atnaujintas dar kartą. Vyriausiojo prokuroro 2021 m. liepos 23 d. nutarimu prokurorės 2021 m. birželio 25 d. nutarimas buvo panaikintas.

34. 2021 m. liepos 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi laikino nuosavybės teisių apribojimas į D. O. D. pinigines lėšas (1 206 890 Eur) terminas pratęstas nuo 2021 m. liepos 21 d. iki 2021 m. spalio 21 d. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi 2021 m. liepos 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis palikta nepakeista.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

35. Nagrinėjamoje byloje keliamas valstybės civilinės atsakomybės klausimas pagal CK 6.272 straipsnį dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų veiksmų, negrąžinant ieškovui jam nuosavybės teise priklausančių piniginių lėšų.

36. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Pagal CK 6.272 straipsnio 3 dalį, be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas, todėl valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, nurodytus CK 6.272 straipsnio 1 dalyje, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018, 34 punktas).

38. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 34 punktas).

39. Ieškovas nepritaria teismo pozicijai nevertinti pareigūnų veiksmų teisėtumo priimant sprendimus atnaujinti tyrimą ir taikyti ieškovo nuosavybės ribojimus, nes tam, kad teismas galėtų atsakyti į klausimą dėl ieškinio (jo dalies) atmetimo, jis turėjo įvertinti pareigūnų veiksmų teisėtumą.

40. Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas 2021 m. balandžio 20 d. prokuroro nutarimu vadovaujantis BPK 217 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, o prokuroro 2021 m. balandžio 21 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. O. D. turtui – piniginėms lėšoms. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą byloje ikiteisminis tyrimas nebuvo pasibaigęs, o ieškovas buvo pasinaudojęs teise apskųsti minėtą prokuroro nutarimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą – 2021 m. liepos 27 d. galutine ir neskundžiama nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja atmetė ieškovo skundą dėl vyresniojo prokuroro nutarimo atmesti jo skundą dėl prokuroro nutarimo atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-00047-18. 2021 m. liepos 21 d. galutine ir neskundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi atmestas ieškovo skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. birželio 25 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo skundas dėl 2021 m. balandžio 21 d. prokuroro nutarimo, kuriuo laikinai apribota nuosavybės teisė į ginčo pinigines lėšas. Laikino ieškovo nuosavybės teisės apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, pratęsimo teisėtumas ir proporcingumas buvo patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021 m. liepos 13 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi. Taigi atnaujintas ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas esant teisiniam ir faktiniam pagrindui priimti sprendimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą, o siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą, prokuroro 2021 m. balandžio 21 d. nutarimu pagrįstai paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. O. D. turtui – piniginėms lėšoms. Šios priemonės teisėtumas bei pagrįstumas (proporcingumas) įvertintas teismo baudžiamojo proceso tvarka, todėl civiliniame procese tos pačios aplinkybės negali būti vertinamos kitaip.

41. Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju esminė aplinkybė, kodėl ieškinys nebuvo tenkintas dalyje dėl turtinės žalos priteisimo, – ieškovas neįrodė žalos padarymo fakto ir žalos dydžio.

42. Ieškovas nagrinėjamu atveju prašė priteisti jam iš valstybės 1 206 890 Eur, t. y. pinigų sumą lygią jam priklausančių, tačiau prokuroro sprendimu apsunkintų pritaikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pinigų sumai.

43. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Be to, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra susiję su neteisėtais veiksmais taip, kad yra pagrindas konstatuoti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį – nuostolius, kurie pagal civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

44. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas ginčo turto (piniginių lėšų) nėra praradęs. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovo piniginėms lėšoms pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taigi, nuosavybės teisė atsakovei nėra perėjusi. Kadangi ieškovas neprarado nuosavybės teisės į ginčo pinigines lėšas, todėl kol kas nepatyrė ir objektyviai negalėjo patirti jokios žalos, atitinkančios prokuroro sprendimu apsunkintų pritaikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pinigų sumos vertę.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisė pripažįstama, nustatoma vadovaujantis civilinės teisės normomis. Vien ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas negali paneigti nuosavybės teisės, kol ji nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Aplinkybių, kad ieškovo nuosavybės teisė į minėtas pinigines lėšas yra paneigta įstatymų nustatyta tvarka, byloje nėra nustatyta. Taigi ieškovui nepraradus nuosavybės teisės į ginčo sumą, dėl kurios yra kilęs civilinis teisinis ginčas, pirmosios instancijos teismas motyvuotai nusprendė, kad ieškovas nėra patyręs turtinės žalos. Ieškovas ieškiniu neįrodinėjo tiesioginių nuostolių, patirtų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (sprendimų). Ieškovas žala laikė būtent jam nuosavybės teise priklausančią sumą, kuria jam ikiteisminio tyrimo metu laikinai apribota galimybė naudotis ir kuri, kaip minėta, ieškovo dar nėra prarasta. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė nei turtinės žalos fakto, nei, juolab, jos dydžio.

46. Civilinės deliktinės atsakomybės prievolei konstatuoti būtinas jos sąlygų visetas: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos ir žalą padariusio asmens kaltė (išskyrus įstatyme nustatytus atsakomybės be kaltės atvejus) (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Nenustačius bent vienos būtinųjų sąlygų, civilinės atsakomybės prievolė negali būti konstatuota. Taigi nagrinėjamu atveju konstatavus, kad ieškovas neįrodė žalos fakto kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, darytina išvada, kad atsakovės civilinė atsakomybė CK 6.272 straipsnio pagrindu yra negalima. Tokią išvadą pagrįstai padarė ir pirmosios instancijos teismas.

47. Ieškovas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad ieškinys neatitinka visiško nuostolių kompensavimo principo. Pasak ieškovo, proceso metu atsakovės atstovui pripažinus faktą, kad piniginės lėšos visgi yra ieškovo nuosavybė, ieškovas, siekdamas jas atgauti, alternatyviai prašė teismo taikyti vindikaciją ir išreikalauti iš svetimo neteisėto atsakovės laikymo. Iki bylos nagrinėjimo pradžios, ieškovo teigimu, atsakovės atstovė nepripažino, kad piniginės lėšos, kurių reikalavo ieškovas, buvo jo nuosavybė, todėl jų netekęs ieškovas turėjo pagrindą prašyti visiškai kompensuoti jo nuostolius. Atsakovei pakeitus poziciją dėl nuosavybės, ieškovas turėjo pagrindą jas atgauti kaip savo nuosavybę. Abiem atvejais jis atgautų tą pačią sumą vieną kartą, todėl patenkinus ieškinį nebūtų nepagrįstai praturtėjęs. Su tokiu ieškovo vertinimu nėra pagrindo sutikti.

48. Visų pirma pažymėtina, kad atsakovė jau atsiliepime į ieškinį nurodė, kad BPK numatyta tvarka ieškovo nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą (ginčo pinigines lėšas) yra apribotos, nesprendžiant ginčo piniginių lėšų nuosavybės klausimo. Taigi atmetami ieškovo argumentai, kad tik proceso eigoje atsakovė pripažino, jog piniginės lėšos, kurioms ikiteisminio tyrimo metu buvo pritaikyti apribojimai, buvo jo nuosavybė.

49. Nors apeliantas nurodo, kad priteisus jam prašomą sumą tiek kaip kompensaciją, tiek taikant vindikaciją, jis nebūtų nepagrįstai praturtėjęs, nes tą pačią sumą atgautų vieną kartą, tačiau šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui priteisus jo prašomą sumą kaip žalą, galima situacija, jog panaikinus jo lėšoms pritaikytą nuosavybės teisės apribojimą, šios lėšos jam turėtų būti sugrąžintos baudžiamajame procese, todėl neatmestina galimybė, kad ieškovas tą pačią sumą gautų du kartus.

50. Ieškovo vindikacinio reikalavimo šiuo atveju net nebuvo pagrindo nagrinėti, nes pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį ieškinio dalyką arba pagrindą galima pakeisti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, o dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Ieškovas reikalavimą išreikalauti ginčo turtą iš svetimo neteisėto valdymo pareiškė pavėluotai – tik 2021 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio metu, t. y. jau nagrinėjant bylą iš esmės, be to, rašytinis pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo nebuvo pateiktas. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas CPK įstatymo nuostatas, į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, (CPK 7 straipsnis), rungimosi principą (CPK 12 straipsnis), šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis), procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), ieškovo 2021 m. rugsėjo 27 d. žodinio posėdžio metu pareikštas reikalavimas taikyti ir vindikaciją bei sugrąžinti ieškovui ginčo turtą iš svetimo neteisėto valdymo, pagrįstai pirmosios instancijos teismo nenagrinėtas.

51. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad ieškovas, reikšdamas vindikacinį reikalavimą, privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017). Nagrinėjamu atveju ieškovui siekiant prisiteisti žalą, kildinamą iš delikto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalis siejo prievoliniai nuosavybės gynimo santykiai, kylantys iš deliktinės prievolės atlyginti žalą. Taigi vindikacijos institutas šioje byloje negalėjo būti taikomas, vindikacijai nebuvo sąlygų, nes šalis siejo prievoliniai (deliktiniai) santykiai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovo argumentai dėl prievolinių santykių tarp šalių nebuvimo atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

52. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovui priteista 1 000 Eur neturtinė žala.

53. Pažymėtina, kad pati atsakovė savo procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme jokios pozicijos ir motyvų dėl ieškovo reikalavimo priteisti neturtinę žalą nepateikė, t. y. ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo neginčijo.

54. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

55. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šiais kriterijais, kurių sąrašas nėra baigtinis, teismas privalo remtis nustatydamas neturtinės žalos dydį.

56. CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl jos dydį, išreikštą pinigais, skirtingai nei sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio aiškindamasis ir vertindamas individualias tai konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes bei kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014)

57. Byloje nustatyta, kad prokuroro 2021 m. sausio 8 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir jį patikslinusio 2021 m. sausio 14 d. nutarimo teisėtumas buvo patikrintas baudžiamojo proceso tvarka. Nors vyriausiasis prokuroras 2021 m. vasario 17 d. nutarimu ieškovo gynėjo skundą ir atmetė, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartimi prokuroro 2021 m. sausio 8 d. nutarimo ir 2021 m. sausio 14 d. patikslinančio nutarimo dalys, kuriomis pavesta VMI inicijuoti piniginių lėšų – 1 206 890 Eur pripažinimo bešeimininkiu turtu procesą, buvo panaikintos. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2021 m. balandžio 20 d. nutartyje, kuria buvo patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutarties teisėtumas, nurodyta, kad pinigų grąžinimo klausimą turi išspręsti prokuroras. Taigi ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai nutraukus ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, tačiau negrąžinant jam piniginių lėšų, teismo buvo pripažinti neteisėtais baudžiamojo proceso tvarka.

58. Ieškovas dėl aukščiau paminėtų neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, nepagrįstai negrąžinant jam nuosavybės teise priklausančios ginčo sumos, nuo 2021 m. sausio 8 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu iki 2021 m. balandžio 21 d. prokuroro nutarimo paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ieškovo piniginėms lėšoms (1 206 890 Eur), neturėjo galimybės naudotis savo turtu be teisėto pagrindo. Nors skundžiamu sprendimu nebuvo pripažinta, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas neteisėtai, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas ieškovo atžvilgiu buvo taikomas apskritai neteisėtai, taip pat, kad ieškinio pagrindu nebuvo per ilga ikiteisminio tyrimo trukmė, tai per se (savaime) nereiškia, jog ieškovas nepatyrė neturtinės žalos dėl nepagrįstai jam nuosavybės teise priklausančios didelės pinigų sumos negrąžinimo, kai ikiteisminis tyrimas, buvęs pagrindu apriboti nuosavybės teisę, buvo pasibaigęs (nutrauktas). Pažymėtina, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, ieškovui priklausančių pinigų grąžinimo klausimas buvo išspręstas netinkamai, ieškovas prarado galimybę disponuoti jam priklausančia žymia pinigų suma, taigi net ir nutraukus ikiteisminį tyrimą, t. y. ieškovo nuosavybės teisės apribojimui tapus nebereikalingu, dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų veiksmų sulaikytos piniginės lėšos neteisėtai negrąžintos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokie ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai galėjo sukelti netikrumo ir susirūpinimo dėl proceso rezultato būseną ir jos sąlygotus ieškovo nurodytus išgyvenimus, todėl buvo pagrindas konstatuoti ir priežastinio ryšio tarp ieškovo patirtų nepatogumų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų egzistavimą.

59. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas be jokių įrodymų pripažino įrodytomis faktines aplinkybes, jog ieškovas patyrė stiprų stresą ir ilgalaikius išgyvenimus, sąlygotus verslo partnerių pasitikėjimo sumažėjimu, autoriteto praradimu.

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotina, kad tokioje situacijoje, kai asmens atžvilgiu nutraukus ikiteisminį tyrimą lėšos, kurioms buvo taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, negrąžinamos teisėtam savininkui, bet kuris asmuo patirtų stresą, dvasinius išgyvenimus, netikrumą dėl ateities. Dėl nepagrįstai negrąžintos pinigų sumos ieškovas buvo priverstas teikti skundus. Būtent tai, kad dėl valstybės atstovų neteisėtų veiksmų ieškovas prarado galimybę susigrąžinti itin didelę pinigų sumą ir sukėlė jam stresą, nerimą, neapibrėžtumą, nepasitikėjimą valstybe. Neabejotina, kad visa tai galėjo turėti neigiamos įtakos ieškovo gyvenimo kokybei. Vien tai, kad ieškovo verslo partneriai atsakovės pareigūnų nebuvo informuoti nei apie 2021 m. sausio 8 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dalį, kuria nuspręsta negrąžinti ieškovui piniginių lėšų, nei apie 2021 m. balandžio 21 d. nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nereiškia, jog jie apie ieškovo turtui taikytus apribojimus ir pareikštus įtarimus nežinojo, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovo, kaip verslininko, reputacija, nepablogėjo.

61. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovo atžvilgiu nutraukus ikiteisminį tyrimą nepagrįstai negrąžinta itin didelė pinigų suma, įvertinusi ieškovui dėl to kilusias pasekmes, patirto streso ir išgyvenimų laipsnį, įtaką gyvenimo kokybei, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priteista 1 000 Eur neturtinės žalos suma atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismų taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, remiantis atsakovės apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo, o atsakovės atstovės, kaip minėta, pirmosios instancijos teisme net neginčijusios neturtinės žalos pagrįstumo, teiginiai, jog neturtinė žala pirmosios instancijos teisme priteista nenustačius jokių konkrečių neturtinės žalos išraiškų, nepagrįstai preziumuojant neturtinės žalos padarymo faktą, atmestini kaip aiškiai nepagrįsti.

62. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

63. CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta teismo pareiga motyvuoti jo priimamą sprendimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinami vien dėl to, kad jų motyvai neišsamūs, tačiau visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė ieškinį ar apeliacinį skundą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006).

64. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nebūtų motyvuotas taip, kaip to reikalauja CPK 270 straipsnio 4 dalies 2-4 punktai. Kaip teismo sprendimo motyvavimo trūkumą atsakovė įvardijo tai, kad sprendime teismas nepateikė iš esmės jokių motyvų, susijusių su ieškovo neturtinių vertybių pažeidimų turiniu ir priežastiniu ryšiu tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Su tokiais apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo sutikti, juo labiau atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi esminius atsakovės apeliacinio skundo argumentus, priėjo prie tokios pat galutinės teisinės išvados, kokią padarė ir pirmosios instancijos teismas, t. y. jog ieškovas patyrė 1 000 Eur neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas atsakovės skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė pareigos tinkamai motyvuoti sprendimą ir kad pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl procesinės bylos baigties

65. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkinęs ieškovo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai taikė CK 6.272 straipsnio nuostatas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos, tinkamai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį, todėl naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, remiantis apeliantų skundų argumentais, nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.