Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybės atsakomybę už žalą, kilusią dėl nepagrįsto suėmimo ir neteisėtų procesinių veiksmų atlikimo baudžiamajame procese, aiškinimo bei taikymo.Ieškovas prašė teismo pripažinti, kad buvo pažeistas baudžiamosios bylos, kurioje jis buvo kaltinamasis, procesas, ieškovas buvo neteisėtai ir nepagrįstai laikomas suimtas neprotingą laikotarpį (31 mėnesį); priteisti iš atsakovės 27 000 Eur turtinės ir 1 000 000 Eur neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Ieškinyje nurodė, kad buvo nepagrįstai suimtas ir kalintas nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. iki 2013 m. balandžio 3 d. (31 mėnuo). Kardomoji priemonė buvo paskirta nukentėjusiojo R. K. apklausos vaizdo ir garso įrašo pagrindu. Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 25 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-99-317/2012 ieškovą pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalyje (seksualinis mažamečio prievartavimas), skyrė jam 6 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo ieškovo sulaikymo 2010 m. rugsėjo 3 d.; iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliko nepakeistą kardomąją priemonę – suėmimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-66/2013 panaikino Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžio dalį, kuria ieškovas ir A. F. (F.) pripažinti kaltais bei nuteisti pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, ir dėl šios dalies priėmė naują nuosprendį – ieškovą ir A. F. dėl kaltinimų pagal BK 150 straipsnio 4 dalį išteisino, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131/2014 paliko galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendį.Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusiojo R. K. parodymams įtakos turėjo kitų asmenų veiksmai (J. R. atėjimas į apklausos kambarį ir klausimų, tarp kurių buvo ir atsakymus menančių, uždavimas), todėl nukentėjusiojo parodymai, kuriems įtakos turėjo kitų asmenų veiksmai ir be kitų asmenų pagalbos jis tokių parodymų būtų nedavęs, negali būti laikomi D. P. ir A. F. kaltės įrodymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 14 d. nutartyje konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl nukentėjusiojo parodymų, detaliai ir visapusiškai išnagrinėjo nuteistojo V. V., liudytojos S. K. ir kitų asmenų parodymus dėl išteisintųjų dalyvavimo jiems inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje, duotus įvairiu bylos tyrimo metu, bei padarė išsamias ir teisingas išvadas, kad byloje nėra jokių duomenų apie D. P. ir A. F. dalyvavimą seksualiai prievartaujant R. K.Ieškovas pažymi, kad teismų nustatyti neteisėti veiksmai renkant įrodymus buvo pagrindas pareikšti įtarimus ieškovui, turėjo įtakos parenkant kardomąją priemonę ir nustatant kardomojo kalinimo laiką. Jeigu nebūtų buvę nukentėjusiojo parodymų – vieno iš pagrindinių įrodymų, kuriuo buvo grindžiamas įtarimas bei kaltinimas ieškovui, kuris vėliau teismų kvalifikuotas kaip netinkamas, ieškovui nebūtų buvusios taikytos arba būtų buvusios taikytos švelnesnės procesinės prievartos priemonės nei suėmimas.Ieškovas teigia, kad dėl neteisėto, nepagrįsto arešto ir pareikštų kaltinimų patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinę depresiją, pablogėjo jo reputacija, buvo prarastas geras vardas visuomenėje, sumažėjo bendravimo galimybių, buvo pažeista jo garbė ir orumas. Ieškovas negali gyventi namuose, nes aplinkiniai yra įsitikinę, kad jis atliko bausmę už padarytą seksualinį prievartavimą, smerkia ieškovą, todėl jis emigravo iš Lietuvos. Po nepagrįstų kaltinimų ir įkalinimo ieškovo gyvenimas sužlugo, jis nuolat jaučiasi nesaugus, mano, kad jį visi atpažįsta ir smerkia, nors tokio nusikaltimo nėra padaręs. Ieškovo manymu, jam turi būti priteistas 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.Ieškovas nurodo, kad yra įgijęs statybininko (gipskartonio montuotojo apdailininko) specialybę, tačiau dėl suėmimo jam buvo apribota galimybė dirbti ir užsidirbti. Kadangi tokios specialybės darbuotojai per mėnesį vidutiniškai uždirbdavo apie 3000 Lt (870 Eur), tai už neteisėto įkalinimo laikotarpį (31 mėnuo) ieškovui priteistinas 27 000 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimas.