Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Lysionok ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. O. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo D. O. D. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros dėl nuostolių, palūkanų ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. O. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 91 240,85 Eur nuostolių, 2043,79 Eur palūkanų, 1000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo visos priteistos sumos, už laikotarpį nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

4. 2018 m. spalio 20 d. ieškovui ikiteisminiame tyrime buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189¹ straipsnio 1 dalį. 2021 m. sausio 8 d. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė ikiteisminį tyrimą. Priėmus nutarimą nutraukti tyrimą, nuosavybės teisės apribojimas piniginėms lėšoms neteko teisinės galios. Prokuroro 2021 m. sausio 8 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dalies, kuria buvo konstatuota, jog nebuvo padarytos nusikalstamos veikos, BPK numatyta tvarka ir terminais neginčijo nei vienas proceso dalyvis. Ši nutarimo dalis įsiteisėjusi. 2021 m. sausio 14 d. nutarimu prokuroras patikslino savo 2021 m. sausio 8 d. nutarimą, ir pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) inicijuoti 1 206 890 Eur piniginių lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu procesą. Nutarime nurodyta, kad FNTT depozitinėje sąskaitoje saugomas 1 260 890 Eur pinigines lėšas, kurioms ikiteisminio tyrimo metu buvo taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, reikia pervesti į VMI depozitinę sąskaitą, pervedimo dokumente nurodant, jog pervedami pinigai, kurių savininkas nenustatytas (nežinomas). Kaip nurodoma, ieškovas apskundė prokuroro 2021 m. sausio 8 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, patikslinto 2021 m. sausio 14 d. nutarimu, dalį, kuria VMI pavesta inicijuoti piniginių lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu procesą. 2021 m. vasario 17 d. nutarimu Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras R. B. ieškovo atstovo skundą atmetė. Ieškovas apskundė nurodytus prokurorų nutarimus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2021 m. kovo 22 d. nutartimi ieškovo skundą tenkino iš dalies, panaikino prokuroro 2021 m. sausio 8 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, patikslinto 2021 m. sausio 14 d. nutarimu, dalį, kuria VMI pavesta inicijuoti 1 206 890 Eur piniginių lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu procesą. Pasak ieškovo, 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs prokuroro skundą dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. kovo 22 d. nutarties, ją paliko nepakeistą.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16.6 skunde nurodyta ikiteisminio tyrimo trukmė nėra itin ilga, ikiteisminis tyrimas gali būti tęsiamas tiek, kiek būtina siekiant baudžiamojo proceso tikslų;

16.7 teismas aiškiai konstatavo aplinkybes, dėl kurių nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei atsirasti – tai yra, kad ieškovas neįrodė ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokuroro neteisėtų veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

18. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

19. Teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes ir jas išdėstė skundžiamame sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso koncentruotumo principu, šioje nutartyje jų nekartoja.

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

20. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, iš esmės teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ne tik nepagrįstai nevertino ikiteisminio tyrimo atnaujinimo teisėtumo pagal CK normas, bet ir vėlesnių tame tyrime priimtų sprendimų ar nustatytų faktinių aplinkybių. Teismas neteisingai vertino ir aiškino situaciją, neva ieškovas jau mėgino iš dalies tokiais pačiais argumentais savo teises ginti baudžiamajame procese, tuos argumentus vertino baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso tvarka pareigūnai ir teismai, todėl tų pačių argumentų nebereikia vertinti kitaip civiliniame procese. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl reikalaujamo nuostolių dydžio, priežastinio ryšio ir valstybės pareigūnų kaltės prezumpcijos paneigimo, taip pat dėl neturinės žalos nebuvimo ar jos dydžio nepagrįstumo, kad teismas neteisingai vertino ir aiškino situaciją. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

21. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

22. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, sprendžia, kad jame padarytos teisinės išvados yra tinkamai ir pakankamai motyvuotos, pagrįstos byloje surinktų įrodymų visetu.

24. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Pagal CK 6.272 straipsnio 3 dalį, be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas, todėl valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, nurodytus CK 6.272 straipsnio 1 dalyje, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018).

26. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019).

27. Pagal kasacinio teismo praktiką, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020).

28. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino ikiteisminio tyrimo atnaujinimo teisėtumo pagal CK normas, bet ir vėlesnių tame tyrime priimtų sprendimų ar nustatytų faktinių aplinkybių.

29. Neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai. Ar ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, žalos atlyginimo civilinėje byloje sprendžiama pagal tai, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė pagal BPK nuostatas, tinkamai vykdydami bendras ir specialias pareigas. Turi būti įvertinta, ar buvo pakankamas procesinis pagrindas pradėti tyrimą (BPK 166 straipsnis), ar buvo aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), ar pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir buvo kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir kita. Pagal BPK 2 straipsnį prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalo atlikti būtinus proceso veiksmus, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos.

30. Ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnai organizuoja ir vykdo ikiteisminį tyrimą, siekdami greitai, išsamiai ir visapusiškai atskleisti nusikalstamas veikas bei nustatyti jas padariusius asmenis, kartu užtikrinant, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Šios minėtų pareigūnų funkcijos ir pareigos yra itin reikšmingos, nes būtent jų tinkamas vykdymas užtikrina žmogaus teises ir interesus ir visos visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019).

31. Nors apeliantas akcentuoja, jog Lietuvos pareigūnai nežinojo informacijos apie Belgijoje atliekamo tyrimo aplinkybes ir tai parodo, kad tyrimas Lietuvoje buvo atnaujintas nepaaiškėjus jokiai naujai informacijai, kuri nebūtų buvusi žinoma šį tyrimą nutraukiant 2021 m. sausio 8 d. prokuroro nutarimu, teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

32. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas 2021 m. balandžio 20 d. prokuroro nutarimu, vadovaujantis BPK 217 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, o prokuroro 2021 m. balandžio 21 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas apelianto turtui – piniginėms lėšoms. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog apeliantas buvo pasinaudojęs teise apskųsti minėtą prokuroro nutarimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą – 2021 m. liepos 27 d. galutine ir neskundžiama nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja atmetė skundą dėl vyresniojo prokuroro nutarimo atmesti jo skundą dėl prokuroro nutarimo atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 21 d. galutine ir neskundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi atmestas ieškovo skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. birželio 25 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo skundas dėl 2021 m. balandžio 21 d. prokuroro nutarimo, kuriuo laikinai apribota nuosavybės teisė į ginčo pinigines lėšas. Laikino ieškovo nuosavybės teisės apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, pratęsimo teisėtumas ir proporcingumas buvo patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021 m. liepos 13 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visu byloje esančius duomenis, sprendžia, jog atnaujintas ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas esant teisiniam ir faktiniam pagrindui priimti sprendimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Pažymėtina, jog siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą, prokuroro 2021 m. balandžio 21 d. nutarimu pagrįstai paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas apelianto turtui – piniginėms lėšoms. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams, pažymi, jog ieškovas rėmėsi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie jau buvo išnagrinėti civilinėse ir baudžiamosiose bylose ir dėl to yra įsiteisėję teismų sprendimai.

33. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tais pačiais argumentais – neteisėtais prokuroro veiksmais priimant 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą ir 2021 m. balandžio 21d. paskiriant laikiną nuosavybės teisės apribojimą ieškovo turtui, ieškovas grindė ir savo ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinėje byloje Nr. e2-2236-643/2021, kurioje 2021 m. spalio 18 d. buvo priimtas sprendimas ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies. Įvertinęs minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vienas iš trijų ieškovo civilinėje byloje Nr. e2-2236-643/2021 įrodinėjamų deliktinės atsakomybės elementų – prokurorų neteisėti veiksmai – buvo lygiai tokie patys kaip ir nagrinėjamoje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

34. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog civilinėje byloje Nr. e2-2236-643/2021 ieškovo ieškinys Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimu buvo patenkintas iš dalies, teismui konstatavus, kad nuo 2021 m. sausio 8 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu iki 2021 m. balandžio 21 d. prokuroro nutarimo paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ieškovo 1 206 890 Eur dydžio piniginėms lėšoms, ieškovas neturėjo galimybės naudotis savo turtu be teisėto pagrindo. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-430-516/2022 sprendimas paliktas nepakeistas. Matyti, jog apeliacinės instancijos teismas vertino ieškovo argumentus dėl pareigūnų veiksmų neteisėtumo priimant sprendimus atnaujinti tyrimą. Sprendė, kad atnaujintas ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas esant teisiniam ir faktiniam pagrindui priimti sprendimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą, o siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą, prokuroro 2021 m. balandžio 21d. nutarimu pagrįstai paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ieškovo turtui.

35. Apeliantas argumentuoja, jog 2021 m. balandžio 20 d. nutarimu prokuroras atnaujino nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl galimo nusikaltimo, numatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nurodydamas, kad tai daro remdamasis duomenimis apie procesus Belgijos Karalystės teisėsaugos įstaigose ir tai neva patvirtina tyrėjo M. K. 2021 m. balandžio 20 d. pranešimas. Apeliantas nurodo, kad įvertinęs pareigūnų argumentus, mano, jog jiems norėjosi kreiptis į Belgijos pareigūnus ir sužinoti, kokie tyrimai ar veiksmai atliekami. Vertina, jog pareigūnų smalsumas ar noras sužinoti kažkokią informaciją, kuri jiems nerūpėjo 2021 m. sausio 8 d. nutraukiant ikiteisminį tyrimą, neturi būti laikoma pakankamu ir protingu argumentu apriboti kito asmens teises taikant procesines prievartos priemones. Apeliacinės instancijos teismas ir su šiais argumentais neturi pagrindo sutikti.

36. Įvertinus byloje esančius duomenis, nėra pagrindo nesutikti su atsakovės argumentais, jog tiek prokuroras, tiek ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai ėmėsi visų būtinų priemonių, kad baudžiamoji byla būtų išspręsta kuo greičiau.

37. Bylos duomenimis, 2021 m. gruodžio 24 d. buvo pasirašytas Susitarimas dėl jungtinės tyrimo grupės sudarymo su Belgijos Karalystės Leuveno prokuratūros teisėsaugos institucijų atstovais, siekiant užtikrinti keitimąsi informacija, gaunama atliekant proceso veiksmus apie ieškovo ir su juo susijusių asmenų galimai padarytas nusikalstamas veikas, kilusius padarinius, veikų schemas ir mechanizmus, valdomas įmones, kuriose galimai slepiami mokesčiai, o nusikalstamu būdu įgytos lėšos legalizuojamos Lietuvoje ar Belgijoje, perkant nekilnojamąjį turtą. Susitarime buvo konstatuota, kad Lietuvos Respublikoje ir Belgijos Karalystėje vykdomi ikiteisminiai tyrimai yra susiję su tuo pačiu asmeniu – ieškovu. Be to, abiejose valstybėse atliekami tyrimai yra susiję su tais pačiais pinigais, kurie, kaip įtariama, yra gauti vykdant nusikalstamas veikas. Lietuvos Respublikoje ieškovo piniginėms lėšoms – 1 206 890 Eur, laikomoms VMI depozitinėje sąskaitoje, esančioje (duomenys neskelbtini) banke, pagal 2021 m. liepos 21 d. pripažintą Belgijos Karalystėje išduotą Įšaldymo liudijimą iki 2023 m. balandžio 21 d. taip pat buvo taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

38. Nors apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ikiteisminio tyrimo atnaujinimo teisėtumo ir vėlesnių tyrime priimtų sprendimų, priešingai, pirmosios instancijos teismas vertino ir atkreipė dėmesį, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, pratęsimų teisėtumas ir proporcingumas buvo patvirtinti tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis, tiek ir Vilniaus apygardos teismo neskundžiamomis nutartimis.

39. Teismas teisingai nurodė, jog pagrindinis tikslas laikinai apribojant nuosavybės teisę yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, todėl, vadovaujantis BPK 170 1 straipsniu, proceso metu prokuroras turi imtis priemonių turto, kuris atitinka BK 72 straipsnyje nurodytus požymius, suradimui ir jo galimam konfiskavimui užtikrinti. Teismas teisingai nurodė, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, pratęsimų teisėtumas ir proporcingumas buvo patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021 m. liepos 13 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. neskundžiama nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. spalio 18 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. neskundžiama nutartimi, 2022 m. sausio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ir 2022 m. vasario 3 d. Vilniaus apygardos teismo neskundžiama nutartimi bei 2022 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ir 2022 m. gegužės 17 d. Vilniaus apygardos teismo neskundžiama nutartimi.

40. Apeliantas deklaratyviai nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir teigia, jog teismas nevertino apelianto nurodytų aplinkybių. Priešingai, pirmosios instancijos teismas išsamiai vertino byloje esančius duomenis, pagrįstai argumentavo, jog išnagrinėtose ankstesnėse byloje yra išaiškinta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti taikomas esant bent vienam iš BPK 151 straipsnyje numatytų laikino nuosavybės teisės apribojimo skyrimo pagrindų, o baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra gauta duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog piniginės lėšos 1 206 890,00 Eur vertės, laikomos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM depozitinėje sąskaitoje, esančioje (duomenys neskelbtini) bankas AB, galėjo būti gautos nusikalstamu būdu ir gali būti uždraustos veikos rezultatas, kuris gali būti pripažintas konfiskuotinu turtu, todėl prokuroras, siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą (BK 72 straipsnio numatytais atvejais), tame tarpe ir išplėstinį turto konfiskavimą, turėjo pagrindą savo nutarimu laikinai apriboti D. O. D. turimą turtą.

41. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog byloje nėra duomenų apie ikiteisminio tyrimo vilkinamą – procesiniai veiksmai buvo atliekami pagal objektyvias galimybes ir operatyviai, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo veiksmų apimtis. Ikiteisminis tyrimas gali būti tęsiamas tiek, kiek būtina siekiant baudžiamojo proceso tikslų. Byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad ikiteisminį tyrimą atnaujinę ir procesines prievartos priemones taikę prokurorai būtų pažeidę BPK normų nuostatas.

42. Priešingai nei teigia apeliantas, teisėjų kolegija nenustatė, kad ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas be pagrindo ir neteisėtai. Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas ir 2021 m. balandžio 21 d nutarimu laikinas nuosavybės teisės apribojimas ieškovo piniginėms lėšoms buvo paskirtas pagrįstai ir teisėtai, taip pat pagrįstai buvo ir tęsiamas šio laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas iki 2022 m. spalio 21 d. Priešingų įrodymų byloje nepateikta.

43. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog ieškovas neįrodė ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokuroro neteisėtų veiksmų. Neįrodžius bent vienos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimas negalimas.

44. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvados, paremtos įrodymų visumos įvertinimu, yra pagrįstos ir sutikti su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, jog teismas pažeidė civilinio proceso normas, nes priėmė sprendimą neištyręs ir neišsiaiškinęs visų esminių bylos aplinkybių, nėra pagrindo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų apeliantas, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apelianto pateiktų teisinių argumentų.

Dėl bylos baigties

45. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

46. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

47. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto (ieškovo) D. O. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis neskundžiama.