- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- e2-19520-294/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Seikalis
- Ieškovas
- D. O. D.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui R. P., atsakovo atstovui prokurorui Rolandui Kruopiui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo D. O. D. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje prašo priteisti jam 16 800 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš Lietuvos valstybės. Nurodo, kad ieškovas yra 1 206 890 Eur piniginių lėšų, kurioms neteisėtais atsakovo pareigūnų veiksmais buvo apribota disponavimo teisė, savininkas. Šioje byloje ieškovas reikalauja ne 1 206 890 Eur piniginių lėšų, kurių klausimas išspręstas civilinėje byloje Nr. e2-2236-643/2021, bet neteisėtu 1 206 890 Eur piniginių lėšų negrąžinimu tam tikru laikotarpiu padarytų minimalių nuostolių (palūkanų). Atsakovas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojosi ieškovo lėšomis, gaudamas iš to naudos, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Ieškovas nuo 2021 m. sausio 8 d. iki 2021 m. balandžio 20 d. negalėjo šia pinigų suma naudotis dėl neteisėtų atsakovo prokurorų veiksmų. Ieškovas turi teisę reikalauti, kad dėl 1 206 890 Eur piniginių lėšų negrąžinimo tuo laikotarpiu (t. y. piniginės prievolės nevykdymo) atsakovas kompensuotų nuostolius (CK 6.261 straipsnis). Minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, laikytinos 5 proc. palūkanos kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Ieškovas taip pat patyrė išlaidų, savo gyvenimą ir verslą finansuodamas kitomis lėšomis ir negalėdamas pasinaudoti atsakovo neteisėtai negrąžinamais pinigais. Už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 8 d. iki 2021 m. balandžio 20 d. (102 dienos) 5 proc. palūkanų nuo negrąžintos 1 206 890 Eur sumos sudaro 16 860 Eur (1 206 890 Eur + 1,397 proc.).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje (toliau tekste ir – FNTT) buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00047-18 dėl neteisėto praturtėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1891 straipsnio 1 dalį ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 straipsnio 1 dalį, kuris 2021 m. sausio 8 d. buvo nutrauktas prokuroro nutarimu, kuris dėl proceso dalyvių apskundimų teismo sprendimu buvo iš dalies panaikintas ir dėl to pilnai neįsiteisėjo. 2021 m. balandžio 30 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00047-18 vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 217 str. 1 d. ir 2 d. buvo atnaujintas ir šiuo metu atliekamas pagal LR BK 216 str. 1 d. 2021 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. IBPS-V-635840-21 ir 2021 m. balandžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, išnagrinėjus proceso dalyvių skundus dėl prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-00047-18, konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 02-6-00047-18 metu nebuvo surinkti ir įvertinti duomenys apie didžiąją dalį B. O. gyvenimo pajamų ir jos galimybes gyvenimo eigoje sukaupti turtą. Tai pat ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paneigtas fizinių asmenų D. O. D., G. O. ir B. O. tiriamojo turto įgijimo teisėtumas bei taip pat nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad tiriamosios lėšos buvo gautos neteisėtu būdu. 2021 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi buvo nuspręsta pratęsti trims mėnesiams nuo 2021 m. balandžio 21 d. iki 2021 m. liepos 21 d. laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą Ieškovo piniginėms lėšoms – 1 206 890,00 Eur, šiuo metu esančioms Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM depozitinėje sąskaitoje, esančioje Šiaulių banke. 2021 m. gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos prokuratūra pateikė EUROJUST’ui prašymą dėl Europos tyrimo orderio išdavimo. Šiuo metu į ieškovo pinigines lėšas nuosavybės teisės yra apribotos įsiteisėjusių teismo priimtų procesinių sprendimų pagrindu, įrodymų, patvirtinančių kiek faktiškai ieškovas patyrė nuostolių, nepateikta, todėl prašymas priteisti nuostolius, apskaičiuotus vadovaujantis CK 6.260 ir 6.261 straipsnių („Skolininko praleisto piniginių prievolių įvykdymo termino pasekmės“) nuostatomis, laikytinas nepagrįstu.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti iš esmės ieškinyje nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovui buvo apribotos piniginių lėšų (1 206 890 Eur) valdymo teisės. Iš tiesų, atsakovas savo atsiliepime nurodo procesinius sprendimus, kurie liudija procesinių poveikio priemonių taikymo pagrįstumą. Kita vertus, šiai bylai svarbu paminėti ir tai, kad 2021 m. balandžio 30 d. prokurorės nutarimu buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00047-18 dėl nusikalstamos veikos pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį. 2021 m. birželio 22 d. vyriausiojo prokuroro nutarimu prokurorės 2021 m. balandžio 30 d. nutarimas buvo panaikintas. 2021 m. birželio 25 d. prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00047-18 dėl nusikalstamos veikos pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį buvo atnaujintas dar kartą. Vyriausiojo prokuroro 2021 m. liepos 23 d. nutarimu prokurorės 2021 m. birželio 25 d. nutarimas buvo panaikintas. 2021 m. liepos 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi laikino nuosavybės teisių apribojimas į D. O. D. pinigines lėšas (1 206 890 Eur) pratęstas nuo 2021 m. liepos 21 d. iki 2021 m. spalio 21 d.
Byloje nustatyta, kad 2021 m. spalio 18 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriame konstatuota:
„...nuo 2021 m. sausio 8 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu iki pat 2021 m. balandžio 21 d. prokuroro nutarimo paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ieškovo piniginėms lėšoms 1 206 890 Eur, ieškovas neturėjo galimybės naudotis savo turto be teisėto pagrindo.“
Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-430-516/2022 konstatavo, kad:
„...ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai nutraukus ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, tačiau negrąžinant jam piniginių lėšų, teismo buvo pripažinti neteisėtais baudžiamojo proceso tvarka.
Pažymėtina, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, ieškovui priklausančių pinigų grąžinimo klausimas buvo išspręstas netinkamai, ieškovas prarado galimybę disponuoti jam priklausančia žymia pinigų suma, taigi net ir nutraukus ikiteisminį tyrimą, t. y. ieškovo nuosavybės teisės apribojimui tapus nebereikalingu, dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų veiksmų sulaikytos piniginės lėšos neteisėtai negrąžintos.“
Akivaizdu, kad atsakovas (pareigūnai) elgėsi nesąžiningai, be teisėto pagrindo apriboję disponavimą piniginėmis lėšomis įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nurodytu laikotarpiu.
Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai), daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).
Teismas iš tiesų sutinka su ieškovo ir jo atstovo pozicija, kad valstybės institucijų atstovai, priimdami procesinius sprendimus dėl piniginių lėšų negrąžinimo, nutraukus ikiteisminį tyrimą, atėmė iš ieškovo galimybę disponuoti piniginėmis lėšomis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinęs, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensuojamosios palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
Teismo nuomone, ieškovo teisė disponuoti lėšomis buvo nepagrįstai apribota.
Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-176/2012; 2015 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Liuks“ v. UAB „Saulius ir Kristupas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-98/2015; kt.).
Protingumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Nors akivaizdu, kad atsakovo pareigūnai elgėsi nesąžiningai, jų priimti procesiniai sprendimai leido šį nesąžiningą elgesį realizuoti.
Kadangi teismų praktikoje nėra daroma išimtis dėl proceso šalies (valstybės) buvimo atsakovu išskirtinumo, laikytina, kad valstybė nurodytu laikotarpiu (nepagrįstai sulaikytų lėšų) tapo ieškovo skolininku ir pastarasis kaip minimalius neįrodinėtinus nuostolius turi teisę reikalauti 5 proc. dydžio nuo neteisėtai sulaikytos sumos.
Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas tiek atsiliepime, tiek atstovas teismo posėdžio metu nepaneigė ieškovo nuostolių (palūkanų) apskaičiavimo, todėl laikytina, kad už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 8 d. iki 2021 m. balandžio 20 d. (102 dienos) nuo ieškovui negrąžintos 1 206 890 Eur sumos sudaro ieškinyje reikalaujamus 16 800 Eur nuostolius ir ši suma priteistina ieškovo naudai iš atsakovo.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad tokios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad už termino praleidimą mokamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl teismas daro išvadą, kad nesant tarp ieškovo ir atsakovo susitarimo dėl kitokio palūkanų dydžio, ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo už priteistus nuostolius yra pagrįstas ir tenkintinas.
Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).
Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai. Ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovo ieškinį patenkinus visiškai, pastarosios iš atsakovo nėra priteisiamos (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 260, 265, 268, 270 straipsniais teismas
nusprendžia:
Ieškovo D. O. D., gim. (duomenys neskelbtini), ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, juridinio asmens kodas 191884691, 16 800 Eur (šešiolika tūkstančių aštuoni šimtai eurų) nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 16 800 Eur nuostolių sumą nuo 2022 m. liepos 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalys turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.