- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-07
- Bylos Nr.
- e2A-273-577/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14800-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Ieškovas
- D. O. D.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.2.4.8.2Prejudiciniai faktai
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Šiškinos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimo ir 2022 m. spalio 28 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. O. D. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. O. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 16 800 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis bei argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2236-643/2021 nustatė prejudicinius faktus: 1) ieškovo reikalavimai dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo valstybės atžvilgiu ir turtinės žalos atlyginimo nagrinėtini civilinio proceso tvarka; 2) ieškovas yra piniginių lėšų (1 206 890 Eur) savininkas; 3) dėl valstybės ikiteisminio tyrimo įstaigų ir prokurorų neteisėtai taikytų procesinių prievartos priemonių buvo apribota ieškovo teisė disponuoti jam priklausančiomis 1 206 890 Eur piniginėmis lėšomis; 4) ieškovas byloje neįrodinėjo dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų veiksmų (sprendimų) patyręs išlaidų (tiesioginius nuostolius). Byloje nebuvo jokių duomenų, jog dėl apribojimo galimybės naudotis piniginėmis lėšomis ieškovas būtų negavęs pajamų ar kaip kitaip būtų pagerėjusi ieškovo turtinė padėtis, jeigu tokios procesinės prievartos priemonės jo atžvilgiu nebūtų buvę pritaikytos; 5) yra pagrindas konstatuoti priežastinį ryšį tarp ieškovo patirtų nepatogumų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų neteisėtų veiksmų. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-430-516/2022 minėtą sprendimą paliko nepakeistą ir pateikė tokius šiai bylai reikšmingus išaiškinimus: 1) ieškovas nagrinėjamoje byloje prašė priteisti jam iš valstybės 1 206 890 Eur, tačiau tai nėra žala, nes jis to turto nėra praradęs; 2) ieškovas dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų veiksmų (prokuroro 2021 m. sausio 8 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir jį patikslinusio 2021 m. sausio 14 d. nutarimo) nuo 2021 m. sausio 8 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu iki 2021 m. balandžio 21 d. prokuroro nutarimo paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ieškovo piniginėms lėšoms (1 206 890 Eur), neturėjo galimybės naudotis savo turtu be teisėto pagrindo; 3) nutraukus ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, ieškovui priklausančių pinigų grąžinimo klausimas buvo išspręstas netinkamai, ieškovas prarado galimybę disponuoti jam priklausančia žymia pinigų suma, taigi net ir nutraukus ikiteisminį tyrimą, t. y. ieškovo nuosavybės teisės apribojimui tapus nebereikalingu, dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų veiksmų sulaikytos piniginės lėšos neteisėtai negrąžintos, todėl ieškovui iš atsakovo priteista teisingo dydžio 1 000 Eur neturtinė žala.
1.2. Ieškovas nuo 2021 m. sausio 8 d. iki 2021 m. balandžio 20 d. negalėjo naudotis 1 206 890 Eur pinigų suma dėl neteisėtų atsakovės (prokurorų) veiksmų, todėl turi teisę reikalauti, kad atsakovė kompensuotų nuostolius. Minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, laikytinos 5 procentų palūkanos kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Už 102 dienas 5 procentų palūkanos nuo 1 206 890 Eur sumos sudaro 16 860 Eur. Teigia, kad teismas civilinėje byloje Nr. e2-2236-643/2021 ieškovui iš atsakovo priteisė neturtinę žalą, todėl nėra teisinių priežasčių neatlyginti ir turtinės žalos.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje (toliau ir – FNTT) buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto praturtėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 189¹ straipsnio 1 dalį ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, kuris 2021 m. sausio 8 d. buvo nutrauktas prokuroro nutarimu. Nutarimo dalis buvo panaikinta, todėl pilnai neįsiteisėjo. 2021 m. balandžio 30 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas atnaujintas ir šiuo metu atliekamas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį. 2021 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi nuspręsta nuo 2021 m. balandžio 21 d. iki 2021 m. liepos 21 d. laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą ieškovo piniginėms lėšoms – 1 206 890,00 Eur. 2021 m. gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos prokuratūra pateikė EUROJUST’ui prašymą dėl Europos tyrimo orderio išdavimo. Šiuo metu į ieškovo pinigines lėšas nuosavybės teisės yra apribotos įsiteisėjusių teismo priimtų procesinių sprendimų pagrindu, įrodymų, patvirtinančių kiek faktiškai ieškovas patyrė nuostolių, nepateikta, atsakovo ir ieškovo nesieja jokie sutartiniai santykiai, todėl prašymas priteisti nuostolius, apskaičiuotus vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.260 ir 6.261 straipsnių nuostatomis, laikytinas nepagrįstu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 27 d. sprendimu ieškovo D. O. D. ieškinį tenkino visiškai, priteisė jam iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 16 800 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 16 800 Eur nuostolių sumą nuo 2022 m. liepos 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
4. Teismas nustatė, kad ieškovui buvo apribotos piniginių lėšų (1 206 890 Eur) valdymo teisės, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą, kuriame konstatuota, kad nuo 2021 m. sausio 8 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu iki 2021 m. balandžio 21 d. prokuroro nutarimo paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ieškovo piniginėms lėšoms 1 206 890 Eur ieškovas neturėjo galimybės naudotis savo turtu be teisėto pagrindo. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-430-516/2022 konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai nutraukus ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, tačiau negrąžinant jam piniginių lėšų, teismo buvo pripažinti neteisėtais baudžiamojo proceso tvarka. Teismas pažymėjo, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą, ieškovui priklausančių pinigų grąžinimo klausimas buvo išspręstas netinkamai, ieškovas prarado galimybę disponuoti jam priklausančia pinigų suma, dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų veiksmų sulaikytos piniginės lėšos neteisėtai negrąžintos.
5. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensuojamosios palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
6. Teismo nuomone, ieškovo teisė disponuoti lėšomis buvo nepagrįstai apribota. Laikė, kad valstybė nurodytu (nepagrįstai sulaikytų lėšų) laikotarpiu tapo ieškovo skolininke ir ieškovas turi teisę reikalauti 5 procentų dydžio nuo neteisėtai sulaikytos sumos minimalių neįrodinėtinų nuostolių. Teismas priteisė ieškinyje reikalaujamus 16 800 Eur nuostolius ieškovui iš atsakovės. Nesant susitarimo dėl kitokio palūkanų dydžio, teismas tenkino ir reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 28 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovės 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat ištaisė rašymo apsirikimą 2022 m. spalio 27 d. sprendime, nurodydamas teisingą Generalinės prokuratūros juridinio asmens kodą. Teismas nustatė, kad ieškovas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus pateikė 2022 m. spalio 5 d. ir prašė priteisti 2 999,59 Eur išlaidų už atstovavimą bei procesinių dokumentų rengimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys buvo patenkintas, tačiau ieškovui nepriteistos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, nutarė priimti papildomą sprendimą. Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, ieškovui priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas nutarė sumažinti ir iš atsakovės priteisti 1 500 Eur išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. papildomą sprendimą dėl prašymo ieškovui priteisti jo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir priimti naują sprendimą – prašymą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ginčas šioje civilinėje byloje kilo iš delikto – prokurorų neteisėtų veiksmų, padarytų ikiteisminio tyrimo metu. Ieškovas rėmėsi CK 6.210 ir 6.211 straipsniais, reglamentuojančiais sutarčių nevykdymo pasekmes. Tai, kad ieškovas pasirinko ginti savo pažeistas teises gynimo būdu, kurį įstatymas leidžia naudoti tik ginčuose, kylančiuose iš sutartinių teisinių santykių, rodo ieškinyje nurodyta kasacinio teismo praktika. Teigia, kad atsakovė laikėsi nuoseklios pozicijos, jog ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas šiuo atveju neturi teisinio pagrindo, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.
8.2. Skundžiamo sprendimo motyvai dėl CK 6.210 ir 6. 211 straipsnių taikymo yra nepagrįsti. Kadangi valstybė netapo ieškovo skolininke pagal sutartį, todėl taikyti tokį ieškovo teisių gynimo būdą teismas neturėjo teisinio pagrindo.
8.3. Šiuo atveju ginčas kilęs iš delikto, kurio sureguliavimą reglamentuoja CK 6.272 straipsnis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Ieškovas realizavo savo teisę į teisminę gynybą civilinėje byloje Nr. e2A-430-516/2022, pateikdamas įrodymus, kad dėl delikto (2021 m. sausio 8 d. nutarimo ir jo patikslinimo), jis patyrė 1 000 Eur neturtinę žalą, o turtinės žalos nepatyrė, t. y. pasinaudojo įstatyme numatytu konkrečiu šios teisės gynimo būdu. Šioje civilinėje byloje ieškovas nebandė įrodinėti savo patirtų nuostolių iš to paties delikto, o pasirinko sutartiniams santykiams nustatytą teisių gynimo būdą. Tarp ginčo šalių jokio susitarimo nėra, o įstatymo, nustatančio palūkanas tokio pobūdžio deliktuose teismas nenurodė. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas – CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsnius, t. y. taikė teisės normas, kurių nebuvo pagrindo taikyti.
8.4. Tuo atveju, jeigu teismas tenkintų apeliacinį skundą ir priimtų kitokį sprendimą dėl ginčo esmės, t. y. ieškinį atmestų, būtų neteisinga, jei liktų galioti papildomas sprendimas, kuriuo ieškovui, kaip ginčą laimėjusiai šaliai, buvo priteista nustatyta dalis jo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Reikalavimas panaikinti papildomą sprendimą laikytinas išvestiniu. Papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių taikymo apeliaciniu skundu nekvestionuojamas.
Atsiliepimas
9. Ieškovas D. O. D. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Nėra skirtumo, kokios atsakomybės pagrindu kilęs nukentėjusio asmens palūkanų reikalavimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnis reglamentuoja palūkanas pagal visas prievoles. Teismų praktika taip pat formuojama identiškai: jeigu nukentėjusiam asmeniui nėra vykdoma piniginė prievolė, jis turi teisę į žalos atlyginimą dėl laiku negaunamų pinigų. Kai sprendžiamas klausimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, nei teismai, nei įstatymų leidėjas nereikalauja asmens įrodyti, kokią žalą šis patiria.
9.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-684/2022 buvo sprendžiamas klausimas dėl palūkanų priteisimo juridinio asmens naudai iš savivaldybės, kai ši laiku nesumokėjo kompensacijos dalies už paimtą visuomenės poreikiams turtą. Turtas iš asmens buvo paimtas administracinių aktų, o ne sutartinių santykių pagrindu. Kasacinis teismas išaiškino, kad visuomenės poreikiams paimamo turto savininkas turi teisę į procesines palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos, skaičiuotinas nuo sprendimo paimti turtą visuomenės poreikiams priėmimo dienos.
9.3. Ieškovas gali ginti pažeistą teisę reikalaudamas palūkanų. Ieškovas pagal CK 6.272 straipsnį dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo valstybės atžvilgiu turi teisę reikalauti turtinės žalos atlyginimo. Įstatyminės palūkanos laikomos padarytais minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Atsakovas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojosi ieškovo lėšomis, gaudamas iš to naudos, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis); tokias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, kt.).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, tai pat papildomas sprendimas, kuriuo ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Ieškovas, remdamasis įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytomis aplinkybėmis, bei teigdamas, kad nuo 2021 m. sausio 8 d. iki 2021 m. balandžio 20 d. negalėjo naudotis 1 206 890 Eur pinigų suma dėl neteisėtų atsakovo (prokurorų) veiksmų, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių, kuriuos paskaičiavo pagal CK 6.210 straipsnyje nustatytą palūkanų dydį, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia tuo, kad teismas šio ginčo nagrinėjimui neturėjo pagrindo taikyti materialinių teisės normų, numatytų CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniuose, kadangi, apeliantės įsitikinimu, šios normos taikytinos tik sutartiniams santykiams. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantės argumentams.
15. Kaip ir nurodyta apeliaciniame skunde, CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tam, kad būtų pagrindas taikyti valstybei civilinę atsakomybę už teisėsaugos institucijų, teismo veiksmais padarytą žalą, turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: pareigūnų, teismo neteisėti veiksmai, ieškovo patirta žala, neteisėtus veiksmus ir žalą siejantis priežastinis ryšys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktą).
16. Apeliantė neginčija ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad pareigūnų neteisėti veiksmai nustatyti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2236-643/2021 konstatavo, kad nuo 2021 m. sausio 8 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu iki pat 2021 m. balandžio 21 d. prokuroro nutarimo paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ieškovo piniginėms lėšoms 1 206 890 Eur, ieškovas neturėjo galimybės naudotis savo turto be teisėto pagrindo (41 punktas). Šiuo teismo sprendimu iš dalies patenkintas ieškovo D. O. D. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Reikalavimą dėl 1 206 890 Eur turtinės žalos atlyginimo teismas atmetė. Pažymėjo, kad ieškovas ginčo turto (piniginių lėšų) nėra praradęs. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų sprendimų pagrindu ieškovui tėra laikinai apribota galimybė nuosavybės teisėmis į ginčo turtą naudotis. Ieškovas byloje nei įrodė, nei įrodinėjo dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (sprendimų) patyręs išlaidų (tiesioginius nuostolius). Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, jog dėl apribojimo galimybės naudotis piniginėmis lėšomis ieškovas būtų negavęs pajamų ar kaip kitaip būtų pagerėjusi ieškovo turtinė padėtis, jeigu tokios procesinės prievartos priemonės jo atžvilgiu nebūtų buvę pritaikytos. Visa tai suponuoja, jog ieškovas byloje nėra įrodęs nei turtinės žalos fakto, nei, juolab, jos dydžio (31 punktas).
17. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-430-516/2022, kuria paliktas nepakeistas minėtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas taip pat nurodė, kad ieškovas neprarado nuosavybės teisės į ginčo pinigines lėšas, todėl kol kas nepatyrė ir objektyviai negalėjo patirti jokios žalos, atitinkančios prokuroro sprendimu apsunkintų pritaikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pinigų sumos vertę (44 punktas); ieškovas dėl [...] neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, nepagrįstai negrąžinant jam nuosavybės teise priklausančios ginčo sumos, nuo 2021 m. sausio 8 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu iki 2021 m. balandžio 21 d. prokuroro nutarimo paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ieškovo piniginėms lėšoms (1 206 890 Eur), neturėjo galimybės naudotis savo turtu be teisėto pagrindo (58 punktas).
18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas realizavo savo teisę į teisminę gynybą, pateikdamas teismui įrodymus, kad jis patyrė 1 000 Eur neturtinę žalą, o turtinės žalos nepatyrė. Pasak apeliantės, ieškovas pasinaudojo įstatyme nustatytu konkrečiu šios teisės gynimo būdu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nors apeliantas žalą kildino iš to paties delikto, tačiau iš paminėtų teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad ieškovas žala laikė sumą, kuriai taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, o teismas nustatė, kad nuosavybės teisės į šią sumą jis neprarado. Šiuo atveju reikalavimą ieškovas grindžia kitu pagrindu, t. y., reikalauja ne 1 206 890 Eur piniginių lėšų, bet neteisėtu 1 206 890 Eur piniginių lėšų negrąžinimu tam tikru laikotarpiu padarytų minimalių nuostolių (palūkanų).
19. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad CK 6.37, 6.210 straipsniai taikytini tik sutartiniams santykiams.
20. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį - palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią kompensuojamosios palūkanos gali būti priteisiamos ir tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda dėl delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).
21. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į teismo sprendimu nustatytą faktą, kad atsakovė nepagrįstai negrąžino ieškovui nuosavybės teise priklausančios 1 206 890 Eur sumos laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 8 d. iki 2021 m. balandžio 21 d. (t. y. atitinkamu periodu egzistavo tokia prievolė), kad ieškovas neturėjo galimybės naudotis savo turtu be teisėto pagrindo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, taikydamas CK 6.210 straipsnio nuostatas.
22. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas.
23. Apeliantė prašo panaikinti ir 2022 m. spalio 28 d. papildomą sprendimą, tačiau šį reikalavimą grindžia tik tuo, jog patenkinus apeliacinį skundą ir atmestus ieškinį, nebūtų pagrindo ieškovui priteisti dalies jo patirtų advokato išlaidų, t. y. papildomo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių taikymo nekvestionuoja. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimą dėl papildomo sprendimo panaikinimo. Dėl šios priežasties ir ši apeliacinio skundo dalis atmetama.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą ir 2022 m. spalio 28 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.