Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1816-854/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-08-29
Bylos Nr.: e2A-1816-854/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-07506-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Agrima“
Atsakovas: E. M., J. M., A. M.

Kategorijos

1.3.6.3.2.7Veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn
1.3.6.4.1.3Atleidimas iš darbo
1.3.7.2.4Darbuotojui padarytos neturtinės žalos atlyginimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1816-854/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07506-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.6.3.2.7; 1.3.6.4.1.3; 1.3.7.2.4; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Agrima“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrima“ ieškinį atsakovams E. M., J. M., A. M. dėl darbo ginčų dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – DGK, Komisija) išnagrinėjo tris savarankiškus individualius darbo ginčus dėl teisės bylose Nr. APS-131-25319, Nr. APS-131-25315, Nr. APS-131-540 pagal atskirus darbuotojų E. M., J. M. bei A. M. prašymus ir 2022 m. vasario 25 d. priėmė sprendimus jose, kuriais:

1.1. pripažino E. M. atleidimą iš darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Agrima“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 1 dalį neteisėtu, laikant, kad darbo sutartis nutraukta šiuo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; išieškojo E. M. naudai 5 183,26 Eur kompensaciją, 7 528,01 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką iki DGK sprendimo priėmimo ir po 123,41 Eur už kiekvieną paskesnę darbo dieną taikant 5 darbo dienų savaitės grafiką iki jo įsiteisėjimo, 1 124,80 Eur neteisėtai padarytą išskaitą, 798,46 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (sumos neatskaičius privalomų mokesčių), 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; sprendimo dalį dėl 2 591,63 Eur sumos nukreipė skubiam vykdymui;

1.2. pripažino J. M. atleidimą iš darbo UAB „Agrima“ pagal DK 58 straipsnio 1 dalį neteisėtu, laikant, kad darbo sutartis nutraukta šiuo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; išieškojo J. M. naudai 3 674,16 Eur kompensaciją, 5 336,28 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką iki DGK sprendimo priėmimo ir po 87,48 Eur už kiekvieną paskesnę darbo dieną taikant 5 darbo dienų savaitės grafiką iki jo įsiteisėjimo, 682,71 Eur neteisėtai padarytą išskaitą (sumos neatskaičius privalomų mokesčių); sprendimo dalį dėl 682,71 Eur nukreipė skubiam vykdymui;

1.3. išieškojo A. M. naudai 395,40 Eur neteisėtai padarytą išskaitą, 2 238,40 Eur netesybas (sumos neatskaičius privalomų mokesčių), 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, sprendimo dalį dėl 395,40 Eur nukreipė skubiam vykdymui.

Žemesnės instancijos teismas

2. UAB „Agrima“ (toliau – darbdavė, bendrovė), nesutikdama su DGK priimtais sprendimais, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su savarankiškais ieškiniais buvusiems darbuotojams E. M., J. M. ir A. M. (toliau – darbuotojai), prašydama panaikinti Komisijos priimtus sprendimus. Vilniaus apygardos teismo pirmininkės 2022 m. liepos 20 d. nutartimi savarankiškų ieškinių pagrindų iškeltos civilinės bylos sujungtos į vieną nagrinėjamą bylą.

3. Ieškovė ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

3.1. Nėra pagrindo laikyti darbuotojų E. M. ir J. M. atleidimą iš darbo neteisėtu ir taikyti jų atžvilgiu DK 218 straipsnio teisines pasekmes, taip pat nėra pagrindo laikyti neteisėtomis visų darbuotojų atžvilgiu darbdavio padarytas išskaitas, traktuoti darbdavį likus jiems skolingu darbo sutarčių nutraukimo momentu. Nors A. M. atleista tenkinus jos prašymą atleisti savo noru, yra pagrindas manyti, kad ir ji yra prisidėjusi prie neteisėtų ir nusikalstamų veikų padarymo, todėl iš jos padaryta išskaita taip pat yra teisėta.

3.2. Darbuotojai galimai kėsinosi pasisavinti svetimą turtą – ieškovės valdomame elevatoriuje saugomus grūdus, realizuoti juos nežinomu būdu ir turėti iš to asmeninės naudos, todėl pagrįstai atleisti iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nes darbo vietoje ir atliekant darbines funkcijas padarė nusikaltimo požymių turinčią veiką ir padarė darbdaviui žalą. Veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad darbuotojai ieškovės klientams pristatė ženkliai didesnį grūdų kiekį nei jiems priklausytų, veikė susitarę grupėje. Tai buvo nustatyta bendrovei atlikus vidinį tyrimą, peržiūrėjus vaizdo įrašus.

3.3. Tarp UAB „Agrima“ ir UAB „Galinta ir partneriai“ (toliau – užsakovė, klientė) 2021 m. rugsėjo 1 d. buvo sudaryta Elevatoriaus paslaugų teikimo sutartis Nr. 202109/PS (toliau – Sutartis), pagal kurią užsakovei buvo teikiamos elevatoriaus paslaugos jos vardu saugomoms grūdinėms kultūroms (grikiams).

3.3.1. Ieškovė, atlikusi vidinį tyrimą, nustatė, kad dėl neteisėtų ir galimai nusikalstamų veikų požymių turinčių bendrovės darbuotojų veiksmų ieškovė patyrė žalos. 2021 m. spalio mėn. pabaigoje UAB „Galinta ir partneriai“ saugojamo grūdų (grikių) kiekio likutis UAB „Agrima“ valdomame elevatoriuje sudarė 10 980 kg.

3.3.2. 2021 m. spalio 28 d. iš elevatoriaus bendrovės darbuotojai pakrovė grūdus į užsakovės pristatytą transportą (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekaba (duomenys neskelbtini)) ir užpildė krovinio važtaraštį Nr. IGEL-4096, kuriame nurodė grūdų kiekį tiksliai tokį, koks tuo metu (grūdų pakrovimo metu) buvo įtrauktas į apskaitą „Agrosmart“ programoje elevatoriuje saugomas užsakovės grūdų likutis, t. y. 10 980 kg.

3.3.3. 2021 m. lapkričio mėn. peržiūrint vaizdo įrašus, padarytus elevatoriaus teritorijoje, atsitiktinai buvo pastebėta, kad realus pakrautas grūdų (grikių) kiekis į važtaraštyje nurodytą transporto priemonę yra daug didesnis ir sudaro ne važtaraštyje nurodytus 10 980 kg, o 25 520 kg. Minėtame pakrovimo važtaraštyje sąmoningai buvo nurodomas ženkliai mažesnis grūdų kiekis, nei realiai buvo pakrauta į transporto priemonę. Važtaraštis buvo pasirašytas UAB „Savas medis“ vairuotojo D. B.

3.3.4. Paprašius darbuotojų pasiaiškinti, jie nurodė, kad bendrovė ir užsakovė neva susitarė dėl papildomų grūdų kiekio, taip pat darbuotojai pateikė naujos redakcijos tą patį 2021 m. spalio 28 d. krovinio važtaraštį Nr. IGEL-4096, kuriame nurodyti rekvizitai – transporto priemonė, priekaba, vairuotojas ir kt., visiškai sutampa su pirmuoju važtaraščiu, tačiau jame nurodytas kitas pakrautų grūdų kiekis – ne 10 980 kg, o 25 520 kg, krovinio priėmimo skiltyje nurodomas grūdų kiekis 25 420 kg. Važtaraštis pasirašytas užsakovės atstovės B. K. Ant važtaraščio ranka įrašyti faktinių duomenų neatitinkantys skaičiai apie tariamai neįprastai aukštą šiukšlinių priemaišų rodiklį. Važtaraštis nepasirašytas vairuotojo D. B.

3.3.5. Naujos redakcijos 2021 m. spalio 28 d. važtaraštis Nr. IGEL-4096 buvo pateiktas tik po to, kai bendrovės vadovybei peržiūrint elevatoriaus vaizdo įrašus buvo užfiksuota, kad realus 2021 m. spalio 28 d. pakrautų grūdų kiekis sudaro ne 10 980 kg, o 25 520 kg. Atsižvelgdama į tai, į darbuotojų elgesį, bendrovė padarė pagrįstą išvadą, kad darbuotojų veiksmuose buvo nusikaltimo požymius atitinkančių elementų.

3.3.6. Kadangi E. M. buvo gamybos vadovu, duodavo nurodymus kitiems, padaryta išvada, kad jis yra organizatorius. Darbuotojai (atsakovai), visi kartu siekdami asmeninės naudos sau, grūdų skirtumą (14 540 kg) ketino pasisavinti ir jį realizuoti nežinomu būdu, galimai gaunant atlygį iš užsakovės.

3.4. Buvo nustatytas ir kitas analogiškas grūdų pasisavinimo epizodas:

3.4.1. 2021 m. lapkričio 3 d. darbuotojai vykdė užsakovo grūdų pakrovimą bei tęsė galimai neteisėtas ir nusikalstamas veikas, o būtent 2021 m. lapkričio 3 d. užsakovo grūdų, saugomų elevatoriuje, likutis sudarė 4 180 kg. 2021 m. lapkričio 3 d. į užsakovo pateiktą transporto priemonę buvo kraunami grūdai (grikiai). Pakrovimo metu buvo užpildytas 2021 m. lapkričio 3 d. krovinio važtaraštis Nr. 4099, kurį pasirašė UAB „Truktransa“ vairuotojas S. P. ir kuriame nurodytas pakrautų grūdų kiekis yra 4 180 kg.

3.4.2. Peržiūrėjus elevatoriaus vaizdo kamerų įrašus matyti, kad realus pakrautų grūdų kiekis yra ne 4 180 kg, o 24 280 kg.

3.4.3. Paprašius pateikti pasiaiškinimą, darbuotojai 2021 m. lapkričio 9 d. pateikė naujos redakcijos 2021 m. lapkričio 3 d. važtaraštį, kuriame transporto priemonės ir vairuotojo duomenys sutampa, tačiau nurodytas naujas važtaraščio numeris – Nr. 4101, o nurodomas pakrautų grūdų kiekis yra 17 000 kg.

3.4.4. Bendrovei pradėjus aplinkybių tyrimą, tik 2021 m. lapkričio 9 d. iš užsakovės buvo gautas važtaraštis, kuriame nurodomas pakrautų grūdų kiekis yra 24 280 kg. Be to, važtaraštyje nurodyti grūdų kokybės rodikliai (šiukšlių priemaišos) neatitinka faktinių duomenų.

3.4.5. Bendrovės darbuotojų pateiktuose važtaraščiuose nurodytas grūdų kiekis yra ženkliai mažesnis, nei realiai buvo pakrauta į transporto priemonę. Skirtumas sudaro 3 100 kg (24 280 – (4 180 + 17 000)).

Atsiliepimas

3.4.6. Atsakovai ketino pasisavinti ir nurodytus 17 000 kg grūdų. Tokiu būdu jie galimai kėsinosi pasisavinti svetimą turtą – ieškovės valdomame elevatoriuje saugomus grūdus ir juos realizuoti bendrovei nežinomu būdu.

Šalies argumentai

3.4.7. Ieškovė nesutinka su darbuotojų nurodytais argumentais apie tai, kad atkrauti didesni grūdų kiekiai buvo siekiant kompensuoti užsakovės nuostolius dėl prastos kokybės grūdų nemokant jai piniginės kompensacijos ir kad tokia praktika ieškovės veikloje yra įprasta.

3.5. Atsakovų atlikti neteisėti veiksmai, turintys nusikalstamos veikos požymių, buvo atkraunant grūdus (grikius) ir kitam ieškovės klientui Sp. z. o. o. „Albio“ (toliau – užsakovė, klientė) 2021 m. spalio 27 d., kai jai buvo atkrauti bendrovės elevatoriuje saugomi ekologiški grikiai.

3.5.1. Tyčia buvo išrašyti žinomai melagingi dokumentai, nurodant, kad atkrautų ekologiškų grikių kiekis yra 31 490 kg, kai tuo tarpu faktinis realus atkrautas ekologiškų grikių kiekis buvo 31 720 kg (skirtumas – 230 kg).

3.5.2. Peržiūrėjus bendrovės vaizdo įrašus, buvo nustatyta, kad klientės transporto priemonė, į kurią buvo pakrauti ekologiški grikiai, išvažiavo iš elevatoriaus grūdų pakrovimo aikštelės ir sustojo už bendrovės teritorijos. Tuomet krautuvas atvažiavo prie elevatoriaus atkrovimo bokšto ir į „Big Bag“ (didelis maišas grūdams krauti) buvo pripilta iš bokšto 920 kg, tuomet buvo užvažiuota ant svarstyklių, tačiau svarstyklių duomenys (minėti 920 kg) nebuvo įtraukti į bendrovės apskaitą, o pakrautas „Big Bag“ buvo nuvežtas prie bendrovės teritorijos stovinčio klientės vilkiko ir pakrautas į jį.

3.5.3. Šiuo epizodu pasisavintas ekologiškų grūdų bendras kiekis yra 1 150 kg (230 kg + 920 kg).

3.6. 2021 m. lapkričio 30 d. darbdavio įsakymais darbo sutartys su E. M. (gamybos vadovu) ir J. M. (operatoriumi, atsakingu už grūdų valymą, džiovinimą, pakrovimą) buvo nutrauktos dėl konstatuoto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, o su A. M. (laborante, atsakinga ir už važtaraščių pildymą) sutartis nutraukta tenkinant jos pačios prašymą ir tik dėl to, kad ji turėjo nedarbingumą, nors darbdavys mano, kad ir ji yra prisidėjusi prie neteisėtų veikų padarymo.

3.7. 2021 m. lapkričio 30 d. įsakymais ieškovė patvirtino, jog aptartais darbuotojų veiksmais bendrovei padaryta žala sudaro 31 982,60 Eur, todėl, vadovaudamasi DK 150 straipsniu, 156 straipsnio 1 dalimi, nurodė atlikti išskaitas iš atliekamo galutinio atsiskaitymo, ką ieškovė taip pat vertina teisėtu ir pagrįstu veiksmu.

3.8. Atleidimo iš darbo procedūra realizuota tinkamai, teisėtai ir turint tam faktinį pagrindą, todėl jokia neturtinė žala ją prašiusiems atlyginti E. M. ir A. M. nėra padaryta.

4. Atsakovai ieškinių nepripažino, prašė juos atmesti. Bendra atsakovų nesutikimo pozicija buvo pagrįsta tuo, kad jokios neteisėtos ir nusikalstamos veikos, žalos bendrovei jie nepadarė, buvo apkaltinti nepagrįstai, nebuvo jokio faktinio pagrindo juos atleisti iš darbo. Atsakovai nurodė:

4.1. Tarp ieškovės ir UAB „Galinta ir partneriai“ bei Sp. z. o. o. „Albio“ buvo pasirašytos sutartys, kurių pagrindu ieškovė įsipareigojo priimti, saugoti, išvalyti, atkrauti užsakovių produkciją, kad ji atitiktų LST standartus, jeigu reikalinga, ją išdžiovinti ir grąžinti užsakovėms. Taigi ieškovė atlikdavo klientų produkcijos priėmimo, išvalymo, išdžiovinimo, sandėliavimo ir atkrovimo paslaugas, darbdavys elevatoriuose savo produkcijos nelaikė, jos nepirkdavo ir neturėjo savo nuosavų grūdų.

4.2. Klientų produkcija, tarp jų ir UAB „Galinta ir partneriai“ bei Sp. z. o. o. „Albio“, būdavo atvežama pas ieškovę ir iškraunama į elevatorių, ten produkcija būdavo pasveriama, paimami produkcijos mėginiai, užfiksuojamas faktinis atvežtas grūdų svoris ir, atsižvelgus į mėginio rezultatus (šiukšles ir drėgmę), užfiksuojamas įskaitomas produkcijos svoris, kuris gaunamas iš faktinio (atvežamo) svorio atėmus šiukšlingumą ir drėgmės procentą. Įskaitytas svoris yra tas svoris, kurį, klientui pareikalavus, ieškovė įsipareigojo atiduoti (atkrauti) klientui. Visa tai būdavo užfiksuojama bendrovės „Agrosmart“ programoje ir suderinama su klientu.

4.3. Klientui pareikalavus, kliento produkcija (po valymo, džiovinimo) būdavo grąžinama klientui, „Agrosmart“ programoje pažymint, koks yra faktinis pakrautas svoris, koks imamas mėginys (šiukšlėms ir drėgmei nustatyti) ir koks užfiksuojamas įskaitomas svoris.

4.4. Produkcijai nuvykus pas klientą, atvežta produkcija sveriama naujai, imami mėginiai ir, atsižvelgiant į paties kliento atliktų paimtų mėginių rezultatus (šiukšles, drėgmę), būdavo įskaitomas produkcijos svoris, kuris dažnu atveju skirdavosi nuo faktiškai atvežto. Skirtumas būdavo dėl to, kad būtinųjų reikalingų parametrų nustatymui naudojama įranga buvo skirtinga (UAB „Galinta ir partneriai“ įranga yra jautresnė ir tikslesnė). Kadangi klientai patys imdavo mėginius ir tirdavo šiukšlingumą, drėgmę, mėginių rezultatai skirdavosi nuo ieškovės atliktų, nes ieškovės bendrovės įranga nepasižymėjo dideliu tikslumu, ji buvo prastesnė. Dėl to susidarydavo skirtumai.

4.5. Ieškovė buvo įsipareigojusi klientams pristatyti konkretų, užfiksuotą „Agrosmart“ programoje, produkcijos kiekį, tačiau dėl skirtingų produkcijos mėginių rezultatų būdavo dažni atvejai, kuomet klientai įskaitydavo mažesnį kiekį, negu ieškovė jiems faktiškai pristatydavo. Tokiu atveju ieškovė turėdavo dvi išeitis: mažesnį atvežtą kiekį klientui kompensuoti pinigine išraiška – sumokėti už trūkstamą kiekį produkcijos rinkos kaina arba atvežti trūkstamą produkcijos kiekį. Ieškovė paprastai pasirinkdavo antrą variantą – atveždavo didesnį kiekį grūdų. Taip buvo ir ginčo atveju.

4.6. Ieškovė priėmė sprendimą bendrovės klientams UAB „Galinta ir partneriai“ ir Sp. z. o. o. „Albio“ kompensuoti skirtumą dėl prastos produkcijos kokybės ne pinigais, o atkrauti klientams daugiau jų pačių (ne ieškovės) produkcijos.

4.7. Jokio produkcijos pasisavinimo, juolab ieškovės (ieškovė neturėjo savo nuosavybe jokių grūdų), nebuvo, jokie nusikalstami veiksmai nebuvo atliekami ir jokia žala ieškovei nebuvo padaryta. Visi veiksmai buvo derinami su bendrovės vadovu A. J. ir vyr. finansininke K. O. S. Išrašyti dėl to du važtaraščius buvo taip pat įprasta praktika. Tai buvo daroma arba įmonės vadovo, arba vyr. finansininkės nurodymu.

5. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovai nurodė, jog produkcijos ieškovės elevatoriuje likdavo nuolatos, antru išrašomu važtaraščiu ieškovės vadovo A. J. nurodymu likę produkcijos kiekiai, kurie niekaip nebuvo fiksuojami „Agrosmart“ programoje, paprastai būdavo parduodami K. O. S. vardu registruotai (duomenys neskelbtini). Atsakovų teigimu, visi kaltinimai, nurodyti priimtuose atleidimo įsakymuose, yra išgalvoti ir nepagrįsti, atsakovai faktiškai apkaltinti nebūtų dalykų padarymu ir yra apšmeižti, jiems tuo padaryta neturtinė žala. Įsakymuose nurodyti pažeidimų epizodai nėra įrodyti, nes darbdavys kamerų vaizdo įrašų į bylą taip ir nepateikė. Atsakovai akcentavo ir tai, kad jiems nebuvo suformuotos pareiginės instrukcijos, įsakymuose nurodytos veikos, kurios jiems net nepriklausytų atlikti, taip pat nurodė, kad nebuvo apmokyti dirbti „Agrosmart“ programa, jos kūrėjai tik buvo supažindinę su programos veikimu. A. M. akcentavo tai, kad ieškovės vadovas savavališkai, jos nesant ir jai nežinant, paėmė užrašus, buvusius jos darbo vietoje. Juose ji fiksuodavo ranka nustatytus skaičius ir kitus parametrus, buvo pasižymėjusi tai, kas jai svarbu.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdyje liudytoja apklausta K. O. S. nurodė, jog dirba vyr. finansininke pas ieškovę jau 7 metus, žino, kad atsakovai yra atleisti už darbo sutarties sąlygų pažeidimus ir neteisėtų veiksmų padarymą, nes atkraudavo ieškovės klientams daugiau produkcijos nei priklausytų ir nurodyta „Agrosmart“ programoje. Tai paaiškėjo atsukus vaizdo kameras. Vaizdo kameras atsuko kartu su V. K., tačiau kada tiksliai tai darė ir dėl ko, nepamena, bet įrašuose matėsi, jog yra pilnai pakraunama mašina, kažkur apie 25 tonas, kai tuo tarpu „Agrosmart“ sistemoje atžymėta buvo beveik dvigubai mažesnis svoris, svoriai nesutapo, o taip būti negali, taip pat negali būti jokių taisymų joje. Darbuotojai yra apmokyti dirbti su „Agrosmart“ programa. Buvo apskaičiuota žala. Žala didelė, nes trūkumus klientams ieškovė turi kompensuoti pinigais. Taip pat žala susideda ir iš to, kad kainavo darbuotojų darbo laikas ją apskaičiuoti, buvo mokama teisininkams už konsultacijas. Atsakydama į klausimus, liudytoja teigė, jog ieškovė grūdų nesupirkinėjo, ji dirbo su klientų produkcija. Ūkininkai atveždavo produkciją, o ieškovės klientai (taip pat ir UAB „Galinta ir partneriai“) pirkdavo ją ieškovės teritorijoje. Elevatoriuje produkcijos likučių likdavo visada. Elevatorius nedirbo nuostolingai, jis turėjo viską išvalyti, išdžiovinti produkciją ir patalpinti ją į saugyklas, išvalos būdavo sunaikinamos arba perduodamos perdirbimui. Imti mėginius ir juos saugoti yra privalu. Mėginiai saugomi. Liudytoja teigė neprisimenanti, kas rašė darbuotojų atleidimo įsakymus. Pagal nustatytą faktinę situaciją didesnė atsakomybė tenka E. M., nes jis, kaip gamybos vadovas, buvo už viską atsakingas. Nežino, ar buvo pasirašęs pareiginę instrukciją, bet jeigu dirbo, tai turėjo būti su ja susipažinęs. Darbuotojai turėjo būti susipažinę ir su darbo elevatoriuje taisyklėmis, kurias bendrovė turėjo. Viskas griežtai buvo įtraukiama į apskaitą „Agrosmart“ sistemoje, todėl viskas yra aišku ir tikslu. Visi darbuotojai turėjo prisijungimo kodus ir žodžiu apmokyti dirbti su šia sistema. Liudytoja pripažino, kad klientai patys fiksuodavo gaunamą produkcijos svorį ir rodiklius. Jei būdavo kokių neatitikimų, ieškovė kompensuodavo skirtumą pinigais rinkos verte. Toks buvo susitarimas.

7. Teismo posėdyje liudytoja byloje apklausta J. L. nurodė, kad dirbo ieškovės įmonėje 5–6 sezonus laborante, nuo 2016 m. dirbo laboratorijos vedėja, pareiginės instrukcijos neturėjo, tačiau žino, jog privalėjo priimti produkciją, pasverti, nustatyti reikiamus būtinuosius rodiklius – šiukšlingumą, drėgmę, įvardyti klases, po to įrašyti reikiamus būtinuosius rodiklius po džiovinimo. Pavedimus žodžiu duodavo vadovas A. J. ir K. O. S. Paskutinius metus teko dirbti su „Agrosmart“ programa, mokymų, kaip su ja dirbti, nebuvo, šiek tiek apmokė kokybės vadovas, o prieigą prie sistemos turėjo visi. Iškilus klausimams dėl darbo su sistema, skambindavo firmai, kuri įdiegė ją ir prižiūrėjo veikimą. Įvedus nustatytus drėgmės rodiklį ir priemaišų (šiukšlingumo) rodiklius, sistema pati nurodydavo įskaitinį svorį. Paprastai produkcijos dalis likdavo, tuomet būdavo skambinama vadovui, jis pasakydavo, ką daryti, paprastai liepdavo forminti važtaraštį kitoms įmonėms, pasakydavo jų pavadinimus. Kai likutis nebuvo didelis, sutvarkydavo K. O. S., ji nurodydavo, kaip ir ką daryti, ji taip pat padėdavo, kuomet kildavo problemų su darbu „Agrosmart“ programa. Jeigu būdavo likučių, programa juos rodydavo, o klientų produkcija talpyklose nebuvo maišoma, kiekvieno pirkėjo grūdai būdavo laikomi atskirai. „Agrosmart“ programa viską rodydavo, jeigu duomenys įvedami. Iki 2021 m. viską į sistemą suvesdavo kokybės vadovė, po jos išėjimo suvesdavo ji (liudytoja), ji buvo pavaldi gamybos vadovui, jis duodavo jai nurodymus. Jis nė karto jai nėra sakęs, kad reikia rašyti daugiau pakrovimo metu. Liudytoja paaiškino, kad du važtaraščiai nebuvo reta praktika bendrovės veikloje – jeigu buvo du skirtingi pirkėjai, išrašydavo tai pačiai produkcijai du skirtingus važtaraščius. Juose visada nurodydavo LST standartus, nors jie ne visada būdavo pasiekiami. Jeigu produkcijos likdavo, būdavo pildomas antras važtaraštis. Vadovas A. arba vyr. finansininkė K. pasakydavo, kokiai firmai jį pildyti, kam užrašyti. Likučiai būdavo išvežami jų nurodytai firmai. Darydavo, kaip jie liepė. Ant antrojo važtaraščio būdavo ir siuntėjas kitas, ir kitas numeris, ir kiekiai kiti. Liudytojos teigimu, „Agrosmart“ turi rodyti likučius, ji – pirminė programa, o kaip ir ką vedė vyr. finansininkė, liudytoja teigė nežinanti. Liudytoja paaiškino, kad jai susirgus atėjo į jos vietą dirbti A., ji ją apmokiusi dirbti su sistema, kiek pati žinojo, A. jai skambindavo, klausdavo, jei būdavo neaiškumų. Jokių mokymų dirbti su „Agrosmart“ programa nebuvo. „Agrosmart“ sistema galutinius rodiklius rodydavo pakrovus paskutinę mašiną. Būdavo atvejų, kuomet likdavo grūdų daugiau, nei rodė sistema.

8. Teismo posėdyje liudytoju byloje apklaustas E. B. nurodė, kad dirba UAB „Galinta ir partneriai“ filialo UAB „Galintos grūdai“ vadovu nuo 2017 m., turi bendradarbiavimo patirties su ieškove, bendradarbiavimas grūdų sektoriuje nuolatinis, tame regione ieškovės įmonė kone vienintelė. Liudytojas paaiškino, kad ginčo atveju vežė UAB „Agrima“ valyti grikius, pasiimdavo jau išvalytus. Dėl svorio neatitikimų problemų nekildavo, tačiau dėl kokybės standartų kildavo, nes ne visada paimta produkcija atitikdavo reikiamus bazinius rodiklius ir UAB „Agrima“ to niekada neginčijo. Šios įmonės įranga nėra tokia tiksli kaip „Galinta ir partneriai“. Pertekliaus susiformavimo atvejis nėra retas šiame versle. Grūdai lieka, o buhalterijoje rodomi nuliai. UAB „Galinta ir partneriai“ visa produkcija būdavo pristatoma, nekildavo jokių nesusipratimų. Liudytojo teigimu, jis pats ne kartą bendravo su A. J., ar bendravo su E. M., nepamena. Liudytojas teigė prisimenąs, kaip UAB „Agrima“ atvežė 17 tonų daugiau, UAB „Galinta ir partneriai“ už juos sumokėjo UAB „Agrima“, t. y. nupirko viršsvorį, jokio nuostolio ieškovei nėra. Liudytojas nurodė, kad jam yra žinoma, kad UAB „Agrima“ išlaidavo baziniais grūdų rodikliais – nurodydavo juos neteisingai, kad būtų arčiau reikalaujamų rodiklių, tačiau tai, anot jo, joks kriminalas – UAB „Galinta ir partneriai“ viską persverdavo ir patikrindavo pati savo įranga. Įskaitinis svoris ir faktinis svoris skiriasi – atveža faktinį svorį, o po valymo, šiukšlių lieka įskaitinis svoris. Netikslus bazinių rodiklių nurodymas galutiniam įskaitiniam svoriui turi reikšmės, nes sistema pati apskaičiuoja ir nurodo, todėl gali susiformuoti viršsvoris.

9. Teismo posėdyje apklaustas ieškovės vadovas A. J. teismui paaiškino, kad ieškovės vadovu yra nuo 2018 metų, jos veikloje dalyvauja nuo 2015–2016 metų, prikėlė įmonę iš faktinio bankroto duobės ir padarė ją labai pelningą ir paklausią rinkoje. E. M. dirbti prikalbino pats. Įdarbino jį gamybos vadovu, nes pats visko neaprėpė. „Agrosmart“ sistema įmonėje įdiegta nuo pat pradžių. Operatoriai su jos veikimu nebuvo supažindinti, o gamybos vadovas, laborantės buvo. Supažindinimą (mokymus) organizavo programos kūrėjai ir jos diegėjai. „Agrosmart“ sistema yra pagrindinė sandėlio apskaitos programa, viską fiksuoti būtina tiksliai. 2021 m. ieškovei buvo grąžinti iš Vokietijos trys automobiliai, nes buvo užfiksuoti prasti rodikliai. Tuomet jis jokių pretenzijų įmonės darbuotojams nekėlė. Spalio 25 d. jam paskambino vienos transporto kompanijos vadovas ir klausė, kam reikalingos papildomos mašinos, kurių prašė E. M. Tuomet pats E. paklausė, ar trūksta transporto. Tas atsakė, jog netrūksta. Kilus abejonėms, atsuko vaizdo kamerų įrašus, pamatė pilnas pakrautas mašinas, nors iš „Agrosmart“ sistemos žinojo atkraunamus kiekius ir žinojo, kiek jų, kad tik pusė mašinos. Tada ėmė aiškintis. Nustatė dar kelis panašius variantus. Atsirado suklastoti važtaraščiai. Suprato, kad darbuotojai paprasčiausiai vagia. Atleido. Įsakymus ruošė advokatai. Ieškovės vadovo teigimu, žala bendrovei padaryta milžiniška ir įmonės reputacijai taip pat. Ikiteisminio tyrimo nepradėjo, nematė prasmės. Jokių pretenzijų UAB „Galinta ir partneriai“ bei Sp. z. o. o. „Albio“ nereiškė, jos ieškovei taip pat. Vaizdo įrašus ir produkcijos mėginių pavyzdžius yra išsaugojęs. Atsakydamas į klausimus, bendrovės vadovas pripažino, kad už pristatytus UAB „Galinta ir partneriai“ papildomus produkcijos kiekius ši ieškovei sumokėjo rinkos verte. Teigė, kad darbuotojai žinojo savo pareigų apimtis, kitaip dirbti negalėtų, vis dėlto neneigė, jog raštiškai tai nulemta nebuvo. Dėl grūdų užpirkimo aiškino, kad grūdus iš ūkininkų pirko paslaugų pirkėjai, jų vardu sutartis sudarinėjo ieškovė, sutartys buvo šabloninės, tačiau grūdai priklausydavo paslaugos pirkėjui, jiems išvalytus ieškovė ir pristatydavo. Į klausimą, ar pati ieškovė turėjo savo grūdų ir grikių, vadovas teismui atsakė, jog tai – komercinė paslaptis. Panašių atsakymų buvo sulaukta ir į kitus teismo bei kitų proceso dalyvių užduodamus klausimus. Ieškovės vadovas paaiškino, kad fizinis svoris yra atvežamos produkcijos svoris, drėgmė nustatoma automatiniu būdu, o šiukšlingumą nustato laboratorija, o tai, kas lieka minusavus drėgmę ir šiukšlingumą iš fizinio svorio, yra įskaitomas svoris, kuris taip pat fiksuojamas. Vadovo teigimu, perviršis būdavo sistemoje užpajamuojamas, tuomet būdavo ieškoma jam pirkėjų, radusi perviršį ieškovė jį parduodavo. Vadovas teigė, jog jis renkasi, už ką ir ką atleisti. Kito operatoriaus – J. M. kolegos, neatleido, nes jis turi vaikų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškovės ieškinius atmetė; atsakovų E. M., J. M. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai pateiktus prašymus patenkino, A. M. pateiktą prašymą patenkino iš dalies. Teismas pripažino atsakovų E. M. ir J. M. atleidimą iš darbo UAB „Agrima“ neteisėtu, laikė, kad darbo sutartys su jais nutrauktos šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo. Teismas nutarė išieškoti: i) atsakovo E. M. naudai iš ieškovės 5 183,26 Eur kompensaciją, 31 099,56 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 798,46 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (sumos nurodytos neatskaičius mokesčių), 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 1 124,80 Eur neteisėtai padarytą išskaitą, 6 392,43 Eur išlaidas už advokato pagalbą; ii) atsakovo J. M. naudai iš ieškovės 3 674,16 Eur kompensaciją, 22 044,96 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (sumos nurodytos neatskaičius mokesčių), 682,71 Eur neteisėtai padarytą išskaitą, 4 000 Eur išlaidas už advokato pagalbą; iii) atsakovės A. M. naudai iš ieškovės 395,40 Eur neteisėtai padarytą išskaitą, 700 Eur netesybas, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 1 600 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Teismas taip pat nutarė išieškoti iš ieškovės valstybei 48,80 Eur pašto išlaidas; pripažino, kad, šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimai atsakovų individualaus darbo ginčo bylose netenka galios.

11. Teismas pastebėjo, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis). Darbo teisinio santykio dalyviams pareiškus ieškinius teisme po DGK priimto sprendimo, individualaus darbo ginčo byla nagrinėjama teisme iš esmės ir užbaigiama teismui priimant sprendimą dėl ginčo dėl darbo teisės išnagrinėjimo iš esmės, po kurio įsiteisėjimo DGK sprendimas netenka galios visa apimtimi (DK 231 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad nepaisant teismui pareikštų savarankiškų reikalavimų dalyko tam tikro formulavimo ydingumo, kuomet prašoma panaikinti DGK priimtus sprendimus, ginčas dėl darbo teisės nagrinėjamas iš esmės pagal aiškiai matomą jo pobūdį, kuris susijęs su darbuotojų atleidimo iš darbo teisėtumu, iš to kylančių teisinių pasekmių taikymu, neturtinės žalos darbuotojui atlyginimu bei darbdavio padarytų išskaitų teisėtumu ir pagrįstumu.

12. Teismas nustatė, kad byloje keliamas klausimas dviejų darbuotojų atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 5 ir 6 punktus (šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, kai tyčia padaryta žala darbdaviui ar bandymas tyčia ją padaryti, darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika), taip pat kitai darbuotojai inkriminuojant analogiško turinio veiklą, nors atleidimas buvo realizuotas DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo prašymu).

13. Teismas nurodė, kad ieškovė teismo prašė pripažinti:

13.1. atsakovo E. M. atleidimą pagal DK 58 straipsnį teisėtu, laikant, kad darbo sutartis su juo nutraukta nuo 2021 m. lapkričio 30 d., pripažinti UAB „Agrima“ 2021 m. lapkričio 30 d. įsakymu dėl išskaitos atliktą 1 124,80 Eur išskaitą iš E. M. mokėtino darbo užmokesčio teisėta, pripažinti, kad E. M. dėl atleidimo iš darbo nepatyrė jokios neturtinės žalos. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas, kuris ėjo gamybos vadovo pareigas, organizavo ir į galimai neteisėtą veiką įtraukė kitus darbuotojus, į važtaraščius ir svėrimo aktus įrašant klaidingus duomenis (ženkliai mažesnį pakrautų grūdų kiekį, nei būdavo faktiškai išvežama iš ieškovės elevatoriaus). Teigė, jog, siekdami asmeninės naudos, darbuotojai ketino pasisavinti grūdų skirtumą ir jį realizuoti, galimai savo naudai gaudami atlygį iš užsakovų;

13.2. atsakovo J. M. atleidimą pagal DK 58 straipsnį teisėtu, laikant, kad darbo sutartis su juo nutraukta nuo 2021 m. lapkričio 30 d., pripažinti UAB „Agrima“ 2021 m. lapkričio 30 d. įsakymu dėl išskaitos atliktą 682,71 Eur išskaitą iš J. M. mokėtino darbo užmokesčio teisėta. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas dirbo operatoriumi, buvo atsakingas už įmonei perduotų saugoti grūdų išvalymą ir džiovinimą bei pakrovimą išvežimui grūdų savininkui. Įrodinėjo, kad jis pakrovė ženkliai didesnį iš ieškovės bendrovės elevatoriaus užsakovui pristatomų grūdinių kultūrų kiekį, nei užsakovas realiai saugojo elevatoriuje, todėl ieškovė patyrė žalą;

13.3. atsakovės A. M. atleidimą teisėtu, pripažinti UAB „Agrima“ 2021 m. gruodžio 3 d. įsakymu dėl išskaitos atliktą 395,40 Eur išskaitą iš A. M. mokėtino darbo užmokesčio teisėta, pripažinti, kad A. M. dėl atleidimo iš darbo nepatyrė jokios neturtinės žalos. Teigė, kad atsakovė ėjo laborantės pareigas, kurios apima ir važtaraščių pildymą. Įrodinėjo, kad atsakovė išrašinėjo važtaraščius, kurie neatitiko tikrovės, sąmoningai nurodydama ženkliai mažesnius grūdų kiekius nei buvo pristatoma bendrovės klientams, o vėliau, galimai toliau klastodama važtaraščius ir siekdama nuslėpti nusikalstamus veiksmus neteisėtai pasisavinant bendrovės turtą, juos koregavo. Ieškovė neginčijo, jog šios atsakovės atleidimo procedūra faktiškai realizuota DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu.

14. Teismas nurodė, kad, svarstydamas atleidimo iš darbo teisėtumo klausimą, teismas privalo patikrinti, ar buvo tam teisinis ir faktinis pagrindas, ar buvo tinkamai realizuota atleidimo procedūra.

15. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių, liudytojų paaiškinimus, remdamasis vertinant susiformavusiu vidiniu įsitikinimu, sprendė, jog darbuotojai nepadarė darbo pareigų pažeidimo, už kurį galėjo ir turėjo būti taikoma pati griežčiausia drausminė nuobauda, todėl yra pagrindas jų atleidimą laikyti neteisėtu, o taip pat pripažinti pagrįstais kitus jų DGK reikštus reikalavimus, kuriuos siekė paneigti ieškovė.

16. Teismas nustatė, kad ieškovė 2017 m. rugsėjo 11 d. sudarė darbo sutartį Nr. 201709/001 su E. M., kuria jis buvo priimtas dirbti direktoriaus pavaduotoju. Šalių susitarimu 2019 m. gegužės 21 d. darbo sutartis buvo papildyta priedu, kurio pagrindu šios jo pareigos buvo pakeistos į gamybos vadovo. Ieškovė 2016 m. birželio 14 d. sudarė darbo sutartį Nr. 11 su J. M., kuria jis buvo priimtas dirbti operatoriumi. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad jam teko atlikti priimtų grūdų valymą, džiovinimą, pakrovimą išvežimui. Ieškovė 2021 m. liepos 12 d. sudarė darbo sutartį su A. M., kuria ji buvo priimta dirbti laborante. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad jai teko pildyti grūdų pakrovimo / iškrovimo važtaraščius. Byloje nenustatyta, jog minėti asmenys turėjo raštu suformuotas pareigines instrukcijas ir buvo jas pasirašę.

17. Teismas nustatė, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. tarp UAB „Agrima“ ir UAB „Galinta ir partneriai“ (toliau – užsakovė, klientė) buvo sudaryta Elevatoriaus paslaugų teikimo sutartis Nr. 202109/PS (toliau – sutartis), kurios pagrindu užsakovei buvo teikiamos elevatoriaus paslaugos jos vardu saugomoms grūdinėms kultūroms (grikiams). Ieškovė atliko vidinį tyrimą ir nustatė, kad dėl neteisėtų ir galimai nusikalstamų veikų požymių turinčių bendrovės darbuotojų (atsakovų) veiksmų ieškovė patyrė žalos, o būtent nustatė, kad 2021 m. spalio mėn. pabaigoje užsakovės saugojamo grūdų (grikių) kiekio likutis UAB „Agrima“ valdomame elevatoriuje sudarė 10 980 kg, 2021 m. spalio 28 d. iš elevatoriaus bendrovės darbuotojai pakrovė grūdus į užsakovės pristatytą transportą (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekaba (duomenys neskelbtini)) ir užpildė krovinio važtaraštį Nr. IGEL-4096, kuriame nurodė grūdų kiekį tiksliai tokį, koks tuo metu (grūdų pakrovimo metu) buvo įtrauktas į apskaitą „Agrosmart“ programoje, t. y. 10 980 kg. 2021 m. lapkričio mėn. ieškovė pastebėjo, kad realus pakrautas grūdų (grikių) kiekis į važtaraštyje nurodytą transporto priemonę yra daug didesnis, sudaro 25 520 kg. Taip pat nustatė, kad minėtame pakrovimo važtaraštyje nurodytas mažesnis grūdų kiekis nei realiai buvo pakrauta į transporto priemonę. Mėginant aiškintis, buvo pateiktas naujos redakcijos tos pačios datos krovinio važtaraštis Nr. IGEL-4096, kuriame nurodyti rekvizitai – transporto priemonė, priekaba, vairuotojas ir kt. – visiškai sutampa su pirmuoju važtaraščiu, tačiau naujame nurodytas pakrautų grūdų kiekis yra ne 10 980 kg, o 25 520 kg, nors krovinio priėmimo skiltyje nurodomas grūdų kiekis yra 25 420 kg.

18. Teismas taip pat nustatė, kad 2021 m. lapkričio 3 d. užsakovo grūdų, saugomų ieškovės elevatoriuje, likutis sudarė 4 180 kg. 2021 m. lapkričio 3 d. į užsakovo pateiktą transporto priemonę buvo kraunami grūdai (grikiai). Pakrovimo metu buvo užpildytas 2021 m. lapkričio 3 d. krovinio važtaraštis Nr. 4099, kurį pasirašė UAB „Truktransa“ vairuotojas S. P. ir kuriame nurodytas pakrautų grūdų kiekis yra 4 180 kg. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad realus pakrautų grūdų kiekis yra ne 4 180 kg, o 24 280 kg. Aiškinantis situaciją, buvo pateiktas naujos redakcijos 2021 m. lapkričio 3 d. važtaraštis, kuriame transporto priemonės ir vairuotojo duomenys sutampa, tačiau nurodytas naujas važtaraščio numeris – Nr. 4101, o pakrautų grūdų kiekis yra 17 000 kg. Vėliau iš užsakovės buvo gautas važtaraštis, kuriame nurodytas šiuo vežimu pakrautų grūdų kiekis yra 24 280 kg.

19. Teismas taip pat nustatė, kad atkraunant grūdus (grikius) ir kitam ieškovės klientui Sp. z. o. o. „Albio“ (toliau – klientė, užsakovė) 2021 m. spalio 27 d. jam buvo atkrauti bendrovės elevatoriuje saugomi ekologiški grikiai su tam tikrais svorio neatitikimais: buvo išrašyti dokumentai, nurodant, kad atkrautų ekologiškų grikių kiekis yra 31 490 kg, kai tuo tarpu faktinis realus atkrautas ekologiškų grikių kiekis buvo 31 720 kg, taip pat šiai klientei į „Big Bag“ (didelis maišas grūdams krauti) buvo pripilta iš bokšto 920 kg, pakrautas „Big Bag“ buvo nuvežtas prie bendrovės teritorijos stovinčio kliento vilkiko ir pakrautas į jį.

20. Teismas nurodė, kad: i) byloje nekilo ginčo dėl minėtų grūdinių kultūrų svorių neatitikimo, darbuotojai šias aplinkybes pripažino ir pateikė savo argumentaciją to pagrindimui. Atsakovas J. M. teigė, jog jis epizode su „Big Bag“ maišo pakrovimu nedalyvavo; ii) ieškovės nurodyti vaizdo kamerų įrašai į bylą nebuvo pateikti, nors juos pateikti buvo ne kartą akcentuota; iii) ieškovė pripažino, kad užsakovai ir klientai už pristatytą grūdinių kultūrų perviršį atsiskaitė pinigais, tą įrodo ir bylos medžiaga bei patvirtino liudytojas E. B. Taip pat ieškovė pripažino, kad jokių pretenzijų dėl šių vežimų iš užsakovų ir klientų nebuvo gauta. Byloje nėra duomenų, kad dėl to pretenzijas savo užsakovams ar klientams reikštų pati ieškovė, jos vadovas apklausos metu patvirtino, jog to nedarė, tam nematė jokio reikalo; iv) byloje nėra duomenų, kad ieškovė nuosavybės teise savo elevatoriuose turėjo savo grūdų. Nėra ginčo dėl to, kad ji veikė kaip tarpininkas tarp ūkininkų ir užsakovų ir šių naudai iš jų užpirkdavo grūdines kultūras.

21. Teismas nustatė, kad 2021 m. lapkričio 30 d. įsakymu ieškovė, vadovaudamasi DK 58 straipsnio 1 dalimi, be išankstinio įspėjimo vienašališkai nutraukė darbo sutartį su E. M., faktiniais ir teisiniais to pagrindais jame nurodydama tai, kad:

22. „1. Darbuotojas E. M. darbo metu, siekdamas asmeninės turtinės naudos, tyčiniais veiksmais ir sistemingai atliko nusikaltimo požymių turinčius veiksmus ir tokiu būdu padarė Bendrovei didelės turtinės žalos (DK 58 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktai). Tokiu būdu darbuotojas atliko šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. 2. Darbuotojas E. M., eidamas gamybos vadovo pareigas ir būdamas atsakingas už Bendrovės elevatoriuje saugomų Bendrovės klientams priklausančių grūdų atkrovimą, pasvėrimą, tyrimų atlikimą ir pristatymą Bendrovės klientams, veikdamas kartu su kitais Bendrovės darbuotojais, Bendrovės dokumentuose (krovinio važtaraščiuose, svėrimo aktuose, „Agrosmart“ programoje ir kt.) sąmoningai nurodė (ar liepė darbuotojams nurodyti) ženkliai mažesnius atkraunamų grūdų kiekius, nei realiai buvo pakrauta į transporto priemones ir nei realiai yra užfiksuota svėrimo metu. Tokie atvejai nustatyti mažiausiai kelis kartus: a. 2021-10-27, kai buvo atkrauti Bendrovės elevatoriuje saugomi kliento Sp. z. o. o „Albio“ ekologiški grikiai ir buvo išrašyti žinomai melagingi dokumentai, nurodant, kad atkrautų ekologiškų grikių kiekis yra 31490 kg, kai faktinis realus atkrautas ekologiškų grikių kiekis buvo 31 720 kg. Papildomai, veikiant kartu su kitais Bendrovės darbuotojais, buvo pakrauti neįtraukti į apskaitą 920 kg ekologiškų grūdų. Bendras pasisavintų ekologiškų grūdų kiekis yra 1 150 kg. b. 2021-10-28, kai buvo išrašyti žinomai melagingi dokumentai: svėrimo aktas Nr. IGEL-4096 bei krovinio važtaraštis Nr. IGEL-4096, minėtuose dokumentuose nurodant, kad Bendrovės klientui UAB „Galinta ir partneriai“ atkraunamas grūdų kiekis yra 10 980 kg, kai tikrasis atkraunamų grūdų kiekis buvo 25 420 kg. c. 2021-11-03 kai buvo išrašytas žinomai melagingas krovinio važtaraštis Nr. IGEL-4099 bei susiję dokumentai, minėtuose dokumentuose nurodant, kad Bendrovės klientui UAB „Galinta ir partneriai“ atkraunamas grūdų kiekis yra daug mažesnis, nei realiai buvo atkrautas. d. Kiti atvejai. 3. Pažymėtina, kad faktiškai atkrautas grūdų kiekis negalėjo būti atkraunamas ir pristatomas Bendrovės klientui UAB „Galinta ir partneriai“, kadangi minimas Bendrovės klientas nesaugojo tokio kiekio grūdų. 4. Surinktų duomenų visuma leidžia teigti, kad Darbuotojas tokiais savo veiksmais siekė asmeninės turtinės naudos ir Bendrovei nežinomu būdu, galimai klastodamas dokumentus, siekė realizuoti nusikalstamu būdu įgytus grūdus tretiesiems asmenims. Be to, Bendrovei yra žinoma, kad Darbuotojas sukurstė kitus Bendrovės darbuotojus prisidėti prie šios veikos vykdymo, vadovavo šiai veiklai ir ją organizavo. 5. Taip pat yra nustatyta, kad po to, kai Bendrovėje tapo žinoma apie šiame įsakyme nurodytus grūdų atkrovimo ir dokumentų klastojimo atvejus, Darbuotojas bandė slėpti ir naikinti savo veiksmų, turinčių nusikalstamų veikų požymių, įrodymus, klaidino Bendrovės vadovybę teikdamas melagingą informaciją, o būtent: a. Darbuotojas, veikdamas su kitais Bendrovės darbuotojais, atbuline data parengė ir pateikė naują 2021-10-28 krovinio važtaraštį, kuris nepasirašytas vairuotojo ir kuriame jau buvo nurodytas teisingas atkrautų grūdų svoris. b. Darbuotojas, veikdamas su kitais Bendrovės darbuotojais, atbuline data parengė 2021-11-03 krovinio važtaraštį, kuriame buvo nurodomas kitoks (didesnis) atkrautų grūdų kiekis. c. Nepaisant to, kad Darbuotojas, veikdamas su kitais Bendrovės darbuotojais, atbuline data parengė naujos redakcijos krovinio važtaraščius, Darbuotojas ignoravo faktą, kad Bendrovė objektyviai negalėjo atkrauti nurodomo grūdų kiekio, kadangi tokio kiekio Bendrovės klientas nesaugojo Bendrovės elevatoriuje. Be to, bet kokios grūdų pardavimo operacijos yra tvirtinamos Bendrovės vadovo, o šioms operacijoms atlikti nebuvo jokio Bendrovės vadovo sutikimo. d. Taip pat Darbuotojas, siekdamas nuslėpti savo veikas, organizavo kontrolinių grūdų mėginių rezultatų klastojimą, siekdamas sudaryti klaidingą įspūdį, kad didesnis atkrautas grūdų kiekis neva neatitiko LST standartų keliamų reikalavimų, todėl gali būti nuskaitomas. 6. Neteisėtai atkrauti grūdai Bendrovei iki šiol nėra grąžinti. 7. Dėl nurodytų Darbuotojo tyčinių veiksmų Bendrovė patyrė didelę turtinę žalą. Žala susideda iš šių dalių: neteisėtai atkrautų grūdų vertė, Bendrovės administracijos darbo laiko išlaidos tyrimui atlikti ir duomenims surinkti, Bendrovės išlaidos teisinėms paslaugoms, Bendrovės reputacijos prieš klientus praradimas, kitos išlaidos. 8. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Darbuotojas atliko šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nustatytą DK 58 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose.“

23. Teismas nustatė, kad 2021 m. lapkričio 30 d. įsakymu ieškovė, vadovaudamasi ta pačia DK 58 straipsnio 1 dalimi, be išankstinio įspėjimo vienašališkai nutraukė darbo sutartį ir su J. M., faktiniais ir teisiniais to pagrindais atleidimo įsakyme nurodydama tai, kad:

24. „1. Darbuotojas J. M. darbo metu, siekdamas asmeninės turtinės naudos, tyčiniais veiksmais ir sistemingai atliko nusikaltimo požymių turinčius veiksmus ir tokiu būdu padarė Bendrovei didelės turtinės žalos (DK 58 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktai). Tokiu būdu darbuotojas atliko šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. 2. Darbuotojas J. M., eidamas operatoriaus pareigas ir būdamas atsakingas už Bendrovės elevatoriuje saugomų Bendrovės klientams priklausančių grūdų džiovinimą, valymą, atkrovimą, pasvėrimą ir pristatymą Bendrovės klientams, veikdamas kartu su kitais Bendrovės darbuotojais bei galimai vykdydamas gamybos vadovo neteisėtus nurodymus, atkraudavo ženkliai didesnius grūdų kiekius, nei būdavo nurodoma Bendrovės dokumentuose ir „Agrosmart“ programoje, t. y. Darbuotojas, matydamas realų atkraunamą grūdų kiekį svarstyklėse, bendradarbiaudamas su gamybos vadovu ir laborante, leido Bendrovės rengiamuose dokumentuose (svėrimo aktuose, krovinio važtaraščiuose ir kt.) nurodyti ženkliai mažesnį grūdų kiekį, nei realiai Darbuotojas atkraudavo. Tokie atvejai nustatyti mažiausiai kelis kartus: a. 2021-10-27, kai buvo atkrauti Bendrovės elevatoriuje saugomi kliento Sp. z. o. o „Albio“ ekologiški grikiai ir buvo išrašyti žinomai melagingi dokumentai, nurodant, kad atkrautų ekologiškų grikių kiekis yra 31 490 kg, kai faktinis realus atkrautas ekologiškų grikių kiekis buvo 31 720 kg. Papildomai, veikiant kartu su kitais Bendrovės darbuotojais, buvo pakrauti neįtraukti į apskaitą 920 kg ekologiškų grūdų. Bendras pasisavintų ekologiškų grūdų kiekis yra 1 150 kg. b. 2021-10-28, kai buvo išrašyti žinomai melagingi dokumentai: svėrimo aktas Nr. IGEL-4096 bei krovinio važtaraštis Nr. IGEL-4096, minėtuose dokumentuose nurodant, kad Bendrovės klientui UAB „Galinta ir partneriai“ atkraunamas grūdų kiekis yra 10 980 kg, kai tikrasis atkraunamų grūdų kiekis buvo 25 420 kg. c. 2021-11-03, kai buvo išrašytas žinomai melagingas krovinio važtaraštis Nr. IGEL-4099 bei susiję dokumentai, minėtuose dokumentuose nurodant, kad Bendrovės klientui UAB „Galinta ir partneriai“ atkraunamas grūdų kiekis yra daug mažesnis, nei realiai buvo atkrautas. d. Kiti atvejai. 3. Pažymėtina, kad faktiškai atkrautas grūdų kiekis negalėjo būti atkraunamas ir pristatomas Bendrovės klientui UAB „Galinta ir partneriai“, kadangi minimas Bendrovės klientas nesaugojo tokio kiekio grūdų. 4. Surinktų duomenų visuma leidžia teigti, kad Darbuotojas tokiais savo veiksmais siekė asmeninės turtinės naudos ir Bendrovei nežinomu būdu, kartu su kitais darbuotojais galimai klastodamas dokumentus, siekė realizuoti nusikalstamu būdu įgytus grūdus tretiesiems asmenims. 5. Taip pat yra nustatyta, kad po to, kai Bendrovėje tapo žinoma apie šiame įsakyme nurodytus grūdų atkrovimo ir dokumentų klastojimo atvejus, Darbuotojas bandė slėpti ir naikinti savo veiksmų, turinčių nusikalstamų veikų požymių, įrodymus, klaidino Bendrovės vadovybę teikdamas melagingą informaciją. 6. Neteisėtai atkrauti grūdai Bendrovei iki šiol nėra grąžinti. 7. Dėl nurodytų Darbuotojo tyčinių veiksmų Bendrovė patyrė didelę turtinę žalą. Žala susideda iš šių dalių: neteisėtai atkrautų grūdų vertė, Bendrovės administracijos darbo laiko išlaidos tyrimui atlikti ir duomenims surinkti, Bendrovės išlaidos teisinėms paslaugoms, Bendrovės reputacijos prieš klientus praradimas, kitos išlaidos. 8. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Darbuotojas atliko šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nustatytą DK 58 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose.“

25. Teismas nustatė, kad 2021 m. gruodžio 3 d. įsakymu ieškovė nutraukė darbo sutartį ir su darbuotoja A. M., atleidimo įsakyme nurodydama, kad: „2021-11-10 Bendrovė gavo Darbuotojos prašymą dėl atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 1 dalį (darbuotojo iniciatyva) (toliau – Prašymas).“

Šalies argumentai

26. Teismas nustatė, kad bendrovė 2021 m. lapkričio 18 d. pateikė atsakymą į Prašymą, kuriame nurodė, kad darbuotojos prašyme nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra negaliojantis bei, atsižvelgiant į aktualų teisinį reglamentavimą, bus laikoma, kad darbo sutartis su darbuotoja bus nutraukta 2021 m. lapkričio 30 d. Atsakovė iki 2021 m. lapkričio 30 d. turėjo laikinąjį nedarbingumą bei vadovaujantis DK 65 straipsnio 6 dalimi darbo sutartis su darbuotoja pasibaigė DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu ir laikoma, jog darbuotojos paskutinė darbo diena atsižvelgiant į jos pateiktą prašymą buvo 2021 m. lapkričio 30 d.

Žemesnės instancijos teismas

27. Teismas nurodė, kad 2021 m. gruodžio 3 d. bendrovė, vykdydama įstatyminę pareigą, pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimą apie A. M. socialinio draudimo pabaigą DK 55 straipsnio pagrindu. Tačiau bendrovė laiko, kad darbo sutartis su darbuotoja pasibaigė dėl A. M. kaltės. Darbuotojos darbo pareigų pažeidimas ir kaltė pasireiškė:

28. 1. Darbuotoja A. M. darbo metu, siekdama asmeninės turtinės naudos, tyčiniais veiksmais ir sistemingai atliko nusikaltimo požymių turinčius veiksmus ir tokiu būdu padarė Bendrovei didelės turtinės žalos (DK 58 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktai). Tokiu būdu Darbuotoja atliko šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. 2. Darbuotoja A. M., eidama laborantės pareigas ir būdama atsakinga už Bendrovės elevatoriuje saugomų Bendrovės klientams priklausančių grūdų kontrolinių mėginių atlikimą, atkrovimo ir pasvėrimo duomenų į „Agrosmart“ programą suvedimą, svėrimo aktų ir krovinio važtaraščių išrašymą, veikdama kartu su kitais Bendrovės darbuotojais (Bendrovės gamybos vadovu ir operatoriumi), Bendrovės dokumentuose (krovinio važtaraščiuose, svėrimo aktuose, „Agrosmart“ programoje ir kt.) sąmoningai nurodė ženkliai mažesnius atkraunamų grūdų kiekius, nei realiai buvo pakrauta į transporto priemones ir nei realiai yra užfiksuota svėrimo metu. Tokie atvejai nustatyti mažiausiai kelis kartus: a. 2021-10-27, kai buvo atkrauti Bendrovės elevatoriuje saugomi kliento Sp. z. o. o „Albio“ ekologiški grikiai ir buvo išrašyti žinomai melagingi dokumentai, nurodant, kad atkrautų ekologiškų grikių kiekis yra 31 490 kg, kai faktinis realus atkrautas ekologiškų grikių kiekis buvo 31 720 kg. Papildomai, veikiant kartu su kitais Bendrovės darbuotojais, buvo pakrauti neįtraukti į apskaitą 920 kg ekologiškų grūdų. Bendras pasisavintų ekologiškų grūdų kiekis yra 1 150 kg.

29. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nurodė, kad darbo sutartys su atsakovais E. M. ir J. M. nutrauktos pritaikius jiems griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo dėl atleidimo įsakymuose nurodytų priežasčių, o su A. M. – jai pačiai prašant, atleidimo įsakyme, be kita ko, nevengiant ją apkaltinti galimų nusikalstamų veikų padarymu.

30. Teismas nurodė, kad DK 58 straipsnio 4 dalis darbdaviui įtvirtina besąlyginę pareigą reikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo dėl galimo darbo pareigų pažeidimo. Sprendė, kad nagrinėjamu atveju iš esmės darbuotojams nebuvo sudarytos sąlygos pateikti paaiškinimus dėl visų įsakyme nurodytų atleidimo aplinkybių, jokio reikalavimo raštu pasiaiškinti dėl inkriminuojamų pažeidimų darbuotojams nebuvo pateikta. Aplinkybė, kad E. M. teikė paaiškinimą tuoj po atlikto vidinio tyrimo, o J. M. paaiškinimą pateikė savo iniciatyva, teismo vertinimu, niekaip neįrodo fakto, kad darbdavys tinkamai atliko minėtą reikalavimo pasiaiškinti raštu pateikimo imperatyvą.

31. Teismas taip pat nurodė, kad atleidimo įsakymų turinys nėra aiškus ir išbaigtas. Nėra konkrečiai nurodoma, kokias darbines pareigas kuris darbuotojas pažeidė (įsakymų turinys pirmųjų dviejų atsakovų atžvilgiu yra beveik identiškas). Įsakymuose suformuluoti atleidimo teiginiai bei nurodomų pažeidimų turinys suformuluotas taip pat neaiškiai, netiksliai ir nekonkrečiai, pernelyg buitiškai, paremtas labiau hipotetinėmis prielaidomis ir yra pernelyg deklaratyvus, nors pareiga tiksliai, konkrečiai, aiškiai ir nedviprasmiškai suformuoti tiek pažeidimų turinį, tiek ir tuo paremtą atleidimo pagrindą tenka darbdaviui.

32. Teismo vertinimu, pagrindo atleisti darbuotojus dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nebuvo. Ieškovė neįrodė, kad jos užsakovui ir klientui buvo išvežtas ne jiems priklausantis grūdų kiekis ar kad didesnis grūdų kiekis buvo išvežtas be įmonės vadovybės žinios. Teismas darė labiau tikėtiną prielaidą buvus tokį pavedimą ir buvus įprastą tokią praktiką bendrovėje, kuomet produkcijos perviršiu kompensuodavo bazinių rodiklių praradimus. Tą patvirtino ir liudytoju apklaustas užsakovo atstovas. Jis taip pat patvirtino, kad tokia praktika nėra reta, kad dėl to nebuvo nei finansinio, nei technologinio nuostolio, juolab nustatyta, jog už pristatytą produkciją ieškovei buvo sumokėta. Labai tikėtina, kad likučiai – perviršis galėjo susiformuoti dėl technologinių nuoskaitų, t. y. ūkininkams atvežus produkciją bei atlikus šiukšlingumo bei drėgmės mėginius, „Agrosmart“ sistemoje būdavo fiksuojamas įskaitinis svoris, t. y. tas kiekis, kurį reikės pristatyti klientui, po to, kai grūdai bus išdžiovinti bei išvalyti iki reikiamų normų, todėl, išdžiovinus ar išvalius produkciją, galėjo susidaryti tiek grūdų perviršis, tiek trūkumas.

33. Teismas nurodė, kad tarp ieškovės ir klientų sudarytose sutartyse nurodyta, kad: vykdytojas (ieškovė) įsipareigoja kompensuoti svorio nuostolius, kurie yra nepateisinami pagal leistinas normas: užsakovas turi teisę pasirinkti atsiskaitymo būdą pinigais ar grūdais (Sp. z. o. o „Albio“ sutarties nuostatos); vykdytojas (ieškovė) įsipareigoja kompensuoti užsakovui visus grūdų svorio nuostolius, patirtus daugiau nei leistinos normos (nepateisinamuosius trūkumus) tuo metu atskirų grūdų kultūrų vidutinėmis rinkos kainomis, bei padengti visas užsakovo faktines išlaidas bei atlyginti nuostolius pagal pagrįstas pretenzijas atkrautam grūdų kiekiui ar kokybei (vykdytojas privalo atlyginti visus užsakovo nuostolius, susijusius su saugomų grūdų sugedimu) (sutarties su UAB „Galinta ir partneriai“ nuostatos), kas, teismo vertinimu, pagrindžia darbuotojų teiginius dėl papildomų grūdų atkrovimo vykdant darbdavio su trečiaisiais asmenimis pasirašytas sutartis. Dėl to tikėtina ir darbuotojos M. teiginiais (tam pritarė ir kiti atsakovai), kad važtaraščiai būdavo išrašomi dviem egzemplioriais, nes viename iš važtaraščių būdavo nurodomas apskaitoje, „Agrosmart“ sistemoje fiksuotas produkcijos kiekis – likutis, o antrajame – likusiam išvežtam kiekiui nurodyti. Teismo vertinimu, pakankamai akivaizdu, jog tokia praktika bendrovėje buvo, pats vadovas apklausos metu negalėjo to paneigti, į svarbius teismo užduotus klausimus mėgindamas apeliuoti į informacijos konfidencialumą ar jos komercinę paslaptį.

34. Teismas atkreipė dėmesį į E. M. pateiktą jo susirašinėjimą su įmonės vadovu, kai 2021 m. lapkričio 4 d. vadovui paklausus „ar atsiuntė galutinį skaičių Galinta, kad s/f išrašyti“, rodo, kad jis 2021 m. lapkričio 5 d. nufotografavo ir išsiuntė vadovui laišką, kuriame nurodė, jog „susitarimas pasiektas su Galinta, bendras įskaitytas svoris yra 234 620 kg. Tai Agrima parduoda Galintai 17 tonų po 800 eurų“. Teismas sprendė, kad vadovas faktiškai žinojo apie esamą situaciją, žinojo apie grūdų išvežimą, UAB „Galinta ir partneriai“ įskaitytą kiekį bei suderintą pardavimo būdą, nereiškė pretenzijų. Apie tai, kad situacija ieškovės vadovui buvo žinoma, patvirtino ir liudytoju apklaustas E. B.

35. Tokiu būdu teismas sutiko su bylos atsakovų išreikšta esmine pozicija, kad bendrovė „Agrosmart“ sistemoje fiksavo grūdų įskaitomą svorį, o ne faktinius kiekius bei jų pokyčius, tokiu būdu darbdavys prisiėmė visą galimą neigiamų to padarinių kilimo riziką, kuri atsirado dėl tokios apskaitos vykdymo.

36. Teismas nurodė, jog galimai gaunamas viršsvoris yra ieškovės vykdomo (tikėtina, labai pelningo, bet neviešinamo) verslo dalis, kuomet turimų produkcijų viršsvoriai galimai patenka su ieškove susijusiai (duomenys neskelbtini), kuri yra registruota tuo pačiu kaip ieškovės buveinė adresu, yra įsteigta ieškovės vyr. finansininkės K. O. S. vardu ir kurioje prokuristu įdarbintas ieškovės įmonės vadovas A. J., ką rodo CPK 179 straipsnio 3 dalyje tvarka iš registrų gautas pagrindinių duomenų išrašas.

37. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė jokių sąmoningų, piktybinių ir tyčinių duomenų klastojimo faktų atsakovų veiksmuose, nenustatė jokių aplinkybių, kad atsakovai (netgi tikėtinai) vykdė atleidimo įsakymuose nurodytas nusikalstamas veikas, vogė įmonės turtą, mėgino jį realizuoti savo naudai ir pan., kad tuo padarė įmonei žalą. Tokiu būdu teismas laikė, kad inkriminuoti atsakovams E. M. ir J. M. atleidimo įsakymuose nurodytas veikas nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl yra pagrindas pripažinti jų atleidimą neteisėtu.

38. Teismas taip pat pažymėjo ir tai, kad joks ikiteisminis tyrimas darbuotojų atžvilgiu nebuvo pradėtas, kas netiesiogiai rodo, jog pati ieškovė nemano, kad tam buvo įstatymo numatyti pagrindai, t. y. tikėtinų nusikalstamų veikų padarymas.

39. Teismo manymu, atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo ir jo faktinių aplinkybių kontekstą, ieškovė neturėjo pagrindo konstatuoti atleidimo pagrindu ir žalos jai padarymą. Aplinkybė, kad į važtaraščius būdavo įrašomi apskaitos sistemoje „Agrosmart“ esantys likučiai, niekaip nelėmė, kad darbdavys dėl to patyrė žalą, nes duomenų, kad grūdai priklausė ieškovei, byloje nėra, faktiškai papildomai atkrauti grūdai nedingo, jie buvo nuvežti užsakovui ir klientui, t. y. kam ir priklausė. Pagaliau, už šį produkcijos viršsvorį buvo ieškovei sumokėta.

40. Teismas sprendė, kad, pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, atsiranda DK 218 straipsnyje įtvirtintos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai šiame straipsnyje nustatytus kompensavimo mechanizmus – grąžinti darbuotoją į darbą, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir turtinę bei neturtinę žalą, arba negrąžinti į darbą, priteisiant visas su darbo santykiais susijusias išmokas bei patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

41. Teismas pažymėjo, kad nepaisant to, jog E. M. DGK reiškė prašymą būti grąžintas į darbą, visgi teismas laikė, jog tokių galimybių atsižvelgiant į faktinę ginčo situaciją nebūtų, darbuotojui būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, juolab šios pozicijos per teisminį nagrinėjimą jis nebepalaikė, atsakovas J. M. tokia galimybe iš viso nesirėmė. Todėl, pripažinus šių darbuotojų atleidimą neteisėtu, teismas laikė, kad darbo sutartis yra nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo momento, taikytini kiti minėtoje normoje esantys kompensavimo mechanizmai.

42. Darbdavio pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad E. M. dienos vidutinis darbo užmokestis sudaro 123,41 Eur, mėnesio vidutinis darbo užmokestis 2 591,63 Eur (123,41 Eur x 21 vid. d. d. sk.), todėl sprendė, kad šio darbuotojo naudai išieškotina dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija – 5 183,26 Eur (neatskaičius mokesčių) (2 591,63 Eur x 2) bei 31 099,56 Eur (2 591,63 Eur x 12 mėn.) vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką už vienerius metus (sumos nurodytos neatskaičius privalomų mokesčių).

43. Darbdavio pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad J. M. dienos vidutinis darbo užmokestis sudaro 87,48 Eur, mėnesio vidutinis darbo užmokestis 1 837,08 Eur (87,48 Eur x 21 vid. d. d. sk.), todėl sprendė, kad šio darbuotojo naudai išieškotina dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija – 3 674,16 Eur (neatskaičius mokesčių) (1 837,08 Eur x 2) bei 22 044,96 Eur (1 837,08 Eur x 12 mėn.) vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką už vienerius metus (sumos nurodytos neatskaičius privalomų mokesčių).

44. Teismas taip pat nurodė, kad E. M. darbo byloje kėlė apmokėjimo už nepanaudotas atostogas jį atleidžiant klausimą. Teismas konstatavo, kad priverstinės pravaikštos laikotarpiu šiam darbuotojui yra susikaupę 6,47 darbo dienos kasmetinių atostogų, todėl kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas sudaro 798,46 Eur (6,47 d. d. x 123,41 Eur) (neatskaičius mokesčių), kuri jį atleidžiant jam nebuvo išmokėta. Todėl nagrinėjant šį darbo ginčą dėl teisės iš esmės teisme, šią sumą teismas priteisė atsakovui iš ieškovės.

45. Teismas atskirai aptarė ir atsakovės A. M. atleidimo poziciją. Nurodė, kad nors ji, reikšdama prašymą DGK, teigė, kad atleista už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, tačiau faktinis atleidimo pagrindas yra DK 55 straipsnio 1 dalis.

46. Teismas nurodė, kad nors 2021 m. gruodžio 3 d. įsakyme „dėl darbo sutarties, sudarytos su A. M., nutraukimo“ darbdavys nurodė, kad bendrovė laiko, jog darbo sutartis su darbuotoja pasibaigė dėl A. M. kaltės, bei paskutinėje pastraipoje konstatuota, jog darbo sutartis nutraukiama vadovaujantis DK 58 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktais, todėl nėra mokama išeitinė išmoka, teismas pažymėjo, kad drausminės atsakomybės darbuotojui taikymas po to, kai darbo sutartis yra nutraukta ir šalių nebesieja darbo teisiniai santykiai, yra neteisėtas, nesukeliantis teisinių pasekmių darbo teisinių santykių aspektu, o darbdavio įsakymai dėl drausminės atsakomybės aptartomis sąlygomis taikymo yra niekiniai. Darbuotojo iniciatyva nutraukus darbo sutartį DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, vien tik darbdavio uždelsimas įforminti darbo sutarties nutraukimą savaime nepratęsia darbo sutarties galiojimo, darbdavio neįforminimas arba netinkamas įforminimas darbo sutarties nutraukimo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu arba perteklinis šiuo klausimu priimto įsakymo turinys savaime nepaneigia įvykusio darbo sutarties nutraukimo fakto, jos nutraukimo teisinio pagrindo ir momento. Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo dėl to pripažinti šios atsakovės atleidimą iš darbo neteisėtu, laikant, kad darbo santykiai tarp šalių pasibaigė 2021 m. lapkričio 30 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl toks darbuotojos reikalavimas bei su tuo susijęs reikalavimas išieškoti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką negali būti laikomi pagrįstais, DGK teisingai nurodė juos netenkintinais dėl to, ką paneigti pati darbuotoja savarankiškais reikalavimais civilinėje byloje teisme nemėgino.

47. Visgi teismas nustatė, kad galutinis atsiskaitymas šiai darbuotojai padarytas 2021 m. gruodžio 13 d., t. y. po 10 dienų nuo atleidimo (pagal terminų skaičiavimo taisykles termino eiga prasideda kitą dieną nuo įvykio), todėl sprendė netesybų atlyginimo klausimą.

48. Teismas nenustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės A. M. buvo susitarimas dėl kitokios, nei numato DK 146 straipsnio 2 dalyje, atsiskaitymo tvarkos, t. y. vėlesnio atsiskaitymo, taip pat nenustatė pagrindo, kuriam esant būtų galima manyti, kad dėl neatsiskaitymo yra darbuotojos kaltė. Tokiu būdu už uždelstą atsiskaityti laiką darbuotojai turi būti skaičiuojamos netesybos. Teismo vertinimu, netesybos atsakovei turi būti skaičiuojamos už uždelsimo laiką, t. y. už 10 dienų. Kadangi pagal darbdavio į darbo bylą pateiktus duomenis šios darbuotojos dienos vidutinis darbo užmokestis sudarė 70,099 Eur, teismas sprendė, kad atsakovei iš ieškovės išieškotinos 700 Eur dydžio netesybos (suma atskaičius mokesčius) (DK 147 straipsnis).

49. Teismas sutiko su darbuotojų E. M. ir A. M. (kurie buvo pareiškę reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo) DGK ir teismui išsakytais teiginiais dėl patirtos neturtinės žalos. Teismas atkreipė dėmesį į darbdavės veiksmus nutraukiant darbo sutartis su šiais darbuotojais, į jiems be pagrindo inkriminuojamas veikas (ypač kompromituojančiu nusikaltimo sudėties turinčiu pagrindu), darbdavei teigiant, kad jie tyčia padarė / bandė tyčia padaryti turtinės žalos, darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika, kartu lemianti ir pakenkimą darbuotojų dalykinei reputacijai. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad toks atleidimo pagrindas negalėjo tapti nežinomu kitiems mažo miestelio gyventojams, sukelti atsakovams tam tikrų nepatogumų, neigiamų emocijų, išgyvenimų, galėjo apriboti bendravimą. Kadangi darbuotojai savarankiškų reikalavimų, atmestų šių reikalavimų dalyje, teismui nereiškė, teismas sprendė, kad DGK įvardyta suma neturtinei vertybei kompensuoti jiems atrodo pakankama. Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas išieškoti šių atsakovų naudai iš ieškovės atitinkamai 1 500 Eur ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismo įsitikinimu, priteistas vidutinis darbo užmokestis nagrinėjamu atveju nėra pakankama moralinė satisfakcija darbuotojams už neteisėtu atleidimu padarytą skriaudą ir savo prigimtimi ginčo atveju negali tokia būti, nes yra savaiminė darbuotojo grąžinimo į buvusį darbą pasekmė.

50. Teismas nurodė, kad išskaitų padarymą darbdavė grindė žalos jai padarymu. Kadangi nenustatyta, kad tokia žala ieškovei atsirado, teismas sprendė, kad faktinio pagrindo išskaitoms taip pat nebuvo (DK 156 straipsnio 1 dalis).

51. Teismas nurodė, kad išskaitų darymo momentu žalos faktą patvirtino pati ieškovė savo vienašališkai suformuota pažyma, kuria konstatuota 31 982,60 Eur dydžio žala. Toks vienašališkai ir nežinia kieno atliktas paskaičiavimas, teismo manymu, iš viso negali būti vertinamas kaip pagrindas žalai išieškoti dėl anksčiau sprendime nurodytų teiginių, paneigiančių žalos buvimo faktą. Ieškovė neįrodė aplinkybių, leidžiančių pripažinti, jog ji turėjo pagrindą vienašališkai išskaičiuoti tokio dydžio galimai padarytą žalą, nes faktiškai neįrodė ir visų sąlygų turtinei atsakomybei taikyti – nėra nustatyta ir patvirtinta darbuotojų kaltė, kaip viena esminių sąlygų tam.

52. Tokiu būdu teismas tenkino darbuotojų reikalavimus dėl išskaitų pripažinimo neteisėtomis ir darbuotojų atžvilgiu padarytas išskaitas jiems grąžino – E. M. – 1 124,80 Eur, J. M. – 682,71 Eur, A. M. – 395,40 Eur.

53. Teismas nurodė, kad, išnagrinėjęs šią sujungtą bylą dėl ginčo dėl darbo teisės iš esmės, teismas faktiškai atmetė visus ieškinius, o darbuotojų reikalavimus, teiktus DGK, iš esmės tenkino (priteistos neturtinės žalos dydis yra vertinamojo pobūdžio), todėl atsakovai įgijo teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą, o ieškovė ne (CPK 98 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, teismas iš ieškovės atsakovui E. M. priteisė 6 392,43 Eur, atsakovui J. M. – 4 000 Eur, o atsakovei A. M. – 1 600 Eur, išlaidas už advokatų teisinę pagalbą. Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos apimtį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, sprendė, kad tokia suma yra adekvati ir protinga.

54. Atmetus ieškinį, iš ieškovės valstybei priteistos 48,80 Eur pašto išlaidos.

55. Teismas nurodė, kad nesiremia skubaus sprendimo vykdymo instituto taikymu (CPK 282 straipsnis), nes byloje nebuvo tiesiogiai spręsta dėl nesumokėto darbo užmokesčio darbuotojams išieškojimo, taip pat nebuvo nuspręsta dėl darbuotojų grąžinimo į darbą, t. y. nenustatyta bendrosios taisyklės išimčių teismo sprendimą ar jo dalį pradėti vykdyti iškart, nelaukiant įsiteisėjimo.

56. Remiantis DK 231 straipsnio 7 dalimi, DGK priimti sprendimai pripažinti netekusiais galios.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

57. Ieškovė UAB „Agrima“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

57.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą dėl darbuotojų kaltės, bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko liko neatskleista bylos esmė.

57.2. Teismas nepagrįstai konstatavo procedūrinius, susijusius su darbo sutarčių nutraukimu, pažeidimus. Ieškovė nepažeidė pareigos raštu pareikalauti darbuotojų pasiaiškinimo, kadangi DK 58 straipsnio 4 dalyje nėra įtvirtinta tokio reikalavimo forma; darbuotojo pasiaiškinimo darbdavys pareikalauti gali ir žodžiu. Be to, ieškovė reikalavo iš atsakovų E. M. ir J. M. pateikti rašytinius pasiaiškinimus, ką patvirtina ir pats faktas, kad minėti darbuotojai tokius pasiaiškinimus pateikė.

57.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 2021 m. lapkričio 30 d. įsakymai dėl darbo sutarčių nutraukimo nėra išsamūs, pažeidimų turinys suformuluotas taip pat neaiškiai, netiksliai ir nekonkrečiai. Priešingai, jie yra itin išsamūs, įsakymuose nurodyti konkretūs darbuotojų darbo pareigų pažeidimai ir jų kvalifikacija pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktus.

57.4. Pareiginių nuostatų nebuvimas ar jų nepasirašymas nesudaro pagrindo kitaip kvalifikuoti atsakovų veiksmus nei padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nurodytą DK 58 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose, ir nedaro darbo sutarčių su atsakovais nutraukimo neteisėtu. Ieškovė 2022 m. liepos 4 d. pateikė teismui laborantės pareiginius nuostatus Nr. 4, patvirtintus UAB „Agrima“ direktoriaus 2017 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 12. Be to, darbuotojai žinojo savo darbo funkcijas ir jas pakankamai išsamiai paaiškino bylos nagrinėjimo metu: E. M. 1,5 metų ėjo ieškovės direktoriaus pareigas ir 2,5 metų ėjo gamybos vadovo pareigas, todėl jam žinoma bendrovės veiklos specifika, kiekvieno darbuotojo atliekamos funkcijos, pareigos, atsakomybės bei kompetencijos ribos; J. M. operatoriumi bendrovėje dirbo daugiau nei 5 metus, todėl jam turėjo būti žinomas jo pareigų pobūdis, įskaitant pareigą vadovautis „Agrosmart“ sistemos duomenimis, atkraunant grūdus klientams; A. M. buvo priimta eiti laborantės pareigas, jai teko pildyti krovinius lydinčius važtaraščius, svėrimo aktus, vesti duomenis į „Agrosmart“ sistemą (turėjo asmeninę prieigą prie jos), atlikti grūdų drėgmės, šiukšlingumo bei drėgmės tyrimus bei juos atitinkamai fiksuoti.

57.5. Darbuotojai 2020–2021 metų sezono metu priėmė ir atkrovė grūdus paslaugų pirkėjams kaip UAB „Balticagro“, UAB „Avena“ bei UAB „Scandagra“ ir jokių nesusipratimų nei su „Agrosmart“ sistemos apskaita, nei su važtaraščiais nebuvo. Jei iškildavo koks neaiškumas, būdavo persiunčiami laiškai iš darbuotojų el. pašto į vadovybės paštus, todėl nesuprantama, kodėl ginčo atvejais atsirado nesusipratimai klastojant važtaraščius, svėrimo aktus, „Agrosmart“ sistemos duomenis, juose nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis. Ieškovė buvo griežtai nurodžiusi darbuotojams, kad prie visų gaunamų ir siunčiamų el. laiškų klientams prikabintų ieškovę ar juos persiųstų ieškovei.

57.6. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad turi būti atkrautas tiksliai toks kiekis, koks nurodytas „Agrosmart“ sistemoje. Nors teismas konstatavo, jog byloje nustatyta, kad ieškovės klientams atkrautas didesnis kiekis grūdų, nei buvo rodoma „Agrosmart“ sistemoje, visgi galiausiai padarė prieštaringą išvadą, kad neva nėra darbuotojų padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.

57.7. Nors teismas nurodė, kad ieškovės vaizdo kamerų įrašai į bylą nėra pateikti, tačiau vaizdo įrašai papildomai nebūtų nieko įrodę, kadangi dėl aplinkybių, kokie faktiškai grūdų kiekiai buvo atkrauti ir išvežti, ginčo nėra ir tai konstatavo pats teismas. Be to, dar iki civilinių bylų sujungimo ieškovė vaizdo įrašus bandė pateikti, tačiau to nepadarė dėl vaizdo įrašų formato, kuris neleidžiamas EPP sistemoje.

57.8. Nors teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, kad jos klientėms buvo išvežtas ne jiems priklausantis grūdų kiekis, tačiau pažymėtina, kad byloje neįrodinėjama, kieno konkrečiai grūdai buvo atkrauti ir pristatyti ieškovės klientams. Be to, kaip paaiškino bendrovės vadovas, 2021 m. galėjo būti UAB „Agrima“ grūdų. UAB „Galinta ir partneriai“ ir Sp. z. o. o. „Albio“ pristatytų grūdų perviršis nepriklausė šioms bendrovėms. UAB „Galinta ir partneriai“ tą iš esmės patvirtino 2023 m. vasario 8 d. rašte ir galiausiai 2022 m. vasario 23 d. nupirkdama jai pristatytų 17 000 kg grūdų perviršį.

57.9. Teismas klaidingai nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė nereiškė klientams pretenzijų dėl pristatyto perviršio, kadangi ieškovės atstovas 2022 m. sausio 31 d. pateikė prašymą UAB „Galinta ir partneriai“ dėl pristatytų grūdų grąžinimo, kuriuo reikalavo grąžinti ieškovei 34 640 kg grikių.

57.10. Teismas iš esmės konstatavo, jog ieškovė neturėjo pareigos atlyginti kokius nors nuostolius klientams, kadangi iš klientų nebuvo gauta pretenzijų, visgi vėliau padarė prieštaringą išvadą, kad darbuotojų teiginius dėl papildomų grūdų atkrovimo vykdant darbdavio su trečiaisiais asmenimis pasirašytas sutartis pagrindžia sutartyse įtvirtintas vienas iš nuostolių atlyginimo būdas – papildomu grūdų kiekiu. Visgi teismas net nenustatė, ar buvo pagrindas kokius nors nuostolius atlyginti, o rėmėsi vien tik faktu, kad vienas iš nuostolių atlyginimo būdų – papildomo kiekio grūdų pakrovimas, buvo nustatytas sutartyse, nors šalių paaiškinimai patvirtina, kad visuomet nuostoliai kompensuojami pinigais.

57.11. Ieškovės klientai UAB „Galinta ir partneriai“ ir Sp. z. o. o. „Albio“ nereiškė jokių pretenzijų ieškovei dėl grūdų kiekio ar kokybės. Ginčo atveju darbdavei nebuvo žinoma apie grūdų kokybės neatitikimus, pristačius grūdus UAB „Galinta ir partneriai“ ir Sp. z. o. o. „Albio“, ir tuo labiau apie E. M. vienašališkai priimtą sprendimą atkrauti klientams daugiau grūdų, nei jiems priklausė pagal „Agrosmart“ sistemą. Susirašinėjimas, kuriuo teismas grindžia ieškovės žinojimą apie atkrautą ženkliai didesnį grūdų kiekį, įvyko jau po paskutinio epizodo 2021 m. lapkričio 3 d. Be to, ieškovės vadovo 2021 m. lapkričio 4 d. laiške užduotas klausimas dėl galutinių skaičių patvirtina, kad E. M. elektroninio laiško ieškovės vadovui anksčiau taip ir neišsiuntė. Tokią aplinkybę patvirtina ir paties el. laiško formatas, kur galima toliau pildyti el. laišką, pridėti gavėjus ir kt. Tokios funkcijos prarandamos, kai el. laiškas išsiunčiamas.

57.12. Teismo teiginiai, kad bendrovėje buvo įprasta praktika, kai produkcijos perviršiu kompensuojami bazinių rodiklių praradimai, grindžiami tik prielaida, kadangi bendrovėje buvo susiklosčiusi praktika klientų nuostolius kompensuoti pinigais, ką patvirtino ir bendrovės vadovas, liudytojos K. O. S. bei J. L.

57.13. Nesutiktina su tuo, jog J. M. nežinojo apie tai, koks kiekis turi būti atkrautas klientui pagal „Agrosmart“ sistemą, tą paneigia jo duoti paaiškinimai, kad „operatoriai nelįsdavo prie programos, bet ateidavo į laboratoriją ir galėdavo užmesti akį į „Agrosmart“. Dėl to jis, matydamas, jog „Agrosmart“ sistemoje nurodytas ženkliai mažesnis kiekis, kuris turėjo būti atkrautas klientams, veikdamas bendrai su A. M. ir E. M., atkrovė didesnį grūdų kiekį, nei turėjo būti atkrauta.

57.14. Teismui nurodžius argumentus, jog papildomu grūdų kiekiu buvo kompensuojami ieškovės klientų nuostoliai dėl netinkamai išvalytų grūdų, teismas iš esmės konstatavo dar vieną atsakovų sąmoningai padarytą darbo pareigų pažeidimą, dėl kurio ieškovei padaryta papildoma žala. Visiškai nesuprantama, dėl kokių priežasčių atsakovai nevalė grūdų, o klastojo važtaraščius, svėrimo aktus, „Agrosmart“ sistemos duomenis.

57.15. Teismas nepagrįstai nurodė, jog bendrovėje buvo normali praktika išrašyti du važtaraščius, nors visi proceso dalyviai patvirtino, kad vienam vežimui, tiems patiems grūdams, tam pačiam klientui yra išrašomas vienas važtaraštis. Teismas nevertino įrodymų visumos, patvirtinančios, jog šiuo atveju važtaraščiai, svėrimo aktai bei „Agrosmart“ sistemos duomenys buvo klastojami, nurodant tikrovės neatitinkančius atkraunamų grūdų svorio duomenis, o svėrimo aktuose – bazinius, o ne faktinius grūdų šiukšlingumo rodiklius. Būtent E. M. vienašališku sprendimu, be vadovybės žinios, buvo formuojama praktika išrašinėti du važtaraščius tiems patiems grūdams, tam pačiam vežimui, tam pačiam klientui. Visi proceso dalyviai patvirtino, jog vienam vežimui, vienai mašinai, tam pačiam klientui išrašomas vienas važtaraštis, antri važtaraščiai atsirado tik vėliau, jau po įvykdytų grūdų pristatymų, siekiant pateisinti bei nuslėpti savo neteisėtus veiksmus. Be to, vežimą vykdė UAB „Savas medis“, nors bendrovė buvo sudariusi sutartis dėl grūdų vežimo su keliais vežėjais – UAB „Truktransa“, UAB „Transgrūda“, tačiau įmonė UAB „Savas medis“ ieškovei nežinoma, su ja sutarčių ieškovė nėra sudariusi. Ieškovė buvo griežtai nurodžiusi E. M., kad į bendrovės teritoriją negali atvažiuoti joks nesuderintas transportas ir turi būti naudojamasi tų vežėjų paslaugomis, su kuriais bendrovė sudariusi sutartis.

Atsiliepimas

57.16. Atsakovai taip pat klastojo ir svėrimo aktus, juose nurodydami ženkliai mažesnį kiekį grūdų, nei buvo pakrauta, nurodydami tuos pačius svorio duomenis, kaip ir pirminiuose važtaraščiuose, lydėjusiuose krovinius. E. M. turėjo pareigą užtikrinti, kad svėrimo aktuose būtų nurodyti faktiniai rodikliai, kadangi jis buvo atsakingas, be kita ko, už laboratorijos priežiūrą, o A. M. – nurodyti faktinius šiukšlingumo ir drėgmės rodiklius, o ne bazinius, kaip buvo ginčo atvejais.

57.17. Teismas nevertino atsakovų veiksmų neįtraukiant į apskaitą „Agrosmart“ sistemoje itin didelio kiekio atkrautų ir ieškovės klientams pristatytų grūdų (neįtraukta į apskaitą 34 640 kg grūdų, pristatytų UAB „Galinta ir partneriai“, ir ne mažiau kaip 920 kg grūdų, pristatytų Sp. z. o. o. „Albio“), nors byloje nustatyta, kad visos operacijos, susijusios su grūdais, privalomai fiksuojamos „Agrosmart“ sistemoje (toks nurodymas buvo duotas visiems darbuotojams). „Agrosmart“ sistemos duomenų klastojimas kartu laikytinas ir apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu, kadangi „Agrosmart“ sistema yra laikoma buhalterinės apskaitos registru.

57.18. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad atsakovai, veikdami bendrai, padarė veikas, turinčias net kelių nusikalstamų veikų požymių – 1) patikėto turto pasisavinimas ar pasikėsinimas tai padaryti (BK 183 straipsnis), kadangi išvežta ženkliai daugiau grūdų, nei turėjo būti išvežta vadovaujantis „Agrosmart“ sistemos duomenimis; 2) apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas (BK 222 straipsnis), nes, siekiant nuslėpti neteisėtus veiksmus, pasisavinti grūdus, į „Agrosmart“ sistemą nesuvestas ir ieškovės buhalteriniuose dokumentuose neįtrauktas į apskaitą itin didelis klientams pristatytų grūdų kiekis; 3) dokumentų klastojimas (BK 300 straipsnis), nes suklastoti važtaraščiai, svėrimo aktai ir pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, formuojami „Agrosmart“ sistemoje, nurodant juose tikrovės neatitinkančius duomenis. Neteisėti darbuotojų veiksmai galėjo būti atlikti bendrininkaujant – E. M. duodavo konkrečius nurodymus laborantei A. M. ir operatoriui J. M., kokius duomenis įrašyti į griežtos atskaitomybės dokumentus ir atitinkamai kokį kiekį atkrauti konkrečiam klientui išvežimui. Tai, kad tokius veiksmus vertino kaip nusikalstamus, patvirtina ir paties E. M. siųstas elektroninis laiškas, siūlant ne tik atlikti vidinį tyrimą, bet ir kviesti policiją.

57.19. Tam, jog darbuotojų atleidimas už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punkto pagrindu būtų teisėtas, darbdavys neprivalo inicijuoti ikiteisminį tyrimą, o darbuotojai neprivalo būti atitinkamai nuteisti. Taigi aplinkybė, kad ieškovė dėl darbuotojų veiksmų, kurie atitinka nusikalstamų veikų požymius, neinicijavo ikiteisminio tyrimo, nesudaro pagrindo darbo sutarčių nutraukimą su atsakovais vertinti kaip neteisėtą.

57.20. Nors teismas nurodė, kad ieškovė pripažino, jog klientai už pristatytą grūdinių kultūrų perviršį atsiskaitė pinigais, tačiau toks teismo teiginys neatitinka faktinės situacijos ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams, kurie pagrindžia, kad ne už visą pristatytą perviršį atsiskaityta. UAB „Galinta ir partneriai“ nuvežtas likęs grūdų kiekis – 17 640 kg, negrąžintas bei nekompensuotas, o Sp. z. o. o. „Albio“ už atkrautą ir pristatytą perviršį (920 kg) apskritai nesumokėjo.

57.21. Atsakovų padarytais darbo pareigų pažeidimais žalą ieškovei sudaro iš viso 23 431,34 Eur: 920 kg nepagrįstai nuvežta, negrąžinta bei nekompensuota Sp. z. o. o. „Albio“ – 763,60 Eur; UAB „Galinta ir partneriai“ nuostoliai (pristatymo, valymo, sandėliavimo išlaidos) – 3 060,94 Eur; negautos pajamos iš UAB „Galinta ir partneriai“ už parduotus 17 000 kg grūdų – 2 380 Eur; 17 640 kg nepagrįstai nuvežta, negrąžinta bei nekompensuota UAB „Galinta ir partneriai“ – 14 112 Eur; bendrovės išlaidos, susijusios su administracijos darbo laiku, skirtu aplinkybėms tirti – 1 114,80 Eur; bendrovės išlaidos teisinėms paslaugoms, susijusioms su aplinkybių įvertinimu – 2 000 Eur. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovei jokia žala nepadaryta, ir dėl to nevertino žalos paskaičiavimus patvirtinančių rašytinių įrodymų.

57.22. Teismo teiginiai, susiję su (duomenys neskelbtini), nepagrįsti jokia bylos medžiaga ir įrodymais, yra teismo subjektyvūs pasvarstymai, nesusiję su šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku. Nesuprantama, kokiu tikslu buvo tikrinami Juridinių asmenų registro duomenys. Teismas tokiu atveju turėjo patikrinti viešuosiuose registruose esančius duomenis ne tik apie ieškovę, bet ir atsakovus (ankstesnę darbo patirtį, teistumą, pareikštus įtarimus, ypač susijusius su svetimo turto pasisavinimu).

57.23. Ieškovei buvo padaryta ne mažesnė kaip 23 431,34 Eur dydžio žala tyčiniais atsakovų veiksmais, dėl ko bendrovė teisėtai ir pagrįstai atliko išskaitas iš atliekamo galutinio atsiskaitymo su darbuotojais.

57.24. Teismas nesiaiškino bei nerinko duomenų apie E. M. bei J. M. darbovietes bei įdarbinimo laikotarpius, dėl ko, nesurinkus tokio pobūdžio duomenų ir formaliai priteisus atsakovams kompensacijas už 12 mėn., sudarytos sąlygos atsakovams nesąžiningai praturtėti. Toks teismo sprendimas akivaizdžiai prieštarauja kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką tikslams bei grubiai pažeidžia darbdavės interesus.

57.25. Dėl darbo sutarties nutraukimo E. M. nepatyrė jokios neturtinės žalos, jis ir toliau eina aukštas pareigas, todėl jo reputacijai nebuvo padaryta jokia žala. Tuo tarpu A. M. reikalavimas dėl neturtinės žalos taip pat yra nepagrįstas, kadangi su ja darbo sutartis buvo nutraukta pagal DK 55 straipsnio 1 dalį.

58. Atsakovas E. M. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas; netenkinti ieškovės prašymo dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

58.1. Ieškovė byloje neįrodė, kad: i) atsakovas viršijo jam priskirtas darbines funkcijas ar netinkamai jas vykdė; ii) ieškovei buvo padaryta kokia nors žala; iii) atsakovas organizavo kontrolinių mėginių rezultatų klastojimą; iv) atsakovai siekė realizuoti nusikalstamu būdu įgytus grūdus tretiesiems asmenims; v) ieškovei nebuvo žinoma apie susidariusią situaciją dėl grūdų.

58.2. Ieškovė apeliaciniame skunde dėsto argumentus, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, o būtent dėl grūdų atkrovimo UAB „Balticagro“, UAB „Avena“ bei UAB „Scandagra“, dėl informavimo bendrovės vadovo, elektroniniu paštu persiunčiant atitinkamą informaciją, komunikaciją su klientais, dėl aplinkybių, susijusių su kompensacija už priverstinę pravaikštą, todėl jomis apeliacinės instancijos teismas neturėtų vadovautis.

58.3. Nors atsakovas ne tik, kad nevengė ieškovei paaiškinti susiklosčiusią situaciją, bet ir pateikė paaiškinimą, tačiau ieškovė nesuteikė atsakovui galimybės pasiaiškinti dėl visų įsakyme nurodomų pažeidimų. Darbdavys nurodė pateikti pasiaiškinimą tik dėl dalies įsakyme minimų epizodų, t. y. dėl UAB „Galinta ir partneriai“, tačiau dėl, pavyzdžiui, įsakyme nurodytų A ir D epizodų atsakovo pasiaiškinti nebuvo prašoma. Be to, teismas nors ir nurodė, kad darbuotojams nebuvo tinkamai sudaryta galimybė pasiaiškinti, tačiau ieškinio atmetimą lėmė ne ši, o kitos byloje nustatytos ir jokiais įrodymais nepaneigtos aplinkybės.

58.4. Įsakymo dėl atsakovo atleidimo turinys yra neaiškus, nekonkretus, nėra nurodoma, kokias konkrečiai darbines pareigas pažeidė atsakovas, kokių darbo sutarties sąlygų ar pareiginių nuostatų jis nevykdė. Įsakyme nurodyti pažeidimai suformuluoti neaiškiai ir nekonkrečiai (pavyzdžiui, nurodoma „kiti atvejai“, jų nedetalizuojant). Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad įsakymas surašytas labai hipotetiškai, neaiškiai ir nekonkrečiai, o abstrakčiomis frazėmis ir kaltinimais.

58.5. Atsakovas iš praktikos, o ne iš lokalinių teisių akto suprato, kad būtent jis, o ne ieškovės vadovas buvo atsakingas už sutarčių dėl grūdinės produkcijos (grūdinių kultūrų, ankštinių kultūrų, rapsų) priėmimo saugoti, valymo, džiovinimo, pakrovimo, sudarytų tarp darbdavio ir darbdavio klientų, tinkamą vykdymą. Daugybę metų atsakovas turėjo teisę priimti verslo sprendimus su sutarčių vykdymu ir buvo susiklosčiusi tokia praktika; visus verslo sprendimus, susijusius su klientų grūdais, priimdavo būtent atsakovas. Tik kilus ginčui, ieškovė teigė priešingai, kad sutarčių vykdymą ir galutinius sprendimus, susijusius su sutartimis, neva priimdavo ieškovės vadovas, o ne atsakovas, neva atsakovui nebuvo suteikti tokie įgaliojimai, kaip spręsti dėl kompensavimo klientams galimybių, grūdų kainos derinimo. Visgi į bylą pateikti susirašinėjimai suponuoja priešingai. Dėl šių priežasčių, kadangi tarp ieškovės ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl atsakovo pareigų, atsakovas kaltinamas pareigų viršijimu, sprendimų priėmimu neinformavus vadovo, darbdavys turi prisiimti visas iš šio ginčo kilusias neigiamas pasekmes, nes atsakovas neturėjo pareiginių nuostatų, o iš susiklosčiusios praktikos laikė, kad turi teisę spręsti dėl sutarčių vykdymo apimties, būdo savarankiškai.

58.6. Nors ieškovė teigia, kad jai nebuvo žinomi ir su ja nebuvo derinti papildomi vežimai, tačiau net jeigu atsakovas nederintų šių veiksmų su ieškove, tai nereiškia, kad buvo šiurkščiai pažeistas DK, nes tokia buvo normali praktika įmonėje. Jokių pareiginių nuostatų, kur būtų aiškiai ir tiksliai nurodytos atsakovo pareigos ir jų ribos, atsakovas neturėjo. Visgi byloje esantys rašytiniai įrodymai (susirašinėjimas per WhatsApp programėlę) patvirtina, kad apie šiuos susitarimus ir dėl grūdų perviršio, jų išvežimo UAB „Galinta ir partneriai“ darbdavės vadovas neabejotinai žinojo. Atsakovas, ieškovės vadovui paklausus, ar pavyko suderinti dėl perviršio įsigijimo, nieko neslėpdamas atsiuntė skaičius, vadovui netgi buvo žinoma suderinta kaina. Nors ieškovė nurodo, kad viskas buvo slepiama, laiškai trinami, dokumentai klastojami, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių tokią argumentaciją, nepateikė.

58.7. Nors ieškovė teigė, kad apie atsakovo ir kitų atsakovų bendrus neteisėtus veiksmus jai tapo žinoma tik peržiūrėjus vaizdo įrašus, tačiau vaizdo įrašų medžiaga teismui nebuvo pateikta. Ieškovė teigė, kad vaizdo medžiagą bandė pateikti teismui, bet jai tai nepavyko padaryti dėl didelės apimties, tačiau paminėtina, kad ieškovė galėjo pateikti šią medžiagą pasinaudodama skaitmeninėmis laikmenomis.

58.8. Ieškovės klientams buvo atvežti jų pačių grūdai, dėl ko ieškovei negalėjo kilti žala. Ieškovė nepateikė dokumentų, kad ji nuosavybės teise elevatoriuose turėjo grūdinės kultūros produkcijos, taip pat nenurodė, ar ji laiko grūdus ar ne, kaip juos įtraukia į apskaitą, kaip įtraukia į apskaitą likusius grūdus po valymo, teigdama, kad tai yra jos komercinė paslaptis.

58.9. Sprendimą atvežti didesnį grūdų kiekį klientams priėmė gamybos vadovas – atsakovas, matydamas prastą grūdų kokybę ir tai, kad UAB „Galinta ir partneriai“ įskaitė mažesnį svorį, negu jiems faktiškai buvo pristatyta. Tiek „Albio“, tiek UAB „Galinta ir partneriai“ patvirtino, kad grūdų kokybė nebuvo tinkama. Paminėtina, kad kitu atveju, jeigu prastos kokybės grūdai nebūtų kompensuoti didesniu atvežtu grūdų kiekiu, ieškovei vis tiek reiktų atlyginti susidariusį skirtumą pinigais. Todėl nelogiški ieškovės teiginiai, kad atsakovas priėmė įmonei nenaudingą sprendimą ir kad ieškovei būtų naudingiau mokėti pinigines baudas, negu kompensuoti kokybę grūdų likučiais.

58.10. Nors atleidimo įsakyme darbuotojai yra kaltinami pasisavinę grūdus, siekę asmeninės, turtinės naudos, tačiau neaišku, kokią naudą gavo atsakovas ar kiti darbuotojai, daugiau grūdų atvežę ieškovės klientams ir taip kompensuodami prastą grūdų kokybę didesniu jų kiekiu. Tai, kad darbuotojai neslėpė ir nematė jokio nusikaltimo atlikti šiuos veiksmus, rodo ir tarpusavio darbuotojų susirašinėjimas, kuriame darbuotojai neslepia nuvežtų grūdų skaičiaus, prašo išrašyti sąskaitą (ne atsakovui ar kokio kito asmens, o ieškovės naudai).

58.11. Nors ieškovė klaidinančiai nurodo, kad: „UAB „Galinta ir partneriai“ patvirtino, kad atvežtas perviršis nepriklauso UAB „Galinta ir partneriai“ ir sutiko šiuos grūdus grąžinti, tačiau tiek UAB „Galinta ir partneriai“ rašte, tiek ir klientės gamybos vadovas paaiškinimų metu nurodė priešingai: i) UAB „Galinta ir partneriai“ patvirtino, kad buvo sutarta, jog jų grūdai negali būti maišomi su kitų įmonių grūdais ir jo elevatoriuje laikomi tik jų grūdai; ii) patvirtino, kad grūdų kokybė buvo prasta, grikiai nebuvo sunokę, dėl ko įskaitinis UAB „Galinta ir partneriai“ svoris skyrėsi nuo ieškovės atvežto grūdų kiekio; iii) tik su paskutiniu vežimu paaiškėjo, kiek grūdų buvo įskaityta kaip tinkamų, kiek liko perviršio; iv) UAB „Galinta ir partneriai“ nesutiko grąžinti grūdų, o sutiko perviršį įsigyti už rinkos kainą, o grąžinti sutiko tik su sąlyga, kad ieškovė kompensuos UAB „Galinta ir partneriai“ patirtas išlaidas.“

58.12. Nors ieškovė nurodo, kad ji negavo jokių pretenzijų dėl prastos grūdų kokybės, tačiau šių pretenzijų ieškovė ir negavo būtent dėl to, kad atsakovas priėmė sprendimą prastą kokybę kompensuoti didesniu grūdų kiekiu (abu klientai tai patvirtino raštu, kartu paliudijo dėl prastos grūdų kokybės).

58.13. Nors ieškovė kaltino atsakovą ir klastojant dokumentus, tačiau atsakovas niekada nerengė nei važtaraščių, nei svėrimo aktų, nebuvo atsakingas už šių dokumentų rengimą, dėl ko jį atleisti šiuo pagrindu ieškovė neturi teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

58.14. Ieškovės vadovas paaiškinimų metu patvirtino, kad kartais įmonėje būdavo rašomi du važtaraščiai tam pačiam kroviniui. Visi darbuotojai patvirtino, kad tai yra normali ir nepavienė praktika įmonėje. Akcentuotina, kad antrame važtaraštyje dažniausiai siuntėju būdavo nurodomas ne UAB „Agrima“, o su šia įmone susijusi kita įmonė (duomenys neskelbtini). Važtaraščiai būdavo išrašomi dviem egzemplioriais todėl, kad viename iš važtaraščių būdavo nurodomas „Agrosmart“ sistemoje fiksuotas produkcijos kiekis – likutis, o antrajame važtaraštyje – likusiam išvežtam grūdų kiekiui nurodyti.

58.15. Ieškovė nepaaiškino, kaip yra įtraukiami į apskaitą likę po valymo grūdai. Darbuotojai paaiškino, kad jie niekaip nėra įtraukiami į apskaitą, dėl to ir atsirasdavo du važtaraščiai, kad tai buvo normali, sena praktika įmonėje. Paminėta, kad krovinys negali važiuoti be važtaraščio, dėl ko ir atsirado du važtaraščiai. Teismas teisingai konstatavo, kad darbdavys „Agrosmart“ sistemoje fiksavo grūdų įskaitomą svorį, o ne faktinius kiekius bei jų pokyčius, tokiu būdu prisiėmė visą galimą neigiamų padarinių kilimo riziką, kuri atsirado dėl tokios darbdavio apskaitos vykdymo.

58.16. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovas ir (ar) kiti atsakovai klastojo ne tik važtaraščius, bet ir svėrimo aktų rodiklius, tačiau liudytojas E. B. patvirtino, kad ranka važtaraščiuose pataisė pristatytus kiekius ir šiukšlingumo rodiklius ne ieškovės darbuotojai, o UAB „Galinta ir partneriai“ laborantės B. K. ir S. G. Taigi ieškovės darbuotojai niekaip negalėjo klastoti svėrimo aktų, nes šiuos įrašus atliko ieškovės klientės darbuotojai.

58.17. Ieškovė patvirtino, kad jos žinioje yra ginčo grūdų mėginiai, kuriuos ieškovė galėjo ištirti nepriklausomoje laboratorijoje, tačiau ieškovė nematė poreikio tokiems tyrimams, kurie patvirtintų arba paneigtų atsakovų gynybinę poziciją dėl grūdų kokybės.

58.18. Ieškovė nurodo, kad nebuvo sudariusi sutarties su vežėju UAB „Savas medis“, turėjo sutartis su kitais vežėjais (nepagrindžia teiginių), o taip pat, kad UAB „Savas medis“ negalėjo būti UAB „Galinta ir partneriai“ vežėjas (nepagrindžia teiginių). Dėl to tokie ieškovės teiginiai neturėtų būti vertinami.

58.19. Ieškovė neorganizavo mokymų, kaip naudotis „Agrosmart“ sistema, darbuotojai mokė ja naudotis vienas kitą. Jokių patvirtintų taisyklių, kaip naudoti, ką konkrečiai vesti į sistemą, ieškovė neturi. Dėl šių priežasčių, net jeigu darbuotojai ir suklydo vesdami duomenis į sistemą, darbdavys, netinkamai supažindinęs su darbo tvarkos taisyklėmis, privalo prisiimti visas neigiamas iš to kylančias pasekmes.

58.20. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jai ar kokiai kitai įmonei priklausė išvežtas didesnis grūdų kiekis, tad ir negalėjo patirti žalos, nuostolių dėl jai nepriklausančių grūdų išvežimo. Ieškovė pati negalėjo paaiškinti, nei kam priklauso tie grūdai, nei kaip jie įtraukiami į apskaitą. Išvežti grikiai buvo ne pasisavinti ar pavogti, o vykdant sutartis nuvežti ieškovės klientams, t. y. klientams pristatyti jų pačių grūdai. Dar daugiau, UAB „Galinta ir partneriai“ sutiko nupirkti pristatytų ir įskaitytų grūdų perviršį – 17 000 kg už 800 Eur/t, atsiuntė pirkimo–pardavimo sutartį ieškovei, tačiau ieškovė pati selektyviai atsisakė šios sutarties, vėliau tuos pačius grikius pardavė už mažesnę kainą.

58.21. Ieškovės teiginiai dėl kompensacijos dydžio yra nepagrįsti. Ieškovė galėjo ir turėjo teikti įrodymus byloje, o ne tikėtis aktyvaus teismo vaidmens, renkant įrodymus darbuotojų nenaudai. Be to, ieškovė pirmojoje instancijoje niekada neprašė mažinti kompensaciją už priverstinę pravaikštą, nereikalavo išreikalauti įrodymus apie esamas darbuotojų darbovietes ir pan. Be to, tai, kad darbuotojai šiuo metu ar vykstant teisminiam procesui, kuris vyksta ilgą laiko tarpą, buvo įsidarbinę kitose darbovietėse, niekaip neeliminuoja ieškovės neteisėtų veiksmų – darbuotojų atleidimo ir nepaneigia DK 218 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvo išmokėti kompensaciją už priverstinę pravaikštą. Įstatyme nėra numatyta išimčių, jog ši darbuotojo praradimus kompensuojanti išmoka gali būti ir nemokama, jeigu darbuotojas dirba kitoje darbovietėje. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų apie savo prastą turtinę padėtį, negalėjimą mokėti kompensacijos.

58.22. Atsakovas dėl neteisėto atleidimo patyrė ir neturtinę žalą. Atsakovas dirbo bendrovėje, kuri viena iš nedaugelio Lietuvoje teikia panašaus pobūdžio paslaugas – grūdų valymo, džiovinimo, saugojimo. Atsakovas buvo gerai žinomas tarp ūkininkų, turėjo gerą vardą, dėl ko pavyko sutartis pasirašyti su tokiu didžiuliu klientu kaip UAB „Galinta ir partneriai“. Atsakovo darbas buvo bendrauti su klientais ir jo reputacija, pasitikėjimas buvo esminis šio darbuotojo sėkmingo darbo garantas. Po neteisėto atleidimo gandas tarp ūkininkų, įmonių, dirbančių su ūkininkais, kad atsakovas buvo laikomas vagimi, bendrininku, pasklido ir atsakovas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Kartu atsakovas ne tik išgyveno dėl jo garbės ir orumo pažeminimų, bet neteko pajamų šaltinio, išgyveno dėl kito darbo paieškų. Be to, atsakovas stipriai išgyveno, kad ne tik jis, bet ir kiti darbuotojai, jo suburta komanda buvo neteisėtai atleisti iš darbo. Vien tai, kad atsakovui dėl savo, o ne dėl ieškovės, pastangų pavyko susirasti kitą darbą, niekaip negali reikšti, kad atsakovas nepatyrė stiprių dvasinių išgyvenimų, nemigos, pažeminimo, baimės jausmo.

Atsiliepimas

59. Atsakovas J. M. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas; netenkinti ieškovės prašymo dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

59.1. Pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad ieškovė privalėjo raštu pareikalauti rašytinio pasiaiškinimo iš darbuotojų, todėl ieškovės interpretacija dėl teismo neva netinkamo teisės normos (DK 58 straipsnio 4 dalies) aiškinimo yra nepagrįsta. Ieškovė neįvykdė imperatyvios pareigos dėl rašytinio darbuotojo pasiaiškinimo pareikalavimo, atsakovas po pokalbio su įmonės vadovu savo iniciatyva parašė paaiškinimą, iš kurio matyti, kad atsakovui net nebuvo suprantamas kilęs konfliktas ir jam keliamas kaltinimas siekus pasisavinti grūdus ir pasipelnyti.

59.2. Teismas pagrįstai nurodė, jog įsakymas dėl atleidimo suformuotas remiantis hipotetinėmis subjektyviomis ieškovės prielaidomis. Nė vieno iš įsakyme nurodytų teiginių, kad atsakovas leido suklastoti svėrimo aktus ir važtaraščius, nusikalstamu būdu siekė sau turtinės naudos realizuodamas nusikalstamu būdu įgytus grūdus, bandė slėpti ir naikinti savo nusikalstamų veiksmų požymius, teikė melagingus paaiškinimus, ieškovė nesugebėjo konkrečiai paaiškinti, detalizuoti ir patvirtinti teisme.

59.3. Nors atsakovas dirbo operatoriumi ir buvo atsakingas už įmonei perduotų saugoti grūdų išvalymą ir išdžiovinimą bei pakrovimą išvežimui grūdų savininkui, tačiau niekada nesudarinėjo sutarčių su klientais, nepildė važtaraščių, svėrimo aktų, savarankiškai nesprendė, kiek grūdų atkrauti kuriam klientui. Atsakovas nesinaudojo „Agrosmart“ programa, nedarė jokių įrašų šioje programoje, prie jos nesijungė ir joje esančių duomenų nežinojo ir netikrino, byloje tokių duomenų nėra. Visus nurodymus dėl atkraunamų grūdų kiekio atsakovas gaudavo tiesiogiai iš gamybos vadovo.

Šalies argumentai

59.4. Ieškovės teiginys, kad byloje nėra ginčo, jog turi būti atkrautas tiksliai toks kiekis, koks nurodytas „Agrosmart“ programoje, yra neteisingas, kadangi ginčas iš esmės dėl to ir kilo. Kaip pripažįsta pati ieškovė, „Agrosmart“ sistemoje yra fiksuojamas įskaitinis svoris, t. y. privalomų klientui pristatyti iki bazinių standartų išvalytų grūdų svoris. Taigi klientui turi būti atkrautas ne tiesiog, pavyzdžiui, „Agrosmart“ sistemoje rodomas 5 000 kg svoris, o 5 000 kg svoris tinkamai išvalytų grūdų, kurį kaip įskaitinį įskaitytų klientas. Todėl visiškai normali praktika, jog klientui gali būti pristatoma, pavyzdžiui, 6 000 kg grūdų, iš kurių klientas kaip įskaitinį svorį įskaito 5 000 kg svorį, kuris ir fiksuotas „Agrosmart“ programoje.

59.5. Situacija, jog ieškovės priimamas fizinis grūdų kiekis elevatoriuje ir įskaitinis grūdų kiekis „Agrosmart“ sistemoje bei kliento priimamas įskaitinis grūdų kiekis gali skirtis, yra aiški visoms šalims ir atskirai aptarta sutartyse, kaip tokiu atveju yra dengiami svorio nuostoliai. Atitinkamai visi įskaitymai yra atliekami su paskutiniu atkrovimu.

59.6. Teismas pagrįstai konstatavo, kad rašytiniai įrodymai pagrindžia darbuotojų teiginius dėl papildomų grūdų atkrovimo vykdant darbdavio su trečiaisiais asmenimis pasirašytas sutartis. Todėl, priešingai, nei teigia ieškovė, teismas nekonstatavo, kad atsakovai nepagrįstai atkrovė didesnį grūdų kiekį, nei turėjo būti atkrauta, ir pažeidė pareigą atkrauti klientams tokį kiekį grūdų, koks yra rodomas „Agrosmart“ sistemoje.

59.7. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas su krautuvu nuvežė ir pakrovė klientui Sp. z. o. o „Albio“ papildomą didmaišį, kurį ieškovė skaičiuoja prie patirtos žalos ir grindžia atleidimą iš darbo. Atsakovas šias aplinkybes kategoriškai neigė. Ieškovė taip pat teigė, kad operatoriai tikrina „Agrosmart“ sistemos duomenis laboratorijos kompiuteryje, ką atsakovas taip pat neigė. Taigi vaizdo įrašai būtų patvirtinę arba paneigę ieškovės teiginius. Tačiau ieškovė sąmoningai šių vaizdo įrašų teismui neteikė, o tik apie juos kalbėjo. Be to, nesant techninės galimybės pateikti vaizdo įrašus per EPP sistemą, ieškovė juos galėjo teismui pateikti kitu formatu.

59.8. Ieškovė visą atleidimo procesą grindė jai padaryta turtine žala dėl neva jos grūdų atkrovimo, tačiau apeliaciniame skunde ieškovė jau keičia poziciją, teigdama, kad ji net neįrodinėjo, kad atkrauti grūdai priklauso ieškovei ir nėra galimybės nustatyti, kam jie priklauso. Taigi ieškovė iš esmės pripažįsta, kad ji nepatyrė jokios žalos.

59.9. Teismas pagrįstai padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad jos klientams buvo išvežtas ne jiems priklausantis grūdų kiekis. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad grikiai ir ekologiški grikiai būtų perkami ir valomi kitiems klientams (ne UAB „Galinta ir partneriai ar Sp. z. o. o „Albio“) ar grikius būtų pirkusi pati ieškovė. Pažymėtina, kad sutartyse su šiais klientais yra užfiksuota, kad „šios sutarties pagrindu priimamų saugojimui grūdų savininkas yra užsakovas ir be jo raštiško sutikimo griežtai draudžiama disponuoti ar perleisti grūdus laikinam ar nuolatiniam kitų asmenų naudojimui, valdymui ar taikyti bet kokius suvaržymus“ (sutarčių 1 dalies 5 punktas). Liudytoja apklausta K. O. S. taip pat patvirtino, kad UAB „Agrima“ 2021 m. klientų vardu grikių nepirko. Liudytojas E. B. patvirtino, kad grūdus pirko tiesiogiai UAB „Galinta ir partneriai“ ir visi iš ūkininkų nupirkti grikiai nuosavybės teise priklausė jai. Kaip patvirtino liudytoja J. L., jeigu būtų buvę likučių iš ankstesnių metų, jie būtų matęsi „Agrosmart“ sistemoje, kadangi tai yra pirminė apskaitos sistema.

59.10. Ieškovė kreipėsi į UAB „Galinta ir partneriai“ tik 2022 m. sausio 31 d., t. y. jau atsakovui ir kitiems atleistiems darbuotojams kreipusis į darbo ginčų komisiją ginčijant atleidimų teisėtumą. Iki tol ieškovė į šį klientą nesikreipė ir situacijos nesiaiškino. Ieškovė nesikreipė į Sp. z. o. o „Albio“ dėl neva nepagrįstai nuvežtų grikių grąžinimo. O byloje esantis Sp. z. o. o „Albio“ atsakymas pagrindžia atsakovų argumentus, jog jai yra nuvežtas visas įskaitinis svoris, t. y. jokio perviršio nėra.

59.11. Byloje pateikti E. M. susirašinėjimai tiek su UAB „Galinta ir partneriai“, tiek su pačiu ieškovės vadovu, kur yra derinama kaina dėl grūdų perviršio pardavimo UAB „Galinta ir partneriai“, atsiųsta pasirašyta sutartis dėl grūdų pardavimo už 800 Eur už/t., patvirtina, kad ieškovė apie visą situaciją žinojo ir derino priimamus sprendimus kartu.

59.12. Liudytojas E. B. patvirtino, kad 2021 m. sezoną grikių derlius buvo blogas, buvo daug nesubrendusių grikių branduolių, kurių be specialios technikos neįmanoma išvalyti. Atitinkamai nuvežus grikius UAB „Galinta ir partneriai“ ir paėmus mėginius buvo nustatomas didesnis procentas priemaišų ir įskaitomas mažesnis įskaitinis atvežtų grikių svoris. Byloje esančiame Sp. z. o. o „Albio“ rašte taip pat nurodoma, kad to sezono ekologiški grikiai buvo pristatyti per mažo saiko svorio. Taigi pretenzijų iš klientų dėl grūdų kokybės buvo.

59.13. Ieškovė apeliaciniame skunde keičia poziciją ir bando „pritempti“, kad atsakovas netinkamai išvalė grūdus ir dėl to vis tiek padarė darbo pareigų pažeidimą. Tačiau nustatyta, kad ieškovės turimi techniniai pajėgumai buvo nepakankami, kad galėtų išvalyti iki bazinių rodiklių to sezono grikius. Be to, pažymėtina, kad atsakovo atleidimas yra grindžiamas ne netinkamų grūdų išvalymu. Tokios aplinkybės ieškovė neįrodinėjo nei DGK, nei pirmosios instancijos teisme.

59.14. Atsakovas niekada nerengė svėrimo aktų, krovinio važtaraščių ir tuo labiau neturėjo pareigos tikrinti, kas yra įrašoma į šiuos dokumentus, ar „leisti“ šiuos dokumentus parengti. Atsakovas neturėjo teisės duoti jokių nurodymų laborantei ar kitiems ieškovės darbuotojams. Atsakovas nepildė nei pirminių krovinio važtaraščių, nei pildė ar pateikė ieškovei papildomus krovinio važtaraščius.

59.15. Priešingai, nei teigia ieškovė, byloje nustatyta, kad „Agrosmart“ programoje yra fiksuojamas ne fizinis iš ūkininkų realiai nuperkamų grūdų svoris, o įskaitinis grūdų svoris, t. y. atėmus šiukšlingumą ir drėgmės procentą, nors realiai fizinio grūdų svorio elevatoriuje būdavo daugiau, nei fiksuota „Agrosmart“ programoje. Atitinkamai fiksuoti „Agrosmart“ programoje, kad yra atkraunamas didesnis nei programoje nurodytas grūdų likutis, nėra galimybės (kadangi pagal programą teoriškai pas ieškovę nėra grūdų). Tačiau visi realiai atkrauti svoriai buvo užfiksuoti kituose dokumentuose.

59.16. Nors net nesikreipė į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau kvalifikuoja atsakovo veiksmus pagal BK nuostatas. Tačiau neaišku, kokiu pagrindu ieškovė atsakovą kaltina apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu ar dokumentų klastojimu.

59.17. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad iš UAB „Galinta ir partneriai“ pristatyto 34 640 kg perviršio 17 640 kg nebuvo įskaityti į pristatytą įskaitinį svorį, kadangi tai yra šiukšlini ir drėgni grikiai, t. y. priemaišos. O už likusį išvalytų grikių kiekį, t. y. 17 000 kg, ieškovei yra sumokėta. Tuo tarpu Sp. z. o. o „Albio“ atsakyme patvirtino, kad jai yra pristatytas visas įskaitinis svoris. Ieškovė net nesikreipė į Sp. z. o. o „Albio“ dėl sumokėjimo už pristatytą neva perviršį, tuo patvirtindama, kad šie grūdai klientei turėjo būti pristatyti. Byloje iš esmės ginčas kilo dėl to, kad klientų grūdai buvo nukreipti ne į kitą tų pačių asmenų valdomą įmonę, o atkrauti grūdų savininkams.

59.18. Ieškovė nepatyrė jokios turtinės žalos dėl klientams atkrautų grūdų, kadangi šie grūdai ieškovei nepriklausė, todėl ir išskaita iš atsakovo darbo užmokesčio atlikta neteisėtai.

59.19. Nors ieškovė nurodo, kad ji patyrė žalos, kadangi 17 000 kg grikių UAB „Galinta ir partneriai“ buvo parduoti žemesne nei rinkos kaina, t. y. po 660 Eur/t, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad E. M. buvo suderinęs šio grūdų perviršio pardavimo kainą po 800 Eur/t. Kodėl ieškovė nusprendė parduoti grikius žemesne kaina, yra pačios ieškovės pasirinkimas; nors ieškovė kaip žalą nurodo UAB „Galinta ir partneriai“ neva negrąžintus 17 640 kg grikių, tačiau šis svoris nebuvo įskaitytas į įskaitinį svorį, kadangi tai yra šiukšlini ir drėgni grikiai, t. y. priemaišos; nors ieškovė kaip žalą nurodo išlaidas už 17 000 kg grikių sandėliavimą pas UAB „Galinta ir partneriai“, tačiau ieškovė pati sąmoningai delsė spręsti susidariusią situaciją, dėl ko tokios išlaidos ir atsirado; nors ieškovė skaičiuoja žalą už Sp. z. o. o „Albio“ nuvežtus 920 kg ekologiškų grikių, tačiau ieškovė nesikreipė į ją dėl neva nepagrįstai nuvežtų grikių grąžinimo, o Sp. z. o. o „Albio“ atsakymas pagrindžia atsakovų argumentus, jog jai yra nuvežtas visas įskaitinis svoris, t. y. jokio perviršio nėra; ieškovės nurodoma žala kaip administracijos išlaidos ir teisinės paslaugos iš viso nėra pagrįstos jokiais tokią žalą patvirtinančiais dokumentais.

59.20. Nei DK 218 straipsnio 2 ar 4 dalys, nei 219 straipsnis ar kitos teisės normos neįtvirtina pagrindų, kuriais remiantis būtų galima mažinti kompensaciją už priverstinę pravaikštą. Ieškovė nenurodo, kodėl kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką yra neproporcinga ar neatitinka keliamų tikslų. Ta aplinkybė, kad darbuotojas pradeda dirbti kitame darbe, nėra priežastis mažinti priteisiamą kompensaciją už priverstinę pravaikštą. Šiuo atveju atsakovas be jokio realaus pagrindo, net neišaiškinus situacijos, buvo apkaltintas vagyste, svetimo turto pasisavinimu, jam grasinama ikiteisminiu tyrimu, kalėjimu, verčiamas „prisipažinti“ ir „įduoti“ kitus kolegas. Ieškovės elgesys šioje situacijoje buvo stipriai peržengiantis tiek teisinio elgesio rėmus, tiek paprasto žmogiško bendravimo normas, todėl jokių priežasčių mažinti priteistą kompensaciją nėra pagrindo.

Atsiliepimas

60. Atsakovė A. M. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas; apeliacinį skundą prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

60.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nepažeidė nei procesinių, nei materialinių teisės normų aiškinimo bei taikymo taisyklių, todėl naikinti apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo.

60.2. Nors ieškovė akcentuoja netinkamą darbuotojų, t. y. visų atsakovų, darbo pareigų atlikimą ir ieškovei turtinės žalos padarymą, tačiau turtinės žalos padarymo faktas turi būti ne tik aiškiai įvardytas, bet ir akivaizdžiai pagrįstas atitinkamais įrodymais.

60.3. Teismas pagrįstai konstatavo atsakovės atleidimą DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu ir dėl to kylančias teisines pasekmes, t. y. kad drausminės atsakomybės darbuotojui taikymas po to, kai darbo sutartis yra nutraukta ir šalių nebesieja darbo teisiniai santykiai, yra neteisėtas, nesukeliantis teisinių pasekmių darbo teisinių santykių aspektu, o darbdavio įsakymai dėl drausminės atsakomybės aptartomis sąlygomis taikymo yra niekiniai.

60.4. Ieškovės reikalavimas pripažinti ieškovės 2021 m. gruodžio 3 d. įsakymu dėl išskaitos atliktą 395,40 Eur išskaitą iš atsakovei mokėtino darbo užmokesčio teisėta yra nepagrįstas. Ieškovė 2021 m. gruodžio 3 d. įsakyme nurodė, kad bendrovei padaryta žala sudaro 31 982,60 Eur, tačiau apeliaciniame skunde jau teigia, kad tokia žala sudaro 23 431,34 Eur. Nėra aišku, kuo remiantis apskaičiuota tokia žala, ieškovė neįrodė žalos padarymo fakto. Dėl to nėra ir pagrindo padaryti išskaitą iš atsakovės darbo užmokesčio.

60.5. Ieškovė užsakovams UAB „Galinta ir partneriai“ ir Sp. Z. 0. 0. „Albio“ teikė tik paslaugas – priimti, saugoti, išvalyti, išdžiovinti grūdus iki reikiamų standartų reikalavimų bei atlikti kitas užsakovų produkcijai būtinas paslaugas ir grūdus atkrauti užsakovams, tačiau elevatoriuje buvę grūdai (grikiai) priklausė šioms bendrovėms ir joms pareikalavus nustatyta tvarka buvo atkrauti. Ieškovės elevatoriuje ekologiški grikiai priklausė tik bendrovei Sp. z. o. o. „Albio“, kadangi nei pati ieškovė, nei kitos bendrovės ekologiškų grūdų tuo metu nelaikė pas ieškovę.

60.6. Atsakovė, dirbdama pas ieškovę laborante, nebuvo supažindinta su laborantės pareiginiais nuostatais. Tik iš ieškovės žodinių nurodymų ir susiklosčiusios darbinės praktikos atsakovė suprato, kad yra atsakinga už bendrovės elevatoriuje saugomų užsakovams priklausančių grūdų kontrolinių mėginių atlikimą, produkcijos atkrovimo ir pasvėrimo duomenų į „Agrosmart“ programą suvedimą, svėrimo aktų ir krovinio važtaraščių išrašymą.

60.7. Atsakovė savo darbines pareigas vykdė tinkamai, sąžiningai, jokios turtinės žalos nei ieškovei, nei klientams nepadarė, jokio turto ar produkcijos iš ieškovės ar jos klientų nepasisavino, nesitarė su kitais atsakovais padaryti ieškovei žalos, neklastojo dokumentų bei nepateikė ieškovei jokios melagingos informacijos. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad buvo padaryta turtinė žala.

60.8. Kiek atsakovei žinoma bei teisme patvirtino pats atsakovas E. M., tai jis, kaip gamybos vadovas, suderino su bendrovių UAB „Galinta ir partneriai“ ir Sp.z.o.o. „Albio“ atsakingais darbuotojais kompensuoti skirtumą dėl prastos grikių kokybės, atkraunant šioms bendrovėms daugiau jų pačių, o ne ieškovei priklausančių grūdų, kurie po apdirbimo bei technologinių nuoskaitų buvo likę ir saugomi pas ieškovę elevatoriuje. Atsakovas E. M. patvirtino, kad apie tai buvo informuotas ir ieškovės vadovas.

60.9. UAB „Galinta ir partneriai“ 2021 m. spalio 28 d. ir 2021 m. lapkričio 3 d. buvo atkrauti jai priklausantys grūdai (grikiai). Apie tai, kad atkrautus grikius UAB „Galinta ir partneriai“ gavo, yra padarytos šios bendrovės atsakingo darbuotojo atžymos krovinio važtaraščiuose Nr. IGEL-4096 ir Nr. IGEL-4099. Taipogi bendrovei Sp. z. o. o „Albio“ 2021 m. spalio 27 d. buvo atkrauti jai priklausantys grūdai (ekologiški grikiai) bei papildomai pakrautas šiai bendrovei priklausantis ekologiškų grikių likutis 920 kg ir visų grūdų kiekį kartu su pertekliumi ši bendrovė gavo.

60.10. Nesuprantama, kaip ir kokiu būdu atsakovai galėjo ieškovei padaryti nurodytą turtinę žalą, kai jokio grikių kiekio atsakovai nepasisavino, nebuvo padarytas trūkumas pas ieškovę saugomai ir sandėliuojamai bendrovių produkcijai, be to, užsakovai patvirtino, jog gavo krovinio važtaraščiuose nurodytą kiekį grikių. Apie esamus grikių kiekių skirtumus tarp bazinių rodiklių ir realiai pristatomų užsakovams yra nurodyta ir UAB „Galinta ir partneriai“ 2022 m. vasario 8 d. rašte ieškovei.

60.11. Atsakovei galutinis atsiskaitymas (1 576,45 Eur) apmokėtas banko pavedimu tik 2021 m. gruodžio 13 d. Ieškovei neteisėtai padarius 395,40 Eur išskaitą iš atsakovei priklausiusio galutinio atsiskaitymo, ir ši suma nepagrįstai nebuvo atsakovei išmokėta jos atleidimo iš darbo dieną. Atsižvelgdamas į tai, teismas pagrįstai atsakovei iš ieškovės priteisė 700 Eur netesybas.

60.12. Dėl neteisėtų ieškovės veiksmų, susijusių su darbo santykių nutraukimu, vėlavimu atsiskaityti, neteisėtai atliktomis išskaitomis, nepagrįstais kaltinimais neva tai nusikalstamais veiksmais ieškovei atsakovė padarė žalą, atsakovė patyrė ir neturtinę žalą. Atsakovė patyrė dvasinius išgyvenimus, neteisybės, bejėgiškumo, nerimo jausmą, be to, buvo pakenkta atsakovės reputacijai, atsakovė kaltinama itin kompromituojančiu pagrindu, cinizmu, tariamai nelojaliu ir nesąžiningu elgesiu, netgi, pasak ieškovės, turinčiu nusikalstamos veikos požymių. Šie ieškovės veiksmai pakenkė atsakovės savijautai, iki šiol atsakovė jaučia nerimo ir nesaugumo jausmą. Be to, ieškovė, atlikdama grūdų atkrovimo tyrimą, prieš atsakovę taikė psichologinį spaudimą, todėl atsakovė buvo priversta parašyti prašymą išeiti iš darbo, nes suprato, kad negalės toliau dirbti pas ieškovę.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

išvados

61. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

62. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

63. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieškovės ieškiniai ir išspręsti darbo ginčai dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės (dėl darbuotojų atleidimo pripažinimo neteisėtu, kompensacijos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, išskaitos priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

64. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2021 m. balandžio 14 d. UAB „Scandarga“ elektroninį laišką, kuriame nurodoma, kad siunčiama sąskaita ieškovei ir UAB „Scandarga“ 2021 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SCD01283 dėl 131,67 Eur baudos ieškovei už nevalytus grūdus; 2022 m. liepos 29 d. (duomenys neskelbtini) elektroninį laišką, adresuotą ieškovės vadovui A. J. ir vyr. finansininkei K. S., kuriame pateikiama informacija dėl produkcijos (eko avižų) svorio neatitikimo (faktinio 660 kg trūkumo) bei nurodoma ir klausiama, kad „2 mašinoje rastas milčius, 1 vnt. Ar galim paleisti?“; 2021 m. rugpjūčio 17 d., 31 d. E. M. susirašinėjimą elektroniniais laiškais su UAB „Aventa“ dėl krovinio (eko avižų) grąžinimo iš Vokietijos, radus gyvų kenkėjų (vabalų) (grąžinamos 3 mašinos), 2021 m. rugpjūčio 29 d., 30 d. susirašinėjimą, kuriuo atsiųsta sąskaita ir 2021 m. rugpjūčio 20 d. UAB „Avena“ PVM sąskaitą faktūrą ieškovei Serija ANG Nr. 0001934 už transporto paslaugų perpardavimą (suma – 12 951,84 Eur); 2021 m. rugpjūčio 17–18 d. E. M. susirašinėjimą elektroniniais laiškais su UAB „Aventa“ dėl krovinio (3 mašinų ekologiškų avižų) atkrovimo; 2019 m. balandžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija AGRO Nr. 51182341, išrašytą UAB „Imlitex Agro“ ieškovei dėl 14,492 t grikių pardavimo (suma – 3 507,06 Eur) su 2019 m. balandžio 10 d. Grikių perdavimo–priėmimo aktu Nr. AGRO/19/04-10-01; Juridinių asmenų registro duomenis apie E. M. buvusius / esamus įsidarbinimus.

65. Ieškovė nurodo, kad pridedami įrodymai (elektroniniai laiškai, PVM sąskaitos faktūros) patvirtina, kad su kitais (UAB „Balticagro“, UAB „Avena“ ir UAB „Scandagra“) nei šio ginčo (UAB „Galinta ir partneriai“, Sp. z. o. o. „Albio“) klientais nekildavo jokių nesusipratimų nei su „Agrosmart“ sistema, nei su važtaraščiais, o iškilus kokiems neaiškumams, iš darbuotojų elektroninio pašto laiškai buvo persiunčiami į vadovybės paštus, apie tai buvo informuojama darbdavė, kas ginčo atveju nebuvo padaryta.

66. Atsakovai E. M. ir J. M. atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašo ieškovės naujai apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų nepriimti.

67. Pažymėtina tai, kad CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t.

68. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 34 punktas).

69. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

70. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktus įrodymus, jų turinį, aplinkybes, kurias jais siekiama pagrįsti, CPK 180, 314 straipsnių nuostatas, sprendžia, kad nėra pagrindo jų priimti ir vertinti kartu su kitais jau byloje esančiais įrodymais nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

71. Visų pirma, ieškovė, kartu su apeliaciniu skundu teikdama naujus įrodymus, nenurodo, kodėl ji šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į įrodymų sukūrimo datą, matyti, kad jie egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių ieškovei laiku pateikti šiuos įrodymus dar pirmosios instancijos teismui, sudarant teismui galimybę juos ištirti ir įvertinti bei padaryti atitinkamas išvadas dėl jų įrodomosios reikšmės, nenustatyta, tokių apeliaciniame skunde nenurodo ir pati ieškovė.

72. Be to, teisėjų kolegija, vertindama aplinkybes, kurias ieškovė prašomais priimti naujais įrodymais siekia pagrįsti, sprendžia, kad pačios ieškovės selektyviai parinkti elektroniniai susirašinėjimai su kitais klientais (kartu pridedamos jų išrašytos PVM sąskaitos faktūros) nei patvirtina, nei paneigia jais ieškovės siekiamų pagrįsti aplinkybių, t. y. kad visais atvejais neabejotinai ieškovės darbuotojai visus klausimus derino ir ar turėjo derinti su vadovybe (persiųsti elektroninius laiškus, kt.), jog tokia buvo įmonėje įprasta praktika darbuotojams vykdant darbines funkcijas (jokių rašytinių dokumentų dėl to nepateikta), įvertinus ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad komunikacija su darbdave negalėjo vykti žodžiu ir ar tas nebuvo daroma atskirais atvejais. Be to, ieškovės pateikti susirašinėjimai patvirtina tik pavienius atvejus dėl su klientais iškilusių konkrečių situacijų sprendimo būdo, jie nėra susiję nei su „Agrosmart“ sistema, nei su važtaraščiais (apie tai elektroniniuose laiškuose nėra užsimenama), todėl nei patvirtina, nei paneigia ieškovės dėl to nurodomas aplinkybes (dėl nesusipratimų nebuvimo su „Agrosmart“ sistema ar važtaraščiais).

73. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad byloje ginčas kilęs dėl darbuotojų pareigų vykdymo tinkamumo būtent su klientais UAB „Galinta ir partneriai“ ir Sp. z. o. o. „Albio“, o ieškovės pateikti nauji įrodymai nei patvirtina, nei paneigia būtent šiai bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių (nenustatytas įrodymų sąsajumas su byla) (CPK 180 straipsnis), teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus –susirašinėjimus elektroniniais laiškais ir kartu pridedamas PVM sąskaitas faktūras.

74. Teisėjų kolegija taip pat atsisako priimti ir ieškovės pateiktus išrašus iš Juridinių asmenų registro apie atsakovo E. M. įsidarbinimus (darbovietes ir užimtas / užimamas pareigas), kadangi šie įrodymai ne tik galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui ir šio įvertinti, tačiau ir dėl to, jog nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės ginčui tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti. Be to, esant būtinybei, teismas turi galimybę pats naudoti duomenis iš viešų registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

75. Ieškovė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad tam egzistuoja išimtinės aplinkybės, o būtent ieškovė remiasi tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai suprato bylos faktines aplinkybes, todėl priėmė prieštaringą, prielaidomis grįstą sprendimą, teismas taip pat peržengė įrodymų rinkimo ribas, nesudarydamas galimybės ieškovei pasisakyti dėl iš Juridinių asmenų registro gautų duomenų apie ieškovę ir kitą įmonę, be to, turėjo patikrinti viešuose registruose esančius duomenis ne tik apie ieškovę, bet ir atsakovus bei sudaryti galimybę pateikti paaiškinimus dėl naujai surinktų įrodymų. Teigia, kad, jei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme būtų pripažinta, kad su atsakovais darbo sutartys dėl jų kaltės nutrauktos pagrįstai, turėtų būti vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovams po 12 mėn. dydžio kompensaciją, įvertino kompensacijos dydžio pagrįstumą bei atitiktį jos tikslams, turėtų būti nagrinėjamos aplinkybės, ar po darbo sutarčių nutraukimo su ieškove atsakovai dirba, jei taip, kokiais laikotarpiais – tam turėtų būti renkami papildomi įrodymai, dėl kurių turėtų būti sudaryta galimybė pasisakyti šalims.

76. Atsakovai, siekdami proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo, su ieškovės prašymu nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka nesutinka. Teigia, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, teismo posėdžiuose šalys, jų atstovai dalyvavo, jiems buvo suteikta teisė pasisakyti, duoti paaiškinimus, buvo ištirti rašytiniai įrodymai. Nurodo, kad vien dėl to, kad ieškovė nori pateikti naujus įrodymus ar paaiškinimus, nėra pagrindas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini) buvo nagrinėjamos žodiniame teismo posėdyje, ieškovė turėjo galimybę dėl to pasisakyti. Be to, viešuose registruose nėra jokių duomenų, kurie ieškovei nebūtų žinomi.

77. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje numatoma, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nors apeliacinės instancijos teismas ir turi iš esmės absoliučią diskreciją pasirinkti kitą bylos nagrinėjimo formą, t. y. nagrinėti bylą žodinio ar rašytinio proceso tvarka, visgi šalys gali nurodyti išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483-684/2016, 32 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 53 punktas).

78. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinybės apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje pareikšti reikalavimai ir šalių pozicijos yra aiškios, šalys / jų atstovai buvo išklausytos teismo posėdžių pirmosios instancijos teisme metu. Teisėjų kolegija, susipažinusi tiek su šalių / jų atstovų teismo posėdžių metu duotais paaiškinimais, tiek liudytojų parodymais, neturi pagrindo teigti, kad proceso dalyviams pirmosios instancijos teisme nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo paaiškinimus dėl bylai reikšmingų aplinkybių, tarp jų ir ieškovės akcentuojamos (duomenys neskelbtini).

79. Tai, kad ieškovė nesutinka su tuo, kokias išvadas, išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus ir ištyręs rašytinius įrodymus, padarė pirmosios instancijos teismas, taip pat ieškovės prielaidų darymas apie tai, kad apeliacinės instancijos teisme gali kilti būtinybė rinkti naujus įrodymus, dėl kurių šalims turėtų būti sudaryta galimybė pasisakyti, ir pan., nėra pagrindas apeliacinio skundo nagrinėjimui žodinio proceso tvarka. Apeliacine tvarka yra patikrinamas tik skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, byla nėra nagrinėjama iš naujo, todėl naujų įrodymų rinkimas / pateikimas apeliacinėje instancijoje apskritai yra ribojamas.

80. Nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, kuriuos analizuojant kartu su šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais bei apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodytais argumentais, tinkamas skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši byla pagal reiškiamus reikalavimus ir įrodinėtinas aplinkybes nelaikytina išskirtinio sudėtingumo. Išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, ieškovė nepagrindė, tokių nenustatė ir teisėjų kolegija.

81. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenkinti ieškovės prašymo dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nėra pagrindo, apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų

82. Nagrinėjamu atveju byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl ieškovės UAB „Agrima“ darbuotojų E. M. ir J. M. atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 5 ir 6 punktus (šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas, kai: i) tyčia padaryta žala darbdaviui ar bandymas tyčia ją padaryti; ii) darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika), taip pat kitos darbuotojos A. M. atleidimo iš darbo (atleidimas buvo realizuotas DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojos prašymu)) teisėtumo, taip pat kiti klausimai, kurie yra tiesiogiai susiję su realizuotu atleidimu iš darbo (kompensacijos, vidutinio darbo užmokesčio už pravaikštos laiką, darbdavės padarytų išskaitų iš mokėtino darbo užmokesčio priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo).

Žemesnės instancijos teismas

83. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs darbo ginčus dėl teisės iš esmės, ieškovės UAB „Agrima“ ieškinius atmetė, o atsakovų E. M., J. M. DGK teiktus prašymus patenkino – pripažino šių atsakovų atleidimą iš darbo UAB „Agrima“ neteisėtu, laikė, kad darbo sutartys su jais nutrauktos teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo; taip pat teismas priteisė iš ieškovės kiekvienam atsakovui tenkančią kompensaciją, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, neteisėtai padarytą išskaitą, atsakovui E. M. papildomai priteisė kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovei A. M. iš ieškovės teismas priteisė neteisėtai padarytą išskaitą ir neturtinės žalos atlyginimą.

84. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir teigia, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą dėl darbuotojų kaltės, bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, dėl ko liko neatskleista bylos esmė. Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju darbuotojų atleidimas iš darbo buvo realizuotas laikantis įstatyme numatytos procedūros, pagrindų ir yra teisėtas, ieškovei dėl darbuotojų šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo buvo padaryta turtinė žala, dėl to ieškovė pagrįstai atliko ir išskaitas iš darbuotojams mokėtino darbo užmokesčio. Ieškovė taip pat ginčija darbuotojams priteistos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydį bei neturtinės žalos atlyginimą.

85. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl ieškovės apeliacinio skundo ir atsakovų atsiliepimų į jį faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl atleidimo iš darbo (ne)teisėtumo

– dėl procedūrinių pažeidimų, susijusių su darbo sutarčių nutraukimu, (ne)buvimo ir jų vertinimo

86. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ji neįgyvendino DK 58 straipsnio 4 dalyje numatyto reikalavimo ir nepareikalavo darbuotojų E. M. ir J. M. rašytinių pasiaiškinimų. Pažymi, kad įstatyme nėra numatyta, kokia forma rašytiniai pasiaiškinimai gali būti pareikalauti (žodžiu ar raštu), o tai, kad šie paaiškinimai visgi buvo pareikalauti, patvirtina tas faktas, kad šie darbuotojai tokius rašytinius paaiškinimus pateikė.

87. DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio pasiaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį pasiaiškinimo nepateikia.

88. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos tikslas – darbdavio disponavimas visapusiška informacija apie darbuotojo padarytą darbo pareigų pažeidimą. Nepareikalavęs darbuotojo rašytinio paaiškinimo darbdavys apriboja savo galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas sprendimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 58 straipsnį priėmimui, be to, prisiima galimų neigiamų padarinių riziką, nes darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo ir jį ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes (pavyzdžiui, patvirtinančias jo kaltės nebuvimą), eliminuojančias galimybę konstatuoti, kad jis padarė darbo pareigų pažeidimą, ir taikyti darbo sutarties nutraukimą pagal DK 58 straipsnį, kurias žinodamas darbdavys būtų kitaip išsprendęs klausimą dėl darbo sutarties nutraukimo dėl darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019).

89. Teisėjų kolegija, įvertinusi DK 58 straipsnio 4 dalies nuostatą, jos taikymo tikslą, ieškovės nurodomus argumentus bei atsakovų poziciją dėl rašytinių paaiškinimų (ne)pateikimo, byloje esančių darbuotojų E. M. ir J. M. rašytinių paaiškinimų turinį (DOK-27686, priedas Nr. 1; DOK-100128, priedas Nr. 2), jį vertinant ir 2021 m. lapkričio 30 d. įsakymų dėl šių darbuotojų atleidimo kontekste, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai dėl to, jog šiuo atveju darbdavė (ieškovė) netinkamai įgyvendino DK 58 straipsnio 4 dalyje numatytą pareigą prieš priimdama sprendimą nutraukti darbo sutartį pareikalauti minėtų darbuotojų rašytinių pasiaiškinimų.

90. Nagrinėjamu atveju atsakovas E. M. nurodė, kad jis turėjo galimybę pateikti pasiaiškinimą tik dėl dalies atleidimo įsakyme minimų epizodų, susijusių su UAB „Galinta ir partneriai“, tačiau jam nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl kitų aplinkybių (pavyzdžiui, klientės Sp. z. o. o. „Albio“), tuo tarpu kito darbuotojo J. M. teigimu, jis apskritai nesuprato, dėl kokių konkrečiai aplinkybių jis turi darbdavei pateikti pasiaiškinimą. Tokius jų teiginius iš esmės pagrindžia ir šių darbuotojų į bylą pateiktų rašytinių paaiškinimų turinys, o būtent E. M. 2021 m. lapkričio 10 d. pasiaiškinimuose dėstomos aplinkybės, susijusios iš esmės tik su UAB „Galinta ir partneriai“ atveju, kai tuo tarpu jokių teiginių apie kitą ieškovės klientę Sp. z. o. o. „Albio“, su kuria taip pat buvo siejamas atleidimo įsakymo turinys, paaiškinimuose nėra. Kito darbuotojo J. M. 2021 m. lapkričio 9 d. pasiaiškinimai apskritai apsiriboja tik dėl 2021 m. spalio mėn. UAB „Galinta ir partneriai“ valytų grikių, kuriuose glaustai pasisakoma tik dėl jų valymų skaičiaus ir to padaryti būtinumo (grikių prastos kokybės).

91. Visos šios nurodytos aplinkybės, įvertinus tiek darbuotojų pateiktų pasiaiškinimų, tiek jų atleidimo įsakymų turinį, jų tarpusavio sąsajumą, nesudaro pagrindo netikėti darbuotojų teiginiais dėl to, kad jie nebuvo išsamiai ir visapusiškai supažindinti su darbdavio disponuojama informacija, o būtent darbdavio jiems reiškiamais konkrečiais kaltinimais darbo pareigų pažeidimu, į kuriuos jie būtų galėję atsikirsti (su jais sutikti ar juos neigti), pateikdami dėl to argumentuotus rašytinius paaiškinimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, abejotina, kad šiuo atveju darbuotojams aiškiai ir išsamiai atskleidus jiems reiškiamas pretenzijas dėl darbo pareigų pažeidimo, darbuotojai, žinodami galimas to pasekmes, būtų pasirinkę savo pozicijos darbdavei nepateikti ir (ar) pateikti ją ne visa apimtimi, tik tam tikrais aspektais (CPK 185 straipsnis).

92. Nors teisėjų kolegija ir sutinka su tuo, kad DK 58 straipsnio 4 dalyje nenumatyta, kokia konkrečiai forma (raštu ar žodžiu) turi būti pareikalauta iš darbuotojo rašytinių paaiškinimų, tačiau šiuo aspektu taip pat pažymi, kad tai, kokia forma tą padaryti pasirenka darbdavys, turi reikšmės vėliau įrodinėjant tokių rašytinių paaiškinimų pareikalavimo iš darbuotojų faktą, darbuotojams ginantis tuo, kad jie tokio reikalavimo iš darbdavio negavo ir (ar) jiems nebuvo atskleista visa darbdavio turima informacija apie galimai padarytus darbuotojų darbo pareigų pažeidimus.

93. Taigi, atsižvelgiant į bendrąjį principą, kad visos abejonės yra aiškinamos darbuotojo naudai (DK 6 straipsnio 2 dalis), nagrinėjamu atveju byloje nesant objektyvių duomenų, kad ieškovė būtų tinkamai įvykdžiusi DK 58 straipsnio 4 dalyje numatytą pareigą, su tuo susijusių pasekmių rizika tenka būtent jai, o ne darbuotojams – silpnesniajai darbo teisinių santykių šaliai.

94. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnį teisėtumo, nustatęs, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavys nepareikalavo darbuotojo rašytinio paaiškinimo, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas darbo sutarties nutraukimo pagrįstumui ir teisėtumui, nes įstatymuose nenustatyta, jog vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo, darbdaviui pažeidus reikalavimą raštu pareikalauti iš darbuotojo pasiaiškinimo, darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo savaime būtų laikomas neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019).

95. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad, kaip teisingai pastebėjo atsakovai, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinius, nurodytos aplinkybės dėl rašytinių paaiškinimų pareikalavimo nesuabsoliutino ir ja negrindė darbuotojų atleidimo iš darbo pripažinimą neteisėtu, todėl DK 58 straipsnio 4 dalies netinkamas įgyvendinimas nagrinėjamu atveju realių teisinių pasekmių bylos šalims nesukėlė.

96. Tas pats pasakytina ir dėl 2021 m. lapkričio 30 d. įsakymų, kuriais minėti darbuotojai buvo atleisti iš darbo, turinio. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, be kita ko, nurodė, kad įsakymų turinys nėra aiškus ir išbaigtas, nekonkretus, tačiau visgi ieškovės ieškiniai buvo atmesti ir atleidimo iš darbo neteisėtumas konstatuotas ne remiantis šia aplinkybe, o byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, pripažinus, kad darbuotojai nepadarė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Darbuotojai (atsakovai) nesutikimo su darbdavės nurodomais pažeidimais argumentus turėjo galimybę pareikšti tiek ginčą nagrinėjant DGK, tiek pirmosios instancijos teisme, taip pat ir atsiliepimuose į apeliacinį skundą, todėl jų teisės ir teisėti interesai dėl atleidimo įsakymo turinio nėra pažeisti.

– dėl pagrindo atleisti darbuotojus dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (ne)buvimo

97. Darbo sutartis darbdavio iniciatyva gali būti nutraukta dėl darbuotojo kaltų veiksmų. DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis).

98. Nagrinėjamu atveju ieškovė darbuotojų atleidimą grindžia DK 58 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktais. Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos; pagal 6 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika. Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

99. Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021).

100. Pažymėtina, kad atleistam iš darbo darbuotojui inicijavus darbo ginčo nagrinėjimą atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys (DK 214 straipsnio 3 dalis). Dėl to darbdaviui tenka ir priežasties, kuria jis grindė darbo sutarties nutraukimą, įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020). Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018; 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-684/2018; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021).

101. Taigi, teismui tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo atleidimo iš darbo trūkumais ir deklaratyviomis nuostatomis, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu.

102. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl darbuotojų padarytų darbo pareigų pažeidimo kvalifikavimo kaip šiurkštaus ir dėl tokio pažeidimo darbdavės priimto sprendimo nutraukti darbo sutartis su darbuotojais teisėtumo.

103. Byloje nustatyta, kad E. M. 2017 m. rugsėjo 11 d. darbo sutarties Nr. 201709/001 pagrindu UAB „Agrima“ buvo įdarbintas direktoriaus pavaduotoju, o 2019 m. gegužės 21 d. darbo sutartis papildyta priedu, kuriuo jo pareigos pakeistos į gamybos vadovo. J. M. 2016 m. birželio 14 d. darbo sutarties pagrindu Nr. 11 įdarbintas operatoriaus pareigose, ginčo byloje dėl to, kad jis turėjo atlikti priimtų grūdų valymą, džiovinimą, pakrovimą išvežimui, nekilo. A. M. pas ieškovę įdarbinta laborante remiantis 2021 m. liepos 12 d. darbo sutartimi, ji turėjo pildyti grūdų pakrovimo / iškrovimo važtaraščius, svėrimo aktus. Ginčo dėl šių aplinkybių taip pat nekilo. Nėra duomenų apie tai, kad šie darbuotojai turėjo rašytines pareigines instrukcijas ir buvo jas pasirašę.

104. Ieškovė nurodo, kad atsakovai, veikdami bendrai, padarė veikas, turinčias nusikalstamų veikų požymių, o būtent patikėto turto pasisavinimą ar pasikėsinimą tą padaryti (BK 183 straipsnis), kadangi buvo išvežta ženkliai daugiau grūdų, nei turėjo būti išvežta vadovaujantis „Agrosmart“ sistemos duomenimis, o pristatytas grūdų perviršis nepriklausė ieškovės klientams; 2) apgaulingą apskaitos tvarkymą (BK 222 straipsnis), kadangi, siekdami nuslėpti savo neteisėtus veiksmus, pasisavinti grūdus, į buhalterinės apskaitos sistemą „Agrosmart“ nesuvedė ir ieškovės buhalteriniuose dokumentuose neįtraukė į apskaitą itin didelio klientams pristatytų grūdų kiekio, t. y. „Agrosmart“ sistemoje neįtraukta į apskaitą net 34 640 kg grūdų, kurie buvo pristatyti UAB „Galinta ir partneriai“, ir 920 kg grūdų, kurie buvo pristatyti Sp. z. o. o. „Albio“; 3) dokumentų klastojimą (BK 300 straipsnis), kadangi suklastoti važtaraščiai, svėrimo aktai ir duomenys „Agrosmart“ sistemoje, nurodant juose tikrovės neatitinkančius duomenis, o būtent ženkliai mažesnį grūdų svorį, nei buvo faktiškai atkrauta, o svėrimo aktuose nurodant ne faktinius, o bazinius rodiklius. Ieškovė teigia, kas visais šiais atsakovų veiksmais jai buvo padaryta turtinė žala.

105. Ieškovė konkrečiai atsakovų neteisėtus veiksmus grindė būtent tuo, kad: i) E. M., būdamas gamybos vadovu, organizavo ir į galimai neteisėtą veiką įtraukė kitus darbuotojus (atsakovus), į važtaraščius ir svėrimo aktus įrašydamas klaidingus duomenis (ženkliai mažesnį pakrautų grūdų kiekį, nei būdavo faktiškai išvežama iš ieškovės elevatoriaus); siekdamas asmeninės naudos, kartu su kitais darbuotojais ketino pasisavinti grūdų skirtumą ir jį realizuoti, galimai savo naudai gaudamas atlygį iš užsakovų; ii) J. M., būdamas operatoriumi, pakrovė ženkliai didesnį iš ieškovės bendrovės elevatoriaus užsakovui pristatomų grūdinių kultūrų kiekį, nei užsakovas realiai saugojo elevatoriuje, dėl ko ieškovė patyrė žalą; iii) A. M., būdama laborante, išrašinėjo važtaraščius, svėrimo aktus, kurie neatitiko tikrovės, sąmoningai nurodė ženkliai mažesnius grūdų kiekius, nei buvo pristatoma bendrovės klientams.

106. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punkte esančio atleidimo pagrindo, visų pirma pažymi, kad pagal šį punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika, o ne veika, pripažinta nusikaltimu. Kasacinis teismas nėra suformavęs DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punkto taikymo aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl atsižvelgtina į panašias nuostatas įtvirtinusio 2002 m. DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką. Pagal 2002 m. DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Taigi ikiteisminio tyrimo pradėjimas dėl veikų, galimai turinčių nusikaltimo požymių, ar juolab įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo priėmimas, kuriuo būtų konstatuotas nusikalstamų veikų padarymas ir jas padarę kalti asmenys, nėra būtina sąlyga DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punkto taikymui.

107. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad 2002 m. DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta norma reiškia, jog darbuotojas yra atleidžiamas iš darbo už veiksmus, kurie turi nusikaltimo požymių. Atleidimas šiuo pagrindu reiškia ne tik darbo santykių pasibaigimą, tačiau gali turėti įtakos darbuotojo būsimai darbinei veiklai, jo reputacijai artimųjų, visuomenės akyse bei sukelti kitų neigiamų padarinių. Dėl šių priežasčių tai, jog darbuotojas atliko veiksmus, turinčius vagystės ar kito nusikaltimo, numatyto DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte, požymių, turi būti įrodyta tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto egzistavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615/2007; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2012; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2022).

108. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prieš tai aptartą šios kategorijos bylose reikalaujamą įrodytumo laipsnį, sprendžia, kad šioje byloje ieškovė neįrodė, kad atsakovai padarė nusikaltimo požymių turinčias veikas. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų.

109. Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovės dėstomi argumentai, kuriais ji iš esmės siekia įrodyti, kad egzistavo DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatytas pagrindas (padaryta nusikaltimo požymių turinti veika) atleisti darbuotojus iš darbo, daugiausia yra nukreipti į atsakovo E. M., kuris buvo ieškovės gamybos vadovas, veiksmus, priimant sprendimus dėl didesnio kiekio grūdų pakrovimo klientams, kelių važtaraščių, svėrimo aktų pildymo, juose nurodant nesutampančius duomenis, t. y. ieškovės teigimu, jis laikytinas organizatoriumi ir būtent jis duodavo konkrečius nurodymus kitiems darbuotojams – laborantei A. M. ir operatoriui J. M., kokius duomenis įrašyti į griežtos atskaitomybės dokumentus ir kokį kiekį atkrauti konkrečiam klientui išvežimui, kurie šiuos nurodymus vykdydavo, todėl taip pat yra atsakingi dėl ieškovei kilusios žalos. Ieškovės teigimu, tokie veiksmai buvo atliekami be jos (darbdavės) žinios ir pritarimo, bendrovėje tokios praktikos – prastą grūdų kokybę kompensuoti grūdais (pristatant didesnį jų kiekį), o ne pinigais – nebuvo, todėl tokiais veiksmais atsakovai siekė pasisavinti ieškovės elevatoriuje esančius grūdus – juos parduoti ir gauti už tai atlygį.

110. Pažymėtina tai, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog tam, kad darbuotojas galėtų tinkamai vykdyti savo darbines funkcijas darbdavio interesais, darbdavys turi supažindinti darbuotoją su jo darbo sąlygomis, lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbo sąlygas, jo pareiginėmis instrukcijomis. Nors nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės teigia, kad E. M. nagrinėjamose situacijose su UAB „Galinta ir partneriai“ bei Sp. z. o. o. „Albio“ dėl didesnio grūdų kiekio pakrovimo neturėjo teisės veikti pasirinktu būdu (spręsti dėl didesnio grūdų kiekio klientams pakrovimo), tačiau, kaip jau buvo minėta, byloje nėra duomenų, kokios konkrečiai apibrėžtos funkcijos E. M., kaip gamybos vadovui, visgi buvo priskirtos, ieškovė teismo posėdžių metu jų taip pat nesugebėjo tiksliai įvardyti, teigdama, kad dėl darbo funkcijų ginčo nekilo ir darbuotojams, atsižvelgiant į jų darbo trukmę pas ieškovę, buvo aiškios jų pareigos.

111. Nors 2021 m. lapkričio 30 d. atleidimo įsakyme ieškovė nurodė, kad atsakovas E. M. buvo atsakingas už bendrovės elevatoriuje saugomų bendrovės klientams priklausančių grūdų atkrovimą, pasvėrimą, tyrimų atlikimą ir pristatymą bendrovės klientams, tačiau, nesant pareiginių instrukcijų, teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo spręsti, kad E. M., būdamas gamybos vadovu, negalėjo savarankiškai tam tikrais atvejais priimti sprendimų dėl pakraunamo grūdų kiekio (esant trūkumui – spręsti didesnio kiekio grūdų pristatymą klientui), juolab, kai byloje esantys susirašinėjimai, liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad šiam darbuotojui visgi buvo suteikta atitinkama veikimo laisvė, užtikrinant sutartinių įsipareigojimų vykdymą su klientais.

112. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vadovaujamasis darbas pagal savo esmę yra susijęs su savarankiškumu, diskrecija, reikalingų sprendimų priėmimu, atsakomybe. Vadovaujamos pareigos lemia kontrolės funkcijos turėjimą, o šios nepanaudojimas reiškia atsakomybės prisiėmimą už dėl to kilusius galimus neigiamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013; 2013 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2013). Dėl to, atsižvelgiant į atsakovo E. M. pareigas – gamybos vadovo, ieškovei neįrodžius priešingai, vadovaujantis byloje esančių įrodymų visuma, įskaitant ir liudytojų parodymus, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas E. M. ginčo atveju būtų peržengęs jam suteiktų įgalinimų apimtis ir (ar) kad savo darbines pareigas būtų atlikęs netinkamai, jog būtų veikęs priešingais ieškovės – savo darbdavės, interesais. Todėl, kaip teisingai pastebėjo ir pats atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, nesant aiškiai apibrėžtų jo pareiginių nuostatų, būtent darbdavė turi prisiimti visas ginčo atveju kylančias pasekmes, o jo veikimas remiantis susiklosčiusia praktika (teisės turėjimas nuspręsti dėl sutarčių vykdymo apimties, būdo savarankiškai) negali būti laikomas neteisėtu ar nepagrįstu.

113. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad ir kiti atsakovai – J. M. ir A. M., kurie, ieškovės teigimu, veikė bendrai su atsakovu E. M. ir vykdė šio nurodymus, atlikę savo pareigas, dėl kurių ginčo tarp šalių nekilo – operatoriaus, atsakingo už priimtų grūdų valymą, džiovinimą, pakrovimą išvežimui, bei laborantės, atsakingos už mėginių ėmimą, važtaraščių, svėrimo aktų pildymą, būtų padarę nusikaltimo požymių turinčias veikas, juolab, įvertinus įmonėje tokiais atvejais buvusią praktiką, kurią ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės tik deklaratyviais teiginiais bando paneigti.

114. Ieškovės argumentų visuma patvirtina, kad ieškovė atsakovų veiksmus laiko nusikaltimo požymių turinčiomis veikomis, iš esmės remdamasi tuo, kad atsakovai, veikdami bendrai, siekė pasisavinti ieškovės elevatoriuje laikomus grūdus, tuo tarpu važtaraščių, svėrimo aktų, duomenų „Agrosmart“ klastojimu remiasi kaip veiksmais, sudarančiais prielaidas tą padaryti ir būtinam tikslui – turto pasisavinimui, pasiekti. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovai būtų atlikę kokias nors nusikaltimo požymių turinčias veikas, veikdami savanaudiškų paskatų, jog būtų pasisavinę ieškovės turtą ir jai dėl to būtų kilusi žala. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ieškovė šioje byloje neįrodė to, kad klientams UAB „Galinta ir partneriai“ bei Sp. z. o. o. „Albio“ būtų išvežtas ne šiems klientams priklausantis grūdų kiekis ar kad didesnis grūdų kiekis buvo išvežtas be darbdavės žinios (CPK 178, 185 straipsniai).

115. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės (vykdytojos) ir UAB „Galinta ir partneriai“ (užsakovės) 2021 m. rugsėjo 1 d. buvo sudaryta Elevatoriaus paslaugų teikimo sutartis Nr. 202109/PS, pagal kurią ieškovė įsipareigojo užsakovei suteikti šias paslaugas: priimti grūdus užsakovės vardu iš augintojų ir kitų žemės ūkio produkcijos pardavėjų pagal užsakovės sudarytas grūdų pirkimo sutartis, taip pat sudaryti grūdų pirkimo sutartis užsakovės vardu, atlikti šioje sutartyje nurodytų grūdų priėmimo, kokybės nustatymo, paruošimo iki bazinių kondicijų, saugojimo (sandėliavimo), esant poreikiui fasavimo, pakrovimo į transportą bei kitas šioje sutartyje numatytas funkcijas. Nustačius, kad grūdų drėgnumo ir šiukšlėtumo rodikliai neatitinka bazinių rodiklių pagal LST arba ĮST, vykdytoja įsipareigoja juos išvalyti, išdžiovinti ir paruošti iki bazinių kondicijų pagal LST arba ĮST (sutarties 2 punktas). Ieškovė 2021 m. rugsėjo 1 d. taip pat sudarė Elevatoriaus paslaugų teikimo sutartį Nr. 202110/PS ir su Sp. z. o. o „Albio“, pagal kurią įsipareigojo suteikti analogiško pobūdžio paslaugas kaip ir užsakovei UAB „Galinta ir partneriai“ (sutarties 2 punktas).

116. Minėtų Elevatoriaus paslaugų teikimo sutarčių skiltyse „Saugojimas“ numatyta, kad svorio nuostoliai ir grūdų kokybės išsaugojimo galutiniai rezultatai susumuojami užbaigus visas grūdų išsiuntimo operacijas, įforminant grūdų partijų užbaigimo aktus; vykdytoja įsipareigoja kompensuoti svorio nuostolius, kurie yra nepateisinami pagal leistinas normas, užsakovė turi teisę pasirinkti atsiskaitymo būdą: pinigais arba grūdais (2 punktas); skiltyje „Šalių atsakomybė“ sutarties šalys numatė, kad vykdytoja įsipareigoja kompensuoti užsakovei visus grūdų svorio nuostolius, patirtus daugiau nei leistinos normos (nepateisinamuosius trūkumus) tuo metu atskirų grūdų kultūrų vidutinėmis rinkos kainomis, bei padengti visas užsakovės faktines išlaidas bei atlyginti nuostolius pagal pagrįstas pretenzijas atkrautam grūdų kiekiui ar kokybei (vykdytoja privalo atlyginti visus užsakovės nuostolius, susijusius su saugomų grūdų sugedimu).

117. Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčo byloje nekilo dėl to, kad užsakovės UAB „Galinta ir partneriai“ 2021 m. spalio 28 d. ieškovės elevatoriuje saugomas grūdų kiekis buvo 10 980 Eur, o faktiškai šiai užsakovei buvo atkrauta 25 520 Eur, taip pat kad 2021 m. lapkričio 3 d. saugomas grūdų kiekis buvo 4 180 kg, o faktiškai buvo atkrauta 24 280 Eur (taigi atkrauta ir pristatyta 34 640 Eur grūdų daugiau), taip pat dėl to, kad Sp. z. o. o. „Albio“ 2021 m. spalio 27 d. saugomas ekologiškų grūdų kiekis buvo 31 490 Eur, o jai atkrauta buvo 31 720 kg, taip pat papildomai 920 kg (iš viso atkrauta 1 150 kg daugiau). Taip pat ginčo nėra ir dėl to, kad dėl skirtingų kiekių, užfiksuotų „Agrosmart“ sistemoje, kurioje buvo fiksuojamas tik įskaitinis svoris, ir faktiškai klientams pristatytų grūdų nurodytais atvejais buvo išrašyti du važtaraščiai (vienas su įskaitiniu svoriu, o kitas – likusiam išvežtam kiekiui nurodyti). Nors ieškovė siekia įrodyti, kad tokiais veiksmais, kuomet buvo atkraunamas didesnis grūdų kiekis, negu fiksuota „Agrosmart“ sistemoje, atsakovai pažeidė jiems priskirtas darbo pareigas, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo su tuo sutikti.

118. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustatyta, kad užsakovai įsigydavo grūdus iš jų augintojų (ūkininkų), kurie buvo atvežami pas ieškovę, pasveriami, paimami mėginiai, užfiksuojamas faktinis jų atvežtas svoris ir atsižvelgus į mėginio rezultatus (šiukšles ir drėgmę) užfiksuojamas įskaitinis grūdų svoris (atėmus šiukšlingumą ir drėgmės procentą). Įskaitinis svoris būdavo tas svoris, kuris turėjo būti pristatytas užsakovui ir kuris buvo fiksuojamas „Agrosmart“ sistemoje. Dėl to ieškovės elevatoriuje klientų grūdų priimtas ir saugomas faktinis kiekis būdavo didesnis už „Agrosmart“ sistemoje užfiksuotą įskaitinį kiekį. Išvalius ir išdžiovinus grūdus, jie buvo nuvežami užsakovui, kuris pasverdavo atvežtą faktinį grūdų kiekį ir pakartotinai paimdavo mėginius (dėl šiukšlingumo, drėgmės). Tokiu būdu būdavo nustatomas įskaitinis atvežtų grūdų kiekis, kuris galėjo skirtis nuo faktiškai ieškovės atvežto grūdų svorio. Pačiam užsakovui pakartotinai ištyrus atvežtų grūdų mėginius ir nustačius šiukšlingumą bei drėgmę, buvo vėlgi nustatomas įskaitinis svoris (nebūtinai sutampantis su prieš tai ieškovės nustatytu), kas ir buvo laikoma ieškovės pristatytų grikių kiekiu (tinkamos kokybės). Taigi užsakovui atlikus savus mėginius ir nustačius esant didesnį šiukšlingumą ir drėgmę, negu ieškovės buvo nustatyta ir jos laikoma tinkamu įskaitiniu svoriu, galėjo susidaryti tinkamos kokybės grūdų trūkumas, kas, remiantis anksčiau minėtų Elevatoriaus paslaugų teikimo sutarčių nuostatomis, sudarytų prielaidą šį trūkumą kompensuoti papildomai atvežtinu grūdų kiekiu ar sumokėti užsakovei dėl to kompensaciją pinigine išraiška.

119. Nagrinėjamu atveju atsakovas E. M. neginčijo to, kad jis, matydamas prastą grūdų kokybę ir tai, kad UAB „Galinta ir partneriai“, atlikusi savo mėginius, įskaitė mažesnį svorį, negu jai faktiškai buvo pristatyta, būdamas gamybos vadovu ir pagal susiformavusią praktiką priimdamas sprendimus vykdant sutartis su klientais, šiuo atveju priėmė sprendimą atvežti užsakovei didesnį kiekį grūdų, kompensuojant jų trūkumą. Ieškovės klientės – UAB „Galinta ir partneriai“, taip pat ir Sp. z. o. o. „Albio“ patvirtino darbuotojų nurodytą poziciją, kodėl joms buvo atkrauta daugiau grūdų, negu buvo nurodyta „Agrosmart“ programoje (2022 m. vasario 11 d. Sp. z. o. o. „Albio“ raštas ir 2022 m. vasario 8 d. bei 2022 m. vasario 14 d. UAB „Galinta ir partneriai“ raštai). Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad būtų kompensuotas trūkstamas tinkamos kokybės grūdų kiekis, buvo priimtas sprendimas pristatyti papildomą grūdų kiekį, įvertinus tai, kad tokią galimybę numato ir sudarytos sutartys, negali būti vertinama kaip darbuotojo darbo pareigų pažeidimas, ir juolab šiurkštus.

120. Byloje nesant paneigtos aplinkybės, kad pradinė pristatyta grūdinė produkcija klientams visgi buvo netinkamos kokybės, taip pat, kad darbuotojai būtų klastoję kontrolinių mėginių rezultatus (grūdų kokybės rodiklius) (to ieškovė neįrodė, nors teigė turinti savo dispozicijoje grūdų mėginius), dėl ko vėliau galimai ir būtų kilusi būtinybė pristatyti papildomą kiekį grūdų, jog susidarytų „Agrosmart“ sistemoje fiksuotas ir su klientu suderintas įskaitinis svoris (svoris, kurį klientas faktiškai turėjo gauti tinkamai paruošus grūdus (išvalius ir išdžiovinus)), nustačius, kad klientams priklausantys grūdai ir buvo nuvežti jiems, o ne darbuotojų pasisavinti, nėra pagrindo spręsti, kad darbuotojų veiksmai pakraunant didesnį grūdų kiekį, vykdant sutartinius įsipareigojimus su ieškovės klientais, turi nusikalstamos veikos požymių.

121. Šiuo atveju neaišku, kuo remdamasi ieškovė laiko, kad, esant nustatytam tinkamos kokybės grūdų trūkumui, kompensacija klientams grūdais (kurių perviršį ieškovė turėjo), o ne pinigais, laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Byloje nustatyta, kad klientams pristatyti grūdai nebuvo tinkamos kokybės, todėl galiausiai, tikėtina, būtų kilęs kompensacijos klausimas. Nagrinėjamu atveju tai, kad ginčo atveju atskirų pretenzijų iš klientų dėl kompensavimo būdo nebuvo gauta, nereiškia, kad grūdai buvo tinkamos kokybės. Sutiktina su atsakovų dėstoma pozicija, kad iš esmės dar iki faktinių rašytinių pretenzijų pateikimo dienos su klientais iš anksto suderinus, kad bus atvežtas papildomas kiekis grūdų kompensuojant netinkamos kokybės grikių trūkumą, pagrindo rašytinėms pretenzijoms reikšti nelieka, kadangi klientas galiausiai gauna įskaitinį svorį, dėl kurio pristatymo ir buvo susitarta. Tuo tarpu pretenzijų iš užsakovių (UAB „Galinta ir partneriai“ ir Sp. z. o. o. „Albio“), jog jos nebūtų gavusios iš ieškovės viso sutarto įskaitinio kiekio grūdinės produkcijos, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

122. Pažymėtina tai, kad, įvertinus prastą grikių kokybę, UAB „Galinta ir partneriai“ buvo pristatyti iš esmės visi jos iš ūkininkų įsigyti grikiai (visos technologinės nuoskaitos), o galiausiai nustačius įskaitinį svorį, už sutartinį įskaitinį kiekio perviršį UAB „Galinta ir partneriai“ ieškovei ir sumokėjo. Dėl šių aplinkybių ginčo nekilo, tą patvirtina tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek pačios užsakovės UAB „Galinta ir partneriai“ pozicija, išdėstyta tiek 2022 m. vasario 8 d. rašte, tiek žodžiu pateikta jos gamybos vadovo ir liudytoju šioje byloje apklausto E. B. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji dėl pristatyto grūdų perviršio grąžinimo visgi teikė pretenziją UAB „Galinta ir partneriai“, tačiau, kaip teisingai pastebėjo atsakovai, tą ji padarė tik 2022 m. sausio 31 d., t. y. kai darbuotojai jau buvo kreipęsi į DGK, ginčydami jų atleidimo iš darbo teisėtumą, kas teisėjų kolegijai sudaro pagrindą abejoti tikrąja pretenzijos pateikimo priežastimi ir vertinti ją labiau kaip priemonę turėti gynybinį pranašumą darbo ginčo byloje, ieškovei įrodinėjant savo pozicijos pagrįstumą (CPK 185 straipsnis).

123. Pastebėtina ir tai, kad kitos ieškovės klientės – Sp. z. o. o. „Albio“ pateiktame 2022 m. vasario 11 d. rašte nurodyta, kad jai buvo atkrauti technologiniai nuostoliai, kad ieškovei nebūtų pareikšta pretenzija dėl grikių kokybės (Sp. z. o. o. „Albio“ rašte nurodė, kad ji gavo pretenziją iš Lenkijos pirkėjo dėl per mažo saiko svorio, tačiau šios pretenzijos UAB „Agrima“ neperadresavo, kadangi jau su ja buvo susitarta dėl to, kad ji tokios nereikš, o savo pirkėjui pati padengė svorio skirtumą), kas pagrindžia, kad pretenzija pareikšta nebuvo tik todėl, kad buvo toks susitarimas, o ne dėl to, kad buvo pristatytas tinkamas įskaitinis svoris ar juolab susidaręs perviršis, kurį tektų grąžinti ieškovei ar jį iš ieškovės papildomai įsigyti. Pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų teikusi pretenziją šiai klientei dėl galimo produkcijos perviršio grąžinimo, todėl ši aplinkybė greta kitų leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė nelaikė, kad Sp. z. o. o. „Albio“ pristatyta produkcija (visos jos kiekis) šiai klientei nepriklausė (CPK 178, 185 straipsniai).

124. Be to, byloje esantis ir pirmosios instancijos teismo akcentuotas atsakovo E. M. 2021 m. lapkričio 4 d. ir 2021 m. lapkričio 5 d. susirašinėjimas su ieškovės vadovu rodo, kad vadovas faktiškai žinojo apie situaciją UAB „Galinta ir partneriai“, jos įskaitytą kiekį bei suderintą perviršio pardavimo būdą, nereiškė dėl to pretenzijų, o galiausiai 17 000 kg perviršį UAB „Galinta ir partneriai“ ir įsigijo. Nors ieškovė nurodo, kad susirašinėjimas įvyko po paskutinio vežimo 2021 m. lapkričio 3 d. ir jis iki tol nežinojo apie susidariusią situaciją, kokie grūdų kiekiai buvo pristatyti UAB „Galinta ir partneriai“, tačiau tiek 2021 m. lapkričio 4 d. vadovo paklausimo „ar atsiuntė galutinį skaičių Galinta kad s/f išrašyti“, tiek atsakovo E. M. 2021 m. lapkričio 5 d. atsakymo formuluotė, jog „susitarimas pasiektas su Galinta, bendras įskaitytas svoris yra 234 620 kg. Tai Agrima parduoda Galintai 17 tonu po 800 euru“ leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad jau iki šio paklausimo ieškovei (jos vadovui) situacija buvo žinoma ir tik buvo laukiama galutinės UAB „Galinta ir partneriai“ pozicijos (CPK 185 straipsnis).

125. Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad nėra svarbi aplinkybė dėl to, kam ieškovės elevatoriuje saugomi grūdai priklausė, o pats faktas, kad klientams buvo pakrautas didesnis grūdinės produkcijos kiekis ir reiškia darbuotojų darbo pareigų pažeidimą, tačiau su tuo nesutiktina. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati ieškovė darbuotojų veiksmus dėl didesnio kiekio grūdų atkrovimo vertino kaip neteisėtus (nusikalstamus) būtent tuo aspektu, kad atsakovai siekė grūdų perviršį pasisavinti ir galimai už tai gauti atlygį. Tačiau byloje nustatyta ir klientai to neneigė, kad visą šioje byloje ginčytiną grūdų kiekį klientai visgi gavo.

126. Byloje taip pat nėra paneigta ir tai, kad elevatoriuje buvo saugoma tik šio ginčo klientėms – UAB „Galinta ir partneriai“ bei Sp. z. o. o. „Albio“ priklausanti grūdinė produkcija, kuri buvo laikoma atskirai ir nebuvo maišoma, ką patvirtino ir liudytoja byloje apklausta buvusi ieškovės darbuotoja J. L. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas ir atsakovai, ieškovė neįrodė, kad elevatoriuje būtų buvę kitų klientų ar pačios ieškovės produkcijos, dėl ko ieškovei galėjo būti padaryta žala šios produkcijos, kuri, be kita ko, ir priklausė klientams, kuriems ji buvo pristatyta, didesnio kiekio išvežimu. Ieškovė nepateikė jokių ginčo laikotarpiu sudarytų sutarčių su kitais klientais ar įrodymų, kurie pagrįstų jos nuosavybės teisę į grūdus, todėl šių aplinkybių neįrodymo rizika tenka jai pačiai ir visos abejonės aiškinamos darbuotojų naudai (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina tai, kad ieškovės rėmimasis komercinės paslapties buvimu ar informacijos konfidencialumu neatleidžia ieškovės, kaip darbdavės, nuo pareigos įrodyti atsakovų šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, kuriuo ji remiasi grįsdama darbuotojų atleidimo iš darbo teisėtumą, faktą.

127. Teisėjų kolegija taip pat pažymi ir tai, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl to, jog vežimui buvo pasitelktas kitas vežėjas UAB „Savas medis“, savaime neįrodo atsakovų veiksmų neteisėtumo, galiausiai klientams gavus jiems patiems priklausančią produkciją. Nors ieškovė ir nurodo, kad darbuotojai buvo griežtai įspėti naudotis tik vežėjų, su kuriais ji yra sudariusi sutartis, paslaugomis, tačiau byloje nėra tokią jos kategorišką poziciją pagrindžiančių įrodymų. Be to, ieškovė šiuo aspektu neįrodinėjo ir to, kad dėl sprendimo pasitelkti kitą vežėją jai būtų kilę kokių nors realių neigiamų padarinių – kitų vežėjų jai taikytos sankcijos, žala ar kt. (CPK 178 straipsnis).

128. Nors ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu teigė, kad atsakovų neteisėti veiksmai užfiksuoti ieškovės turimuose vaizdo įrašuose, tačiau minimų vaizdo įrašų ieškovė į bylą taip ir nepateikė, apeliaciniame skunde argumentuodama tuo, kad toks įrodymų pateikimas būtų perteklinis, kadangi nėra ginčo dėl to, kad buvo pakrauti didesni produkcijos kiekiai. Visgi pažymėtina tai, kad atsakovas J. M. nesutiko su tuo, kad jis dalyvavo epizode su „Big Bag“ maišo pakrovimu (dėl 920 kg), todėl jau vien dėl šios priežasties, ieškovei teigiant dėl to buvus ir šio atsakovo neteisėtus veiksmus, ji turėjo pareigą šias aplinkybes įrodyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodomi argumentai, kad vaizdo įrašų dėl jų formato nebuvo galimybės į bylą įkelti per Epp sistemą, nėra pateisinantis įrodinėjimo pareigos nevykdymą, juolab, įvertinus tai, kad, kaip teisingai nurodė atsakovai, vaizdo įrašai teismui galėjo būti pateikti ir kitu formatu – skaitmeninėje laikmenoje.

129. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad atsakovų neteisėti (nusikalstami) veiksmai pasireiškė tuo, kad jie, siekdami pasisavinti grūdinės produkcijos perviršį, dėl tam pačiam klientui pristatomų grūdų išrašė du važtaraščius su skirtingais duomenimis (grūdų kiekiais), taip pat ir svėrimo aktus. Visgi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad šiuo atveju tokia praktika dėl kelių važtaraščių išrašymo bendrovėje nebuvo neįprasta, nepriklausomai nuo to, kaip tą, apeliuodama į įvairius kitus važtaraščių išrašymo variantus, apeliaciniame skunde bando įteigti ieškovė (CPK 185 straipsnis).

130. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad viename iš važtaraščių būdavo nurodomas „Agrosmart“ sistemoje fiksuotas produkcijos kiekis – likutis, o antrajame – likusiam išvežtam grūdų kiekiui nurodyti. Tokia situacija, kai su papildomu vežimu išrašomas antras važtaraštis, šiuo atveju nelaikytina priešingu teisei veiksmu, kadangi, kaip nustatyta iš ieškovės su klientais sudarytų sutarčių, tik su paskutiniu vežimu paaiškėdavo, kiek grūdų buvo įskaityta kaip tinkamų, kiek liko perviršio. Dėl to toks važtaraščių pildymas pagal įskaitinį svorį ir vėliau pagal faktą iš esmės tokioje situacijoje yra pateisinamas, atsižvelgiant į tai, kad kiekvienam krovinio vežimui yra būtinas važtaraštis. Tai, kad būdavo atvejų, kuomet likdavo grūdų daugiau, nei rodė „Agrosmart“ sistema ir tokiu atveju būdavo pildomas antras važtaraštis, patvirtino ir liudytoja J. L.. Tuo tarpu liudytojas E. B. taip pat pažymėjo, kad pertekliaus susiformavimo atvejis nėra retas šiame versle, kad grūdai lieka, o buhalterijoje rodomi nuliai.

131. Be to, kokias realiai neigiamas pasekmes ieškovei sukėlė šių veiksmų atlikimas – kelių važtaraščių egzempliorių pildymas, ieškovė taip ir nepagrindė. Kadangi nenustatyta, kad atsakovai būtų siekę elevatoriuje saugomą produkciją (jos perviršį) pasisavinti, o visus atsakovų veiksmus ieškovė iš esmės grindė šiuo atsakovo tikslu (turto pasisavinimu), kelių važtaraščių pildymas šio ginčo kontekste nelaikytinas neteisėtu ir sukeliančiu žalą ieškovei veiksmu (ieškovė to neįrodė), taigi ir sudarančiu pagrindą taikyti darbuotojams griežčiausią drausminio poveikio priemonę – atleidimą iš darbo.

132. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad ieškovė „Agrosmart“ sistemoje fiksavo grūdų įskaitomą svorį, o ne faktinius kiekius bei jų pokyčius, dėl ko ji prisiėmė visą galimą neigiamų to padarinių kilimo riziką, kuri atsirado dėl tokios apskaitos vykdymo. Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad visos operacijos be išimties turėjo būti fiksuojamos „Agrosmart“ sistemoje ir tas bendrovės praktikoje buvo ir daroma (darbuotojai dėl to buvo informuoti ir įpareigoti tą daryti), tačiau tam pagrįsti jokių objektyvių įrodymų (taisyklių dėl darbo su „Agrosmart“ sistema ar pan.) nepateikė. Priešingai, šiuo atveju visuma byloje esančių įrodymų leidžia daryti išvadą, kad įmonės praktikoje faktinis grūdų kiekis (perviršis) „Agrosmart“ sistemoje visgi nebuvo įtraukiamas į apskaitą ir juo buvo disponuojama pagal poreikį dėl to priimant atskirus kiekvienai situacijai sprendimus. Tą iš esmės patvirtina ir byloje apklaustų liudytojų (ieškovės darbuotojų) parodymai, kad kai kuriais atvejais produkcijos likutis buvo parduodamas kitoms įmonėms. Be to, pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu apklaustas ieškovės vadovas, remdamasis komercinės paslapties buvimu, taip pat negalėjo atsakyti, kaip buvo įtraukiami į apskaitą po išvalymo ir išdžiovinimo likę grūdai, nors šią aplinkybę būtent ieškovė, grįsdama savo reikalavimus, byloje turėjo pareigą įrodyti (CPK 178 straipsnis). Dėl to, atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad nenustatyti atsakovų neteisėti veiksmai, susiję su duomenų į „Agrosmart“ sistemą vedimu, jų klastojimu.

133. Šiame kontekste teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl darbuotojų atleidimo iš darbo teisėtumo konkrečiai dėl ieškovės nurodomų jų galimai padarytų darbo pareigų pažeidimo, todėl pirmosios instancijos teismo motyvai dėl (duomenys neskelbtini), kaip įmonės, per kurią ieškovė galimai vykdo verslą su produkcijos viršsvoriais, nevertintini, kaip nesusiję su ginčo dalyku ir peržengiantys bylos nagrinėjimo ribas. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad šių aplinkybių (dėl (duomenys neskelbtini)) teismas sprendime nekonstatavo kaip neabejotinai įrodytų, todėl jos šalims nesukelia jokių teisinių pasekmių ginčo atveju ir dėl to šiuo aspektu teisėjų kolegija plačiau šioje nutartyje nepasisako.

134. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė taip pat įrodinėjo tai, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų (darbo pareigų pažeidimo) jai kilo turtinė žala, t. y. rėmėsi DK 58 straipsnio 3 dalies 5 pagrindo buvimu nutraukiant su darbuotojais darbo sutartis dėl jų kaltės.

135. Ieškovė 2021 m. lapkričio 30 d. atleidimo įsakymuose nurodė, kad neteisėtai atkrauti grūdai bendrovei nebuvo grąžinti; dėl nurodytų darbuotojo tyčinių veiksmų bendrovė patyrė didelę turtinę žalą, kuri susideda iš: neteisėtai atkrautų grūdų vertės, bendrovės administracijos darbo laiko išlaidų tyrimui atlikti ir duomenims surinkti, bendrovės išlaidų teisinėms paslaugoms, bendrovės reputacijos prieš klientus praradimo, kitų išlaidų. 2021 m. lapkričio 30 d. įsakymais ieškovė patvirtino, jog įsakymuose nurodytais darbuotojų veiksmais ieškovei padaryta turtinė žala sudaro 31 982,60 Eur.

136. Tuo tarpu apeliaciniame skunde ieškovė jau nurodo, kad atsakovų padarytais darbo pareigų pažeidimais turtinę žalą ieškovei sudaro iš viso 23 431,34 Eur suma: 920 kg nepagrįstai nuvežta, negrąžinta bei nekompensuota Sp. z. o. o. „Albio“ – 763,60 Eur; UAB „Galinta ir partneriai“ nuostoliai (pristatymo, valymo, sandėliavimo išlaidos) – 3 060,94 Eur; negautos pajamos iš UAB „Galinta ir partneriai“ už parduotus 17 000 kg grūdų – 2 380 Eur; 17 640 kg nepagrįstai nuvežta, negrąžinta bei nekompensuota UAB „Galinta ir partneriai“ – 14 112 Eur; bendrovės išlaidos, susijusios su administracijos darbo laiku, skirtu aplinkybėms tirti – 1 114,80 Eur; bendrovės išlaidos teisinėms paslaugoms, susijusioms su aplinkybių įvertinimu – 2 000 Eur.

137. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nenustatyti atsakovų neteisėti veiksmai, siekiant pasisavinti ieškovės elevatoriuje saugomų grūdų likutį, tai, kad nenustatyta, kad grūdinės produkcijos perviršis, kuris buvo papildomai pristatytas UAB „Galinta ir partneriai“ ir Sp. z. o. o. „Albio“ priklausytų ne šiems klientams, o ieškovei, ir kad jie jos nebūtų gavę, sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė patyrė turtinę žalą, nulemtą atsakovų neteisėtų veiksmų, dėl ko atsirastų ir pagrindas konstatuoti darbuotojų šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, dėl to nutraukiant su jais sudarytas darbo sutartis. Kaip jau minėta, ieškovės turtas nebuvo pasisavintas (ieškovė to neįrodė), o grūdai pristatyti jų pačių savininkams, kompensuojant tinkamos kokybės grūdų trūkumą (Sp. z. o. o. „Albio“ atveju dėl 920 kg ir UAB „Galinta ir partneriai“ atveju dėl 17 640 kg grūdų), taip pat už įskaitinį kiekį, viršijusį grūdų kiekį – 17 000 kg, UAB „Galinta ir partneriai“ su ieškove atsiskaitė (jį nupirko), tuo tarpu kitos ieškovės turėtos išlaidos – grikių sandėliavimo, administracinės ir (ar) teisinės – nėra nulemtos darbuotojų neteisėtų veiksmų, o patirtos dėl pačios ieškovės pasirinkto veikimo modelio.

138. Konstatavus, kad ieškovei atsakovų veiksmais (dėl klientams atkrautų grūdų, kurie ieškovei nepriklausė) nepadaryta turtinė žala, darytina išvada, kad ir išskaitos iš darbuotojams priklausančio darbo užmokesčio ieškovės buvo atliktos neteisėtai, todėl jos pagrįstai skundžiamu sprendimu iš ieškovės priteistos (grąžintos) darbuotojams (DK 156 straipsnio 1 dalis).

139. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustačius darbuotojų šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (DK 58 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktai) (ieškovei to neįrodžius), pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad darbuotojų atleidimas iš darbo nurodytais pagrindais buvo neteisėtas ir dėl to taikė DK 218 straipsnyje numatytas teisines pasekmes.

Dėl kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydžio

140. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, pripažinęs, kad darbo sutartys su E. M. ir J. M. nutrauktos dėl jų kaltės neteisėtai, priteisė šiems darbuotojams vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už vienerius metus (atitinkamai 31 099,56 Eur ir 22 044,96 Eur), tačiau teismas buvo pasyvus ir nesiaiškino, ar priteistinas kompensacijos dydis atitinka tokios kompensacijos tikslą ir paskirtį, ar yra teisingas darbdavės atžvilgiu. Ieškovės teigimu, nebuvo nustatyta, ar atsakovai pradėjo dirbti kitose darbovietėse ar dirba jose iki šiol, kadangi tokiu atveju kompensacija už priverstinę pravaikštą atitinkamais laikotarpiais gali būti vertinama ne kaip kompensacija už praradimus, o kaip atsakovų pasipelnymas ieškovės sąskaita.

141. Pagal DK nuostatas, pripažinus, kad darbuotojas iš darbo atleistas neteisėtai, jis gali būti arba grąžintas į darbą, arba, esant DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodytiems pagrindams, jo atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu ir laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (DK 218 straipsnio 2–4, 6 dalys). Pirmuoju atveju darbuotojui priteisiama išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir patirtą turtinę bei neturtinę žalą. Antruoju atveju priteisiama išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

142. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 218 straipsnio 4 dalies nuostata, įtvirtinanti maksimalų priteistiną vidutinio darbo užmokesčio terminą, negali būti aiškinama kaip panaikinanti teisę, sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio, įvertinti jo atitiktį šios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgiant į nustatytas reikšmingas aplinkybes. Taip pat pažymėjęs, kad kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti taikant 2002 m. DK 300 straipsnį, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) gali būti taikomi ir sprendžiant dėl kompensacijos priteisimo pagal 2016 m. DK 218 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019; 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021).

143. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad 2002 m. DK 300 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama priteistina suma turėtų būti skirta kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665/2013; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2014; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016).

144. Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018; 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019; 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021).

145. Teismas, spręsdamas dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, jos adekvatumo, turi vadovautis teismų praktikoje nurodytais kriterijais, nustatyti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti priteistiną kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-701/2018, 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020).

146. Pagal formuojamą teismų praktiką kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką mažinimas galimas išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2012). Teisės doktrinoje taip pat pripažįstama, kad priteisiamas vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką mažinimas galimas tik išimtiniais atvejais, o patį išskirtinį atvejį turi pateisinti ypatingos aplinkybės. Išskirtinės aplinkybės yra tokios, kurios pateisina mažinimu siekiamą apginti reikšmingą tikslą (pavyzdžiui, kitų darbuotojų darbo vietas) (Martišienė, B. Vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straipsnį. Teisė, 2014, t. 90).

147. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikyti esant išimtinę situaciją, dėl kurios turėtų būti mažinamas teisės aktuose nustatytos darbuotojui mokėtinos kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydis.

148. Byloje nustatyta, kad ieškovę ir atsakovą E. M. faktiniai darbo santykiai siejo nuo 2017 m. rugsėjo 11 d., o ieškovę ir atsakovą J. M. – nuo 2016 m. birželio 14 d., taigi iki jų atleidimo dienos (2021 m. lapkričio 30 d.) atitinkamai šiek tiek daugiau nei 4 ir beveik 5,5 metų, darbuotojai dirbo specializuotoje srityje – grūdų sektoriuje, turėjo su tuo susijusias funkcijas, kurias pritaikyti kitose srityse gali būti sudėtinga. Ieškovė neįrodinėjo, kad susiduria su finansiniais sunkumais, jog mokėtinos kompensacijos dydis gali neigiamai atsiliepti kitiems įmonės darbuotojams.

149. Ieškovė kaip vieninteliu argumentu iš esmės remiasi tik tuo, kad darbuotojai po jų atleidimo galėjo įsidarbinti, gauti pajamas, dėl ko iš ieškovės atsakovams priteisus maksimalią kompensaciją už priverstinę pravaikštą atsakovai nepagrįstai praturtėtų. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, šie ieškovės argumentai nelaikytini išimtine aplinkybe, sudarančia pagrindą mažinti darbuotojams priteistą kompensacijos dydį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė dėl darbuotojo gautų kitoje darbovietėje pajamų nesudaro pagrindo sumažinti darbuotojui priteistinos išmokos už priverstinės pravaikštos laiką dydį kitoje darbovietėje jo gauta pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-327-701/2019, 64 punktas).

150. Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų būti pripažįstamos reikšmingomis svarstant kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką mažinimo galimybę. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad nėra pagrindo mažinti priteistinos kompensacijos dydžio už priverstinės pravaikštos laiką, o įstatyme nurodytas suvaržymas darbdaviui sumokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį, apskaičiuotą nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, atitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus, yra adekvati darbuotojų dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtiems praradimams kompensuoti ir atitinka tokios kompensacijos tikslus bei paskirtį (CPK 185 straipsnis).

Dėl pagrindo atlyginti neturtinę žalą (ne)buvimo

151. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl darbo sutarties nutraukimo E. M. nepatyrė jokios neturtinės žalos, jis ir toliau eina aukštas pareigas, todėl jo reputacijai nekilo jokių neigiamų pasekmių. Teigia, kad A. M. reikalavimas dėl neturtinės žalos taip pat yra nepagrįstas, kadangi su ja darbo sutartis buvo nutraukta pagal DK 55 straipsnio 1 dalį.

152. Remiantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, pripažinus darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, jis, be kita ko, įgyja ir teisę į neturtinės žalos atlyginimą. DK 151 straipsnyje numatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

153. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

154. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, teismų vertinamos tokios reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės, kaip darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).

155. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).

156. Patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3 -562/2011; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015).

157. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš ieškovės atsakovui E. M. priteisė 1 500 Eur, o atsakovei A. M. – 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ir nors ieškovė teigia, kad nebuvo pagrindo neturtinei žalai priteisti, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

158. Ta aplinkybė, kad atsakovas E. M. po atleidimo iš darbo įsidarbino kitoje bendrovėje, savaime nereiškia, kad jam atleidimu iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, apkaltinant jį veikų, turinčių nusikalstamų veikų požymių, organizavimu ir padarymu, kartu įtraukiant į jų darymą ir kitus darbuotojus, darbdavei teigiant, kad jis padarė ar siekė tyčia padaryti turtinės žalos, nebuvo padaryta neturtinė žala. Sutiktina su atsakovo teiginiais, kad vien tai, jog jam dėl savo pastangų vėliau pavyko susirasti kitą darbą, niekaip negali reikšti, kad atsakovas dėl atleidimo iš darbo nepatyrė dvasinių išgyvenimų, pažeminimo, netikrumo jausmo dėl savo ateities, netekus darbo vietos ir pajamų šaltinio. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant darbo ginčą dėl teisės, siekiant įrodyti bylai reikšmingas aplinkybes, surinkti įrodymus, užklausos dėl ginčo aplinkybių buvo teikiamos ir ieškovės klientams, su kuriais atsakovas, eidamas gamybos vadovo pareigas, nuoširdžiai bendravo, todėl akivaizdu, kad ši situacija sukėlė jam išgyvenimus, žemino jo garbę ir orumą. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad neturtinė žala atsakovui priteista pagrįstai, jos dydis taip pat adekvatus ir proporcingas patirtiems išgyvenimams, todėl nėra pagrindo jo mažinti.

159. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovės A. M. įformintas atleidimo pagrindas (DK 55 straipsnio 1 dalis) reiškia, jog atsakovė neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina tai, kad, nors ieškovė ir buvo atleista šiuo pagrindu, tačiau ji, kaip ir kiti atsakovai, darbdavės taip pat buvo kaltinama tų pačių veikų, turinčių nusikaltimo požymių, padarymu, taip pat turtinės žalos bendrovei padarymu (ieškovė teigė esant bendrininkavimą), atleidimo įsakyme taip pat papildomai pažymint, kad darbo sutartis su ja nutraukiama dėl darbuotojos kaltės, vadovaujantis DK 58 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktais, todėl jai nėra mokama išeitinė išmoka. Taigi, nepriklausomai nuo realiai buvusio atleidimo pagrindo, ieškovė kaltino atsakovę šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, kas, pagrįstai tikėtina, sukėlė atsakovei neigiamų dvasinių išgyvenimų, garbės ir orumo pažeminimą, neteisybės jausmą, dėl ko spręstina, kad atsakovei neturtinė žala iš ieškovės taip pat priteista pagrįstai ir protingo dydžio.

Dėl bylos baigties

160. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą ir su tuo susijusias teisines pasekmes, taikant darbuotojų naudai nustatytus kompensavimo mechanizmus, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

161. Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

162. Atsakovas E. M. pateikė prašymą priteisti 2 420 Eur, J. M. – 1 200 Eur, o atsakovė A. M. – 350 Eur išlaidas už teisinę pagalbą, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

163. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

164. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

165. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (Rekomendacijų 8.11 papunktis), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį.

166. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovų J. M. ir A. M. bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokatų teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jiems priteistinos iš ieškovės (CPK 98 straipsnis). Tuo tarpu, nors atsakovo E. M. patirtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą ir neviršija Rekomendacijose nurodyto rekomendacinio maksimalaus užmokesčio dydžio (1 959,90 Eur x 1,3 = 2 547,87 Eur), visgi yra labai jam artimos, todėl įvertinus tai, kad byla nebuvo išskirtinio sudėtingumo, byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės klausimai, parengto procesinio dokumento turinį, galimas laiko ir darbo sąnaudas, ši suma mažintina, atsakovui iš ieškovės priteisiant 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidas.

167. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, jai neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrima“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrima“, juridinio asmens kodas 302827222, atsakovui E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrima“, juridinio asmens kodas 302827222, atsakovui J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrima“, juridinio asmens kodas 302827222, atsakovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Giedrė ČėsnienėAndrius VerikasRenata Volodko