Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.4.4.1; 1.1.4.4.2; 1.1.4.4.5; 1.1.4.8; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.9.1; 1.1.8.9.2; 1.1.9.7; 1.1.10.1.1; 1.2.19.1.2.2; 1.2.19.4.1; 2.1.2.11; 2.1.7.1; 2.1.7.2; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.5; 2.1.7.5; 2.1.9; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.3.2.2.8; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1

2025 m. birželio 19 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei, Ingai Jurgaitienei, Živilei Vološinienei, Audronei Rasiulienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Ž. ir jo gynėjo advokato Edvardo Steckio, nuteistojo L. B. ir nuteistojo G. M. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 500 MGL (18 825 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė .

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, V. Ž. paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 500 MGL (18 825 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams įpareigojant V. Ž. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš V. Ž. konfiskuoti 13 959,68 Eur.

L. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir jam paskirta 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII‑1554 redakcija), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 500 MGL (18 825 Eur) dydžio bauda.

Taip pat nuosprendžiu J. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), P. B., padaręs nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, šioje dalyje nuosprendis neskundžiamas .

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. Ž., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „G.“, kurios steigėja ir vienintelė akcininkė yra Lietuvos Respublikos, kaip vienintelės akcininkės, valdoma akcinė bendrovė (toliau – AB) „L.“, direktorius, piktnaudžiavo tarnyba, o P. B., G. M. ir UAB „G.“ komercijos direktorius J. M. padėjo V. Ž. piktnaudžiauti tarnyba. V. Ž., turėdamas tikslą viešųjų pirkimo procedūrų metu diskriminuoti kitus konkuruojančius ūkio subjektus ar jų grupes ir nustatant laimėtoją veikti G. M. atstovaujamų bendrovių naudai, susitarė su UAB „G.“, UAB „K.“ ir UAB „T.“ direktoriumi G. M., kad UAB „G.“ bus atsakinga už projektų ir lėšų valdymą, o G. M. bus atsakingas už realių darbų rangovų paiešką, V. Ž., veikdamas kartu su G. M., siekusiu turtinės naudos jo atstovaujamoms bendrovėms, proteguojamai UAB ,,P.“ bei sau asmeniškai, padėjusiu organizuoti neteisėtus veiksmus, susijusius su penkiais UAB „G.“ vykdomais viešaisiais pirkimais, siekdamas vienai iš bendrovių sudaryti sąlygas laimėti G. M. pasirinktus viešuosius pirkimus, kartu su UAB „P.“ direktoriumi P. B., siekusiu turtinės naudos UAB ,,P.“, padėjusiu organizuoti neteisėtus veiksmus, susijusius su AB „L.“ inicijuotu viešuoju pirkimu „Vilniaus geležinkelio stoties metalo laužo sandėliavimo gelžbetoninės aikštelės su valymo įrenginiais statybos darbų pirkimas“, kartu su UAB „G.“ komercijos direktoriumi, nuolatiniu pirkimų komisijos nariu ir jos sekretoriumi J. M., atsakingu už dokumentų parengimą ir pirkimų eigą, padėjusiu parengti ir suderinti su G. M. atstovaujamų ar proteguojamų bendrovių atstovais planuojamų viešųjų pirkimų sąlygas ir vertę, laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki 2013 m. rugpjūčio 26 d. Vilniuje, siekdamas, kad UAB „G.“ organizuojamus didelės vertės viešuosius pirkimus – „Vilniaus geležinkelio stoties metalo laužo sandėliavimo gelžbetoninės aikštelės su valymo įrenginiais statybos darbų pirkimas“, „Panevėžio stoties pastato rekonstrukcijos II etapo darbų pirkimas“, „Elektrinės centralizacijos posto Kužių geležinkelio stotyje rekonstrukcijos darbų pirkimas“, ,,Elektrinės centralizacijos posto Kužių geležinkelio stotyje reikalingų medžiagų pirkimas“, „Geležinkelio stoties pastato Gustonių kaime remonto darbų pirkimas“, „Šeštokų stoties administracinio pastato 1B2P stogo remonto darbų pirkimas“ ir „Šeštokų stoties administracinio pastato IB2P stogo remontui reikalingų medžiagų pirkimas“ – laimėtų V. Ž. ir G. M. proteguojamos bendrovės UAB „G.“, UAB „K.“, UAB „T.“ ir UAB ,,P.“, žinodamas, kad UAB „G.“, UAB „K.“ ir UAB „T.“ viešuosiuose pirkimuose nurodytų paslaugų realiai neteiks, o pirks iš kitų įmonių, kurios paslaugas teiks gerokai mažesne kaina, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi bei įstatymais, kitais teisės aktais suteiktus įgaliojimus ir pareigas naudojo priešingai tarnybos interesams, dėl to UAB „G.“ patyrė didelę, ne mažesnę kaip 55 660 Lt (16 120,25 Eur) dydžio, turtinę žalą bei UAB „G.“ ir valstybė patyrė didelę neturtinę žalą:

1.1. V. Ž., turėdamas siekti, kad UAB „G.“ būtinos paslaugos būtų įgytos racionaliai panaudojant lėšas, veikė priešingai UAB „G.“, o kartu ir AB ,,L.“, interesams, t. y. 2013 m. gegužės 13 d. Vilniuje, siekdamas turtinės naudos G. M. ir jo atstovaujamoms bendrovėms, susitarė su G. M., veikusiu savo, UAB „T.“ ir UAB ,,P.“ naudai, neteisėtai veikti UAB ,,G.“ laimėtame, AB „L.“ inicijuotame Vilniaus geležinkelio stoties metalo laužo sandėliavimo gelžbetoninės aikštelės su valymo įrenginiais statybos darbų viešajame pirkime. Pagal iš anksto su G. M. suderintą planą buvo numatyta, kad, pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) reikalavimus, Vilniaus geležinkelio stoties metalo laužo sandėliavimo gelžbetoninės aikštelės su valymo įrenginiais statybos darbų viešąjį pirkimą dėl 2013 m. gegužės 9 d. tarp AB „L.“ ir UAB „G.“ sudaryto 1 785 052,5 Lt su PVM (519 986,98 Eur) vertės vidaus sandorio turi laimėti viena iš G. M. proteguojamų bendrovių, kuri realiai neteiks UAB „G.“ perkamų paslaugų, o G. M. nurodys bendroves, galinčias suteikti paslaugas už mažesnę kainą, už tai G. M. ir jo proteguojamai bendrovei turėjo atitekti 100 000 Lt (28 962 Eur). G. M., vykdydamas susitarimą su V. Ž., 2013 m. gegužės 16 d. telefoninio pokalbio metu pasiūlė P. B., kad šio atstovaujama bendrovė ,,P.“ subrangovo teisėmis atliktų Vilniaus geležinkelio stoties metalo laužo sandėliavimo gelžbetoninės aikštelės su valymo įrenginiais statybos rangos darbus, bei nurodė sąlygą, kad nuo viešojo pirkimo metu nurodytos darbų vertės G. M. atstovaujamai bendrovei turi atitekti 100 000 Lt (28 962 Eur). P. B. sutikus dalyvauti G. M. ir V. Ž. sumanytoje nusikalstamoje veikoje, V. Ž. 2013 m. gegužės 20 d. susitikimo su G. M. metu susitarė, kad viešąjį pirkimą laimės viena iš G. M. atstovaujamų bendrovių, G. M. tą pačią dieną telefoninio pokalbio metu informavo UAB „P.“ darbuotoją A. B., kad Vilniaus geležinkelio stoties metalo laužo sandėliavimo gelžbetoninės aikštelės su valymo įrenginiais statybos darbų viešąjį pirkimą, kurio kaina yra apie 1 400 000 Lt (405 468,02 Eur) be PVM, pagal susitarimą su V. Ž. laimės viena iš G. M. proteguojamų bendrovių, bei nurodė piniginių lėšų pasidalinimo schemą – 10 proc. nuo darbų sąmatos turi būti palikta UAB „G.“, apie 10 proc. jo atstovaujamai bendrovei, o likusi suma – subrangovei UAB „P.“. 2013 m. gegužės 20 d., 17.34 val., V. Ž. su G. M. aptarė, kad būtina laikytis išankstinio susitarimo dėl pirkimo laimėtojų, bei pažadėjo eliminuoti iš konkurso pasiūlymus jau pateikusias UAB ,,S.“, UAB „M.“ ir UAB „L.“, o 2013 m. gegužės 21 d., 9.57 val., aptarė suderintą, G. M. ir jo atstovaujamoms ar proteguojamoms bendrovėms naudingą viešųjų pirkimų organizavimo schemą, kad G. M. dominančiuose, UAB ,,G.“ organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose pagal vidinius sandorius su AB „L.“, UAB „G.“ dalyvaus generalinio rangovo teisėmis, bus atsakinga už projektų ir lėšų valdymą, o G. M. bus atsakingas už subrangovų, galinčių atlikti darbus mažesne kaina, paiešką. V. Ž. ne vėliau kaip iki 2013 m. gegužės 21 d. į nusikalstamo sumanymo įgyvendinimą įtraukė UAB „G.“ komercijos direktorių J. M., supažindino su G. M., nurodydamas teikti informaciją ir pagalbą, sudarant sąlygas G. M. atstovaujamoms ir proteguojamoms bendrovėms laimėti UAB ,,G.“ vykdomus viešuosius pirkimus, turint tikslą eliminuoti kitus dalyvius, t. y. vykdyti G. M. J. M. duodamus nurodymus dėl UAB ,,G.“ vykdomų viešųjų pirkimų vertės, pirkimų, dokumentų pateikimo, sutarčių pasirašymo organizavimo, taip pat iki viešųjų pirkimų paskelbimo ar viešųjų pirkimų vykdymo metu teikti ir derinti su G. M. ar jo nurodytais asmenimis viešųjų pirkimų darbų ir medžiagų sąmatas, kvalifikacinius reikalavimus paslaugų teikėjams. V. Ž., G. M., J. M. ir P. B., vykdydami susitarimą, laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 21 d. iki 2013 m. birželio 26 d. telefoninių pokalbių ir susitikimų Vilniuje metu suderino Vilniaus geležinkelio stoties metalo laužo sandėliavimo gelžbetoninės aikštelės su valymo įrenginiais statybos darbų pirkime dalyvaujančių įmonių ratą, numatydami, kad šį pirkimą laimės UAB „T.“ pagal jungtinės veiklos sutartį su UAB „O.“ ir UAB „A.“, vėliau pasiūlant darbus atlikti už 1 277 427,76 Lt (369 968,65 Eur) be PVM, o UAB „P.“ ir UAB „N.“ pateiks didesnės vertės pasiūlymus, taip pat kad UAB ,,P.“ realiai atliks darbus subrangovo teisėmis mažesne kaina, nei atliktų UAB ,,T.“. Nusikalstamam ketinimui nepavykus, nes 2013 m. birželio 26 d. komisijai pirkimo laimėtoja pripažinus ūkio subjektų grupę, susidedančią iš UAB „T.“, UAB „O.“ ir UAB „A.“, UAB „G.“ valdyba nepritarė, kad būtų sudaryta sutartis su šio pirkimo laimėtoja dėl rizikos sandorio įvykdymui, darbus pagal vidaus sandorį su AB ,,L.“ privalėjo atlikti UAB ,,G.“. Siekiant įgyvendinti ankstesnį nusikalstamą sumanymą dėl darbų atlikimo ir lėšų pasiskirstymo, buvo parengtas naujas planas – 2013 m. liepos 8 d. G. M. organizuotame susitikime UAB ,,G.“, esančioje (duomenys neskelbtini), V. Ž., dalyvaujant UAB „P.“ darbuotojui A. B., susitarė su G. M., kad UAB „G.“ dalį darbų (iki 65 proc. darbų apimties) perduos vykdyti UAB „P.“, o G. M. atstovaujama UAB „G.“ gaus lėšas pagal UAB ,,P.“ ir UAB „G.“ sudarytą 55 660 Lt (16 120,25 Eur) vertės darbų priežiūros sutartį. V. Ž. inicijavo, kad UAB „G.“ būtų paskelbtas pakartotinis viešasis pirkimas, o P. B. 2013 m. liepos 16 d., veikdamas pagal iš anksto su G. M. ir V. Ž. aptartą planą, pateikė du jo paties parengtus pasiūlymus – jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančių UAB „P.“ ir UAB „P.“ bei jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančių UAB „S.“ ir UAB „K.“. J. M., kaip viešųjų pirkimų komisijos sekretorius, P. B. pateiktus pasiūlymus perdavė kartu su nusikalstamoje schemoje nedalyvaujančios UAB „S.“ pateiktu pasiūlymu svarstyti pirkimų komisijai. 2013 m. liepos 17 d. nustačius, kad jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančių UAB „P.“ ir UAB „P.“ pasiūlymas turi klaidų, J. M. sudarė sąlygas P. B. patikslinti pasiūlymą. 2013 m. liepos 18 d. P. B. patikslinus pasiūlymą, 2013 m. liepos 22 d. UAB „G.“ pirkimų komisija laimėjusiu viešąjį pirkimą pripažino jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančių UAB „P.“ ir UAB „P.“ pasiūlymą, todėl, pažeidžiant vidaus sandorio tarp AB „L.“ ir UAB „G.“ sudarymo prigimtį ir esmę, 2013 m. liepos 29 d. tarp UAB „G.“ ir UAB „P.“ buvo pasirašyta Vilniaus geležinkelio stoties metalo laužo sandėliavimo gelžbetoninės aikštelės su valymo įrenginiais 1 033 529,15 Lt (299 330,73 Eur) su PVM vertės statybos darbų atlikimo sutartis Nr. S‑176/13 bei tęsiant nusikalstamą sumanymą pagal išankstinį susitarimą G. M. atstovaujamai UAB „G.“ pagal 2013 m. liepos 30 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervestos lėšos už realiai neatliktus darbus, todėl UAB ,,G.“ buvo padaryta 55 660 Lt (16 120,25 Eur) dydžio turtinė žala.

1.2. Taip pat V. Ž., vykdydamas nusikalstamą susitarimą su G. M., siekdamas turtinės naudos G. M. atstovaujamai UAB „G.“, ne vėliau kaip iki 2013 m. gegužės 20 d., nesant sudaryto vidaus sandorio tarp UAB ,,G.“ ir AB ,,L.“ dėl viešųjų pirkimų objekto, susitarė su G. M. neteisėtai veikti UAB „G.“ planuojamame, viešai dar nepaskelbtame Panevėžio stoties pastato rekonstrukcijos II etapo darbų viešajame pirkime bei nurodė J. M. derinti viešojo pirkimo eigą su G. M.. J. M., vykdydamas V. Ž. nurodymą, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, sudarė galimybę G. M. susipažinti su viešojo pirkimo sąlygomis prieš jas viešai paskelbiant ir jas koreguoti, 2013 m. gegužės 21 d. iš asmeninio elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) G. M. nurodytai sąmatininkei R. G. išsiuntė planuojamo II Pirkimo sąlygas, o R. G., vykdydama G. M. nurodymą, apskaičiavo UAB ,,G.“ AB ,,L.“ vidaus pirkime teiktiną darbų atlikimo sąmatą, taikant V. Ž. ir G. M. sutartą lėšų skaičiavimo ir paskirstymo formulę, kad vėlesnių pirkimų organizavimo metu nuo darbų sąmatos UAB ,,G.“ liktų ne mažiau kaip 10 proc. sumos, o nuo likusios sumos – 10 proc. G. M. atstovaujamai bendrovei, ir pakoreguotą viešojo pirkimo sąmatą persiuntė J. M., 2013 m. gegužės 22 d. AB „L.“ ir UAB „G.“ sudarius 980 000 Lt su PVM (283 827,61 Eur) vertės vidaus sandorį dėl Panevėžio stoties pastato rekonstrukcijos II etapo darbų pirkimo, V. Ž. inicijavo viešąjį pirkimą analogiškiems darbams atlikti UAB ,,G.“. UAB „G.“ neatitinkant viešojo pirkimo sąlygose įtraukto kvalifikacinio reikalavimo tiekėjui per ataskaitinį laikotarpį turėti 10 000 000 Lt (2 896 200,19 Eur) apyvartą, 2013 m. gegužės 27 d., apie 12 val., Vilniuje vykusio susitikimo metu V. Ž. susitarė su G. M. šią sąlygą pakeisti bei nurodė UAB „G.“ palankių viešojo pirkimo sąlygų bei reikalavimų dalyviams parinkimą derinti su UAB „G.“ komercijos direktoriumi J. M., G. M. R. G. nurodė susisiekti su J. M. ir suderinti sąlygų pakeitimą taip, kad konkurso sąlygos ir reikalavimai atitiktų UAB „G.“ interesus. J. M. 2013 m. gegužės 29 d. pakeitė pirkimo sąlygose nurodytą reikalavimą per ataskaitinį laikotarpį turėti 10 000 000 Lt (2 896 200,19 Eur) apyvartą į reikalavimą bendrovei per trejus pastaruosius metus turėti 2 500 000 Lt (724 050,04 Eur) apyvartą bei tą pačią dieną R. G. iš asmeninio elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė naujas viešojo pirkimo sąlygas. UAB „G.“ neatitinkant ir sumažintų kvalifikacinių reikalavimų, G. M., siekdamas įgyvendinti išankstinį planą laimėti Panevėžio stoties pastato rekonstrukcijos II etapo darbų pirkimą, ne vėliau kaip iki 2013 m. birželio 5 d. surado bendroves – UAB „J.“ ir UAB „S.“, kurių atstovai sutiko sudaryti 2013 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutartį, UAB ,,J.“ realiai atliekant 20 proc. darbų, taip pat G. M. prašymu didesnės vertės pasiūlymus dalyvauti pirkime pateikė UAB ,,N.“ ir UAB ,,S.“. 2013 m. birželio 12 d. pirkimų komisijos posėdžio metu laimėtoja pripažinus ūkio subjektų grupę, susidedančią iš UAB „G.“, UAB „J.“ ir UAB ,,S.“, V. Ž., kad UAB ,,G.“ realiai darbų neatliks, o sudarys sutartis su kitomis bendrovėmis, UAB ,,G.“ paliekant ne mažiau kaip 10 proc. sandorio vertės pinigų sumą, pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus bei vidaus sandorio tarp AB „L.“ ir UAB „G.“ sudarymo prigimtį ir esmę, 2013 m. birželio 19 d. su UAB „G.“ ir ūkio subjektų grupe, susidedančia iš UAB „G.“, UAB „J.“ ir UAB „S.“, pasirašė statybos rangos sutartį Nr. S‑131/13 dėl Panevėžio stoties pastato rekonstrukcijos II etapo darbų atlikimo, kurios kaina – 896 763,65 Lt (259 720,70 Eur) be PVM. Nesilaikant 2013 m. birželio 7 d. UAB „G.“, UAB „J.“ ir UAB „S.“ jungtinės veiklos sutarties, pagrindinė partnerė UAB „G.“ sudarė statybos rangos sutartis su kitomis bendrovėmis:

- 2013 m. birželio 19 d. statybos rangos sutartį Nr. 13/06/19-1 su UAB „A.“ dėl Panevėžio stoties pastato rekonstrukcijos II etapo darbų – vidaus elektros tinklų darbų atlikimo, kurių kaina – 193 593,28 Lt (56 068,48 Eur) be PVM;

- 2013 m. birželio 19 d. statybos rangos sutartį Nr. 13/06/19-2 su UAB „A.“ dėl Panevėžio stoties pastato rekonstrukcijos II etapo darbų – statybinių konstrukcijų įrengimo ir statinio baigiamųjų apdailos darbų atlikimo, kurių kaina – 360 000,90 Lt (104 263,46 Eur) be PVM;

- 2013 m. birželio 19 d. statybos rangos sutartį Nr. 13/06/19-3 su UAB „J.“ dėl Panevėžio stoties pastato rekonstrukcijos II etapo darbų – vidaus vandentiekio ir buitinio nuotakyno, šildymo, priešgaisrinio vandentiekio automatikos darbų atlikimo, kurių kaina – 104 702,34 Lt (30 323,89 Eur) be PVM;

- 2013 m. birželio 19 d. statybos rangos sutartį Nr. 13/06/19-4 su UAB „D.“ dėl Panevėžio stoties pastato rekonstrukcijos II etapo darbų – vėdinimo, vėdinimo sistemos TOS-6/ŠOS-6, ŠOS-5 darbų atlikimo, kurių kaina – 34 310,32 Lt (9 936,95 Eur) be PVM;

- 2013 m. birželio 19 d. statybos rangos sutartį Nr. 13/06/19-5 su UAB „E.“ dėl Panevėžio stoties pastato rekonstrukcijos II etapo darbų – vidaus telefonų ir kompiuterių tinklų, vidaus gaisrinės signalizacijos ir vidaus apsauginės signalizacijos darbų atlikimo, kurių kaina – 30 319,62 Lt (8 781,16 Eur) be PVM, taip dėl pagal išankstinį susitarimą padidintos sutarties vertės sudarant UAB ,,G.“ galimybę gauti pinigines lėšas.

1.3. Taip pat V. Ž., vykdydamas nusikalstamą susitarimą su G. M. dėl UAB ,,G.“ viešųjų pirkimų pagal iš anksto aptartą schemą, siekdamas turtinės naudos G. M. atstovaujamoms UAB „T.“ ir UAB „G.“, dar nesant sudarytų vidaus sandorių tarp UAB ,,G.“ ir AB ,,L.“ dėl būsimų viešųjų pirkimų objektų, ne vėliau kaip iki 2013 m. gegužės 20 d. su G. M. susitarė neteisėtai veikti UAB „G.“ ateityje planuojamuose, viešai dar nepaskelbtuose pirkimuose – Elektrinės centralizacijos posto Kužių geležinkelio stotyje rekonstrukcijos darbų atlikimo pirkime ir Elektrinės centralizacijos posto Kužių geležinkelio stotyje reikalingų medžiagų pirkime, taip pat nurodė J. M. derinti viešojo pirkimo eigą su G. M. bei jo nurodytais asmenimis. Ne vėliau kaip 2013 m. birželio 19 d., 15.22 val., G. M. telefoninio pokalbio metu J. M. nurodė, kad šį pirkimą turi laimėti jo atstovaujamos bendrovės, o V. Ž. bei J. M. iki 2013 m. liepos 14 d., piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, siekdami sudaryti galimybę vykdyti būsimus viešuosius pirkimus supaprastinta tvarka, susitarė su G. M. išskaidyti būsimą viešąjį pirkimą į dvi dalis, kurių vertė neviršytų 300 000 Lt sumos, t. y. skelbti atskirus viešuosius pirkimus darbams atlikti ir medžiagoms pirkti, taip pat iš anksto susitarė, kad šių pirkimų viešai neskelbs ir kad G. M. proteguojamos bendrovės laimės pirkimus už 538 000 Lt (155 815,56 Eur) be PVM kainą. J. M., vykdydamas tarpusavio susitarimą, sudarė galimybę G. M. susipažinti su būsimo viešojo pirkimo sąlygomis prieš jas viešai paskelbiant ir jas koreguoti – iki 2013 m. liepos 14 d. iš asmeninio elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė G. M. nurodytai sąmatininkei R. G. planuojamų pirkimų sąlygas ir duomenis apie būsimo pirkimo vertę. R. G., kuriai G. M. buvo pavedęs pagal gautus duomenis atskirai apskaičiuoti atliktinų darbų ir medžiagų pirkimo sąmatas, vykdydama G. M. nurodymą, apskaičiavo atskiras būsimų pirkimų sąmatas bei vidaus pirkime UAB ,,G.“ AB ,,L.“ teiktiną darbų atlikimo sąmatą, taikant V. Ž. ir G. M. sutartą lėšų skaičiavimo ir paskirstymo formulę, kad nuo pirminės darbų sąmatos vėlesnių pirkimų organizavimo metu ne mažiau kaip 10 proc. sumos liktų UAB ,,G.“, o nuo likusios sumos – 10 proc. G. M. atstovaujamoms bendrovėms, ir šiuos dokumentus elektroniniu paštu persiuntė J. M.. 2013 m. liepos 15 d. AB „L.“ ir UAB „G.“ sudarius 688 165,91 Lt (199 306,62 Eur) su PVM vertės vidaus sandorį dėl Elektrinės centralizacijos posto Kužių geležinkelio stotyje rekonstrukcijos darbų atlikimo ir medžiagų pirkimo, V. Ž., vykdydamas susitarimą su G. M., UAB „G.“ inicijavo viešųjų pirkimų organizavimą analogiškiems darbams atlikti, o J. M., vykdydamas V. Ž. nurodymus padalinti viešąjį pirkimą į dvi dalis, pagal R. G. pateiktus duomenis parengė dokumentus Elektrinės centralizacijos posto Kužių geležinkelio stotyje rekonstrukcijos darbų pirkimui ir Elektrinės centralizacijos posto Kužių geležinkelio stotyje reikalingų medžiagų pirkimui bei nesilaikydamas UAB ,,G.“ patvirtintos viešųjų pirkimų tvarkos pagal išankstinį susitarimą su G. M. apie šiuos pirkimus nepaskelbė viešai. G. M., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 9 d. iki 2013 m. liepos 23 d. susitarė su UAB „T.“ direktoriumi E. B., kad ši bendrovė realiai atliks UAB „G.“ planuojamus Elektrinės centralizacijos posto Kužių geležinkelio stotyje rekonstrukcijos darbus ir teiks medžiagas už 420 000 Lt (121 640,40 Eur) be PVM bei nurodė UAB „K.“ sąmatininkei R. G. surasti tris įmones apsimestiniam dalyvavimui viešajame pirkime darbams pirkti ir dvi įmones apsimestiniam dalyvavimui viešajame pirkime medžiagoms pirkti, parengti įmonių pasiūlymus ir nusiųsti juos UAB „G.“. R. G. parengus įmonių pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose, UAB „T.“ sąmatininkė L. U. 2013 m. liepos 24 d. pateikė UAB ,,G.“ formalius UAB „S.“ ir UAB „N.“ (Elektrinės centralizacijos posto Kužių geležinkelio stotyje rekonstrukcijos darbų pirkimas), UAB „A.“ (Elektrinės centralizacijos posto Kužių geležinkelio stotyje reikalingų medžiagų pirkimas) vardu parengtus, didesnės vertės, nei siūlė G. M. atstovaujamos bendrovės, pasiūlymus dėl dalyvavimo Elektrinės centralizacijos posto Kužių geležinkelio stotyje rekonstrukcijos darbų pirkime ir Elektrinės centralizacijos posto Kužių geležinkelio stotyje reikalingų medžiagų pirkime, UAB ,,T.“ pasiūlymą dalyvauti Elektrinės centralizacijos posto Kužių geležinkelio stotyje rekonstrukcijos darbų pirkime bei UAB ,,G.“ – Elektrinės centralizacijos posto Kužių geležinkelio stotyje reikalingų medžiagų pirkime. Vykstant Elektrinės centralizacijos posto Kužių geležinkelio stotyje rekonstrukcijos darbų pirkimui, J. M., siekdamas sudaryti sąlygas G. M. atstovaujamoms bendrovėms laimėti pirkimus bei vykdydamas susitarimą su G. M. ir V. Ž., 2013 m. liepos 24 d. nurodė G. M., jog UAB „T.“ vardu pateiktas pasiūlymas yra netinkamas ir jį reikia nedelsiant pakeisti, todėl G. M. nurodymu buvo sudaryta UAB „T.“ ir UAB „T.“ jungtinės veiklos sutartis dėl dalyvavimo Elektrinės centralizacijos posto Kužių geležinkelio stotyje rekonstrukcijos darbų pirkime ir pateikta J. M.. Atlikus šiuos veiksmus ir viešųjų pirkimų komisijai Elektrinės centralizacijos posto Kužių geležinkelio stotyje rekonstrukcijos darbų pirkime laimėtoja pripažinus ūkio subjektų grupę, susidedančią iš UAB „T.“ ir UAB ,,T.“, bei Elektrinės centralizacijos posto Kužių geležinkelio stotyje reikalingų medžiagų pirkime laimėtoja pripažinus UAB „G.“, V. Ž., kad UAB „T.“ ir UAB ,,G.“ realiai darbų neatliks, o sudarys sutartis su kitomis bendrovėmis, G. M. atstovaujamoms bendrovėms paliekant ne mažesnės kaip 10 proc. sandorio vertės bendrą sumą, pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus bei vidaus sandorio tarp AB „L.“ ir UAB „G.“ sudarymo prigimtį ir esmę, atstovaudamas UAB „G.“, 2013 m. liepos 25 d. su UAB „T.“ pasirašė statybos rangos sutartį Nr. S-172/13 dėl elektrinės centralizacijos posto Kužių stotyje rekonstrukcijos darbų, kurių kaina 298 665,99 Lt (86 499,64 Eur) su PVM, atlikimo, taip pat atstovaudamas UAB „G.“ 2013 m. liepos 25 d. su UAB „G.“ pasirašė prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. S-173/13, kurios kaina 352 922,88 Lt (102 213,53 Eur) su PVM, t. y. bendros 651 588,87 Lt (188 713,18 Eur) su PVM vertės sutartis. UAB „T.“ ir UAB ,,G.“ realiai neteikiant UAB „G.“ perkamų paslaugų ir 2013 m. liepos 25 d. su UAB „T.“ sudarius statybos rangos sutartis dėl elektrinės centralizacijos posto Kužių stotyje rekonstrukcijos darbų atlikimo mažesne kaina – 232 943,88 Lt (67 465,21 Eur) su PVM, taip pat prekių pirkimo–pardavimo sutartį mažesne kaina – 275 372,61 Lt (79 753,42 Eur) su PVM, dėl pagal išankstinį susitarimą padidintos sutarčių vertės UAB „T.“ ir UAB ,,G.“ buvo sudaryta galimybė gauti pinigines lėšas.

1.4. Taip pat V. Ž., vykdydamas nusikalstamą susitarimą su G. M. dėl UAB ,,G.“ viešųjų pirkimų pagal iš anksto aptartą schemą, siekdamas turtinės naudos G. M. atstovaujamai UAB „G.“, dar nesant sudarytų vidaus sandorių tarp UAB ,,G.“ ir AB ,,L.“ dėl būsimų viešųjų pirkimų objektų, ne vėliau kaip nuo 2013 m. gegužės 20 d. iki 2013 m. birželio 27 d. susitarė su G. M. neteisėtai veikti UAB „G.“ ateityje planuojamame, viešai dar nepaskelbtame Geležinkelio stoties pastato Gustonių kaime remonto darbų viešajame pirkime bei nurodė J. M. derinti viešojo pirkimo eigą su G. M. bei jo nurodytais asmenimis. V. Ž. ne vėliau kaip 2013 m. liepos 8 d., 15.50 val., telefoninio pokalbio metu su G. M. aptarė, kad šį pirkimą turi laimėti G. M. atstovaujama bendrovė, iki 2013 m. liepos 18 d. su J. M., piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, siekė sudaryti galimybę viešojo pirkimo kainą padidinti nuo AB „L.“ planuojamų 285 000 Lt iki G. M. pasiūlytos kainos – 305 000 Lt be PVM. Pasikeitus UAB „G.“ pirkimų taisyklėms, V. Ž. ir G. M. iki 2013 m. liepos 31 d. susitarė, kad pirkimo suma neviršys 300 000 Lt (86 886 Eur) be PVM ir šis pirkimas nebus viešai skelbiamas, iš anksto susitarė, kad G. M. proteguojama bendrovė pirkimą laimės už 291 000 Lt (84 279,42 Eur) be PVM kainą, apie 5 proc. nuo šios sumos paliekant UAB „G.“. J. M., vykdydamas tarpusavio susitarimą, nurodė G. M. Geležinkelio stoties pastato Gustonių kaime remonto darbų pirkime, vykdomame subrangovų atrankos įprastos komercinės praktikos būdu, pateikti tris skirtingus pasiūlymus, taip pat iki 2013 m. liepos 31 d. iš asmeninio elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė G. M. nurodytai sąmatininkei R. G. planuojamų pirkimų sąlygas ir duomenis apie būsimo pirkimo vertę. R. G., kuriai G. M. 2013 m. liepos 31 d., 13.39 val., telefoninio pokalbio metu buvo pavedęs pagal gautus duomenis parengti tris UAB „G.“, UAB „N.“ ir UAB „S.“ pasiūlymus pirkimui, iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. parengė UAB „G.“, UAB „N.“ ir UAB „S.“ pasiūlymus apsimestiniam dalyvavimui viešajame pirkime, G. M. pasiūlymus pateikė UAB „G.“. J. M. nustačius, kad pasiūlymai yra netinkamai parengti, R. G. 2013 m. rugpjūčio 2 d. G. M. nurodymu juos patikslino, įrašė atgalines pasiūlymų pateikimo datas, G. M. juos pateikė UAB „G.“. G. M., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 18 d. iki 2013 m. rugpjūčio 2 d. susitarė su UAB „S.“ direktoriumi S. K. ir UAB „N.“ direktoriumi J. P., kad šios bendrovės, kaip G. M. atstovaujamos UAB ,,G.“ subrangovės, realiai atliks darbus UAB „G.“ planuojamame Geležinkelio stoties pastato Gustonių kaime remonto darbų pirkime už 317 116,8 Lt (91 843,37 Eur) su PVM. AB „L.“ ir UAB „G.“ 2013 m. rugpjūčio 12 d. sudarius 291 000 Lt be PVM (84 279,42 Eur) vertės vidaus sandorį dėl Geležinkelio stoties pastato Gustonių kaime remonto darbų pirkimo, V. Ž., vykdydamas susitarimą su G. M., UAB „G.“ inicijavo viešojo pirkimo organizavimą analogiškiems darbams atlikti atgaline data, o J. M., vykdydamas V. Ž. nurodymą, pagal išankstinį susitarimą su G. M. apie šį pirkimą nepaskelbė viešai. Atlikus šiuos veiksmus ir viešųjų pirkimų komisijai Geležinkelio stoties pastato Gustonių kaime remonto darbų pirkime pripažinus UAB „G.“ laimėtoja, V. Ž. žinant, kad UAB ,,G.“ realiai neatliks darbų, o sudarys sutartis su kitomis bendrovėmis, UAB ,,G.“ paliekant ne mažiau kaip 10 proc. sandorio vertės bendrą sumą, pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus bei vidaus sandorio tarp AB „L.“ ir UAB „G.“ sudarymo prigimtį ir esmę, laikinai einantis UAB „G.“ direktoriaus pareigas A. S., nežinodamas apie nusikalstamą susitarimą, 2013 m. rugpjūčio 29 d. su UAB „G.“ pasirašė statybos rangos sutartį Nr. S‑199/13 dėl Geležinkelio stoties pastato Gustonių kaime remonto darbų atlikimo, kurių kaina 333 434,13 Lt (96 569,19 Eur) su PVM. Taigi, UAB ,,G.“ realiai neteikiant UAB „G.“ perkamų paslaugų, su UAB „S.“ atgalinėmis datomis sudarius Statybos rangos sutartį dėl Geležinkelio stoties pastato Gustonių kaime remonto darbų atlikimo už mažesnę kaip 300 080 Lt (86 909,17 Eur) su PVM sumą bei 2013 m. rugpjūčio 19 d. remonto darbų atlikimo sutartį Nr. S-080 dėl Geležinkelio stoties pastato Gustonių kaime žaibosaugos, apsauginės ir priešgaisrinės signalizacijos darbų už 17 036,80 Lt (4 934,19 Eur) su PVM sumą, dėl pagal išankstinį susitarimą padidintos sutarčių vertės UAB ,,G.“ buvo sudaryta galimybė gauti pinigines lėšas.

1.5. Taip pat V. Ž., vykdydamas nusikalstamą susitarimą su G. M. dėl UAB ,,G.“ viešųjų pirkimų pagal iš anksto aptartą schemą, siekdamas turtinės naudos G. M. atstovaujamai UAB „G.“, dar nesant sudarytų vidaus sandorių tarp UAB ,,G.“ ir AB ,,L.“ dėl būsimų viešųjų pirkimų objektų, ne vėliau kaip nuo 2013 m. gegužės 20 d. iki 2013 m. liepos 25 d. susitarė su G. M. neteisėtai veikti UAB „G.“ ateityje planuojamame viešai dar nepaskelbtame Šeštokų stoties administracinio pastato IB2P stogo remonto darbų pirkimo viešajame pirkime ir Šeštokų stoties administracinio pastato IB2P stogo remontui reikalingų medžiagų pirkimo viešajame pirkime bei nurodė J. M. derinti viešojo pirkimo eigą su G. M. bei jo nurodytais asmenimis. V. Ž. ne vėliau kaip 2013 m. liepos 25 d., 14.27 val., su G. M. telefoninio pokalbio metu aptarė, kad šiuos pirkimus turi laimėti šio atstovaujamos bendrovės, iki 2013 m. rugpjūčio 14 d., piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, siekdami sudaryti galimybę vykdyti būsimus viešuosius pirkimus supaprastinta tvarka, susitarė su G. M. išskaidyti būsimą AB „L.“ viešąjį pirkimą į dvi dalis, kurių vertė neviršytų 300 000 Lt sumos, t. y. skelbti atskirus viešuosius pirkimus darbams atlikti ir medžiagoms pirkti, šių pirkimų viešai neskelbti bei pirkimus skelbti atgaline data, taip pat iš anksto susitarė, kad G. M. proteguojamos bendrovės pirkimus laimės už 354 000 Lt (102 525,48 Eur) be PVM kainą. J. M., vykdydamas tarpusavio susitarimą, sudarė galimybę G. M. susipažinti su būsimo viešojo pirkimo sąlygomis prieš viešai jas paskelbiant ir jas koreguoti – iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. iš tarnybinio elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė G. M. nurodytai sąmatininkei R. G. planuojamų pirkimų sąlygas ir duomenis apie būsimo pirkimo vertę. R. G., kuriai G. M. buvo pavedęs pagal gautus duomenis atskirai apskaičiuoti atliktinų darbų ir medžiagų pirkimo sąmatas, vykdydama G. M. nurodymą, apskaičiavo atskiras būsimų pirkimų sąmatas bei vidaus pirkime bendrovės ,,G.“ AB ,,L.“ teiktiną darbų atlikimo sąmatą, taikant V. Ž. ir G. M. sutartą lėšų skaičiavimo ir paskirstymo formulę, kad nuo pirminės darbų sąmatos vėlesnių pirkimų organizavimo metu ne mažiau kaip 5,5 proc. sumos liktų UAB ,,G.“, o nuo likusios sumos – 10 proc. G. M. atstovaujamoms bendrovėms. 2013 m. rugpjūčio 13 d. AB „L.“ ir UAB „G.“ sudarius 453 750,00 Lt (131 415,08 Eur) su PVM vertės vidaus sandorį dėl Šeštokų stoties administracinio pastato IB2P stogo remonto darbų pirkimo kartu su medžiagų pirkimu, V. Ž., vykdydamas susitarimą su G. M., atgaline data UAB „G.“ inicijavo viešųjų pirkimų organizavimą analogiškiems darbams atlikti, J. M., vykdydamas V. Ž. nurodymus padalinti viešąjį pirkimą į dvi dalis, pagal R. G. pateiktus duomenis parengė dokumentus Šeštokų stoties administracinio pastato IB2P stogo remonto darbų pirkimui ir Šeštokų stoties administracinio pastato IB2P stogo remontui reikalingų medžiagų pirkimui bei, nesilaikant UAB ,,G.“ patvirtintos viešųjų pirkimų tvarkos, pagal išankstinį susitarimą su G. M. apie šiuos pirkimus nepaskelbė viešai. Tuo pačiu laikotarpiu G. M., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, susitarė su UAB „K.“ atstovu, kad atliks UAB „G.“ planuojamus Šeštokų stoties administracinio pastato IB2P stogo remonto darbus ir teiks medžiagas už bendrą 363 000 Lt (105 132,06 Eur) su PVM sumą bei nurodė UAB „K.“ sąmatininkei R. G. parengti po tris pasiūlymus apsimestiniam dalyvavimui viešajame pirkime darbams ir medžiagoms pirkti, o parengtus įmonių pasiūlymus nusiųsti J. M.. R. G. parengtus pasiūlymus viešiesiems pirkimams 2013 m. rugpjūčio 19 d. persiuntė J. M., o 2013 m. rugpjūčio 21 d. G. M. UAB ,,G.“ pateikė formalius UAB „S.“ ir UAB „T.“ (Šeštokų stoties administracinio pastato IB2P stogo remonto darbų pirkimas) bei UAB „A.“ ir UAB „P.“ (Šeštokų stoties administracinio pastato IB2P stogo remontui reikalingų medžiagų pirkimas) vardu parengtus, didesnės vertės, nei siūlė G. M. atstovaujamos bendrovės, pasiūlymus dėl dalyvavimo Šeštokų stoties administracinio pastato IB2P stogo remonto darbų pirkime ir Šeštokų stoties administracinio pastato IB2P stogo remontui reikalingų medžiagų pirkime, taip pat savo atstovaujamos UAB ,,G.“ pasiūlymą Šeštokų stoties administracinio pastato IB2P stogo remonto darbų pirkime ir UAB ,,T.“ pasiūlymą Šeštokų stoties administracinio pastato IB2P stogo remontui reikalingų medžiagų pirkime. Vykstant pirkimams, J. M., siekdamas sudaryti sąlygas G. M. atstovaujamoms bendrovėms laimėti pirkimus už 354 000 Lt (102 525,48 Eur) be PVM kainą bei vykdydamas susitarimą su G. M. ir V. Ž., 2013 m. rugpjūčio 21 d. pastebėjęs, kad bendra G. M. atstovaujamų bendrovių pasiūlymų pirkimuose suma yra 345 000 Lt be PVM, t. y. mažesnė nei iš anksto sutarta 354 000 Lt be PVM suma, susitarė su G. M. pakeisti pateiktus UAB ,,G.“ ir UAB ,,T.“ pasiūlymus. R. G. iki 2013 m. rugpjūčio 26 d. G. M. nurodymu pataisė pasiūlymus ir G. M. juos pateikė J. M.. Atlikus šiuos veiksmus ir viešųjų pirkimų komisijai Šeštokų stoties administracinio pastato IB2P stogo remonto darbų pirkime laimėtoja pripažinus UAB „G.“ bei Šeštokų stoties administracinio pastato IB2P stogo remontui reikalingų medžiagų pirkime laimėtoja pripažinus UAB „T.“, V. Ž., žinodamas, kad UAB ,,G.“ ir UAB „T.“ realiai darbų neatliks, o sudarys sutartis su kitomis bendrovėmis, G. M. atstovaujamoms bendrovėms paliekant ne mažiau kaip 10 proc. sandorio vertės bendrą sumą, pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus bei vidaus sandorio tarp AB „L.“ ir UAB „G.“ sudarymo prigimtį ir esmę, 2013 m. rugpjūčio 26 d., atstovaudamas UAB „G.“, su UAB „G.“ atgaline 2013 m. rugpjūčio 19 d. data pasirašė statybos rangos sutartį dėl Šeštokų stoties administracinio pastato IB2P stogo remonto darbų pirkimo, kurios kaina 357 935,7 Lt (108 878,50 Eur) su PVM, taip pat atstovaudamas UAB „G.“ su UAB „T.“ pasirašė Šeštokų stoties administracinio pastato IB2P stogo remontui reikalingų medžiagų pirkimo sutartį, kurios kaina 70 414,80 Lt (20 393,53 Eur) su PVM, t. y. bendros 428 350,50 Lt (129 272,03 Eur) su PVM vertės sutartis. UAB „G.“ ir UAB ,,T.“ realiai neteikiant UAB „G.“ perkamų paslaugų ir 2013 m. rugpjūčio 26 d. su UAB „K.“ sudarius Šeštokų stoties administracinio pastato 1B2P stogo remonto darbų pirkimo sutartį mažesne kaina – 232 943,88 Lt (67 465,21 Eur) su PVM, taip pat prekių pirkimo–pardavimo sutartį mažesne kaina – 363 000 Lt (105 132,06 Eur) su PVM, dėl pagal išankstinį susitarimą padidintos sutarčių vertės UAB „T.“ ir UAB ,,G.“ buvo sudaryta galimybė gauti pinigines lėšas.

1.6. Tokiais savo veiksmais P. B., G. M. ir J. M. padėjo V. Ž., o V. Ž., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, UAB „G.“, kurios steigėja ir vienintelė akcininkė yra Lietuvos Respublikos, kaip vienintelės akcininkės, valdoma AB „L.“, direktorius, pasinaudodamas einamomis pareigomis ir jam suteiktais įgaliojimais, siekdamas kitokios asmeninės naudos – privilegijų G. M. vadovaujamoms UAB „G.“, UAB „K.“, UAB „T.“, turint tikslą diskriminuoti kitus konkuruojančius ūkio subjektus ar jų grupes atliekant viešojo pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją UAB „G.“ viešuosiuose pirkimuose, žinodamas ir suprasdamas, jog visos viešųjų pirkimo procedūros atliekamos formaliai, sudarant pagal iš anksto aptartas sąlygas pirkimus laimėti G. M. nurodytoms bendrovėms, diskriminuojant ir eliminuojant kitus Lietuvos Respublikos ūkio subjektus, dalyvavusius viešuosiuose pirkimuose ar tinkamai paskelbiant apie vykdomus viešuosius pirkimus galėjusius turėti galimybę sąžiningai konkuruoti dalyvaujant pirkime, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, inicijuodamas sąlygų laimėti viešuosius pirkimus pagal iš anksto sutartas pinigines sumas bei suderintas sąlygas parengimą, viešųjų pirkimų netinkamą vykdymą, pažeidžiant viešųjų pirkimų taisyklėse nustatytą tvarką, tinkamai neskelbiant apie vykdomus viešuosius pirkimus, sudarant galimybę pakeisti jau pateiktus G. M. nenaudingus pasiūlymus, pasirašydamas sutartis dėl darbų žinomai didesniais įkainiais atlikimo, bei davė nurodymus atlikti analogiškus veiksmus sau pavaldiems asmenims, pažeidė:

- Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) 19 straipsnio 8 punkto nuostatas, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais;

- UAB „G.“ įstatų, patvirtintų AB „L.“ generalinio direktoriaus 2007 m. gruodžio 14 d. potvarkiu Nr. AS-25 (toliau – UAB „G.“ įstatai), 56 punkto reikalavimą, kad direktorius veikia bendrovės vardu ir 58 punkto reikalavimą, kad direktorius privalo saugoti bendrovės komercines (gamybines) paslaptis ir konfidencialią informaciją, kurias sužinojo eidamas pareigas;

- UAB „G.“ direktoriaus pareiginių nuostatų, patvirtintų UAB „G.“ valdybos 2007 m. birželio 6 d. sprendimu (toliau – UAB „G.“ direktoriaus pareiginiai nuostatai), 7 punkto reikalavimą, kad direktorius priimdamas sprendimus pagal jam bendrovės įstatais ir įstatymais ar kitais teisės aktais priskirtą kompetenciją privalo vadovautis imperatyviomis įstatymų normomis, bendrovės steigimo dokumentais, sutartinėmis teisėmis ir teisėtais kreditorių interesais, normalia ūkine rizika, sąžiningumo, protingumo, lojalumo, konfidencialumo, viešųjų ir privačių interesų konflikto vengimo ir turto atskyrimo principais;

- UAB „G.“ prekių, paslaugų ir darbų pirkimų taisyklių, patvirtintų UAB „G.“ valdybos 2012 m. rugsėjo 21 d. ir 2013 m. birželio 26 d. sprendimais (toliau – UAB „G.“ pirkimų taisyklės), 2.1. papunkčio reikalavimą, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją turi būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, 11.33 papunkčio reikalavimą, kad pirkimo dokumentai negali būti pateikti anksčiau negu paskelbiama apie pirkimą, jei yra numatoma skelbti apie pirkimą viešai, 23.2. papunkčio reikalavimą, kad pirkimas konkurso ar skelbiamų derybų būdu gali būti atliktas visais atvejais, tinkamai apie jį paskelbus;

- Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII‑1316 redakcija) (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus, kad valstybės tarnautojai privalo nepiktnaudžiauti tarnyba;

- Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (1997 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. VIII-371 redakcija) (toliau – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas) 3 straipsnio 1 punkto reikalavimus, kad asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, privalo sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas;

- Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, įpareigojantį perkančiąją organizaciją užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų;

- Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (1999 m. kovo 23 d. įstatymo Nr. VIII‑1099 redakcija) (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendinantys pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, įpareigoti užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, to paties straipsnio 2 dalį, viešojo administravimo subjektams draudžiančią priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.

Tokiu būdu buvo iškraipyti Viešųjų pirkimų įstatymo pagrindiniai pirkimų principai ir jų laikymosi tvarka, sąžiningos konkurencijos principai, diskredituotas Lietuvos Respublikos, kaip vienintelės akcininkės, valdomos AB „L.“ vardas, pažeidžiant esminius viešųjų pirkimų principus ir taisykles sudarytas pagrindas pirkimuose dalyvaujančių bendrovių tarpusavio konkurenciniams susitarimams, suformuota nuomonė, jog valstybės įstaigų organizuojami viešieji pirkimai laimimi ne sąžiningos konkurencijos būdu, o pagal išankstinius susitarimus, taip V. Ž., P. B., J. M. ir G. M. veikiant kaip padėjėjams, diskreditavo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai pavaldžios UAB „G.“ ir savo, kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens – UAB „G.“ direktoriaus – vardą, sumenkino UAB „G.“ autoritetą ir prestižą, o dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio pažeidimų AB ,,L.“ reikalingos paslaugos ir darbai buvo įgyti didesne kaina, taip padarant didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui UAB „G.“ ir valstybei, bei dėl nusikalstamų veiksmų tos pačios paslaugos buvo įgytos ne mažiau kaip 55 660 Lt (16 120,25 Eur) didesne kaina, tuo padarant didelę turtinę žalą UAB „G.“. Šiais veiksmais V. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, o P. B., J. M. ir G. M. – BK 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje.

2. L. B. ir V. Ž. priėmė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį, o J. M. padėjo priimti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį. V. Ž., 2012 m. lapkričio mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. lapkričio 8 d., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – UAB „G.“, kurios steigėja ir vienintelė akcininkė yra Lietuvos Respublikos, kaip vienintelės akcininkės, valdoma AB „L.“ direktorius, iš anksto susitaręs su UAB „G.“ Komercijos skyriaus viršininku J. M. ir L. B., netiesiogiai per tarpininką L. B. ir tiesiogiai pats pareikalavo bei ne vėliau kaip 2012 m. lapkričio 22 d. per tarpininką L. B. iš UAB „V.“ direktoriaus D. K. priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už jo paties (V. Ž.) bei J. M. neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – pagal išankstinį susitarimą sudarant sąlygas UAB „V.“ laimėti UAB „G.“ organizuotą viešąjį pirkimą „Radviliškio prekinių vagonų depo automobilių stovėjimo aikštelės II etapo įrengimo ir darbo projekto parengimo pirkimas“:

2.1. V. Ž., būdamas UAB „G.“ direktorius, 2012 m. lapkričio mėn. pradžioje, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. lapkričio 8 d., Vilniuje sugalvojo nusikalstamą planą kaip pasinaudojant jo vadovaujamos bendrovės organizuojamais viešaisiais pirkimais pareikalauti kyšio. Žinodamas, kad AB „L.“ priklausančioje Radviliškio prekinių vagonų depo automobilių stovėjimo aikštelėje bus atliekami įrengimo darbai, L. B. pavedė surasti įmonę, atliekančią asfaltavimo darbus, bei pasiūlyti šios įmonės vadovui dalyvauti ir laimėti būsimą UAB „G.“ viešąjį pirkimą – „Radviliškio prekinių vagonų depo automobilių stovėjimo aikštelės II etapo įrengimo ir darbo projekto parengimo pirkimas“, už šio pirkimo laimėjimą V. Ž. per L. B. perduodant neteisėtą atlygį – iš anksto sutartą sumą grynaisiais pinigais. Vykdydamas susitarimą su V. Ž., L. B. (duomenys neskelbtini), pasiūlė UAB „V.“ direktoriui D. K., kad šio vadovaujama bendrovė dalyvautų būsimame UAB „G.“ viešajame pirkime „Radviliškio prekinių vagonų depo automobilių stovėjimo aikštelės II etapo įrengimo ir darbo projekto parengimo pirkimas“ V. Ž. nurodytomis sąlygomis – pagal iš anksto aptartą ir apskaičiuotą sąmatą laimėtų šį pirkimą, V. Ž. už laimėjimo užtikrinimą sumokant V. Ž. vėliau nurodytiną sumą. D. K. priėmė L. B. pasiūlymą dalyvauti viešajame pirkime V. Ž. nurodytomis sąlygomis, už laimėjimą sumokant V. Ž. nurodytą sumą, vykdydamas susitarimą nuvyko į būsimą objektą, kurį apžiūrėjęs kartu su įmonės darbuotojais apskaičiavo preliminarią darbų atlikimo sąmatą, kurią ne vėliau kaip 2012 m. lapkričio 8 d. pateikė L. B.. L. B., gavęs D. K. apskaičiuotą pirminę sąmatą, vykdydamas išankstinį susitarimą su V. Ž., informavo D. K., kad prie sąmatos turi būti papildomai pridėta 58 000 Lt (16 797,96 Eur) suma, kuri UAB „V.“ laimėjus viešąjį pirkimą bus pervesta bendrovei avansu, ir nurodė, kad apie 10 proc. nuo šios sumos liks UAB „V.“, o likusi suma – apie 50 000 Lt (14 481 Eur) – grynaisiais pinigais per jį, L. B., turi būti perduota V. Ž..

2.2. L. B., tęsdamas nusikalstamą veiką bei vykdydamas nusikalstamą susitarimą su V. Ž., ne vėliau kaip iki 2012 m. lapkričio 8 d. (duomenys neskelbtini), UAB „G.“ administracinio pastato direktoriaus kabinete, suorganizavo V. Ž. susitikimą su D. K., kuriame V. Ž. nurodymu dalyvavo ir UAB „G.“ Komercijos skyriaus viršininkas J. M.. Šio susitikimo metu V. Ž. su D. K. dar kartą aptarė UAB „V.“ dalyvavimo viešajame pirkime sąlygas bei tiesiogiai iš D. K. už sąlygų laimėti pirkimą sudarymą pareikalavo 50 000 Lt (14 481 Eur) grynaisiais pinigais ir su juo dėl to susitarė. Paaiškėjus, kad prie pirminės D. K. apskaičiuotos sąmatos pridėjus V. Ž. ir L. B. nurodytą 58 000 Lt (16 797,96 Eur) sumą bus viršyta 300 000 Lt (86 886 Eur) suma, L. B. ir J. M., vykdydami V. Ž. nurodymą, ne vėliau kaip 2012 m. lapkričio 8 d. picerijoje „Č.“, esančioje (duomenys neskelbtini), susitiko su UAB „V.“ direktoriumi D. K.. Susitikimo metu J. M. instruktavo D. K., kaip tinkamai parengti pasiūlymą UAB „G.“ organizuojamame viešajame pirkime dėl Radviliškio prekinių vagonų depo automobilių stovėjimo aikštelės II etapo įrengimo ir darbo projekto parengimo pirkimo, kad formaliai nebūtų viršyta UAB „G.“ pirkimų taisyklėse numatyta 300 000 Lt (86 886 Eur) be PVM pirkimo suma, todėl viešasis pirkimas turėjo būti padalintas į du atskirus darbų ir medžiagų pirkimus. Kai buvo aptartos visos būsimo viešojo pirkimo sąlygos, V. Ž. inicijavus, UAB „G.“ 2012 m. lapkričio 8 d. pradėjo vykdyti minėtą viešąjį pirkimą, nors su AB „L.“ dar nebuvo sudarytas sandoris dėl šių darbų atlikimo – V. Ž. leido organizuoti apklausą subrangovų atrankai įprastos komercinės praktikos būdu dėl Radviliškio prekinių vagonų depo automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo ir darbo projekto parengimo darbų pirkimo pagal 2012 m. lapkričio 8 d. UAB „G.“ Aprūpinimo ir ūkio tarnybos tarnybinį pranešimą.

2.3. D. K. pagal J. M. nurodymus parengus UAB „V.“ pasiūlymo dalyvauti UAB „G.“ viešajame pirkime „Radviliškio prekinių vagonų depo automobilių stovėjimo aikštelės II etapo įrengimo ir darbo projekto parengimo pirkimas“ dokumentus ir ne vėliau kaip 2012 m. lapkričio 15 d. (duomenys neskelbtini), UAB „G.“ administraciniame pastate, perdavus juos J. M., įvyko viešasis pirkimas, kurio laimėtoja 2012 m. lapkričio 16 d. komisijos sprendimu buvo pripažinta UAB „V.“. V. Ž., tęsdamas iš anksto suplanuotus nusikalstamus veiksmus, 2012 m. lapkričio 16 d. UAB „G.“ vardu su UAB „V.“ sudarė Statybos darbų rangos sutartį Nr. S-201/12 dėl Radviliškio prekinių vagonų depo automobilių stovėjimo aikštelės II etapo įrengimo ir darbo projekto parengimo darbų, paskui 2012 m. lapkričio 17 d. nurodė į UAB „V.“ sąskaitą pervesti iš anksto aptartą avansą – 58 000 Lt (16 797,96 Eur) sumą. D. K., vykdydamas V. Ž. reikalavimą perduoti jam grynuosius pinigus, susisiekė su L. B. dėl grynųjų pinigų perdavimo bei 2012 m. lapkričio 21 d. (duomenys neskelbtini), tarpininkui L. B. per kelis kartus perdavė L. B. patikslinto dydžio, t. y. 90 proc. nuo 58 000 Lt (16 797,96 Eur) – 52 200 Lt (15 118,16 Eur) sumą grynaisiais pinigais. L. B. kitą dieną, 2012 m. lapkričio 22 d., (duomenys neskelbtini), UAB „G.“ patalpose, V. Ž. kabinete, visą D. K. perduotą grynųjų pinigų sumą – 52 200 Lt (15 118,16 Eur) perdavė V. Ž. už jo paties ir J. M. neteisėtą veikimą vykdant UAB „G.“ viešąjį pirkimą dėl Radviliškio prekinių vagonų depo automobilių stovėjimo aikštelės II etapo įrengimo ir darbo projekto parengimo pirkimo, sudarant iš anksto susitartas sąlygas, kad viešojo pirkimo konkurso laimėtoja būtų pripažinta UAB „V.“. V. Ž., nesant išankstinio susitarimo, už pagalbą sudarant sąlygas iš D. K. gauti neteisėtą atlygį, konsultavimą, kaip parengti dokumentus viešajam pirkimui, ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio mėn. pabaigos, prekybos centro „A.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), perdavė J. M. dalį kyšio – 5 000 Lt (1 448,1 Eur) grynaisiais pinigais. Taip V. Ž., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – UAB „G.“, kurios steigėja ir vienintelė akcininkė yra Lietuvos Respublikos, kaip vienintelės akcininkės, valdoma AB „L.“, direktorius, veikdamas su UAB „G.“ Komercijos skyriaus viršininku J. M. ir tarpininku L. B., savo naudai tiesiogiai pats ir per tarpininką L. B. reikalavo, susitarė ir per tarpininką L. B. priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 52 200 Lt (15 118,16 Eur) grynaisiais pinigais. L. B.ir V. Ž. padarė nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), o J. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472 redakcija).

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistasis V. Ž. ir jo gynėjas advokatas E. Steckis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžio dalį, kuria V. Ž. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. redakcija Nr. XI-1472), 228 straipsnio 1 dalį, ir priimti naują nuosprendį – V. Ž. išteisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

3.1. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos duomenis, nesiėmė įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, pažeidė nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, V. Ž. teisę į tinkamą procesą, šie esminiai pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Nurodo, kad nuosprendyje gausu išvadų, kurių nepatvirtina bylos duomenys, neatsižvelgta į gynybos baigiamosiose kalbose nurodytas aplinkybes. Mano, kad teismas perkėlė įrodinėjimo naštą V. Ž.. Nurodo, kad kaltinimas BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu privalo būti grindžiamas konkrečiomis nuorodomis į pažeistas teisės aktų normas, apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo nesilaikė.

3.2. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos medžiagoje esančias specialistų išvadas. Nurodo, kad, pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 25 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, 2014 m. gruodžio 12 d. Europos Komisijos rekomendacijas Nr. CEPEJ(2014)14 „Dėl teismo eksperto vaidmens procese Europos Sąjungos valstybėse narėse“, 2011 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 1‑14 patvirtintas generalinio prokuroro rekomendacijas „Dėl užduočių specialistams ir ekspertams skyrimo“, teisinės žinios teismo ekspertizėje nelaikomos specialiosiomis žiniomis, todėl 2014 m. gruodžio 12 d. A. P. ir D. M. išvada Nr. 4S‑4165, 2016 m. balandžio 4 d. A. P. išvada Nr. 4S-995, 2018 m. kovo 2 d. A. P. ir D. S. (M.) išvada Nr. 4S-331 negali būti įrodymais byloje, kadangi Viešųjų pirkimų tarnybos darbuotojos nėra įgaliotos aiškinti teisę. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba sustabdė išvados pateikimą, kol bus gauta nuomonė iš Europos Komisijos ir bus priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1533/2014, tai, apeliantų vertinimu, patvirtina, kad specialistės neturėjo specialių žinių, kad galėtų pateikti išvadą.

3.3. Nurodo, kad atlikti specialisto tyrimą buvo pavesta ne specialistėms A. P. ir D. S.(M.), o Ž. P., tačiau jis išvados nerengė ir nepasirašė. Pažymi, kad išvadoje nurodoma, jog 2014 m. gegužės 30 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-90 patvirtintų Viešųjų pirkimų procedūrų vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklių 22 punkte nurodyta, jog vertinimo metu nustačius įstatymo ir (ar) su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, turėjusius įtakos pirkimo rezultatams, kai pirkimas pasibaigęs sudarius pirkimo sutartį, perkančioji organizacija informuojama, kad imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, turi būti pateikta tarnybos rekomendacija nutraukti pirkimo sutartį ir, esant poreikiui, organizuoti naują pirkimą bei nustatomas protingas terminas perkančiajai organizacijai raštu informuoti apie priimtus sprendimus dėl pirkimo sutarties nutraukimo, o tokio pranešimo nebuvo pateikta. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) Viešųjų pirkimų tarnybai pateikė ne ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, bet kriminalinės žvalgybos medžiagą, mano, kad informacija buvo pateikta selektyviai. Pažymi, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos 2014 m. liepos 31 d. užduotyje Nr. 4-01-4384, 2014 m. rugpjūčio 6 d. užduotyje Nr. 4‑01‑4484, 2014 m. rugpjūčio 8 d. užduotyje Nr. 4‑01‑4565 pateikiama telefoninių pokalbių suvestinė, nors kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai buvo surašyti tik 2014 m. lapkritį, todėl nėra aišku, kas buvo pateikta specialistams. Nurodo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos rašte nurodoma, jog UAB „G.“ yra perkančioji organizacija, apeliantų vertinimu, Viešųjų pirkimų tarnyba buvo verčiama pritarti šioms išvadoms.

3.4. Pažymi, kad teismo išvados, jog proceso dalyviams buvo siūloma perklausyti garso įrašus ir tai padaryta tik valiniu teismo sprendimu, yra nepagrįstos. Nurodo, kad teismas pats siūlė, kaip turėtų būti atliekama kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotų garso įrašų perklausa, buvo išklausyti tik du įrašai, teismas nesiūlė proceso dalyviams tęsti klausymąsi, pateikti pastabų, taip pažeidė BPK 241–242 straipsnių nuostatas. Pažymi, kad nuosprendis gali būti grindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, šiuo atveju teismas realiai ištyrė du garso įrašus, o nuosprendį grindė visais prie baudžiamosios bylos pridėtais garso įrašais, perrašydamas jų apžiūros protokolus. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis liudytojų parodymais, kai jie komentavo garso įrašus, kadangi asmenys nebuvo įspėti, jog gali neduoti parodymų prieš save.

3.5. Nurodo, kad nutartyje dėl kriminalinės žvalgybos turi būti nurodytos visos aplinkybės apie konkrečius atliekamus veiksmus, jų trukmę, techninių priemonių panaudojimą, faktiniai pagrindai, pateisinantys priemonių taikymą, tuo tarpu Šiaulių apygardos teismo nutartyse tik išvardinti bendro pobūdžio veiksmai, nėra nurodyta, kur, kaip ir ką leidžiama fiksuoti. Pažymi, kad nėra teismo sprendimo dėl informacijos panaudojimo baudžiamojoje byloje.

3.6. Nurodo, kad V. Ž. negali būti laikomas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, kadangi neturėjo administracinių įgaliojimų pirkimų srityje, ne nuteistasis nustatė UAB „G.“ pirkimų taisykles, o valdyba. Pažymi, kad, pagal UAB „G.“ pirkimų taisykles, administracinius įgaliojimus turėjo tam specialiai suformuota pirkimų komisija bei pirkimų organizatoriai, kuriuos kontroliuoti buvo paskirtas direktoriaus pavaduotojas A. M., pirkimų iniciatorius buvo ne nuteistasis V. Ž., o UAB „G.“ statybos skyrius. Skunde atskleidžiamas UAB „G.“ pirkimų mechanizmas: pirkimų iniciatorius inicijuodavo pirkimo poreikį, esant tam pagrindui UAB „G.“ valdyba leisdavo vykdyti pirkimą konkrečiu būdu, pirkimo organizatorius ar pirkimų komisija atlikdavo pirkimo veiksmus, nustatydavo pirkimo nugalėtoją, UAB „G.“ valdyba įstatuose numatytais atvejais leisdavo sudaryti sutartį su pirkimo nugalėtoju, o V. Ž. tik pasirašydavo sutartį su pirkimo nugalėtoju. Apeliantai nurodo, kad tokių procedūrų realumą patvirtina byloje apklausti liudytojai ir kita bylos medžiaga.

3.7. Apeliantų teigimu, V. Ž. neturėjo įgaliojimų dėl viešojo intereso įgyvendinimo, nebuvo valstybės įmonės vadovas, tai nebuvo numatyta jo pareiginiuose nuostatuose. Nurodo, kad UAB „G.“ buvo privatus, o ne viešas juridinis asmuo, bendrovė tenkino privačius savo akcininkų interesus, o ne viešąjį interesą, UAB „G.“ akcininkė AB „L.“ taip pat nebuvo viešasis juridinis asmuo, pagal AB „L.“ ir UAB „G.“ įstatus akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovėms, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti pasirašytas akcijas emisijos kaina. Pažymi, kad bendrovės akcininkas yra turimų akcijų savininkas, o bendrovės turto savininkė yra pati bendrovė. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados, jog UAB „G.“ buvo įsteigta AB „L.“ poreikiams tenkinti, o UAB „G.“ veikla statybų rangos srityje susijusi su viešaisiais interesais, nėra pagrįstos. Nurodo, kad 2001 m. UAB „G.“ steigimo aktas, bendrovės įstatai, 2014–2016 m. strateginis veiklos planas patvirtina, kad UAB „G.“ veiklos tikslai yra siekti pelno, racionaliai naudoti bendrovės lėšas, turtą bei kitus išteklius, užtikrinti turtinius akcininkų interesus. Apeliantų teigimu, UAB „G.“ nebuvo įsteigta viešiesiems interesams tenkinti, bendrovei nebuvo pavesta vykdyti konkrečią veiklą, ji neprivalėjo teikti paslaugas bet kuriam į ją besikreipiančiam subjektui. Nurodo, kad UAB „G.“ su savo klientais sudarydavo civilines sutartis, o ne viešąsias sutartis.

3.8. Pažymi, kad UAB „G.“ vykdomos veiklos nebuvo specifinės, jas vykdė daug skirtingų rinkoje veikiančių subjektų, valstybė nesekė jose išlaikyti lemiamo vaidmens, nebuvo pasirinkusi pati tenkinti tokius poreikius, kuriuos tenkina bendrovė, kiti rinkos dalyviai galėjo nesunkiai užimti rinką. Nurodo, kad UAB „G.“ siekė teikti savo paslaugas ne tik AB „L.“, bet ir kitiems subjektams, dalyvavo kitų subjektų vykdomuose pirkimuose, sudarė sutartis dėl paslaugų teikimo su kitomis bendrovėmis, visos 2012–2014 m. pajamos buvo gautos sutarčių pagrindu, t. y. komerciniu pagrindu vykdant sudarytas sutartis. Apeliantų teigimu, aplinkybę, kad UAB „G.“ nebuvo įsteigta viešiesiems interesams tenkinti, patvirtina bendrovės 2014 m. liepos 31 d. raštas Nr. 2-832 Viešųjų pirkimų tarnybai, 2021 m. gegužės 27 d. Viešųjų pirkimų tarnybos raštas Nr. 4S-553, duomenys, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nepradėjo procedūros dėl UAB „G.“ nesiregistravimo perkančiąja organizacija, už tai neskyrė nuobaudų, neginčijo tarp UAB „G.“ ir AB „L.“ sudarytų vidaus sandorių. Pažymi, kad pagal tuo metu galiojusio Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio nuostatas, perkančiosios organizacijos statusas buvo įgyjamas tik nuo užsiregistravimo momento, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 4-42 buvo patvirtintas Perkančiųjų organizacijų sąrašas, kuriame UAB „G.“ nebuvo. Apeliantų vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad valstybė UAB „G.“ pirkimų nelaikė viešaisiais pirkimais, kuriems būtų taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos.

3.9. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, jog UAB „G.“ neatlikus darbų, o juos pirkus, sandoriai prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatoms, todėl vertintini kaip neteisėti. Apeliantų teigimu, sandorių tarp AB „L.“ ir UAB „G.“ prigimtis buvo ne viešųjų pirkimų tvarka sudaromos rangos sutartys, o subranga negali prieštarauti tokių sutarčių prigimčiai ir esmei, nes yra leidžiama teisės normomis ir pačia sutartimi, vidaus sandoriai nenumatė jokių papildomų reikalavimų subrangovų pasitelkimo procesui. Pažymi, kad 2013 m. liepos 15 d. UAB „G.“ ir AB „L.“ sutarties Nr. SP(DI)95 6.5, 7.2, 7.4 papunkčiuose, 2013 m. rugpjūčio 12 d. sutarties Nr. SP(IF-3)-225 7.3 papunktyje, 2013 m. rugpjūčio 13 d. sutarties Nr. SP(DK) 1521 7.2 papunktyje numatyta UAB „G.“ galimybė pasitelkti subrangovus. Nurodo, kad 2014–2015 m. AB „L.“ dukterinės bendrovės sudarydavo vidaus sandorius dėl rangos ir statybos rangos darbų netaikydamos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų. Pažymi, jog Viešųjų pirkimų tarnyba leido AB „L.“ ir UAB „G.“ sudaryti vidaus sandorius, reikalavimų dėl subrangos nenurodė, nė vienas iš leidimų nebuvo atšauktas. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kaip turėjo būti vykdomi AB „L.“ ir UAB „G.“ vidaus sandoriai, savarankiškai neanalizavo teisės normų ir nepagrįstai perkėlė specialisto išvadose pateiktą teisės aiškinimą. Nurodo, net ir konstatavus, jog UAB „G.“ direktorius pirkimus atlieka vienasmeniškai, savo nuožiūra, tai nebūtų teisės akto pažeidimas, kadangi tai yra civiliniai teisiniai santykiai, įmonės nusistatytos vidinės taisyklės nebuvo priimtos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu ar jį įgyvendinant.

3.10. Apeliantų teigimu, UAB „G.“ neperdavė įsipareigojimų dėl darbų atlikimo. Pažymi, kad pasitelkiant subrangovus, rangovas tampa generaliniu rangovu ir išlieka atsakingas užsakovui už prisiimtų prievolių įvykdymą, įsipareigojimai pagal sutartį perduodami ne subrangos, o įsipareigojimų perleidimo sutartimi, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje trišalio susitarimo tarp AB „L.“, UAB „G.“ ir rangovo nebuvo. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad subrangos sutarčių sudarymas anksčiau, nei sudaroma sutartis su AB „L.“, patvirtina V. Ž. veiksmų neteisėtumą. Nurodo, kad planuojant vykdyti didelės apimties rangos sutartis yra įprasta praktika iš anksto sudaryti sutartis su subrangovais. Apeliantai nesutinka su teismo išvadomis, kad UAB „G.“ nustačius mažesnę subrangos kainą, nei numatyta tarp UAB „G.“ ir AB „L.“ sudarytoje sutartyje, tai laikytina Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimu. Nurodo, kad būtent priešingas elgesys, kai subranga samdoma už savikainą ar brangiau, būtų netinkamas, kadangi uždarosios akcinės bendrovės pagal įstatymą ir steigimo dokumentus privalo siekti pelno.

3.11. Apeliantai taip pat nesutinka su teismo išvada, jog V. Ž. įgyvendino AB „L.“ projektus, nurodo, kad juos įgyvendina šios bendrovės darbuotojai. Pažymi, kad AB „L.“ su UAB „G.“ atsiskaitė lėšomis, gautomis iš komercinės veiklos. Nurodo, kad V. Ž. nepažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 punkto nuostatų, veikė UAB „G.“ naudai, nesukėlė žalos ar nuostolių, bendrovė gavo pelno. Pažymi, kad V. Ž. veiksmai buvo naudingi AB „L.“, projektai buvo tinkamai įgyvendinti, nėra nustatytų trūkumų. Apeliantų teigimu, V. Ž. nepažeidė UAB „G.“ įstatų 56 punkto reikalavimų, nurodo, kad pareiga veikti bendrovės vardu reiškia, jog direktorius yra bendrovės atstovas, turi teisę bendrovės vardu sudaryti sandorius, o ne tai, kad jis turi veikti vienokiu ar kitokiu būdu. Pažymi, kad V. Ž. nepažeidė UAB „G.“ įstatų 58 punkto reikalavimų, byloje nėra duomenų, kokias paslaptis ar konfidencialią informaciją jis atskleidė. Nurodo, kad informacija apie planuojamus vidaus sandorius ir jų aplinkybes nebuvo slapta, G. M. bendravo su AB „L.“ dirbančiais asmenimis. Apeliantų vertinimu, V. Ž. nepažeidė UAB „G.“ direktoriaus pareiginių nuostatų 7 punkto, UAB „G.“ pirkimų taisyklių 2.1., 11.33, 23.2. papunkčių nuostatų, kadangi ne jis vykdė pirkimus, o UAB „G.“ pirkimų komisija, valdyba, V. Ž. veikė pagal bendrovės įstatus, pasirašytas sutartis, nepažeidė kreditorių interesų – UAB „G.“ nebuvo nemoki, jos turtas nebuvo įkeistas. Nurodo, kad V. Ž. jam suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų nepanaudojo priešingai UAB „G.“ interesams, jam nebuvo draudžiama bendrauti su kitų įmonių vadovais, tai buvo jo įprasta darbinė veikla. Pažymi, kad nebuvo nė vieno pirkimuose dalyvavusio ar ketinusio dalyvauti subjekto skundo dėl pirkimų.

3.12. Apeliantų vertinimu, nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad tam tikri juridiniai asmenys nepagrįstai gavo lėšų, pažymi, kad bendrovė, su kuria sudaryta subrangos sutartis, turi teisę gauti lėšas, jeigu darbai yra tinkamai atlikti, nei vienas juridinis asmuo byloje nereiškė pretenzijų gauti atlygį už darbus, kuriuos įsipareigojo atlikti. Apeliantai nesutinka, kad V. Ž. sudarė galimybes tam tikriems juridiniams asmenims tapti pirkimų nugalėtojais, pažymi, kad nuteistasis G. M. teisiamojo posėdžio metu pripažino žinojęs informaciją apie pirkimus iš AB „L.“ Krovinių vežimo direkcijos, dar iki pokalbių su V. Ž.. Pažymi, kad G. M. bendravo su AB „L.“ generalinio direktoriaus pavaduotoju ir Krovinių vežimo direkcijos direktoriumi S. G., padėjo jo šeimai. Apeliantai nesutinka, kad tarp V. Ž. ir G. M. buvo susitarimas piktnaudžiauti tarnyba. Nurodo, kad susitarimas turėjo būti įrodinėjamas per konkrečius V. Ž., o ne kitų nuteistųjų veiksmus. Pažymi, kad G. M. nuvažiuodavo į statybų vietą, įsivertindavo objektą ir nusistatydavo, kokios gali būti jo įmonių sąnaudos, jeigu būtų skelbiamas pirkimas, tokia informacijos paieška yra įprasta verslo praktika. Nurodo, kad 2011 m. AB „L.“ filialas „Š.“ skelbė pirkimus Panevėžio stoties rekonstrukcijai atlikti ir buvo galima numatyti, kad AB „L.“ sieks Radviliškio prekinių vagonų depo automobilių stovėjimo aikštelės II etapo įrengimo ir darbo projekto parengimo pirkimo bei būsimas jo sąlygas.

3.13. Nurodo, jog P. B. bendravo tik su G. M., o ne su V. Ž.. Pažymi, kad P. B. buvo pateikęs prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl nurodė aplinkybes, palengvinančias jo atsakomybę, jo parodymai nepatikimi, todėl neturėtų būti laikomi įrodymais byloje.

3.14. Apeliantai nesutinka, kad UAB „G.“ patyrė turtinės žalos. Pažymi, kad statybos rangos sutartis buvo sudaryta tarp UAB „G.“, UAB „P.“ ir UAB „P.“, todėl neįvykdžius sutarties žalą galėjo patirti tik UAB „P.“ ir UAB „P.“, o ne UAB „G.“. Nurodo, kad techninė priežiūra galima skirtingomis formomis, todėl vien tai, kad techninę priežiūrą vykdė AB „L.“, nereiškia, jog jos negalėjo vykdyti kiti statybos rangos sutarties vykdyme dalyvaujantys asmenys. Apeliantų vertinimu, aplinkybę, kad nebuvo padaryta turtinės žalos, patvirtina ir tai, kad niekas nepareiškė civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuteistųjų veiksmais buvo padaryta didelė neturtinė žala. Apeliantų vertinimu, iš nuosprendžio nėra aišku, kokios valstybės ar savivaldybės tarnybos autoritetas bei reputacija buvo sumenkinti. Mano, kad valstybė nepatyrė žalos, kadangi UAB „G.“ pirkimams nebuvo taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas, o valstybė buvo nustačiusi sistemą, kai įmonės galėjo būti nesiregistravusios perkančiosiomis organizacijomis. Nurodo, kad UAB „G.“ valdybos pirmininkas V. Z. 2022 m. kovo 9 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog AB „L.“ nepatyrė nuostolių dėl UAB „G.“ veiklos. Skunde teigiama, kad teismas, grįsdamas padarytą neturtinę žalą, nurodė kitokias faktines aplinkybes, nei kaltinamajame akte, panaudojo sąvokas „vienos iš Lietuvos strateginių įmonių dukterinės įmonės vadovas“, „menkino valstybei priklausančios strateginės įmonės autoritetą, reputaciją“, kurios V. Ž. buvo nežinomos. Pažymi, kad teismas nenurodė, kokia strateginė įmonė yra apibūdinama, taip dviprasmiškai nurodė žalą patyrusį asmenį.

3.15. Apeliantų vertinimu, nebuvo diskredituotas UAB „G.“ ir AB „L.“ vardas, nepanaudotas be bendrovių sutikimo, neįgyta teisių ir pareigų pasinaudojant bendrovių vardu, nepaskleista neigiamų duomenų apie bendroves. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad V. Ž. veiksmais buvo suformuota nuomonė, jog valstybės įstaigų organizuojami viešieji pirkimai laimimi pagal išankstinius susitarimus, kadangi UAB „G.“ pirkimai nebuvo viešieji pirkimai. Nurodo, kad nuosprendžio teiginys, jog V. Ž. diskreditavo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai pavaldžios UAB „G.“ vardą, neatitinka faktinių aplinkybių, nes pavaldumo tarp ministerijos ir UAB „G.“ nebuvo. Nurodo, kad UAB „G.“ valdybos pirmininkas V. Z. nurodė, kad UAB „G.“ dirbo pelningai. Apeliantų teigimu, V. Ž. nesumenkino UAB „G.“ direktoriaus vardo, byloje nėra duomenų, kad direktoriaus pareigos būtų vertinamos mažiau nei prieš tai. Pažymi, kad AB „L.“ reikalingos paslaugos ir darbai nebuvo įgyti aukštesne kaina, bendrovė būtų sumokėjusi tą pačią pinigų sumą nepaisant to, ar UAB „G.“ pasitelkia subrangą, ar ne. Nurodo, kad darbų kaina buvo nurodyta priėmimo–perdavimo aktuose ir pažymoje apie atliktų darbų vertę, nenustatyta, kad atliktų darbų vertė buvo mažesnė. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad buvo diskredituojamas valstybės politikos įgyvendinimas, pažymi, kad V. Ž. neturėjo įgaliojimų įgyvendinti valstybės politiką AB „L.“ ar kitoje įmonėje, veikė tik savo pareiginių nuostatų ir bendrovės įstatų ribose. Apeliantų vertinimu, V. Ž. negalėjo numatyti, kad pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, gali padaryti žalą UAB „G.“, AB „L.“ ar valstybei.

3.16. Apeliantų teigimu, teismas, konstatuodamas, jog buvo padaryta BK 225 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika, neatsižvelgė į nuteistojo J. M. parodymų prieštaringumą. Pažymi, kad J. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog susitikime kavinėje dalyvavo V. Ž., teigė tik vieną kartą susitikęs su D. K., šiuos parodymus pakartojo apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Nurodo, kad parodymų patikrinimo metu J. M. buvo paprašytas parodyti ne vieną, o dvi ikiteisminiam tyrimui aktualias vietas. Apeliantų teigimu, J. M. parodymai prieštarauja teismo nustatytoms aplinkybėms, kad buvo du susitikimai, kadangi įvykus susitikimui V. Ž. kabinete, J. M. nebūtų reikėję supažindinti su D. K. picerijoje, teisiamojo posėdžio metu J. M. nurodė, aplinkybę, kad L. B. „Č.“ picerijoje supažindino J. M. su D. K., o suvokęs, jog jo parodymai yra prieštaringi, paprašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

3.17. Pažymi, kad 2013 m. lapkričio 26 d. apklausos metu J. M., dalyvaujant jo pasirinktam gynėjui L. G., atsisakė duoti parodymus ir atsakyti į klausimus, tačiau tą pačią dieną atsisakė gynėjo advokato L. G. ir prašė paskirti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto R. M. 2013 m. lapkričio 26 d. nutarimu jam buvo paskirta gynėja advokatė J. S., nors tame pačiame nutarime nurodoma, kad J. S. negali būti J. M. gynėja. Nurodo, kad 2013 m. lapkričio 26 d. apklausos protokole nurodoma, jog J. M. apklausiamas Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos patalpose, nors (duomenys neskelbtini) 2013 m. lapkričio 26 d. rašte (duomenys neskelbtini) nurodė, jog J. M. laikomas Ukmergės policijos komisariato areštinėje. Apeliantų vertinimu, J. M. davė parodymus, kadangi jo sutuoktinė D. Š. dirba (duomenys neskelbtini) ir jis nenorėjo pakenkti jos karjerai. Apeliantų vertinimu, apklausiant J. M. nebuvo atsižvelgiama į jo pirminę poziciją neduoti parodymų.

3.18. Nurodo, kad nuosprendyje nėra įvertintas D. K. duotų parodymų prieštaringumas. Pažymi, kad D. K. 2013 m. gruodžio 3 d pareiškimas buvo surašytas ranka, adresuotas prokurorui Linui Kuprusevičiui, tačiau apklausiamas teisme metu liudytojas negalėjo nurodyti, kodėl adresavo pareiškimą būtent šiam prokurorui. Nurodo, kad pareiškime D. K. nurodė, jog susitarimas su L. B. buvo dėl 50 000 Lt kyšio, vėliau nurodė, kad kyšio dydis buvo 52 200 Lt, o apklausiamas liudytoju – 58 000 Lt. Pažymi, kad nesutampa D. K. nurodytos aplinkybės, susijusios su susitikimu, vykusiu V. Ž. kabinete (teisme D. K. nurodė, jog jie susitiko kavinėje pirmiau nei V. Ž. kabinete, o ikiteisminio tyrimo metu – pirmiau susitikus V. Ž. kabinete), tariamai dalyvavę asmenys (teisme D. K. nurodo susitikime, vykusiame V. Ž. kabinete, dalyvavus L. B.), teisminio nagrinėjimo metu šie prieštaravimai nebuvo pašalinti. Pažymi, kad D. K. teismui nurodė, jog Ž. B. gali patvirtinti jo duotus parodymus, tačiau liudytojas paneigė žinojęs apie neteisėto atlygio davimą.

3.19. Pažymi, kad D. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog pamatęs pervestą avansą susisiekė su L. B., paėmė 50 000 Lt iš savo asmeninių santaupų ir nuvežė L. B. į namus, L. B. pasakė, kad reikia dar 2 200 Lt, todėl jis nuvažiavo iki bankomato ir išsigrynino šią pinigų sumą, tačiau iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad D. K. pinigus išsigrynino 2012 m. lapkričio 21 d., o, bylos duomenimis, avansas iš UAB „G.“ buvo sumokėtas tik 2012 m. lapkričio 22 d. Apeliantų teigimu, teismas nustatydamas avanso sumokėjimo datą nepagrįstai rėmėsi specialisto išvada. Nurodo, kad D. K. negalėjo paaiškinti, kodėl tą pačią dieną, 40 min. iki 2 200 Lt išgryninimo, išgrynino 4 000 Lt ir 2012 m. lapkričio 22 d. į bankomatą grynaisiais pinigais grąžino 6 200 Lt. Šios aplinkybės, apeliantų nuomone, patvirtina, jog kyšis nebuvo perduotas. Pažymi, kad 10 proc. nuo 290 085,35 Lt vertės sandorio yra 33 416 Lt, o ne 52 200 Lt. Nurodo, kad D. K. apklausiamas teisme teigė su V. Ž. bendravęs tik kartą, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad bendravo su V. Ž. ir J. M., tačiau jo vadovaujama įmonė kitų pirkimų nelaimėjo. Pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu D. K. neatpažino V. Ž., klaidingai nurodė jo kabineto vietą, nesugebėjo nurodyti, kaip galėjo būti sukaupęs 50 000 Lt sumą. Apeliantų vertinimu, J. M. ir D. K. parodymai neturėtų būti vertinami kaip įrodymai byloje.

3.20. Skunde teigiama, kad L. B. buvo neteisėtai apklaustas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, kadangi tuo metu D. K. jau buvo pateikęs pareiškimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Pažymi, kad prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno atliktos apklausos metu gauti duomenys įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį neturi. Nurodo, kad 2012 m. L. B. sirgo, turėjo būti gydomas, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai atvyko į jo namus, vertė pasirašyti dokumentus, jį šantažavo, siekdamas kardomosios priemonės panaikinimo davė parodymus, kurių apklausimas ikiteisminio tyrimo teisėjo nepatvirtino. Apeliantų teigimu, nėra pagrindo abejoti L. B. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme. Nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog dalį gautų pinigų V. Ž. perdavė J. M.. Pažymi, kad apklausiamas teisme J. M. nurodė nežinantis, kodėl gavo pinigus, nepaisant to, teismas konstatavo, jog šis kyšis yra susijęs su Radviliškio prekinių vagonų depo automobilių stovėjimo aikštelės II etapo įrengimo ir darbo projekto parengimo pirkimu. Apeliantų vertinimu, tokios išvados yra grindžiamos prielaidomis. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad L. B. pripažintas nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 3 dalyje, bendravykdytoju, tačiau neanalizuojama, ar jis gali būti nusikaltimo subjektu pagal BK 230 straipsnio nuostatas. Nurodo, kad V. Ž. kaltinimas formuojamas per L. B. tariamai padarytą veiką.

3.21. Apeliantų vertinimu, V. Ž. buvo paskirta neproporcingai griežta bausmė, nurodo, kad jis yra neįgalus, serga, jo pajamos yra mažos. Pažymi, kad V. Ž. buvo įpareigotas neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos, globos ir rūpybos priežiūros įstaigose, kai jis dėl savo sveikatos būklės negali vykdyti tokių įpareigojimų.

4. Nuteistasis L. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžio dalį, kuria jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. redakcija Nr. XI-1472), ir priimti naują nuosprendį – išteisinti L. B. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4.1. Apelianto teigimu, jis neatitinka BK 225 straipsnyje numatyto nusikaltimo specialiojo subjekto požymių, teismas neargumentavo, kodėl jo, kaip kyšio priėmimo tarpininko, veiksmai vertintini kaip nusikalstamos veikos bendravykdytojo, inkriminuojamos veikos laikotarpiu jis buvo UAB „S.“ direktorius bei UAB „C.“ valymo paslaugų skyriaus vadovas, šių juridinių asmenų veikla ar jo, kaip bendrovių vadovo, veikla nebuvo susijusi su viešojo intereso užtikrinimu. Nurodo, kad 2013 m. gruodžio 9 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užtikrintos jo procesinės teisės, jis buvo prastos sveikatos būklės, ikiteisminio tyrimo pareigūnas pateikė susipažinimui liudytojo D. K. 2013 m. gruodžio 4 d. apklausos protokolą ir liepė patvirtinti D. K. nurodytas aplinkybes, tokiu būdu darė neleistiną spaudimą, pažymi, kad atsisakė patvirtinti šiuos parodymus apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Nurodo, kad BPK nuostatos neleidžia remtis ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais, jei jie vėliau buvo paneigti.

4.2. Pabrėžia, kad apklausa buvo vykdoma be advokato, kuris atvykęs įvertino jo sveikatos būklę ir patarė pasirašyti ikiteisminio tyrimo pareigūno surašytą įtariamojo apklausos protokolą, kad būtų paleistas į laisvę. Apelianto teigimu, aplinkybė, jog jo gynėjas pasirašė apklausos protokole, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad parodymai buvo duoti laisva valia ir kad protokole užfiksuotos aplinkybės atitinka objektyvią tiesą. Skunde pažymima, jog jo pozicija dėl pareikšto kaltinimo viso likusio proceso metu buvo vieninga – jis inkriminuojamą susitarimą pareikalauti kyšio iš D. K. bei kyšio sumos priėmimą ir jos perdavimą V. Ž. neigė. Nurodo, kad teismo išvados, jog Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiasis specialistas (duomenys neskelbtini) paneigė neteisėtų veiksmų atlikimą prieš L. B., neatitinka liudytojo parodymų turinio. Pažymi, kad R. M. apklausos metu parodė neprisimenantis L. B. ir D. K. apklausų aplinkybių.

4.3. Nurodo, kad nuteistojo J. M. parodymai patvirtina aplinkybes, jog L. B., V. Ž. ir D. K. santykiai neperžengė įprastų verslo santykių ribų. Pažymi, kad nuteistasis J. M. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog L. B. jį supažindino su D. K. ir pokalbyje nedalyvavo, D. K. jam nėra sakęs, kad L. B. perduos kyšį V. Ž.. Nurodo, kad nuteistasis V. Ž. patvirtino, jog jį su L. B. siejo tik darbo santykiai, jie neturėjo finansinių ar turtinių įsipareigojimų, nėra gavęs pinigų sumų iš L. B..

4.4. L. B. vertinimu, teismas neįvertino aplinkybės, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal D. K. jo pareiškimą, jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, atvykęs į Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus skyrių žinojo, kuris prokuroras vadovauja ikiteisminiam tyrimui, šios aplinkybės leidžia spręsti apie išankstinį D. K. susitarimą su ikiteisminio tyrimo pareigūnais. Pažymi, kad D. K. nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, teisminio nagrinėjimo metu nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, vengė atsakyti į proceso dalyvių klausimus. Pažymi, kad atsakydamas į teismo bei prokurorės klausimus liudytojas D. K. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus palaiko, tuo pačiu paaiškino, kad nieko neatsimena, todėl jokių aplinkybių paaiškinti negali. Apelianto vertinimu, toks parodymų palaikymas negali būti vertinamas kaip tinkama liudytojo apklausa ir negali būti laikoma įrodymų šaltiniu. L. B. vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais, jog bendrininkų toje pačioje byloje parodymai turi būti tikrinami griežčiau, atsižvelgiant į jų suinteresuotumą ir į tai, kad jiems netaikoma atsakomybė už melagingų parodymų davimą. Nurodo, kad D. K. yra susijęs su nusikalstama veika, todėl yra suinteresuotas jos baigtimi.

4.5. Pažymi, kad D. K. parodymai prieštarauja bylos medžiagai, nes jis kyšio perdavimą L. B. siejo ne su kokia nors data, bet su konkrečiu įvykiu – avanso į UAB „V.“ pervedimu, kuris įvyko vėliau, nei buvo perduotas kyšis. Nurodo, kad 2012 m. lapkričio 21 d., 20.45 val., likus 40 min. iki 2 200 Lt sumos išgryninimo, D. K. išgrynino 4 000 Lt pinigų sumą, tad, jeigu jam būtų reikėję L. B. duoti 2 200 Lt, tą galėjo padaryti iš turimų 4 000 Lt. Pažymi, kad D. K. išgryninta 6 200 Lt suma kitą dieną, 2012 m. lapkričio 22 d., buvo įnešta į banko sąskaitą, kas, L. B. vertinimu, rodo, kad pinigai nebuvo panaudoti kyšio davimui. Nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, susijusios su kyšio finansiniu šaltiniu, kyla abejonių, ar D. K. galėjo būti sukaupęs 52 200 Lt. Pažymi, kad D. K. teisminio nagrinėjimo metu pripažino, jog tiriamu laikotarpiu turėjo finansinių įsipareigojimų, negalėjo paaiškinti, kaip planavo susigrąžinti sumokėtas lėšas.

4.6. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ilgos baudžiamojo proceso trukmės priimtinumo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir nekompensavo padaryto pažeidimo. Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas daugiau nei prieš 9 metus, byla nėra didelės apimties ar sudėtinga, L. B. visą laiką dalyvavo procese, neatliko jokių trukdančių veiksmų, visą baudžiamojo persekiojimo laikotarpį nuteistajam buvo taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri varžė judėjimo laisvę, nuteistasis juto netikrumą dėl savo ateities.

5. Nuteistojo G. M. gynėjas advokatas S. Juzukonis apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžio dalį, kuria G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, ir priimti naują nuosprendį – G. M. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba 2) pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendį ir sumažinti G. M. paskirtos baudos dydį.

5.1. Gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino įrodymais kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinktus duomenis, nurodo, kad bylos medžiagoje esantys prašymai dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, prokurorų teikimai, Šiaulių apygardos teismo nutartys dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo kelia abejonių dėl kriminalinės žvalgybos sankcionavimo faktinio ir teisinio pagrindų. Nurodo, kad Šiaulių apygardos teismo nutarčių motyvai yra abstraktūs, deklaratyvūs ir formalūs, jose nėra nurodytas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo faktinis pagrindas, nėra aiškių išvadų dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties konkrečiam BK straipsniui, teismas rezoliucinėse nutarčių dalyse perrašė teikimų rezoliucines dalis.

5.2. Pažymi, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartyje nėra išslaptini duomenys, kokie kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo sankcionuoti G. M. atžvilgiu, o Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 5 d. ir 2013 m. liepos 8 d. nutartyse nurodyti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai – techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka ir sekimas – buvo sankcionuoti ir pratęsti lakoniškai, dėl ko sudėtinga nustatyti leidžiamų atlikti veiksmų apimtis. Nurodo, kad teismas turėjo ne tik detaliai nurodyti duomenis, susijusius su slaptai kontroliuojamu objektu (asmeniu), laiku (terminu), bet ir vietą bei būdą (garso, vaizdo ar kitoks kontroliavimas), abstrakčios Šiaulių apygardos teismo nutartys nepagrįstai išplėtė kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus atliekančių pareigūnų kompetencijos ribas bei leido atlikti iš esmės absoliučiai visus veiksmus. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – Kriminalinės žvalgybos įstatymas) reglamentuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai – techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka ir sekimas – yra savarankiški veiksmai, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai, prokurorai, teismai nutartyse juos aprašo bendrai.

5.3. Nurodo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba ikiteisminį tyrimą pradėjo tik 2013 m. rugpjūčio 13 d., o kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš G. M. buvo pradėti 2013 m. sausio 7 d., gavus informacijos, kad jis galimai daro nusikaltimus, nurodytus BK 227 straipsnio 1, 2 dalyse, 300 straipsnio 2 dalyje, 2013 m. rugpjūčio 13 d. tarnybiniame pranešime Nr. 22‑14-149 nurodoma, kad nusikalstami veiksmai atlikti nuo 2013 m. vasario 22 d., tai, gynėjo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo panaudoti ne tik kaip būdas išaiškinti galimai (duomenys neskelbtini) nusikalstamas veikas, tačiau ir kaip priemonė surasti asmenų veiksmuose nusikalstamų veikų požymių. Gynėjo manymu, kriminalinės žvalgybos metu surinktuose duomenyse yra daug prieštaravimų ir netikslumų, G. M. pareikštas kaltinimas grindžiamas iš esmės vien telefoninių pokalbių ištraukomis, jas interpretuojant, pažeidžiant nekaltumo prezumpciją, in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) ir teisingumo principus. Nurodo, kad duomenų, gautų atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, nepatvirtina BPK tvarka gauti duomenys.

5.4. Pažymi, kad G. M. veiksmuose nenustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. Nurodo, kad V. Ž., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog pokalbių frazė „prižadėtas“, nieko nereiškė, jis tik palaikė pokalbius, tačiau į jų esmę nesigilino, V. Ž. nepatvirtino, jog buvo susitarimų piktnaudžiauti tarnyba. Gynėjo vertinimu, teismo išvados, jog G. M. parodymai laikytini gynybine taktika, yra nepagrįsti, kadangi proceso šalys visada yra suinteresuotos bylos baigtimi, o teiginiai, kad G. M. manipuliuoja surinktais duomenimis, pažeidžia BPK, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir parodo teismo šališkumą. Nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, jog visi verslininkai, dalyvaujantys pirkimuose, siekia turtinės naudos. Gynėjo vertinimu, vien tai, jog G. M. skambindavo kaltinime nurodytiems asmenims, su jais kalbėdavo, nepatvirtina, kad jis padėjo V. Ž. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, kadangi konkurse dalyvaujančių bendrovių atstovai gali domėtis konkursų sąlygomis be apribojimų ar teisinių pasekmių. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų S. G., V. J., S. S. parodymais, kurie pagrindžia, kad nebuvo tarpusavio susitarimų, prašymų pakoreguoti konkurso sąlygas ar užtikrinti, kad laimėtų G. M. vadovaujama bendrovė.

5.5. Nurodo, kad teismas, spręsdamas, ar buvo padaryta didelė žala, prioritetą suteikė G. M. kaltinantiems duomenims ir nepagrįstai negretino jų su G. M., V. Ž. parodymais. Pažymi, kad teismas konstatavo, jog G. M. ir jo įmonės darbuotojai techninės priežiūros darbų neatliko, tačiau nenurodė konkrečių duomenų, kas tą patvirtina. Nurodo, kad 2013 m. liepos 30 d. statybos rangos sutarties (duomenys neskelbtini) tarp UAB „G.“ ir UAB „P.“ dėl techninės priežiūros teikimo pasirašymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 41 straipsnio 1, 2 dalys numatė, kad statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją. Statinio techninis prižiūrėtojas gali būti paskirtas ir kitais įstatymų nustatytais pagrindais, nesudėtingų statinių, taip pat 1–2 butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių bei statinių, esančių kaimo namų valdoje, taip pat įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą žemės ūkio paskirties pastatų techninę priežiūrą gali atlikti patys naudotojai, nepaskirdami pastato techninio prižiūrėtojo, naudotojams kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami, nagrinėjamoje byloje nebuvo atliekami įstatyme nurodyti statybos darbai, todėl nei UAB „G.“, nei AB „L.“ negalėjo atlikti vykdomų darbų techninės priežiūros. Pažymi, kad teismas nevertino fakto, jog statybos užbaigimo techninis reikalavimas buvo įvykdytas ir techninės priežiūros darbai buvo realiai atlikti, nepadarant nei UAB „G.“, nei AB „L.“ žalos.

5.6. Gynėjas ginčija nuteistajam G. M. paskirtą bausmę. Nurodo, kad baudžiamasis procesas tęsiasi daugiau nei dešimt metų (nuo 2013 m.), užtruko ne dėl G. M. kaltės, o dėl visuotinės pandemijos, G. M. gaunamos pajamos yra mažesnės, nei teismo paskirta bauda: 2020 m. – 16 896,01 Eur; 2021 m. – 11 670,12 Eur; 2022 m. – 5 842,42 Eur, tą patvirtina Sodros pateikta informacija apie G. M. valstybinį socialinį draudimą. Pažymi, kad nuo 2021 m. lapkričio 16 d. G. M. yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir gauna nedarbo išmoką, 2023 m. gegužės mėn. pasieks pensinį amžių. Nurodo, kad byloje nėra duomenų apie G. M. padarytas kitas nusikalstamas veikas ar administracinius nusižengimus, aplinkybė, jog jis vis dar aktyviai ieško darbo, leidžia manyti, kad nuteistasis yra atsakingas, rūpestingas ir racionalus žmogus .

6. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo L. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo V. Ž. ir jo gynėjo advokato E. Steckio, nuteistojo G. M. gynėjo advokato S. Juzukonio – atmetami.

7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

8. Nuteistasis V. Ž. ir jo gynėjas advokatas E. Steckis prašo V. Ž. išteisinti, nurodo, kad pagal 2013 m. galiojusį teisinį reguliavimą UAB „G.“ nebuvo laikoma perkančiąja organizacija, bendrovė buvo privatus juridinis asmuo, pirkimus vykdęs vadovaudamasis ne Viešųjų pirkimų įstatymo, o vidaus teisės akto – bendrovės pirkimų taisyklių, nuostatomis, o bendrovės vadovas V. Ž. nebuvo laikomas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi prieštaringais nuteistojo J. M. ir liudytojo D. K. parodymais, specialistų išvadomis, kuriomis pateikiamas teisės normų aiškinimas, ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis, kurie neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų ir negali būti laikomi įrodymais, bylos duomenimis nebuvo įrodyta UAB „G.“ ir valstybei padaryta žala. Teismui pripažinus, kad V. Ž. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 228 straipsnio 1 dalyje, apeliantai prašo sušvelninti V. Ž. paskirtą bausmę.

9. Nuteistasis L. B. prašo jį išteisinti, nurodo, kad neatitinka BK 225 straipsnio 3 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) inkriminavimui būtinų specialiojo subjekto požymių, 2012 m. dirbo privačiose bendrovėse, kurių veikla nebuvo susijusi su viešojo intereso užtikrinimu, teismas nepagrįstai vadovavosi prieštaringais nuteistojo J. M., liudytojo D. K. parodymais ir L. B. 2013 m. gruodžio 9 d. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos duomenimis, kurie buvo gauti apklausą vykdančiam pareigūnui panaudojus neteisėtą spaudimą. Teismui pripažinus, kad L. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, L. B. prašo įvertinti baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumą ir suderinamumą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir atlyginti jo patirtą žalą.

10. Nuteistojo G. M. gynėjas advokatas S. Juzukonis prašo G. M. išteisinti, nurodo, kad bendrovių sudaromos subrangos sutartys buvo teisėtos, nebuvo sukelti neigiami padariniai, žala UAB „G.“ ar valstybei, pirmosios instancijos teismas nuteistojo kaltę grindė išimtinai kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis, kurie dėl padarytų procesinių pažeidimų – abstraktaus faktinio pagrindo ir neaiškios leidžiamų veiksmų apimties – negalėjo būti pripažinti įrodymais. Teismui pripažinus, kad G. M. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, nuteistojo gynėjas prašo sušvelninti jo ginamajam paskirtą bausmę.

11. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat J. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), o P. B., padaręs nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Šioje dalyje nuosprendis neskundžiamas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad J. M. ir P. B. jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdami kartu su V. Ž., G. M. ir L. B., kurių nuteisimo pagrįstumas yra vertinamas apeliacinės instancijos teismo, teisėjų kolegija nuosprendyje pasisako, tiek, kiek tai yra būtina, ir dėl J. M. ir P. B. teisinei atsakomybei reikšmingų aplinkybių.

12. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą ir apklaususi Specialių tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnįjį specialistą J. G., Viešųjų pirkimų tarnybos specialistes A. P. ir D. S. (M.), sandorių sudarymo metu UAB „G.“ direktoriaus pavaduotojo pareigas ėjusį A. M., liudytoją R. G., patikrinusi nuteistojo V. Ž. ir jo gynėjo advokato E. Steckio, nuteistojo G. M. gynėjo advokato S. Juzukonio ir nuteistojo L. B. apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam V. Ž. ir G. M. veiksmų kvalifikavimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai, pagal įrodymų vertinimo taisykles, tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiedamas į vientisą loginę grandinę, įvertino byloje esančius duomenis ir pripažino juos įrodymais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas apklausė nuteistuosius V. Ž., G. M., J. M. ir L. B., atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės P. B., liudytojus V. Z., A. S., T. M., S. G., A. Ž., A. K., R. K., R. R., V. J., A. M., R. S., E. Ž., J. Š., V. M., D. T., S. K., D. G., M. P., A. A., J. P., J. S., N. Š., A. Č., R. P., S. Ž., V. T. S., J. S., L. Č.(U.), R. G. ir D. K., ištyrė rašytinius bylos duomenis (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus, specialistų išvadas, VĮ Registrų centro duomenis, kratų ir poėmių metu paimtus reikšmingus dokumentus ir tarnybinius pranešimus) bei kitą bylos medžiagą. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, teismo išvados buvo grindžiamos ne selektyviais duomenimis, o surinktų įrodymų visuma, tam buvo įvertinti tiek kaltinantys, tiek teisinantys duomenys, taip pat ir nuteistųjų V. Ž. ir G. M. bei jų gynėjų iškeltos gynybinės versijos, juos siejant, lyginant tarpusavyje ir nurodant aiškius, detalius motyvus, kuriais vadovaujantis vienais duomenimis grindžiamos išvados apie V. Ž., G. M. ir kitų asmenų kaltumą, o kiti atmetami, kaip nepagrįsti.

13. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog UAB „G.“ pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą buvo laikoma perkančiąja organizacija, to nepaneigia bendrovės teisinis statusas (uždaroji akcinė bendrovė) ir neįtraukimas į Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu patvirtintą Perkančiųjų organizacijų sąrašą, todėl vykdydama pirkimus bendrovė privalėjo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Teismas taip pat pagrįstai V. Ž. pripažino valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, kadangi nuteistasis vadovavo bendrovei, kurios veikla buvo susijusi su viešojo intereso užtikrinimu. Bylos duomenys – nuoseklūs nuteistojo J. M., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės P. B. parodymai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gauti duomenys, su bendrovių veikla susijusių liudytojų parodymai, kita bylos medžiaga – patvirtina bendrus V. Ž., kaip nusikaltimo vykdytojo, ir G. M., P. B. ir J. M., kaip padėjėjų, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi veiksmus. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nuteistojo J. M., liudytojo D. K. parodymai patvirtina, jog V. Ž. per tarpininką L. B. iš D. K. pareikalavo kyšio ir jį gavo, byloje apklaustų asmenų parodymų ir kitų duomenų tikrinimui pagrįstai buvo vertinamos ir nuteistojo L. B. 2013 m. gruodžio 9 d. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu nurodytos aplinkybės, jos buvo reikšmingos teismo vidinio įsitikinimo formavimuisi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. Ž. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472 redakcija), 228 straipsnio 1 dalį, o G. M. – pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, jiems paskyrė proporcingas, atliktų nusikalstamų veiksmų pavojingumą atitinkančias bausmes, o tai, kad bylos įrodymai įvertinti ne taip, kaip norėjo nuteistieji bei jų gynėjai, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, šios Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžio dalys paliekamos nepakeistos.

14. Vis dėlto teismų instancinės sistemos paskirtis yra ne tik nagrinėti proceso dalyvių pateiktus skundus dėl žemesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų, bet ir ištaisyti teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo ar teisės taikymo klaidas, kurias padarė žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Jeigu teismas nagrinėdamas bylą nustato esminių BK ar BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, privalo dėl jų pasisakyti. Teisėjų kolegija, įvertinusi V. Ž. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį inkriminuotus pažeistus teisės aktus, konstatuoja, kad nuteistajam nebuvo taikomos Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 punkto, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos, kadangi jis nebuvo valstybės tarnautojas šio įstatymo prasme, nei UAB „G.“, nei V. Ž. nebuvo laikomi viešojo administravimo subjektais, taip pat nebuvo taikomi ir UAB „G.“ pirkimų taisyklių 2.1, 11.33, 23.2 papunkčių reikalavimai, kadangi UAB „G.“ vykdytiems pirkimams turėjo būti taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, todėl šios aplinkybės šalinamos iš nustatytų V. Ž., G. M., J. M. ir P. B. nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad V. Ž. buvo taikomi kiti inkriminuoti teisės aktai (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 punktas, UAB „G.“ įstatų 56, 58 punktai, UAB „G.“ direktoriaus pareiginių nuostatų 7 punktas, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), šie nuosprendžio pakeitimai neturi reikšmės V. Ž., G. M., J. M. ir P. B. veiksmų pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį vertinimui, jie pagrįstai pripažinti padarę nusikalstamą veiką.

15. Įvertinusi skundžiamo nuosprendžio dalį, susijusią su L. B. pripažinimu kaltu ir nuteisimu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), teisėjų kolegija konstatuoja, jog objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad L. B. tarpininkavo V. Ž. pareikalaujant kyšio iš D. K., atliko pinigų pernešimo veiksmus, tačiau jis neatitinka šio nusikaltimo vykdytojo požymių, kadangi 1) nebuvo laikomas specialiuoju subjektu – valstybės tarnautoju ar jam prilygintu asmeniu – 2012 m. dirbo privačiame juridiniame asmenyje ir 2) negalėjo realizuoti objektyviųjų nusikaltimo požymių – ne už jo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus buvo perduotas kyšis, o už V. Ž. veiksmus sudarant UAB „V.“ sąlygas laimėti UAB „G.“ organizuojamą pirkimą, jo atliktų veiksmų pobūdis – tarpininkavimas bendraujant su D. K., pernešant pinigus V. Ž., patvirtina, kad jis veikė kaip padėjėjas. Nustačius, kad L. B. atliko nusikalstamus veiksmus, bet jie pirmosios instancijos teismo buvo kvalifikuoti netinkamai, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu, L. B. veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472 redakcija), perkvalifikuojant pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472 redakcija), ir iš naujo skiriama bausmė.

16. Išanalizavusi nuosprendžio dalį, susijusią su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog V. Ž., G. M., J. M., P. B. ir L. B. nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe ir tai laikytina aplinkybe, sunkinančia jų teisinę atsakomybę, teisėjų kolegija konstatuoja, jog buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas. Bendrininkų grupės, kaip vienos iš galimo bendrininkavimo formų, būtinasis požymis yra bent du nusikalstamos veikos vykdytojai, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos vykdytoju pripažintas tik vienas asmuo – nuteistasis V. Ž., o kiti asmenys laikytini nusikaltimų padėjėjais. Kitų, kartu su V. Ž. veikusių asmenų, nenustatyta, todėl pagrindo manyti, kad buvo ir antrasis šio nusikaltimo vykdytojas – nėra. Nors dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinių skundų nėra paduota, teisėjų kolegijos vertinimu, toks teismo padarytas baudžiamojo įstatymo pažeidimas blogina V. Ž., G. M., J. M., P. B. ir L. B. teisinę padėtį, todėl ši nuosprendžio dalis keistina BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu ir iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinama V. Ž., G. M., J. M., P. B. ir L. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, teisėjų kolegija iš naujo vertina V. Ž., G. M. ir J. M. skirtinos bausmės klausimą ir į tai atsižvelgia skirdama bausmę L. B..

17. Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog turi būti taikoma BK 225 straipsnio 3 dalies 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, kadangi šiuo metu galiojanti baudžiamojo įstatymo redakcija sunkina V. Ž., J. M. ir L. B. teisinę padėtį, yra nepagrįstos ir neatitinkančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, kadangi naujo požymio (nusikaltimo tarpininko) įtraukimas į teisės normos dispoziciją kaltinamųjų teisinės padėties nekeičia. Nusikalstamų veikų metu galiojusi baudžiamojo įstatymo redakcija yra taikoma vadovaujantis bendrąja BK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamojo įstatymo taikymo taisykle, t. y. nustačius, kad po veikos padarymo baudžiamasis įstatymas pasikeitė, tačiau nešvelnina nuteistojo padėties, taikomas veikos metu galiojęs įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kad, nors šios pirmosios instancijos teismo išvados yra neteisingos, baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai – V. Ž. ir J. M. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 225 straipsnio 3 dalies redakciją, kuri galiojo jų nusikaltimo padarymo metu ir turėjo būti jiems taikoma – 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakciją, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyta teisės normų aiškinimo klaida nėra reikšminga ir šios apeliacinės instancijos teismo išvados laikytinos tik nuosprendžio trūkumų šalinimu.

Dėl teismo šališkumo

18. Nuteistojo G. M. gynėjas advokatas S. Juzukonis apeliaciniame skunde nurodo, kad priimtas nuosprendis yra neteisėtas, paremtas selektyviai ištirtais įrodymais, pažymi, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog G. M. manipuliuoja byloje surinktais duomenimis ir jo parodymai yra nepatikimi, tai laikytina teismo šališkumu. Nuteistasis V. Ž. ir jo gynėjas advokatas E. Steckis apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, baudžiamojoje byloje padaryti esminiai procesiniai pažeidimai, netinkamai įvertinti surinkti duomenys, nepašalinti kilę prieštaravimai. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos apeliantų teiginius, pažymi, kad teismo nešališkumo principas, baudžiamajame procese suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo prieš proceso dalyvius, negali būti suprantamas pernelyg plačiai – proceso dalyvių manymu, padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl bylą nagrinėjančio teismo objektyvumo turi būti nustatyti realūs abejonių keliantys faktai, kadangi ne bet koks teismo atliktas procesinis sprendimas, nors ir sukėlęs bylos dalyviams neigiamų emocijų, reiškia šališkumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas šiuo aspektu yra pažymėjęs, kad bylą nagrinėjantis teismas bylos nagrinėjimo metu priima daugelį gynybai nepalankių procesinių sprendimų, tai yra įmanoma ir teisėjui nesant nusistačiusiam prieš kaltinamąjį. Siekiant paneigti teisėjo subjektyvaus nešališkumo prezumpciją, reikia svaresnių įrodymų negu gynybai nepalankių procesinių sprendimų, nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Khodorkovskiy ir Lebedev prieš Rusiją, Wettstein prieš Šveicariją, Kyprianou prieš Kiprą). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas negali būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑486/2014, Nr. 2K‑214‑976/2017, Nr. 2K-45-303/2018).

19. Nuteistojo G. M. gynėjas, nuteistasis V. Ž. ir jo gynėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą sieja su netinkamu bylos duomenų vertinimu ir dėl to padarytomis, jų manymu, neteisingomis išvadomis dėl G. M. ir V. Ž. kaltės, tačiau nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas vien dėl galimos priimto sprendimo motyvacijos stokos yra negalimas. Baudžiamosios bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad faktinės V. Ž., G. M., J. M., P. B. ir L. B. nusikalstamų veikų aplinkybės buvo nustatytos vadovaujantis teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais, vertinant jų visetą. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistiesiems, jų gynėjams, kitiems proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina bylą nagrinėjusio teismo šališkumu. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog baudžiamojo proceso normos nereikalauja, kad paneigiant ar patvirtinant G. M. ir V. Ž. keliamas įvykių versijas turėjo būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ir kad to nepadarius buvo pažeistos jų procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka. Siekiant nustatyti nusikalstamų veikų aplinkybes buvo vykdytas intensyvus tyrimas – apklausti liudytojai, galintys turėti reikšmingos bylai informacijos, analizuoti kratų, atliktų UAB „G.“ ir G. M. atstovaujamose ir proteguojamose bendrovėse metu rasti dokumentai, vertinti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuoti telefoniniai pokalbiai ir kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje teismo iniciatyva buvo išreikalauti ir ištirti papildomi duomenys. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti (duomenys neskelbtini) išvadas dėl svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272-387/2023, Nr. 2K-225-1214/2024, Nr. 2K-108-511/2024, Nr. 2K-107-489/2024). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pateikė išsamius motyvus dėl įrodymų pakankamumo, o, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, teisėjų kolegijos vertinimu, dar platesnis papildomų įvykių versijų tyrimas būtų perteklinis.

20. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, jog kiekvienas teismo nuosprendis turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų priimamam sprendimui pagrįsti (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Teismas negali palikti abejonių dėl asmens kaltumo, nuosprendyje negali būti nutylėjimų, įrodymų vertinimo spragų ir pan., iš sprendimo turinio turi būti aišku, kodėl dalis bylos duomenų buvo pripažinti nepatikimais ar nereikšmingais, priešingu atveju, nuosprendyje neaptariant dalies bylos nagrinėjimo metu ikiteisminio tyrimo institucijų ar proceso dalyvių pateiktų duomenų, lieka neaišku, ar jie teismo apskritai buvo vertinami, ar neįvyko tam tikra techninė klaida, dėl kurios byla buvo išnagrinėta teismui neturint dalies medžiagos, ir ar sprendimas teismui įvertinus ir šiuos bylos duomenis nebūtų kitoks. Tik įvertinus bylos duomenų visumą, galima daryti vienareikšmes, tikslias ir logiškas apibendrinančias išvadas dėl asmens kaltumo ar nekaltumo. Pažymėtina, kad proceso dalyviai gali bylą nagrinėjančiam teismui teikti pasiūlymus dėl atliktinų procesinių veiksmų, surinktų duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, teikti duomenis, jų vertinimu, reikšmingus bylai, tačiau tokių pasiūlymų ir duomenų atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas ar teismo šališkumo požymis, jeigu išvados pakankamai motyvuotos. Atsižvelgdamas į bylos specifiką teismas pats sprendžia, kiek dėmesio ir vietos nuosprendyje skirti analizuojant bylai reikšmingus klausimus, atsakant į gynybos ar kaltinimo iškeltus argumentus. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje nurodomus bylos duomenų vertinimo motyvus, konstatuoja, kad nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas nesuteikė proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškė išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, vertindamas įrodymus vartojo teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias frazes ir pan.

21. V. Ž. gynėjo advokato E. Steckio apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė dėl nuteistojo gynėjo baigiamojoje kalboje išdėstytų argumentų, mano, kad tai yra grubūs teisės į gynybą ir rungimosi principų pažeidimai. Tokie apeliantų teiginiai nepagrįsti. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, kuri apima proceso šalių galimybę pateikti teismui bet kokius, jų nuomone, reikšmingus bylai argumentus bei teismo pareigą motyvuojant sprendimą nurodyti priežastis, dėl kurių argumentams buvo pritarta arba jie atmesti, tačiau šiai pareigai yra taikoma išlyga – teismas gali manyti, jog nebūtina atsakyti į argumentus, kurie yra aiškiai nereikšmingi, nepagrįsti, pateikiami piktnaudžiaujant, tai negali būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Baigiamųjų kalbų metu proceso dalyviai pateikia savo išvadas dėl įrodymų tyrimo rezultatų, išdėsto teismui savo samprotavimus ir vertinimus apie kaltinimo teisingumą ir pagrįstumą, skirtiną bausmę ir kt. Šie argumentai turi reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, teisingo sprendimo priėmimui, tačiau nuosprendis neprivalo būti pateikiamas atsakymų į gynėjo ar kito proceso dalyvio baigiamąsias kalbas forma, nuosprendžio turinį nustatantis BPK 305 straipsnis tokio reikalavimo nenumato (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296-942/2018, Nr. 2K-77-489/2022, Nr. 2K-147-788/2022, Nr. 2K-214-976/2023).

22. Atkreiptinas V. Ž. ir jo gynėjo advokato E. Steckio dėmesys į tai, kad gynėjas baudžiamajame procese yra asmuo, įstatymų nustatyta tvarka teikiantis teisinę pagalbą įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam, ginantis jų teises ir interesus, jis laikomas vienu iš proceso dalyvių, vis dėlto, baudžiamoji byla yra nagrinėjama asmens, kuriam pareikšti kaltinimai nusikalstamos veikos padarymu, atžvilgiu, būtent apie šio asmens veiksmus ir jų teisinį vertinimą pasisako bylą išnagrinėjęs teismas. Tuo tarpu aplinkybės, susijusios su kaltinamąjį ginančio asmens išsakytais teiginiais, nuosprendyje yra nurodomos tik tuo atveju, kai jos yra esminės ir aiškiai susijusios su byloje kilusiais prieštaravimais. Pirmosios instancijos teisme nuteistojo V. Ž. gynėjas advokatas E. Steckis savo baigiamojoje kalboje (44 t., b. l. 55–82) prašė išteisinti V. Ž. nepasitvirtinus pareikštiems kaltinimams, pažymėjo, jog jo ginamasis negali būti laikomas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, o UAB „G.“ – perkančiąja organizacija, teigė, kad nebuvo padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala, neįrodyta, kad nuteistasis reikalavo D. K. duoti kyšį, taip pat gynėjas kvestionavo byloje apklaustų liudytojų parodymų patikimumą ir aptarė V. Ž. charakterizuojančias aplinkybes. Analogiški klausimai buvo keliami bylos nagrinėjimo metu, juos kėlė ne tik gynėjas advokatas E. Steckis, bet ir pats nuteistasis V. Ž.. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl V. Ž. kaltės pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 228 straipsnio 1 dalį, nuteistojo atitikimo valstybės tarnautojui prilyginamo asmens požymiams, UAB „G.“ pripažinimo perkančiąja organizacija, pagrindė dėl nusikalstamų veiksmų kilusią didelę turtinę ir neturtinę žalą, įvertino byloje apklaustų asmenų parodymų prieštaringumą, aptarė jų reikšmę ir konstatavo, kurie iš jų yra laikomi patikimais įrodymais, o kurie atmetami, kaip nepasitvirtinę, skirdamas bausmę teismas analizavo nuteistąjį V. Ž. charakterizuojančią medžiagą ir motyvavo skiriamos sankcijos griežtumą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad esminiai nuteistojo V. Ž. gynėjo advokato E. Steckio teiginiai, išsakyti baigiamosios kalbos metu, nuosprendyje buvo aptarti ir nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistas teismo nešališkumo reikalavimas.

23. Nuteistojo V. Ž. gynėjo advokato E. Steckio ir nuteistojo G. M. gynėjo advokato S. Juzukonio apeliaciniuose skunduose taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpciją ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą. Tokie argumentai yra deklaratyvūs. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas analizavo tiek V. Ž., G. M., P. B., J. M. ir L. B. kaltinančius, tiek teisinančius duomenis, nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis pripažįsta, jog šie asmenys padarė inkriminuotus nusikaltimus. Baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų objektyviųjų požymių konstatavimas nėra nekaltumo prezumpcijos ar in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo pažeidimas. Abejonių pašalinimo būdas yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑112-628/2023, Nr. 2K‑115‑387/2023, Nr. 2K-90-813/2025). Atsižvelgiant į tai, nekaltumo prezumpcija ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principas nebuvo pažeisti. Priešingai nei nurodoma V. Ž. gynėjo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas neperkėlė įrodinėjimo naštos nuteistajam V. Ž., jam nepalankios teismo išvados nėra grindžiamos vien tik prielaidomis ir abejonėmis, o padarytos, tinkamai įvertinus byloje surinktų duomenų visetą.

Dėl bylos duomenų pripažinimo įrodymais

24. Nuteistojo V. Ž., jo gynėjo advokato E. Steckio, nuteistojo G. M. gynėjo advokato S. Juzukonio ir nuteistojo L. B. teigimu, pirmosios instancijos teismas, grįsdamas V. Ž., G. M., P. B., J. M. ir L. B. kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes rėmėsi kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis, kurie neatitinka teisėtumo reikalavimų, specialistų išvadomis, kuriose pateikiamas teisės aiškinimas, nuteistojo J. M. ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės P. B., kurie buvo suinteresuoti bylos baigtimi, prieštaringais parodymais, išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo L. B. 2013 m. gruodžio 9 d. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu nurodytoms aplinkybėms, nepagrįstai vertino liudytojų A. Ž., A. K., R. K., V. J., S. Stasiūno, J. Š., M. P., A. A., N. Š., A. Č., ir R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, susijusią su apklausų metu išklausytais garso įrašais, kadangi liudytojai nebuvo įspėti apie teisę neduoti parodymų prieš save, nepakankamą reikšmę suteikė nuteistųjų V. Ž., G. M., L. B. teisiamajame posėdyje nurodytoms aplinkybėms, liudytojų S. G., V. J., S. Stasiūno parodymams, todėl teisėjų kolegija atlieka jų pakartotinę analizę.

25. Kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama dėl duomenų pripažinimo įrodymais, nustatyti BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalyse – įrodymais baudžiamajame procese pripažįstami tik leistini, įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, susiję su nagrinėjama byla, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Duomenys, kurie gaunami nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos, suvaržant įstatymų garantuotas žmogaus teises, laikomi gautais neteisėtu būdu ir negali būti pripažįstami įrodymais baudžiamajame procese (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-40-511/2019, Nr. 2K-7-1-788/2024, Nr. 2K‑233‑387/2024).

26. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą, taip užtikrinant žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą, apsaugant nuo valstybės, kitų institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų neteisėto kišimosi. Riboti konstitucinę žmogaus teisę į privatumą galima tik tada, kai tai daroma įstatymu, ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir visuotines vertybes, pavyzdžiui, renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, ir yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2011 m. birželio 21 d., 2014 m. gegužės 9 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai). Vienas iš atvejų, kai yra ribojama asmens teisė į privatų gyvenimą – kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai. Vertinant tokiu būdu gautus duomenis privaloma patikrinti: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti veiksmus, 2) ar jie atlikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytos tvarkos, 3) ar veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus, 4) ar duomenis, gautus atliekant žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑7‑1‑788/2024, Nr. 2K-233-387/2024, Nr. 2K-31-­654/2024). Kiekvienoje byloje kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo teisėtumas bei jų metu gautų duomenų pripažinimas įrodymais BPK 20 straipsnio prasme vertinamas individualiai, atsižvelgiant į byloje susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, kriminalinės žvalgybos subjektų pranešimų duomenis, pagal juos parengtų prokurorų teikimų ir teismo nutarčių turinį bei sankcionuotų kriminalinės žvalgybos veiksmų visumą. Nustačius nutarties, kuria sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, trūkumus ar duomenų rinkimo tvarkos pažeidimus, vertinama, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar yra esminiai, dėl kurių buvo pažeistos kaltinamojo teisės ar priimtas neteisėtas teismo sprendimas.

27. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo faktinis pagrindas yra informacija apie objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, lemiančius teisinį kvalifikavimą. Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2012 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XI-2394 redakcija) nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 131 straipsnyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2, 3 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 151¹ straipsnio 3 dalyje, 153, 162, 172, 173, 174, 175 straipsniuose, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 189¹ straipsnyje, 198 straipsnio 2 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 214, 215 straipsniuose, 225 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 1, 2 dalyse, 227 straipsnio 1, 2 dalyse, 228 straipsnio 1 dalyje, 228¹, 240 straipsniuose, 253 straipsnio 1 dalyje, 256 straipsnio 1 dalyje, 266 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 2, 3 dalyse, 301 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 1, 2 dalyse, 309 straipsnio 3 dalyje, arba apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis. Teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus yra 1) priklausomai nuo atliekamo veiksmo – apylinkių ar apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys, 2) neatidėliotinais atvejais, kai iškyla pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės ar valstybės saugumui – kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų, jų įgaliotų vadovų pavaduotojų, prokuroro nutarimai, kurie turi būti patvirtinti motyvuota nutartimi.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagoje esančius Specialių tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos prašymus dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir pratęsimo, Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro M. J. ir prokuroro Sergejaus Takvareli (Sergej Takvareli) teikimus, Šiaulių apygardos teismo nutartis, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą ir apklaususi (duomenys neskelbtini), surašiusį 2014 m. liepos 28 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą Nr. S6-14-81 (3 t., b. l. 33–92), 2014 m. lapkričio 17 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus Nr. 18-14-52 (4 t., b. l. 3–215), Nr. 18‑14-53 (5 t., b. l. 1–86), Nr. 18-14-54 (5 t., b. l. 87–161), Nr. 18-14-55 (6 t., b. l. 1–93), Nr. 18-14-56 (6 t., b. l. 94–180) ir Nr. 18-14-57 (7 t., b. l. 1–117), konstatuoja, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atlikti esant faktiniam ir teisiniam pagrindui. Bylos duomenys patvirtina, kad turint informacijos apie galimai rengiamus ir daromus nusikaltimus, tačiau nenustačius nusikalstamų veikų požymių, buvo atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas G. M., S. G., T. M., S. S. ir kitų asmenų (duomenys neišslaptinti) atžvilgiu, Specialių tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos prašymuose dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir pratęsimo, jų pagrindu parengtuose prokurorų teikimuose nurodyti duomenys apie galimai rengiamas ir daromas nusikalstamas veikas, atitinkančias nusikaltimų, numatytų BK 227 straipsnio 1, 2 dalyse, 300 straipsnio 2 dalyje, požymius, pažymėta, kad įprastiniais kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdais ir priemonėmis gauti asmenų kaltės įrodymų nepavyko, tiriami asmenys laikosi konspiracijos, artimai bendrauja tik su savo aplinkos patikimais ir anksčiau patikrintais asmenimis, slaptai atliekamais veiksmais siekiama nustatyti ir užfiksuoti nusikalstamos veikos požymius, papildomai nustatyti tiriamųjų tarpusavio ryšius, galimą piktnaudžiavimo mechanizmą. Taigi kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo pradėtas esant Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2012 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XI‑2394 redakcija) numatytam faktiniam pagrindui – turint informacijos apie galimai rengiamas ar daromas nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 1, 2 dalyse, 300 straipsnio 2 dalyje. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai (3 t., b. l. 33–92, 4 t., b. l. 3–215, 5 t., b. l. 1–161, 6 t., b. l. 1–180, 7 t., b. l. 1–117) patvirtina, kad 2013 m. vasario 14 d. – 2013 m. spalio 4 d. buvo užfiksuoti pokalbiai tarp G. M. ir kitų asmenų, kurių turinys patvirtina korupcinio pobūdžio nusikalstamus susitarimus.

29. Nuteistasis V. Ž., jo gynėjas advokatas E. Steckis, nuteistojo G. M. gynėjas advokatas S. Juzukonis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju egzistavo teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, pažymi, kad Šiaulių apygardos teismo nutartys, kuriomis sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, neatitiko jų turiniui keliamų reikalavimų. Tokie apeliantų teiginiai nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 23 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-696/2016 buvo suformuluoti reikalavimai teisėjo nutarčiai, kuria sankcionuojamas techninių priemonių naudojimas specialia tvarka – nepakanka apsiriboti bendromis, aptakiomis frazėmis, būtina aiškiai apibrėžti leistinų veiksmų apimtį, nurodant, kokioje vietoje, kokie veiksmai ir priemonės gali būti atliekami. Nors reikalavimai nutartyje nurodyti konkrečias kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo sąlygas kasacinės instancijos teismo praktikoje buvo suformuoti tik 2016 m., žmogaus teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą apribojimui taikomi materialieji ir procesiniai reikalavimai Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje buvo formuojami jau anksčiau, praktikos pokytis, turintis retrospektyvų poveikį, nepakeitė įstatymo turinio, tik konkretizavo jo taikymo tvarką, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog yra taikytinas tiek į ateitį, tiek retrospektyviai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d., balandžio 5 d. ir liepos 8 d. nutartis vertina aktualios teismų praktikos kontekste.

30. Tiek kriminalinės žvalgybos subjekto prašyme, tiek prokuroro teikime, tiek teismo pirmininko ar jo įgaliotų teisėjų nutartyje turi būti tiksliai nurodytas sankcionuojamų veiksmų pavadinimas, turinys, apimtis, laikas ir asmenys, prieš kuriuos leidžiama atlikti veiksmus, kad proceso dalyviai ir bylą nagrinėjantys teismai galėtų įvertinti tų veiksmų teisėtumą (teisinį pagrindą) ir pagrįstumą (faktinį pagrindą). Neapibrėžus konkrečių kriminalinės žvalgybos veiksmo taikymo ribų, sudaroma prielaida be teisinio pagrindo kontroliuoti privatų ir viešą asmens gyvenimą didesne apimtimi, nei leido teismas, ir pažeisti konstitucines teises (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-285-976/2018, Nr. 2K‑208‑1073/2021, Nr. 2K-168-594/2023). Tuo pačiu pažymėtina, kad reikalavimas tiksliai nurodyti sankcionuojamų veiksmų ribas negali būti suprantamas kaip perteklinių duomenų nurodymas. Nutartyse, kuriomis sankcionuojami kriminalinės žvalgybos veiksmai, turi būti nurodyti duomenys, būtini teisiniam ir faktiniam veiksmų pagrindui įvertinti, riboms nustatyti, t. y. susiję su objektu, vieta, terminu ir būdu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-696/2016, Nr. 2K-57-696/2017, Nr. 2K‑285‑976/2018, Nr. 2K-233-387/2024).

31. Atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą G. M., S. G., T. M., S. Stasiūno ir kitų asmenų (duomenys neišslaptinti) atžvilgiu buvo atlikti šie kriminalinės žvalgybos veiksmai:

31.1. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras M. J. 2013 m. sausio 9 d. teikimu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą prašydamas, vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsniu, sankcionuoti G. M. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slaptą kontrolę ir fiksavimą naudojant technines priemones specialia tvarka (3 t., b. l. 4–6). Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Boleslovas Kalainis 2013 m. sausio 9 d. nutartimi sankcionavo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų kontrolę ir fiksavimą naudojant technines priemones specialia tvarka ir jo ūkinių finansinių operacijų ir sąskaitos numerių, finansinių ir mokėjimo priemonių panaudojimo slaptą kontrolę nuo 2013 m. sausio 9 d. iki 2013 m. balandžio 9 d. (44 t., b. l. 150–151). Nutartyje nurodyta, kad, vadovaujantis kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos medžiaga, yra pagrindas taikyti specialiąsias technines priemones, bylos duomenys (pranešimai ir kt.) patvirtina, kad asmenys gali būti susiję su nusikalstamomis veiklomis.

31.2. Siekdamas inicijuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų pratęsimą, Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras S. Takvareli 2013 m. balandžio 4 d. teikimu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą prašydamas pratęsti techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka ir sekimą (3 t., b. l. 14–16). Šiaulių apygardos teismo (nutartį priėmusio teisėjo duomenys neišslaptinti) 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi sankcionuotas techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo pratęsimas G. M. atžvilgiu nuo 2013 m. balandžio 9 d. iki 2013 m. liepos 9 d. (3 t., b. l. 17–18). Nutarties priėmimo motyvai yra neišslaptinti.

31.3. Siekdamas inicijuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų pratęsimą prokuroras S. Takvareli 2013 m. liepos 5 d. teikimu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą prašydamas pratęsti techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka ir sekimą (3 t., b. l. 25–28). Šiaulių apygardos teismo pirmininkas B. Kalainis 2013 m. liepos 8 d. nutartimi sankcionavo techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo pratęsimą G. M. atžvilgiu nuo 2013 m. liepos 9 d. iki 2013 m. spalio 9 d. (3 t., b. l. 30–31). Nutartyje nurodyta, kad, vadovaujantis kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos medžiaga, yra pagrindas taikyti specialiąsias technines priemones, siekiant patikrinti asmenų dalyvavimą teikime nurodytose nusikalstamose veikose, bylos duomenys (byloje esantys pranešimai ir kt.) patvirtina, kad jie gali būti susiję su nusikalstamomis veiklomis.

32. Nesutiktina su nuteistojo V. Ž., jo gynėjo advokato E. Steckio ir nuteistojo G. M. gynėjo advokato S. Juzukonio teiginiais, jog iš Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d., balandžio 5 d. ir liepos 8 d. nutarčių nebuvo aiški atliktinų kriminalinės žvalgybos veiksmų apimtis. Visose trijose analizuojamose nutartyse aiškiai nurodomas asmuo, prieš kurį leidžiama atlikti veiksmus – G. M., nurodomas jo asmens kodas (Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. nutartyje dalis asmens kodo neišslaptinta, tačiau pirmi septyni skaitmenys sutampa), nurodomas veiksmų atlikimo laikas: 2013 m. sausio 9 d. – balandžio 9 d., 2013 m. balandžio 9 d. – liepos 9 d. ir 2013 m. liepos 9 d. – spalio 9 d. Nutartyse aiškiai nurodyti sankcionuojami veiksmai – 2013 m. sausio 9 d. nutartyje nurodoma, kad sankcionuojama G. M. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas naudojant technines priemones specialia tvarka (44 t., b. l. 150–151), 2013 m. balandžio 5 d. ir liepos 8 d. nutartyse – sankcionuojamas techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo pratęsimas (3 t., b. l. 17, 31).

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo vadovaujamasi Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 5 d. ir liepos 8 d. nutartimis sankcionuoto G. M. sekimo metu gautais duomenimis, bylos medžiagoje nėra informacijos, ar šie kriminalinės žvalgybos veiksmai apskritai buvo atliekami, plačiau šiuo klausimu nepasisako ir vertina tik techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka apimtį.

34. Techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ribos apibrėžtos Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje – tai fizinio ar juridinio asmens ūkinių, finansinių operacijų, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimo, asmenų pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų kontroliavimas ar fiksavimas, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma. Taigi, pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, nutartimi sankcionavus techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka buvo leidžiama kontroliuoti ir fiksuoti nutartyje nurodytų asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą, pokalbius telefonu, susižinojimą su kitais asmenimis elektroninių ryšių tinklais, juos sekti ir fiksuoti jų pokalbius su kitais asmenimis viešose vietose. Sutiktina su apeliantų teiginiais, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 5 d. ir liepos 8 d. nutarčių rezoliucinėse dalyse nebuvo detalizuotas sankcionuojamo veiksmo – techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka – turinys, vis dėlto, šis trūkumas, teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytinas esminiu pažeidimu, paneigiančiu atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų metu surinktų duomenų teisėtumą. Turi būti vertinamas visas nutarties turinys ir sprendimo esmė, analizuojama, ar tyrimo veiksmus realizavę pareigūnai aiškiai suprato konkrečių tyrimo veiksmų apimtį. Siekdama nustatyti, kaip kriminalinės žvalgybos veiksmus G. M. atžvilgiu atlikę pareigūnai suvokė jiems pavestų įgaliojimų apimtį, teisėjų kolegija atliko dalinį įrodymų tyrimą ir apklausė Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnįjį specialistą J. G., surašiusį 2014 m. liepos 28 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą Nr. S6-14-81 (3 t., b. l. 33–92), 2014 m. lapkričio 17 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus Nr. 18-14-52, 18‑14-53, 18‑14‑54, 18‑14-55, 18‑14‑56 ir 18‑14‑57 (4 t., b. l. 3–215, 5 t., b. l. 1–161, 6 t., b. l. 1–180, 7 t., b. l. 1–117), kuris teismui nurodė, kad, vykdant 2013 m. balandžio 5 ir liepos 8 d. nutartis, buvo tęsiama G. M. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio slapta kontrolė ir fiksavimas, naudojant technines priemones specialia tvarka, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolei ir fiksavimui buvo naudojama programa „Telepikas“, suteikianti galimybę kontroliuoti asmenų telefonus, paaiškino, kad naudojantis šia programa nereikia įrengti papildomos įrangos patalpose ar asmens telefone, to nebuvo daroma ir nagrinėjamu atveju, nes galimybę kontroliuoti ir fiksuoti telefoninius pokalbius sudarė telekomunikacijų operatoriai.

35. Teismo posėdyje pagarsinus Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d., balandžio 5 d., liepos 8 d. nutartis, Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos prašymus, Vilniaus apygardos prokuratūros teikimus, J. G. patvirtino, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nutarties rezoliucinė dalis skiriasi nuo vėlesnių nutarčių, bet pažymėjo, kad toks pokytis buvo susijęs ne su atliekamų kriminalinės žvalgybos veiksmų apimties pasikeitimu, o su pasikeitusia praktika, rengiant prašymus ir teikimus dėl veiksmų sankcionavimo. Todėl aplinkybė, kad J. G. yra pareigūnas, atlikęs kriminalinės žvalgybos veiksmus, nesudaro pagrindo abejoti jo nurodytų aplinkybių patikimumu. Nors tokio asmens parodymai turi ypatumų, kadangi jį riboja pareiga saugoti valstybės paslaptį, tačiau šis įsipareigojimas neužkerta kelio pareigūnui duoti parodymus apie žinomas bylos aplinkybes tiek, kiek nepažeidžiama pareiga saugoti jam patikėtą valstybės paslaptį. J. G. buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (BK 235 straipsnis), nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo suinteresuotumą iškreipti atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų apimtį ir klaidinti teismą, todėl jo nurodytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija vadovaujasi vertindama kriminalinės žvalgybos veiksmų teisinį pagrindą.

36. Bylos medžiagoje esantys kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai atitinka Specialių tyrimų tarnybos pareigūno J. G. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, jog nuo 2013 m. balandžio 9 d. G. M. teisė į privatų gyvenimą buvo ribojama ta pačia apimtimi, kaip ir anksčiau – programinės įrangos pagalba buvo toliau kontroliuojami ir fiksuojami jo telefoniniai pokalbiai, nėra gauta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad slaptus veiksmus realizavusiems pareigūnams būtų nesuprantamos teismo nutartimis sankcionuotų veiksmų apimtys, ar kad buvo padaryti didesni, nei būtina tyrimui, G. M. teisės į privatumą pažeidimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 5 d. ir liepos 8 d. nutartimis buvo leista tęsti tuos pačius veiksmus, kokie buvo sankcionuoti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartimi – G. M. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slaptą kontrolę ir fiksavimą. Vykdant visas tris nutartis buvo kontroliuojami G. M. pokalbiai telefonu su kitais asmenimis, jie buvo fiksuojami, taigi techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka atitiko Kriminalinės žvalgybos įstatyme apibrėžtas šių priemonių panaudojimo taikymo ribas. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys buvo patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais – yra aiškūs užfiksuotų telefoninių pokalbių dalyviai, apklausų ikiteisminio tyrimo metu buvo klausomasi garso įrašų, asmenys patvirtino, jog girdimas jų balsas, kiti bylos duomenys – pvz., nuteistojo J. M., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės P. B., liudytojų R. G. parodymai, patvirtina, kad G. M. su V. Ž., J. M. aktyviai bendravo, tarėsi dėl pirkimų sąlygų, kainų, kaip išvengti nustatytos tvarkos (neskelbti pirkimų, ištaisyti klaidas pasiūlymuose ir pan.). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai – techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – atlikti esant Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytiems faktiniam ir teisiniam pagrindams, o teismo nutarčių, kuriomis šie veiksmai sankcionuoti, trūkumai nepripažintini esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, atliktų veiksmų taikymo ribos nebuvo pažeistos.

37. Nuteistojo G. M. gynėjas advokatas S. Juzukonis apeliaciniame skunde teigia, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami ne turint duomenų apie galimai padarytas nusikalstamas veikas ar rengimąsi jas padaryti, o tikintis, kad paaiškės naujų aplinkybių. Tokie advokato teiginiai nepagrįsti. Kriminalinės žvalgybos veiksmų paskirtis – turimos informacijos pagrindu rinkti duomenis, būtinus ikiteisminiam tyrimui pradėti, o informacijai nepasitvirtinus – ikiteisminio tyrimo vykdymo pagrindui paneigti. Kriminalinės žvalgybos įstatymas nereglamentuoja, kiek laiko valstybės institucijos gali vykdyti kriminalinės žvalgybos tyrimą, kokios apimties nusikalstamų veikų atskleidimo gali būti siekiama, kad neviešo pobūdžio žvalgybiniai veiksmai būtų laikomi teisėtais, tačiau kai, įvertinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad, ilgesnį laiką tęsiant kriminalinės žvalgybos tyrimą, buvo siekiama ne nustatyti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o tik dirbtinai pasunkinti kriminalinės žvalgybos objekto baudžiamąją atsakomybę, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigūnų veiksmai neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161-693/2019, Nr. 2K-118-788/2024, Nr. 2K‑7‑119‑719/2024). Tuo pačiu pažymėtina, kad įstatymų pažeidimu paprastai nelaikytinos situacijos, kai teisėtai atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus dėl vienų asmenų galimų neteisėtų veiksmų, atsitiktinai gaunama informacija apie bet kokio kito asmens galimai nusikalstamą veiką ir nusprendžiama atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus patikrinti ir naujai paaiškėjusią informaciją. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pasakyta, kad kai esama įtariamojo kontaktų su trečiaisiais asmenimis, institucijoms gali būti leidžiama slapta kontroliuoti ir pastaruosius su sąlyga, kad šį apribojimą, laikantis nacionalinės teisės, pateisina primygtinis poreikis (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas bylose Graviano prieš Italiją, D’Auria ir Balsamo prieš Italiją, Greuter prieš Nyderlandus).

38. Nagrinėjamu atveju svarbu atskirti, dėl kokių nusikalstamų veikų buvo pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas, kokia buvo jo dinamika, realus tikslingumas, ir dėl kokių veikų yra priimtas skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos viršininko Ž. B. 2013 m. sausio 8 d. prašyme dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo nurodoma, kad 2013 m. sausio 7 d. pradėtoje kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje yra informacijos apie G. M. ir kitų asmenų galimai rengiamus ir daromus nusikaltimus, numatytus BK 227 straipsnio 1, 2 dalyse, 300 straipsnio 2 dalyje, tačiau nusikalstamų veikų požymiai nėra nustatyti, todėl ikiteisminis tyrimas nepradėtas, siekiant nustatyti nusikalstamos veikos požymius, įrodyti rengiamas ir daromas nusikalstamas veikas, nustatyti galimą piktnaudžiavimo mechanizmą reikia atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus – panaudoti technines priemones specialia tvarka (3 t., b. l. 5), veiksmai sankcionuoti nuo 2013 m. sausio 9 d. (44 t., b. l. 150–151), reikšmingi įvykiai užfiksuoti 2013 m. vasario 14 d. (3 t., b. l. 35), ikiteisminis tyrimas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį pradėtas 2013 m. rugpjūčio 13 d. (1 t., b. l. 3–5), pagal BK 228 straipsnio 2 dalį – 2013 m. spalio 18 d. (1 t., b. l. 18–21). Skundžiamu nuosprendžiu G. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad padėjo V. Ž. piktnaudžiauti tarnyba. Šių nusikalstamų veiksmų požymiai buvo užfiksuoti būtent kriminalinės žvalgybos tyrimo metu. Objektyvieji papirkimo požymiai yra pasiūlymas, pažadas ar susitarimas duoti kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, o padėjimo piktnaudžiauti – pagalba valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui piktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktomis teisėmis, pareigomis ir įgaliojimais, juos panaudoti arba nepanaudoti priešingai tarnybos interesams. Taigi abu šiuos nusikaltimus sieja neteisėti, korupcinio pobūdžio susitarimai, kurių požymiai buvo nustatyti inicijuojant kriminalinės žvalgybos tyrimą.

39. Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kriminalinės žvalgybos tyrimas gali būti atliekamas ne tik tuo atveju, kai turima informacijos apie padarytą nusikaltimą, bet ir kai turima informacijos apie rengiamą nusikaltimą. Teisiškai reikšmingos tiriamų veikų aplinkybės gali paaiškėti ne iš karto, vienu metu, bet palaipsniui, todėl net ir turint tam tikrų duomenų apie galimai nusikalstamus asmens veiksmus, jie ne visada būna nustatomi vos tik pradėjus taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus, kadangi tai gali nulemti įvairios objektyvios aplinkybės – asmenys gali atidėti savo aktyvių veiksmų vykdymą, svarstyti dėl jų teisėtumo ir daryti tam tikras pertraukas ir kt. Tuo pačiu akivaizdu tai, jog siekiant nustatyti tam tikros nusikalstamos veikos požymius, tyrimo veiksmai ne tik gali, bet privalo trukti tam tikrą objektyviai pateisinamą laiką, taip nustatant asmenų tarpusavio ryšius, galimų korupcinių veikų apimtį, veikimo schemą, patikrinant jau turimą informaciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑69‑697/2025 yra išaiškinęs, kad sudėtingose, daugiaveiksmėse bylose kriminalinės žvalgybos tyrimo tęsimą ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo momentą gali nulemti ir tai, kad ne visų rengiamų ar daromų nusikalstamų veikų požymiai paaiškėja vienu metu. Vėlesnis ikiteisminio tyrimo pradėjimas gali būti pateisinamas siekiu nepakenkti tyrimo sėkmei dėl kitų nusikalstamų veiksmų.

40. Šiuo atveju kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo pradėti siekiant patikrinti G. M. ir kitų asmenų galimai nusikalstamus veiksmus, tiriami asmenys laikėsi konspiracijos, artimai bendravo tik su savo aplinkos asmenimis. Kaip matyti iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų, slaptų veiksmų atlikimas buvo viena pagrindinių priemonių, leidusių patikrinti, ar pasitvirtino pirminė informacija apie galimai daromas korupcinio pobūdžio veikas, ilgesnis veiksmų atlikimas leido nustatyti veiklos modelį, su daromomis nusikalstamomis veikomis susijusius asmenis, jų vaidmenis ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Bylos duomenys, tarp jų ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, patvirtina, kad informacija apie teisiškai reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes aiškėjo palaipsniui. Kriminalinės žvalgybos tyrimo pradžioje užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tik pagrindė pirminę informaciją, kad galimai yra vykdomos korupcinio pobūdžio veikos, tokią informaciją reikėjo patikrinti, vėliau buvo nustatytas G. M. bendravimas su kitais asmenimis – V. Ž., J. M., jų bendravimo pobūdis ir turinys sudarė pagrindą įtarti, kad kiti asmenys taip pat gali būti susiję su nusikalstama veika. Būtent dėl atliekamo veiksmingo ir efektyvaus kriminalinės žvalgybos tyrimo, aiškinantis pirminę informaciją dėl G. M. veiksmų, buvo nustatytos aplinkybės, susijusios su jo ir kitų asmenų atliekamais viešųjų pirkimų organizavimo tvarkos pažeidimais, nustatytos neteisėtų susitarimų aplinkybės, kuriomis remiantis ir buvo pareikšti įtarimai. Duomenų, kad veiksmus atlikę pareigūnai siekė piktnaudžiauti savo įgaliojimais ar veikė pažeisdami įstatymą, ar kad slapta kontroliuodami G. M. siekė kitų, nei Kriminalinės žvalgybos įstatyme, numatytų tikslų, nenustatyta. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad aptartais kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmais nebuvo siekiama dirbtinai pasunkinti kriminalinės žvalgybos metu stebimų asmenų baudžiamosios atsakomybės ar tikintis atsitiktinai atskleisti kokią nors naują nusikalstamą veiką. Įvertinusi nagrinėjamame kriminalinės žvalgybos tyrime pareigūnų analizuotų nusikalstamų veikų požymius turinčių veiksmų pobūdį (galimai vykdomos korupcinio pobūdžio veikos, susijusios su visuotiniu mastu reikšmingos bendrovės UAB „G.“ vadovo neteisėtu elgesiu), viešo intereso apsaugos užtikrinimo svarbą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kriminalinės žvalgybos veiksmų trukmė atitiko pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus, buvo proporcinga tyrimo apimčiai ir galimai rengiamų, daromų nusikalstamų veikų išaiškinimo galimybėms.

41. Nuteistojo V. Ž. ir jo gynėjo advokato E. Steckio apeliaciniame skunde pažymima, kad nebuvo priimtas teismo sprendimas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gautos informacijos panaudojimo baudžiamojoje byloje, tačiau, vadovaujantis nuosprendžio priėmimo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu, toks procesinis veiksmas ir neturėjo būti atliekamas. Kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese tvarką nustato generalinis prokuroras (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. I‑383 patvirtintų Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, BPK normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese 19 punkte nustatyti kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo būdai: 1) pateikiant prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai apibendrintą kriminalinės žvalgybos informaciją, 2) perkeliant kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos dokumentus ar jų išrašus į baudžiamąją bylą, 3) surašius kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą ir pateikiant jį baudžiamajai bylai. Nagrinėjamu atveju Specialių tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas V. D. 2014 m. rugpjūčio 21 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos viršininkui D. P. prijungimui prie baudžiamosios bylos Nr. 07-1-515-13 pateikė 2014 m. liepos 28 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą Nr. S6-14-81 (3 t., b. l. 33–92), 2014 m. lapkričio 18 d. pateikė 2014 m. lapkričio 17 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus Nr. 18-14-52, 18-14-53, 18‑14‑54, 18-14-55, 18-14-56, 18-14-57 (4 t., b. l. 3–215, 5 t., b. l. 1–161, 6 t., b. l. 1–180, 7 t., b. l. 1–117). Toks būdas laikytinas tinkamu kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotų duomenų panaudojimu baudžiamojoje byloje. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gautus duomenis pripažino leistinais įrodymais.

42. Nuteistojo V. Ž. ir jo gynėjo advokato E. Steckio vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinktus duomenis, savo iniciatyva siūlė proceso dalyviams, kaip turėtų būti atliekamas garso įrašų tyrimas. Pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu buvo išklausyti tik du garso įrašai, po to teismas nesiūlė proceso dalyviams analizuoti likusius duomenis ar teikti pastabas dėl jų, tuo tarpu priimdamas nuosprendį vadovavosi visa kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiaga. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisiamojo posėdžio protokolus ir skundžiamą nuosprendį, su tokiomis apeliantų išvadomis nesutinka. Iš bylos nagrinėjimo teisiamuosiuose posėdžiuose pirmosios instancijos teisme eigos matyti, kad būtent proceso dalyviai, o ne teismas, prieštaravo garso įrašų ir apklausų, kurių metu liudytojai buvo apklausiami apie telefoninius pokalbius, protokolų garsinimui:

42.1. Jau pirmojo 2020 m. liepos 7 d. teisiamojo posėdžio metu bylą nagrinėjantis teismas proceso dalyvių klausė, ar bus prašymų išklausyti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotus telefoninius pokalbius, V. Ž. gynėjas advokatas J. Jasaitis nurodė, kad norės, todėl teismas įpareigojo jį kitame posėdyje pateikti sąrašą norimų išklausyti įrašų.

42.2. 2021 m. balandžio 6 d. teisiamojo posėdžio metu teismas garsino liudytojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir pranešė proceso dalyviams, kad liudytojas buvo apklaustas apie garso įrašus, prokurorė klausė teismo, ar R. K. bus kviečiamas dar kartą garsinant garso įrašus, teismas atsakė, kad turbūt nebus kviečiamas, todėl prokurorės prašymu teismas pagarsino liudytojo parodymus dėl 2013 m. birželio 19 d. ir rugpjūčio 21 d. pokalbių, G. M. gynėjas advokatas S. Juzukonis pažymėjo, kad liudytojas buvo apklausiamas apie neištirtus dokumentus – garso įrašus, nes tuo metu nebuvo surašytas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, nepaisant to, teismas pagarsino R. K. apklausos protokolą.

42.3. 2021 m. balandžio 29 d. teisiamojo posėdžio metu buvo apklausiama liudytoja R. G., jai užduoti klausimai apie pokalbius, kurių buvo duota klausytis ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja nurodė, kad pokalbių turinio neatsimena, todėl prokurorė prašė garsinti apklausos protokolą ir spręsti dėl garso įrašų išklausymo, G. M. gynėjas advokatas S. Juzukonis prašė apklausos dalies, kai liudytoja komentavo pokalbius, negarsinti, sakydamas, kad reikia pirma ištirti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus, teismas šios apklausos protokolo dalies negarsino ir informavo R. G., kad ji galimai turės dalyvauti dar viename posėdyje, kai bus klausomasi įrašų. Šio posėdžio metu teismas vėl iškėlė klausimą dėl garso įrašų klausymosi teisiamajame posėdyje tikslingumo, klausdamas, kokia apimtimi, proceso dalyvių vertinimu, turi būti klausomi garso įrašai, ir įpareigodamas iki kito posėdžio šį klausimą apsvarstyti.

42.4. 2021 m. gegužės 6 d. teisiamojo posėdžio metu teismas garsino liudytojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl garso įrašų, G. M. gynėjas advokatas S. Juzukonis garsinimui prieštaravo. Prokurorė posėdžio metu prašė pagarsinti liudytojos R. G. apklausos protokolą, nurodė teismui, kad anksčiau buvo nutarta, jog liudytoja bus kviečiama, kai bus klausomasi įrašų, teismas nurodė, kad dar nėra aišku, ar liudytoja bus pakartotinai kviečiama ir ar bus prašymų klausytis garso įrašus.

42.5. 2021 m. spalio 20 d. teisiamojo posėdžio metu teismas apklausdamas V. Ž. klausė proceso dalyvių nuomonės dėl garso įrašų išklausymo tikslingumo, V. Ž. neprieštaravo, teismas siūlė išklausyti įrašus, kurie yra perkelti į V. Ž. kaltinimą, G. M. gynėjas advokatas S. Juzukonis nurodė, kad pirmiau turi būti ištirti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, jų teisėtumas ir leistinumas, nes apklausų metu buvo duodama klausytis pokalbių nesant surašytų protokolų, neaiškus garso įrašų turinys, kokia dalis buvo naudojama, V. Ž. gynėjas advokatas E. Steckis pritarė, P. B. gynėjas advokatas Romualdas Drakšas paliko spręsti teismo nuožiūra, prokurorė nurodė, kad vertinant kiekvieną epizodą būtų patogiau iš karto perklausyti susijusius įrašus. Teismas perklausė garso įrašus Nr. IID 4022, IID 4114.

42.6. 2022 m. vasario 11 d. ir 2022 m. vasario 25 d. teisiamųjų posėdžių metu vyko bylos medžiagos garsinimas, pagarsinti ir bylos tomai, kuriuose yra kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai bei CD laikmenos. Baigęs garsinti bylos medžiagą teismas proceso dalyvių klausė, ar jie turi prašymų dėl įrodymų tyrimo, prokurorė nurodė, kad nėra išspręstas klausimas dėl garso įrašų, pažymėjo, kad ji įrašų garsinti neprašo, tik liudytojų parodymų apie jų išklausytus garso įrašus dalis. J. M., P. B., L. B., G. M. ir V. Ž., jų gynėjai advokatai Leonora Vasiliauskienė, S. Juzukonis, I. Botyrienė ir R. Drakšas dėl įrodymų tyrimo papildymo prašymų neturėjo, advokatas R. Drakšas prašė atmesti prokurorės prašymą nurodydamas, kad proceso dalyviai yra susipažinę su bylos medžiaga, tai, kas yra bylos medžiagoje, yra įrodymai, ne vien tik tai, kas yra perskaityta teisme, advokatas S. Juzukonis nurodė, kad buvo neištirti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, baigiamosiose kalbose prašys jų nepripažinti įrodymais, advokatas E. Steckis nurodė, kad pokalbių pagarsinimo klausimas buvo atidėtas, jie įrašų neperklausė.

42.7. 2022 m. gruodžio 5 d. teisiamajame posėdyje įrodymų tyrimas buvo atnaujintas. 2023 m. vasario 10 d. teisiamojo posėdžio metu teismas proceso dalyvių klausė, ar prieš baigiant įrodymų tyrimą jie turi prašymų, proceso dalyviai jų neturėjo (39 t., b. l. 116–135, 40 t., b. l. 162–171, 41 t., b. l. 6–14, 25–33, 42 t., b. l. 1–17, 90–106, 113–123, 44 t., b. l. 158–170).

43. Šie bylos duomenys patvirtina, kad, priešingai, nei nurodo nuteistasis V. Ž. ir jo gynėjas advokatas E. Steckis, teismas užtikrino proceso dalyvių teises aktyviai dalyvauti nagrinėjant bylą, pateikti prašymus, taip pat ir dėl tam tikrų bylos duomenų tyrimo, pareikšti nuomonę visais klausimais, turinčiais reikšmės bylos teisingam išsprendimui. Pirmosios instancijos teismas kartu su kita bylos medžiaga, proceso dalyviams neprieštaraujant, išvardydamas paskelbė (42 t., b. l. 116–117) ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjimo teisme metu gautus duomenis, tarp jų ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus bei CD laikmenas. Proceso dalyviai turėjo galimybę pareikšti konkrečius prašymus dėl garso įrašų perklausymo ar patys savarankiškai susipažinti su bylos medžiaga (perklausyti telefoninius pokalbius) ir teisiamojo posėdžio metu reikšti tam tikrus prieštaravimus dėl jų turinio. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, proceso dalyviams buvo sudarytos galimybės susipažinti su visa bylos medžiaga, taip pat ir su garso įrašais, pasidaryti jų kopijas, reikšti prieštaravimus dėl šių duomenų turinio. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu apeliantai, ginčijantys garso įrašų, kaip įrodymų byloje, panaudojimą, galimybe juos perklausyti nepasinaudojo, nereiškė prašymų, susijusių su šių duomenų ištyrimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija savo iniciatyva atliko dalinį įrodymų tyrimą ir apklausė (duomenys neskelbtini) apie kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo tvarką ir eigą. BPK 242¹ straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą rūpintis, kad baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta darant kiek įmanoma mažiau teisiamojo posėdžio pertraukų. Greitai bylas nagrinėti teismą įpareigoja ir BPK 1 straipsnyje nurodyta baudžiamojo proceso paskirtis – tame tarpe ginant teises bei laisves, interesus greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas.

44. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad vertinant kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinktus duomenis buvo padaryti procesiniai pažeidimai, kurie galėtų būti pripažinti esminiais, nulėmusiais neteisėto nuosprendžio priėmimą. BPK 242 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tiesioginio įrodymų ištyrimo taisyklė, nustatanti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, išklausyti į teismo posėdį pašauktų ekspertų ir specialistų išvadas bei paaiškinimus, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. Kai reikšminga procesui informacija – garso įrašas – yra įrašyta į laikmeną (pvz., kompaktinę plokštelę) ir ši laikmena neturi BPK 91 straipsnyje nurodytų daikto požymių, toks įrašas laikytinas dokumentu (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas). BPK 290 straipsnyje išdėstytos dokumentų patikrinimo teisme taisyklės, kuriose nenustatyta pareiga atlikti garso įrašų perklausą. Tai paprastai priklauso nuo proceso dalyvių motyvuoto prašymo ir konkrečių bylos aplinkybių, pvz., kai kelia abejonių įrašyto pokalbio faktas, garso įrašo autentiškumas, yra objektyvių prielaidų manyti, jog kitame dokumente – tyrimo veiksmų protokole ar jo priede – suvestinėje (stenogramoje) yra iškraipytas ar netiksliai užrašytas konkretaus pokalbio turinys ir pan.) (pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526/2008, Nr. 2K-201/2012, Nr. 2K-50-942/2021). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose esančių telefoninių pokalbių išklotinių turinį pirmosios instancijos teismas įvertino kitų byloje esančių duomenų kontekste ir jose nurodytomis aplinkybėmis rėmėsi tiek, kiek jas patvirtina kiti objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, apkaltinamąjį nuosprendį grindžiant šiais duomenimis BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimai nebuvo pažeisti.

45. Nuteistojo V. Ž. ir jo gynėjo advokato E. Steckio vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Viešųjų pirkimų kontrolės skyriaus specialisčių A. P. ir D. S. (M.) 2014 m. gruodžio 12 d. išvadą Nr. 4S-4165 (16 t., b. l. 9–17), specialistės A. P. 2016 m. balandžio 4 d. išvadą Nr. 4S-995 (16 t. b. l. 135–140), specialisčių A. P. ir D. S. (M.) 2018 m. kovo 2 d. išvadą Nr. 4S-331 (16 t., b. l. 157–158). Nurodo, kad šios specialistų išvados negali būti laikomos įrodymais, nes jose yra aiškinamas teisės normų turinys. Teisėjų kolegija, įvertinusi šių duomenų turinį, konstatuoja, kad apeliantų argumentai yra iš dalies pagrįsti, kadangi tam tikri specialisčių teiginiai peržengia jų kompetencijos ribas ir laikytini teisės aiškinimu.

46. Pagal BPK 89 straipsnio 1 dalį specialistu laikomas reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ar pateikti išvadą arba paaiškinimą jo kompetencijos klausimais. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teisinės žinios teismo ekspertizėje nelaikomos specialiosiomis žiniomis, teismo ekspertai negali duoti išvadų teisiniais klausimais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑181-507/2016, Nr. 2K‑293‑788/2018). Tai, kad specialiosios žinios nėra teisinės žinios ir įstatymą gali taikyti tik teismas, nurodyta ir 2014 m. gruodžio 12 d. Europos Komisijos teisingumo efektyvumui stiprinti rekomendacijų Nr. CEPEJ(2014)14 „Dėl teismo eksperto vaidmens procese Europos Sąjungos valstybėse narėse“ 17 punkte – ekspertas pagal savo kvalifikaciją ir turimas specialiąsias žinias pateikia teismui išvadas, jo vaidmuo skiriasi nuo teisėjo, kuris sprendžia teisės klausimus, pats ekspertas taikyti ar interpretuoti teisės negali, bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. sausio 18 d. įsakyme Nr. 1‑14 „Dėl rekomendacijų dėl užduočių specialistams ir ekspertams skyrimo patvirtinimo“ rekomendacijų 7.1 papunktyje, pabrėžiant, kad duomenų procesinis įrodomasis vertinimas, kaltės ar kitų nusikalstamos veikos sudėties elementų nustatymas, veiksmų kvalifikavimas ir teisinės atsakomybės rūšies nustatymas nepriklauso nei specialistų, nei ekspertų kompetencijai. Specialisto atliekamo tyrimo paskirtis – esant poreikiui padėti teismui teisingai suvokti tam tikras aplinkybes, specialisto išvadoje pateikiamos išvados yra tik prielaida teisinei išvadai, tuo tarpu konstatuoti, kad tam tikri asmens veiksmai yra neteisėti, atitinka nusikalstamos veikos požymius, spręsti kitus teisinius klausimus gali tik bylą nagrinėjantis teismas, todėl išvados, kuriomis aiškinamas teisės normos turinys, nelaikytinos įrodymų šaltiniu, tik kaip nuomonė dėl teisės aiškinimo ir taikymo.

47. Nagrinėjamoje byloje Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyrius 2014 m. rugpjūčio 6 d. užduotimi Nr. 4-01-4484, 2014 m. rugpjūčio 8 d. užduotimi Nr. 4-01-4565, 2014 m. lapkričio 11 d. užduotimis Nr. 4-01-6788, Nr. 4-01-6785, Nr. 4‑01‑6788 kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą prašydamas atlikti UAB „G.“ pagal jos ir AB „L.“ 2013 m. gegužės 9 d., gegužės 22 d., liepos 15 d., rugpjūčio 12 d., rugpjūčio 13 d. statybos rangos sutartis vykdytų Vilniaus geležinkelio stoties metalo laužo sandėliavimo gelžbetotinės aikštelės su valymo įrenginiais statybos darbų, Panevėžio stoties pastato rekonstrukcijos II etapo darbų, Elektrinės centralizacijos posto Kužių geležinkelio stotyje rekonstrukcijos darbų, Elektrinės centralizacijos posto Kužių geležinkelio stotyje reikalingų medžiagų, Geležinkelio stoties pastoto Gustonių kaime remonto darbų ir Šeštokų stoties administracinio pastato 1B2P stogo remonto darbų pirkimų ir sudarytų sutarčių tyrimą, įvertinti ir pateikti išvadą, ar AB „L.“ vykdant pirkimų procedūras ir nustatant laimėtojus, sudarant sutartis, nebuvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimai, jei taip, kokiais veiksmais ir kokių teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti, esant galimybei pateikti išvadą dėl pasekmių, atsiradusių dėl padarytų pažeidimų ir už jas atsakingų asmenų (15 t., b. l. 87, 127, 16 t., b. l. 41–42, 68, 89–90).

48. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba pasižymi išskirtiniu statusu – šiuo metu ji yra vienintelė institucija, turinti įgaliojimus atlikti viešųjų pirkimų kontrolės ir priežiūros veiksmus. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Viešųjų pirkimų tarnyba, be kitų savo funkcijų, teikia metodinę pagalbą, rengia rekomendacijas ir gaires Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo ir įgyvendinimo, pirkimų planavimo ir jų atlikimo klausimais, moko perkančiąsias organizacijas, neatlygintinai konsultuoja perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus šio įstatymo taikymo klausimais. Atsižvelgiant į tai, šios institucijos specialistai atlikdami tyrimą tam tikra dalimi vertina ir pasisako dėl tiriamų asmenų veiksmų atitikimo Viešųjų pirkimų įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatoms, dėl vykdytų pirkimų tvarkos laikymosi, perkančiosioms organizacijoms keltų kriterijų ir pan. ir tokios institucijos specialistų išvados nelaikomos teisės aiškinimu. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba tyrimo metu sustabdė išvados pateikimą, kol bus gauta nuomonė iš Europos Komisijos ir bus priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1533/2014, tai, nuteistojo V. Ž. ir jo gynėjo vertinimu, patvirtina, jog specialistės neturėjo specialių žinių, kad galėtų pateikti išvadą. Tokie teiginiai nepagrįsti. Specialistas, kuriam pavesta atlikti tyrimą, savarankiškai pasirenka analizės metodus, kurie, jo vertinimu, yra reikšmingi informacijai, siejamai su byla, betarpiškai suvokti ir atskleisti, vertinti gautus rezultatus ir formuluoti išvadas. Specialisto procesinis savarankiškumas atliekant pavestus tyrimus yra pagrindinis jo teikiamos išvados patikimumo garantas, todėl negali būti ribojamas ar kvestionuojamas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog specialistės A. P. ir D. S. (M.) neatitiko specialisto tyrimui būtinų kvalifikacijos reikalavimų ir negalėjo tinkamai atlikti joms paskirtų užduočių, nėra duomenų apie nepagrįstą tyrimo vilkinimą, todėl apeliantų argumentai, jog specialistės neturėjo specialių žinių, atmestini.

49. Vis dėlto sutiktina su tam tikrais nuteistojo V. Ž. ir jo gynėjo advokato E. Steckio apeliacinio skundo teiginiais, jog dalis specialisčių A. P. ir D. S. (M.) išvadose nurodomų teiginių peržengia jų kompetencijos ribas ir laikytini teisės aiškinimu. 2014 m. gruodžio 12 d. specialisto išvadoje Nr. 4S-4165 nurodyta: „<...> pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje <...> 2 dalies nuostatas <...> todėl toks sandoris turi būti pripažintas neteisėtu <...> pažeidė Viešųjų pirkimo įstatymo 3 straipsnio <...> 2 dalies nuostatas, todėl toks sandoris turi būti pripažintas neteisėtu <...>“ (16 t. b. l. 11, 14), 2016 m. balandžio 4 d. specialisto išvadoje Nr. 4S-995 nurodyta, kad „<...> Vidaus sandoris Nr. 1 turi būti pripažintas neteisėtu <...> toks sandoris turi būti pripažintas neteisėtu <...> toks sandoris turi būti pripažintas neteisėtu <...>“ (16 t., b. l. 137, 138, 140). Atsižvelgiant į tai, kad teisės aiškinimas yra tik bylą nagrinėjančio teismo, o ne proceso dalyvių ar specialistų prerogatyva, šiais specialisčių teiginiais teisėjų kolegija vertindama V. Ž. ir G. M. veiksmų teisėtumą nesivadovauja.

50. Apeliantų manymu, Viešųjų pirkimų tarnybos specialistės A. P. ir D. S. (M.) nepagrįstai atliko specialisto tyrimą, kadangi jį vykdyti buvo pavesta ne joms, o Ž. P.. Tokie teiginiai nepagrįsti. Iš Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus 2014 m. rugpjūčio 6 d. užduoties Nr. 4-01-4484, 2014 m. rugpjūčio 8 d. užduoties Nr. 4-01-4565, 2014 m. lapkričio 11 d. užduočių Nr. 4‑01‑6788, Nr. 4-01-6785, Nr. 4-01-6788 matyti, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos ikiteisminio tyrimo skyrius kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, kaip į tyrimus atliekančią instituciją, kurios vadovas buvo Ž. P., o ne konkrečiai į vieną iš specialistų. Teisėjų kolegija nagrinėdama bylą apeliacine tvarka atliko dalinį įrodymų tyrimą ir apklausė specialistę A. P., kuri nurodė, kad užduotį atlikti specialisto tyrimą jai pavedė jos tiesioginis vadovas, o specialistė D. S. (M.) apklausos apeliacinės instancijos teisme metu nurodė, kad nebuvo asmeniškai Specialiųjų tyrimų tarnybos pakviesta atlikti specialisto tyrimą, tą padaryti pavedė jos vadovas. Taigi specialisto išvadas parengė tinkami asmenys. Apeliantai skunde pažymi, kad išvadoje nurodoma, jog 2014 m. gegužės 30 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-90 patvirtintų Viešųjų pirkimų procedūrų vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklių 22 punkte numatyta, kad vertinimo metu nustačius įstatymo ir (ar) su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, turėjusius įtakos pirkimo rezultatams, kai pirkimas pasibaigęs sudarius pirkimo sutartį, perkančioji organizacija informuojama, kad imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, turi būti pateikta tarnybos rekomendacija nutraukti pirkimo sutartį ir, esant poreikiui, organizuoti naują pirkimą bei nustatomas protingas terminas perkančiajai organizacijai raštu informuoti apie priimtus sprendimus dėl pirkimo sutarties nutraukimo, o tokio kreipimosi ir pranešimo iki pat UAB „G.“ likvidavimo nebuvo pateikta, tačiau Viešųjų pirkimų tarnybos vykdomų veiksmų pagrįstumas yra tik pačios institucijos ir ją kontroliuojančių subjektų vertinimo dalykas, baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas pasisakyti šiais klausimais neturi diskrecijos.

51. Nuteistasis V. Ž. ir jo gynėjas advokatas E. Steckis ginčija duomenis, pateiktus specialistų tyrimui. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus 2014 m. rugpjūčio 6 d. užduotyje Nr. 4‑01‑4484, 2014 m. rugpjūčio 8 d. užduotyje Nr. 4-01-4565, 2014 m. lapkričio 11 d. užduotyse Nr. 4-01-6788, Nr. 4-01-6785, Nr. 4-01-6788 kaip tyrimui reikšminga informacija buvo pateikti ne ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, o kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiaga, skirta vidiniam naudojimui. Apeliantų vertinimu, telefoninių pokalbių stenogramos Viešųjų pirkimų tarnybai buvo pateiktos selektyviai, tendencingai, kaip jau neva ištirtos, nors tuo metu net nebuvo surašyti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad užduotyse nurodoma, jog UAB „G.“ yra perkančioji organizacija, mano, kad specialistės buvo verčiamos priimti analogiškas išvadas. Teisėjų kolegijos manymu, tokie apeliantų teiginiai yra subjektyvūs. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. I‑383 patvirtintų Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, BPK normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese 23 punkte nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus surašantys pareigūnai turi diskreciją pasirinkti protokolo surašymo laiką – protokolas gali būti surašomas ir kriminalinės žvalgybos tyrimo, ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir iki kriminalinės žvalgybos informacijos išslaptinimo, ir po jos išslaptinimo. Teisėjų kolegijos nagrinėjant bylą apeliacine tvarka atlikto dalinio įrodymų tyrimo metu apklaustas Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnysis specialistas J. G. paaiškino kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir surašomų protokolų tvarką – veiksmų atlikimo metu būna užfiksuojama daug telefoninių pokalbių, kurių tik dalis būna reikšmingi ikiteisminiam tyrimui, todėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas surašomas tik atrinkus svarbią medžiagą. Pradedant ikiteisminį tyrimą yra surašomi tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodoma ir didelė dalis kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gautų duomenų, dėl jų didelės apimties dar nesant surašytų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų, šiuose tarnybiniuose pranešimuose įprastai nurodoma ta pati medžiaga, kaip ir protokoluose. Galimybė rengiamų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų medžiagą perkelti į tarnybinį pranešimą, kuriuo yra pradedamas ikiteisminis tyrimas, numatyta Specialiųjų tyrimų tarnybos vidiniais teisės aktais.

52. Iš Viešųjų pirkimų tarnybai pateiktų užduočių matyti, kad į jas įtrauktos kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotų telefoninių pokalbių suvestinės. Jose nurodomi duomenys yra analogiški kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotai informacijai. Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu užfiksuotus duomenis sudaro daugiau nei keturi bylos tomai (3 t., b. l. 33–92, 4 t., b. l. 3–215, 5 t., b. l. 1–161, 6 t., b. l. 1–180, 7 t., b. l. 1–117), į juos įtraukta tik, pareigūnų vertinimu, tyrimui reikšminga informacija. Kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai – G. M. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas, buvo vykdomi daugiau nei septynis mėnesius, todėl akivaizdu, jog ne visi pokalbiai, kuriuose per šį laikotarpį dalyvavo tiriamasis G. M., buvo susiję su galimai neteisėtais veiksmais, jis neabejotinai bendravo ir asmeniniais tikslais, su šeima, draugais ir kt., todėl kriminalinės žvalgybos pareigūnai turėjo atlikti visų surinktų duomenų analizę ir tyrimui pateikti tik reikšmingą informaciją, kas reikalauja kompetencijos ir laiko. Kaip jau minėta, pagal nustatytą reguliavimą, kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų protokolą surašantis pareigūnas turi diskreciją pasirinkti protokolo surašymo laiką, konkretus šio protokolo surašymo laikas teisinės reikšmės neturi ir nelemia jame užfiksuotos informacijos patikimumo ar teisingumo. Užduotyse atlikti specialisto tyrimą nurodoma, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai šiuo metu yra rengiami ir bus pateikiami specialistams, kai tai bus įmanoma, pažymima, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba disponuoja didesne apimtimi dokumentų, kurie gali turėti reikšmės Viešųjų pirkimų tarnybai atliekant dokumentų tyrimą, todėl esant būtinybei specialistai gali kreiptis dėl susipažinimo su medžiaga (15 t., b. l. 48, 128, 16 t. b. l. 43, 69, 90). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Specialiųjų tyrimų tarnybos, kaip kriminalinės žvalgybos tyrimą atlikusios institucijos, nešališkumu, nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareigūnai buvo suinteresuoti bylos baigtimi ir dėl to specialistams pateikė neteisingus duomenis ar dalį jų sąmoningai nuslėpė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai specialistų išvadas laikė vienu iš įrodymų byloje.

53. Nuteistojo V. Ž., jo gynėjo advokato E. Steckio, nuteistojo G. M. gynėjo advokato S. Juzukonio ir nuteistojo L. B. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo J. M., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės P. B., kurie buvo suinteresuoti bylos baigtimi, parodymams ir nesirėmė nuteistųjų V. Ž., G. M., L. B. teisiamajame posėdyje nurodytoms aplinkybėms, liudytojų S. G., V. J., S. Stasiūno parodymams, tačiau iš skundžiamojo nuosprendžio turinio matyti, kad šiems asmenų parodymams nebuvo suteikta jokia išskirtinė įrodomoji reikšmė, teismas analizavo juos kitų bylos duomenų kontekste, lygino tarpusavyje, pasisakė dėl nustatytų prieštaravimų ir atsižvelgdamas į bendrą visumą sprendė, kurie iš bylos įrodymų laikytini patikimais, patvirtinančiais bylai reikšmingas faktines aplinkybes, o kurie – ne. Toks įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistųjų V. Ž. ir G. M. parodymus pripažino nepatikimais. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens parodymai yra vienas iš įrodymų šaltinių, todėl jiems skiriama tokia pati reikšmė kaip ir kitiems byloje esantiems duomenims, jie negali būti atmetami kaip nepatikimi vien tuo pagrindu, kad šis proceso dalyvis yra suinteresuotas bylos baigtimi, siekia nuslėpti ar pakeisti tam tikras įvykio aplinkybes ir taip sušvelninti gresiančią teisinę atsakomybę, tačiau jeigu tokie parodymai akivaizdžiai prieštarauja kitiems bylos duomenims – yra atmetami, kaip nepasitvirtinę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistųjų parodymai buvo analizuojami kitų bylos duomenų kontekste ir detaliai pasisakyta dėl nustatytų prieštaravimų bylos faktinėms aplinkybėms.

54. Apeliantai V. Ž. ir advokatas E. Steckis apeliaciniame skunde nurodo įvairius nuteistojo J. M. apklausų ikiteisminio tyrimo metu galimai padarytus procesinius pažeidimus – kad nebuvo atsižvelgiama į J. M. pirminę poziciją neduoti parodymų, kad 2013 m. lapkričio 26 d. jis atsisakė savo pasirinkto gynėjo advokato L. G. ir prašė paskirti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto R. M. 2013 m. lapkričio 26 d. nutarimu jam buvo paskirta gynėja advokatė J. S., nors tyrėjas nustatė, kad J. S. negali būti J. M. gynėja, kad vyriausiojo specialisto R. M. nutarime nurodoma, jog J. M. apklausiamas Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos patalpose, o Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos viršininkas D. P. rašte Ukmergės rajono policijos komisariato viršininkui nurodė, jog J. M. laikomas Ukmergės policijos komisariato areštinėje. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos apeliantų argumentus konstatuoja, jog minimi neatitikimai nelaikytini esminiais, dėl kurių kiltų pagrindas abejoti J. M. parodymų patikimumu. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013 m. lapkričio 26 d., 14.15 val., J. M. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir pradėta jo apklausa, kurios metu jis nurodė, kad šiuo metu nėra pasiruošęs pareikšti savo nuomonės dėl kaltės (35 t., b. l. 11), tada pareiškė, jog atsisako gynėjo advokato L. G., nes juo nepasitiki ir prašė skirti kitą gynėją (35 t., b. l. 12), buvo paskirta gynėja advokatė J. S. (35 t., b. l. 13), J. M. sutiko, kad jį gintų ši advokatė (35 t., b. l. 15) ir 16.45 val. sutiko duoti parodymus (35 t., b. l. 16). Byloje nėra jokių duomenų, kad J. M. teisė tylėti ir neduoti parodymų prieš save buvo pažeista. Priešingai, byloje esantys įtariamojo apklausų pas ikiteisminio tyrimo pareigūną protokolai, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolas patvirtina, kad J. M. buvo išaiškintos teisės, be kita ko, teisė neduoti parodymų prieš save, ir jis laisva valia apsisprendė duoti parodymus.

55. Nors Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto R. M. 2013 m. lapkričio 26 d. nutarime iš tiesų yra nurodomos prieštaringos aplinkybės – kad advokatė J. S. negali būti J. M. gynėja, bet ji yra paskiriama – nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, kodėl advokatė negalėjo tinkamai ginti J. M., nustatytų jos gynybos trūkumų, vyriausiojo specialisto R. M. nutarimo prieštaringumas nevertinamas. Analogiškos išvados darytinos dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos viršininko D. P. rašto (35 t., b. l. 103), kurio teiginius apeliantai komentuoja selektyviai ir atsietai nuo dokumento visumos. Rašte nurodoma, kad J. M. yra Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto R. M. žinioje, būtent šis tyrėjas 2013 m. lapkričio 26 d. atliko įtariamojo apklausas, byloje nėra duomenų, kad buvo pažeistos J. M. teisės, todėl tikslus apklausos vietos nenurodymas apklausos protokole, šiuo atveju reikšmės jo parodymų turiniui neturi.

56. Nuteistojo V. Ž., jo gynėjo advokato E. Steckio ir nuteistojo L. B. vertinimu, teismas nepagrįstai rėmėsi L. B. 2013 m. gruodžio 9 d. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu duotais parodymais, pažymi, kad įrodymais byloje pripažįstami tik apklausų, atliktų ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, metu gauti duomenys. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostata, jog nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka. Apeliaciniuose skunduose pagrįstai nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo duotų teisme, ar perskaitytų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų teisme nurodytas aplinkybes, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus, jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑114-511/2022, Nr. 2K-257-495/2024, Nr. 2K-61-489/2025, Nr. 2K-71-976/2025).

57. Priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas nenustatė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad L. B. 2013 m. gruodžio 9 d. buvo apklaustas pažeidžiant BPK nuostatas ar kad jo parodymai buvo gauti neteisėtu būdu. Apklausą vykdęs Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiasis specialistas R. M., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, jog apklausos vykdomos laikantis baudžiamojo proceso reikalavimų, nedaromas neleistinas poveikis, netiesa, kad jis L. B. nuolat rodė D. K. apklausos versiją ir reikalavo tvirtinti. Išskyrus subjektyvius nuteistojo L. B. ir jo gynėjo teiginius, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pareigūno neteisėtą elgesį. Bylos įrodymų vertinimas yra sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis. Nustačius, kad nuteistojo L. B. parodymai baudžiamojo proceso metu kito ir jo naujai nurodomos aplinkybės ne tik prieštarauja kitiems byloje nustatytiems duomenims, bet ir yra nustatyti prieštaravimai tarp paties apklausiamo asmens skirtingu metu duodamų paaiškinimų apie tiriamą įvykį, jo 2013 m. gruodžio 9 d. nurodytos aplinkybės, kiek jas patvirtina kiti bylos duomenys, pagrįstai buvo laikomos reikšmingomis galutinėms išvadoms priimti. Iš nuosprendžio matyti, kad bylą nagrinėjęs teismas išvadas dėl V. Ž. ir L. B. kyšininkavimo ir J. M. padėjimo kyšininkauti, grindė ne vien L. B. 2013 m. gruodžio 9 d. apklausos metu nurodytomis aplinkybėmis, tačiau įrodymų visuma, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeisti BPK reikalavimai.

58. Nuteistasis V. Ž. ir jo gynėjas advokatas E. Steckis apeliaciniame skunde taip pat pažymi, kad L. B. 2013 m. gruodžio 3 d., jo, kaip liudytojo, apklausos metu (36 t., b. l. 1–3), buvo neteisėtai apklaustas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, kadangi tuo metu D. K. jau buvo pateikęs pareiškimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad savęs nekaltinimo privilegija yra kiekvieno asmens garantija nebūti verčiamam duoti parodymus prieš save ir yra laikoma vienu iš svarbiausių teisės į teisingą baudžiamąjį procesą principo įgyvendinimo elementų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią atsiradus požymių, kad asmuo gali duoti parodymus ir apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, jis negali būti apklausiamas kaip liudytojas bendra tvarka, o turi būti pripažįstamas įtariamuoju arba apklausiant vadovaujamasi BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259-942/2019), aplinkybę, kad D. K. pareiškimas apie galimai padarytą nusikalstamą veiką buvo gautas 2013 m. gruodžio 3 d. (8 t., b. l. 1–4), t. y. tą pačią dieną, kai buvo atlikta L. B., kaip liudytojo, apklausa, ant pareiškimo nėra nurodytas tikslus jo gavimo laikas, apklausos pirmosios instancijos teisme metu Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiasis specialistas R. M. dėl nuo įvykio praėjusio laiko negalėjo prisiminti šio pareiškimo pateikimo aplinkybių, taip pat tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nesivadovavo L. B. 2013 m. gruodžio 3 d. apklausos protokolu, konstatuoja, kad abejonės yra aiškinamos L. B. naudai ir šio apklausos protokolu nepripažįsta įrodymu byloje.

59. Taip pat apeliaciniuose skunduose yra ginčijamas liudytojo D. K. parodymų patikimumas, kadangi jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės savanoriškai pranešęs apie nusikalstamą veiką teisėsaugos institucijai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, pažymi, kad asmens, davusio parodymus apie nusikalstamą veiką, su kuria buvo susijęs, parodymai turi būti vertinami atidžiau ir kruopščiau, vien aplinkybė, kad D. K. sutiko prisipažinti atlikęs neteisėtus veiksmus – per L. B. perdavęs kyšį V. Ž. – tam, kad sušvelnintų savo teisinę padėtį ir būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, savaime nepaneigia jo nurodytų duomenų teisingumo ir reikšmės. Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad parodymų, kuriuos liudytojai duoda mainais už imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo ar kitas privilegijas, panaudojimas yra svarbi priemonė valstybėms kovojant su itin pavojingais, be kita ko, organizuotais, nusikaltimais. Siekiant užtikrinti baudžiamojo proceso, kuriame naudojami asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymai, teisingumą, svarbu tai, kad tiek bylą nagrinėjantys teismai, tiek gynyba turėtų tinkamas galimybes juos tirti, vertinti ir ginčyti jų patikimumą, kadangi tokie parodymai gali būti duodami siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį, nuslėpti tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes arba dėl asmeninio keršto. Nagrinėtoje byloje D. K. ne vieną kartą buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme, taigi tiek bylą nagrinėjantis teismas, tiek kiti proceso dalyviai turėjo galimybes aktyviai aiškintis liudytojo nurodomų aplinkybių patikimumą, jam užduoti klausimus, jo parodymus ginčyti. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas D. K. parodymus, tinkamai taikė įrodinėjimo taisykles, atsižvelgė į atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų parodymų vertinimo ypatumus ir grįsdamas jais skundžiamą nuosprendį BPK nuostatų nepažeidė.

60. Nuteistasis V. Ž. ir jo gynėjas advokatas E. Steckis apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojų A. Ž., A. K., R. K., V. J., S. Stasiūno, J. Š., M. P., A. A., N. Š., A. Č., ir R. G. apklausų, atliktų ikiteisminio tyrimo metu, dalys, kurių metu liudytojai buvo apklausiami apie garso įrašus, yra neteisėtos, kadangi liudytojai nebuvo įspėjami apie teisę neduoti parodymų prieš save. Tokie apeliantų teiginiai yra nepagrįsti. Kiekvienos apklausos pradžioje liudytojas yra supažindinamas su jo teisių ir pareigų išaiškinimo protokolu, kurį privalo pasirašyti, tik tada su juo yra vykdomi procesiniai veiksmai. Bylos medžiagoje yra liudytojų A. Ž. (8 t., b. l. 149), A. K. (9 t., b. l. 54), R. K. (9 t., b. l. 61), V. J. (9 t., b. l. 87), S. S. (9 t., b. l. 90), J. Š. (9 t., b. l. 14, 23), M. P. (8 t., b. l. 129), A. A. (8 t., b. l. 141), N. Š. (9 t., b. l. 1), A. Č. (9 t., b. l. 3) ir R. G. (8 t., b. l. 152) teisių ir pareigų išaiškinimo protokolai, kurie yra patvirtinti liudytojų parašais. Nei vienas iš apklaustų asmenų konkrečių save kaltinančių aplinkybių apklausose nenurodė, nei tuo metu, nei apklausiami pirmosios instancijos teismo teisiamuosiuose posėdžiuose neginčijo apklausų metu jiems užduotų klausimų teisėtumo, nenurodė teisės neliudyti prieš save pažeidimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojai suvokė turintys teisę neatsakyti į tam tikrus klausimus, jei tai reikštų savęs nekaltinimo privilegijos pažeidimą, tačiau šia teise nesinaudojo.

61. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įrodymais byloje pripažino kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuotus telefoninius pokalbius, specialistų išvadas, nesusijusias su teisės normų aiškinimu, nuteistojo J. M., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės P. B., liudytojų D. K., A. Ž., A. K., R. K., V. J., S. Stasiūno, J. Š., M. P., A. A., N. Š., A. Č., ir R. G. parodymus, atsižvelgė į nuteistojo L. B. 2013 m. gruodžio 9 d. apklausos metu duotus parodymus ir turėjo teisę kvestionuoti nuteistųjų V. Ž., G. M., L. B. teisiamajame posėdyje nurodomas aplinkybes bei liudytojų S. G., V. J., S. Stasiūno parodymus.

Dėl perkančiosios organizacijos statuso

62. Skundžiamu nuosprendžiu V. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl to, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnyba, o P. B., J. M. ir G. M. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį dėl to, kad padėjo V. Ž. piktnaudžiauti tarnyba. Teismas laikė nustatyta, kad V. Ž. kartu su G. M., P. B. ir J. M. neteisėtai veikė UAB „G.“ organizuojamuose pirkimuose: „Vilniaus geležinkelio stoties metalo laužo sandėliavimo gelžbetoninės aikštelės su valymo įrenginiais statybos darbų pirkimas“, „Panevėžio stoties pastato rekonstrukcijos II etapo darbų pirkimas“, „Elektrinės centralizacijos posto Kužių geležinkelio stotyje rekonstrukcijos darbų pirkimas“, ,,Elektrinės centralizacijos posto Kužių geležinkelio stotyje reikalingų medžiagų pirkimas“, „Geležinkelio stoties pastato Gustonių kaime remonto darbų pirkimas“, „Šeštokų stoties administracinio pastato 1B2P stogo remonto darbų pirkimas“ ir „Šeštokų stoties administracinio pastato IB2P stogo remontui reikalingų medžiagų pirkimas“, tam, kad juos laimėtų G. M. atstovaujamos ir proteguojamos bendrovės. Esminis klausimas byloje, ar UAB „G.“ turėjo teisę sudaryti statybos rangos darbų ir jiems reikalingų medžiagų pirkimo sandorius su G. M. atstovaujamomis ir proteguojamomis bendrovėmis ir, jei taip, kokia tvarka tai turėjo būti daroma.

63. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, UAB „G.“ pagal savo požymius, vykdytą veiklą ir sudaromų sandorių pobūdį turėjo būti laikoma perkančiąja organizacija ir darbų bei medžiagų pirkimus turėjo vykdyti vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Tuo tarpu, nuteistųjų V. Ž. ir G. M. bei jų gynėjų advokatų E. Steckio ir S. Juzukonio vertinimu, UAB „G.“ neatitiko perkančiosioms organizacijoms keliamų reikalavimų, todėl sudarydama subrangos sutartis pagrįstai vadovavosi ne Viešųjų pirkimų įstatymu, o bendrovėje patvirtintomis UAB „G.“ pirkimų taisyklėmis (11 t., b. l. 79–119). Siekiant išsiaiškinti šias aplinkybes nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas – apklaustas A. M., sandorių sudarymo metu ėjęs UAB „G.“ direktoriaus pavaduotojo pareigas, kuris nurodė, kokia tuo metu bendrovėje vyravo nuomonė dėl viešųjų pirkimo organizavimo, ir Viešųjų pirkimų tarnybos specialistės A. P. ir D. S. (M.), kurios paaiškino, pagal kokius požymius bendrovės yra pripažįstamos perkančiosiomis organizacijomis, turinčiomis savo veikloje vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymu, ir kodėl šie kriterijai atitiko UAB „G.“ padėtį. Taip pat vertindama UAB „G.“ atitiktį perkančiosios organizacijos kriterijams, teisėjų kolegija analizavo nacionalinės ir tarptautinės teisės nuostatas, reglamentuojančias viešųjų pirkimų organizavimą, bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus tokio pobūdžio bylose.

64. Nagrinėjamoje byloje itin svarbi aplinkybė yra UAB „G.“ ir G. M. atstovaujamų ir proteguojamų bendrovių sudarytų sandorių prigimtis – neginčijamai nustatyta, kad jie kilo iš AB „L.“ ir UAB „G.“ sudarytų vidaus sandorių: 2013 m. gegužės 9 d. vidaus sandorio dėl Vilniaus geležinkelio stoties metalo laužo sandėliavimo gelžbetoninės aikštelės su valymo įrenginiais statybos darbų atlikimo, 2013 m. gegužės 22 d. vidaus sandorio dėl Panevėžio stoties pastato rekonstrukcijos II etapo darbų atlikimo, 2013 m. liepos 15 d. vidaus sandorio dėl Elektrinės centralizacijos posto Kužių geležinkelio stotyje rekonstrukcijos darbų atlikimo ir medžiagų pirkimo, 2013 m. rugpjūčio 12 d. vidaus sandorio dėl Geležinkelio stoties pastato Gustonių kaime remonto darbų atlikimo ir 2013 m. rugpjūčio 13 d. vidaus sandorio dėl Šeštokų stoties administracinio pastato IB2P stogo remonto darbų atlikimo ir medžiagų pirkimo. Šie AB „L.“ ir UAB „G.“ vidaus sandoriai buvo sudaryti pasinaudojant Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje (2011 m. rugsėjo 29 d. įstatymo Nr. XI-1605 redakcija) numatyta išimtimi, pagal kurią Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai netaikomi, jeigu perkančioji organizacija sudaro sutartį su atskirą juridinio asmens statusą turinčiu subjektu, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas, ir jeigu kontroliuojamas subjektas ne mažiau kaip 90 proc. pardavimo pajamų per paskutinius finansinius metus gauna iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti. AB „L.“ ir UAB „G.“ sudarytų vidaus sandorių teisėtumas nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojamas ir nėra bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl jo nepasisako, šiame nuosprendyje analizuojami tik UAB „G.“ su kitomis bendrovėmis sudaryti susitarimai dėl statybos darbų vykdymo ir jiems reikiamų medžiagų įsigijimo.

65. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti valstybės valdymo, savivaldos institucijų bei ūkio subjektų veiklą Lietuvos Respublikoje reguliuoja Konkurencijos įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje (2012 m. kovo 22 d. įstatymo Nr. XI-1937 redakcija) nustatyta, kad draudžiama ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus šiame ar kituose įstatymuose numatytas išimtis. Atsižvelgiant į tai, Viešųjų pirkimų įstatyme numatytas reikalavimas bendrovėms, kurios laikomos perkančiosiomis, rengti viešuosius pirkimus ir jų laimėtojus atrinkti konkurso būdu, pagal jų galimybes teikti nepertraukiamas, kokybiškas paslaugas, netaikomas tik imperatyviai įstatyme numatytais atvejais – vienas jų, kai viešieji pirkimai gali būti neorganizuojami, nustatyta aplinkybė, jog perkančioji organizacija valdo bendrovę, turinčią pajėgumų atlikti reikiamus darbus, taip siekiant užtikrinti greitesnį, sklandesnį darbų atlikimą. Vidaus sandorių pobūdis bei griežta jų sudarymo tvarka suponuoja tai, kad kontroliuojamoji bendrovė įsipareigoja įvykdyti sutartus darbus, o negalėdama to padaryti turi pareigą kreiptis dėl sudaryto sandorio nutraukimo, sąlygų keitimo arba sudaryti subrangos sandorius su kitomis bendrovėmis.

66. Byloje nustatyta, kad UAB „G.“ nevykdė visų penkių vidaus sandorių, sudarytų su AB „L.“ – sutartus statybos darbus nedelsiant perleido bendrovėms „P.“, UAB „G.“, UAB „J.“, UAB „S.“, UAB „T.“ ir UAB „T.“, net neketindama jų vykdyti. Darbų atlikimo ir medžiagų pirkimo sutartys tarp UAB „G.“ ir nurodytų bendrovių buvo sudarytos vadovaujantis vidiniu bendrovės teisės aktu – UAB „G.“ pirkimų taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad toks sandorių sudarymo būdas buvo netinkamas, kadangi UAB „G.“ atitiko perkančiosios organizacijos požymius ir turėjo vykdyti viešuosius pirkimus, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Teismas nurodė, kad aplinkybės, jog UAB „G.“ buvo įsteigta AB „L.“ poreikiams tenkinti, bendrovės veikla – infrastruktūros, objektų remontas, priežiūra ir kitos būtinos paslaugos, kuri susijusi su viešojo intereso, neturinčio komercinio požymio, užtikrinimu, prisidėjimu prie AB „L.“ nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio veiklos, tai, kad didžioji dalis UAB „G.“ pajamų buvo gauta iš AB „L.“, bendrovė pasižymėjo išskirtine padėtimi kitų rinkos dalyvių atžvilgiu, leido UAB „G.“ laikyti perkančiąja organizacija. Nuteistasis V. Ž., jo gynėjas advokatas E. Steckis ir nuteistojo G. M. gynėjas advokatas S. Juzukonis nepritaria tokioms teismo išvadoms, teigia, kad UAB „G.“ veikla nebuvo skirta nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams tenkinti, todėl bendrovė turėjo teisę nesivadovauti Viešųjų pirkimų įstatymu. Kilus ginčui dėl UAB „G.“ statuso, teisėjų kolegija iš naujo vertina bylos duomenis, susijusius su bendrovės veikla ir tuo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu.

67. Nagrinėjamų sandorių metu galiojusio Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje (2012 m. kovo 29 d. įstatymo Nr. XI-1955 redakcija) buvo numatyta, kad viešasis ar privatusis juridinis asmuo yra perkančioji organizacija, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai viešiesiems interesams, kurie yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, tenkinti ir atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) jo veikla yra daugiau kaip 50 proc. finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų, 2) yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų, 3) turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba šioje dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų. Lietuvos Respublikai 2004 m. gegužės 1 d. tapus Europos Sąjungos nare ir ratifikavus tarptautinius susitarimus, Europos Sąjungos teisė tapo sudedamąja nacionalinės teisinės sistemos dalimi, darančia įtaką Lietuvos Respublikos teisės aktų leidybos procesui. Vienas tokių atvejų – 2005 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. X-471 įgyvendinta 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Direktyva 2004/18/EB), kurią priimant buvo siekiama nustatyti aiškią viešųjų sutarčių sudarymo tvarką, užtikrinti skaidrumą, vienodas sąlygas visiems rangovams, prekių ar paslaugų tiekėjams rinkoje ir sudaryti sąlygas jų konkurencijai. Direktyvos 2004/18/EB 1 straipsnio 9 dalyje buvo numatyta, kad perkančiosios organizacijos – tai valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijos, įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė, tų institucijų ir (arba) įstaigų, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė, asociacijos. Įstaiga, kurios veiklą reglamentuoja viešoji teisė, buvo laikoma bet kuri įstaiga, kuri: 1) buvo skirta specialiai viešiesiems interesams, kurie yra nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio, tenkinti, 2) turėjo juridinio asmens statusą, 3) didžiąja dalimi buvo finansuojama iš valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijų ar kitų įstaigų, kurių veiklą reglamentavo viešoji teisė, lėšų arba buvo valdoma šių institucijų ir kitų minėtų įstaigų, arba turėjo administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių buvo paskirti valstybės, regiono ar vietos valdžios institucijų arba kitų įstaigų, kurių veiklą reglamentavo viešoji teisė. Taigi tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, buvo nustatyti aiškūs kriterijai, kuriuos atitinkanti bendrovė buvo savaime laikoma perkančiąja organizacija.

68. Ikiteisminio tyrimo metu Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyriaus specialistės A. P. ir D. S. (M.) atliko UAB „G.“ sudarytų sutarčių atitikties Viešųjų pirkimų įstatymo bei su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimams vertinimą. Vienas iš specialisčių tyrimo metu analizuojamų klausimų buvo UAB „G.“ atitiktis perkančiosios organizacijos požymiams. 2014 m. gruodžio 12 d. specialisto išvadoje Nr. 4S-4165 nurodyta, kad UAB „G.“ ir AB „L.“ pateikti duomenys nėra pakankami ir leidžiantys daryti neabejotiną išvadą, kad UAB „G.“ nėra perkančioji organizacija, pažymima, kad Viešųjų pirkimų tarnyba kartu su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija nusprendė kreiptis į Europos Komisiją dėl nuomonės pateikimo, yra priimtas kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A‑1533/2014 dėl AB „L.“ dukterinės bendrovės UAB „V.“ pripažinimo perkančiąja organizacija ir jos vykdomų veiklų priskyrimo viešajam interesui. Viešųjų pirkimų tarnybos specialisčių nuomone, šios Europos Komisijos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvados bus svarbios vertinant UAB „G.“ vykdytus pirkimus ir sudarytas sutartis (16 t., b. l. 11), 2016 m. balandžio 4 d. specialisto išvadoje Nr. 4S-995 taip pat nurodyta, kad UAB „G.“ ir AB „L.“ pateikti duomenys nėra pakankami ir leidžiantys daryti neabejotiną išvadą, kad UAB „G.“ nėra perkančioji organizacija, pažymima, kad Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė Europos teisės departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastebėjimus dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teisme nagrinėjamos bylos Nr. C-567-15, o Vilniaus apygardos teismas kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą prašydamas priimti prejudicinį sprendimą dėl civilinėje byloje Nr. 2‑5386-340/2015 nagrinėjamų klausimų, todėl išvados dėl UAB „G.“ veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo bus pateiktos vėliau, pasibaigus teisminiams ginčams (16 t., b. l. 140).

69. 2018 m. kovo 2 d specialisto išvadoje Nr. 4S-331 nurodyta, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2017 m. spalio 5 d. sprendime byloje Nr. C-567/15 išaiškino, jog AB „L.“ įsteigta UAB „V.“ pripažintina perkančiąja organizacija, pažymėta, kad panašaus pobūdžio klausimai buvo analizuojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑182‑969/2017, todėl, Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimu, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika leidžia įvertinti UAB „G.“ veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumą. Specialistės išvadoje nurodė, kad vertinant planuojamo sudaryti vidaus sandorio teisėtumą buvo analizuojama AB „L.“ ir UAB „G.“ atitiktis Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalies kriterijams – kokia yra perkančiosios organizacijos įtaka kitai sandorio šaliai, kiek tiekėjo veikla yra skirta jį kontroliuojančios organizacijos poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti, o Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas būtent šiuos kriterijus vertino išskirdami sąlygas dėl bendrovių pripažinimo perkančiomis organizacijomis. Specialistės nurodė, kad UAB „G.“ veikla (apsaugos paslaugos, valymo paslaugos, ranga, kitos paslaugos) yra susijusi su viešojo intereso, neturinčio komercinio požymio, užtikrinimu, yra skirta bendrovės steigėjos AB „L.“ poreikiams tenkinti, taip prisidedama prie patronuojančios bendrovės veiklos, kuri yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, vykdymo, bendrovės padėtis kitų rinkos dalyvių atžvilgiu buvo išskirtinė – 2012–2013 m. didžioji dalis (91,8–92,84 proc.) UAB „G.“ pajamų buvo gautos iš AB „L.“. Įvertinusios nurodytas aplinkybes ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisminę praktiką, specialistės konstatavo, kad UAB „G.“ atitinka Viešųjų pirkimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktų sąlygas ir pripažintina perkančiąja organizacija, todėl sudarydama sutartis su kitomis bendrovėmis turėjo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis (16 t., b. l. 157–158).

70. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme specialisto išvadas parengusios Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyriaus specialistės A. P. ir D. S. (M.) nebuvo apklaustos. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, proceso dalyvių prašymu, teisėjų kolegija atliko dalinį įrodymų tyrimą ir specialistes apklausė. Specialistė A. P. patvirtino 2014 m. gruodžio 12 d. specialisto išvadą Nr. 4S-4165, 2016 m. balandžio 4 d. specialisto išvadą Nr. 4S-995 ir 2018 m. kovo 2 d. specialisto išvadą Nr. 4S‑331 (16 t., b. l. 9–17, 135–140, 157–158), nurodė, kad, Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimu, tokios bendrovės, kaip UAB „G.“, turėjo būti pripažįstamos perkančiosiomis organizacijomis, paaiškino, kad 2018 m. kovo 2 d. specialisto išvadoje Nr. 4S-331 buvo remiamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu byloje dėl AB „L.“ dukterinės įmonės UAB „V.“ statuso, jog tokia bendrovė pripažįstama perkančiąja organizacija. Specialistė apklausos metu pažymėjo, kad aplinkybės, jog UAB „G.“ sudarė vidaus sandorį su AB „L.“, kuri yra perkančioji organizacija, iš jos gavo pinigines lėšas darbams vykdyti, parodo, jog UAB „G.“ pati turėjo vykdyti sandorį, o numatydama poreikį perduoti darbus kitiems subjektams, turėjo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymu, UAB „G.“, kaip perkančiosios organizacijos, statusą patvirtina aplinkybė, jog bendrovė vykdydama AB „L.“ pavedimus gavo daugiau kaip 90 proc. pajamų. Specialistė paaiškino, jog Viešųjų pirkimų tarnyba netikrina, kas užsiregistruoja Viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, bendrovės tapimą perkančiąja organizacija nulemia ne įsiregistravimo faktas, o Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti kriterijai, todėl ir neregistruota organizacija gali būti laikoma perkančiąja. Kita specialisto tyrimą atlikusi specialistė D. S. (M.), apklausiama apeliacinės instancijos teisme patvirtino 2014 m. gruodžio 12 d. specialisto išvadą Nr. 4S-4165 ir 2018 m. kovo 2 d. specialisto išvadą Nr. 4S-331 (16 t., b. l. 9–17, 157–158), nurodė, kad UAB „G.“ atitiko perkančiosios organizacijos kriterijus, todėl turėjo vykdyti pirkimus Viešųjų pirkimų įstatymo tvarka.

71. Teisėjų kolegija trumpai aprašo, kokia buvo UAB „G.“ ir Viešųjų pirkimų tarnybos pozicija dėl bendrovės pripažinimo perkančiąja organizacija. V. Z., 2012–2013 m. buvęs UAB „G.“ valdybos nariu, apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, jog pirkimai nebuvo vykdomi Viešųjų pirkimų įstatymo tvarka, nes UAB „G.“ buvo AB „L.“ dukterinė įmonė, pirkimų tvarka buvo reglamentuota vidaus taisyklėmis, A. S., 2012–2013 m. buvęs UAB „G.“ direktoriaus pavaduotoju, apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, jog vykdomi pirkimai nebuvo laikomi viešaisiais, buvo vadovaujamasi darbo reglamentu, V. M., 2013 m. dirbęs UAB „G.“ teisininku ir buvęs bendrovės valdybos sekretoriumi, nurodė, kad UAB „G.“ savęs nelaikė perkančiąja organizacija, turėjo pirkimų taisykles, jomis vadovaudavosi vykdydama pirkimus, AB „L.“ Saugos valdymo vadovas R. Š. ir UAB „G.“ likvidatorius R. M. nurodė, kad 2013–2015 m. UAB „G.“ nebuvo skirta drausminių nuobaudų dėl to, kad nebuvo registruota perkančiąja organizacija (41 t., b. l. 175–176), Viešųjų pirkimų tarnyba 2014 m. liepos 17 d. raštu Nr. 4S-2345 (41 t., b. l. 168) įpareigojo UAB „G.“ darbuotojus paaiškinti, kodėl bendrovė nepriskiriama prie perkančiųjų organizacijų, UAB „G.“ 2014 m. liepos 31 d. pateikė atsakymą, kad bendrovės veikla nėra skirta specialiai viešųjų interesų, kurie yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, tenkinimui, o yra išimtinai komercinio ir pramoninio pobūdžio, bendrovė veiklą vykdo rinkos konkurencinėmis sąlygomis, siekdama gauti pelną ir priimdama su tuo susijusią atsakomybę, todėl nėra laikytina perkančiąja organizacija (41 t., b. l. 167). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas A. M., įvykių metu ėjęs UAB „G.“ direktoriaus pavaduotojo pareigas, kuris nurodė, kad bendrovė savęs nelaikė perkančiąja organizacija, bet dėl to kildavo ginčų, jie „iš išorės“ gaudavo pastabų dėl bendrovės statuso.

72. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos bylos duomenis, atkreipia proceso dalyvių dėmesį į tai, kad perkančiosios organizacijos statuso, nulemiančio, kokia tvarka ji privalo sudaryti sutartis su kitais ūkio subjektais, turėjimą nulemia vien tik bendrovės atitikimas (ar neatitikimas) Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje (2012 m. kovo 29 d. įstatymo Nr. XI‑1955 redakcija) įtvirtintiems kriterijams. Ne Viešųjų pirkimų tarnyba teikiamais raštais ar įspėjimais, ne Viešųjų pirkimų tarnybos specialistai baudžiamojo proceso metu teikiamomis išvadoms ar, tuo labiau, ne pati bendrovė savo vidiniais pasitarimais ir priimamais sprendimais, nusprendžia, ar atitinka perkančiosios organizacijos statusą, ar ne. Tai įvyksta bendrovei vykdant tam tikrą veiklą, esant priklausomai nuo kitos bendrovės ir esant kitoms reikšmingoms aplinkybėms. Nors perkančiosios organizacijos statusą atitinkančios bendrovės 2013 m. turėjo būti registruojamos Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu patvirtintame Perkančiųjų organizacijų sąraše, vien aplinkybė, kad UAB „G.“ į šį sąrašą nebuvo įtraukta, negali būti laikoma pagrindu konstatuoti, jog bendrovė neatitiko perkančiosios organizacijos kriterijų ir neturėjo laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Pažymėtina, kad aptariamame sąraše buvo registruojamos bendrovės, kurios pačios save pripažino esančiomis perkančiosiomis organizacijomis, o ne bendrovės, kurios, valstybės vertinimu, atitinka perkančiųjų organizacijų reikalavimus. Tinkamas perkančiosios organizacijos statuso nustatymas yra reikšmingas pačioms perkančiosioms organizacijoms, siekiančioms teisėtai sudaryti sandorius dėl prekių, paslaugų ar darbų įsigijimo, todėl jos privalo pačios įsivertinti, ar jų veikla atitinka keliamus kriterijus ir registruotis savo iniciatyva, o to nedarydamos veikia savo rizika, kaip ir nagrinėjamu atveju.

73. Apeliantai nurodo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikė jokių įpareigojimų ar nuobaudų UAB „G.“ vadovams už bendrovės neregistravimą perkančiąja organizacija, neginčijo vidaus sandorių, sudarytų tarp UAB „G.“ ir AB „L.“, teisme, tačiau ir šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti laikomos pagrindu bendrovei savo iniciatyva neįsivertinti atitikimo teisės aktų nuostatoms ir jų nesilaikyti. Atkreiptinas dėmesys, kad Viešųjų pirkimų tarnybos teikiami raštai nėra privalomas teisės aktas, todėl jos sutikimas sandorius vykdyti atitinkamu būdu, nesuponuoja išvados, jog susitarimai yra teisėti ir jiems neturi būti taikomi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai. Nors Viešųjų pirkimų tarnyba turi tam tikrus įgaliojimus, pvz., nustačiusi Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, gindama viešąjį interesą, turi teisę kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir (ar) alternatyvių sankcijų taikymo (Viešųjų pirkimų įstatymo 8² straipsnio 2 dalies 10 punktas (2011 m. rugsėjo 29 d. įstatymo Nr. XI‑1605 redakcija), ji nėra atsakinga už visų be išimties vykdomų viešųjų pirkimų analizę ir tikrinimą, ar visos rinkoje esančios bendrovės atitinka perkančiųjų organizacijų kriterijus, ir jų baudimą. Tarnyba savarankiškai pasirenka tikrinimo objektą, būdą, mastą ir laiką.

74. Analizuojamų pirkimų vykdymo metu UAB „G.“ atitiko visus Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje (2012 m. kovo 29 d. įstatymo Nr. XI-1955 redakcija) numatytus reikalavimus, pagal kuriuos bendrovė laikoma perkančiąja organizacija: VĮ Registrų centro, 2001 m. lapkričio 29 d. UAB „G.“ steigimo akto (nuo 2007 m. balandžio 18 d. bendrovės pavadinimas pakeistas į UAB „G.“ (11 t., b. l. 6) bei UAB „G.“ įstatų duomenimis, UAB ,,G.“ vienintelis akcininkas buvo AB ,,L.“ (11 t., b. l. 9–19, 14 t., b. l. 129–143), iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad 100 proc. AB ,,L.“ akcijų priklauso Lietuvos Respublikai per akcininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją (13 t. b. l. 30, 48), AB „L.“ įstatuose nurodyta, kad bendrovės veiklos objektas yra Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų atlikimas, keleivių ir krovinių vežimas geležinkelių transportu (13 t., b. l. 4). Taigi UAB „G.“ buvo įsteigta valstybės įsteigtos, viešojo pobūdžio paslaugas teikiančios įmonės, jos poreikiams tenkinti – visuotinės svarbos (viešojo intereso), nekomercinio pobūdžio darbams atlikti, patronuojanti bendrovė dalyvavo finansuojant UAB „G.“ ir ją valdant. Svarbu tai, kad 2012–2013 m. (taigi ir pirkimų organizavimo metu) UAB „G.“ veikla iš esmės buvo nukreipta vienintelės akcininkės AB „L.“ naudai, nes daugiau nei 90 proc. patronuojamosios įmonės pajamų buvo gauta iš patronuojančiosios bendrovės (14 t., b. l. 161), taigi bendrovė savo veiklos nevykdė konkurencingoje rinkoje ir neprisiėmė verslo rizikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai pernelyg didelę reikšmę suteikė UAB „G.“ įstatuose (11 t., b. l. 9–19) įtvirtintam bendrovės tikslui siekti pelno ir užtikrinti turtinius akcininkų interesus. Pažymėtina, kad toks bendrovės veiklos tikslas atitinka UAB „G.“, kaip juridinio asmens, veiklos formą – uždarąją akcinę bendrovę, kurios veikla susijusi su ekonomine rizika, pelno ar nuostolio patyrimu, šių juridinių asmenų valdymas apima gauto pelno paskirstymą ir t. t., vis dėlto, savaime nereiškia, kad juridinis asmuo, įsteigtas kaip uždaroji akcinė bendrovė, negali būti pripažintas perkančiąja organizacija.

75. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant apie viešojo intereso, kuris yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, tenkinimą, nereikėtų vadovautis vien bendra privačių juridinių asmenų tikslo (pelno siekimo) ar jų veiklos, kuri nusakoma kaip ūkinė‑komercinė, apibrėžtimi. Sąlyga, jog organizacija turi būti įsteigta konkrečiu tikslu tenkinti visuotinės svarbos interesus, neturinčius pramoninio arba komercinio pobūdžio, nereiškia, kad ji gali tenkinti tik šiuos poreikius ir negali verstis kita veikla. Net ir maža vykdomos veiklos dalis, jei ji atitinka visuotinės svarbos poreikius, neturinčius komercinio ir pramoninio pobūdžio, suponuoja tokio subjekto pripažinimą perkančiąja organizacija, nepriklausomai nuo to, kad likusi veiklos dalis yra grynai komercinė, nešanti pelną. Kiekvienu atveju yra vertinamos bendrovės įsteigimo aplinkybės, veiklos sritis, finansavimas ir sąlygos, kuriomis ji vykdo savo veiklą, tikrinama, ar subjektas savo veiklą vykdo konkurencinėje aplinkoje, ar veikla yra visiškai ar iš dalies monopolinė (pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimai Komisija prieš Ispaniją, Mannesmann Anlagenbau Austria, Bayerischer Rundfunk ir kiti prieš GEWA, Ing. Aigner, Wasser-Wärme-Umwelt GmbH prieš Fernwärme Wien GmbH). Turimi duomenys apie didžiąją dalį UAB „G.“ pajamų, gautų vykdant ją patronuojančiosios bendrovės AB „L.“, kuri tenkina visuotinės svarbos interesus, pavedimus, patvirtina, kad bendrovės veikla buvo susijusi su viešojo intereso, kuris nėra komercinio ar pramoninio pobūdžio, tenkinimu, o tai, kad buvo vykdoma ir kita veikla, kuria buvo siekiama pelno, šiuo atžvilgiu reikšmės neturi.

76. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad UAB „G.“ turėjo būti pripažįstama perkančiąja organizacija ir sudarydama sandorius su kitomis bendrovėmis privalėjo vadovautis Viešųjų pirkimų nuostatomis, o ne UAB „G.“ pirkimų taisyklėmis. Pažymėtina, kad situacijos, kai bendrovė vidaus sandoriu su ją kontroliuojančia bendrove įsipareigoja įvykdyti tam tikrus darbus, už tai gauna pinigines lėšas, tačiau nuo pat pradžių savo prievolių nevykdo ir nesilaikydama viešumo ir skaidrumo reikalavimų darbus perleidžia kitoms bendrovėms, vadovaudamasi ne Viešųjų pirkimų įstatymu, o savo vidiniais teisės aktais, laikytinos neteisėtu elgesiu, kadangi tokiu būdu išvengiama Viešųjų pirkimų įstatyme numatytos griežtos viešųjų pirkimų organizavimo ir laimėjimo procedūros, be to neužtikrinama sąžininga tiekėjų konkurencija, atvirumas naujiems rinkos dalyviams. Nuteistasis V. Ž. ir jo gynėjas advokatas E. Steckis apeliaciniame skunde pažymi, kad 2014–2015 m. ir kitos AB „L.“ dukterinės bendrovės sudarydavo vidaus sandorius dėl rangos darbų netaikydamos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, tačiau šios aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos dalykas. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatytos nagrinėjimo teisme ribos aiškiai reglamentuoja, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o tokias ribas apibrėžia kaltinamojo akto turinys. Taigi nagrinėjamu atveju tai, ar kitos bendrovės elgėsi panašiai kaip UAB „G.“, kokio pobūdžio Viešųjų pirkimų įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus jos padarė, išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų. Atkreiptinas dėmesys, kad klausimai, susiję su baudžiamosios atsakomybės realizavimu, kiekvienu atveju sprendžiami individualiai, išnagrinėjus konkrečios bylos aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu, todėl tai, kad kokia nors nusikalstama veika liko neatskleista ar galimai ją padaręs koks nors asmuo liko nepatrauktas baudžiamojon atsakomybėn nėra kriterijus, galintis paveikti nagrinėjamoje byloje daromas teismo išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo bei asmens kaltumo. Dėl to atmestini kaip teisiškai nepagrįsti ir apeliantų argumentai, esą apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas, vertindamas V. Ž. ir kitų asmenų veiksmus baudžiamojo įstatymo prasme, turėjo atsižvelgti į egzistavusią praktiką dėl Viešųjų pirkimų įstatymo netaikymo.

77. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „G.“, būdama vidaus sandorio šalimi, turėjo pati savarankiškai atlikti visus darbus, subrangovus galėjo pasitelkti tik neesminei, pagalbinei vidaus sandorio objekto daliai įvykdyti, todėl sudaryti sandoriai prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatoms (nuosprendžio 211–212 l.) vidaus sandorių prigimčiai, tačiau tokios teismo išvados neatitinka AB „L.“ ir UAB „G.“ vidaus sandorių esmės, pvz., AB „L.“ ir UAB „G.“ 2013 m. liepos 15 d. statybos rangos sutarties Nr. SP(DI)-95/SP-84/13 dėl Elektrinės centralizacijos posto Kužių geležinkelio stotyje rekonstrukcijos darbų atlikimo 6.8, 7.2, 7.3, 7.4 papunkčiuose, sutarties priede Nr. 4 (31 t., b. l. 102–105), AB „L.“ ir UAB „G.“ 2013 m. rugpjūčio 12 d. statybos rangos sutarties Nr. SP(IF-3)-225/SP-98/13 dėl Geležinkelio stoties pastato Gustonių kaime remonto darbų atlikimo 7.2, 7.3 punktuose, sutarties priedo Nr. 4 2 punkte (31 t., b. l. 64, 68), AB „L.“ ir UAB „G.“ 2013 m. rugpjūčio 13 d. statybos rangos sutarties Nr. SP(DK)-152/SP-99/13 dėl Šeštokų stoties administracinio pastato 1B2P stogo remonto darbų atlikimo 4.7, 5.5 papunkčiuose (31 t., b. l. 90), buvo numatyta, kad darbams atlikti UAB „G.“ turi teisę pasitelkti subrangovus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „G.“ sudarytų subrangos sandorių neteisėtumas kyla ne iš imperatyvaus draudimo pasitelkti subrangovus sutartiems statybos darbams atlikti ir būtinumo darbus atlikti pačiai bendrovei, o tokių subrangos sutarčių sudarymo būdo ir tvarkos nesilaikymo – pirkimai turėjo būti vykdomi: 1) Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka – skelbiant viešuosius konkursus ir 2) laikantis skaidrumo ir viešumo reikalavimų. Bylos duomenys patvirtina, kad abiejų šių reikalavimų nebuvo laikomasi. Atsižvelgiant į tai, iš nustatytų V. Ž., G. M., J. M. ir P. B. nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių šalinama aplinkybė, kad buvo pažeista vidaus sandorių tarp AB „L.“ ir UAB „G.“ sudarymo prigimtis ir esmė.

Dėl BK 228 straipsnio 1 dalies

78. Skundžiamu nuosprendžiu teismas konstatavo, kad V. Ž., turėdamas tikslą viešųjų pirkimo procedūrų metu diskriminuoti kitus konkuruojančius ūkio subjektus ir nustatant laimėtoją veikti G. M. atstovaujamų ir proteguojamų bendrovių naudai, siekdamas turtinės naudos G. M. ir jo atstovaujamoms bendrovėms, siekdamas kitokios asmeninės naudos – privilegijų G. M. vadovaujamoms UAB „G.“, UAB „K.“, UAB „T.“, kartu su G. M., siekusiu turtinės naudos jo atstovaujamoms bendrovėms, proteguojamai UAB ,,P.“ bei sau asmeniškai, P. B., siekusiu turtinės naudos UAB ,,P.“, ir J. M., neteisėtai veikė UAB „G.“ organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose, tam, kad juos laimėtų G. M. atstovaujamos ir proteguojamos bendrovės, žinodamos, kad jos sutartų paslaugų neteiks ir pirks iš kitų įmonių ir šiais veiksmais V. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, G. M., P. B. ir J. M. – BK 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje.

79. Pabrėžtina, kad tinkamas kaltinamojo akto surašymas, jame pateiktas nusikalstamos veikos aprašymas yra viena iš pagrindinių sąlygų, užtikrinančių kaltinamo asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte ir nuosprendyje turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49-654/2023, Nr. 2K-71-697/2024). Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Pagal BK 228 straipsnio 2 dalį kvalifikuojamas piktnaudžiavimas, padarytas siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.

80. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad V. Ž., G. M. ir P. B. darydami nusikaltimą siekė asmeninės ir turtinės naudos: „<...> G. M., siekusiu turtinės naudos paminėtoms jo atstovaujamoms bendrovėms, G. M. proteguojamai bendrovei UAB ,,P.“ ir sau asmeniškai <...> P. B., siekusiu turtinės naudos UAB ,,P.“ <...> V. Ž. <...> siekdamas turtinės naudos G. M. ir jo atstovaujamoms bendrovėms, susitarė su G. M., veikusiu UAB „T.“, savo bei UAB ,,P.“ naudai <...>“ (nuosprendžio 2 l.), „<...> V. Ž. <...> siekdamas turtinės naudos G. M. atstovaujamai UAB „G.“ <...>“ (nuosprendžio 4 l.), „<...> V. Ž. <...> siekdamas turtinės naudos G. M. atstovaujamoms UAB „T.“ ir UAB „G.“ <...>“ (nuosprendžio 5 l.), „<...> V. Ž. <...> siekdamas turtinės naudos G. M. atstovaujamai UAB „G.“ <...>“ (nuosprendžio 6 l.), „<...> V. Ž. <...> siekdamas turtinės naudos G. M. atstovaujamai UAB „G.“ <...> (nuosprendžio 7 l.), „<...> V. Ž. <...> siekdamas kitokios asmeninės naudos – privilegijų G. M. vadovaujamoms UAB „G.“, UAB „K.“, UAB „T.“ <...> (nuosprendžio 9 l.), tačiau nuteistųjų V. Ž. ir G. M. bei P. B., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, veiksmai kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nei prokuroro, nei teismo iniciatyva nebuvo inicijuotas kaltinimo keitimas, taip pat nėra pateikta prokuroro apeliacinio skundo, kuriuo būtų prašoma perkvalifikuoti V. Ž. ir G. M. bei P. B. veiksmus pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį.

81. Baudžiamojo proceso teisės principai non reformatio in peius (asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama) ir tantum devolutum quantum appellatum (apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti ir vertinti tik apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą), išlieka svarbiausiais teisės skųsti teismo sprendimą realizavimo procesinės formos principais. Kai procesas tęsiasi paties asmens iniciatyva, jo teisinė padėtis negali būti bloginama (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-278-788/2018, Nr. 2K‑215‑976/2020, Nr. 2K‑23‑628/2023, Nr. 2K-124-976/2023), dėl ko nagrinėjant bylą apeliacine tvarka savo iniciatyva teismas negali svarstyti nusikalstamos veikos perkvalifikavimo klausimo, taip pablogindamas apeliantų ir skundų nepateikusių asmenų teisinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina V. Ž. ir G. M. veiksmų atitikimą BK 228 straipsnio 1 dalies ir BK 24 straipsnio 6 dalies, 228 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir dėl naudos siekimo pasisako kaip vienos iš įrodinėtinų bylos aplinkybių, o ne kaip nusikaltimą kvalifikuojančio požymio.

82. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektas yra normali, teisinės valstybės siekį atitinkanti, veiksminga, autoritetinga, Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, tarptautinėms sutartims ir kitiems teisės aktams neprieštaraujanti valstybės, savivaldybės įstaigų bei institucijų, tarptautinių institucijų, taip pat valstybinių, nevalstybinių ar privačių įstaigų, įmonių, organizacijų ir profesine veikla besiverčiančių asmenų, turinčių atitinkamus administracinius įgaliojimus ar teikiančių viešąsias paslaugas, veikla. Piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu, 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu ir 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Aptariamas nusikaltimas padaromas veikiant tyčia, kai asmuo supranta, kad naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, juridiniam, fiziniam asmeniui ar kitam šiame straipsnyje nurodytam subjektui, ir 1) šios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba 2) nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia). Kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 228 straipsnį būtina nustatyti, kad jis atitinka bendruosius teisinės atsakomybės kilimui būtinus požymius – pakaltinamas ir sulaukęs įstatyme numatyto amžiaus (šio nusikaltimo atveju – 16 metų) bei BK 230 straipsnyje nurodytus specialiuosius požymius. Šie specialaus subjekto požymiai privalomi tik nusikalstamos veikos vykdytojams. Bendrininkais (organizatoriais, kurstytojais, padėjėjais) gali būti pripažįstami ir neturintys specialaus subjekto požymių asmenys.

83. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 230 straipsnio 3 dalis (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472) numatė, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis. Taigi valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusas buvo siejamas su dviem būtinaisiais požymiais: 1) darbu, pareigų ėjimu viešajame, privačiajame juridiniame asmenyje, organizacijoje, vertimusi profesine veikla, buvimu arbitru ar prisiekusiuoju, 2) turėjimu administracinių įgaliojimų (leidimas atlikti veiksmus, kuriais užtikrinama juridinio asmens savarankiška veikla (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), teisę veikti juridinio asmens, organizacijos vardu (spręsti klausimus, susijusius su veikla, struktūra, veiklos strategija, finansų valdymu, santykiais su trečiaisiais asmenimis, sudaryti sandorius, atlikti kitokius teisinę reikšmę turinčius veiksmus, sukuriančius, keičiančius ar naikinančius juridinio asmens teises ir pareigas) arba teikti viešąsias paslaugas.

84. Sprendžiant, ar įtariamasis/kaltinamasis laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, nepakanka vien tik to, kad toks asmuo formaliai atitinka įstatyme įvardytus požymius – dirba juridiniame asmenyje (kitoje organizacijoje) ar verčiasi profesine veikla ir turi administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia viešąsias paslaugas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad privataus ūkio subjekto vadovas ar kitas darbuotojas gali būti prilygintas valstybės tarnautojui, tačiau tokia išvada turi būti daroma įvertinus jo padarytų veiksmų reikšmingumą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, įvertinant, ar šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas reikštų viešojo intereso pažeidimą. Viešuoju interesu yra laikytinas teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, atspindintis ir išreiškiantis pamatines visuomenės vertybes, visuomenės suinteresuotumas, kad valstybės tarnautojai bei kiti viešojo ar privataus sektorių darbuotojai, įgalioti spręsti visuomenei svarbius klausimus, darytų tai nešališkai, teisingai ir įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑168-489/2022, Nr. 2K‑74-594/2024, Nr. 2K‑61‑489/2025). Atsižvelgdama į šiuos kriterijus teisėjų kolegija vertina, ar BK 230 straipsnio 3 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472) prasme UAB „G.“ direktorius V. Ž. buvo laikomas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu.

85. Nagrinėjamu laikotarpiu V. Ž. ėjo UAB „G.“ direktoriaus pareigas, suteikusias jam administracinius įgaliojimus, padedančius užtikrinti juridinio asmens savarankišką, pelningą veiklą, jis turėjo teisę veikti bendrovės vardu – priimti sprendimus, susijusius su bendradarbiavimu su kitomis įmonėmis, pasirašyti sutartis ir kt. Iš UAB „G.“ direktoriaus pareiginių nuostatų matyti, kad V. Ž. dalyvavo bendrovės veiklos strategijos svarstyme bei planavime, koordinavo bei kontroliavo darbą su klientais, tokiu būdu spręsdamas klausimus, susijusius su bendrovės ir trečiųjų asmenų santykiais (pagal UAB „G.“ direktoriaus pareiginių nuostatų 2 punktą, bendrovės direktorius yra bendrovės vadovas, organizuojantis visą ūkinę, komercinę ir finansinę bendrovės veiklą, 7.1 papunktį, direktorius organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, užtikrina bendrovės valdymo efektyvumą ir veiksmingumą, 7.4 papunktį, tvirtina bendrovės ir jos struktūrinių padalinių ūkinės–komercinės veiklos planus ir organizuoja jų vykdymą (11 t., b. l. 21–24). Nors, kaip pagrįstai nurodoma nuteistojo V. Ž. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde, UAB „G.“ pagal savo teisinę formą buvo laikoma ne viešąja įstaiga, o privačiu juridiniu asmeniu – uždarąja akcine bendrove, tačiau tai savaime nelaikytina pagrindu konstatuoti, jog bendrovės veikla buvo susijusi tik su privačių interesų įgyvendinimu. Kaip jau pasisakyta anksčiau vertinant bendrovės pripažinimą perkančiąja organizacija, svarbu įvertinti ne tik UAB „G.“ teisinį statusą, tačiau ir bendrovės įsteigimo aplinkybes bei vykdomą veiklą. UAB „G.“ buvo įsteigta ne veikti savarankiškai, o tikslu įgyvendinti AB „L.“, o tuo pačiu ir jos steigėjos – Lietuvos Respublikos interesus. AB „L.“ buvo atsakinga už efektyvios valstybės geležinkelių infrastruktūros užtikrinimą, prie šių funkcijų vykdymo prisidėjo ir šios bendrovės įsteigta UAB „G.“. Atkreiptinas dėmesys, kad AB „L.“ sudarydavo vidinius sandorius su UAB „G.“ dėl statybos darbų, reikšmingų AB „L.“, o tuo pačiu ir jos steigėjai – Lietuvos Respublikai. Šiuo tikslu UAB „G.“ gaudavo pinigines lėšas darbų įgyvendinimui, skiriami pinigai buvo nukreipti gauti visuotinę naudą – geležinkelių infrastuktūros pagerinimą, o ne tam, kad UAB „G.“ galėtų plėtoti savo verslą ir gautų pelną. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad UAB „G.“ veikla buvo susijusi su viešojo intereso užtikrinimu.

86. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek pateikdami apeliacinį skundą, nuteistasis V. Ž. ir jo gynėjas advokatas E. Steckis laikėsi pozicijos, kad nuteistasis neturėjo administracinių įgaliojimų pirkimų srityje, todėl negalėjo daryti įtakos jų rezultatams. Vertinant tokių nuteistojo ir jo gynėjo teiginių pagrįstumą analizuojama, kaip teisėtai turėjo būti organizuojami pirkimai ir kaip nagrinėjamoje byloje jie buvo vykdomi: 2013 m. gegužės 9 d., gegužės 22 d., liepos 15 d., rugpjūčio 12 d., rugpjūčio 13 d. AB „L.“ ir UAB „G.“ sudarė penkis vidaus sandorius – dėl Vilniaus geležinkelio stoties metalo laužo sandėliavimo gelžbetoninės aikštelės su valymo įrenginiais statybos darbų, Panevėžio stoties pastato rekonstrukcijos II etapo darbų, Elektrinės centralizacijos posto Kužių geležinkelio stotyje rekonstrukcijos darbų ir medžiagų, Geležinkelio stoties pastato Gustonių kaime remonto darbų, Šeštokų stoties administracinio pastato IB2P stogo remonto darbų ir medžiagų. Šie sandoriai buvo sudaryti pasinaudojant Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje (2011 m. rugsėjo 29 d. įstatymo Nr. XI‑1605 redakcija) numatyta išimtimi, pagal kurią viešieji pirkimai gali būti neorganizuojami nustačius, jog perkančioji organizacija valdo bendrovę, turinčią pajėgumų atlikti reikiamus darbus. Kaip jau aptarta anksčiau, UAB „G.“ atitiko perkančiosios organizacijos požymius, todėl negalėdama atlikti visų ar dalies vidaus sandoriais su AB „L.“ sutartų darbų, turėjo rengti viešuosius pirkimus – viešai paskelbti apie jų rengimą, nustatyti laiką paraiškoms ir pasiūlymams pateikti, juos svarstyti, išrinkti ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus ir su tinkamiausiais tiekėjais sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartis.

87. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje viešieji pirkimai nebuvo organizuojami, su G. M. buvo iš anksto sutariama, kokios bendrovės bus pripažįstamos laimėtojomis, didžioji dalis pirkimų laimėtojų (pirkimai dėl Panevėžio stoties pastato rekonstrukcijos II etapo darbų, Elektrinės centralizacijos posto Kužių geležinkelio stotyje rekonstrukcijos darbų ir medžiagų, Geležinkelio stoties pastato Gustonių kaime remonto darbų, Šeštokų stoties administracinio pastato IB2P stogo remonto darbų ir medžiagų) buvo suderinti net nesant sudarytų vidaus sandorių tarp AB ,,L.“ ir UAB ,,G.“. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra svarbu ne tik tai, kokias pareigas ir įgaliojimus turėjo V. Ž. pagal jo, kaip bendrovės direktoriaus, pareiginius nuostatus, bet ir tai, kokie buvo jo realūs veiksmai pirkimų organizavimo procese. Nagrinėjamų įvykių metu UAB „G.“ valdybą sudarė penki nariai – V. Ž., V. J., G. B., V. Z. ir S. P. (12 t., b. l. 15, 20, 34). Valdybos posėdžių metu jos nariai būdavo informuojami apie būtinumą atlikti tam tikrus pirkimus ir tik valdybai pritarus buvo galima organizuoti procedūras. Medžiagą šių klausimų svarstymui, duomenis, kodėl pirkimai reikalingi, pateikdavo įmonės direktorius arba valdybos sekretorė, atliktų pirkimų rezultatai būdavo teikiami valdybai, kuri priimdavo sprendimą, ar sudaryti konkrečią sutartį. Taigi būdamas valdybos nariu ir bendrovės direktoriumi V. Ž. turėjo galimybę inicijuoti pirkimus. Taip pat dėl einamų pareigų V. Ž. turėjo įtaką ir pirkimų komisijai – iš UAB „G.“ pirkimų komisijos 2013 m. birželio 11 d. posėdžio protokolo Nr. 5-29, 2013 m. gegužės 6 d. posėdžio protokolo Nr. 5-19 matyti, kad komisijos pirmininkas A. S. informavo kitus narius, kad yra gautas UAB „G.“ direktoriaus pavedimas organizuoti pirkimus konkurso būdu, siekiant įsigyti Vilniaus geležinkelio stoties metalo laužo sandėliavimo gelžbetoninės aikštelės su valymo įrenginiais statybos darbus, Panevėžio stoties pastato rekonstrukcijos II etapo darbus, siūlo pradėti pirkimą remiantis UAB „G.“ Statybos skyriaus ir UAB „G.“ valdybos patvirtintais konkurso dokumentais (27 t., b. l. 66, 28 t., b. l. 25). V. M., 2013 m. dirbęs UAB „G.“ teisininku ir buvęs UAB „G.“ valdybos sekretoriumi, apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad pirkimų komisija nebuvo savarankiška, pirkimo procedūros, jų pradžia priklausydavo nuo bendrovės valdybos sprendimo.

88. UAB „G.“ pirkimų sąlygas ruošdavo ir skelbdavo UAB „G.“ Komercijos skyrius, jis kviesdavo potencialius dalyvius, ruošdavo sutarčių pasirašymo medžiagą ir vykdydavo pirkimų procedūras (UAB „G.“ Komercijos skyriaus veiklos nuostatų 2.1.1 papunktis – skyrius rengia ir teikia vadovybei tvirtinti pirkimo, pardavimo, sutartis, 2.1.6 papunktis – teikia išvadas pirkimų komisijai, 2.2 papunktis – atlieka vykdomų paslaugų, darbų ir prekių pirkimo procedūras). Visais su tarnybine veikla susijusiais klausimais Komercijos skyriaus darbuotojai galėjo kreiptis į skyriaus viršininką, o šiam klausimo neišsprendus, ar išsprendus netinkamai, kreiptis į bendrovės direktorių (UAB „G.“ Komercijos skyriaus veiklos nuostatų 3.1 papunktis). Komercijos skyriui vadovavo Komercijos skyriaus viršininkas, kuris buvo į pareigas skiriamas ir atleidžiamas UAB „G.“ direktoriaus sprendimu (UAB „G.“ Komercijos skyriaus veiklos nuostatų 4.2 papunktis) (11 t., b. l. 25–26). Nagrinėjamų įvykių metu Komercijos skyriaus vadovu ir pirkimų komisijos nariu buvo J. M., kuris buvo atskaitingas bendrovės direktoriui (UAB „G.“ Komercijos skyriaus viršininko pareigybės nuostatų 1.3 papunktis) ir į šias pareigas jis buvo paskirtas būtent bendrovės vadovo sprendimu – 2012 m. rugpjūčio 9 d. UAB „G.“ direktoriaus V. Ž. įsakymu Nr. Į‑290 buvo paskirta UAB „G.“ pirkimų komisija, kurią sudarė A. S., V. P., J. M., V. M., Ž. M. (11 t., b. l. 50), 2013 m. liepos 2 d. UAB „G.“ direktoriaus V. Ž. įsakymo Nr. Į-255 1.3 papunkčiu J. M. toliau buvo skiriamas pirkimų komisijos nariu, 2.1.3 papunkčiu paskirtas pirkimų organizatoriumi, 2.3 punktu Komercijos skyrius paskirtas atsakingu už bendrovės pirkimų organizatorių teikiamų paslaugų kontrolę (11 t., b. l. 70–73).

89. Bylos duomenys patvirtina, kad J. M., kaip Komercijos skyriaus viršininkas, pirkimų komisijos narys, pirkimų organizatorius rengdavo su bendrovės veikla susijusius projektus, sutartis, vykdydavo bendrovės viešuosius prekių ir paslaugų pirkimus, ruošdavo dokumentaciją konkursams, teikdavo informaciją viešųjų pirkimų klausimais pirkimų komisijai, vykdydavo projektų sąmatų, techninių sąlygų paruošimą, teikdavo bendrovės direktoriui duomenis apie sudarytas sutartis ir jų vykdymą, vykdydavo kitus bendrovės direktoriaus nurodymus ir pavedimus (UAB „G.“ Komercijos skyriaus viršininko pareigybės nuostatų 3.4, 3.11, 3.12, 3.13, 3.15, 3.23 papunkčiai) (11 t., b. l. 27–35). Taigi darydamas įtaką šiam asmeniui, V. Ž. galėjo daryti įtaką visiems pirkimams. Bylos duomenys patvirtina, kad V. Ž. ne tik pasirašydavo sutartis su pirkimų laimėtojais, ką turėjo daryti, kaip bendrovės vadovas, bet aktyviai dalyvavo pirkimo pasiūlymų teikime, nuolat davė nurodymus Komercijos skyriaus viršininkui ir pirkimų komisijos nariui J. M. padėti G. M. su pirkimų dokumentų rengimu, kad jie atitiktų kvalifikacinius reikalavimus ir konkrečios bendrovės būtų pripažįstamos laimėtojomis, duodamas nurodymus nepranešti apie rengiamus pirkimus eliminavo kitus galimus pirkimų dalyvius. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, V. Ž. turėjo faktinius įgaliojimus daryti įtaką UAB „G.“ rengiamų pirkimų rezultatams, todėl jis atitinka BK 230 straipsnio 3 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472) valstybės tarnautojui prilyginamo asmens požymius ir gali būti laikomas piktnaudžiavimo subjektu.

90. Nuteistasis V. Ž. ir G. M. viso proceso metu neigė savo kaltę, manė veikę teisėtai, vadovaudamiesi teisės aktų reikalavimais, tačiau kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko parodymais, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑7‑54-628/2020, Nr. 2K-86-976/2023).??? Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra tyčinis neteisėtas kitų asmenų interesų tenkinimas, priešingai įstatymo reikalavimams panaudojant tarnybinę padėtį ir suteiktus įgaliojimus. Asmuo naudodamasis tarnybine padėtimi padaro veiksmus, kurių sąžiningai dirbdamas neturėtų daryti, arba nepadaro veiksmų, kurių jis pagal savo pareigas turėtų imtis, taip elgdamasis iškreipia konkrečios valstybinės ar kitokios institucijos veiklos esmę, turinį, menkina jos ir tam tikrais atvejais visos valstybės autoritetą kitų žmonių akyse. Bylos duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki rugpjūčio 26 d. V. Ž. aktyviai dalyvavo pirkimų rengimo procese – nepaisydamas to, kad jo vadovaujama bendrovė vidaus sandoriais su AB „L.“ įsipareigojo vykdyti statybos darbus, o negalėdama to padaryti privalo rengti viešuosius konkursus, kurių metu būtų atrenkami mažiausios kainos ir aukščiausios kokybės santykį atitinkantys tiekėjai, užtikrinama, kad visos įmonės turėtų lygias galimybes pasiūlyti savo paslaugas, racionaliai panaudojamos projektui vykdyti skiriamos lėšos, ne tik nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos viešųjų pirkimų organizavimo tvarkos ir vadovavosi vidiniu, bendrovėje priimtu teisės aktu – UAB „G.“ pirkimų taisyklėmis, bet tą darė neskaidriai – iš anksto susitardavo su G. M., kad statybos darbus atliks ir medžiagas suteiks šio proteguojamos bendrovės, leisdavo keisti pirkimų sąlygas, pateiktus pasiūlymus ir atlikdavo kitus neteisėtus veiksmus, kurie palengvino pirkimų laimėjimą.

91. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotų G. M. telefoninių pokalbių stenogramos sudaro daugiau nei keturis bylos tomus (3 t., b. l. 33–92, 4 t., b. l. 3–215, 5 t., b. l. 1–161, 6 t., b. l. 1–180, 7 t., b. l. 1–117). Atsižvelgdama į tai bei vadovaudamasi tuo, kad teismo sprendimas turi būti aiškus ir suprantamas, bet tuo pačiu teismo motyvai turi būti glausti ir konkretūs, teisėjų kolegija akcentuoja tik tuos pokalbius, kurie labiausiai atskleidžia neteisėtus susitarimus ir nusikaltimo schemą:

91.1. 2013 m. gegužės 13 d. G. M. kalbėdamas su V. Ž. klausė jo, ar pasirašė sutartį dėl Vilniaus geležinkelio stoties metalo laužo sandėliavimo gelžbetoninės aikštelės, V. Ž. patvirtinus, klausė, ar jau kam nors ją prižadėjo, paprašė leisti jam atlikti darbus ir kitiems jų nežadėti, V. Ž. sutiko, pasakė, kad UAB „G.“ nuo sumos pasilieka 10 proc. (pokalbis IID 3080), 2013 m. gegužės 14 d. G. M. kalbėdamas su J. Š., dirbusiu AB „L.“, nurodė, kad jam reikia Vilniaus geležinkelio stoties metalo laužo sandėliavimo gelžbetoninės aikštelės su valymo įrenginiais statybos darbų sąmatos, nes turbūt ten dirbs, informavo, kad turi sutartį su UAB „G.“, paprašė niekam apie tai neskelbti (pokalbis IID 3213), 2013 m. gegužės 16 d. G. M. P. B. ir A. Č. sakė, kad važiuoja kalbėti dėl Vilniaus objekto, bandys „paimti“ (pokalbiai IID 3520, IID 2545), A. B. G. M. informavo, kad UAB „G.“ pristatė oficialų subrangovą, G. M. nurodė nekreipti į tai dėmesio, paaiškino, kad kalbėjo su UAB „G.“ direktoriumi, kuris jam patvirtino, kad objektas niekam nepažadėtas (pokalbis IID 3578), 2013 m. gegužės 20 d. G. M. A. B. informavo, kad „paims“ Panevėžio objektą (pokalbis IID 3975), nors tuo metu dar nebuvo sudarytas vidaus sandoris tarp AB ,,L.“ ir UAB ,,G.“, informavo D. T. ir A. Č. ruoštis darbų vykdymui (pokalbiai IID 4025, IID 2862), 2013 m. gegužės 21 d. R. G. informavo G. M., kad konkurso sąlygose įrašytas reikalavimas turėti 10 000 000 Lt apyvartą, kurio bendrovės neatitinka, G. M. atsakė, kad dar derins pirkimo sąlygas, J. M. jiems atsiuntė Panevėžio geležinkelio stoties pirkimo sąlygas (pokalbis IID 4171), pranešė, kad konkurse dalyvaus UAB „G.“, UAB „N.“ ir dar viena įmonė (pokalbis IID 4211), 2013 m. gegužės 22 d. G. M. prašė V. Ž. neužmiršti atsiųsti pažadėtus dokumentus, V. Ž. sakė, kad nenori siųsti paštu, susitarė, kad G. M. atvažiuos pasiimti (pokalbis IID 4372).

91.2. 2013 m. gegužės 27 d. R. G. pranešė G. M., kad reikia pakeisti tiekėjams keliamą reikalavimą turėti 10 000 000 Lt apyvartą, pabrėžė, kad nei viena įmonė jos nėra pasiekusi, G. M. žadėjo apie tai pasikalbėti (pokalbis IID 5061), įpareigojo R. G. aptarti su J. M., kiek UAB „G.“ turi apyvartos, ir kokių jiems reikia sąlygų, paklausti, ar UAB „T.“ ir UAB „K.“ galės dalyvauti pirkime sudarę jungtinės veiklos sutartį (pokalbis IID 5118), 2013 m. gegužės 28 d. G. M. prašė V. Ž. „pajudėti“ dėl Panevėžio objekto, V. Ž. atsakė, kad „viską judina“, G. M. tik reikės „suvaikščioti“, G. M. paprašė Panevėžio objektą „paleisti“ iki V. Ž. atostogų (pokalbis IID 5249), 2013 m. gegužės 29 d. J. M. informavo G. M., kad apyvartą sumažino, pirkimą dėl Panevėžio objekto skelbs rytoj, pažadėjo gavęs pasirašytą konkursinę medžiagą susisiekti su R. G. (pokalbis IID 5513), R. G. informavo G. M., kad jiems buvo atsiųstos pirkimo sąlygos, bet 2 500 000 Lt reikalavimas liko, kurio UAB „G.“ neatitinka, G. M. pasiūlė sudaryti jungtinės veiklos sutartį su UAB „K.“, nurodė, kad kitiems konkursams bus taikomas analogiškas reikalavimas dėl apyvartos (pokalbis IID 5536), 2013 m. gegužės 30 d. A. Č. informavo G. M., kad gavo pirkimo sąlygas, kuriose prirašyta „vėjų“, G. M. atsakė, kad svarbiausia gerai paruošti savo bendrovių pasiūlymus, o kitų bendrovių – nesvarbu, nes juos atmes (pokalbis IID 3999).

91.3. 2013 m. birželio 3 d. G. M. A. B. nurodė, kad atlieka procedūrą, liepė nekalbėti, kol sutartis nepasirašyta (pokalbis IID 6026), R. G. liepė susiskambinti su J. M., kuris pasakys dvi sąmatas, kurias reikės parengti, nurodė, kad pirmadienį turėtų būti Panevėžio objekto pirkimo vokų atplėšimas, antradienį pasirašys sutartį (pokalbis IID 6034), 2013 m. birželio 4 d. J. M. G. M. pasakė, kad antradienį statybos skyrius turėtų parašyti išvadą, kitą dieną kvies pasirašyti sutartį, G. M. prašė ką nors „paspausti“, J. M. atsakė, kad jis paprašys, jog jam per dieną parašytų išvadą (pokalbis IID 6238), informavo, kad Panevėžio objektas „paleistas“, gauti valdybos parašai (pokalbis IID 6274), G. M. informavo V. Ž., kad J. M. jam „atsiskaito“ (pokalbis IID 6307), 2013 m. birželio 5 d. J. M. pažadėjo G. M. padaryti tokias pačias pirkimų sąlygas, kaip Panevėžio objekto pirkime (pokalbis IID 6353), 2013 m. birželio 10 d. G. M. teiravosi J. M., ar rytoj/poryt atplėšus vokus, galės trečiadienį pasirašyti sutartį, J. M. patvirtino, kad galės (pokalbis IID 7290), 2013 m. birželio 11 d. A. Č. klausė G. M., ar šiandien sužinos pirkimo rezultatus, G. M. atsakė, kad rezultatai ir taip aiškūs (pokalbis IID 4715), paprašė J. M. konkursą skelbti „ramiau“, tik mažai skaitomuose informacijos sklaidos šaltiniuose (pokalbis IID 7391), informavo A. B., kad su aikštele viskas gerai, antradienį bus konkursas, trečiadienį-ketvirtadienį pasirašys sutartį (pokalbis IID 7399), 2013 m. birželio 12 d. G. M. paprašė J. M. atsiųsti pirkimo sąmatą, J. M. atsakė, kad bijo, prašė atvažiuoti su laikmena, taip pat nurodė, kad M. P. pateiktame pasiūlyme yra klaidų, kurias būtina ištaisyti, kai gaus naują dokumentą, surašys protokolą ir teiks valdybai (pokalbis IID 7502), G. M. susisiekė su M. P. ir klausė, ar ji ištaisė klaidas, M. P. patvirtino (pokalbis IID 4881), 2013 m. birželio 14 d. P. B. prašė G. M. leisti jam laimėti, G. M. nesutiko, paaiškino, kad jau viskas sutarta (pokalbis IID 7923).

91.4. 2013 m. birželio 19 d. G. M. nurodė J. M. ruošti jam Kužių konkursą, teigė viską suderinęs su direktoriumi, J. M. informavo, kad AB „L.“ ir UAB „G.“ dar derasi dėl kainos, G. M. pasakė, kad šitas objektas bus jo (pokalbis IID 8682), 2013 m. birželio 20 d. V. Ž. informavo G. M., kad dėl Vilniaus, Panevėžio, Kužių objektų „viskas eina“ (pokalbis IID 8790), 2013 m. birželio 25 d. V. Ž. nurodė G. M., kad rytoj bus posėdis dėl pirkimų, G. M. pasitikslino, ar galės ketvirtadienį važiuoti pasirašyti sutarties, V. Ž. tą patvirtino (pokalbis IID 9767), 2013 m. birželio 28 d. G. M. informavo A. K., kad suderino Kužių objekto pirkimą, po dviejų savaičių pasirašys sutartį (pokalbis IID 10392), 2013 m. liepos 15 d. G. M. nurodė R. G. atskirti darbų ir medžiagų sąmatas bei rytoj nusiųsti UAB „G.“ (pokalbis IID 1020), 2013 m. liepos 18 d. G. M. informavo D. T., kad UAB „G.“ atsiuntė R. G. Kužių objekto dokumentus, planuojama, kad dalyvaus trys įmonės – UAB „S.“, UAB „N.“ ir UAB „T.“ (pokalbis IID 1520), klausė A. A., ar UAB ‚A.“ gali padėti sudalyvauti Kužių ir Gustonių objektų pirkimuose, nurodė, kad nesvarbu, jog bendrovė nelaimės, reikia parodyti, kad „viskas gerai“ (pokalbis IID 936), 2013 m. liepos 22 d. R. G. informavo G. M., kad J. M. nurodymu negali abiejų konkursų nugalėtoja būti ta pati įmonė, G. M. nurodė darbų pirkimui naudoti UAB ,,T.“, o medžiagų pirkimui – UAB ,,G.“ (pokalbis IID 2032), liepė D. T. nuvažiuoti į UAB ,,N.“ ir UAB ,,S.“ paimti vokus su medžiaga ir palikti UAB ,,G.“ (pokalbis IID 2123), 2013 m. liepos 23 d. T. B. pranešė G. M., kad pirkimas yra paskelbtas UAB „G.“ puslapyje, G. M. atsakė, kad pirkimas neturėjo būti skelbiamas, pranešė, kad ketvirtadienį-penktadienį pasirašo sutartį (pokalbis IID 2309), susisiekė su J. M., kuris patvirtino, kad pirkimas nebuvo paskelbtas (pokalbis IID 2310), 2013 m. liepos 24 d. J. M. pranešė G. M., kad Gustonių ir Kužių objektų pirkimų pasiūlymai buvo užpildyti netvarkingai, reikėjo patikslinimų, todėl nukeliamas sutarčių pasirašymas (pokalbis IID 2443), 2013 m. liepos 29 d. J. M. pranešė G. M., kad pasikeitė UAB „G.“ pirkimo taisyklės, todėl reikia iš naujo aptarti pirkimų sumas (pokalbis IID 3264).

91.5. 2013 m. liepos 29 d. G. M. pranešė P. B., kad laimės Šeštokų objekto pirkimą (pokalbis IID 3325), 2013 m. liepos 31 d. G. M. nurodė R. G. liepos 2 d. data parengti UAB ,,G.“, UAB ,,N.“ ir UAB ,,S.“ pasiūlymus (pokalbis IID 3670), 2013 m. rugpjūčio 1 d. G. M. nurodė D. T. nuvažiuoti į UAB ,,N.“, UAB ,,S.“, surinkti parašus, antspaudus ir jam atvežti vokus (pokalbis IID 3759), 2013 m. rugpjūčio 26 d. G. M. informavo D. T., kad pasirašė Gustonių objekto pirkimo sutartį 19 d. data (pokalbis IID 7270), 2013 m. rugpjūčio 12 d. D. T. klausė G. M., kieno bus Šeštokų objektas – UAB ,,K.“ ar UAB ,,G.“, G. M. atsakė, kad pirkimas susidės iš dviejų dalių – darbų ir medžiagų (pokalbis IID 5363), G. M. prašė J. M. pagreitinti Gustonių objekto pirkimo sutarties pasirašymą, jie kalbėjosi apie Šeštokų objekto pirkimo skaidymą į darbų ir medžiagų sutartis, J. M. paaiškino, kad „paleis“ atbuline data (pokalbis IID 5394), 2013 m. rugpjūčio 19 d. G. M. liepė R. G. „paimti medžiagoms“ UAB „T.“, UAB „A.“ ir UAB „P.“, o darbams – UAB „G.“, UAB „S.“ ir UAB „T.“ (pokalbis IID 6068), paruošti pasiūlymus, viską siųsti J. M., tik ne į darbinį, o į asmeninį paštą (pokalbis IID 6102), 2013 m. rugpjūčio 21 d. R. G. pranešė G. M., kad padarė klaidą ir UAB „G.“ pasiūlyme įrašyta 345 000 Lt kaina, o ne 354 000 Lt., pasakė, kad skambins J. M., kad ištaisytų (pokalbis IID 6514), J. M. informavo G. M., kad perspausdino sutartį ir įrašė kitą sumą, o V. Ž. pasirašė (IID 6526), G. M. informavo D. T., kad pasirašė Šeštokų objekto pirkimo sutartį rugpjūčio 19 d. data (pokalbis IID 6555) .

92. Šiuos telefoninius pokalbius patvirtina kita bylos medžiaga. Nuteistasis J. M. viso proceso metu pripažino atlikęs neteisėtus veiksmus ir padėjęs V. Ž. piktnaudžiauti tarnyba, nurodė, kad V. Ž. nurodymu konsultavo G. M. apie pirkimų tvarką ir sąlygas, susirašinėdavo su G. M. darbuotoja R. G. iš savo asmeninio elektroninio pašto, pakeitė UAB „G.“ organizuojamų pirkimų kvalifikacinius reikalavimus, skaidė konkursus į dvi dalis, buvo gavęs nurodymą konkursų viešai neskelbti, kad nebūtų konkurencijos G. M. proteguojamoms įmonėms, žinojo, kad kai kurie pasiūlymai buvo parengti atbulinėmis datomis, kai G. M. sąmatininkė R. G. padarė techninę klaidą ir į pasiūlymą įtraukė 345 000 Lt darbų atlikimo kainą vietoje sutartos 354 000 Lt sumos, V. Ž. nurodymu pakeitė dokumentų lapus, dar iki AB „L.“ ir UAB „G.“ sutarčių sudarymo bendraudavo su G. M. apie planuojamus pirkimus ir jų laimėjimą, G. M. jam nurodydavo darbų atlikimo kainas, kurias turi pasiūlyti UAB „G.“ dalyvaudama AB „L.“ konkursuose, buvo atvejų, kai G. M. firmų sąmatininkės skaičiuodavo UAB „G.“ teikiamas sąmatas ir atsiųsdavo jam elektroniniu paštu, nors bendrovė nebuvo sudariusi sutarčių dėl tokių paslaugų suteikimo. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės P. B. taip pat viso proceso metu teigė žinojęs apie organizuojamų pirkimų neteisėtumą, nurodė, kad tarėsi su G. M. dėl Vilniaus geležinkelio stoties metalo laužo sandėliavimo gelžbetoninės aikštelės su valymo įrenginiais statybos darbų pirkimų laimėjimo, derino pasiūlymų kainas, sudarydamas formalią konkurenciją parengė ne tik UAB „P.“, bet ir UAB „S.“ pasiūlymus, susitarė, kad po pirkimo laimėjimo su UAB „G.“ sudarys fiktyvią darbų priežiūros sutartį, pagal kurią perves 55 660 Lt (16 120,25 Eur) už tarpininkavimą.

93. Apeliantai aptardami J. M. ir P. B. parodymų prieštaringumą, cituoja tik tam tikras, selektyviai atrinktas šių parodymų ištraukas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nustatydamas esmines faktines bylos aplinkybes, vertino šių parodymų visumą, juos tikrindamas BPK nustatytais veiksmais ir šalindamas prieštaravimus. Priešingai nei teigiama skunduose, nuteistųjų V. Ž. ir G. M. kaltė grindžiama ne išimtinai nuteistojo J. M. ir P. B. parodymais, bet visuma byloje surinktų ir teisme išnagrinėtų įrodymų (taip pat kriminalinės žvalgybos duomenų, rašytinių bylos įrodymų), kuriuos tiek nuteistieji, tiek jų gynėjai galėjo ginčyti nagrinėjant bylą teisme. V. Ž. ir jo gynėjas skunde pažymi, kad J. M. sutuoktinė dirba Lietuvos Aukščiausiame Teisme, todėl duodamas parodymus nuteistasis galėjo siekti nepakenkti jos karjerai ir tam tikras įvykių detales iškreipti, o P. B. buvo pateikęs prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl jo parodymai galimai yra nepatikimi, tačiau tokie apeliantų argumentai yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Kiekvienas kaltinamasis yra tam tikra apimtimi suinteresuotas palankia bylos baigtimi, daugelis jų yra sukūrę šeimas, kurioms šių asmenų nuteisimas būtų žalingas, tačiau vien tai negali būti laikoma pagrindu konstatuoti jų parodymų nepatikimumą.

94. J. M. ir P. B. apklausų metu nurodytos aplinkybės atitinka kitus bylos duomenis. Apie neteisėtą pirkimų organizavimą parodymus davė ir sandorių sudarymo metu UAB „G.“ direktoriaus pavaduotojo pareigas ėjęs A. M., kuris apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad J. M. jam yra minėjęs, jog kai kurie pirkimai vyko „su protekcija“. R. G., apklausiama apeliacinės instancijos teisme, nurodė, kad G. M. jai pasakydavo išsiuntinėti medžiagą subrangovams, surinkti informaciją. S. K., kuris buvo UAB „S.“ akcininkas, apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad G. M. prašymu jo bendrovė dalyvavo Panevėžio stoties pastato rekonstrukcijos II etapo darbų pirkime. M. P., apklausiama pirmosios instancijos teisme, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad parengtose UAB „T.“ ir UAB „N.“ sąmatose skyrėsi tik pasiūlymo kaina (8 t., b. l. 127–130). UAB „A.“ direktorius A. A. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2013 m. birželio mėnesį G. M. jo paprašė dalyvauti pirkimuose, visus reikalingus dokumentus paruošė UAB „T.“ sąmatininkė L. U., jis tik pasirašė, G. M. paruoštus dokumentus nuvežė ir atidavė (8 t., b. l. 139–142). UAB „A.“ direktorius R. P. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad G. M. jam paskambino ir paprašė dalyvauti UAB „G.“ paskelbtame konkurse „Vilniaus geležinkelio stoties metalo laužo sandėliavimo gelžbetoninės aikštelės su valymo įrenginiais statybos darbų pirkimas“ (8 t., b. l. 134–135). Šių liudytojų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, neprieštaringi, nėra nustatyta priežasčių, kodėl jie turėtų siekti pakenkti nuteistiesiems, buvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo, todėl nėra pagrindo abejoti nurodomų aplinkybių patikimumu. Apeliantai nurodo, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų S. G., V. J., S. Stasiūno parodymais, kurie, apeliantų teigimu, pagrindžia, kad nebuvo jokių tarpusavio susitarimų, prašymų pakoreguoti konkurso sąlygas ar užtikrinti, kad laimėtų G. M. vadovaujamos bendrovės, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyti asmenys dirbo ne UAB „G.“, o AB „L.“, nebuvo susiję su pirkimų vykdymu, bylos duomenys patvirtina, kad pirkimų neteisėtumas iš esmės buvo slepiamas, todėl šių asmenų parodymai nei patvirtina, nei paneigia V. Ž., G. M., P. B. ir J. M. pareikštus kaltinimus.

95. Susitarimų neteisėtumą patvirtina J. M. ir G. M. bendrovių sąmatininkės R. G. siųsti el. laiškai. 2013 m. liepos mėn. J. M. iš savo asmeninio el. pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė laišką UAB „K.“ darbuotojams, klausdamas, ar jie gavo konkursinę medžiagą ir Gustonis, UAB „K.“ darbuotojas patvirtino, kad gavo (35 t., b. l. 83), nors vidaus sandoris tarp AB „L.“ ir UAB „G.“ dėl Geležinkelio stoties pastato Gustonių kaime remonto darbų pirkimo buvo sudarytas tik 2013 m. rugpjūčio 12 d. Iš UAB „G.“ el. pašto (duomenys neskelbtini) 2013 m. birželio 17 d. buvo išsiųstas laiškas, skirtas UAB „N.“, kuriame nurodoma, kad yra siunčiami dokumentai dėl konkurso ir sąmatos, reikia tik užpildyti pasiūlyme esančią rekvizitų lentelę ir įrašyti dokumentų puslapių skaičių (24 t., b. l. 163). 2013 m. liepos 18 d. iš UAB „K.“ el. pašo išsiųstas laiškas, skirtas UAB „N.“, kuriame R. G. vardu prašoma pagalbos dėl konkurso, nurodoma, kad kalbėjo su Malvina, kuri sakė persiųsti viską šiuo paštu, pažadama užpildyti visus dokumentus ir persiųsti, taip pat siunčiamas sąrašas reikiamų dokumentų (24 t., b. l. 186). 2013 m. liepos 19 d. iš „K. K.“ el. pašto R. G. vardu išsiųstas laiškas, skirtas UAB „N.“, kuriame nurodoma, kad konkursas bus 24 d., pirmadienį, persiųs sąmatas, pasiūlymą, voką atvažiuos pasiimti jų darbuotojas (24 t., b. l. 191). 2013 m. liepos 20 d. iš „K. K.“ el. pašto R. G. vardu išsiųstas laiškas UAB „N.“, kuriame nurodoma, kad persiunčiami dokumentai dėl konkurso, reikės tik pabaigti užpildyti pasiūlymą, prašoma paskambinti, jeigu kiltų neaiškumų, bei nurodyti, kada bus galima atvažiuoti pasiimti voką ir dėkojama už pagalbą (24 t., b. l. 117).

96. Iš aptartų telefoninių pokalbių bei kitos bylos medžiagos (nuteistojo J. M. parodymų, kitų telefoninių pokalbių, kurių turinys yra panašus cituotiems, todėl nenurodomas) matyti, kad G. M. atstovaujamų ir proteguojamų bendrovių pateikti pasiūlymai bent keliais atvejais kartus neatitiko pirkimų kvalifikacinių reikalavimų. Įprasto viešojo pirkimo ar netgi pagal vidaus teisės aktus vykdomo pirkimo metu tokia situacija būtų vertinama kaip sąlyga atmesti netinkamus tiekėjus, tuo tarpu nagrinėjamu atveju G. M. apie trūkumus buvo nedelsiant informuojamas, jam būdavo suteikiama galimybė juos taisyti ir pateikti iš naujo, o ištaisyti pasiūlymai leisdavo jo nurodytas bendroves pripažinti pirkimų laimėtojomis. Pažymėtina, jog pirkimų metu pateikiami dokumentai laikytini tiekėjų pasiūlymu, todėl nėra galimas jų keitimas ar tikslinimas. Pakeitus pasiūlyme nurodytą kainą arba darant kitus pakeitimus, reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas gali tapti atitinkančiu, tai iš esmės lemia paties pasiūlymo pakeitimą. Atvejai, kai vieni pirkimo dalyviai yra informuojami apie jų pateiktuose dokumentuose esančias klaidas ir turi galimybę jas ištaisyti, o kitų tiekėjų analogiškas pasiūlymas būtų iš karto atmetamas, kaip neatitinkantis reikalavimų, yra akivaizdžiai neteisėti bei pažeidžia lygiateisiškumo bei skaidrumo principus. Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog V. Ž. ir G. M. į konkursus formaliai įtraukdavo bendroves, kurios galėtų pasiūlyti didesnes kainas, taip dirbtinai sukurdami konkurenciją, kad G. M. bendrovių pasiūlymai būtų mažiausi. Pabrėžtina, kad V. Ž., kaip bendrovės, kuri siekia pirkti statybos rangos darbus ir įsigyti medžiagas, direktorius, neturėtų būti suinteresuotas konkrečios bendrovės laimėjimu, jei jos pasiūlymas iš tiesų nėra pats tinkamiausias ir ekonomiškiausias. Tuo tarpu V. Ž. veiksmai patvirtina, kad jis pats atliko aktyvius veiksmus tam, kad pirkimus laimėtų G. M. proteguojamos įmonės, eliminuodamas ir diskriminuodamas neapibrėžtą ratą kitų Lietuvos Respublikos subjektų, galėjusių sąžiningai konkuruoti pirkimuose.

97. Priešingai, nei nurodoma V. Ž. ir jo gynėjo advokato E. Steckio bei nuteistojo G. M. gynėjo advokato S. Juzukonio apeliaciniuose skunduose, būsimų pirkimų sąlygos buvo laikomos konfidencialia informacija, kuri negalėjo būti atskleidžiama galimiems pirkimų dalyviams. Šios teisėjų kolegijos išvados nepaneigia ir tai, kad G. M. galėjo žinoti tam tikrus duomenis apie UAB „G.“ organizuojamus pirkimus dar iki pokalbių su V. Ž., kad jis asmeniškai buvo pažįstamas su AB „L.“ generalinio direktoriaus pavaduotoju ir Krovinių vežimo direkcijos direktoriumi S. G., kadangi nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyti V. Ž. ir J. M. nusikalstami veiksmai teikiant konfidencialius duomenis – kvalifikacinius reikalavimus, kainas G. M. ir jo bendrovių sąmatininkėms. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. Ž., priėmęs neteisėtą sprendimą neorganizuoti pirkimų Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, vėliau nusprendė atlikti pirkimų procedūras taip, kad būtų išvengiama ir UAB „G.“ valdybos svarstymų, kuri galėjo nepatvirtinti jo pasirenkamų bendrovių. Nors formaliai, pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ir vidines UAB „G.“ pirkimų taisykles, pirkimai galėjo būti vykdomi ir dalimis, t. y. vykdant pirkimus statybos darbams ir medžiagų įsigijimui, nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pirkimai buvo skaidomi dirbtinai, turint aiškų tikslą – kad nereikėtų į laimėtojų išrinkimą įtraukti bendrovės valdybos. Taip pat byloje nustatyti atvejai, kai nuteistieji pirmiau sutardavo konkurso vertę, o tik po to UAB „G.“ teikdavo dokumentus AB „L.“. Tokie veiksmai negali būti teisėti, nes akivaizdu, jog taip buvo sudaromos dirbtinės sąlygos nepagrįstai gauti pinigines lėšas ir paneigiama pati vidaus sandorio esmė – perkančiosios organizacijos suinteresuotumas įvykdyti darbus mažiausia kaina, turint dukterinę bendrovę, galinčią tą padaryti. Vien tai, kad įvykusių pirkimų ir jų pagrindu sudarytų sutarčių neapskundė kiti tiekėjai ir pirkimai nebuvo pripažinti neteisėtais, nepaneigia nustatytų aplinkybių, kad jie buvo vykdomi nekonkurencinėje aplinkoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad planai rengti viešuosius pirkimus turėjo būti skelbiami viešai pasiekiamoje internetinėje svetainėje, tačiau to padaryta nebuvo. Savaime suprantama, kad vykdant uždarus pirkimus, potencialūs dalyviai apie juos nežinodavo, dėl to net negalėjo jų apskųsti.

98. Bylos duomenys paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad V. Ž. ir J. M. tik bendrais bruožais papasakojo G. M. ir jo atstovaujamų bei proteguojamų bendrovių darbuotojams, kaip vyksta pirkimų procedūros. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad asmenų tarpusavio bendravimas peržengė įprasto rinkos tyrimo ribas – buvo ne tik nurodomi dalyvavimui pirkimuose būtini kvalifikaciniai reikalavimai, kokias paslaugas reikėtų suteikti, kokia preliminari jų kaina ir pan., tačiau ir aptarinėjama, kaip turėtų būti keičiamos pirkimų sąlygos, kad jos atitiktų konkrečių bendrovių finansinę padėtį, kokius pasiūlymus turėtų pateikti kitos bendrovės, sudarydamos formalią konkurenciją ir kt. Taigi rengiamų pirkimų sąlygos buvo analizuojamos ne UAB „G.“ viduje, tarp už pirkimų organizavimą atsakingų asmenų, o tarp šios bendrovės darbuotojų ir galimų paslaugų ir medžiagų tiekėjų. Nustatyti, pagal kokius konkrečius kriterijus bus vertinamas pasiūlymų naudingumas ir pasirenkamas laimėtojas, akivaizdžiai yra perkančiosios organizacijos, o ne konkurse galimai dalyvausiančių tiekėjų kompetencija. Tai, kad buvo susitinkama ne tik rinkos tyrimo tikslais, netiesiogiai patvirtina ir V. Ž., J. M. ir G. M. bendravimo intensyvumas, susitikimų dažnumas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad V. Ž. suvokė, jog atlikdamas slaptus susitarimus su G. M., pažadėdamas, kad šio atstovaujamos ir proteguojamos bendrovės neabejotinai laimės pirkimus, net jei iš tiesų neatitinka būtinųjų bendrovėms keliamų reikalavimų, ir šiuos pažadus įgyvendindamas tyčia piktnaudžiauja tarnyba, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas ir galiojančius įstatymus, valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus principus bei norėjo tą daryti.

99. Nuteistasis V. Ž. ir jo gynėjas advokatas E. Steckis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad UAB „G.“ su kitomis bendrovėmis sudarius statybos rangos darbų ir medžiagų pirkimo sutartis mažesnėmis kainomis, nei numatyta AB „L.“ ir UAB „G.“ vidaus sandoriais, tokie veiksmai laikytini neteisėtais, mano, kad subrangos sandorių sudarymas už savikainą ar brangiau būtų nelogiškas sprendimas, kadangi uždarosios akcinės bendrovės pagal įstatymą ir steigimo dokumentus privalo siekti pelno. Teisėjų kolegija vertindama šiuos apeliantų argumentus sutinka, jog sutarčių uždarumo, jų sudarymo laisvės principai lemia tai, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik ją sudariusiems asmenims ir nesukuria teisių ir/ar pareigų tretiesiems asmenims, todėl UAB „G.“ civilinės teisės prasme turėjo teisę sudaryti sutartis ir mažesne kaina, nei numatyta vidaus sandoriuose, kadangi generalinis rangovas su rangovu susitaria darbų atlikimo kainą, o rangovas sudarydamas subrangos sutartį pirminio susitarimo (dėl kainos) yra nesaistomas, tačiau, kaip nustatyta byloje, UAB „G.“ pirkimus galėjo organizuoti tik Viešųjų pirkimų įstatymo tvarka, o ne vadovaudamasi vidinėmis pirkimų taisyklėmis. Tokiu atveju būtų rengiamas viešasis konkursas, kurio metu būtų išrenkamas ekonomiškiausias nustatytus kriterijus atitinkantis pasiūlymas, kuris, be kita ko, galėtų būti ir mažesnės kainos, nei numatyta vidaus sandoryje, tačiau šios tvarkos nebuvo laikomasi. Pažymėtina tai, kad nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog V. Ž., G. M., P. B. ir J. M. nepadarė dalies inkriminuotos turtinės žalos (susijusios su vidaus sandorių ir vėliau sudarytų sutarčių kainų skirtumu), iš nuosprendžio nustatomosios dalies matyti, kad, pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog V. Ž., G. M., P. B. ir J. M. tarėsi, kaip parengti projektų sąmatas, į jas įtraukiant tam tikrą procentą, kuris bus pasiliekamas, kaip bendrovės pelnas už tarpininkavimą, pasitvirtino.

100. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju yra svarbūs ne tik tarp bendrovių sudaromi sandoriai (AB „L.“ ir UAB „G.“ vidaus sandoriai bei UAB „G.“ ir UAB „P.“/ UAB „G.“, UAB „J.“ ir UAB ,,S.“/ UAB „T.“, UAB ,,G.“/ UAB „G.“/ UAB „G.“ ir UAB ,,T.“ sutartys dėl statybos darbų ir medžiagų pirkimo), bet ir lėšų šiems darbams atlikti ir medžiagoms įsigyti kilmė. Valstybės įsteigta AB „L.“, įvertinusi tai, kad jos patronuojama bendrovė UAB „G.“ gali įgyvendinti viešajai geležinkelių infrastruktūrai reikšmingus darbus, nusprendė su ja sudaryti vidaus sandorius, tam UAB „G.“ pateikė darbų atlikimo sąmatas, kurios iš esmės turėjo būti grindžiamos būtinųjų sąnaudų principu, pagal jas bendrovė gavo lėšas projektų įgyvendinimui, tačiau pati darbų nevykdė, nedelsiant sudarė sutartis su kitomis įmonėmis, į jas įtraukdama pasiliekamų lėšų dalį už tarpininkavimą. Atsižvelgiant į tai, bendrovės veiksmai, kai ji gavusi lėšas darbų atlikimui, iš jų siekia gauti pelno vien dėl to, kad randa pigiau paslaugas galimai suteiksiantį tiekėją, neatitinka vidaus sandorių paskirties ir laikomi neteisėtais. Apeliantai taip pat nesutinka, kad subrangos sutarčių sudarymas anksčiau, nei sudaroma sutartis su AB „L.“, yra neteisėtas. Nurodo, kad planuojant vykdyti didelės apimties rangos sutartis yra įprasta praktika iš anksto sudaryti sutartis su subrangovais. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pirkimai dėl darbų atlikimo ir medžiagų įsigijimo, kilę iš AB „L.“ ir UAB „G.“ vidaus sandorių, turėjo būti vykdomi Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka. Laikantis tokios procedūros išankstinis subrangos sutarčių sudarymas su konkrečiomis bendrovėmis yra neįmanomas, nes konkursus laimėti gali tik ekonomiškiausias nustatytus kriterijus atitinkantis pasiūlymas ir nesurengus konkurso toks tinkamiausias tiekėjas negali būti žinomas.

101. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neatsižvelgė į AB „L.“ vadovaujančias pareigas užimančių darbuotojų (konkretūs asmenys apeliaciniame skunde nenurodomi) asmeninius ryšius su nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistais asmenimis. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos apeliantų argumentus, konstatuoja, kad jie ne tik, kad nepagrįsti, bet ir pažeidžiantys bendrąsias baudžiamojo proceso nuostatas. Kaip jau minėta anksčiau, remiantis BPK 255 straipsnio 1 dalimi, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šioje byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių kitų asmenų (ne kaltinamųjų) dalyvavimą padarant nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, todėl bylą nagrinėjantis teismas negali svarstyti klausimo, ar kiti asmenys nebendrininkavo su kaltinamaisiais darydami kaltinimuose aprašytą nusikalstamą veiką. Ištyrus pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą bei paaiškėjus, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs ir kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi apie tai turi teisę pranešti prokurorui (BPK 257 straipsnio 1 dalis), nagrinėjamu atveju to nepadaryta.

102. Piktnaudžiavimas yra susijęs su valstybės tarnautojo pareiginių įgaliojimų esmės iškreipimu ar jų viršijimu, todėl teismas visais atvejais turi pareigą atskleisti, kokius teisės aktus asmuo savo veika pažeidė, kodėl laikoma, kad įgaliojimai panaudoti priešingai tarnybos interesams. Tai gali būti tam tikrai grupei asmenų taikomi teisės aktai (pvz., Viešųjų pirkimų įstatymas, Valstybės tarnybos įstatymas) arba vidiniai įstaigos aktai, apibrėžiantys konkretaus asmens pareigines funkcijas. Inkriminuoti pažeisti teisės aktai negali būti bendro pobūdžio, turi būti atskleistas normų pažeidimo turinys, atsižvelgiant į pareikšto kaltinimo esmę turi būti aišku, kokiais veiksmais nuteistasis juos pažeidė. Priešingai nei nurodoma V. Ž. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kokius teisės aktus pažeidė nuteistasis – Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 punktą, UAB „G.“ įstatų 56, 58 punktus, UAB „G.“ direktoriaus pareiginių nuostatų 7 punktą, UAB „G.“ pirkimų taisyklių 2.1., 11.33., 23.2. papunkčius, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 punktą, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalis.

103. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai pripažino, kad V. Ž. pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, įpareigojantį perkančiąją organizaciją užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „G.“ atitiko perkančiosios organizacijos kriterijus, todėl pirkimus turėjo vykti Viešųjų pirkimų įstatymo tvarka. Bendrovė šio reikalavimo nesilaikė, pirkimai buvo organizuojami jų neskelbiant viešai, iš anksto sutariant, kokios bendrovės bus pripažintos laimėtojomis, sudarant joms išimtinę padėtį, taip apribota tiekėjų konkurencija, iš pirkimų eliminuoti kiti galimi dalyviai, pažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principai. Taip pat akivaizdu, kad V. Ž. pažeidė UAB „G.“ įstatų 58 punkto reikalavimą, jog direktorius privalo saugoti bendrovės komercines (gamybines) paslaptis ir konfidencialią informaciją, kurias sužinojo eidamas pareigas. Pirkimų kvalifikaciniai reikalavimai, kainos laikytini konfidencialiais duomenimis, šią informaciją V. Ž. atskleidė G. M. bei jo atstovaujamų ir proteguojamų bendrovių atstovams. Akivaizdu, jog būdamas bendrovės direktoriumi, disponuodamas minėta informacija, V. Ž. ją turėjo naudoti tik tarnybos interesais, o perduodamas ją priimamais sprendimais suinteresuotiems asmenims elgėsi neteisėtai.

104. Nusikalstamais veiksmais V. Ž. pažeidė ir Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 punkto nuostatas, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, UAB „G.“ įstatų 56 punkto reikalavimą, kad direktorius veikia bendrovės vardu, UAB „G.“ direktoriaus pareiginių nuostatų 7 punkto reikalavimą, kad direktorius priimdamas sprendimus pagal jam bendrovės įstatais ir įstatymais ar kitais teisės aktais priskirtą kompetenciją privalo vadovautis imperatyviomis įstatymų normomis, bendrovės steigimo dokumentais, sutartinėmis teisėmis ir teisėtais kreditorių interesais, normalia ūkine rizika, sąžiningumo, protingumo, lojalumo, konfidencialumo, viešųjų ir privačių interesų konflikto vengimo ir turto atskyrimo principais. Bylos duomenys patvirtina, kad V. Ž. sudarė išskirtines sąlygas G. M. atstovaujamoms ir proteguojamoms bendrovėms laimėti pirkimus, intensyviai dalyvavo atlikdamas veiksmus, iškreipiančius vykdomų pirkimų eigą ir rezultatus, suvokė, kad būdamas bendrovės, susijusios su viešojo intereso užtikrinimu, vadovas, privalo vengti situacijų, kuriose galėtų būti kvestionuojamas jo viešųjų ir privačių interesų derinimo patikimumas, tačiau to nepaisė. V. Ž. kilo pareiga vykdyti savo tarnybines pareigas laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principų, tačiau jo atliekami veiksmai neatitiko kaip bendrovės vadovui keliamų įstatymo viršenybės, teisėtumo, teisingumo reikalavimų, buvo neskaidrūs, pažeidžiantys asmenų lygiateisiškumo principus, jo asmeniniai interesai nustelbė viešuosius ir tai laikytina Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 punkto, UAB „G.“ įstatų 56 punkto, UAB „G.“ direktoriaus pareiginių nuostatų 7 punkto pažeidimais.

105. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, jog V. Ž. pažeidė:

105.1. UAB „G.“ pirkimų taisyklių 2.1. papunktį, numatantį, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją turi būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, 11.33 papunktį, numatantį, kad pirkimo dokumentai negali būti pateikti anksčiau negu paskelbiama apie pirkimą, jei yra numatoma skelbti apie pirkimą viešai, 23.2. papunktį, numatantį, kad pirkimas konkurso ar skelbiamų derybų būdu gali būti atliktas visais atvejais, tinkamai apie jį paskelbus;

105.2. Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus, kad valstybės tarnautojai privalo nepiktnaudžiauti tarnyba;

105.3. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 punkto reikalavimus, kad asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, privalo sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas.

105.4. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendinantys pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, įpareigoti užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.

106. Įvertinusi Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 punkto bei Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog jie V. Ž. buvo inkriminuoti nepagrįstai. Nors V. Ž. laikomas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu BK 230 straipsnio 3 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472) prasme, tačiau tai savaime nereiškia, kad jis laikomas valstybės tarnautoju ar viešojo administravimo subjektu pagal Valstybės tarnybos įstatymo, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 punkto ir Konkurencijos įstatymo nuostatas. Valstybės tarnautojas yra asmuo, einantis pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas arba užtikrinantis diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimą, arba padedantis valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme. Viešasis administravimas yra įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas (norminių administracinių aktų priėmimas įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti), įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė (konsultavimas, patikrinimas, vertinimas ir poveikio priemonių pritaikymas), įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas (leidimų, licencijų ar dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimas, asmenų deklaracijų priėmimas ir tvarkymas, asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais, informacijos teikimas), viešųjų paslaugų teikimo administravimas (viešųjų paslaugų (socialinių, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kt.) teikimo taisyklių ir režimo nustatymas steigiant viešąsias įstaigas arba išduodant leidimus teikti viešąsias paslaugas kitiems asmenims, taip pat viešųjų paslaugų teikimo priežiūra ir kontrolė) ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą).

107. UAB „G.“ nebuvo laikoma valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, V. Ž. neužtikrino diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimo, arba nepadėjo valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas. UAB „G.“ ir V. Ž. taip pat nebuvo laikomi viešojo administravimo subjektais – UAB „G.“ nebuvo valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, įgaliota atlikti viešąjį administravimą, V. Ž. nebuvo pareigūnas ar valstybės tarnautojas, įgaliotas atlikti viešąjį administravimą. Taigi V. Ž. neatitiko valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto statuso, todėl negalėjo pažeisti Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 punkto bei Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų.

108. Įvertinus tai, kad šiuo nuosprendžiu konstatuota, jog UAB „G.“ pirkimai turėjo būti organizuojami Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka, laikytina, kad V. Ž. negalėjo pažeisti teisės akto, kuris nagrinėjamoje situacijoje neturėjo būti taikomas – UAB „G.“ pirkimų taisyklių.

109. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija šalina iš nustatytų V. Ž., G. M., J. M. ir P. B. nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių tai, kad jie pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalių ir UAB „G.“ pirkimų taisyklių 2.1, 11.33, 23.2 papunkčių reikalavimus.

110. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp V. Ž., G. M., P. B. ir J. M. buvo susitarimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba, nėra pagrįsta, teigiama, kad G. M. pats nuvažiuodavo į vietą, įsivertindavo objektą ir taip nusistatydavo, kokios galėtų būti jo atstovaujamų ir proteguojamų įmonių sąnaudos, jeigu būtų skelbiamas pirkimas, tačiau teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nusikaltimas buvo padarytas veikiant bendrai. Bendrininkavimu laikomas tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas bendromis pastangomis darant nusikalstamą veiką. Kiekvienu atveju privalo būti nustatytas bendrininkų tarpusavio susitarimas ir jų tyčios bendrumas, kai kiekvienas asmuo suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitais. Susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑91‑511/2022, Nr. 2K‑133‑489/2023, Nr. 2K-61-489/2025). Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą.

111. Nusikalstamos veikos vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis. Nusikalstamos veikos padėjėjas yra asmuo, kuris tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet sudaro sąlygas nusikalstamai veikai padaryti, atlieka veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį – padeda daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑123‑895/2017, Nr. 2K-7-70-895/2018, Nr. 2K‑144‑693/2019). Kai piktnaudžiavimas padA. bendrininkaujant, ypač kai vienas iš bendrininkų nėra valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, svarbu nustatyti, kad kaltininkus siejo bendra tyčia, veiksmų bendrumas piktnaudžiaujant, taip pat ir tai, kad visi bendrininkai suvokė, jog jų atliekami veiksmai yra priešingi valstybės tarnybai, jos principams ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2-895/2017, Nr. 2K-28-489/2019, Nr. 2K‑127‑689/2020, Nr. 2K-16-489/2021).

112. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog nuteistųjų V. Ž., G. M. ir J. M. bei atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės P. B. veiksmus siejo bendra tyčia, grindė kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotais telefoniniais pokalbiais, liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais. Priešingai, nei nurodoma V. Ž. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde, nuteistajam pareikštame kaltinime yra individualizuoti (išskirti) kiekvieno bendrininko atlikti veiksmai. Teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos argumentų, pritaria, kad yra neabejotinai nustatytas V. Ž., G. M., P. B. ir J. M. veiksmų bendrumas, kryptingumas ir sinchroniškumas. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuos asmenis siejo tas pats nusikalstamas sumanymas, jie visi suvokė, jog turėdami vieną tikslą kėsinasi į tą patį objektą – siekia, kad UAB „G.“ organizuojamus pirkimus laimėtų konkrečios, iš anksto sutartos bendrovės, kiekvieno iš jų veiksmai buvo dalis bendros veikos, kuria buvo siekiama bendro nusikalstamo rezultato. V. Ž. ėmėsi veiksmų, kad būtų įgyvendintas nusikalstamas susitarimas, nurodė pavaldiems darbuotojams vykdyti pirkimų procedūras, pats tiesiogiai ir per sau pavaldžius darbuotojus organizavo dokumentų teikimą pirkimų komisijai, klaidų nustatymą ir taisymą, G. M. pats ir per savo darbuotojus ruošė ir teikė atstovaujamų ir proteguojamų bendrovių pasiūlymus, kurie atitiktų kvalifikacinius reikalavimus ir būtų mažiausios kainos, tam, kad toks pasiūlymas galėtų būti pripažįstamas tinkamiausiu ir šios bendrovės būtų paskelbiamos pirkimų nugalėtojomis, P. B. sutiko dalyvauti pirkime ir vykdyti darbus sutarta kaina, teikė savo vadovaujamos bendrovės pasiūlymą, J. M. savo aktyviais veiksmais padėjo V. Ž. ir G. M. rengti pirkimų pasiūlymus, kad jie atitiktų reikalavimus ir būtų pripažįstami tinkamiausiais, juos tikrino, informavo apie nustatytas klaidas, pats jas taisė.

113. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuoti pokalbiai patvirtina, kad G. M. ne kartą klausė V. Ž. ir J. M. apie pirkimų organizavimo eigą, rezultatų skelbimo datas, apie tai pranešdavo P. B., visi keturi asmenys aktyviai dalyvavo derinant tarpusavio veiksmus, suvokė, kad pirkimų procedūros vykdomos formaliai, iš anksto žinant, kas bus paskelbti nugalėtojais. Šios aplinkybės paneigia apeliantų teiginius, kad buvo bendraujama tik lakoniškai ir rodo akivaizdų jų veiksmų bendrumą. V. Ž. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad V. Ž. nebendravo su P. B., tą darė tik G. M.. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrininkavimui nėra būtina, kad visi bendrininkai vienas su kitu susitikinėtų ir tartųsi, užtenka, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis savo nusikalstama veika prisideda prie nusikalstamos veikos tam pačiam tikslui pasiekti. Bylos duomenys patvirtina, kad P. B. žinojo, jog dalyvauja pirkime, kuris vykdomas nesilaikant imperatyvių teisės normų, V. Ž. taip pat žinojo, kad pirkimą dėl Vilniaus geležinkelio stoties metalo laužo sandėliavimo gelžbetoninės aikštelės su valymo įrenginiais statybos darbų atlikimo, pavykus nusikalstamam planui, laimės P. B. vadovaujama bendrovė „P.“, todėl akivaizdu, jog jie suvokė tarpusavio veiksmų bendrumą ir veikė kartu. Nors V. Ž., G. M., P. B. ir J. M. nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai iš dalies skyrėsi – V. Ž. siekė naudos G. M. atstovaujamoms ir proteguojamoms bendrovėms, G. M. ir P. B. – savo bendrovėms, o J. M. buvo saistomas su V. Ž. tarnybiniais santykiais (pavaldumu), tačiau vienas tikslas, suvienijęs visų bendrininkų veiksmus, sutapo, t. y. siekimas, kad iš anksto sutartos konkrečios bendrovės laimėtų pirkimus. Visi bendrininkai atlikdami savo tyčinius nusikalstamus veiksmus suprato, kad įgyvendina ar padeda įgyvendinti tą tikslą, sudaro sąlygas V. Ž. piktnaudžiauti tarnyba ir norėjo taip veikti. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad V. Ž., G. M., P. B. ir J. M. veikė kartu, kaip bendrininkai.

114. Pažymėtina, kad ne kiekvienu atveju teisės aktų reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens elgesys yra pripažįstamas nusikalstama veika valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą nepritarta praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-59-495/2021, Nr. 2K‑47‑648/2025, Nr. 2K‑55-511/2025). Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis.

115. Turtine žala pripažįstamas turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negauta nauda arba negautos pajamos. Padaryta turtinė žala turi būti reali ir negali būti tapatinama su galimai ekonomiškai nepagrįsto ar nelogiško sandorio suma. Lėšų sumokėjimas už realiai atliktas tikslines paslaugas, nors ir pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką (pvz., Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas), savaime nereiškia didelės turtinės žalos padarymo. Pirmosios instancijos teismas pripažino nustatyta, kad V. Ž. susitarė su G. M. ir P. B., jog statybos darbus UAB „G.“ perduos vykdyti UAB „P.“, o UAB „G.“ gaus 55 660 Lt (16 120,25 Eur) pagal UAB „P.“ ir UAB „G.“ sudarytą fiktyvią darbų priežiūros sutartį. 2013 m. liepos 29 d. tarp UAB „G.“, UAB „P.“ ir UAB „P.“ buvo pasirašyta statybos rangos sutartis Nr. S-176/13 dėl Vilniaus geležinkelio stoties metalo laužo sandėliavimo gelžbetonio aikštelės su valymo įrenginiais statybos darbų, kurios vertė 1 033 529,15 Lt (299 330,73 Eur) (19 t., b. l. 21–38), pagal 2013 m. liepos 30 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (19 t., b. l. 62–70) UAB „G.“ buvo pervesta 55 660 Lt (16 120,25 Eur). Ši pinigų suma pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta UAB „G.“ padaryta didele turtine žala.

116. Priešingai, nei nurodoma nuteistojo V. Ž. ir jo gynėjo advokato E. Steckio bei nuteistojo G. M. gynėjo advokato S. Juzukonio apeliaciniuose skunduose, bylos duomenys patvirtina, kad UAB „G.“ techninės priežiūros darbų nevykdė ir 2013 m. liepos 30 d. statybos rangos sutartis Nr. 2013-PA-067 buvo sudaryta fiktyviai. Tą patvirtina nuoseklūs atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės P. B. parodymai, kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu (37 t., b. l. 24), tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad G. M. jam pasiūlė dalyvauti Vilniaus geležinkelio stoties metalo laužo sandėliavimo gelžbetoninės aikštelės su valymo įrenginiais statybos darbų pirkime, buvo sutarta, kad UAB „P.“ fiktyviai samdys UAB „G.“ atlikti techninę darbų priežiūrą, nei G. M., nei jo vadovaujama bendrovė realiai techninės priežiūros nevykdė, kadangi statybos priežiūrą vykdė UAB „G.“ ir AB „L.“ inžinierius J. Š.. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir J. M., apklausiamas 2016 m. balandžio 19 d. ikiteisminio tyrimo metu – kad Vilniaus geležinkelio stoties metalo laužo sandėliavimo gelžbetoninės aikštelės su valymo įrenginiais statybos darbų pirkimą laimėjo UAB „P.“, o statybos darbus prižiūrėjo UAB „G.“ darbų priežiūros vadovas (35 t., b. l. 49). Liudytojas J. Š., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, taip pat nurodė, kad už objekto pridavimą buvo atsakinga UAB „G.“, kitos įmonės atliekant statybos darbus objekte nedalyvavo.

117. Aplinkybę, kad 2013 m. liepos 30 d. statybos rangos sutartis Nr. 2013-PA-067 buvo fiktyvi, patvirtina ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuoti G. M. ir UAB „P.“ darbuotojo A. B. telefoniniai pokalbiai: 2013 m. liepos 8 d. pokalbių metu A. B. sakė G. M., kad „iš jų viskas eina proporciškai“, G. M. prašė „aktuoti kiek įmanoma daugiau“ (pokalbis IID11957) (4 t., b. l. 163), klausė, kiek bus skirta jam, A. B. atsakė „nu 55 tegul būna“ (pokalbis IID 12025) (4 t., b. l. 164), 2013 m. liepos 10 d. pokalbio metu G. M. A. B. sakė, kad viskas labai ilgai vyksta, kai jie „užaktuos“, kiek G. M. priklauso, ir bus gautos piniginės lėšos, reikės, kad A. B. pervestų G. M. dalį pinigų, A. B. atsakė, kad pasidalins pinigus, iš pradžių „reikia pasirašyti“ (IID 1305) (4 t., b. l. 170), 2013 m. rugpjūčio 1 d. pokalbio metu G. M. klausė A. B., ar jis jam „duos“ 10 000 Lt už šį mėnesį, A. B. patvirtino, kad „duos“ (pokalbis IID3764) (4 t., b. l. 178), 2013 m. rugpjūčio 7 d. pokalbio metu G. M. pranešė P. B., kad UAB „G.“ ir UAB „P.“ sutartyje yra klaidų, dėl to pyko, liepė kuo greičiau jas ištaisyti (IID 4577) (4 t., b. l. 181). Atsižvelgiant į tai, piniginės lėšos, pervestos pagal 2013 m. liepos 30 d. statybos rangos sutartį Nr. 2013-PA-067 pagrįstai buvo pripažintos padaryta didele turtine žala.

118. Apeliantai nesutinka, kad būtent UAB „G.“ patyrė turtinę žalą, pažymi, kad sutartys buvo sudarytos tarp UAB „G.“, UAB „P.“ ir UAB „P.“, todėl, apeliantų teigimu, UAB „G.“ nevykdžius sutarties, žalą galėjo patirti tik UAB „P.“ ir UAB „P.“, o ne UAB „G.“. Tokie argumentai yra nepagrįsti. Bylos duomenys patvirtina, kad V. Ž., G. M. ir P. B. susitarė, jog statybos rangos darbų kaina bus padidinta 55 660 Lt (16 120,25 Eur), šią sumą vėliau pervedant UAB „G.“ už tariamai suteiktas darbų priežiūros paslaugas. Neįtraukus šios pinigų sumos į statybos darbų kainą, UAB „G.“ būtų UAB „P.“ ir UAB „P.“ pervedusi 55 660 Lt (16 120,25 Eur) mažesnę sumą, t. y. būtų galėjusi įsigyti darbus pigiau. Atsižvelgiant į tai, šis skirtumas laikomas UAB „G.“ padaryta turtine žala. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „G.“ nereiškė civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, tai, jų vertinimu, patvirtina, jog bendrovė nepatyrė žalos, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-976/2024 išaiškino, kad sprendžiant dėl žalos buvimo neturi teisinės reikšmės, ar byloje buvo pareikštas civilinis ieškinys jai atlyginti, nes nukentėję asmenys dėl ryšių su nuteistuoju ar kitų aplinkybių gali būti nesuinteresuoti dalyvauti baudžiamajame procese kaip civiliniai ieškovai. Dėl to aplinkybė, kad šioje byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys, savaime nepaneigia žalos fakto. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad UAB „G.“ buvo padaryta didelė turtinė žala.

119. Didelės neturtinės žalos požymis nustatomas neabejotinų įrodymų visuma, jis negali būti preziumuojamas ar išvedamas iš kitų piktnaudžiavimo sudėties požymių, apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑200‑697/2023, Nr. 2K‑47‑648/2025, Nr. 2K‑55‑511/2025). Kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, vertindamas kaltininko einamų pareigų svarbą, nusikalstamų veiksmų trukmę, neigiamų padarinių pobūdį, poveikį ir rezonansą visuomenėje. Priklausomai nuo institucijos įgyvendinamų funkcijų reikšmingumo, veikos pobūdžio ir turinio, jai keliami reikalavimai, atsakomybės lygmuo nėra vienodas. Kuo aukštesnės einamos pareigos, tuo didesnė žala gali būti padaroma. Sprendžiant dėl didelės neturtinės žalos kilimo valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui pažeidus viešųjų pirkimų sritį reguliuojančius teisės aktus, vertinamas padarytų pažeidimų pobūdis ir priežastys, piktnaudžiavimo motyvai, tikslai, ar buvo realiai suteiktos įsigytos paslaugos, ar jų kaina buvo aiškiai per aukšta, ar teisės aktų pažeidimai buvo nulemti privačių interesų, ar pirkimai buvo naudojami asmeniniam ar nepagrįstam atskirų asmenų pasipelnymui. Pamatinių vertybių pažeidimas, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir visai valstybei (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑P‑59‑495/2021, Nr. 2K-7-117-697/2023, Nr. 2K‑59‑628/2025).

120. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nuteistieji V. Ž., G. M. ir J. M. bei atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės P. B. padarė didelę neturtinę žalą UAB „G.“ ir valstybei. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas ne deklaratyviai, o aiškiai ir konkrečiai apibūdino nusikaltimu sukeltus padarinius, jų turinį ir dydį. Bendrovės, susijusios su viešojo intereso užtikrinimu, kurios steigėja iš esmės yra valstybė, vadovas bei tokioje įstaigoje kitas reikšmingas pareigas užimantys darbuotojai yra atsakingi už sąžiningą visuomenės reikalų tvarkymą, ekonominę gerovę, jiems imperatyviai teisės aktais keliami skaidrumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo, pareigingumo, atsakingumo, įstatymo viršenybės reikalavimai, kurie lemia žmogaus teisių, laisvių ir teisėtų interesų įgyvendinimą, teisėtumo lygį visuomenės ir valstybės gyvenime. Situacijos, kai tokie asmenys daro viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, sąmoningai siekdami, kad būtų iškreipta konkurencija ir pirkimus laimėtų jų pasirinkti asmenys, diskredituoja įstaigų, kuriose jie dirba, vardą. V. Ž. savo, kaip bendrovės vadovo, pareigas privalėjo įgyvendinti taip, kad užtikrintų gerą UAB „G.“ ir tuo pačiu ją patronuojančios AB „L.“ vardą, keltų tiek jų darbuotojų, tiek visuomenės pasitikėjimą. Bendrovės vadovo elgesys tiek jam pavaldiems asmenims, tiek visuomenei turėjo būti gero elgesio tarnyboje ir už jos ribų pavyzdžiu. Tuo tarpu V. Ž., eidamas vadovaujančias pareigas, ne tik pats nevykdė teisės aktų reikalavimų, tačiau ir davė neteisėtus nurodymus sau pavaldiems asmenims, todėl jo veiksmai mažina visuomenės pagarbą ir pasitikėjimą tiek UAB „G.“, tiek valstybės institucijomis. Apie visų su viešojo intereso užtikrinimu susijusių bendrovių darbuotojų elgesio atitiktį vertybėms visuomenė sprendžia pagal atskirų darbuotojų elgesį. Pasklidus informacijai apie aukštas pareigas einančio asmens ir jo bendrininkų nusikalstamus veiksmus, visuomenei atsiranda pagrindas manyti, kad gali būti daromi ir kiti, ne mažiau pavojingi nusikaltimai. Taip buvo sudarytas savivalės, įstatymų nepaisymo, asmeninių interesų viršenybės prieš valstybės interesus ir nebaudžiamumo įspūdis.

121. V. Ž. kartu su G. M., J. M. ir P. B. faktiškai sukūrė kelių įmonių monopolį statybos darbų rinkoje ir taip apribojo kitų įmonių teisę teikti šias paslaugas, demonstravo nusistatymą nesilaikyti galiojančių teisės aktų ir tarnybinius klausimus spręsti asmeninių pažinčių pagrindais, taip buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta sąžiningos konkurencijos laisvė, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principai. Nerengiant viešųjų pirkimų, iš anksto išrenkant jų laimėtojus, buvo neišnaudotos galimybės statybos darbus ir medžiagas įsigyti už mažiausią kainą, jie buvo perkami išimtinai pagal G. M. atstovaujamų ir proteguojamų bendrovių pasiūlymus, taip neracionaliai panaudojant skiriamas lėšas. Pasinaudodamas savo statusu ir įtaka, V. Ž. diskreditavo ir sumenkino UAB „G.“ autoritetą bei pasitikėjimą tiek šios įstaigos veiklos skaidrumu ir teisėtumu, tiek jos vadovu, jo ir bendrininkų nusikalstami veiksmai truko gana ilgą laiką, buvo sistemingi, šios aplinkybės liudija didesnį jų pavojingumo laipsnį. Žinia apie V. Ž. elgesį sukėlė atgarsį visuomenėje, kilo pagrindas manyti, jog bendrovėse, susijusiose su viešojo intereso užtikrinimu, pirkimai vykdomi ne sąžiningai, o siekiant tenkinti savo pažįstamų asmenų interesus, ir taip buvo iškreipti fundamentalūs teisės principai ir jų laikymosi tvarka. Nusikaltimo vykdytojo V. Ž. ir padėjėjų G. M., J. M. ir P. B. atlikti neteisėti buvo nulemti asmeninės ir turtinės naudos siekimo, o toks elgesys diskredituoja viešąjį interesą įgyvendinančiose institucijose dirbančių asmenų įvaizdį, sukelia nepasitikėjimą jais bei prisideda prie teisinio nihilizmo, tai laikytina sukelta neturtine žala ne tik teritoriniu lygmeniu, bet ir visuotiniu, valstybiniu mastu.

122. Nuteistasis V. Ž. ir jo gynėjas advokatas E. Steckis nesutinka su teismo išvadomis, jog V. Ž. įgyvendino AB „L.“ projektus, nurodo, kad juos įgyvendina tik šios bendrovės darbuotojai, teigia, kad jo veiksmai buvo naudingi tiek UAB „G.“, tiek AB „L.“, kadangi projektai buvo įgyvendinti tinkamai, o UAB „G.“ gavo pelno. Tokie teiginiai nepagrįsti. Bylos duomenys patvirtina, kad AB „L.“ pagal vidaus sandorius su UAB „G.“ jai pervesdavo pinigines lėšas projektų įgyvendinimui. V. Ž. pagal savo tiesiogines bendrovės vadovo pareigas būdamas atsakingas už UAB „G.“ gaunamų lėšų naudojimo racionalumą ir jo apsaugą, to nedarė, nurodė sau pavaldžiam darbuotojui J. M. neteisėtai veikti, nesilaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, riboti tiekėjų konkurenciją, klastoti teikiamus pirkimų dokumentus, kad pirkimus laimėtų konkrečios bendrovės, už iš anksto sutartą kainą, į kurią buvo įtrauktas ir tam tikras pelnas, atiteksiantis UAB „G.“ už tarpininkavimą, taip padidinant pasiūlymo kainą. Teisėjų kolegijos vertinimu, situacija, kai bendrovė, susijusi su viešojo intereso užtikrinimu, lėšas, skirtas geležinkelių infrastruktūros statybos darbams atlikti, naudoja neracionaliai ir neefektyviai – nesiima teisės aktais numatytų pirkimų organizavimo procedūrų, o tiekėjus pasirenka slapta, už tai gaudama tam tikrą lėšų dalį, kaip pelną, negali būti laikoma teisėtais veiksmais. Nors statybos darbai buvo atlikti ir AB „L.“ nereiškė civilinio ieškinio, tai savaime nereiškia, kad projektai buvo įgyvendinti racionaliausiu ir ekonomiškiausiu būdu.

123. V. Ž. ir jo gynėjo advokato E. Steckio apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje nurodomos kitokios faktinės aplinkybės, nei kaltinamajame akte, apeliantų vertinimu, teismo naudojamos sąvokos „vienos iš Lietuvos strateginių įmonių dukterinės įmonės vadovui“, „menkino tarnybos, valstybei priklausančios strateginės įmonės autoritetą, reputaciją“, V. Ž. buvo nežinomos, todėl nėra aišku, kokią strateginę įmonę apibūdina teismas. Tokie teiginiai nepagrįsti. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad terminas „strateginė įmonė“ nėra tapatus terminui „strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė“. Objektas yra vadinamas strateginiu, įvertinus jo reikšmingumą ir svarbą tam tikrai sričiai, tuo tarpu strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčia įmone laikomos įmonės, kurioms pagal jų paskirtį ir (ar) veiklos pobūdį Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas priskiria tokią reikšmę ir kurioms dėl esminių nacionalinio saugumo interesų apsaugos nustatomos tam tikros sąlygos ir reikalavimai (Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad AB „L.“ pagal Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą buvo laikoma įmone, turinčia strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, ši sąvoka naudojama viešai prieinamame nacionalinės teisės akte, turinčiame imperatyvią galią visiems subjektams, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, AB „L.“ įvardijimas teismo priimame procesiniame sprendime įmone, turinčia strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, nebūtų laikomas siurprizine sąlyga. Tuo pačiu pažymėtina, kad nuosprendyje bendrovė buvo vadinama ne „įmone, turinčia strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui“, o „strategine įmone“ (nuosprendžio 91, 212, 220, 222 l.), kas laikoma jos vykdomos veiklos svarbos pabrėžimu. Byloje nėra ginčo, kad AB „L.“ vykdo svarbią veiklą – yra bendrovė, atsakinga už geležinkelių infrastruktūros vystymą Lietuvos Respublikoje, ši aplinkybė negali būti laikoma apeliantams nežinoma ar netikėta. Atsižvelgiant į tai, ir šioje dalyje nuosprendžio motyvavimo pažeidimų nenustatyta.

124. Nuteistasis V. Ž. ir jo gynėjas advokatas E. Steckis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad UAB „G.“ yra pavaldi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai. Šie teiginiai nepagrįsti. Byloje neabejotinai nustatyta, kad 100 proc. UAB „G.“ akcijų priklauso AB „L.“, o ši bendrovė priklauso Lietuvos Respublikai per akcininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją. Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrovė yra patronuojanti, jei ji kitoje bendrovėje, kuri yra jos dukterinė bendrovė, tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą arba tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti lemiamą įtaką kitai bendrovei. AB „L.“ yra laikoma patronuojančia bendrove UAB „G.“ atžvilgiu, o AB „L.“ akcijos priklauso Lietuvos Respublikai, todėl nagrinėjamu atveju susiklosto panašūs teisiniai santykiai, kokie būna įmonių grupėse – valstybė per AB „L.“ turi balsų daugumą UAB „G.“ sprendimuose ir taip turi netiesioginę UAB „G.“ kontrolę, todėl UAB „G.“ yra laikoma pavaldžia Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai.

125. Visų šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, V. Ž. veiksmuose yra visi (tiek subjektyvieji, tiek objektyvieji) nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymiai, o G. M. veiksmuose – nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje požymiai. Nuteistųjų nusikalstami veiksmai tiek pagal savo pobūdį (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, padarymo būdą, kilusius padarinius), tiek pagal subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus) yra tokio pavojingumo, kad yra pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas.

Dėl BK 225 straipsnio 3 dalies

126. Skundžiamu nuosprendžiu V. Ž. ir L. B. pripažintas kaltais ir nuteisti pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), J. M. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472 redakcija), teismui nustačius, kad V. Ž., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – UAB „G.“ direktorius, pavedė L. B. pasiūlyti UAB „V.“ direktoriui D. K. dalyvauti ir pagal iš anksto apskaičiuotą sąmatą laimėti UAB „G.“ organizuojamą Radviliškio prekinių vagonų depo automobilių stovėjimo aikštelės II etapo įrengimo ir darbo projekto parengimo pirkimą, už tai V. Ž. per tarpininką L. B. perduodant neteisėtą atlygį, D. K. priėmė pasiūlymą, pateikė L. B. preliminarią darbų atlikimo sąmatą, buvo informuotas, kad turi būti papildomai pridėta 58 000 Lt (16 797,96 Eur) suma, kurios 10 proc. liks UAB „V.“, o likusi suma grynaisiais pinigais per L. B. turės būti perduota V. Ž., susitiko su V. Ž. ir J. M., susitikimo metu V. Ž. tiesiogiai iš D. K. už sąlygų laimėti pirkimą sudarymą pareikalavo 50 000 Lt (14 481 Eur) kyšio, vėliau D. K. susitiko su L. B. ir J. M., jam buvo aiškinama, kaip tinkamai parengti pasiūlymą, UAB „V.“ laimėjus pirkimą ir su UAB „G.“ sudarius statybos darbų rangos sutartį, į bendrovės sąskaitą buvo pervestas 58 000 Lt (16 797,96 Eur) dydžio avansas, D. K. susitiko su L. B. ir perdavė jam 52 200 Lt (15 118,16 Eur) sumą grynaisiais pinigais, kuri buvo perduota V. Ž., šios pinigų sumos dalį – 5 000 Lt (1 448,1 Eur) – V. Ž. perdavė J. M.. Nuteistasis V. Ž., jo gynėjas advokatas E. Steckis ir nuteistasis L. B. nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, jų teigimu, bylos medžiagoje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, leidžiančių neabejotinai konstatuoti kyšio reikalavimo ir paėmimo faktą, mano, kad teismas vadovavosi išimtinai nuteistojo J. M. ir liudytojo D. K., kurie buvo suinteresuoti bylos baigtimi, parodymais, pažymi, kad šių asmenų nurodytos aplinkybės yra prieštaringos, jų nepatvirtina kiti bylos duomenys. Atsižvelgdama į šiuos apeliantų argumentus teisėjų kolegija iš naujo vertina bylos medžiagą.

127. Pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) baudžiamojon atsakomybėn traukiamas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšiu laikoma bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Būtinas kyšininkavimo požymis – neteisėto, nepagrįsto atlygio gavėjo supratimas, kad tai yra kyšis, už kurį įsipareigojama atlikti tam tikrus teisėtus ar neteisėtus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo, ir siekimas taip elgtis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-942/2020, Nr. 2K-92-495/2021). Kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 225 straipsnį būtina nustatyti, kad jis atitinka bendruosius teisinės atsakomybės kilimui būtinus požymius – pakaltinamas ir sulaukęs įstatyme numatyto amžiaus (šio nusikaltimo atveju – 16 metų) bei BK 230 straipsnyje nurodytus specialiuosius požymius. Šie specialaus subjekto požymiai privalomi tik nusikalstamos veikos vykdytojams. Bendrininkais (organizatoriais, kurstytojais, padėjėjais) gali būti pripažįstami ir neturintys specialaus subjekto požymių asmenys.

128. Nuteistasis V. Ž. ir jo gynėjas advokatas E. Steckis apeliaciniame skunde nurodo, kad V. Ž. kaltinimas buvo formuojamas per L. B. tariamai padarytą nusikalstamą veiką. Tokie argumentai nepagrįsti, prieštarauja kaltinamojo akto ir skundžiamo nuosprendžio turiniui. Tiek kaltinamajame akte, tiek nuosprendyje yra aiškiai nurodoma, kuo yra kaltinamas V. Ž., jo nusikalstamų veiksmų aplinkybės išdėstytos pakankamai aiškiai ir konkrečiai, nurodytas veiksmų padarymo laikas, vieta, būdas ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės. Nurodoma, kad V. Ž.:

128.1. „<...> būdamas UAB „G.“ direktorius, 2012 m. lapkričio mėn. pradžioje, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. lapkričio 8 d., Vilniuje sugalvojo nusikalstamą planą kaip pasinaudojant jo vadovaujamos bendrovės organizuojamais viešaisiais pirkimais pareikalauti kyšio. Žinodamas, kad AB „L.“ priklausančioje Radviliškio prekinių vagonų depo automobilių stovėjimo aikštelėje bus atliekami įrengimo darbai, L. B. pavedė surasti įmonę, atliekančią asfaltavimo darbus, bei pasiūlyti šios įmonės vadovui dalyvauti ir laimėti būsimą UAB „G.“ viešąjį pirkimą – „Radviliškio prekinių vagonų depo automobilių stovėjimo aikštelės II etapo įrengimo ir darbo projekto parengimo pirkimas“, už šio pirkimo laimėjimą V. Ž. per L. B. perduodant neteisėtą atlygį – iš anksto sutartą sumą grynaisiais pinigais <...> susitikimo metu V. Ž. su D. K. <...> aptarė UAB „V.“ dalyvavimo viešajame pirkime sąlygas bei tiesiogiai iš D. K. už sąlygų laimėti pirkimą sudarymą pareikalavo 50 000 Lt (14 481 Eur) grynaisiais pinigais ir su juo dėl to susitarė. <...> V. Ž. inicijavus, UAB „G.“ 2012 m. lapkričio 8 d. pradėjo vykdyti <...> viešąjį pirkimą <...> V. Ž., tęsdamas <...> veiksmus, 2012 m. lapkričio 16 d. UAB „G.“ vardu su UAB „V.“ sudarė Statybos darbų rangos sutartį Nr. S-201/12 <...> 2012 m. lapkričio 17 d. nurodė į UAB „V.“ sąskaitą pervesti <...> avansą – 58 000 Lt (16 797,96 Eur) <...> už pagalbą <...> perdavė J. M. dalį kyšio – 5 000 Lt (1 448,1 Eur) <...> Taip V. Ž., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – UAB „G.“, kurios steigėja ir vienintelė akcininkė yra Lietuvos Respublikos, kaip vienintelės akcininkės, valdoma AB „L.“, direktorius, <...> savo naudai tiesiogiai pats ir per tarpininką L. B. reikalavo, susitarė ir per tarpininką L. B. priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 52 200 Lt (15 118,16 Eur)“

129. Darytina išvada, kad V. Ž. kaltinimo struktūra buvo pakankamai aiški, tai, kad kaltinimas V. Ž. buvo suprantamas, galima spręsti iš procesinio nuteistojo ir jo gynėjų elgesio, kai bylos nagrinėjimo teisme metu jie aktyviai gynėsi nuo V. Ž. pareikštų kaltinimų, dalyvavo procese užduodami klausimus ir realizuodami kitas procesines teises. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks kaltinimas, koks buvo suformuluotas nagrinėjamoje byloje, nesuvaržė nuteistojo V. Ž. teisės į gynybą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl V. Ž. ir L. B. kaltės.

130. Liudytojas D. K. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad V. Ž. iš jo pareikalavo kyšio už pagalbą dalyvaujant Radviliškio prekinių vagonų depo automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo ir darbo projekto parengimo pirkime ir laimėjimo užtikrinimą. 2013 m. gruodžio 3 d. pareiškime apie galimai padarytą nusikalstamą veiką D. K. nurodė, kad L. B. jam pasiūlė sudalyvauti viešai neskelbiamame pirkime, už tai V. Ž. sumokant 50 000 Lt, D. K. sutiko, laimėjęs pirkimą susitiko su L. B. ir iš savo asmeninių lėšų perdavė 52 200 Lt, kuriuos turėjo susigrąžinti per avansinę apyskaitą (8 t., b. l. 3), 2013 m. gruodžio 4 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė analogiškas aplinkybes – kad L. B. jam pasiūlė sudalyvauti pirkime, tam tikrą pinigų sumą perduodant kaip atlygį už pagalbą – papildomai paaiškino, kad turėjo apskaičiuoti planuojamų atlikti darbų sąmatą ir prie jos pridėti UAB „G.“ direktoriaus V. Ž. nurodytą pinigų sumą, kuri turės būti išgryninama ir atiduodama, L. B. suorganizavo D. K., V. Ž. ir J. M. susitikimą UAB „G.“ patalpose, kurio metu V. Ž. paklausė, ar D. K. suprato turintis perduoti 50 000 Lt, vėliau vyko kitas D. K., L. B. ir J. M. susitikimas picerijoje, esančioje Gabijos g., kurio metu buvo aptariamas pirkimo pasiūlymo rengimas, laimėjęs pirkimą D. K. į L. B. namus atvežė 50 000 Lt ir 2 200 Lt, kuriuos išsigrynino bankomate, esančiame Mokslininkų g., visus pinigus atidavė L. B. (8 t., b. l. 10?–11), 2014 m. rugsėjo 5 d. parodymų patikrinimo metu nurodė analogiškas aplinkybes (8 t., b. l. 16–17), 2014 m. rugsėjo 9 d. pateikė sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad 2012 m. lapkričio 21 d., 21.25 val., bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo išgryninti 2 200 Lt (8 t., b. l. 28), 2019 m. vasario 7 d. apklausos metu nurodė, kad dieną prieš avanso gavimą L. B. jam pranešė, jog yra padarytas pavedimas, tą pačią dieną perdavė pinigus, avansas buvo gautas kitą dieną (8 t., b. l. 25), apklausiamas pirmosios instancijos teisme D. K. nurodė neatsimenantis nagrinėjamo įvykio aplinkybių, pagarsinus jo pareiškimą ir parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, banko sąskaitos išrašo duomenis (8 t., b. l. 1–4, 9–17, 24–26, 28) juos patvirtino, apklausiamas apeliacinės instancijos teisme patvirtino parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme (41 t., b. l. 22, 24), papildomai nurodė, kad L. B. jam pasakė, jog V. Ž. reikalauja 50 000 Lt, pasakytą kyšio sumą girdėjo L. B. ir J. M., perduoti pinigai buvo jo santaupos.

131. Bylos duomenys patvirtina, kad D. K. pats, savo iniciatyva, Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui L. Kuprusevičiui pateikė pareiškimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, kuriame nurodė, kad iš jo buvo reikalaujama duoti kyšį ir kad jį davė (8 t., b. l. 7), šiuo pagrindu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir proceso metu buvo apklausiamas kaip liudytojas. Nuteistasis V. Ž., jo gynėjas advokatas E. Steckis bei nuteistasis L. B. ginčija D. K. parodymų patikimumą, pažymi, kad liudytojas buvo suinteresuotas sušvelninti savo teisinę padėtį, todėl jo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos objektyviomis. Tokie apeliantų argumentai nepagrįsti. Nusikalstamos veikos padarymo ir D. K. kreipimosi į teisėsaugos instituciją metu galiojusio BK 227 straipsnio 5 dalis (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatė, kad asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia. Taigi asmuo, kurio veiksmai atitiko BK 227 straipsnio 5 dalies sąlygas, baudžiamojon atsakomybėn negalėjo būti traukiamas, jo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės buvo besąlyginis ir prokurorui bei teismui privalomas. Tokiam asmeniui prokuroras negalėjo pareikšti įtarimo, todėl jam nekilo grėsmė būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn dėl atliktų neteisėtų veiksmų, kas būtų galėję jį paskatinti duoti neteisingus parodymus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑248-696/2016, Nr. 2K‑98‑697/2017, Nr. 2K-108-628/2019).

132. Savaiminis su teisėsauga bendradarbiauti sutikusių asmenų liudijimų atmetimas kaip nepatikimų ar duotų tik dėl suinteresuotumo įgyti imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo eliminuotų galimybę efektyviai kovoti su organizuotais nusikaltimais, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, kas yra kertinė baudžiamojo proceso paskirtis (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Shiman prieš Rumuniją, Cornelis prieš Nyderlandus, Lorsé prieš Nyderlandus, Verhoek prieš Nyderlandus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171-1073/2018, Nr. 2K-189-1073/2019). Asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymai vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui skiriama daugiau dėmesio nei vertinant kitų liudytojų parodymus. Užtikrinant baudžiamojo proceso, kuriame naudojami asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymai, teisingumą, svarbu tai, kad tokius duomenis tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtintų kiti bylos įrodymai, tiek bylą nagrinėjantis teismas, tiek proceso dalyviai turėtų tinkamas galimybes juos tirti ir vertinti jų patikimumą. Bylos duomenys patvirtina, kad visų apklausų metu (tiek ikiteisminio tyrimo metu (8 t., b. l. 9, 12, 14, 23), tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme) liudytojas D. K. buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus, nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kodėl jis pats būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, būtų suinteresuotas apkalbėti šioje byloje kaltinamus asmenis. Nors teisiamojo posėdžio metu D. K. davė ne tokius išsamius parodymus, kaip ikiteisminio tyrimo metu, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, jas patvirtino. Teisėjų kolegijos vertinimu, laikotarpis tarp liudytojo apklausų (pirmoji apklausa atlikta 2013 m. gruodžio 4 d., paskutinė – 2024 m. lapkričio 12 d.), tiriamų aplinkybių laikas (praėję 1 metai iki pirmosios apklausos ir 12 metų iki paskutinės apklausos) lemia ir pateisina skirtumus tarp jo duotų parodymų, kadangi su laiku asmens prisiminimai išblėsta ar pasikeičia, o tai lemia nurodomų aplinkybių neatitikimus. Nors tam tikrais aspektais, kaip nurodoma ir apeliaciniuose skunduose, liudytojo D. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, skiriasi, tačiau dėl esminių aplinkybių – jog V. Ž. pats ir per tarpininką L. B. D. K. reikalavo duoti 52 200 Lt dydžio kyšį, to priežastis buvo pažadas padėti laimėti UAB „G.“ organizuojamą pirkimą, tam V. Ž. darbuotojas J. M. suteikė D. K. pagalbą rengiant pirkimo kvalifikacinius dokumentus, buvo sutarta, kad darbų vykdymui bus pervedama didesnė suma, nei reikalinga įsipareigojimams įvykdyti, skirtumas turi būti perduodamas V. Ž., kaip atlygis, pinigai buvo perduoti per L. B., jo namuose – sutampa.

133. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad situacijos, kai baudžiamojo proceso metu yra duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai ir kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais, analizuodami užfiksuotų parodymų turinį ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. BPK pažeidimas nėra padarytas, kai, byloje esant neesminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94-303/2019, Nr. 2K-76-495/2021, Nr. 2K‑19‑594/2023. Pirmosios instancijos teismas įvertino D. K. parodymus kartu su kitais byloje surinktais duomenimis, visumoje, nesuteikdamas jiems išskirtinės reikšmės ir nustatė, jog šio liudytojo parodymus patvirtina nuteistojo J. M. parodymai bei nuteistojo L. B. 2013 m. gruodžio 9 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės. Apeliantai skunduose pažymi, kad D. K. apklausų metu vengė kalbėti apie L. B. perduotų pinigų išgryninimo, įnešimo į banko sąskaitą, laikymo namuose detales, kodėl pareiškimą pateikė konkrečiam prokurorui, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nėra reikšmingos V. Ž., L. B. ir J. M. kaltės nustatymui, todėl dėl jų vertinimo plačiau nepasisako.

134. Nuteistasis V. Ž., jo gynėjas advokatas E. Steckis ir nuteistasis L. B. liudytojo D. K. parodymų nepatikimumą grindžia tuo, kad jis nurodė, kad pamatė pervestą piniginių lėšų, skirtų įgyvendinti Radviliškio prekinių vagonų depo automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo ir darbo projekto parengimą, avansą, paėmė 50 000 Lt iš savo asmeninių santaupų, nuvežė L. B., kuris pasakė, kad reikia dar 2 200 Lt, išsigrynino šią pinigų sumą bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad pinigų išgryninimo operacija atlikta 2012 m. lapkričio 21 d., o, bylos duomenimis, avansas buvo sumokėtas tik 2012 m. lapkričio 22 d. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas avanso sumokėjimo datą nepagrįstai rėmėsi specialisto išvada, o ne L. B. parodymais ar banko sąskaitos išrašu. Šie teiginiai nepagrįsti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad siekiant išsiaiškinti avanso pervedimo datą, D. K. buvo ne kartą apklaustas. 2013 m. gruodžio 3 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodė, kad po avanso gavimo susitiko su L. B. ir iš savo asmeninių lėšų padavė 52 200 Lt (8 t., b. l. 3), 2013 m. gruodžio 4 d. apklausos metu nurodė, kad, kiek pamena, avansas buvo pervestas 2012 m. gruodžio 22 d., pamatęs, kad pervestas avansas, paskambino L. B. ir paklausė, kaip perduoti pinigus, L. B. liepė atvežti jam (8 t., b. l. 11), 2014 m. rugsėjo 5 d. parodymų patikrinimo metu nurodė, kad po to, kai UAB „G.“ pervedė avansą, surinkęs 50 000 Lt iš asmeninių lėšų nuvežė pinigus L. B. (8 t., b. l. 16), 2019 m. vasario 7 d. nurodė, kad dieną prieš avanso gavimą jam L. B. pranešė, jog pavedimas yra padarytas ir netrukus pasieks UAB „V.“ sąskaitą, tada D. K. L. B. perdavė pinigus, avansas bendrovę pasiekė kitą dieną (8 t., b. l. 25), apklausiamas pirmosios instancijos teisme D. K. nurodė, kad neatsimena, kada buvo pervestas avansas, patvirtino 2013 m. gruodžio 3 d. pareiškimo prokurorui duomenis, 2013 m. gruodžio 4 d., 2014 m. rugsėjo 2 d., 2019 m. vasario 7 d. apklausų metu duotus parodymus, 2014 m. rugsėjo 5 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenis, apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nurodė manantis, kad kyšį perdavė po to, kai sužinojo apie gautus pinigus, tačiau tiksliai neatsimena, pažymėjo, jog pagal tuo metu taikomą pavedimų tvarką pinigai buvo gaunami kitą dieną, ypač, jeigu pavedimą padarydavo antroje dienos pusėje, tuo metu nebuvo momentinių įskaitymų. Taigi liudytojas D. K. iš esmės visų apklausų metu nurodė, kad gavo avansą ir tada nuvežė grynuosius pinigus L. B..

135. Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyraus 2014 m. gruodžio 12 d. specialisto išvadoje Nr. 4S-4165 nurodoma, kad UAB „G.“ tiekėjui UAB „V.“ pagal 2012 m. lapkričio 16 d. statybos darbų rangos sutartį Nr. S-201/12 dėl Radviliškio prekinių vagonų depo automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo ir darbo projekto parengimo darbų 2012 m. lapkričio 19 d. sumokėjo 58 000 Lt avansą (16 t., b. l. 12), analogiška avanso sumokėjimo data nurodoma Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2014 m. birželio 30 d. užduotyje Nr. 4-01-3684 atlikti objektų (dokumentų) tyrimą ir surašyti specialisto išvadą – kad specialistams pateikiamas 2012 m. lapkričio 19 d. AB bankas „SEB“ vietinio mokėjimo nurodymas, pagal kurį UAB „G.“ pervedė UAB „V.“ 58 000 Lt avansą pagal 2012 m. lapkričio 16 d. sutartį Nr. S-201/12 (15 t., b. l. 11), taigi nėra pagrindo manyti, jog specialisto išvadoje nurodant avanso sumokėjimo datą galėjo būti padaryta techninė (rašymo) klaida. Apeliaciniuose skunduose minima data – 2012 m. lapkričio 22 d. – nėra patvirtinta jokiais kitais duomenimis, išskyrus D. K. 2013 m. gruodžio 4 d. atliktos apklausos metu nurodytas aplinkybes.

136. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad 2013 m. gruodžio 4 d. apklausos metu liudytojas D. K. nenurodė tikrai žinantis konkrečią avanso sumokėjimo datą – pažymėjo, kad „kiek pamena, avansas buvo pervestas 2012 m. lapkričio 22 d.“, ši apklausa buvo vykdoma praėjus beveik metams nuo įvykių, todėl liudytojas galėjo neprisiminti tikslios pinigų pervedimo datos ar nurodyti klaidingą dieną. Kaip minėta, ikiteisminio tyrimo institucija užduotyje nurodė specialistams perduodamo mokėjimo nurodymo (konkretaus dokumento) datą – 2012 m. lapkričio 19 d., specialistės šį dokumentą apžiūrėjo ir išvadoje nurodė analogišką datą – 2012 m. lapkričio 19 d. Ši data yra artima D. K. nurodytai datai, skiriasi 2 dienomis. Atsižvelgiant į tai, kad analizuojami įvykiai vyko 2012 m., kokie nors kiti reikšmingi ir neabejotinai objektyvūs duomenys, galintys patvirtinti aplinkybes ar pašalinti prieštaravimus, manytina, nėra išlikę, byloje nesant patikimų, objektyvių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog 2014 m. birželio 30 d. užduotyje Nr. 4-01-3684 atlikti specialisto tyrimą ir 2014 m. gruodžio 12 d. specialisto išvadoje Nr. 4S-4165 nurodyta data yra neteisinga ir nesant galimybių bylos nagrinėjimo metu kilusias abejones pašalinti atliekant papildomus tyrimo veiksmus, laikytina, kad avansas buvo sumokėtas 2012 m. lapkričio 19 d.

137. Liudytojo D. K. proceso metu nurodytas aplinkybes apie kyšio davimą patvirtina nuteistojo J. M. parodymai, kuris dar iki D. K. pateikiant pareiškimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo pareigūnams atskleidė šios veikos aplinkybes. 2013 m. lapkričio 26 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu J. M. nurodė, kad prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nori duoti atvirus parodymus apie visas jam žinomas aplinkybes, taip pat padėti atskleisti kitas nusikalstamas veikas, apie kurias jam yra žinoma. Nepaisant to, kad dėl šių aplinkybių jam nebuvo pareikšti įtarimai, J. M. nurodė V. Ž. pavedimu konsultavęs UAB „V.“ atstovą tam, kad jo teikiami pirkimų dokumentai atitiktų reikalavimus ir ši bendrovė laimėtų pirkimą, pažymėjo, jog V. Ž. susitarė su UAB „V.“ atstovu, kad šis perduos 50 000 Lt kyšį už pirkimo laimėjimą, V. Ž. šiuos pinigus gavo, už tai V. Ž. jam davė 5 000 Lt (35 t., b. l. 18), 2013 m. lapkričio 27 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nurodė analogiškas aplinkybes (35 t., b. l. 25), 2013 m. gruodžio 2 d. apklausos metu nurodė, kad 2013 m. lapkričio 29 d. buvo sutikęs V. Ž., kuris jo klausė, ką papasakojo apklausos metu, J. M. nurodė davęs parodymus apie visas jam žinomas nusikalstamų veikų aplinkybes, taip pat ir apie tai, kad gavo pinigų už konsultavimą organizuojant pirkimą, V. Ž. pasakė, kad negerai pasielgė duodamas parodymus, taip pat priekaištavo, kad papasakojo daugiau, nei buvo nurodyta pareikštuose įtarimuose (35 t., b. l. 30), 2019 m. gegužės 17 d. J. M. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą su papildytais įtarimais pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. redakcija Nr. XI‑1472), 2019 m. gegužės 17 d., rugpjūčio 12 d. apklausų metu nurodė, kad įtarimo esmė jam yra aiški, ankstesnių apklausų metu davė išsamius parodymus, papildyti jų nenori, gailisi dėl padarytų nusikaltimų (35 t., b. l. 66, 80), apklausiamas pirmosios instancijos teisme pripažino V. Ž. nurodymu konsultavęs UAB „V.“ atstovą tam, kad jo bendrovė laimėtų pirkimą, ir žinojęs, kad V. Ž. susitarė su UAB „V.“ atstovu, jog reikės išgryninti iš atiduoti apie 50 000 Lt kaip atlygį.

138. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad J. M. siekė apkaltinti V. Ž. nusikalstamos veikos padarymu, ypač vertinant aplinkybę, jog ir pats atliko tam tikrus nusikalstamus veiksmus – teikė pagalbą rengiant pirkimo dokumentus, žinodamas, kad UAB „V.“ laimėjus pirkimą, už tai V. Ž. bus perduodamas kyšis. Apeliantai, aptardami J. M. parodymų prieštaringumą, skunduose cituoja tik tam tikras, selektyviai atrinktas parodymų ištraukas ir esamus prieštaravimus. Kaip ir liudytojo D. K. atveju, nuteistojo J. M. apklausos buvo vykdomos skirtingu metu (nuo 2013 m. lapkričio 26 d. iki 2021 m. spalio 12 d.), natūralu, kad per 8 metus asmens prisiminimai gali kisti, todėl jis gali nurodyti skirtingas aplinkybes, tai savaime nereiškia parodymų nenuoseklumo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas esmines faktines bylos aplinkybes, analizavo tiek J. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausų teisme metu, lygino juos tarpusavyje, pasisakė dėl esančių prieštaravimų, vertino patikimumą, toks įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

139. Nuteistojo L. B. parodymai apie jam pareikštą įtarimą/kaltinimą viso proceso metu kito. 2013 m. gruodžio 9 d. apklausos metu jis patvirtino suprantantis, kuo yra įtariamas, nepripažino savo kaltės, nurodė, kad 2012 m. spalio-lapkričio mėn. vyko jo, J. M. ir D. K. susitikimas picerijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jo metu nebuvo kalbama apie tam tikrų pinigų perdavimą, praėjus keletui dienų jam paskambino V. Ž. ir pasakė, kad su juo susisieks D. K., tą pačią ar kitą dieną pasiskambino D. K. ir jie susitarė susitikti vakare jo namuose, atvažiavęs D. K. informavo, kad UAB „V.“ laimėjo UAB „G.“ pirkimo konkursą, padavė jam popierinį voką su didele suma pinigų, galimai 52 200 Lt, nurodė pinigus perduoti V. Ž., tą L. B. ir padarė, teigė nesupratęs, kad D. K. per jį perdavė kyšį V. Ž. (36 t., b. l. 14–15), 2013 m. gruodžio 17 d. buvo inicijuota L. B. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kurios metu kaltinamasis pasinaudojo teise neduoti parodymų (36 t., b. l. 18), pateikė pareiškimą raštu, kuriame nurodė, kad 2013 m. gruodžio 9 d. apklausos metu neprisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nori pasinaudoti teise neduoti parodymų (36 t., b. l. 19), 2014 m. rugsėjo 15 d. parodymų patikrinimo metu L. B. nurodė, kad perskaitė savo anksčiau duotus parodymus ir nori juos papildyti aplinkybėmis, jog D. K. 2012 m. gale, antro susitikimo L. B. namuose metu, norėjo per jį kažką perduoti V. Ž., tačiau L. B. tą daryti atsisakė, procesinio veiksmo atlikimo protokole nurodė, kad parodymus keičia, nes 2013 m. gruodžio 9 d. apklausos metu tyrėjas jam pateikė susipažinimui D. K. parodymus ir reikalavo juos patvirtinti, tą padarė siekdamas išvengti ilgalaikio sulaikymo (36 t., b. l. 20–25), 2019 m. gegužės 20 d. apklausos metu prašė remtis parodymais, duotais 2013 m. gruodžio 3 d. apklausos metu, kai nurodė, kad iš V. Ž. ar D. K. jokios turtinės ar asmeninės naudos neturėjo, jie jam nieko nesiūlė, paskutinį kartą su D. K. matėsi 2012 m. lapkričio mėnesį, susitikimo picerijoje metu (36 t., b. l. 2–3, 35–36), apklausiamas pirmosios instancijos teisme teigė nežinojęs apie reikalavimą duoti kyšį, neskambino D. K. ir pinigų neprašė, D. K. pas jį nebuvo atvykęs, pinigų neperdavė, nurodė, kad 2013 m. gruodžio 9 d. apklausos metu tyrėjas jam rodė D. K. „apklausos versiją“, reikalavo ją patvirtinti, gąsdino L. B., kad jis bus uždarytas, nuteistojo gynėjas, įvertinęs apklausos aplinkybes, tyrėjo elgesį, L. B. sveikatos būklę ir tikimybę, kad L. B. gali būti perkeltas į tardymo izoliatorių, paskatino jį „patvirtinti D. K. versiją“, 2013 m. gruodžio 9 d. apklausos protokolo tekstas yra D. K. apklausos kopija, kai 2014 m. rugsėjo 15 d. parodymų patikrinimo metu nurodė, kad D. K. buvo atvykęs pas jį į namus, norėjo kažką perduoti, turėjo omenyje tai, kad D. K. buvo atvykęs ne į namus, o prie namų, atvyko su šventiniu maišeliu, norėjo pasveikinti Kalėdų proga, prašė perduoti maišelį V. Ž., tai nebuvo ta diena, apie kurią D. K. sako, kad perdavė pinigus, tai įvyko metų pabaigoje.

140. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus nurodytus L. B. parodymus, apklausęs apklausą ikiteisminio tyrimo metu vykdžiusį Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiąjį specialistą R. M., konstatavo, kad L. B. parodymai, duoti teisme, laikytini jo pasirinkta gynybine versija, nes nuteistasis patvirtino tik tas byloje nustatytas aplinkybes, kurios jam pačiam nesukelia pasekmių (kad rekomendavo įmonę, suorganizavo sutikimą dėl dalyvavimo pirkime sąlygoms aptarti) ir vadovavosi 2013 m. gruodžio 9 d. apklausos duomenimis, nes jie, teismo vertinimu, atitinka D. K., J. M. parodymus, pasirašytų sutarčių, kitų byloje nustatytų ir kaltinime nurodytų įvykių faktines aplinkybes (dėl kainos, darbų, terminų, avanso sumokėjimo, D. K. pinigų išgryninimo). Įvertinusi visus L. B. parodymus, palyginusi juos su kitais bylos duomenimis ir nustačiusi akivaizdžius neatitikimus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog nuteistojo 2013 m. gruodžio 17 d., 2014 m. rugsėjo 15 d., 2019 m. gegužės 20 d. ir teisiamajame posėdyje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrųjų nagrinėjamo įvykio detalių.

141. Nuteistasis V. Ž., jo gynėjas advokatas E. Steckis ir nuteistasis L. B. apeliaciniuose skunduose teigia, kad L. B. 2013 m. gruodžio 9 d. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu duoti parodymai buvo gauti neteisėtu būdu, pareigūnui darant neteisėtą spaudimą. Vienas svarbiausių duomenų, paneigiančių tokius gynybos argumentus, yra L. B. parodymų turinys, iš kurio akivaizdu, kad tai buvo paties nuteistojo nurodyta informacija, o ne pareigūno jam perskaityti D. K. apklausos protokolo teiginiai – šios apklausos metu buvo pateikta daug informacijos, kurios nebuvo D. K. apklausos protokole. 2013 m. gruodžio 4 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu D. K. nurodė, kad gavęs avansą darbų atlikimui paskambino L. B. ir paklausė, kaip jam perduoti pinigus V. Ž., L. B. liepė pinigus atvežti į jo namus, o jis perduos V. Ž., atvežė 50 000 Lt ir 2 200 Lt, kuriuos, L. B. nurodymu, išsigrynino bankomate, esančiame Mokslininkų g., ir perdavė L. B. (8 t., b. l. 10?–11), tuo tarpu L. B. 2013 m. gruodžio 9 d. apklausos metu nurodė, kad jam paskambino V. Ž. ir pasakė, kad su juo susisieks D. K., tą pačią ar kitą dieną pasiskambino D. K. ir jie susitarė susitikti vakare jo namuose, atvažiavęs D. K. vienu kartu padavė jam popierinį voką su didele suma pinigų, galimai 52 200 Lt, nurodė pinigus perduoti V. Ž., nesuprato, kad D. K. per jį perdavė kyšį V. Ž. (36 t., b. l. 14–15), t. y. L. B. teigė, kad jam paskambino V. Ž. ir pranešė apie tai, kad su juo artimiausiu metu susisieks D. K., nors pats D. K. apklausos metu tokios aplinkybės nenurodė, taip pat L. B. teigė, kad D. K. atvežė jam voką su pinigais, nors D. K. apklausos metu nenurodė, kur buvo sudėti pinigai, L. B. teigė, kad pinigai buvo atvežti vienu kartu, nors D. K. nurodė, kad papildomai važiavo išgryninti pinigų, L. B. nepatvirtino D. K. nurodytų aplinkybių apie tai, kad žinojo, jog pinigai yra kyšis V. Ž., kad pats inicijavo pinigų atvežimą į jo namus. Atsižvelgiant į tai, L. B. teiginiai, kad jo 2013 m. gruodžio 9 d. apklausos protokolas yra D. K. 2013 m. gruodžio 4 d. apklausos protokolo kopija, yra nepagrįsti.

142. Tai, kad būtent 2013 m. gruodžio 9 d. apklausos metu buvo duodami realias aplinkybes labiausia atitinkantys (iš visų proceso metu vykusių apklausų) parodymai, patvirtina ir tai, kad jie atitinka kitus bylos duomenis, tuo tarpu vėlesnių apklausų metu nurodyta įvykių seka prieštarauja ne tik D. K. ir J. M., bet ir paties L. B. parodymams. 2013 m. gruodžio 17 d. pareiškime dėl apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją atsisakymo (36 t., b. l. 19) L. B. laikėsi versijos, kad ankstesnės apklausos metu jo duoti parodymai laikytini savo kaltės neigimu (nepaisant to, kad šios apklausos metu jis pats nurodė iš D. K. gavęs voką su grynaisiais pinigais ir jį perdavęs V. Ž.), nenurodė aplinkybių, susijusių su patirtu pareigūno elgesiu 2013 m. gruodžio 9 d. apklausos metu. Turėdamas abejonių dėl 2013 m. gruodžio 9 d. apklausos patikimumo, jautęs Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto R. M. spaudimą, L. B. turėjo galimybę apie tai pasisakyti apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, duoti kitokius parodymus, tuo labiau, kad vyriausiasis specialistas R. M. šioje apklausoje nedalyvavo, tačiau to nedarė. Iš 2014 m. rugsėjo 15 d. parodymų patikrinimo protokolo matyti, kad L. B., susipažinęs su 2013 m. gruodžio 9 d. apklausos protokolu, pakeitė tik apklausos dalį, jog jis iš D. K. paėmė voką su pinigais, dėl likusios dalies prieštaravimų neturėjo, t. y. pripažino sakęs tiesą, kad jam skambino V. Ž., informavo jį, kad su juo susisieks D. K., šis jam paskambino ir pasakė, kad nori atvykti susitikti, atvyko į jo namus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. nuteistasis nurodė, jog D. K. 2012 m. gale, antro susitikimo L. B. namuose metu, norėjo per jį kažką perduoti V. Ž., tačiau jis tą daryti atsisakė, tačiau šios apklausos metu nesugebėjo įvardinti, kas jam buvo atvežta, nurodė, kad D. K. norėjo perduoti „kažką“. 2019 m. gegužės 20 d. apklausos metu L. B. nurodė remtis parodymais, duotais 2013 m. gruodžio 3 d. apklausos metu, kai nurodė, kad jis jokios turtinės naudos iš D. K. neturėjo, paskutinį kartą matėsi susitikimo picerijoje metu, ir šios apklausos nepapildė aplinkybėmis, nurodytomis 2014 m. rugsėjo 15 d. parodymų patikrinimo metu – kad D. K. atvežė ir norėjo per jį V. Ž. perduoti kažkokį daiktą. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme L. B. nurodė, kad D. K. buvo atvykęs ne į namus, o prie namų, atvyko su šventiniu maišeliu, norėjo pasveikinti Kalėdų proga, prašė perduoti maišelį V. Ž., tai nebuvo ta diena, apie kurią D. K. sako, kad perdavė pinigus, tai įvyko pačioje metų pabaigoje, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad „kažkas“ buvo perduotas antrojo susitikimo metu, praėjus kelioms dienoms po susitikimo picerijoje 2012 m. spalio-lapkričio mėn.

143. Asmens kaltumo įrodinėjimo principai lemia tai, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, ir parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ar teismui, yra skirtingos įrodomosios reikšmės. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus, būti svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-489/2017, Nr. 2K-208-1073/2021, Nr. 2K‑114‑511/2022). BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimas nuosprendį pagrįsti teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, neturi būti suprantamas tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme L. B. buvo apklaustas, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo ištirti ir patikrinti pagal BPK 276 straipsnio 4 dalies reikalavimus, teismas analizavo L. B. parodymus, gretino ir lygino juos su kitais bylos įrodymais ir išvadas dėl šių parodymų patikimumo darė visų byloje ištirtų įrodymų kontekste. Šie duomenys buvo reikšmingi formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui dėl V. Ž., J. M. ir L. B. kaltės ir visumoje su D. K. ir J. M. parodymais leido pripažinti, jog V. Ž. reikalavo ir priėmė 52 200 Lt (15 118,16 Eur) dydžio kyšį, L. B. tarpininkavo perduodant pinigus, paimant juos iš D. K. ir nunešant V. Ž., o J. M. padėjo V. Ž. kyšininkauti.

144. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo išvados gali būti grindžiamos ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jei jie patvirtina tarpinius faktus ir įrodinėtinas aplinkybes ir yra tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑287/2013, Nr. 2K‑343‑719/2018, Nr. 2K‑125‑511/2019). Byloje neabejotinai nustatyta, kad UAB „V. S.“ rengdama pasiūlymą dalyvauti UAB „G.“ organizuojamame Radviliškio prekinių vagonų depo automobilių stovėjimo aikštelės II etapo įrengimo ir darbo projekto pirkime, J. M. nurodymu, padalino jį į atskiras darbų ir medžiagų sąmatas tam, kad formaliai nebūtų viršyta 300 000 Lt (86 886 Eur) be PVM suma, tą apklausų metu nurodė J. M., D. K. ir L. B. 2013 m. gruodžio 9 d. apklausos metu, būtent tokios sumos pasiūlymas ir buvo pateiktas (8 t., b. l. 41). Šie veiksmai buvo atliekami tam, kad būtų galimybė išvengti UAB „G.“ valdybos patvirtinimo ir būtų didesnė garantija, kad D. K. vadovaujama įmonė laimės pirkimą. D. K. nebuvo V. Ž. pažįstamas asmuo, su juo V. Ž. susipažino per L. B., tačiau yra užfiksuoti jo aktyvūs veiksmai bendraujant su UAB „V.“ atstovais dėl pirkimų sąlygų tinkamumo užtikrinimo, pavedimai J. M. konsultuoti D. K., kaip kuo geriau paruošti dokumentus, kad bendrovė būtų pripažinta laimėtoja, teisėjų kolegija duomenis apie jo intensyvius veiksmus padedant nepažįstamam žmogui ir nukrypstant nuo savo pareiginių nuostatų vertina kaip netiesioginius įrodymus.

145. Nuteistasis V. Ž. ir jo gynėjas advokatas E. Steckis apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog dalį gautų pinigų V. Ž. būtų perdavęs J. M. ir kad šie pinigai yra susiję pagalba UAB „V.“ atstovams. Tokie teiginiai nepagrįsti. Nuteistasis J. M. viso proceso metu teigė, kad iš V. Ž. gavo 5 000 Lt už konsultavimą organizuojant Radviliškio prekinių vagonų depo automobilių stovėjimo aikštelės II etapo įrengimo ir darbo projekto pirkimą, tą nurodė dar 2013 m. lapkričio 26 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu, nepaisydamas to, kad dėl šių aplinkybių jam nebuvo pareikšti įtarimai (35 t., b. l. 18), 2013 m. lapkričio 27 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtino ankstesnės apklausos metu nurodytas aplinkybes (35 t., b. l. 25), 2013 m. gruodžio 2 d. apklausos metu nurodė analogiškas aplinkybes (35 t., b. l. 30), 2019 m. gegužės 17 d. J. M. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą su papildytais įtarimais pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. redakcija Nr. XI-1472), kaip nusikalstamos veikos aplinkybė nurodoma, kad jis yra įtariamas gavęs dalį V. Ž. perduoto kyšio (35 t., b. l. 56), 2019 m. gegužės 17 d., rugpjūčio 12 d. apklausų metu nurodė, kad įtarimo esmė jam yra aiški, ankstesnių apklausų metu davė išsamius parodymus, papildyti jų nenori, gailisi dėl padarytų nusikaltimų (35 t., b. l. 66, 80), apklausiamas pirmosios instancijos teisme pripažino iš V. Ž. gavęs voką, kuriame buvo 5 000 Lt. Bylos duomenys patvirtina, kad J. M. UAB „G.“ buvo atsakingas už pirkimų organizavimą, dokumentų rengimą, tikrinimą ir kt., t. y. buvo darbuotojas, turintis specifinių žinių apie pirkimų procedūroms keliamus reikalavimus, kurių neatitinkantys tiekėjų pasiūlymai bus atmesti, kaip netinkami. Iš J. M., D. K. ir L. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog V. Ž. buvo suinteresuotas, kad Radviliškio prekinių vagonų depo automobilių stovėjimo aikštelės II etapo įrengimo ir darbo projekto pirkimą laimėtų būtent UAB „V.“, dėl to atliko aktyvius veiksmus, vienas jų – pavedimas J. M. bendrauti su D. K. ir kitais UAB „V.“ atstovais ir padėti parengti tokį pirkimo pasiūlymą, kuris neabejotinai būtų paskelbtas pirkimo laimėtoju. Šis tikslas buvo pasiektas, bendrovė laimėjo pirkimą, bylos duomenimis nustatyta, kad už tai V. Ž. gavo kyšį – 52 200 Lt (15 118,16 Eur), todėl nėra pagrindo netikėti J. M. nurodytomis aplinkybėmis, kurias savo noru nurodydamas jis iš esmės prisiėmė riziką pasunkinti savo teisinę padėtį, apie 5 000 Lt sumos gavimą, kaip padėką už atliktas konsultacijas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. Ž. reikalavo ir priėmė 52 200 Lt (15 118,16 Eur) dydžio kyšį, kurio dalį – 5 000 Lt – perdavė J. M., L. B. tarpininkavo perduodant pinigus, paimant juos iš D. K. ir nunešant V. Ž., o J. M. padėjo V. Ž. kyšininkauti. Šias aplinkybes patvirtina objektyvūs ir patikimi duomenys, todėl nuteistojo V. Ž., jo gynėjo advokato E. Steckio ir nuteistojo L. B. apeliaciniai skundai šioje dalyje atmetami.

146. Vis dėlto, teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamoje byloje buvo padarytas baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimas – L. B. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti neteisingai. Kaip jau nurodyta, pripažįstant asmenį nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnyje, vykdytoju būtina nustatyti, kad jis atitinka BK 230 straipsnyje nurodytus specialiuosius požymius. Skundžiamu nuosprendžiu V. Ž. buvo pripažintas šios nusikalstamos veikos vykdytoju, tai, kad jis atitiko specialiojo subjekto požymius, neginčijama, šiuo nuosprendžiu plačiai pasisakyta, jog V. Ž., būdamas UAB „G.“, susijusios su viešojo intereso įgyvendinimu, direktoriumi, buvo laikomas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu. Tuo tarpu vertindamas L. B. nusikalstamus veiksmus pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jis yra kyšio perdavimo tarpininkas, o pripažino nusikalstamos veikos bendravykdytoju ir nuteisė pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472 redakcija). Tokios teismo išvados yra nepagrįstos.

147. Nusikalstamos veikos vykdytojas yra asmuo, ją padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, t. y. kiekvienas iš jų savo veika įgyvendino veikos objektyviuosius požymius arba bent dalį, jie laikomi bendravykdytojais. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyti aktyvūs L. B. nusikalstami veiksmai – jis V. Ž. pavedimu surado asmenį, galintį ir norintį dalyvauti ir laimėti UAB „G.“ organizuojamą Radviliškio prekinių vagonų depo automobilių stovėjimo aikštelės II etapo įrengimo ir darbo projekto pirkimą ir už tai duoti kyšį, tarėsi su juo dėl kyšio davimo sąlygų, organizavo UAB „V.“ ir UAB „G.“ vadovų ir darbuotojų susitikimus, perdavė D. K. atvežtus grynuosius pinigus V. Ž., tačiau nėra pagrindo išvadai, kad jis realizavo objektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472 redakcija), požymius, kadangi ne už jo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus buvo perduotas kyšis, o už V. Ž. veiksmus sudarant UAB „V.“ sąlygas laimėti UAB „G.“ organizuojamą pirkimą. Bylos duomenimis, L. B. nesinaudojo turima padėtimi ar tarnyba, neturėjo įgaliojimų ar įtakos organizuojant UAB „G.“ pirkimus ar pačiam V. Ž., nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis už pinigų perdavimą gavo kokią nors asmeninę naudą, jis nežadėjo D. K. kokiu nors būdu paveikti V. Ž., kad šis teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydamas įgaliojimus. Priešingai – būtent V. Ž. inicijavo paiešką įmonės, kuri galėtų atlikti remonto darbus, už tai jam perduodant piniginį atlygį – kyšį. Be to, konstatuojant, kad asmuo pripažįstamas kyšininkavimo bendravykdytoju, sąlygos, kad jis realizavo objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius nepakanka – kiekvienas iš bendrininkų turi atitikti ir specialiojo subjekto požymius – būti valstybės tarnautoju ar jam prilygintu asmeniu. Nagrinėjamų įvykių metu L. B. dirbo UAB „S.“ UAB „C.“ ir UAB „V. G.“ (37 t., b. l. 164), šių juridinių asmenų veikla nebuvo susijusi su viešojo intereso užtikrinimu. Taigi šie duomenys patvirtina, jog L. B. neatitiko nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472 redakcija) vykdytojo požymių, veikė kaip padėjėjas, todėl jo veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

148. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjančiam teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia procesinės galimybės, ištyrus naujus ar pirmosios instancijos teismo jau tirtus įrodymus, savo iniciatyva pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, jeigu tas pakeitimas lemtų nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, arba nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis būtų pabloginta labiau, nei to prašoma prokuroro ar nukentėjusiojo apeliaciniame skunde. Tuo pačiu pažymėtina, kad tais atvejais, kai teismas šalina iš kaltinimo tam tikras faktines aplinkybes ar perkvalifikuoja nusikalstamą veiką ne savo iniciatyva, bet atsižvelgdamas į kaltinamojo ar jo gynėjo teismo proceso metu ar apeliaciniame skunde pateiktą prašymą ir (ar) argumentus, išankstinis proceso dalyvių įspėjimas apie galimus kaltinimo keitimus praranda savo teisinę reikšmę teisei į gynybą užtikrinti. Skundžiamu nuosprendžiu L. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472 redakcija), kaip veikos bendravykdytojas. Šią aplinkybę nuteistasis apskundė apeliacine tvarka teigdamas, kad teismas neatskleidė, kodėl jis atitinka specialiojo subjekto požymius. Taigi apeliacinės instancijos teismo sprendimas perkvalifikuoti L. B. veiksmus iš BK 225 straipsnio 3 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) į BK 24 straipsnio 6 dalį, 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), negali būti laikomas procesiniu netikėtumu, apie kurį būtų privalėjęs iš anksto pranešti.

149. Perduodant baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu V. Ž., L. B. ir J. M. buvo kaltinami ir skundžiamu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), J. M. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472 redakcija). Po nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo 2016 m. lapkričio 17 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20, 225, 226, 227, 230 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas, kuriuo buvo pakeista BK 225 straipsnio 3 dalis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kuri baudžiamojo įstatymo redakcija turi būti taikoma nagrinėjamoje byloje, tačiau padarė nepagrįstas išvadas. Teismas pažymėjo, kad įstatymo pakeitimu BK 225 straipsnio 3 dalis buvo papildyta žodžiais „pats ar per tarpininką“, kas, teismo vertinimu, sunkina kaltinamųjų teisinę padėtį, todėl taikytina inkriminuotos nusikalstamos veikos metu galiojusi baudžiamojo įstatymo redakcija – 2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1472.

150. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-594/2023 išaiškino, kad įstatymų leidėjas 2016 m. lapkričio 10 d. įstatymu Nr. XII-2780 atliktais baudžiamojo įstatymo pakeitimais siekė ne nustatyti baudžiamąją atsakomybę už naują, iki įstatymo pakeitimo neuždraustą nusikalstamą veiką, bet pašalinti teisinius neaiškumus, trukdančius Lietuvos Respublikos narystei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje. Nusikalstamos veikos sudėties dispozicijos papildymas veikos padarymo būdu – „pats ar per tarpininką“, kai ankstesnėje redakcijoje nurodyta – „tiesiogiai arba netiesiogiai“, laikoma veikos požymių patikslinimu, kuriuo neišplėstos ir nepakeistos baudžiamosios atsakomybės taikymo ribos. BK 3 straipsnio 1–3 dalyse yra įtvirtinti baudžiamojo įstatymo galiojimo principai, pagal kuriuos veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, grįžtamosios galios neturi.

151. Kaip jau buvo išdėstyta pirmiau, lyginant 2011 m. birželio 21 d. ir 2016 m. lapkričio 10 d. įstatymų redakcijas, BK 225 straipsnio 3 dalies dispozicija iš esmės nebuvo keičiama, tik patikslintas aprašytas veikos padarymo būdas, todėl 2016 m. lapkričio 10 d. įstatymu Nr. XII‑2780 atlikti baudžiamojo įstatymo pakeitimai negali būti laikomi nei lengvinančiais, nei sunkinančiais V. Ž., L. B. ir J. M. teisinę padėtį, todėl taikoma nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas taikė teisingą BK 225 straipsnio 3 dalies redakciją – 2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakciją Nr. XI-1472, nuosprendis nekeičiamas ir šios teisėjų kolegijos išvados laikytinos tik patikslinamuoju išaiškinimu.

Dėl bausmių

152. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra nurodomos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, 2) kaltės forma ir rūšis, 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai, 4) nusikalstamos veikos stadija, 5) kaltininko asmenybė, 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimas darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, 7) atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė.

153. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar yra V. Ž., G. M., L. B., P. B. ir J. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, konstatavo, jog nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokios teismo išvados neatitinka BK 25 straipsnio 2 dalies nuostatų ir aktualios teismų praktikos. BPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Nors V. Ž., G. M., L. B., P. B. ir J. M. neskundžia nuosprendžio dalies, kuria teismas pripažino, jog jie veikė bendrininkų grupe ir tai laikytina aplinkybe, sunkinančia jų teisinę atsakomybę, teisėjų kolegija daro išvadą, jog padarytas baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimas blogina jų teisinę padėtį, todėl pasisako ir dėl šių teismo išvadų. BK 25 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai, t. y. būtinas bendrininkų grupės požymis yra tai, kad joje turi būti bent du vykdytojai, mažiausia du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nusikalstamų veikų vykdytoju pripažintas tik vienas asmuo – nuteistasis V. Ž., o G. M., L. B., P. B. ir J. M. – padėjėjais. Kitų, kartu veikusių asmenų, kurie galėtų būtų pripažinti nusikalstamos veikos vykdytojais, byloje nenustatyta. Nesant dviejų piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo vykdytojų, asmenų bendras veikimas negali būti pripažįstamas bendrininkų grupe.

154. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-697/2021 yra išaiškinęs, kad vien nusikalstamos veikos aprašyme vartojama formuluotė „veikdami kartu“, „tarpusavyje“ nesuponuoja, kad yra inkriminuojamas veikimo bendrininkų grupe požymis. Tai turi būti konstatuota aiškiai ir vartojant būtent tą gramatinės išraiškos formą, kuri įtvirtinta baudžiamajame įstatyme. Jokie kiti pasakymai, pavyzdžiui, „kartu“, „išvien“ ir kt., nėra vertinami kaip veikimo bendrininkų grupe konstatavimas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad V. Ž., G. M., P. B. ir J. M. bei V. Ž., L. B. ir J. M. veikė ne bendrininkų grupe, o bendrais veiksmais, neapibrėžiant jų bendrininkavimo formos. Aplinkybė, kad V. Ž., G. M., L. B., P. B. ir J. M. veikė bendrininkų grupe buvo pripažinta sunkinančia jų atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir turėjo įtakos teismui sprendžiant bausmės skyrimo klausimą. Teisėjų kolegijai pripažinus, jog asmenys veikė ne bendrininkų grupe, BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė šalinama ir iš naujo vertinamas V. Ž., G. M. ir J. M. skiriamų bausmių klausimas. L. B. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), perkvalifikavus pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir iš nustatytų aplinkybių pašalinus atsakomybę sunkinančią aplinkybę pasisakoma dėl jam skiriamos bausmės.

155. Po skundžiamo Vilniaus apygardos 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžio priėmimo buvo priimti baudžiamojo įstatymo pakeitimai. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad, pagal BPK 362¹ straipsnio 1 dalį, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, arba nustatytais atvejais apygardos teismas. Vis dėlto, vadovaujantis sisteminiu baudžiamojo proceso nuostatų aiškinimu, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą procesinio sprendimo peržiūrėjimo pagrindą, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, gali priimti BPK 362¹ straipsnio 4, 5 dalyse nurodytus sprendimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑635-976/2015, Nr. 2K-267-942/2016, Nr. 2K‑209‑1214/2024). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad dalis 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusių baudžiamojo įstatymo pakeitimų lengvina V. Ž. ir G. M. teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią, atsižvelgia į juos vertindama nuteistiesiems paskirtas bausmes bei skirdama bausmę L. B..

156. Pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) asmuo yra baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 8 metų, pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki 5 metų. BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija) numatyta, kad už apysunkį nusikaltimą skiriama iki 1 000 MGL dydžio bauda. Apskaičiuojant skiriamos baudos dydį taikomas nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs MGL dydis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88-303/2020). Nagrinėjamoje byloje nustatant MGL dydį vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 patvirtintu baziniu bausmių ir nuobaudų dydžiu – 130 Lt (37,65 Eur).

157. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam V. Ž. skirtiną bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinius apysunkį ir sunkų nusikaltimus, yra neteistas, nebaustas administracine tvarka (33 t., b. l. 94–95, 37 t., b. l. 106–107), į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitas neįrašytas (33 t., b. l. 99–101), charakterizuojamas teigiamai (33 t., b. l. 102), dirba (37 t., b. l. 105), turi pastovią gyvenamąją vietą, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Įvertinęs šias aplinkybes, ilgą proceso trukmę, V. Ž. sveikatos būklę, tai, kad nuo nusikalstamų veikų praėjo 9–10 m. ir V. Ž. nepadarė naujų nusikalstamų veikų, teismas jam pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – 500 MGL (18 825 Eur) dydžio baudą, bausmės subendrintos sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 500 MGL (18 825 Eur) dydžio bauda. Konstatavus, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII‑1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant V. Ž. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

158. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nuosprendžio priėmimo metu galiojusia bausmių skyrimo taisykle, pagal kurią bausmės dydis ar terminas skaičiuojamas nuo jos vidurkio, nuteistajam V. Ž. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį paskyrė 500 MGL (18 825 Eur) dydžio baudą, atsižvelgdamas į BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija) numatytos baudos vidurkį, o skirdamas laisvės atėmimo bausmės terminą teismas atsižvelgė į minimalų galimą skirti laisvės atėmimo bausmės terminą. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo įsigalioję baudžiamojo įstatymo pakeitimai nustato naujas bausmių skyrimo taisykles – pagal aktualią BK 61 straipsnio 2 dalies redakciją teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį, t. y. bausmės dydis ar terminas nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio. Atsižvelgiant į tai, taikytina BK 61 straipsnio 2 dalies aktuali redakcija, kaip švelninanti teisinę padėtį, ir iš naujo vertinamas jam paskirtų bausmių proporcingumas.

159. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reikalauja, kad skiriamos teisinio poveikio priemonės savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Valstybės nustatytų teisinio poveikio priemonių proporcingumas padarytam teisės pažeidimui reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą bausmę, bet ir tai, kad turi būti užtikrinama, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad ja bus pasiekti bausmės tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis bei juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų nusikalstamų veikų. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių ar kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia humaniškumo principą, taip formuojamas nebaudžiamumo įspūdis ir sudaromos prielaidos menkinti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, jas pažeisti pakartotinai. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad net ir pašalinus nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsižvelgus į naujas bausmių skyrimo taisykles, V. Ž. negali būti skiriamos švelnesnės bausmės, jos yra proporcingos padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, yra teisingos bei užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą.

160. 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio pakeitimai, suteikiantys teisę teismui išeiti už baudžiamojo įstatymo ribų ir skirti švelnesnes, negu įstatymo numatyta, bausmes, švelnina teisinę padėtį, tačiau teisėjų kolegija nenustatė pagrindų ar išskirtinių aplinkybių, kurie leistų nuteistajam V. Ž. skirti švelnesnes, nei numatyta įstatyme, bausmes. Remiantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Šio straipsnio taikymui būtina nustatyti šių sąlygų visumą: 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką; 2) arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Bylos duomenys patvirtina, jog apie V. Ž. nusikalstamus veiksmus ikiteisminio tyrimo institucijos buvo informuotos ne jo paties, informacija buvo surinkta pradėjus kriminalinės žvalgybos tyrimą, todėl nėra pagrindo paskirtų bausmių švelninimui šiuo pagrindu.

161. Remiantis BK 62 straipsnio 2 dalimi, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu: 1) kaltininkas išlaiko asmenį su negalia ar sunkia liga sergantį asmenį ir nebūtų kam jo prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažametį vaiką, kurio dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties arba įsakymo vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Taigi pagal šio straipsnio nuostatas būtina nustatyti, kad 1) yra asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė, 2) bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir 3) vieną iš šešių nurodytų sąlygų. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta V. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų pagrindu bausmė švelninama taip pat negali būti.

162. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padarytas labai sunkus nusikaltimas. Šis bausmės švelninimo pagrindas yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tokiu atveju turi būti nustatyta visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑250-976/2023, Nr. 2K-266-511/2024, Nr. 2K‑9-387/2025). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo V. Ž. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Byloje nėra nustatyta kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad V. Ž. situacija yra išskirtinė, jis padarė du nusikaltimus, dėl jų pavojingumo įstatymų leidėjas už jų padarymą yra numatęs ir griežtas laisvės atėmimo bausmes (iki 8 metų), o tokia bausmė nuteistajam nebuvo paskirta, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje buvo paskirta švelniausia galima – baudos bausmė, o paskyrus subendrintą bausmę laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, paskiriant gana švelnius įpareigojimus, todėl laikytina, kad tokie ribojimai nėra aiškiai per griežti. V. Ž. ir jo gynėjo advokato E. Steckio vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino nuteistojo sveikatos būklės, pažymi, kad jis yra neįgalus, serga sunkiomis ligomis, teisminio proceso metu buvo dažnai hospitalizuojamas, vis dėlto, priešingai nei nurodoma skunde, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad šios aplinkybės teismo buvo įvertintos, todėl pakartotinai į jas atsižvelgti ir dar labiau švelninti bausmę nėra jokio teisinio pagrindo. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, jį siejant tik su nuteisto asmens interesais, tokiu atveju paskirtoji bausmė neatitiktų bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, paskirties.

163. V. Ž. ir jo gynėjas advokatas E. Steckis apeliaciniame skunde pažymi, kad nuteistajam buvo paskirta neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė – 13 959,68 Eur konfiskavimas, nors jo pajamos yra labai mažos. Tokie apeliantų teiginiai yra nepagrįsti ir netgi prieštarauja baudžiamosios teisės principams. Byloje nustatyta, kad V. Ž. per L. B. kaip kyšis buvo perduota 52 200 Lt, kurių dalį jis perdavė J. M. – 5 000 Lt (1 448,10 Eur), šie pinigai teismo buvo pripažinti nusikalstamos veikos rezultatu. Nors pinigai nebuvo surasti, nustačius, kad V. Ž. buvo jų gavėjas, su baudžiamosios teisės paskirtimi ir funkcija nebūtų suderinami atvejai, kai asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, iš to dar galėtų gauti naudos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad nusikalstamos veikos padarymas negali būti ekonomiškai naudingas kaltininkui, todėl nusikalstamos veikos rezultato (pajamų) konfiskavimo pagrįstumas nekelia abejonių. Tik pritaikius turto konfiskavimą gali būti atkurta sąžininga ekonominė pusiausvyra, užtikrinta, kad nusikalstamos veikos padarymas kaltininkui nebūtų naudingas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-83-511/2023, Nr. 2K-1-813/2025). Priešingu atveju, nekonfiskavus neteisėtu būdu gauto turto, nuteistasis V. Ž., nors ir būtų nuteistas kriminaline bausme, liktų praturtėjęs dėl savo nusikalstamų veiksmų. Tokia praktika ne tik neatitiktų turto konfiskavimo paskirties, bet ir būtų socialiai nelogiška bei neteisinga, sumenkintų baudžiamosios atsakomybės svarbą.

164. Nuteistasis V. Ž. ir jo gynėjas advokatas E. Steckis apeliaciniame skunde pažymi, kad V. Ž. buvo įpareigotas neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tačiau jis dėl savo sveikatos būklės objektyviai negalės vykdyti tokių įpareigojimų. Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos apeliantų argumentus pažymi, kad atidėdamas bausmės vykdymą teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ar pareigas, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Bylą nagrinėjančiam teismui paliekama diskrecija parinkti tinkamiausius įpareigojimus, draudimus ar pareigas bei jų skaičių, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. Ž. elgesiui teigiamos įtakos turės jo neatlygintinas darbas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Negalėdamas jo įvykdyti, V. Ž. įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo metu turės galimybę pateikti probaciją vykdančiai institucijai prašymą kreiptis į teismą dėl paskirto įpareigojimo pakeitimo.

165. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus V. Ž. padaryto nusikaltimo mastą, sistemiškumą, sukeltus padarinius – didelę turtinę ir neturtinę žalą, švelnesnių priemonių taikymas tiek pačiam nuteistajam, tiek visai visuomenei, formuotų nebaudžiamumo, galimybės išvengti realios bausmės už padarytas nusikalstamas veikas požiūrį. Nors bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu taikomi įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonė neabejotinai turės neigiamas pasekmes V. Ž. ir jo šeimai, tai yra neišvengiama nusikaltimo pasekmė, dėl kurios atsiradimo yra kaltas pats nuteistasis. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padaryta veika. Manytina, kad skiriama bausmė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtas priemones, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atsižvelgiant į tai, V. Ž. paskirtos bausmės, įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonė paliekami nepakeisti.

166. Individualizuodamas nuteistajam G. M. skirtiną bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, yra neteistas, baustas administracine tvarka (34 t., b. l. 99–110, 37 t., b. l. 112–113, 139–155), į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitas neįrašytas (34 t., b. l. 113–117), dirba (37 t., b. l. 110–111), turi pastovią gyvenamąją vietą, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Įvertinęs šias aplinkybes bei ilgą proceso trukmę, tai, kad nuo nusikalstamų veikų praėjo 9–10 m. ir G. M. nepadarė naujų nusikalstamų veikų, teismas jam pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį paskyrė 500 MGL (18 825 Eur) dydžio baudą.

167. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad net ir pašalinus nuteistojo G. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsižvelgus į naujas bausmių skyrimo taisykles, jam negali būti skiriama švelnesnė bausmė, ji yra proporcinga padaryto nusikaltimo bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, yra teisinga bei užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą. Individualizuodamas nuteistajam skiriamą bausmę teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia padaryta nusikalstama veika ir ją padaręs asmuo. Tais atvejais, kai padarytos nusikalstamos veikos ir ją padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos bausmės griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės teisinio poveikio priemonės. Vis dėlto, vien todėl, kad egzistuoja tam tikros asmens padėtį švelninančios aplinkybės, tai savaime nereiškia, kad skirtinos poveikio priemonės turi būti kiek įmanoma švelnesnės. G. M. padarė pavojingą nusikaltimą – padėjo valstybės tarnautojui piktnaudžiauti tarnyba, dėl šios veikos išskirtinio pavojingumo įstatymų leidėjas už jos padarymą yra numatęs itin griežtą laisvės atėmimo bausmę (iki 5 metų), o tokia bausmė nuteistajam nebuvo paskirta, jam paskirta bauda, todėl laikytina, kad tokia bausmė yra tinkamai individualizuota. Bylos duomenys patvirtina, jog apie G. M. nusikalstamus veiksmus ikiteisminio tyrimo institucijos buvo informuotos ne jo paties, informacija buvo surinkta pradėjus kriminalinės žvalgybos tyrimą, nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nenustatyta, kad paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui todėl nėra pagrindo paskirtos bausmės švelninimui BK 62 straipsnio 1, 2 dalių, 54 straipsnio 3 dalies pagrindu.

168. Nuteistojo G. M. gynėjas advokatas S. Juzukonis nurodo, kad G. M. yra išsilavinęs, patyręs, atsakingas asmuo, nepadarė naujų nusikalstamų veikų, baudžiamasis procesas tęsiasi daugiau nei 10 m., užtruko ne dėl G. M. kaltės, pažymi, kad nuteistojo gaunamos pajamos yra mažesnės, nei teismo paskirta bauda, jis pensinio amžiaus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nėra išskirtinės, dėl kurių bausmė turėtų būti švelninama. Valstybės nustatytų teisinio poveikio priemonių proporcingumas padarytam teisės pažeidimui reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą bausmę, bet ir tai, kad turi būti užtikrinama, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad ja bus pasiekti bausmės tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis bei juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų nusikalstamų veikų. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Įvertinusi aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo G. M. padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumą, visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo paskirta 500 MGL dydžio bauda, kai galėjo būti skiriama iki 1 000 MGL dydžio bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų, yra aiškiai per griežta. Nustatyta, kad G. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra rūšinis, išskirtinių aplinkybių, nuteistojo teigiamo elgesio, pagalbos tiriant nusikalstamą veiką, nenustatyta. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant dar švelnesnę bausmę.

169. Individualizuodamas nuteistajam J. M. skirtiną bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinius apysunkį ir sunkų nusikaltimus, yra neteistas (35 t., b. l. 92), į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitas neįrašytas (35 t., b. l. 97–97), dirba (35 t., b. l. 117), vedęs, turi du mažamečius vaikus, turi pastovią gyvenamąją vietą, charakterizuojamas teigiamai (35 t., b. l. 98), atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), veikų padarymo metu buvo jauno amžiaus. Įvertinęs šias aplinkybes, ilgą proceso trukmę, tai, kad nuo nusikalstamų veikų praėjo 9–10 m. ir J. M. nepadarė naujų nusikalstamų veikų, teismas nusprendė, jog pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam turi būti skiriama 100 MGL (3 765 Eur) dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį – 200 MGL (7 530 Eur) dydžio bauda, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – 210 MGL (7 906,50 Eur) dydžio bauda. Net ir pašalinus nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bausmė nešvelninama.

170. Skirdama bausmę nuteistajam L. B. teisėjų kolegija vertina tai, kad jis padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, veikdamas kaip padėjėjas, nuosprendžio priėmimo metu nebuvo teistas, baustas administracine tvarka (36 t., b. l. 42–46, 37 t., b. l. 165–172), nebuvo įrašytas į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitas (36 t., b. l. 47–49), dirbo (37 t., b. l. 164), buvo charakterizuojamas teigiamai, augina 3 vaikus, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuo nusikalstamų veikų praėjo daugiau nei 11 metų, teismo duomenimis, nepadarė naujų nusikalstamų veikų, taip pat atsižvelgia į non reformatio in peius (asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama) principą ir šių aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad bausmės tikslai bus įgyvendinti skiriant minimalią laisvės atėmimo bausmę. Skirti švelnesnę, nei numatyta sankcijoje, vadovaujantis BK 62 straipsnio 1, 2 dalių, 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nėra pagrindu. Bylos duomenys patvirtina, jog apie L. B. nusikalstamus veiksmus ikiteisminio tyrimo institucijos buvo informuotos ne jo paties, informacija buvo gauta iš D. K. ir J. M., nebuvo nustatyta L. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nenustatyta, kad minimali bausmė prieštarauja teisingumo principui.

171. Nuteistasis L. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad skiriant bausmę turėtų būti įvertinamas ilgos baudžiamojo proceso trukmės priimtinumas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir kompensuojama padaryta žala. Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas daugiau nei prieš 9 metus, byla nėra didelės apimties ar sudėtinga, L. B. visą laiką dalyvavo procese, neatliko jokių trukdančių veiksmų, visą baudžiamojo persekiojimo laikotarpį nuteistajam buvo taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri varžė judėjimo laisvę, nuteistasis juto netikrumą dėl savo ateities. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos nuteistojo L. B. argumentus, atkreipia jo dėmesį į tai, kad valstybės atsakomybės už ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmais ar neveikimu padarytą žalą klausimas nėra baudžiamąją bylą nagrinėjančių teismų vertinimo dalykas, todėl plačiau dėl šių apeliacinio skundo teiginių nepasisako. Manydamas, kad jo teisės ir laisvės buvo pažeistos, L. B. turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

172. Kaip jau minėta, kai procesas tęsiasi paties asmens iniciatyva, jo teisinė padėtis negali būti bloginama. Skundžiamu nuosprendžiu L. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, todėl teisėjų kolegija negali nuteistajam paskirti realios laisvės atėmimo bausmės. BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII‑1554 redakcija) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuteistajam L. B. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII‑1554 redakcija) kriterijus, bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis turi šeimą, augina tris vaikus, yra prastos sveikatos būklės, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskiriant įpareigojimus. Pažymėtina, jog bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis L. B. bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jeigu nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, jo priežiūrą vykdanti institucija su teikimu turės teisę kreiptis į teismą, prašydama panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti L. B. atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo V. Ž. ir jo gynėjo advokato Edvardo Steckio, nuteistojo G. M. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo L. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendį:

L. B. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) atidėti L. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Iš nustatytų V. Ž., G. M., J. M. ir P. B. nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių pašalinti aplinkybę, kad buvo pažeista vidaus sandorių tarp akcinės bendrovės „L.“ ir uždarosios akcinės bendrovės „G.“ sudarymo prigimtis ir esmė ir kad jie pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII‑1316 redakcija) 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (1997 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. VIII-371 redakcija) 3 straipsnio 1 punkto, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (1999 m. kovo 23 d. įstatymo Nr. III‑1099 redakcija) 4 straipsnio 1, 2 dalių ir uždarosios akcinės bendrovės „G.“ prekių, paslaugų ir darbų pirkimų taisyklių, patvirtintų uždarosios akcinės bendrovės „G.“ valdybos 2012 m. rugsėjo 21 d. ir 2013 m. birželio 26 d. sprendimais, 2.1, 11.33, 23.2 papunkčių reikalavimus.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti V. Ž., G. M., J. M., L. B. ir P. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.