- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-16
- Bylos Nr.
- 1A-8-879/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18900-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daina Vaidachavičienė, Danutė Švitinienė, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- J. P.
- Nukentėjusysis
- I. V.
- Advokatai
- Eligija Norkienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio, Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. ir nukentėjusiojo I. V. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo:
J. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Paskirtos bausmės laikotarpiu, J. P. nustatyti teismo įpareigojimai : 1) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2) atlyginti I. V. padarytą žalą.
I. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies bei iš J. P. I. V. naudai priteista 3 593,18 Eur turtinės žalos atlyginimui, 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui bei 1 600 Eur atstovavimo išlaidų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad J. P. 2022 m. gegužės 23 d., laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 22.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), namo kieme esančioje pavėsinėje, kilusio konflikto metu, suduodamas ne mažiau kaip 3 smūgius kumščiu ir kulnu nukentėjusiajam I. V., padarė veido bei kairės blauzdos sumušimus, pasireiškusius poodinėmis kraujosruvomis su aplinkine minkštųjų audinių edema abipus, kraujo išsiliejimu po abiejų akių junginėmis, kairiosios akiduobės dugno ir kairio žandinio ančio išorinės sienelės lūžiais, odos nubrozdinimu kairėje blauzdoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl veido kaulų lūžių I. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
2. J. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat atmesti nukentėjusiojo I. V. civilinį ieškinį bei priteisti turėtas atstovavimo išlaidas.
2.1. Tvirtina, kad skundžiamas nuosprendis nėra teisėtas bei pagrįstas, priimtas nepašalinus abejonių dėl įvykio aplinkybių, prieštaravimų tarp nukentėjusiojo I. V. ir kitų jam artimų asmenų parodymų – teismas neanalizavo kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymų, nesugretino jų su kitais bylos duomenis, nurodė tik byloje parodymus davusių liudytojų pavardes, tačiau visiškai nedetalizavo ir neanalizavo jų parodymų ir, pasak apelianto, šios aplinkybės leidžia teigti, kad skundžiamas nuosprendis neatitinka tokiam procesiniam sprendimui keliamų reikalavimų, o išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Taip pat teismas vertindamas bylos duomenis padarė esminį BPK pažeidimą, kadangi nepašalino byloje esančių esminių prieštaravimų, o esančias abejones ignoravo.
2.2. Cituoja nuosprendyje išdėstytus teismo argumentus, teismų praktiką įrodymų vertinimo bei panašaus pobūdžio bylų specifikos kontekste bei tvirtina, kad jo paties parodymai buvo atmesti visiškai nepagrįstai.
2.3. Akcentuoja, jog protokolas-pareiškimas nagrinėjamu atveju buvo surašytas tik 2022 m. gegužės 27 d., tai yra po keturių parų nuo menamo įvykio ir jame nebuvo nurodyti nei konkretūs sužalojimai nei detalus įvykių mechanizmas, o įvykio vietos apžiūra buvo atlikta dar gerokai iki minėto protokolo-pareiškimo pateikimo, kas, apelianto vertinimu, iš esmės rodo netinkamai atliktą ikiteisminį tyrimą, kadangi nežinant situacijos konteksto nėra galima užfiksuoti visų tyrimui reikšmingų duomenų. Įvykio vietos apžiūros metu nebuvo aptikta jokių kraujo pėdsakų.
2.4. Cituoja nukentėjusiojo I. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei teigia, jog iš jų yra akivaizdu, kad įvykio metu ir po jo nukentėjusysis buvo itin stipriai apgirtęs, negalėjo nurodyti kaip parsirado į namus, nesuvokė, jog jam reikalinga medicininė pagalba, tai yra negalėjo nurodyti tikslių įvykio aplinkybių. Ir tik vėlesnės apklausos metu jau „prisiminė“ motyvą, kodėl, anot jo, J. P. jam smūgiavo. Iš šių parodymų turinio daro išvadą, jog nukentėjusysis yra suinteresuotas apkalbėti apeliantą, pasunkinti jo padėtį. Akcentuoja, jog vėlesnės apklausos metu nukentėjusysis įvykių aplinkybes dėl suduotų smūgių skaičiaus, smūgių sudavimo aplinkybių jau nurodė gerokai kitaip ir tai rodo jo parodymų nenuoseklumą, nepatikimumą bei disponavimą bylos duomenimis. Pasak apelianto taip pat ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus Specialisto išvada paneigia nukentėjusiojo parodymus dėl suduotų smūgių skaičiaus ir kartu nepaneigia galimo fakto, jog nukentėjusysis visus sužalojimus galėjo patirti griūdamas ar atsitrenkdamas į kietą buką daiktą ar paviršių. Šių aplinkybių pagrindu daro išvadą, jog nėra galima vadovautis nukentėjusiojo I. V. parodymais grindžiant nuteistojo J. P. kaltę, kadangi jų nepatvirtina kiti bylos duomenys, taip pat šie parodymai – prieštaringi ir nenuoseklūs. Be to tvirtina, kad nukentėjusysis savo parodymus sąmoningai pritaikė prie ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjusių naujų duomenų – Specialisto išvados. Taip pat ir abejones dėl I. V. parodymų patikimumo sustiprina ir apklausos teisme duomenys – nurodė naują konflikto priežastį apie kurią nebuvo užsiminęs ikiteisminio tyrimo metu; vėl pakeitė suduotų smūgių skaičių ir mechanizmą (atvykusiems pareigūnams nurodė, kad J. P. šokinėjo jam ant galvos, o teisme nurodė, kad buvo vienas smūgis kulnu); nurodė dar pas J. P. išspjovęs dantį, tačiau įvykio vietos apžiūros metu jokių reikšmingų daiktų nebuvo rasta ir paimta.
2.5. Nukentėjusiojo I. V. parodymų nenuoseklumą ir nepašalintas abejones patvirtina ir liudytojos R. P. parodymai, kadangi ši liudytoja parodžiusi, jog I. V. jai sakęs, kad „buvo pirty, ten jį sumušė J.. Jis sakė, kad pas J. pirty buvo sumuštas“, tai yra paneigė nukentėjusiojo sužalojimo vietą. Pasak apelianto, šios aplinkybės neleidžia atmesti versijos, jog nukentėjusysis galėjo būti sužalotas ar susižalojo kitoje ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje.
2.6. Aplinkybę, jog nukentėjusysis I. V. dėl stipraus girtumo negalėjo įsidėmėti įvykio aplinkybių patvirtina ir liudytojo E. P. parodymai iš kurių matyti, jog pasiimant I. V. iš ligoninės nuo jo jautėsi stiprus alkoholio kvapas ir šis nepasakojo jokių aplinkybių kaip buvo sužalotas. Taip pat ir nuteistasis J. P. jam pasakojęs, kad įvykio vakarą atėjęs I. V. buvo agresyvus ir jis jį išprašė iš pavėsinės. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja I. P., kartu paneigdama I. V. sutuoktinės A. V. teismo posėdžio metu nurodytą aplinkybę, jog „pas jos vyrą agresijos nebūna“.
2.7. Taip pat byloje apklausti liudytojai P. N., D. N. nurodę, kad I. V. jiems konkrečiai nenurodęs kas jį sumušė, o R. S. parodęs, kad tik po kurio laiko I. V. jam pasakojęs, kad J. P. jį sumušė būnant pavėsinėje. Tuo tarpu liudytojai V. A. S. ir L. K. patvirtino, jog J. P. neturėjo jokių kėslų I. V. atžvilgiu.
2.8. Teigia, jog liudytojo A. V., I. V. sutuoktinės ir J. P. dukros, parodymai, kuriuose ši parodžiusi, jog apeliantas jai iš esmės pripažino sužalojęs I. V., vertintini dvejopai. Visų pirma, mano, jog buvo pažeistos BPK nuostatos dėl A. V. teisės atsisakyti duoti parodymus apie savo šeimos narį – tėvą J. P.. Visų antra, jei bus laikoma, kad pirmiau minėtos liudytojos teisės pažeistos nebuvo, tuomet iš liudytojos parodymų matyti, kad nukentėjusysis jai pasakojo kitokias aplinkybes nei nurodė 2022 m. gegužės 27 d. ir 2022 m. spalio 9 d. paklausose, kas dar kartą patvirtina nukentėjusiojo parodymų nepatikimumą.
2.9. Tvirtina, jog nuteistojo nurodytos įvykių versijos, tai yra, kad I. V. pats atsitrenkė į spintą, kai atsistojo dar trenkėsi į pavėsinės stulpą, griuvinėdamas daužėsi, 3-4 kartus trenkėsi, 2 kartus į stulpą, griuvo ir ant grindų ir t.t., nepaneigia baudžiamosios bylos duomenys. Teismo posėdyje apklaustas specialistas I. Astrauskas parodė, kad nustatyti nukentėjusiojo sužalojimai gali būti būdingi griuvimui ar griuvinėjimui, galėjo atsirasti suduodant smūgius. Taigi, teismo medicinos išvadomis ir specialisto paaiškinimais nebuvo nustatytas konkretus I. V. sužalojimų mechanizmas. Dėl šių priežasčių, nepasitvirtinus nukentėjusiojo I. V. parodymams, atitinkamai negali būti vadovaujamasi ir byloje pateikta Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Nukentėjusysis I. V. pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendį ir : J. P. paskirti ilgesnį laisvės apribojimo laiką bei taikyti intensyvią priežiūrą; I. V. civilinį ieškinį tenkinti pilna apimtimi ir iš J. P. nukentėjusiojo naudai priteisti 7461,77 Eur turtinė žalos ir 250 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Taip pat priteisti turėtas teisinių paslaugų išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
3.1. Akcentuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra neinformatyvus ir neišsamus, jame neaptarti liudytojų parodymai, eksperto nurodytos aplinkybės, nors teismas ir remiasi pateiktu ekspertizės aktu. Pažymi, jog jam kyla abejonių dėl ekspertizės aktu nustatyto nesunkaus sveikatos sužalojimo masto. Akcentuoja netekęs 25 procentų darbingumo, negalintis dirbti daugelio darbų dėl galvos skausmų ir dvejinimosi akyse, taip pat dėl bendros fizinės savijautos, jo laukia tolimesnis gydymas, galima operacija, taip pat nurodo netekęs kelių dantų, kas kelia diskomfortą. Tuo tarpu ekspertas nebuvo apklaustas dėl patirtų sužalojimų apimties ir masto, nebaigto gydymo ir liekamųjų reiškinių reikšmės sužalojimo mastui nustatyti.
3.2. Teismas plačiau nepasisakė dėl dalies turtinės žalos priteisimo – netenkintas ieškinys dėl 4400 Eur kaip negautų galimų pajamų vidurkio dirbant. Priteista neturtinė žala, atsižvelgiant į sužalojimo pasekmes (liekamuosius reiškinius ir darbingumo apribojimą ateityje) yra itin maža, nors ieškiniu prašė priteisti 250 000 Eur. Pažymi, kad 2023 m. kovo 30 d. kreipėsi dėl neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo, o poreikis tam atsirado dėl diagnozuoto dvejinimosi akyse, kadangi po sveikatos sužalojimo atsiradęs sutrikimas nebeleidžia jam pilnavertiškai vykdyti darbinių funkcijų. Prašomą priteisti neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, jog dėl įvykio jis patyrė moralinį ir fizinį skausmą, depresiją, nerimą, miego sutrikimą, nuolatinius vizitus pas specialistus, yra likę negrįžtami padariniai sveikatai, taip pat ir ateityje gali būti reikalinga atlikti operaciją. Taip pat nurodo, jog vidutiniškai (duomenys neskelbtini) jis uždirbdavo 40-50 tūkstančių per metus, o netekus 25 procentų darbingumo, tai sudaro 10 tūkstančių per metus. Atsižvelgęs į tai, kad įvykio metu jam buvo 43 metai, prašo priteisti po prarastus 10 tūkstančių už kiekvienus metus iki 65 metų amžiaus, tai yra 220 000 Eur (taip pat sutiktų, jog prarastos pajamos būtų skaičiuojamos ir taikant minimalaus atlyginimo Lietuvos Respublikoje dydį).
3.3. Atkreipia dėmesį, jog nuosprendyje liko visiškai neaptartos aplinkybės, kad įvykio vieta buvo apžiūrėta tik 2022 m. gegužės 27 d., kas nuteistajam J. P. leido paslėpti įkalčius, perstatyti baldus, patiesti kilimą, kad būtų minkštesnė danga, kur nukentėjusysis neva krito ir pats susižalojo. Tai, pasak apelianto, rodo, kad nuteistasis slėpė įkalčius, nebendradarbiavo su policijos pareigūnais ir todėl, nukentėjusiojo vertinimu, J. P. buvo paskirta pernelyg švelni bausmė. Taip pat, kadangi jis iš karto nebuvo sulaikytas, jam nebuvo nustatytas neblaivumas įvykio metu, kas būtų vertinama kaip jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Pažymi, jog konfliktai su nuteistuoju J. P. tęsiasi nuo 2008 metų, anksčiau nukentėjusysis nuteistojo jau buvo sumuštas, tačiau jiems susitaikius baudžiamoji byla buvo nutraukta. Tvirtina įvykio metu nieko nedaręs, todėl iš nuteistojo pusės tai nebuvo savigyna, o iš anksto suplanuoti veiksmai, todėl nuteistajam turi būti skiriama didesnė nei vidurkis bausmė, su intensyvia priežiūra.
3.4. Mano, jog šiuo atveju ikiteisminis tyrimas buvo atliktas aplaidžiai – nebuvo paimtos J. P. telefoninių pokalbių išklotinės, kurios patvirtintų liudytojų parodymus, kad šis ruošėsi ir pripažino sumušęs nukentėjusįjį; nebuvo aiškintasi kodėl po įvykio namuose buvo pakeisti baldai; nukentėjusiojo parodymų patikrinimas vietoje atliktas tik po 7 mėnesių nuo sužalojimo, tačiau aplinkybės, jog įvykio vieta neatitinka buvusių aplinkybių nebuvo patikrintos. Teismas šių klaidų neištaisė bei taip pat nesiaiškino kokiu galimai daiktu buvo sužalotas nukentėjusysis.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje nuteistasis J. P. bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti pirmos instancijos teismo nuosprendį ir išspręsti klausimą dėl patirtų išlaidų, jų priteisimo iš valstybės J. P. naudai, tuo tarpu nukentėjusiojo apeliacinį skundą prašė atmesti. Nukentėjusysis I. V. bei jo gynėja prašė nuteistojo J. P. apeliacinį skundą atmesti pilna apimtimi bei tenkinti nukentėjusiojo skundą dėl bausmės sugriežtinimo bei priteisti turtinę, neturtinę žalą ir patirtas išlaidas. Prokuroras – apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nukentėjusiojo I. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuteistojo J. P. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis J. P. pateiktu apeliaciniu skundu iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimas bei jo pagrindu padarytas išvadas dėl jo kaltės įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tai yra iš esmės tvirtina, jog nukentėjusiojo parodymai yra prieštaringi, o kitų įrodymų, kurie pagrįstų jo kaltą smurtavus prieš I. V. byloje surinkta nebuvo. Tuo tarpu nukentėjusysis nesutinka su nuteistajam skirta bausme – laiko ją per švelnia, bei civilinio ieškinio išsprendimu. Todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, ties šiais klausimais ir pasisako.
7. Vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, Nr. 2K-439/2011, Nr. 2K-26-689/2018, Nr. 2K-78-648/2020). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-697/2023). Be kita ko, teismų praktikoje pripažįstama, kad prieštaravimų tarp to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai. Bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias, išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-148-697/2021). Taip pat, nagrinėjamos bylos kontekste paminėtina ir tai, kad tiek apkaltinamasis, tiek išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes.
8. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei apeliacinių skundų teisinius argumentus, taip pat byloje atlikusi įrodymų tyrimą – apklaususi liudytojas A. V. bei V. M., konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė BPK 20 straipsnio nuostatas ir nors gana lakoniškai išdėstė byloje surinktus įrodymus bei jų vertinimą, tačiau padarė teisingą išvadą, su kuria visiškai sutinka ir teisėjų kolegija, kad byloje esančių įrodymų visiškai pakanka J. P. kaltei dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, pagrįsti, taip pat nuteistajam paskyrė tinkamai individualizuotą bausmę. Todėl teisėjų kolegija tik papildo skundžiamo nuosprendžio motyvus. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pareikštas nukentėjusiojo civilinis ieškinys buvo išspręstas neteisingai – nukentėjusiojo naudai priteisiant nepagrįstai mažą neturtinės žalos atlyginimą bei atmetant dalį ieškininių reikalavimų be jokių motyvų, kas sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą nuosprendį (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
9. Pirmosios instancijos teismas, teismo posėdyje išnagrinėjęs bei patikrinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog J. P. kaltė dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, tai yra, jog kaltinime nurodytu laiku bei vietoje J. P., kilusio konflikto metu, suduodamas ne mažiau kaip 3 smūgius kumščiu ir kulnu nukentėjusiajam I. V., padarė veido bei kairės blauzdos sumušimus, pasireiškusius poodinėmis kraujosruvomis su aplinkine minkštųjų audinių edema abipus, kraujo išsiliejimu po abiejų akių junginėmis, kairiosios akiduobės dugno ir kairio žandinio ančio išorinės sienelės lūžiais, odos nubrozdinimu kairėje blauzdoje, ir taip nesunkiai sutrikdė I. V. sveikatą, nes dėl veido kaulų lūžių I. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, yra įrodyta. Kaip matyti šias išvadas pirmosios instancijos teismas grindė nukentėjusiojo I. V. teisminio nagrinėjimo metu bei ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gegužės 27 d., 2022 m. lapkričio 9 d. duotais parodymais, iš kurių matyti, jog nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog prieš jį smurtavo būtent J. P. – sudavė smūgius į veidą kumščiais bei spyrė kojos kulnu ( 1 t. 49-51,54-55 b.l.) bei kuriuos, be kita ko, iš dalies patvirtina ir kitų byloje surinktų netiesioginių įrodymų visumą – liudytojų E. P. (1 t., 133-134 b.l.; 3 t. 43-44 b.l.), D. N. (1 t., 151-152 b.l.; 3 t. 44 b.l.), P. N. (1 t., 146-147 b.l.; 3 t., 44 b.l.), A. V. (1 t., 127-129 b.l.; 3 t., 44-45 b.l.), R. S. (1 t., 154-155 b.l; 3 t.. 45 b.l..), I. P. (1 t., 136-137 b.l.; 3 t., 45-46 b.l.), L. K. (1 t., 142-143 b.l.; 3 t., 46 b.l.), V. A. S. (1 t., 139-140 b.l.; 3 t., 46-47 b.l.), R. P. (4 t., 36 b.l.) ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, 2022 m. lapkričio 17 d. I. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir foto lentelė (1 t., 112-114, 116-123 b.l.), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G (duomenys neskelbtini) (1 t., 74-76 b.l.), 2023 m. gruodžio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus Skyriaus Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., 139-141 b.l.), 2022 m. rugpjūčio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolas bei policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai (1 t., 162-163 b.l.). Kaip akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, byloje nėra įrodymų paneigiančių nukentėjusiojo I. V. parodymus, taip pat jie nėra prieštaringi kitų byloje surinktų įrodymų visumai. Nesutikti su šiomis išvadomis teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
10. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog byloje nėra ginčijama faktinė aplinkybė, jog nukentėjusysis kaltinime nurodytu laiku buvo pas nuteistąjį J. P., tą patvirtina ir paties nuteistojo J. P., nukentėjusiojo I. V., liudytojų I. P., E. P., L. K. bylos nagrinėjimo bei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Visgi, nuteistasis J. P. neigia sudavęs smūgius nukentėjusiajam ir tvirtina, jog pastarasis susižalojo pats – griuvinėdamas bei trankydamasis į įvairius daiktus (stulpą, grindinį, elektros skydinę). Kaip parodė teisiamojo posėdžio metu, „Jis ėjo pirtį kūrenti, atsitrenkė į spintą, kai atsistojo, į pavėsinės stulpą trenkėsi. Jis galva trenkėsi į stulpą, griuvo į grindis betonines pavėsinėje, griuvo į dešinę pusę. Jis daužėsi pas jį. Jis 3-4 kartus trenkėsi, du kartus į stulpą, į skydinę ir trenkėsi. <...> Po susitrenkimo veide buvo sužalojimai. <...> Jis vėliau nurimo, nevaikščiojo iš paskos. Nukentėjusysis atsikėlė ir nugriuvo ant grindų, jis (J. P.) pakėlė jį ir jis užmigo. Nematė kaip jis nuėjo namo“ (3 t. 47-48 b.l.). Ikiteisminio tyrimo metu J. P. atsisakė duoti parodymus (1 t., 37, 43 b.l.).Teisėjų kolegija, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai pirmiau nurodytą nuteistojo versiją atmesti kaip gynybinę, kurios, be kita ko, nepatvirtina ir byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.
11. Taip pat, kaip nepagrįsti, atmetami ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, jog nukentėjusiojo I. V. parodymai nėra nuoseklūs bei jais iš esmės nėra galima vadovautis. Iš tiesų galima sutikti su teiginiais, jog nukentėjusiojo nurodomos aplinkybės dėl suduotų smūgių skaičiaus, konflikto priežasčių proceso metu šiek tiek kito, tačiau, priešingai skundo argumentams, esminėse detalėse jie nėra prieštaringi. Apklausiamas beveik iš karto po įvykių 2022 m. gegužės 27 d. I. V. parodė, kad „<...> tiksliai laiko nepamena, bet galėjo būti apie 20.00 val., jam būnant prie savo namo, <...>J. P., <...> pasiūlė ateiti pas jį pasikalbėti. <...> Jis atėjo pas J. P., atsisėdo į pavėsinę prie namo. J. P. paruošė užkandžius ir atnešė į pavėsinę, jie kartu sėdėjo, kalbėjosi. Nelabai pamena apie ką konkrečiai jie kalbėjo, nes buvo nemažai vartojęs alkoholio. <...> Po kažkurio laiko, tiksliai laiko nepamena, bet galėjo būti apie 21.00 val., ar 22.00 val., nežino dėl kokios priežasties, J. P. pradėjo kumščiais smūgiuoti jam į veido sritį, dėl ko jis nukrito tarp stalo ir suolo, neturėjo galimybės atsikelti ir J. P. atsisėdęs ant jo toliau smūgiavo jam į veidą. Iš viso kumščiais į veido sritį buvo padaryta apie 10-12 smūgių. Jis nesipriešino, nesudavė J. P. atgal nė vieno smūgio. Prašė J. P. liautis, norėjo išeiti namo ir tiek. Tuomet J. P. atsistojo ir jis pabandė atsikelti. Tada, stovėdamas virš jo, J. P. pradėjo dešine koja, tiksliau kulnu, spardyti jam į galvos ir veido sritį. Negali net apytiksliai nurodyti kiek smūgių buvo padaryta, kadangi buvo praradęs sąmonę, atsigavo jau būdamas namuose. <...>“ (1 t., b. l. 49-51). 2022 m. lapkričio 9 d. papildomos apklausos metu I. V., kiek tai susiję su J. P. atliktais veiksmais, parodė, kad „<...> 2022 m. gegužės 23 d., tiksliai valandų nepamena, kai po konflikto žmona su motina išvažiavo į (duomenys neskelbtini), tai galėjo būti apie 18.00 - 20.00 val., J. P. pasikvietė jį į svečius, <...> iš namų pasiėmė du butelius, 0,7 litro talpos, brendžio ir nuėjo pas jį. Prieš tai jis jau buvo vartojęs alkoholio. <...> Jis su J. P. sėdėjo pavėsinėje prie jo namo, buvo dviese. Jis vienas vartojo alkoholį, o J. P. alkoholio negėrė. <...> Būnant pavėsinėje, jis sėdėjo ant suolo, J. P. sėdėjo šalia. Pradžioje jokių konfliktų nebuvo, jie kalbėjosi normaliai, bet paskui kalbėdami prisiminė senas nuoskaudas ir pradėjo šiek tiek pyktis. <...> Būnant pas J. P., jis <...> dėl girtumo užmigo. Vienu metu jam prabudus, J. P. kumščiu pradėjo smūgiuoti jam į veidą. Tiksliai nepamena ar prabudęs jis ką nors jam pasakė. Tiksliai neprisimena ar J. P. pradėjo smūgiuoti jam sėdinčiam, ar jis buvo atsistojęs, tik žino, kad jis kumščiu smūgiavo į veidą. Negali pasakyti kiek kartų jam smogė į veidą, smūgiai sekė vienas po kito. Nuo smūgių jis nugriuvo ant žemės, į tarpą tarp stalo ir suolo. J. P.apžergęs ir atsisėdęs ant jo, prispaudęs jį prie žemės, kumščiu vėl smūgiavo į veidą. Smūgiavo viena ranka. Tiksliai negali pasakyti kiek iš viso smūgių galėjo suduoti, bet jų tikrai buvo daug, mano, kad bendrai galėjo smogti apie 12-20 kartų. Smūgiai buvo tikrai stiprūs. <...> Vienu metu, kai J. P. nustojo smūgiuoti ir atsistojo, jam pasakius J. P., kad šis muša kaip boba, J. P. stovėdamas ir trypdamas kulnu iš viršaus pradėjo smūgiuoti jam į veidą. <...> Nežino kiek kartų jam smūgiavo kulnu, gal po dviejų smūgių jis prarado sąmonę ir neatsimena kas vyko toliau. Jis prabudo nuo šalčio, tuo metu gulėjo savo namuose ant betoninių grindų, namuose degė šviesos. Neprisimena kaip parėjo namo <...>“ (1 t., 54-55 b.l.). 2022 m. lapkričio 17 d. parodymų patikrinimo metu, I. V. taip pat parodė kaip sėdėdamas pas J. P. pavėsinėje užmigo bei prabudo nuo suduotų smūgių, tai yra kaip J. P. dešine ranka suduoda jam smūgius į veido sritį, nuo smūgių jis nukrenta nugara ant žemės, kaip po to J. P. apžergęs kojomis atsisėdo ant jo ir dešinės rankos kumščiu sudavė smūgius; kaip I. V. bandė atsistoti, tačiau jam dar neatsistojus, jis pasakė J. P.: „Muši kaip boba“, po ko J. P. sudavė jam smūgius kulnu į veido sritį ir prarado sąmonę (1 t., 112-114, 116-123 b.l.). Teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu I. V., be kitų aplinkybių parodė, jog įvykio dieną jį pas save pasikvietė J. P., po to kai išvažiavo žmona su uošve. Prieš tai uošvė buvo iškvietusi jam (nukentėjusiajam) policiją, nes buvo neblaivus, visa tai matė ir J. P.. Nelabai suprato dėl ko pradėjo jį mušti, įtaria dėl to, kad neleido jam (J. P.) matytis su jo (nukentėjusiojo) dukra. „Jis užsnūdo pavėsinėje. Smūgiais buvo prikeltas iš miegų, parvestas ant žemės ir buvo tęsiamas mušimas“. Krisdamas galvos nesusitrenkė, nukrito ant peties. „Jis atsisėdo ant jo (nukentėjusiojo) ir smūgiavo į veidą, į kairę pusę. Jis sakė negražių dalykų. Jis sakė garsiai, kad jis storas, kad smirdi, kad ne jo vaikas, kad sulaužė jo (J. P.) dukrai gyvenimą. <...> Bandė patraukti rankas, stabdė smūgius. Mušė dešine ranka į veidą, buvo suduota apie 15 smūgių, sakė jam „ liaukis“, tada jis spyrė su kojos kulnu į galvą ir jis (nukentėjusysis) atsijungė.“ (3 t. 42-43 b.l.). Visgi, nepaisant tam tikrų įvykio faktinių aplinkybių neatitikimo, esminis veiksmas – tai yra, jog jam buvo suduoti smūgiai į veidą bei spyris kojos kulnu, išliko tas pats, kaip ir aplinkybė, kad šiuos veiksmus atliko būtent J. P.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tam tikra kaita parodymuose, esminėse aplinkybėse jiems išliekant nuosekliais, kartu įvertinus ir nukentėjusiojo neblaivumo faktą, dar nereiškia pačių parodymų nepatikimumo, tuo labiau, kad juos patvirtina kitų, byloje surinktų netiesioginių įrodymų visuma.
12. Kaip jau ir minėta bei dėl šių aplinkybių ginčo nėra, nukentėjusysis kaltinime nurodytu laiku iš tiesų buvo nuteistojo valdose, pavėsinėje. Kaip matyti iš bylos duomenų, iš karto po įvykių, ryte, I. V. kaimynui R. S. nurodė, jog jį sumušė J. P. – kaip paaiškino R. S. 2022 m. gegužės 23 d. pas jį atėjo kaimynas, „I. buvo žiauriai sumuštas. Jis sakė, kad jį sumušė uošvis dieną prieš. Jis buvo nuėjęs pas kaltinamąjį, kuris jį pakvietė išgerti, sumušė begeriant, taip jam sakė“ (1 t., 154-155 b.l; 3 t.. 45 b.l.). Tas pačias aplinkybes jis nurodė ir atvykusiems medikams bei policijos pareigūnams ir tai užfiksuota policijos pareigūnų kūnų kamerų įrašuose (1 t., 162-163 b.l.). Aplinkybė, jog, kaip matyti iš policijos pareigūnų kūno kamerų įrašų, nukentėjusysis 2022 m. gegužės 23 d. jam teikiant pagalbą GMP automobilyje nurodė, kad jam buvo šokinėjama ant galvos, pirmiau aptartų parodymų bei byloje surinktais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių nepaneigia. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis buvo neblaivus, jam buvo teikiama medicininė pagalba bei GMP dėl galvos traumos jis buvo išvežtas į ligoninę, taigi tokioje faktinėje situacijoje nurodytos aplinkybės nelaikytinos nei tinkamai duotais parodymais nei turinčiais įrodomąją reikšmę. Be to, net ir tokioje situacijoje nukentėjusysis policijos pareigūnei paklausus kas jį sumušė, nurodė, kad „uošvis, kaimynas“ bei vėliau pateikė konkretesnius jo anketinius duomenis. Taip pat iš byloje apklaustų kitų liudytojų parodymų matyti, kad nė vienas iš jų nematė konflikto aplinkybių, tačiau vieningai tvirtino, jog I. V. kitą dieną po sužalojimo liudytojams sakė, kad jį sumušė J. P.. O būtent, kaip parodė liudytojas P. N., „2022 m. gegužės 24 d. pas juos atėjo V., paprašė iškviesti greitąją. Jo veidas buvo sužalotas. Jis sakė, kad su P. konfliktavo. <...> Jis konkrečiai nepasakė kas sužalojo, tik kad buvo konfliktas. Galėjo pasakyti, kad banditai sužalojo. Sode būna visko“ (1 t., 146-147 b.l.; 3 t., 44 b.l.); liudytoja R. P. parodė, kad „sutiko I.. Jis parodė veidą: lūpa praskelta, akys su akiniais, patinęs. Sakė, kad J. tai padarė. I. papasakojo, kad buvo pirty, ten jį sumušė J.“ (4 t., 36 b.l.). Apie tai, kad buvo sumuštas J. P. I. V. nurodė ir savo sutuoktinei bei J. P. dukrai A. V..
13. Liudytoja A. V. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuo 2017 metų nebendrauja su tėvu, kuomet įvyko konfliktas ir tėvas į ją ir jos vyrą kėsinosi peiliu. Savaitgalį vyko konfliktas (duomenys neskelbtini), jie su vyru grįžo atskirai, nes buvo susipykę. 2022 m. gegužės 23 d. su mama atvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą paimti daiktų. Atvažiavusi rado vyrą (I. V.), pasikalbėjo. Vyras buvo išgėręs. „Mama buvo su dukra mašinoje, mama išlipo iš mašinos, vyras išėjo iš namo, ėjo prie dukros, mama pradėjo bėgti pas kaimynus. Vyras prašė nebėgti. Mama bėgo nuo jos (liudytojos A. V.) vyro. Ji sakė, kad iškvies policiją. <...> mama paskambino policijai ir jai pasakė palaukti ekipažo. Jos sustojo, prie jų privažiavo P., jis paklausė kas įvyko, <...> pasakė, kad gal noriu, kad jis susitvarkytų su jos vyru. Atsakė (liudytoja A. V.), kad jis nelįstų į jų santykius. Agresyvių veiksmų iš vyro pusės mamos atžvilgiu nebuvo, mama bėgo, nes bijojo jo, tėvai nepriima jos šeimos, tik ją. Mama neteisingai suprato situaciją. Apie vyro sužalojimą sužinojo tik kitos dienos ryte. „Ryte paskambino tėvui ir paklausė kur jos vyras, nes jis nekėlė telefono ragelio. <...> Jis (J. P.) pasakė, kad atsiprašau dukryte, turėjau pamokyti. <...> Išvakarėse tėvas jos paklausė ar nori, kad jis susitvarkytų su juo. Liudytoja paprašė jo nesikišti. Tėvas sakė, gerai, o kitą rytą atsiprašė jos. Su vyru susitiko trečiadienį. <...> Jis atrodė ne kaip, buvo su akiniais nuo saulės, kai nusiėmė akinius jo veido kairė pusė buvo mėlyna, ištinusi, kruvina. Jis papasakojo, kad kai liudytoja su mama išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas jį atėjo J. P. ir pasikvietė į svečius. Kartu gėrė. Sakė, kad tėvas smūgiavo jam į galvą kumščiais. Pas vyrą agresijos nebūna, jis neblaivus bendrauja“ (3 t., 44-45 b.l.). Iš esmės tapačiai esmines aplinkybes liudytoja nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 127-129 b.l.). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausiama liudytoja A. V. parodė, jog gegužės 23 d. tarp jos ir vyro vyko nesutarimas, vyras nebuvo agresyvus. „Pirmą kartą vyrą pamatė, kai jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) pasiimti jos su dukra. Jo veidas buvo mėlynas, kraujosruva akyje, jis dėvėjo nuo saulės akinius. Dieną prieš tai jai paskambino J. P. ir atsiprašinėjo, kad nesusilaikė ir norėjo pamokyti jos vyrą. Jis atsiprašinėjo, kad sumušė jos vyrą. J. P. sakė, kad atleisčiau, nes turėjo jį pamokyti ir nesusilaikė. To įvykio išvakarėse J. P. privažiavo prie jos, kai buvo soduose ir paklausė, ar nori, kad jis susidorotų su jos vyru. <...> Liudytoja jo prašė nieko nedaryti, manė, kad jis ją gerbia. Bet J. P. visą gyvenimą smurtavo prieš jos mamą, ją ir jos vyrą. Tėvas siūlė pamokyti vyrą, nes tėvo toks charakteris, kad turi būti jo tvarka, kad jo žodis turi būti paskutinis, jis tai darė norėdamas įrodyti savo vyriškumą. Tėvas nugirdė jos vyrą, todėl ir galėjo jį sumušti. Tėvas pasikvietė I. pas save ir jie išgėrinėjo, tėvas pasinaudojo ta akimirka, kai jos vyras buvo labai neblaivus ir jį sumušė. Vyras minėjo, kad J. P. jį mušė į galvos sritį. Vyrui susidarė įspūdis, kad ant J. rankos buvo apvyniota kažkokia apsauga, jis I. sudavė smūgius ne su nuoga ranka. Dar sudavė į galvos sritį kojos kulnu. <...> Po šio įvykio jų gyvenimas apsivertė aukštyn kojom. Planavo antrą vaikelį, bet dabar skiria visą laiką, kad atstatytų vyro sveikatą. Visi sužeidimai yra viduje, I. neteko darbingumo, jis nepailsi, negali dirbti, daug laiko leidžia tam, kad ieškoti specialistų, kad gautų medicininę pagalbą, dažnai tenka kreiptis į privačius gydytojus ir išleisti nemažai šeimos finansų. Įvykio metu jų name buvo remontas ir iki šiol jis vyksta. Laiptai buvo ir yra mediniai. Nuo įvykio dienos vyras įdėjo turėklus ir groteles.“. Negali pasakyti, kodėl kreipėsi į policiją po keturių dienų. Vyras buvo ligoninėje, o ji pas mamą. Tuo metu buvo svarbiau jo sveikata pasirūpinti. Kai įsitikino, kad jo sveikatai negresia pavojus, tada buvo kreiptasi į policiją (5 t., 91-92 b.l.). Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistos BPK 82 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl liudytojos A. V. teisės atsisakyti duoti parodymus apie savo šeimos narį – tėvą J. P.. Kaip matyti iš apklausų protokolų, minėta liudytoja pasirašiusi, jog jai buvo išaiškinta ši procesinė teisė, taip pat ši teisė liudytojai papildomai buvo išaiškinta ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu bei A. V. patvirtinusi, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek apklausiant pirmosios instancijos teisme jai buvo išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš savo artimą asmenį bei parodymus ji davė savo valia, tai yra suprasdama visas savo procesines teises bei pasekmes. Pažymėtina, jog liudytojos parodymai, atsižvelgus į nurodytą pokalbį su J. P., kuriame šis teiravosi ar ji norinti, kad jis susidorotų su jos vyru bei kitą dieną sekusį atsiprašymą, ne tik patvirtina pirmiau aptartas aplinkybes apie I. V. nurodytus J. P. smurtinius veiksmus, tačiau ir pagrindžia nukentėjusiojo parodymus apie J. P. pyktį bei motyvą smurtauti prieš savo žentą I. V..
Žemesnės instancijos teismas
14. Kaip matyti iš nukentėjusiojo bei liudytojų I. P., R. S., iš dalies ir A. V., parodymų, prieš kaltinime nurodytus įvykius tarp nukentėjusiojo I. V. bei jo sutuoktinės A. V. įvyko konfliktas, po kurio ji su savo mama I. P. paliko šeimos namus. Į šiuos įvykius taip pat buvo iškviesti ir policijos pareigūnai bei šias aplinkybes matė ir J. P.. Kaip teisiamojo posėdžio metu parodė liudytoja I. P., buvusi J. P. sutuoktinė, 2022 m. gegužės 23 d. ji buvo su dukra (duomenys neskelbtini) kaime. Jai iš ryto dukra paskambino verkdama, kad girtas I. smurtavo prieš ją ir dukrą (duomenys neskelbtini). Norėjo atvažiuoti pas liudytoją į (duomenys neskelbtini), nes I. išvažiavo namo ir ją paliko su vaiku (duomenys neskelbtini). „Ji (A. V.) paprašė, kad atvežtų (liudytoja) į (duomenys neskelbtini) kaimą paimti daiktų. <...> Ji (liudytoja) buvo su vaiku lauke, A. V. buvo namuose, sakė, kad susidės daiktus. <...> I. buvo girtas. Jis draudė joms išvažiuoti. Norėjo vaiką atimti iš jos (liudytojos). <...> Liudytoja iškvietė policiją. <...> su dukra išvažiavo. Po 5 min. jai paskambino P. ir pasakė, kad I. vejasi jas su automobiliu. Paskambino po kiek laiko P. ir pasakė, kad I. grįžo prie namų“. Paskambino policijai, norėjo atšaukti iškvietimą, bet negalėjo to padaryti. „Prie sodų sutiko policiją, atvažiavo ten P.. Jis jų paklausė ar gali kuo nors padėti, atsakė, kad ne, nes važiuoja į (duomenys neskelbtini). Liudytoja skambino P., jis pasakė, kad I. sėdi girtas pavėsinėje, kad jis atsinešė „bonkę“ ir geria“. 2022 m. gegužės 24 d. žentas buvo (duomenys neskelbtini), jis skambino dukrai, kad parvežtų kas nors jį namo. Dukra sakė, kad žentas ligoninėje. Sakė, kad P. sumušė (1 t., 136-137 b.l.; 3 t., 45-46 b.l.). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu I. P. pirmiau nurodytas įvykių aplinkybes aiškino iš esmės analogiškai, tačiau dėl J. P. ištartų žodžių nurodžiusi, jog jis „klausė dukros ar jis gali pasikalbėti su I. V. dėl šio incidento, tačiau dukra atsakė jam, kad nereikia ir jie patys viską išsiaiškins“ (1 t., b. l. 136-137). Kas iš esmės patvirtina ir pirmiau minėtus A. V. parodymus, kuriais teisėjų kolegija, byloje surinktų įrodymų visumos bei liudytojo V. A. S. parodymų – po pirmiau nurodytų įvykių J. P. nurodęs „nekišti pirštų“ (1 t., 139-140 b.l.; 3 t., 46-47 b.l.), kontekste, neturi pagrindo netikėti.
15. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, tenkinus nuteistojo gynėjo prašymą, buvo apklausta liudytoja V. M., kuri iki tol vykusiame procese nedalyvavo bei apklausta nebuvo bei kuri parodė, jog „J. P. yra jos draugas, bendrauja virš 5 metų. Iš matymo žino J. žentą I. V.. Iš J. žodžių žino, kad ankščiau, kai jie susitikdavo, nieko draugiškai neįvykdavo. Kad nepasikartotų nemalonumai, J. stengdavosi su žentu vengti susitikimų. J. pasakojo, kad prieš keletą metų I. sumušė J., bet apvertė taip, kad J. jį sumušė ir po to jie stengdavosi nebendrauti. Smulkiai jis nieko nepasakojo, nenorėjo į savo šeimos reikalus manęs įvelti, tik apibendrintai sakydavo, kad žentas nelabai geras žmogus. J. jai pasakojo apie įvykį. Pati nieko nematė. Tą dieną J. buvo nedarbingume ir jie vakarais susiskambindavo ir jai pasirodė, kad jis tą vakarą be nuotaikos, neramus. <...> Jis pasakė, kad nieko nenutiko, bet nusivylęs, kad dukra nelaimingai ištekėjusi, kad nekviestas svečias buvo atėjęs – J. žentas. Nutarė jam pakelti nuotaiką ir aplankyti. Po 22 val. atvažiavo pas J.. Kai važiavo pas J., jis buvo išėjęs pasivaikščioti ir jie susitiko prie keliuko, vedančio link jo namų. Jis tada pasakė, kad buvo nelauktas svečias – žentas I.. I. atsinešė išgerti, siūlė gerti, prašė pirtį užkurti. Nieko konkretaus labai nepasakojo. Nebuvo kalbos, kad tą dieną tarp I. ir J. būtų konfliktas. J. visą vakarą bandė su juo gražiai kalbėti, matė, kad jis labai girtas ir jautė, kad geras pokalbis neišeis, nes girtam žmogui nėra prasmės sakyti, kad gerintų šeimos gyvenimą. Pasakojo, kad žentas skundėsi sveikata, kad labai blogai jaučiasi, buvo net tokių žodžių, kad eis pasikarti. J. bandė kalbinti, kad viskas išsprendžiama. Matydamas, kad I. girtas ir neklauso jo, J. netęsė kalbos ir išėjo į namus. Jų bendravimas vyko J. pavėsinėje, jo gyvenamoje vietoje. Jie su J. mašinoje pakalbėjo, pasiūlė važiuoti pas ją į namus, J. sakė, kad nėra įsitikinęs, ar užrakino namus. <...> Privažiavo su J. prie jo namų. <...> Nejautė alkoholio kvapo ir nesimatė, kad J. būtų išgėręs. Viena nuėjo pažiūrėti, ar namai užrakinti, J. skaudėjo nugarą ir skausmas nueina į kojas, kartais nelabai gali kojas valdyti. J. žento namai yra priešais. Jo namuose degė šviesa ir J. žentas išėjo iš namų. Matėsi, kad jis nestabiliai stovėjo ant kojų, svyravo. Jis bandė išeiti į kiemą ir šiek tiek paėjęs netoli nuo savo durų nukrito. Jo namas nebaigtos statybos, ant paletės stovėjo statybinės medžiagos ir nelygumų buvo. Smėlio, žvyro pagrindas buvo ant kurio nukrito I.. Jis bandė atsistoti, sunkiai sekėsi, bet atsistojo ir nuėjo už namo link kaimyno namo. Nuo J. namo nesimato tos erdvės, kur I. nuėjo, todėl nematė, kuria kryptimi toliau ėjo. I. V. matė už 200 metrų, nelabai toli, jis gerai matėsi. Iš ryto jį (J. P.) atvežę atgal į namus. Ryte nebuvo užėjusi į jo namus. Ankščiau yra buvusi prie J. P. namo, pavėsinėje sofa-lova stovėjo, fotelis ir nedidelis staliukas. Kilimas buvo. Tekdavo padėti ten tvarkytis, todėl žino“ (5 t., 92-93 b.l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojos nurodytos aplinkybės apie tai, kad ji matė, kaip I. V. nukrito savo kieme, nepaneigia pirmiau aptartais liudytojų parodymai bei byloje pateiktomis Specialisto išvada bei Ekspertizės aktu nustatytų faktinių aplinkybių. Be to, kaip matyti iš liudytojos bei nuteistojo parodymų, V. M. pas J. P. atvyko jau po nagrinėjamų įvykių, o jiems kalbant telefonu J. P. jai pasirodė „be nuotaikos, neramus“. Taip pat, kaip jau ir minėta pirmiau, J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė, tik teisme nurodė, jog tą vakarą buvo atvažiavusi ir jo draugė, tačiau jokių prašymų ją apklausti iki tol vykusio proceso metu neteikė, kas įvertinus liudytojos nurodytas aplinkybes ir jo paties poziciją, jog I. V. griuvinėjo ir susižalojo, nėra logiška.
16. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. V. buvo nustatyti veido bei kairės blauzdos sumušimai, pasireiškę poodinėmis kraujosruvomis su aplinkine minkštųjų audinių edema abipus, kraujo išsiliejimu po abiejų akių junginėmis, kairiosios akiduobės dugno ir kairio žandinio ančio išorinės sienelės lūžiais, odos nubrozdinimu kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių kietais bukais ar bukabriauniais daiktais/paviršiais pasekoje, iki nukentėjusiajam patenkant į gydymo įstaigą 2022 m. gegužės 24 d., 12.57 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. I. V. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Neatmestina galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti griūnant ar atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar paviršių, tačiau visumoje sužalojimai mažai būdingi griuvimui. Tikėtina, kad sužalojimo padarymo metu I. V. galėjo justi fizinį skausmą (1 t., 74-76 b.l.). Atsižvelgus į aplinkybę, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo užbaigtas I. V. gydymas, taip pat teismui buvo pateikti papildomi medicininiai duomenys dėl I. V., siekiant pašalinti kylančias abejones dėl I. V. nustatyto sveikatos sutrikdymo masto, byloje buvo paskirtas papildomas tyrimas – asmens teismo medicinos ekspertizė. Ekspertizės aktu buvo konstatuota, jog baigus I. V. gydymą dėl patirtų sužalojimų, jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas (4 t., 139-141 b.l.). Specialistas I. Astrauskas, atlikęs tyrimą ir byloje pateikęs Specialisto išvadą, nurodė palaikantis savo išvadą bei, jog „nustatyti sužalojimai gali būti būdingi griuvimui ar griuvinėjimui, tačiau mažai tikėtina. Yra tokia galimybė. Visumoje mažai būdingi griuvimui nukentėjusio sužalojimai. Sužalojimai būdingi kelių traumų poveikiu. Sužalojimai galėjo atsirasti suduodant, griuvinėjant galėjo būti sužalojimai, iš aprašymų negali spręsti. Girtumas veikia koordinaciją. Sužalojimai mažai tikėtina, kad atsirado dėl griuvimo“ (4 t., 34 b.l). Teisėjų kolegijos vertinimu tiek Specialisto išvada konstatuotas nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmas tiek ją atlikusio I. Astrausko parodymai, juos vertinant kartu su kitais pirmiau aptartais įrodymais, paneigia J. P. nurodytą įvykių versiją, jog nukentėjusysis tiesiog griuvinėjo ir trankėsi į visus aplink esančius daiktus, taip, jog lūžo kairės akiduobės dugno bei nosinio ančio išorinės sienelės, buvo nuskelti dantys (4 t., 139-141 b.l.). Kaip ir akcentavo specialistas, nustatyti sužalojimai labiau būdingi keliems trauminiams poveikiams, tai yra smūgių sudavimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptartų įrodymų visuma visiškai pagrindžia J. P. inkriminuotus kaltinimus. Apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje nuteistojo atžvilgiu buvo priimtas pagrįstai bei apeliacinio skundo argumentai šių išvadų nepaneigia, taip pat byloje nėra nustatyta ir esminių prieštaravimų, kurie paneigtų nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes.
17. Aplinkybė, jog liudytoja R. P. parodė, jog jai nukentėjusysis pasakė, jog „pas J. pirtyje buvo sumuštas“, priešingai apeliacinio skundo argumentams, neleidžia daryti išvados, kad šiuo atveju buvo paneigta ir kaltinime nurodyta nukentėjusiojo sužalojimo vieta, kadangi minėta liudytoja tiesiogiai įvykiuose nedalyvavo bei tik perpasakojo jai nurodytas aplinkybes. Be to, iš liudytojos parodymų matyti, jog asmuo smurtavęs prieš I. V. buvo nurodytas tas pats – J. P..
18. Tai, jog pradiniame protokole-pareiškime nebuvo nurodyti konkretūs nukentėjusiojo sužalojimai bei detalus įvykių mechanizmas, kitų byloje surinktų įrodymų pagrindu daromoms išvadoms esminės įtakos neturi, kadangi šiame procesiniame dokumente yra fiksuojama tik pradinė informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką (vieta, laikas, būdas, padariniai, galimai ją padaręs ir nukentėjęs asmuo), o tikslios nustatytos įvykių faktinės aplinkybės išdėstomos kaltinamajame akte.
19. Dalis apeliacinių skundų argumentų yra susiję su netinkamai atliktu ikiteisminiu tyrimu – nesavalaikiais tyrimo veiksmais dėl kurių galimai nebuvo surinkti tam tikri įrodymai ar nukentėjusiojo keltų versijų ne tyrimu (pvz. : kad J. P. galimai turėjo įrankį, pašalinį daiktą, kurio sužalojo nukentėjusįjį). Todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako, kadangi jie nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas.
9. Taigi, apibendrindama pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kiek tai susiję su A. P. inkriminuota nusikalstama veika, yra iš esmės teisėtas bei pagrįstas, tai yra pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o apeliacinio skundų teiginiai priešingų išvadų daryti neleidžia.
Dėl J. P. skirtos bausmės
10. Kaip ir minėta, nukentėjusysis apeliaciniu skundu prašo skirti nuteistajam J. P. griežtesnę, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, laisvės apribojimo bausmę, su intensyvia priežiūra. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą bei skundžiamo nuosprendžio argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias teisės normas bei nuteistajam J. P. paskyrė tiek padarytos veikos tiek nuteistojo asmenybės pavojingumą atitinkančią bausmę, kurios griežtinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
11. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes – laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Kaip nustatyta, pirmosios instancijos teismas parinkdamas nuteistajam J. P. skirtinos bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tai yra, jog nuteistasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kurį nulėmė asmeninės paskatos – neigiamas požiūris į I. V. elgesį bei santykius su J. P. dukra; J. P. anksčiau nebuvo teistas (1 t. 65-66 b.l.), administracine tvarka nebaustas (1 t., 68 b.l.), dirbantis bei darbovietėje charakterizuojamas išimtinai teigiamai (1 t., 73, 77 b.l.), nebuvo nustatyta nei nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Konstatuotina, jog pirmiau aptartų aplinkybių visumos bei nuteistąjį charakterizuojančių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nuteistajam J. P. paskyrė laisvės apribojimo bausmę vienerių metų ir keturių mėnesių laikotarpiui (didesniam nei galimas skirti šios bausmės rūšies vidurkis), be intensyvios priežiūros, bei kartu įpareigojant J. P. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir atlyginti I. V. padarytą žalą. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog nukentėjusysis pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė jokių konkrečių argumentų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog šiuo atveju nuteistajam buvo paskirta neproporcingai švelni bausmė ar, kad ja nebus galima pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Tai, jog, kaip nurodo apeliantas, J. P. bei nukentėjusiojo šeimos santykiai jau gana ilgą laiką yra konfliktiški, neturi jokios įtakos sprendžiant dėl nuteistajam už konkrečią nusikalstamą veiką skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, tuo tarpu kitos aplinkybės (taip pat ir neprisipažinimas įvykdžius nusikalstamą veiką) jau buvo įvertintos skundžiamu nuosprendžiu paskiriant J. P. bausmę, griežtesnę nei galimas skirti šios bausmės vidurkis.
12. Kaip ir minėta, apeliantas nurodo, jog J. P. turėtų būti taikoma ir intensyvi priežiūra, tačiau šių teiginių iš esmės nemotyvuoja. Pažymėtina, jog baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas galėtų spręsti dėl intensyvios priežiūros skyrimo nuteistajam, todėl šis klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) bei bausmės paskirtimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į byloje nustatytas bei pirmiau aptartas aplinkybes, taip pat nesant jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie papildomą poreikį kontroliuoti J. P.buvimo vietą naudojant elektroninio stebėjimo priemones – asmuo dirbantis, charakterizuojantys duomenys neleidžia spręsti apie polinkį nusikalsti, intensyvi priežiūra buvo neskirta pagrįstai, o bausmei keliamus tikslus yra galima pasiekti ir nuteistajam skirtais įpareigojimais.
13. I. V. skunde nurodoma aplinkybė, jog nuteistasis įvykio metu galimai buvo neblaivus, nesant jokių objektyvių šiuos teiginius pagrindžiančių duomenų, šiuo atveju negali būti vertinama kaip sudaranti pagrindą J. P. skirti griežtesnę bausmę. Atsižvelgusi į pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria išspręstas nuteistojo J. P. baudžiamosios atsakomybės klausimas yra teisėta bei pagrįsta, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo nuteistajam J. P. taikyti griežtesnes priemones.
Dėl civilinio ieškinio
14. Nukentėjusysis I. V. pareikštu patikslintu civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš J. P. nukentėjusiojo naudai 250 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., 144-149, 170-171 b.l.; 4 t., 168 b.l.). Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu šis reikalavimas buvo tenkintas iš dalies, iš nuteistojo J. P. nukentėjusiojo naudai priteisiant 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
15. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2012).
16. Be to, nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, privaloma atsižvelgti ir į analogiškose bylose suformuotą teismų praktiką. 2011-2019 metais Lietuvos Aukščiausiame Teisme nagrinėtose baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyravo nuo 144,84 eurų iki 7 240,50 eurų, įprastai priteisiama suma siekė iki 2 800 eurų (Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-300/2014, Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, Nr. 2K-139-895/2017, Nr. 2K-105-222/2019). Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir apygardų teismų 2021-2023 metų praktikos, nustatant neturtinės žalos dydį nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose (BK 138 straipsnio 1 dalis) matyti, kad paskutiniu metu nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis tokio pobūdžio bylose dažniausiai svyruoja nuo 1 000 Eur iki 4 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022, Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-82-354/2021, 1A-197-616/2021, 1A-317-519/2021; Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-215-557/2021, 1A-15-361/2022, 1A-46-606/2022, 1A-107-795/2022; Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-415-813/2021, 1A-666-594/2021, 1A-557-634/2021, 1A-502-923/2022; Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-524-908/2021, 1A-37-843/2022, 1A-134-935/2022, 1A-76-576/2023, 1A-144-1121/2023, 1A-302-932/2022). Mažiausia (1 000 - 1 500 Eur) neturtinė žala priteisiama retai, dažniausiai tada, kai nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nėra susiję su kaulų lūžiais (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-415-813/2021) arba konstatuojami ne veido kaulų lūžiai, dėl kurių neprireikė stacionarinio ar specifinio gydymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-524-908/2021, 1A-37-843/2022). Didžiausia (3 000 - 4000 eurų) neturtinė žala priteisiama tada, kai nustatomi veido kaulo lūžiai ar kiti sužalojimai, pareikalavę operacinio ar stacionaraus gydymo, arba kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-354/2021, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-666-594/2021, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-361/2022).
17. Kaip matyti iš skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstytų argumentų, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog teisinga bei protinga kompensacija I. V. už jo patirtą skausmą, išgyvenimus bei dėl sveikatos sutrikdymo patiriamus nepatogumus yra 1500 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybes pirmiau aptartų neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų kontekste, taip pat aptartą teismų praktiką, neturi teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi pirmiau nurodyta suma aiškiai pažeistų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus bei nebūtų pakankama kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą ir iki šiol su užsitęsusiu gydymu patiriamus nepatogumus.
18. Nagrinėjamu atveju I. V.buvo konstatuoti veido bei kairės blauzdos sumušimai, pasireiškę poodinėmis kraujosruvomis su aplinkine minkštųjų audinių edema abipus, kraujo išsiliejimu po abiejų akių junginėmis, kairiosios akiduobės dugno ir kairio žandinio ančio išorinės sienelės lūžiais, odos nubrozdinimu kairėje blauzdoje. Taip pat kaip matyti iš byloje esančių bei apeliacinės instancijos teisme papildomai pateiktų medicininių dokumentų, I. V. paaiškinimų, po minėtų sužalojimų liko liekamieji reiškiniai stiprūs galvos skausmai bei dvejinimasis akyse, kas reikalauja tiek medikamentinio, tiek operacinio gydymo, taip pat sumažėjo nukentėjusiojo darbingumas (netekęs 25 procentų darbingumo (4 t., 56 b.l.)). Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis buvo nedarbingas 3 mėnesius, patyrė įvairių nepatogumų kasdieniniame gyvenime, negalėjo užsiimti aktyvia veikla su šeima. Taigi, akivaizdu, jog dėl patirtų sužalojimų I. V.jautė (ir vis dar jaučia) ne tik fizinį skausmą, bet ir stresą, nerimą, tai yra patyrė stiprius psichologinius išgyvenimus dėl kurių lankėsi pas psichologą, o dėl regėjimo sutrikimo yra apribota jo darbinė veikla ir išlieka nerimas dėl ateities. Kaip nustatyta, J. P. yra dirbantis, duomenų apie jo sunkią finansinę padėtį byloje nėra, I. V., kuris be kita ko yra ir jo šeimos narys – dukros vyras, jis sužalojo tyčia tai patvirtina pirmiau aptarti byloje surinkti įrodymai. Atsižvelgusi į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, taip pat į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus neturtinės žalos atlyginimo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiojo patirta neturtinė žala turėtų būti įvertinta 3000 Eur suma. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo yra keičiama (BPK 328 straipsnio 4 punktas), nukentėjusiajam I. V. priteistą 1500 Eur sumą neturtinės žalos atlyginimui padidinant iki 3000 Eur.
19. Nukentėjusysis pateiktu apeliaciniu skundu, kaip galima suprasti iš skundo argumentų, reikalavimą dėl 220 000 Eur neturtinės žalos priteisimo kildina ir iš aplinkybių, jog dėl sumažėjusio darbingumo, jis iki pensinio amžiaus neteks dalies galėtų gauti pajamų, kas, nukentėjusiojo skaičiavimu sudaro 10 000 Eur per metus (skaičiuojant nuo jo (duomenys neskelbtini) gautų pajamų). Teisėjų kolegija šių argumentų nenagrinėja bei dėl jų nepasisako, kadangi tai yra visiškai naujos aplinkybės, kuriomis yra grindžiama dalis ieškinio (faktinis ieškinio pagrindas), kurios nebuvo nurodytos proceso pirmosios instancijos teisme metu, taip pat jos nėra pagrįstos jokiais byloje pateiktais duomenimis.
20. Nukentėjusysis I. V. pareikštu patikslintu civiliniu ieškiniu taip pat prašė priteisti iš J. P. nukentėjusiojo naudai 7461,77 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., 144-149, 170-171 b.l.; 3 t., 172 b.l.; 4 t., 168 b.l.), kurią sudarė medicininės išlaidos vaistams, mokamos gydytojų paslaugos, išlaidos kurui vykstant į medicinos priežiūros įstaigas bei negautos pajamos dėl turėto nedarbingumo. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog byloje pateiktais įrodymais (3 t.,17-27, 37, 173-178, 180-185 b.l., 4 t., 18, 145-156 b.l.) turtinės žalos dydis dėl išlaidų vaistams, gydytojų konsultacijoms ir medicininėms paslaugoms, taip pat kuro išlaidoms yra pagrįstas dalyje dėl 3593,18 Eur bei šios išlaidos yra susijusios su I. V. patirtų sužalojimų pasekmių šalinimu, nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo I. V. ieškinius reikalavimus tenkino iš dalies ir priteisė nukentėjusiajam 3593,18 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į apeliacinių skundų argumentus, tai yra, jog pateiktais skundais ši tenkintų reikalavimų dalis nėra ginčijama, taip pat į aplinkybę, jog byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad dėl I. V. sužalojimo bei kilusių pasekmių sveikatai yra kaltas nuteistasis J. P., dėl priteisto turtinės žalos dydžio plačiau nepasisako.
21. Visgi, kaip minėta, nukentėjusysis taip pat prašė priteisti iš J. P. negautas pajamas dėl turėto nedarbingumo, besitęsusio 3 mėnesius – 4400 Eur. Skundžiamu nuosprendžiu šis reikalavimas buvo iš esmės neišspręstas, tą visiškai pagrįstai skunde akcentuoja ir apeliantas.
22. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinę žalą apima ir negautos pajamos. Pagal teismų praktiką negautos pajamos, kurioms priskiriamos palūkanos, delspinigiai ir kiti patirti nuostoliai (išlaidos), yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, Nr. 2K-173/2013, Nr. 2K-152-303/2017, Nr. 2K-80-1073/2019, Nr. 2K-105-495/2021 ir kt.). Negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias nukentėjusysis praranda dėl sveikatos sužalojimo, tapęs visiškai ar iš dalies nedarbingas. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12/2005).
23. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog dėl padaryto sveikatos sutrikdymo bei užsitęsusio gydymo I. V. buvo laikinai nedarbingas, tą patvirtina ir byloje esantys duomenys (3 t., 29-30 b.l.). Kaip nurodė I. V., jis vykdo individualią veiklą bei dėl buvusio nedarbingumo, jo skaičiavimais, neteko apie 1460 Eur pajamų per mėnesį. Visgi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog civilinis ieškovas neįrodė šio ieškinio reikalavimo bei nepateikė įrodymų pagrindžiančių, jog pirmiau nurodyta suma buvo nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kartu su civiliniu ieškiniu I. V. pateikė 2020 metų pajamų deklaraciją, iš kurios matyti, jog jo pajamos 2020 metais sudarė 17 520 Eur per metus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys nėra pakankami daryti objektyvias išvadas, jog ir po dviejų metų (veika įvykdyta 2022 metais) nukentėjusiojo pajamos būtų išlikę tokios pat bei nukentėjusysis būtų pagrįstai tikėjęsis jas gauti, ypač nesant pateiktų duomenų apie nukentėjusiojo gautų pajamų stabilumą – nepateikti duomenys apie 2021 metais turėtas pajamas, realiai vykdytos darbinės veiklos laikotarpius ir kt. Dėl aptartų priežasčių ieškininis reikalavimas priteisti iš nuteistojo J. P. nukentėjusiojo naudai 4400 Eur negautų pajamų dėl buvusio nedarbingumo yra atmetamas.
24. Apeliacinės instancijos teismui I. V. taip pat pateikė papildomus dokumentus, pagrindžius jo ir po skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo turėtas išlaidas – 57,70 Eur išlaidas vaistams bei 81,16 Eur kelionės išlaidas dėl vykimo į sveikatos priežiūros įstaigas (4 t., 38 b.l.). Atsižvelgus į tai, jog nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nauji reikalavimai negali būti keliami, jie yra paliktini nenagrinėti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Ši įstatymo nuostata aktuali ir bylas nagrinėjant apeliacine tvarka. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, 2K-194-895/2020).
26. Atsižvelgiant į tai, kad procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo skundą, kuris yra atmetamas bei pagal nukentėjusiojo skundą, kuris yra tenkinamas iš dalies – padidinat skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydį, nukentėjusysis nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo atstovaujamas advokato, jo turėtos 550 Eur bylinėjimosi išlaidos (4 t., 23-25, 42-43 b.l.) yra priteistinos iš nuteistojo J. P.. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apeliacinės instancijos teisme vykusių teismo posėdžių skaičių bei, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, sprendžia, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma nėra per didelė, todėl šios išlaidos pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir jos nukentėjusiajam turi būti atlygintos (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis.). Taip pat, atsižvelgus į tai, kad nuteistojo J. P. apeliacinis skundas yra atmetamas bei paliekamas galioti apkaltinamasis nuosprendis, jo turėtos atstovavimo išlaidos nėra atlyginamos.
27. BPK 103 straipsnis numato, jog be kitų, proceso išlaidas sudaro ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis dėl vykimo į apeliacinės instancijos teismo posėdžius patyrė 85,39 Eur išlaidas bei jos yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais – nors dalis pateiktų išlaidų kurui buvo patirtos 2024 m. gruodžio 17 d., o teismo posėdis vyko 2024 m. gruodžio 19 d., tačiau, kaip teismo posėdžio metu paaiškino nukentėjusiojo advokatė, išlaidas pagrindžiantys dokumentai buvo siunčiami dar dieną iki suplanuoto teismo posėdžio ir bylos duomenys tai patvirtina, bei nelaikytinos pernelyg užaukštintomis ir neproporcingomis, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistino iš nuteistojo J. P..
28. Taip pat byloje atstovauti nuteistąjį J. P. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatas, kuris pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą dėl 229,17 Eur išlaidų atlyginimo (4 t., 74-75 b.l.). Visgi, atsižvelgiant į aplinkybę, jog nuteistasis apeliacinės instancijos teisme buvo atstovaujamas savo pasirinkto gynėjo advokato su kuriuo buvo sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį, šios išlaidos nėra atlyginamos (BPK 50 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendį pakeisti:
Padidinti iš nuteistojo J. P. nukentėjusiajam I. V. priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 3000 Eur (trijų tūktančių eurų).
Likusią civilinio ieškino dalį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.
Atmesti nukentėjusiojo I. V. reikalavimą dėl 4400 Eur negautų pajamų priteisimo.
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Nuteistojo J. P. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš J. P. nukentėjusiajam I. V. 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme bei 85,39 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 39 centus) proceso išlaidų už kelionės išlaidas.
Nepriteisti iš nuteistojo J. P. 229,17 Eur Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą už jam suteiktą teisinę pagalbą.