Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.2.4.5.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2025 m. gruodžio 4 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirba, teistas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 259 straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, skirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir 80 MGL (4000 Eur) bauda, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus ir 10 mėnesių, turto konfiskavimas, išieškant automobilio „BMW (duomenys neskelbtini)“, vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 27 000 Eur ir dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ar kursuose (įsiteisėjo 2025 m. gruodžio 2 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. K. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą dėl neatsargumo: jis, 2024 m. lapkričio 19 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu (duomenys neskelbtini) , pažeisdamas 1997 m. lapkričio 6 d. Nr. VIII-500 „Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo“ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto (gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui) reikalavimus, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. B1-336 patvirtintų „Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietose tvarkos aprašo“ 4.3 punkto (gyvūnų laikytojai turi užtikrinti, kad viešojoje vietoje jų vedami, nešami ar kitaip naudojami gyvūnai nekels grėsmės kitiems asmenims, gyvūnams, jų sveikatai, gyvybei ir asmenų, valstybės ar savivaldybių turtui) reikalavimus, 39 punkto (šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo) reikalavimus, paleido savo šunį nuo pavadėlio, dėl ko šuo, pribėgęs prie M. M., pastūmė ją letenomis ties krūtine, ko pasėkoje ji nugriuvo ant žemės, dėl ko M. M. buvo sukeltas fizinis skausmas bei kairio stipinkaulio apatinės dalies lūžis, vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

D. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 139 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

D. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pareikštą kaltinimą suprato, savo kaltės nepripažįsta. Lapkričio 19 d., apie 13 val. buvo su mama susiplanavę pasivaikščiojimą su šunimi. Prie išėjimo iš namo laiptinės šuo staigiai nuplėšė pavadėlį ir išbėgo į kiemą. Šuo du metus buvo dresuotas specialioje mokykloje, jis yra paklusnus. Prieš tai tokių atvejų nėra nutikę. Buvo tokių situacijų, kad šuo stipriai traukdavo pavadėlį ir norėdavo ištrūkti. Tai, jog šuo ištrūko pripažįsta. Kai šuo išbėgo iš daugiabučio, jis pradėjo loti ir staigiai nubėgo už namo, į dešinę pusę. Jis nedelsiant nuėjo paskui šunį ir pamatė, kad M. M. guli ant nugaros, bet šuns šalia nebuvo. Tai pamatęs padėjo jai atsistoti. Paklausė kas atsitiko, klausė ar reikia pagalbos, ar reikia iškviesti greitąją pagalbą. M. M., neatsakius į jo klausimus, tiesiog pradėjo reikalauti jo telefono numerio. Suprato, kad pagalbos jai nereikia ir išėjo savo reikalais. Nukentėjusioji jam nebuvo pažįstama. Šuns veislė yra belgų aviganis, jis yra jam iki kelių, sveria 20 kg. Jam yra žinomos šunų vedžiojimo taisyklės. Šuo ištrūko pats iš pavadėlio, jo neatsegė. Šuo ištrūko, kadangi buvo senas karabinas. Šuo tikrai turi jėgos ir gali stipriai patempt, jis pradėjo veržtis ir karabinas sulūžo. Iš karto po įvykio šunį prisegė prie to pačio pavadėlio. Vieta kurioje sulūžo pavadėlis, buvo mygtukas, kurį reikia paspausti. Kai šuo ištrūko, nesustabdė jo komanda, kadangi nesugebėjo, jis tiesiog nesureagavo, nors ir buvo davęs komandą. Kai priėjo prie nukentėjusiosios, šuns šalia jos nebuvo. Šuo buvo toliau, (duomenys neskelbtini) namo zonoje, už namo. Vėliau šunį pasišaukė ir jis buvo paklusnus, nes prieš tai jis buvo nevaldomas. Kai buvo prie nukentėjusiosios, ji visiškai nieko nesakė, kad jai kažką skauda. Ji tik prašė jo telefono numerio. Savo asmeninio telefono numerio bet kam neduoda, tai asmeninė informacija. Nukentėjusioji pasakė, jog šuo ją išgąsdino, bet jokių detalių neišgirdo. Įvykio vietoje nukentėjusioji nesakė, kad kvies policiją. Nepavyko susikalbėt su nukentėjusiąja, buvo priėjusi jo mama, kuri taip pat bandė susikalbėt. Bet nukentėjusioji tik kartojo, kad reikia jo telefono numerio. Šuniui yra 1 metai 9 mėnesiai, įvykio metu šuniui buvo apie 1 metai. Šuo buvo dresuotas (duomenys neskelbtini) šunų mokykloje „(duomenys neskelbtini)“. Dresavimas truko nuo šuns 3 mėnesių. O pats dresuot jį pradėjo dar anksčiau. Kiekvieną dieną kartu bėgiojo, treniravosi. Šuo baigė dresavimo mokyklą, 3 kursus. Juridiškai šuo yra jo nuosavybėje. Kai šuo ištrūko iš pavadėlio, nukentėjusiąją pamatė maždaug po 15 sekundžių. Kai šuo ištrūko, pavadėlis liko jo rankoje ant šuns neliko jokios pavadėlio dalies. Šuo sulaužė pavadėlio dalį ir jis liko jo rankose. Pavadėlio gedimas įvykio metu įvyko pirmą kartą. Iki to tokių atvejų nebuvo. Kai išėjo iš savo namo laiptinės, atstumas iki nukentėjusiosios buvo apie 15 metrų. Jo šuo turi būti palaidas, kadangi jis yra dresuotas ir turi daug bėgioti. Jis nėra agresyvus ir nekelia niekam jokio pavojaus. Iki įvykio nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn dėl šuns, po įvykio taip pat ne. Yra viena moteris, kurį pastoviai ten bėgioja, ir jai nepatinka, kad jo šuo bėgioja be pavadėlio. Ji visada provokuoja jį (kaltinamąjį). Dėl civiliniame ieškinyje pareikštos neturtinės žalos nesutinka. O dėl pareikštos turtinės žalos sutinka, kadangi mato čia ir dalį savo kaltės. Tiki, kad ponia galėjo išsigąsti jo šuns ir dėl to nugriūti. Su Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka ir pripažįsta jį. Papildomai atsakydamas į klausimus kito posėdžio metu nerodė, kad prieš tai karabinas buvo sulūžęs ir atsisegė pavadėlis. Nežinojo, kad karabinas sugedęs. Karabinas veikė, bet jei skubant užsegi, jis galėdavo atsisegti. Kartais kai šuo stipriai traukia jis atsisega. Neatkreipė dėmesio kada pavadėlis sulūžo, gal prieš tai. Šuo buvo su antkakliu. Sakė šuniui komandą „pas mane“. Kartais šuo būna tokios būklės, kai kažką pamato, pavyzdžiui paukščius ir gali nereaguoti kelias sekundes. Žinojo, kad pavadėlis sugedęs, bet jį naudojo. Bet pavadėlis veikė, kartais atsisegdavo, bet dėl to jo nekeitė, nes jis kainavo 50 Eur. Šuo išeinant iš pastato šuo patraukė stipriai, atsisegė karabinas ir šuo pabėgo. Pavadėlio pavadinimas „Joytale Tactical Dog Leash“. Turėjo omenyje, kad šuo pirmą kartą taip ištrūko.

Nukentėjusioji M. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2024 m. lapkričio 19 d., apie 13 val. jai paskambino anūkė, kurios jo ėjo pasitikti iš mokyklos. Išėjo iš (duomenys neskelbtini) namo laiptinės. Nuėjus apie 30 žingsnių, išgirdo šuns lojimą. Atsisuko, pamatė, kad jis bėgo labai dideliu greičiu. Jis šoko ant jos snukiu ir letenom, ir pargriovė. Po ko, labai susižeidė kairę ranką, kuri iš karto patino. Pradėjo šaukti: „kas paleido šunį“. Aplinkui nieko nebuvo. Palengva atėjo šuns savininkas su moterimi. Moteris kažką padejavo, o šuns savininkas tiesiog pasakė, kad ji pati nugriuvo. To tikrai nebuvo. Paprašė jo telefono numerio, jog žinotų, su kuo kalbėti. Jis išsitraukė telefoną, bet numerio duoti nenorėjo. Ji jam sakė, kad jai reikalinga greitoji pagalba. Sakė, kad labai skauda kairę ranką. Taip pat minėjo, jog nori iškviesti policiją. Po to, kai kaltinamasis išgirdo žodį „policija“, jis tiesiog priėjo prie šuns, uždėjo pavadėlį ir nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“ pusę. Nematė, kad pavadėlis būtų lūžęs. O moteris, buvusi su kaltinamuoju, taip pat niekuo nepadėjo, neatsiprašė, tiesiog nuėjo iš paskos. Padarė šių asmenų nuotrauką. Susinervino, verkė, labai skaudėjo. Paskambino dukrai. Ji iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Greitosios pagalbos medikai pasakė dukrai, kad ji eitų į jos butą ir ten jų lauktų. Nuėjo pas dukrą namo ir ten sulaukė pagalbos. Greitoji pagalba nuvežė ją į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ten pralaukė apie 3–4 valandas, uždėjo gipsą. Gipsą jai uždėjo 6 savaitėms. Gruodžio 23 d. gipsą jai nuėmė. Bet tolimesnė reabilitacija tęsėsi iki liepos 25 d. Labai blogai jautėsi. Visą pagalbą gavo tik iš dukros. Šuo buvo dešinėje, o ji kairėje, šuo bėgo tiesiai į ją. Kai krito, net užsimerkė, kadangi bijojo, jog jis jai gali iškasti veidą. Šuo pastūmė ją, kai parkrito ant šaligatvio, susižalojo kairę ranką ir kairįjį šoną. Kai šuo šoko, jis visu greičiu ją pastūmė. Po to, kai šuo ją pastūmė, ji pradėjo šaukti, bet žmonių jokių nebuvo. O šuo tuo metu buvo atsisukęs į namo pusę ir stovėjo. Šuo neurzgė. Kai šuo ją pastūmė, ji griuvo ant kairės rankos ne atbula, o labiau ant šono. Skausmą pajuto iš karto po kritimo. Po griuvimo šuns savininkas prie šuns priėjo maždaug po 1 minutės. Ėjo labai palengva. Prieš tai kaltinamąjį yra mačiusi vedžiojanti šunį be pavadėlio du kartus birželio 2 d. ir birželio 11 d., jis nebuvo agresyvus. Įvykio metu buvo labai susijaudinusi, todėl galėjo klaidingai reikšti savo mintis ir dukrai pasakyti ne visai tikslius duomenis, tokius kaip – iš kurios pusės, nugaros ar priekio ją puolė šuo. Žymės, kad šuo ją puolė ant striukės buvo likęs šuns kvapas. Tačiau šių žymių niekaip neužfiksavo. Šuo rėžėsi jai letenomis ir snukiu į krutinę.

Liudytoja L. F. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pati įvykio nematė. Būdama darbe gavo iš mamos skambutį. Mama sakė, kad ant jos užšoko šuo. Ji verkė ir sakė, kad labai skauda ranką. Tuo metu jos abi buvo šoko būsenoje. Pasakė mamai, kad nusiramintų ir kad tuoj išeis iš darbo bei atvyks. Mama pasimetusi papasakojo kaip viskas buvo. Tuomet pasakė mamai eiti pas ją į butą ir ten laukti greitosios pagalbos. Mama pasakojo, kad vyriškis su šuniu ir mama priėjo ir sakė, kad „pati nugriuvai“. Tada padėjo atsikelti. Mama prašė kaltinamojo kontaktų, kad vėliau galėtų su juo susisiekti. Taip pat, mama D. K. sakė, kad nori kviesti policiją. Po šių žodžių kaltinamasis tiesiog paėmė šunį ir, akivaizdžiai susierzinęs, pasišalino iš įvykio vietos kartu su savo mama. Mama padarė kaltinamojo nuotrauką. Ją pasižiūrėjom ir su kaimyno pagalbą atpažinome kaltinamąjį. Taip, prieš įvykį mama išėjo iš mano buto. Asmuo, atpažinęs D. K. iš nuotraukos, yra jos kaimynas. Mama pasakojo, kad išeinant taku iš namo teritorijos, iš už nugaros atbėgo šuo. Detalių apie tai kaip šuo užšoko, neužfiksavo. Iki įvykio buvo tekę matyti kaltinamąjį vedžiojantį šunį be pavadėlio. Yra ir pati išsigandusi to šuns. Matosi, kad šuo jaunas, energingas ir kad jam reikia dresūros. Vienas iš pavyzdžių, kai šuo buvo vienas, – tai situacija, kai jis be pavadėlio užbėgo į liftą ir ją išgąsdino. Tokios situacijos kelia nerimą ir baimę. Bijo ir dėl savo vaikų. Žymių, kad buvo šuns užpuolimas, nematė, kadangi buvo žiema. Neatkreipė į tokius dalykus dėmesio. Mamos striukę po griuvimo plovė skalbimo mašinoje, kadangi ji buvo ant žemės. Tačiau net nežiūrėjo, ar ant jos yra kažkokių žymių.

Liudytoja Ž. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jiems išeinant iš laiptinės šuo staigiai pašoko, atsisegė karabinas, nutrūko nuo pavadėlio ir užbėgo už pastato namo kampo. Sūnus išbėgo paskui šunį. Jai išėjus už kampo pamatė, kad pagyvenusi moteris guli ant nugaros, o sūnus padeda jai atsistoti. Moteris teigė, duokite savo telefono numerį, moteris nieko daugiau nesakė, tik reikalavo telefono numerio. Tuo metu šuo buvo ant kaimyninės vejos. Bet jie taip ir nesusitarė, ji išėjo į parduotuvę, o sūnus toliau ėjo pasivaikščioti su šunimi. Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) g. jiems išeinant. Nukentėjusiosios ankščiau nėra mačiusi. Šuo pabėgo nusileidžiant laiptais, jie jau buvo lauke, nusileidžiant laiptais pabėgo. Šuo pabėgo, nes atsisegė karabinas. Matė sūnaus rankose pavadėlį ir karabiną. Kai šuo pabėgo sūnus nieko nesakė šuniui, o bėgo už kampo paskui šunį. Sunūs tylėjo, bet telefono nedavė. Nukentėjusioji nieko nesakė, kad jai skauda, bet rodė ranką, kad jai skauda. Šunį po įvykio prisegė šunį ir išėjo pasivaikščioti. Kai sūnus vaikšto su šunimi, jis jį prisega. Nukentėjusioji atsisakė greitosios pagalbos, ji nuo visko atsisakė. Gal ir ji kažką siūlė nukentėjusiajai. Ji su nukentėjusiąja nekalbėjo. Karabinas atsisegė pirmą kartą, bent jau jai matant. Negali teigti kokios būklės buvo karabinas, bet faktas, kad jis atsisegė ir sūnus jį turėjo rankose. Iš pradžių sūnus stovėjo prie moters, po to nuėjo pas šunį. Jie nesusitarė dėl telefono numerio, nežino kokiu tikslu prašė telefono numerio. Gal ji norėjo pinigų. Sūnus pribėgo pirmas prie moters, po to atėjo ji. Moteris laikėsi už rankos.

2025 m. kovo 7 d. įtariamojo D. K. apklausos protokole nurodyta, kad įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, jis savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino bei 2025 m. kovo 7 d. apklausiamas įtariamuoju parodė, kad įtarimą perskaitė, įtarimo esmė jam aiški ir suprantama, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltės visiškai nepripažįsta. Priklausomybių ligų centro įskaitoje neregistruotas. Psichikos sutrikimų neturi ir gydytas nėra. Sutinka duoti parodymus, kad jis 2024 m., neatmeta galimybės, kad tai įvyko rudenį, dienos metu, neatmeta galimybės, kad buvo maždaug 13 val., išėjo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) kartu su mama Ž. K. (tel. Nr. nurodyti negali, gyvena užsienyje) ir jam priklausančiu šuniu, ir ketino lipti laiptais žemyn pro avarinį išėjimą, išeinant iš buto, šuo buvo su pavadėliu, tačiau išeinant pro daugiabučio išėjimo duris, staiga, atsisegus pavadėliui, šuo ištrūko ir nubėgo pro išėjimo duris į lauką. Jis nuėjo paskui šunį, šuo buvo nubėgęs už daugiabučio kampo, išgirdo šuns lojimus. Jam užėjus už daugiabučio kampo, pamatė ant šaligatvio, šalia daugiabučio gulinčią ant nugaros moterį, šalia jos jo šuns nebuvo. Galimai, šuo buvo nubėgęs kažkur toliau. Tuomet jis priėjo prie moters ir padėjo jai atsistoti, pasiteiravo, ar reikalinga pagalba, ar reikalinga iškviesti greitąją pagalbą, tačiau ji išsigandusi atsisakė, pasakė, ir laikydamasi už rankos (kurios rankos neatsimena), pasakė kad eis pas kažką, pas ką, nurodyti negali, nes neatsimena. Tuomet priėjo jo mama, kuri norėjo jai padėti, tačiau ji atsisakė. Moteris tuo metu paminėjo, kad šuo pradėjo loti, tačiau neminėjo, kad būtent šuo ją pargriovė. Po ko, supratęs, kad moteriai pagalba nereikalinga išėjo. Dėl to nepripažįsta savo kaltės, kad paleido šunį nuo pavadėlio, kadangi šuo pabėgo, atsisegus pavadėliui, taip pat nepripažįsta, kad jo šuo galėjo letenomis pastumti nukentėjusiąją ir padaryti jai įtarime nurodytą sužalojimą bei sukelti fizinį skausmą. Jo šuo yra dresuotas, taip pasielgti jis negalėjo, toks elgesys jam nebūdingas. Taip pat nukentėjusioji moteris, įvykio dieną, ėjo būtent nuo daugiabučio pusės, todėl jei jo šuo būtų pribėgęs jai už nugaros ir pastūmęs ją, ji nukristų kūno priekiu ant šaligatvio, tuo tarpu jis priėjęs, prie jos, pamatė ją gulinčią ant nugaros. Taip pat ant moters drabužių nepastebėjo jokių žymių, galinčių patvirtinti, kad buvo kažkoks kontaktas tarp moters ir jo šuns (1 t., b. l. 68-70).

2025 m. birželio 9 d. įtariamojo D. K. apklausos protokole nurodyta, kad neprisipažįsta ir lieka prie savo 2025 m. kovo 7 d. pirminės apklausos parodymų (1 t., b. l. 79-80).

2024 m. lapkričio 20 d. M. M. pareiškime nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 19 d. apie 13.00 val. jai einant šaligatviu adresu (duomenys neskelbtini), prie jos pribėgo šuo ir su letenomis ją pastūmė ko pasėkoje ji nukrito ir susilaužė ranką. Šuo buvo be antsnukio ir pavadėlio. Savininkas šuns priėjo kai šuo prie jos buvo ir ji negalėjo atsikelti, nes kairės rankos riešas buvo nevaldomas. Prašo sudrausminti asmenį, kad asmuo laikytųsi šunų vedžiojimo taisyklių (1 t., b. l. 8-9).

2024 m. lapkričio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Minėtoje vietoje priešais daugiabutį yra automobilių stovėjimo aikštelė. Judant link laiptinės, matomi laiptai, vedantys į pagrindinį įėjimą. Išėjus iš laiptinės ir pasukus į dešinę, pastebimas pėsčiųjų takelis, o jo dešinėje pusėje – krūmai. Būtent ant šio takelio nukrito pareiškėja. Teritorija nėra stebima vaizdo kameromis (1 t., b. l. 16-19).

2024 m. lapkričio 20 d. M. M. apklausos protokole nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 19 d. apie 13.00 val., ji ėjo namo pasiimti savo anūkės iš mokyklos. Jai einant šaligatviu kieme, prie daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini) išgirdo link jos bėgantį lojantį šunį. Jai atsisukus pažiūrėti, pamatė link jos dideliu greičiu atbėgantį šunį. Ji sustojo ir sustingo, ko pasėkoje šuniui pribėgus prie jos jis bandė ant jos užšokti ir su priekinėmis letenomis ją pastūmė, ko pasėkoje ji nugriuvo. Jai nugriuvus, pajautė stiprų skausmą kairės rankos riešo dalyje. Taip pat jai pradėjo skaudėti kūno dešinės pusės šonas. Netrukus prie jos priėjo šuns savininkas. Ji jo nepažinojo, tačiau porą kartų yra mačiusi su šunimi. Ji jam pasakė, jog jai reikia pagalbos, nes negali atsistoti. Netrukus vyriškis ją pakėlė, po ko ji jam pasakė, jog jai labai skauda ranką. Ji jam pasakė, jog kvies policiją, nes jo šuo yra be pavadėlio ir antsnukio. Vyras jai atsakė, jog ji pati nugriuvo, po ko pasiėmė šunį, uždėjo pavadėlį ir išėjo. Jam išeinant, ji spėjo nufotografuoti šunį ir iš nugaros patį vyriškį. Netrukus paskambino savo dukrai, kuri iškvietė policiją jai greitąją pagalbą. Atvykus greitajai pagalbai, ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur ją apžiūrėjo gydytojas traumatologas. Jai buvo nustatytas stipinkaulio apatinės dalies kairės rankos lūžis ir uždėtas gipsas. Jai grįžus namo, sutiko (duomenys neskelbtini) vieną iš namo gyventojų (asmens duomenų nežino), kuriai papasakojus apie situaciją, ši nurodė, jog žino ją užpuolusio šuns savininko duomenis. Nurodė, jog tai yra D. K., gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini). Kaimynė nurodė, jog šio savininko šuo pastoviai laksto be pavadėlio, be to ir pats kaimynas yra labai agresyvus. Ar įvykį kažkas matė, ji nežino, neatkreipė į tai dėmesio. Šiuo metu yra su gipsu, kuris jai yra uždėtas 6 savaitėms. Prašo policijos sudrausminti šuns savininką, jog šis laikytųsi šuns vedžiojimo taisyklių. Prie apklausos prideda ambulatorinio apsilankymo aprašymo kopiją, 1 lapas. Nuotrauką su šuns ir jo savininko atvaizdu atsiųs jos nurodytu el. paštu (1 t., b. l. 21).

2024 m. lapkričio 29 d. M. M. apklausos protokole nurodyta, kad minėtas asmuo buvo paleidęs savo šunį, kuris buvo be pavadėlio ir tiesiai į ją bėgo. Šeimininko tuomet nematė. Savininkas jai pasakė, kad ji pati griuvo, ir kad šuo jos nenugriovė. Vėliau pribėgo šuns šeimininkas ir uždėjo šuniui pavadėlį. Ji jį nufotografavo iš nugaros, kai jis ėjo link namų. Todėl turi nuotrauką, kurioje matyti, kaip asmuo uždeda pavadėlį šuniui. Dėl civilinio ieškinio kol kas neapsisprendžia, nes nežino, kiek pinigų teks išleisti savo sveikatai gydyti (1 t., b. l. 27-28).

2025 m. balandžio 29 d. M. M. apklausos protokole nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 19 d. apie 13.00 val., išėjusi iš daugiabučio, po dešinę pusę, ėjo šaligatviu esančiu prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), ketindama pasiimti savo anūkę iš mokyklos. Ėjo užsisukusi nugara nuo daugiabučio. Netikėtai išgirdo lojimą ir atsisukusi kūno priekiu, pastebėjo be pavadėlio bei be šeimininko bėgantį iš daugiabučio pusės ((duomenys neskelbtini)) šunį, kuris judėjo tiesiai link jos. Pamatė, kad šuo artėja dideliu greičiu. Atsisukusi į šunį sustojo vietoje ir sustingo iš išgąsčio, nieko nesakydama stebėjo šuns veiksmus. Šuniui pribėgus, jis priekinėmis letenomis ir snukiu ją vieną kartą stumtelėjo ties krūtine, dėl ko ji prarado pusiausvyrą ir pargriuvo. Pargriuvo ant šaligatvio plytelių, kairiąja kūno puse. Po griuvimo pajuto stiprų skausmą kairiajame rieše ir skausmą kairėje kūno pusėje. Tuo metu šuo po pastūmimo, kiek atsitraukė nuo jos, tačiau nepabėgo. Nukritusi ant šaligatvio, pradėjo rėkti „Kieno čia šuo?“. Po kurio laiko priėjo vyras, kurį jos dukra yra keletą kartų anksčiau mačiusi vedžiojant tą patį šunį, tačiau ji asmeniškai jo nepažinojo. Vyras buvo kartu su moterimi, kurios ji nepažinojo, tačiau ji tik stovėjo šalia vyro ir bendravo tik su juo. Paprašė vyro pagalbos, nes pati negalėjo atsikelti. Jis padėjo jai atsistoti. Pasakė jam, kad jai reikalinga iškviesti greitąją pagalbą, tačiau jis nesureagavo. Taip pat pasakė jam, kad jaučia stiprų skausmą rankoje ir informavo, jog ketina pati kviesti greitąją ir policiją, nes jo šuo buvo palaidas, be pavadėlio ir be antsnukio. Vyras po jos išgirstų žodžių uždėjo šuniui pavadėlį ir išėjo kartu su šunimi bei moterimi. Šiuo metu dėl 2024 m. lapkričio 19 d. patirtų sužalojimų ji lanko reabilitaciją. Informuoja, kad civilinį ieškinį planuoja pateikti pasibaigus gydymui (1 t., b. l. 29-31).

2025 m. vasario 4 d. liudytojos L. F. apklausos protokole nurodyta, kad jai liudytojo teisės ir pareigos yra išaiškintos, jos jai yra aiškios ir suprantamos. Pasižada nemeluoti, sakyti tik tiesą. Yra įspėta, kad jeigu ji meluos, jos atžvilgiu bus pradėta baudžiamoji byla dėl melagingų parodymų davimo. Sutinka duoti parodymus. Taigi nori papasakoti, kad 2024 m. lapkričio 19 d. apie 13-13.30 val., jai paskambino jos mama, kuri pranešė jai, kad ją užpuolė šuo jai be einat už namo, takučiu link mokyklos. Paaiškino, kad ant jos nugaros užšoko šuo, ir ji parkrito ant šaligatvio plytelių. Taip pat nurodė, kad jai labai skauda kairę ranką. Tuomet ji jai pasakė, kad ši eitų pas ją namo. Tuo metu ji paskambino 112, paaiškino visą susidariusią situaciją. Atvykusi greitoji pagalba išvežė jos mamą į (duomenys neskelbtini) ligoninę, o jai atėjus ir užėjus į namo laiptinę, 11 aukšte ją pasitiko policijos pareigūnai. Ji jiems trumpai paaiškino įvykio aplinkybes, nurodė, kad šuns savininkas galimai yra jos kaimynas. Po ko pareigūnai paaiškino kokiu būdu jos mama gali parašyti pareiškimą. Papildomai nori parodyti, kad minėtas kaimynas toliau vedžioja šunį be pavadėlio. Daugiau įvykiui reikšmingų aplinkybių neatsimena (1 t., b. l. 33-35).

2024 m. lapkričio 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad pareiškėjui parodžius visas 6 nuotraukas, nurodė, kad Nr. 6 nuotraukoje yra įtariamasis. Pareiškėjas, turėdamas asmens nuotrauką, darytą iš nugaros, kažkiek atpažino tą asmenį. Dėl streso veido gerai nepamena, tačiau nurodė, kad tai yra Nr. 6 asmuo (1 t., b. l. 36-41).

VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenų nustatyta, kad D. K. vardu Gyvūnų augintinių registre įregistruotas augintinis – Belgų aviganis (1 t., b. l. 118-119).

2025 m. balandžio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. M. nustatytas kairio stipinkaulio apatinės dalies lūžis, labiausiai tikėtina padarytas tiriamajai nugriuvus ant ištiestos kairės rankos, prieš patenkant į (duomenys neskelbtini) 2024 m. lapkričio 19 d. galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2024 m. lapkričio 19 d.) ir būdu. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairio stipinkaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Neatmetama galimybė, kad dėl nustatyto sužalojimo M. M. galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 52-54).

2025 m. birželio 23 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad nukentėjusioji M. M. paaiškino, kad reikia vykti prie daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), čia ji parodys įvykio dieną (2024 m. lapkričio 19 d.) atbėgusio šuns pastūmimą, patikslins kitas jai žinomas įvykio aplinkybes. Vykstama į nukentėjusiosios M. M. nurodytą įvykio vietą. Išvykstama tarnybiniu automobiliu. Atvykus į nukentėjusiosios nurodytą vietą, tarnybinis automobilis sustabdomas. Įvykio vietoje – šalia daugiabučio (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji M. M. paaiškino, kad 2024 m. lapkričio 19 d. apie 13.00 val., išėjusi iš daugiabučio, po dešinę pusę, ėjo šaligatviu esančiu prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini). Ėjo užsisukusi nugara nuo daugiabučio (Žr. Fotolentelę). Tuomet išgirdo lojimą ir atsisukusi kūno priekiu pastebėjo be pavadėlio bei be šeimininko bėgantį iš daugiabučio pusės ((duomenys neskelbtini)) šunį, kuris judėjo tiesiai link jos (Žr. Fotolentelę). Jai stovint atsisukus į šunį ir šuniui pribėgus, jis priekinėmis letenomis ir snukiu ją vieną kartą stumtelėjo ties krūtine, dėl ko prarado pusiausvyrą ir pargriuvo ant šaligatvio plytelių. (Žr. Fotolentelę). Pargriuvo ant šaligatvio plytelių, kairiąja kūno puse. (Žr. fotolentelę) Nukentėjusioji paaiškino, kad jai nugriuvus, prie jos nuo daugiabučio – (duomenys neskelbtini), priėjo vyras kartu su moterimi. Ji paprašė vyro pagalbos, nes pati negalėjo atsikelti. Vyras jai padėjo atsistoti. Tuomet ji pasakė, kad reikia kviesti greitąją pagalbą, tačiau vyras nereagavo. Ji taip pat pranešė, kad jaučia stiprų skausmą rankoje, ir informavo jį apie ketinimą pati kviesti greitąją bei policiją, nes jo šuo buvo palaidas – be pavadėlio ir be antsnukio. Išgirdęs šiuos žodžius, vyras uždėjo šuniui pavadėlį ir išėjo kartu su šunimi bei moterimi. (Žr. fotolentelę). M. M. klausiama, ar ji susipažino su parodymų patikrinimo vietoje protokolu, taip pat ar turi kokių nors pastabų ar papildymų (1 t., b. l. 43-49).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką, bet ir padarinius (nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) bei priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo kvalifikavimui reikšmės neturi, ar tai buvo padaryta pažeidžiant bendrąsias, ar teisės aktų nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles. BK 139 straipsnis inkriminuojamas nustačius, kad objektyviai būtent kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

BK 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tik neatsargia kaltės forma. Pagal BK 16 straipsnio 1 dalies nuostatas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo.

Kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį būtina nustatyti: 1) kad būtent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo sužalojimo ar susargdinimo priežastis; 2) žmogaus sužalojimas ar susargdinimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-648/2023).

Nusikalstamas pasitikėjimas yra tada, kai kaltininkas numato abstrakčią galimybę, kad tokia veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, bet, turėdamas omenyje konkrečias aplinkybes, tikisi, kad šiuo atveju tokių padarinių bus išvengta, tačiau tas pasitikėjimas nepasitvirtina, pasirodo esąs lengvabūdiškas.

Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Šioje baudžiamojoje byloje analizuojamu atveju BK 139 straipsnio 1 dalies teisės normos dispozicija yra blanketinė. Nagrinėjamos bylos kontekste yra svarbūs 1997 m. lapkričio 6 d. Nr. VIII-500 „Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo“ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto (gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui) reikalavimus. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. B1-336 patvirtintų „Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietose tvarkos aprašo“ 4.3 punkto (gyvūnų laikytojai turi užtikrinti, kad viešojoje vietoje jų vedami, nešami ar kitaip naudojami gyvūnai nekels grėsmės kitiems asmenims, gyvūnams, jų sveikatai, gyvybei ir asmenų, valstybės ar savivaldybių turtui) reikalavimus, 39 punkto (šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo) reikalavimai. Kaltinamasis būdamas belgų aviganio veislės šuns laikytoju, su šunimi elgėsi ir jį vedžiojo nepakankamai rūpestingai ir neužtikrino, kad šuo nesukels grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai.

Nagrinėjamu atveju D. K. kaltinamas pažeidęs ankščiau minėtų teisės aktų reikalavimus, paleidęs savo šunį nuo pavadėlio, dėl ko šuo, pribėgęs prie M. M., pastūmė ją letenomis ties krūtine, po ko ji nugriuvo ant žemės, dėl ko M. M. buvo sukeltas fizinis skausmas bei padarytas kairio stipinkaulio apatinės dalies lūžis, vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme D. K. nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nurodydamas, jog jis nepaleido šuns, o šuo ištrūko pats, atsisegus pavadėliui, apklausiamas teisme laikėsi panašios pozicijos, jog šuo nuplėšė pavadėlį ir tai buvo pirmas toks atvejis, o apklaustas papildomai teigė, jog šuo ištrūko dėl seno, sugedusio pavadėlio karabino, su kuriuo jau anksčiau yra kilę problemų.

D. K. apklausiamas teisme teigė, kad kaltinime minimu laiku ir dieną, prie išėjimo iš namo laiptinės šuo staigiai nuplėšė pavadėlį ir išbėgo į kiemą. Kai šuo išbėgo iš daugiabučio, jis pradėjo loti ir staigiai nubėgo už namo, į dešinę pusę. Jis nedelsiant nuėjo paskui šunį ir pamatė, kad M. M. guli ant nugaros, bet šuns šalia nebuvo. Tai pamatęs padėjo jai atsistoti. Paklausė kas atsitiko, klausė ar reikia pagalbos, ar reikia iškviesti greitąją pagalbą. M. M., neatsakius į jo klausimus, tiesiog pradėjo reikalauti jo telefono numerio. Suprato, kad pagalbos jai nereikia ir išėjo savo reikalais. Taigi kaltinamasis iš esmės teigė, jog pagrindinė šuns ištrukimo priežastis buvo staigus pavadėlio nuplėšimas, po ko šuo pabėgo. Pasak kaltinamojo, šuo turi jėgos ir gali stipriai patempti, jis pradėjo veržtis ir karabinas sulūžo, o iš karto po įvykio šunį prisegė prie to pačio pavadėlio. Šuns nesustabdė komanda „pas mane“ kadangi nors šuo ir yra dresuotas, nesureagavo į kaltinamojo duotą komandą. Nukentėjusioji nesakė, jog jai kažką skaudą, pasakė, jog šuo ją išgąsdino. Kaltinamojo teigimu, pavadėlio gedimas įvykio metu įvyko pirmą kartą, iki to tokių atvejų nebuvo. Nors kaltinamasis laikėsi pozicijos, jog šuns jis nepaleido, visgi apklausiamas teisme pripažino, jog jo šuo turi būti palaidas, kadangi jis yra dresuotas ir turi daug bėgioti. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neneigė, kad nukentėjusioji galėjo išsigąsti šuns ir pati nukristi. Kaltinamasis apklausiamas papildomai teisme nurodė, jog pagrindinė šuns ištrūkimo priežastis buvo sugedęs pavadėlio karabinas. Nors apklausiamas ankščiau kaltinamasis teigė, jog pavadėlis sugedo įvykio metu, tačiau apklausiamas papildomai nurodė, jog žinojo, kad pavadėlis sugedęs, bet jį naudojo, pavadėlis kartais atsisegdavo, kai šuo stipriai patempdavo, bet dėl šio gedimo jo nekeitė, nes jis kainavo 50 Eur.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu D. K. teigė, kad su jam priklausančiu šunimi ketino lipti laiptais žemyn pro avarinį išėjimą, išeinant iš buto, šuo buvo su pavadėliu, tačiau išeinant pro daugiabučio išėjimo duris, staiga, atsisegus pavadėliui, šuo ištrūko ir nubėgo pro išėjimo duris į lauką. Jis nuėjo paskui šunį, šuo buvo nubėgęs už daugiabučio kampo, išgirdo šuns lojimus. Jam užėjus už daugiabučio kampo, pamatė ant šaligatvio, šalia daugiabučio gulinčią ant nugaros moterį, šalia jos jo šuns nebuvo. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus, daiktinius įrodymus ir pan.), be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-292-693/2018, 2K-118-458/2021, 2K-5-719/2022, 2K-232-697/2022).

Kaltinamojo versiją, dėl sugedusio pavadėlio karabino ir dėl to ištrūkusio šuns, teisme tvirtino ir liudytoja apklausta kaltinamojo motina Ž. K., kuri nurodė, kad išeinant iš laiptinės šuo staigiai pašoko, atsisegė karabinas, nutrūko nuo pavadėlio ir šuo užbėgo už pastato namo kampo. Visgi šiuos liudytojos parodymus teismas vertina kritiškai, kaip bandymą padėti savo sūnui išvengti atsakomybės, nes kitoje dalyje dėl šuniui išsakytų komandų liudytojos ir kaltinamojo parodymai buvo skirtingi.

Kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu neigė, jog jis paleido šunį, o jo gynybinė pozicija yra grindžiama nurodant, kad šuo ištrūko, dėl pavadėlio karabino lūžio, apie kurį buvo žinoma iš anksčiau. Teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, neturi pagrindo vadovautis kaltinamojo pateikiama versija dėl šuns ištrūkimo dėl sugedusio pavadėlio ir daro išvadą, kad kaltinime pagrįstai nurodomas veiksmas, kad D. K. šunį nuo pavadėlio paleido pats.

Kaltinamasis duodamas parodymus teisme akcentavo, kad jo šuo turi būti palaidas, kadangi jis yra dresuotas ir turi daug bėgioti, taigi iš esmės pats kaltinamasis paneigė jo paties išsakytą nuostatą, kad jo šuo visada vaikšto tik su pavadėliu. Tai, jog kaltinamajam priklausantis šuo vaikšto be pavadėlio patvirtina M. M. ir L. F. duoti parodymai. L. F. teigė, kad iki įvykio buvo tekę matyti kaltinamąjį vedžiojantį šunį be pavadėlio. Yra ir pati išsigandusi šuns. Vienas iš pavyzdžių, kai šuo buvo vienas, – tai situacija, kai jis be pavadėlio užbėgo į liftą ir ją išgąsdino. M. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog kaimynė teigė, jog šio savininko šuo pastoviai laksto be pavadėlio. Iš esmės D. K. nurodomą poziciją, jog šuo ištrūko dėl sugedusio pavadėlio karabino, paneigia ir aplinkybė, jog po pokalbio su nukentėjusiąja kaltinamasis tuo pačiu pavadėliu prisegė šunį ir išėjo. Byloje yra pateikta šį veiksmą patvirtinanti nukentėjusiosios padaryta nuotrauka, kurioje matyti, kad šuo jau yra prisegtas. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kad nuotrauka daryta iš karto po aptariamo įvykio.

Kaltinamasis tvirtino, jog nors jo šuo yra dresuotas, tačiau kartais šuo būna tokios būklės, kai kažką pamato gali nereaguoti į komandas kelias sekundes. Kaltinamasis teigė, kad šuniui ištrūkus, jis išsakė komandą „pas mane“, tačiau šuo, nors ir buvo dresuotas, į komandą nereagavo. Pažymėtina, kad šioje vietoje kaltinamojo ir liudytojos Ž. K. parodymai išsiskyrė, nes liudytoja paaiškino, kad kai šuo pabėgo, sūnus nieko nesakė šuniui, o bėgo už kampo paskui šunį. Nukentėjusioji teigė, kad šuns savininkas prie šuns priėjo maždaug po 1 minutės. Ėjo labai palengva. Padėjo jai atsistoti, bet aiškino, kad ji pati nugriuvo. Nukentėjusioji tvirtino, jog D. K. elgesys buvo abejingas jis neišsiaiškinęs, kas nulėmė jos griuvimą ant žemės, teigė, jog ji pati nugriuvo. Kai išgirdo, kad ji planuoja kreiptis į policiją, tiesiog priėjo prie šuns, uždėjo pavadėlį ir nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“ pusę. Kaltinamasis apklausiamas teisme nurodė, jog pamatęs padėjo nukentėjusiajai atsistoti, klausė ar reikia pagalbos, ar reikia iškviesti greitąją pagalbą, visgi M. M., neatsakius į jo klausimus, tiesiog pradėjus reikalauti jo telefono numerio, jis prisegęs šunį toliau tęsė pasivaikščiojimą. Taigi kaltinamojo versiją, kad šuo ištrūko paneigia ir jo reakcija į šį įvykį, nes akivaizdu, kad šuns ištrūkimas D. K. turėjo būti netikėtas, visgi nukentėjusiosios apibūdintas elgesys kaltinamajam priėjus prie M. M. rodo, kad kaltinamojo reakcija buvo abejinga nustatytai šunų vedžiojimo tvarkai ir galimiems padariniams. Nukentėjusiosios ir jos dukros nurodytas aplinkybes dėl D. K. veiksmų vedžiojant šunį be pavadėlio iš esmės sustiprina ir kaltinamojo administracinių nusižengimų registro išraše atsispindinčios aplinkybės, jog užfiksuoti net trys atskiri atvejai, jog asmuo bėgiojo/vedžiojo šunį be pavadėlio ir antsnukio, viename iš atveju užfiksuota, jog belgų aviganis buvo agresyvus, nors šio nuosprendžio priėmimo metu nėra priimti galutiniai procesiniai sprendimai, tačiau vien šių palaido šuns vedžiojimo atvejų užfiksavimas iš esmės patvirtina, jog D. K. yra linkęs šunį vedžioti be pavadėlio. Šios ankščiau minėtos aplinkybės iš esmės paneigia kaltinamojo nurodytą poziciją, jog šuo ištrūko savarankiškai.

„Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo“ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas imperatyviai numato, jog gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui reikalavimus, o 39 punktas numato, jog šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo reikalavimus. Taigi kaltinamojo nurodyta, pozicija, jog šuo galėjo ištrūkti ne dėl kaltinamojo veiksmų jį paleidžiant, o dėl pavadėlio techninio gedimo, apie kurį kaltinamajam buvo žinoma iš ankščiau, iš esmės nepaneigia D. K. atsakomybės dėl M. M. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Nagrinėjamas atvejis iš esmės susijęs su palaido šuns veiksmais sukeliant padarinius M. M., todėl aplinkybės, kodėl šuo buvo palaidas, nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingos įtakos neturi, nes D. K. bet kokiu atveju turėjo užtikrinti, kad vedžiojant šunį, bus laikomasi imperatyvių augintinio laikymo ir vedžiojimo reikalavimų, už kurių įgyvendinimą yra atsakingas išimtinai, tik gyvūno savininkas.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu neigė, jog jo šuo, pribėgęs prie M. M., pastūmė ją letenomis ties krūtine, po ko ji nugriuvo ant žemės, kadangi kaltinamojo manymu ant nukentėjusiosios striukės nebuvo jokių žymių, o jei jo šuo būtų pribėgęs jai už nugaros ir pastūmęs ją, ji nukristų kūno priekiu ant šaligatvio, tuo tarpu jis priėjęs, prie jos, pamatė ją gulinčią ant nugaros. Teisiamojo posėdžio metu, D. K. sutiko, jog nukentėjusioji galėjo išsigąsti jo šuns ir dėl to nugriūti. Visgi šios aplinkybės yra grindžiamos vien tik D. K. įsitikinimu, jog jo šuniui toks elgesys nėra būdingas.

Išanalizavus baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, darytina išvada, kad nebuvo užfiksuota asmenų, mačiusių patį nukentėjusiosios sužalojimo momentą, tačiau pabrėžtina, jog prieš nugriūnant nukentėjusiajai nei kaltinamasis, nei su juo kartu buvusi mama Ž. K., nematė šuns veiksmų, kai šis užbėgo už namo kampo. D. K. teigė, jog atbėgo paskui šunį už pastato kampo po 15 sekundžių. Nukentėjusioji M. M. nuosekliai viso proceso metu teigė, kad ją pargriovė būtent kaltinamojo šuo. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad išgirdusi šuns lojimą atsisuko ir pamatė, kad labai dideliu greičiu atbėga šuo. Šuo šoko ant jos snukiu ir letenom į krutinę, ir pastūmęs pargriovė. Griuvo ant kairio šono. Po ko, labai susižeidė kairę ranką, kuri iš karto patino.

Nukentėjusios dukra L. F. įvykio aplinkybių nematė, tačiau nurodė, jog iš M. M. pasakojimo žino, jog kaltinamasis sakė M. M., kad ji pati nugriuvo, M. M. prašė kaltinamojo kontaktų, kad vėliau galėtų su juo susisiekti. Taip pat, nukentėjusioji D. K. sakė, kad nori kviesti policiją. Po šių žodžių kaltinamasis tiesiog paėmė šunį ir, akivaizdžiai susierzinęs, pasišalino iš įvykio vietos kartu su savo mama. M. M. pasakojo, kad išeinant taku iš namo teritorijos, iš už nugaros atbėgo šuo. Detalių apie tai kaip šuo užšoko, neužfiksavo. Liudytoja patvirtino, jog žymių, kad buvo šuns užpuolimas, nematė, kadangi buvo žiema, mamos striukę po griuvimo plovė skalbimo mašinoje, kadangi ji buvo ant žemės. Apžiūrėjus teismui pateiktą nuotrauką (1 t., b. l. 9), kurioje kaltinamasis su pavadėliu veda šunį matyti, jog kelio danga yra sausa, todėl kaltinamojo šuniui užšokus su letenomis ant M. M. iš esmės ir negalėjo matytis letenų žymių ant striukės, taip pat nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusioji galėjo nugriūti pati išsigandusi šuns ar paslydusi. Teismas pažymi, jog liudytojos L. F. nurodytos aplinkybės, jog šuo užšoko nukentėjusiajai ant nugaros iš esmės nulemtos to, jog liudytoja įvykio aplinkybių nematė ir apie įvykį sužinojo iš nukentėjusiosios pasakojimų. M. M. pranešus apie įvykį, ši buvo streso būsenoje ir susijaudinusi, dėl ko, kaip nurodė pati liudytoja, galėjo neužfiksuoti detalių, kokiu būdu šuo užšoko ant mamos. Visgi aplinkybė, kad įvykio nemačiusi ir tik apie jį iš nukentėjusiosios girdėjusi liudytoja nurodė, kad šuo M. M. šoko ant nugaros, nepaneigia nukentėjusiosios jau aptartų parodymų patikimumo ir nuoseklumo, kad šuns kontaktas su ja įvyko jai atsisukus į atbėgantį šunį ir stovint priekiu.

Įvykio mechanizmą nukentėjusioji patvirtino ir atliekant parodymų patikrinimo vietoje procesinį veiksmą, o jos pozicija užfiksuota parodymų patikrinimo vietoje protokole ir pateiktoje fotolentelėje. Iš parodymų patikrinimo vietoje metu darytų nuotraukų matyti, kad nukentėjusioji dešinę puse ėjo šaligatviu esančiu prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), užsisukusi nugara nuo daugiabučio. Išgirdusi lojimą ji atsisuko kūno priekiu pastebėjo be pavadėlio bei bėgantį iš daugiabučio pusės šunį, kuris judėjo tiesiai link jos. Šuo pribėgęs, priekinėmis letenomis ir snukiu ją vieną kartą stumtelėjo ties krūtine, dėl ko ji pargriuvo ant šaligatvio plytelių, kairiąja kūno puse, o iš nukentėjusios parodyto griuvimo mechanizmo matyti, jog visu kūno svoriu ji nugriuvo kaire ranka, kas iš esmės ir atitinka užfiksuoto sveikatos sutrikdymo lokaciją.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog šuns veislė yra belgų aviganis, jis yra kaltinamajam iki kelių ir sveria 20 kg. Taigi atsižvelgiant į nurodytą D. K. šuns veislę ir kūno masę ir įvertinus garbų nukentėjusios amžių bei kūno sudėjimą teismas neturi pagrindo abejoti, jog greitai bėgdamas šuo sverdamas 20 kg užšokęs ir letenomis bei snukiu pastūmęs nukentėjusiąją, galėjo ją pargriauti ant žemės.

Nukentėjusiosios griuvimas, nulėmė kaltinime nurodytą sveikatos sutrikdymą bei fizinį skausmą, o tai patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). M. M. nustatytas kairio stipinkaulio apatinės dalies lūžis, labiausiai tikėtina padarytas nugriuvus ant ištiestos kairės rankos, prieš patenkant į VŠĮ (duomenys neskelbtini) 2024 m. lapkričio 19 d. galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2024 m. lapkričio 19 d.) ir būdu. Neatmetama galimybė, kad dėl nustatyto sužalojimo M. M. galėjo jausti fizinį skausmą.

Iš aptartų įrodymų teismas daro išvadą, kad D. K. būdamas šuns savininku ir laikytoju, neužtikrino, kad šuo nekeltų grėsmės kitų žmonių sveikatai ar gyvybei, vedžiodamas šunį nesilaikė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. B1-336 patvirtintų „Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietose tvarkos aprašo“ 4.3 punkto ir 39 punkto reikalavimų, ko pasėkoje dėl netinkamos šuns vedžiojimo praktikos, nesukontroliavus augintinio elgesio, dėl paleisto nuo pavadžio šuns elgesio nukentėjusiajai M. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas. Tarp D. K. veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys.

Iš aukščiau išdėstytų įrodymų visumos matyti, kad D. K. veikė neatsargia kaltės forma dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikalstamas nerūpestingumas pasireiškė tuo, jog D. K. nenumatė, kad jo šuo paleistas nuo pavadėlio gali pabėgti ir užšokdamas ant žmogaus jį pargriauti bei sužaloti, nors atsižvelgęs į šuns veislės specifiką, aktyvumą ir ankstesnį elgesį, įvertinęs tai, kad šuo, nepaisant dresūros, jo kartais neklauso, galėjo ir privalėjo tai numatyti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. K. 2024 m. lapkričio 19 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu (duomenys neskelbtini) , pažeisdamas 1997 m. lapkričio 6 d. Nr. VIII-500 „Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo“ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto (gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui) reikalavimus, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. B1-336 patvirtintų „Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietose tvarkos aprašo“ 4.3 punkto (gyvūnų laikytojai turi užtikrinti, kad viešojoje vietoje jų vedami, nešami ar kitaip naudojami gyvūnai nekels grėsmės kitiems asmenims, gyvūnams, jų sveikatai, gyvybei ir asmenų, valstybės ar savivaldybių turtui) reikalavimus, 39 punkto (šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo) reikalavimus, paleido savo šunį nuo pavadėlio, dėl ko šuo, pribėgęs prie M. M., pastūmė ją letenomis ties krūtine, ko pasėkoje ji nugriuvo ant žemės, dėl ko M. M. buvo sukeltas fizinis skausmas bei kairio stipinkaulio apatinės dalies lūžis, vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 139 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 61 straipsnyje pateiktomis bausmės skyrimo taisyklėmis.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. K. padarė vieną neatsargią baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

D. K. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. D. K. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, nuosprendžio priėmimo dienai yra teistas už nusikalstamas veikas žmonių sveikatai, viešajai tvarkai, transporto eismo saugumui, disponavimą narkotinėmis medžiagomis (2 t., b. l. 64-67). Baustas administracine tvarka už pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymą, pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, finansinės ataskaitos rinkinio nepateikimą, Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos (2 t., b. l. 56-63), dirba. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis buvo gydytas psichiatrinėse ligoninėse.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti – už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, D. K. paskyrus antrą pagal griežtumą sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas viršijantis sankcijoje numatytą šios rūšies bausmės minimumą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktą, už neatsargų nusikaltimą bauda nustatoma nuo 20 MGL (1000 Eur) iki 750 MGL (37 500 Eur) dydžio. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam nėra pagrindo skirti viešųjų darbų bausmės atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, ši bausmės rūšis būtų per švelni valstybės reakcija į padarytą nusikalstamą veiką. Teismo vertinimu baudos bausmė padarys kaltinamajam reikšmingą įtaką, turės pakankamą prevencinį poveikį, privers jį keistis teigiama linkme. Griežtesnių bausmių skyrimas D. K., atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę ir padarytos veikos pavojingumą, būtų per griežta valstybės reakcija ir užtikrintų vien tik nubaudimo principo įgyvendinimą. Taigi už BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą D. K. skirtina 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda. Teismo vertinimu, pagal D. K. asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes, būtent tokia bausmė ir būtent tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Iš „Liteko” duomenų matyti, kad D. K. atžvilgiu yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. nuosprendis, kuriuo jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė paskiriant įpareigojimus: 1) pirmus tris bausmės vykdymo mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose; 2) visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį, o taip pat paskirta ir 80 MGL (4000 Eur) bauda.

Dėl BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatų, teismų praktikoje nurodyta, kad kai priėmus nuosprendį (ar kelis) nustatoma, jog asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, 2A-7-3/2014, 2A-6-495/2022 ir kt.).

Kadangi šiame nuosprendyje analizuojama nusikalstama veika padaryta iki ankstesnio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. nuosprendžio priėmimo, bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio taisyklėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. ir šiuo nuosprendžiu D. K. paskirtos bausmės bendrinamos visiško sudėjimo būdu. Prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. paskirtos 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės ir 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudos bausmės pridedant visą šiuo nuosprendžiu paskirtą 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą ir D. K. skirtina subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paliekant įpareigojimus: 1) pirmus tris bausmės vykdymo mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose; 2) visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį) ir 180 MGL (9000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinę subendrintą bausmę įskaitytina pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. nuosprendį atlikta ir įskaityta bausmės dalis.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, kaltinamojo asmenybę ir finansinę padėtį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 8 mėnesių – savanorišką baudos sumokėjimo terminą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

V. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai

- M. M. pateikė 5 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei ir 360,04 Eur turtinei žalai atlyginti;

- Vilniaus teritorinė ligonių kasa (toliau Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Nuo 2025 m. liepos 1 d. Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos sujungtos į vieną juridinį asmenį)) pateikė 155,97 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, dėl M. M. gydymo išlaidų ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytos turtinės žalos.

Valstybinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje nurodytas turtinės žalos dydis atitinka Valstybinės ligonių kasos patirtas išlaidas, civilinis ieškovas pateikė padarytą žalą patvirtinančius dokumentus (1 t., b. l. 59). Teismas konstatuoja, kad Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp kaltinamojo veiksmų ir civilinio ieškovo patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys (dėl patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nukentėjusiajai buvo būtinas gydymas), todėl civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir civiliniam ieškovui minėta 155,97 Eur suma bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi – 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, priteistina iš kaltinamojo D. K.

Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji M. M. patyrė turtinio pobūdžio išlaidų, viso 360,04 Eur sumai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. M. nustatytas kairio stipinkaulio apatinės dalies lūžis. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Byloje nustatyta, kad sužalojimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo padaryta neatsargia veika. Taigi nukentėjusiosios M. M. gydymas ir jos sveikatos atstatymas gali būti sietinas su patirtomis išlaidomis, kurios gali būti atlyginamos. Visgi nukentėjusiosios M. M. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo visa apimtimi tenkinti nėra pagrindo, kadangi kai kurios nurodomos išlaidos tam tikriems pirkiniams yra nepagrįstos arba nesusiję su sveikatos atstatymui reikalingomis išlaidomis arba nėra pateikta išlaidas patvirtinančių dokumentų.

Nukentėjusioji teismui pateikė turtinės žalos skaičiavimo lentelę ir kvitus, iš kurių matyti jog laikotarpiu po įvykio buvo įsigyti medikamentai, reabilitacijos procedūros, nukentėjusioji patyrė kelionės išlaidas, buvo įgytos prekės, kurios nukentėjusiosios manymu buvo būtinos jos sveikatos atstatymui. Priede Nr. 1 yra pateikta kelionės iš (duomenys neskelbtini) ligoninės stovėjimo aikštelės į (duomenys neskelbtini) ligoninę kelionės išlaidos, iš sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kelionės nukentėjusioji patyrė 5,70 Eur išlaidų ((paslaugą apmokėjo nukentėjusiosios dukra). Nukentėjusiosios turtinės žalos skaičiavimo lentelėje nurodyta, kad prieduose nuo Nr. 3 iki Nr. 10 yra pateiktos kelionės į polikliniką bei reabilitaciją išlaidos. Nors pateiktuose prieduose yra matomos tik vykusios reabilitacijos procedūros ir nukentėjusioji nepateikė kelionės išlaidas patvirtinančių duomenų, o būtent lentelėje nurodytų Vilniečio kortelės pildymo išlaidų, teismas neturi pagrindo abejoti, kad vykdama į nurodytas procedūras nukentėjusioji patyrė lentelėje nurodytas kelionės išlaidas. Nurodytos išlaidos kelionės išlaidoms į gydymo įstaigas ir Vilniečio kortelės pildymui (55,96 Eur) yra logiškos, nėra pernelyg didelės ir neproporcingos, todėl priteistinos .

Prieduose yra pateiktos vaistų pirkimo išlaidos: Nr. 16 – (duomenys neskelbtini) (nuo skausmo), 8,99 Eur vertės, Nr. 19 – (duomenys neskelbtini) (nuo (duomenys neskelbtini)) 2,49 Eur vertės, Nr. 20 (duomenys neskelbtini) (nuo (duomenys neskelbtini)) 5,81 Eur vertės, Nr. 24 (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) 13,99 Eur, Nr. 26 – (duomenys neskelbtini) (nuo (duomenys neskelbtini)) 5,81 Eur, (duomenys neskelbtini) (skirtas (duomenys neskelbtini)) 7,20 Eur, Nr. 28 - (duomenys neskelbtini) 14,40 Eur, Nr. 29 – (duomenys neskelbtini) 2,17 Eur, (duomenys neskelbtini) 5,81 Eur. Minėtos medikamentų išlaidos, išskyrus išlaidas (duomenys neskelbtini) vaistams yra tiesiogiai susijusios su rankos lūžio gydymu ir skausmo mažinimu, po įvykio sutrikusio miego atstatymu. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje pažymėjo, jog po nagrinėjamo įvykio jai suprastėjo miego kokybė, todėl ji vartojo medikamentus, todėl ankščiau minėtos vaistų išlaidos yra pagrįstos. Atkreiptinas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) yra preparatas (duomenys neskelbtini), todėl išlaidos dėl šių vaistų įsigijimo niekaip negali būti laikomos susiję su M. M. patirtų sužalojimų gydymu.

Prieduose Nr. 18 ir Nr. 30 yra pateiktos (duomenys neskelbtini) procedūros ir (duomenys neskelbtini) procedūrų apmokėjimo išlaidas patvirtinantys kvitai. Už (duomenys neskelbtini) procedūras nukentėjusioji patyrė 40 Eur išlaidas, už (duomenys neskelbtini) procedūras taip pat 40 Eur išlaidas. Iš civilinio ieškinio priedo Nr. 14 VšĮ (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašyme matyti, jog M. M. skirtas (duomenys neskelbtini). Taigi M. M. ankščiau minėtos procedūros buvo būtinos rankos gijimui ir buvo tiesiogiai susijusios su nusikalstamos veikos metu sukeltų sveikatos padarinių atstatymu.

Be to, pareiškėja dėl įvykio vietoje apgadintos avalynės kreipėsi į avalynės taisyklą ir pateikti du apmokėjimo kvitai Nr. 22 (12 Eur) ir Nr. 31 (20 Eur). Priede Nr. 22 matyti, jog avalynę M. M. galėjo atsiimti balandžio 18 d., o priede Nr. 31 pateiktame kvite matyti, jog avalynę nukentėjusioji galėjo atsiimti liepos 25 d., taigi šie avalynės taisymo atvejai laiko atžvilgiu yra pernelyg nutolę nuo nagrinėjamo įvykio ir negali būti laikomi susiję priežastiniu ryšiu, todėl išlaidos už batų taisymą nelaikytinos pagrįstomis ir su įvykiu susijusiomis išlaidomis.

Civilinio ieškinio prieduose Nr. 17, 21, 23, 25, 27 kvituose pateiktos išlaidos nėra susijusios su nagrinėjamo atvejo sukeltais padariniais priežastiniu ryšiu arba nėra pagrįstos. Antai priede Nr. 17 yra pateiktos kumštinių pirštinių nuotraukos tačiau, nėra pateikti kvitai patvirtinantis pirkimo išlaidas (arba medžiagų išlaidas šių pirštinių mezgimui), priede Nr. 21 yra pateiktos tepalo (duomenys neskelbtini), nagrinėjamas įvykis yra susijęs su nukentėjusiosios rankos sužalojimu, visgi nenustatyta, jog nukentėjusioji patyrė kojų, o būtent kulnų sužalojimus. Priede Nr. 23 yra pateiktos prekės, kurios nukentėjusios vertinimu buvo būtinos peties ir rankos stiprinimui, visgi iš pateikto kvito matyti, jog buvo pirkta (duomenys neskelbtini) (8 Eur vertės), (duomenys neskelbtini) 2,5 kg 2 vnt. ((duomenys neskelbtini)) (12 Eur vertės), (duomenys neskelbtini) (7 Eur vertės), (duomenys neskelbtini) (10 Eur vertės), taigi paskutinių dvejų prekių nėra galimybės identifikuoti, todėl teismas šių prekių pirkimo pagrįstumo negali vertinti, o (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju yra susijusios su rankos raumenų mankšta, todėl yra pagrįstos. Priede Nr. 25 yra pateikti medikamentai, kurie yra susiję su (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), skirtas palaikyti (duomenys neskelbtini), priede Nr. 27 yra pateiktos vaisto (duomenys neskelbtini) pirkimo išlaidos, pažymėtina, jog šis vaistas yra skirtas sergant (duomenys neskelbtini), todėl šios išlaidos nėra priežastiniu ryšiu susijusios su nagrinėjama veika ir ja sukeltais sveikatos padariniais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusioji M. M. iš viso patyrė 205,20 Eur turtinės žalos, kuri priteistina iš kaltinamojo D. K.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei susiformavusia teismų praktika. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Pažymėtina, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. K. savo veiksmais neatsargia kaltės forma nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. M. sveikatą. Teismas neturi pagrindo abejoti byloje esančiais duomenimis apie M. M. lankymąsi gydymo įstaigose, reabilitacijos procedūrų atlikimą ir vaistų vartojimą. Taip pat nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos M. M. patirti sužalojimai nukentėjusiajai sukėlė skausmą tiek nagrinėjamo įvykio metu, tiek po paties įvykio, taip pat diskomfortą, kartu tam tikrus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, nepatogumus. Reikšminga ir tai, kad M. M. jaučia neigiamas pasekmes iki šiol, jos teigimu rankos funkcionalumas pilnai neatsistatė. Po įvykio kelis kartus matė kaltinamąjį su šuniu vaikštantį be pavadėlio, todėl jaučia nuolatinę baimę ir stresą dėl galimo pakartotino atvejo. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis dėl šio įvykio patyrė reikšmingus fizinius ir dvasinius nepatogumus, dėl kurių gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, yra pablogėjusi dėl skausmų bei gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, teismas įvertina byloje įrodytų kaltinamojo teisės aktų nesilaikymo pasekmes, kaltinamojo šuns veiksmų prieš nukentėjusiąją pobūdį ir intensyvumą. Be to, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems dėl neatsargumo padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, tačiau dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 800 Eur iki 7000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-275-689/2019 (dešinio žastikaulio priekinis išnirimas, priteista 2000 Eur); Kauno apygardos teismo bylos Nr. 1A-518-813/2020 (kairio alkūnkaulio ir stipinkaulio lūžį su dislokacija tipinėje vietoje, taip pat minkštųjų galvos audinių sumušimas kairio smilkinio srityje, priteista 1000 Eur) Nr. 1A-419-594/2020 (kairio riešo laivakaulio lūžimas, priteista 800 Eur), Nr. 1A-574-634/2021 (kastinė dešinės blauzdos žaizda su dešinės blauzdos dvilypio raumens pažeidimu, odos nubrozdinimus dešinėje blauzdoje, priteista 2000 Eur) Nr. 1A-49-928/2023 (kairės čiurnos šoninio ir vidinio kulkšnelio lūžimas, priteista 7 000 Eur); Vilniaus apygardos teismo bylos Nr. 1A-128-988/2024 (dešinės plaštakos IV-o piršto galinio pirštakaulio atviras skeveldrinis lūžimas, priteista 1 400 Eur), Nr. 1A-139-908/2023 (uždaras dešinės kojos blauzdikaulio tolimojo galo dalies lūžis su šeivikaulio lūžiu su aplinkine poodine kraujosruva, priteista 3 500 Eur) Nr. 1A-404-574/2023 (muštinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje, kairės akiduobės apatinės ir šoninės sienelių bei kairio žandinio ančio (sinuso) sienelių lūžis, priteista 3000 Eur), Nr. 1A-472-929/2023 (daugybinės kąstines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, dešinės alkūnės srityje, dešinėje blauzdoje, dešiniame sėdmenyje, plaštakose, dešinėje šlaunyje, kas komplikavosi dešinės blauzdos žaizdos infekciją, priteista 5 000 Eur), Panevėžio apygardos teismo byla Nr. 1A-80-491/2023 (veido sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu viršutinės lūpos srityje, abiejų akių apatinių vokų srityse, viršutinio dešinės pusės 7-o danties lūžiu, odos nubrozdinimu nosies srityje, nosies kaulų lūžiu bei poodine kraujosruva dešiniame žaste, kaklo raiščių patempimu, priteista 1000 Eur ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos); Šiaulių apygardos teismo byla Nr. 1A-38-300/2022 (kąstinė žaizda kairiame žaste ir odos nubrozdinimai (įbrėžimai) krūtinės ląstos kairėje pusėje su aplinkine poodine kraujosruva krūtinės ląstos kairės pusės – kairio žasto srityje, priteista 7 000 Eur).

Bylose dėl rankos sužalojimų, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl neatsargumo priteisiamos neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 350 Eur iki 2500 Eur. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-414-468/2025 (kairės plaštakos 4-ojo piršto distalinės falangos lūžis, priteista 1000 Eur); Nr. 1A-377-497/2023 (kairės plaštakos I-o piršto žaizdas su pamatinio pirštakaulio lūžis, priteista 1630 Eur); Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-396-634/2021 (kairės rankos riešo lūžis, priteista 1500 Eur), Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-289-462/2019 (dešinio žastikaulio galvutės priekinis išnirimas su masyviu rotatorių plyšimu, sąnario artroze, kairės plaštakos I piršto galinio pirštkaulio pamato sąnarinio lūžiu, priteista 2 500 Eur), Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-200-485/2017 (dešinės rankos plaštakos laivakaulio lūžis, priteista 350 Eur). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, kaltinamojo finansinę padėtį (jauno amžiaus, dirbantis, nepateikė duomenų dėl turimų finansinių sunkumų), formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju civiliniu ieškiniu prašoma atlyginti neturtinės žalos suma yra per didelė ir neproporcinga nei padarytai veikai, nei kilusiems padariniams ar liekamiesiems reiškiniams. Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl įvertinus tai, kas paminėta, bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas laiko, kad šiuo atveju teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus atitiks 1750 Eur neturtinės žalos priteisimas. Vien nukentėjusiosios prašomas priteisti neturtinės žalos dydis teismui nėra privalomas.

Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir jai iš kaltinamojo D. K. priteisiama 205,20 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1750 Eur neturtinės žalos atlyginimo (viso 1955,20 Eur).

D. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 81-82) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Proceso išlaidų, daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. K. (D. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės apribojimo ir baudos bausmėmis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. paskirtos 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės ir 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudos bausmės pridedant visą šiuo nuosprendžiu paskirtą 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą ir D. K. skirti subendrintą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paliekant įpareigojimus: 1) pirmus tris bausmės vykdymo mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose; 2) visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį ir 180 MGL (9000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bei įskaitytos bausmės dalis.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visa apimtimi ir civilinei ieškovei iš D. K. priteisti 155,97 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų, už priteistą sumą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios M. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš D. K. priteisti jai 205,20 Eur turtinės ir 1750 neturtinės žalos atlyginimo, viso 1955,20 Eur.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

- vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 8 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

- Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už“ (nurodyti bylos numerį 1-2962-1202/2025);

- sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

- laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

- jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

- jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.