- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-05
- Bylos Nr.
- 1A-472-929/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32543-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
- Nukentėjusysis
- R. P.
- Advokatai
- Eglė Latauskienė, Aleksandra Filipavičiūtė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. C. gynėjos advokatės Eglės Latauskienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. C. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 139 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, R. C. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 50 penkiasdešimt valandų trukmės nemokami darbai sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Nukentėjusiosios R. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš R. C. civilinės ieškovės naudai priteista 182,14 eurų turtinei žalai atlyginti, 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, taip pat 1 300 eurų patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. C. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 139 straipsnio 1 dalį dėl to, kad dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: jis būdamas atsakingas už jam patikėtus du Vakarų Sibiro laikos veislės šunis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (2012 m. spalio 3 d. Nr. XI-2271 redakcija su pakeitimais) 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus (Gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui) bei Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 9-940 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje taisyklės“ I skyriaus 11 punkto reikalavimus (Gyvūnų savininkas ar atsakingas asmuo privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų), II skyriaus 22.6 punkto reikalavimus (Atviroje savininko valdoje, sodininkų bendrijų atviruose soduose gyvūnai laikomi uždaryti aplinkiniams žmonėms ir gyvūnams saugiuose ne žemesniuose kaip 2 m aukščio voljeruose.), 2022 m. liepos 15 d. elgdamasis neatsargiai neužtikrino, kad jam priklausantys šunys būtų uždaryti voljere jo valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), o šunis paleido laisvai lakstyti atviroje teritorijoje, dėl to 2022 m. liepos 15 d. apie 10 val. 4 min. R. P. būnant savo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, R. C. priklausantys šunys pribėgo prie R. P. ir ją užpuolė bei apkandžiojo, padarydami nukentėjusiajai R. P. daugybines kąstines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, dešinės alkūnės srityje, dešinėje blauzdoje, dešiniame sėdmenyje, plaštakose, dešinėje šlaunyje, kas komplikavosi dešinės blauzdos žaizdos infekcija, t. y. buvo nesunkiai sutrikdyta R. P. sveikata.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. C. gynėja advokatė Eglė Latauskienė prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. birželio 22 d. nuosprendį ir R. P. priteistos neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimą išdėstyti dalimis dvejų metų laikotarpiui.
2.1. Skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl priteisto civilinio ieškinio, tai yra dėl 182,14 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalų atlyginimo, bei 1 300 Eur nukentėjusiosios R. P. patirtų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo termino išdėstymo konkrečiam laikotarpiui. Apeliantės nuomone, tik dėl šių trūkumų nuosprendis yra nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė įstatymą, kaip pavyzdį nurodo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 284 straipsnį.
2.2. Toliau skunde apeliantė analizuoja kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad teismui suteikta teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti, siekiant užtikrinti socialinį teisingumą. Apeliantė skunde nurodo, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. C. pirmosios instancijos teismo procese prašė priteistą civilinio ieškinio sumą ir bylinėjimosi išlaidas išdėstyti 24 mėnesių terminui ir nurodė visas faktines aplinkybes, patvirtinančias jo turtinę padėtį. Apeliaciniame skunde yra nurodomos šios aplinkybės, kad nors R. C. turi nekilnojimo turto, tačiau šis turtas yra areštuotas, be to, jis išlaiko savo studentą sūnų bei sergančią motiną. Taip pat skunde nurodoma, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. C. deda maksimalias pastangas atlyginti padarytą žalą, pradėjo ieškoti papildomų pajamų šaltinių, užsiima individualia veikla.
2.3. Apeliantės nuomone, šiuo metu taikomų turtinio pobūdžio sankcijų keliami ribojimai užkirstų kelią nukentėjusiajai gauti jai priteistos žalos ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pastarąjį išieškant priverstinai, todėl teisingiausia ir protingiausia pirmumą teikti savanoriškam nusikalstama veika padarytos žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, tokiu būdu sudarant galimybę nukentėjusiajai realiai per teismo nustatytą terminą (24 mėn.) gauti žalos atlyginimą. Todėl, apeliantės nuomone, egzistuoja visi teisiniai ir faktiniai pagrindai apeliacinį skundą tenkinti ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Atsiliepimas
3. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. P. atstovės advokatės Aleksandros Filipavičiutės – Komar atsiliepime prašoma netenkinti apeliacinio skundo bei priteisti iš R. C. civilinės ieškovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3.1. Civilinės ieškovės atstovė nesutinka su, jos nuomone, deklaratyviais ir jokiais įrodymais nepagrįstais apeliantės teiginiais, kad R. C. turtinė padėtis yra bloga, jis negauna pajamų, priteistos sumos negalėtų būti išieškotos vykdymo procese. Skunde apeliantė nurodo, kad visas R. C. priklausantis ir jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas nuo 2017 m. yra areštuotas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl R. C. ir jo sutuoktinės santuokos nutraukimo (bylos proceso Nr. 2-68-3-42339-2016-9). Tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui R. C. nepateikė visiškai jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų ir net nedetalizavo kokia gi Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir kokia jų apimtis.
3.2. Iš pateikiamų VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad R. C. ir jo sutuoktinei R. C. yra priklausančio nekilnojimo turto, dėl kurio yra iškelta civilinė byla, tačiau nėra pažymėta, kad turtui yra taikomas areštas. Taip pat atstovė pateikia VĮ „Registrų centras“ Turto arešto aktų registro išrašo Duomenų santrauką, iš kurios matyti, kad Turto arešto registre nėra duomenų pagal nurodytus paieškos kriterijus. Atstovės teigimu, priešingai nei nurodo apeliantė, R. C. priklausantis nekilnojamasis turtas nėra areštuotas, todėl vykdymo procese į šį turtą gali būti nukreiptas civilinės ieškovės priteistos žalos ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimas.
3.3. R. C. nuo 2023 m. birželio 13 d pradėjo vykdyti tokias individualias veiklas, kaip poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo veiklą bei poilsinių transporto priemonių, priekabų aikštelių ir stovyklaviečių veiklą. Civilinė ieškovė patvirtina, kad R. C. priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), šią vasarą yra aktyviai nuomojamas, kadangi yra R. C. kaimynė, todėl šios aplinkybės jai yra žinomos. Be to, apeliantė nepateikia jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad R. C. nedisponuoja iš jo priteista pinigų suma. Apeliantė neįrodė, kad R. C. pilnamečiui sūnui apskritai yra reikalingas tėvų išlaikymas, kokios jo sūnaus pajamos, nepateikė įrodymų, kad prie sūnaus išlaikymo neprisideda vaiko mama ir pan.
3.4. Atsiliepime taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad R. C. pozicija dėl galimybės atlyginti civilinės ieškovės patirtas išlaidas pasikeitė bylos nagrinėjimo metu, kai šalims nepavyko pasiekti susitarimo dėl civilinės ieškovės patirtos žalos atlyginimo dydžio. Dėl to yra pagrindas abejoti R. C. sąžiningumu ir siekiu kuo greičiau sumokėti priteistą bendrą 6 300 Eur sumą.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas R. C., jo gynėja ir prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto R. C. gynėja neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių tinkamumo bei priteisto civilinio ieškinio ir bylinėjimo išlaidų dydžių. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl iš R. C. nukentėjusiajai priteistos žalos ir proceso išlaidų sumokėjimo termino, tai yra apeliaciniu skundu prašoma jį išdėstyti dvejiems metams. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
6. BPK 113 straipsnis numato, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti tokį sprendimą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji pagerės ateityje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, teismui suteikta teise nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-495/2004, Nr. 3K-7-61/2011).
7. Iš byloje esančių duomenų, kuriuos įvertino ir nuosprendį priėmęs teismas, matyti, kad R. C. yra bedarbis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje. Nors įvertinęs šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jų pakanka daryti išvadai, jog R. C. finansinė padėtis iš tiesų nėra gera, vis tik iš jo priteistų turtinių prievolių įvykdymo termino neišdėstė. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas R. C. deda maksimalias pastangas atlyginti padarytą žalą, tai yra ieško papildomų pajamų šaltinių, užsiimti individualia veikla (past. – kaimo turizmo sodybos, kuri nuosavybės teise priklauso jam ir R. C., nuoma), tačiau iš gaunamų lėšų jis turi išlaikyti ne tik save, bet ir studentą sūnų bei sergančią motiną. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju skundo argumentai ir byloje esantys duomenys patvirtina, kad atlyginti priteistas sumas iš karto R. C. neturi galimybės, todėl, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, tikslinga mokėjimo terminą išdėstyti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad R. C. turi turto: žemės sklypą bei transporto priemonę. Šis turtas, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, nėra areštuotas, todėl vykdymo procese į šį turtą gali būti nukreiptas civilinės ieškovės priteistos žalos ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimas. Iš tiesų teisėjų kolegija sutinka su šiais atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais pastebėjimais, kadangi iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO pateikiamų duomenų matyti, kad nors šiuo metu tebevyksta santuokos nutraukimo procesas tarp R. C. ir jo žmonos vis tik šioje byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam abiejų sutuoktinių turtui dar 2022 m. spalio 12 -13 d. teismo sprendimais buvo panaikintos. Taigi, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, R. C. turtas šiuo metu nėra areštuotas. Kita vertus, nekilnojamasis turtas yra R. C. pragyvenimo šaltinis, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamu atveju būtų neteisinga vykdymo procese civilinės ieškovės priteistos žalos ir bylinėjimosi išlaidų padengimą nukreipti į minėtą turtą. Be to, minėto turto realizavimo priverstine tvarka procedūros užtruktų, o tai negarantuotų operatyvaus žalos atlyginimo nukentėjusiajai.
8. Vertinant ir siekiant užtikrinti tiek nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens, tiek ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad R. C. į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog jis nevengia mokėti priteistų turtinių prievolių. Iš 2023 m. gegužės 2 d., 2023 m. birželio 1 d., 2023 m. liepos 17 d. 2023 m. rugpjūčio 30 d. 2023 m. rugsėjo 12 d. Swedbank mokėjimo nurodymų matyti, kad R. C. nukentėjusiajai jau yra sumokėjęs 620 Eur. Kaip matyti, pavedimai atliekama kas mėnesį. Teisėjų kolegija, įvertinus R. C. turtinę padėtį bei jo pasiryžimą savanoriškai atlyginti žalą bei priteistasis bylinėjimosi išlaidas, sprendžia, jog nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio vykdymo išdėstymas nukentėjusiosios teisėtų lūkesčių gauti žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą kuo greičiau, o taip pat teisingumo bei proporcingumo principų reikalavimų nepažeis. Kita vertus, patenkinus apeliacinį skundą pilnoje apimtyje, tai yra nustačius dvejų metų civiliniam ieškiniui bei bylinėjimosi išlaidoms atlyginti skirtą terminą, manytina, būtų pažeista nukentėjusiosios teisė gauti žalos atlyginimą per įmanomai trumpiausią laiką. Atsižvelgiant į tai, tiek priteistos žalos, tiek bylinėjimosi išlaidų atlyginimo terminas išdėstytinas ne dvejų, o vienerių metų laikotarpiui, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nustatant, kad vienuolika mėnesių iki einamo mėnesio 10 d. R. C. nukentėjusiajai turi sumokėti (grynais arba bankiniu pavedimu) 540 Eur, o paskutinįjį dvyliktąjį mėnesį iki 10 d. – 542,14 Eur.
9. Advokatė Aleksandra Filipavičiutė – Komar nukentėjusios R. P. vardu prašo priteisti iš R. C. turėtas atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas – iš viso 726 Eur. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012). Atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų. Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą padavė atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. C. gynėja ir šis skundas yra tenkinamas iš dalies. Apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai liečiantys nukentėjusiosios interesus byloje, todėl ji kreipėsi į advokatę teisinės pagalbos, surašant atsiliepimą. Nors nukentėjusiosios atstovė pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinantį mokėjimo nurodymą, vis dėlto pagal teismų praktiką, nukentėjusiojo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rezultatą byloje, tai yra, kad apeliacinis skundas yra tenkintas iš dalies, sprendžia, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, todėl mažintina, tai yra iki 200 Eur. Būtent tokios išlaidos pripažintinos protingomis, pagrįstomis bei turi būti atlygintos (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. C. gynėjos advokatės Eglės Latauskienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. birželio 22 d. nuosprendį ir iš R. C. nukentėjusiajai R. P. priteisto civilinio ieškinio (182,14 Eur turtinės žalos, 5 000 Eur neturtinės žalos) bei 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo terminą išdėstyti 1 (vieneriems) metams, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nustatant, kad vienuolika mėnesių iki einamo mėnesio 10 d. R. C. nukentėjusiajai R. P. turi sumokėti (grynais arba bankiniu pavedimu) 540 Eur, o paskutinįjį dvyliktąjį mėnesį iki 10 d. – 542,14 Eur.
Priteisti iš R. C. nukentėjusiajai R. P. 200 (du šimtus) eurų advokatės, kuri dalyvavo apeliacinėje instancijoje kaip nukentėjusiosios atstovė, paslaugoms apmokėti.
Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.