Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Algirdo Gapučio ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios B. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo B. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 39 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės esant lengvinančių aplinkybių, ir ši baudžiamoji byla jam buvo nutraukta.

Iš B. K. nukentėjusiajai B. M. buvo priteista 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už šią priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dėl neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo. Nukentėjusiosios B. M. civilinis ieškinys dėl 620 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš B. K. buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. B. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2022 m. gegužės 27 d. apie 13.30 val., vairuodamas dviratį, važiuodamas pėsčiųjų taku (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 57 punkto reikalavimus, numatančius, kad važiuodamas pėsčiųjų ir dviračių taku, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui, paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, buvo neatsargus, važiuodamas kairiąja pėsčiųjų tako puse ir iš kairės pusės apvažiuodamas taku ta pačia kryptimi ėjusią pėsčiąją B. M. su vaikštyne, nepaliko saugaus tarpo ir nuslydus dviračio ratui nuo pėsčiųjų tako bortelio, griūdamas ją kliudė ir partrenkė, padarydamas B. M. veido sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu viršutinės lūpos srityje, abiejų akių apatinių vokų srityse, viršutinio dešinės pusės 7-o danties lūžiu, odos nubrozdinimu nosies srityje, nosies kaulų lūžiu bei poodine kraujosruva dešiniame žaste, kaklo raiščių patempimu, ir taip dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios B. M. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šiuo atveju apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl nukentėjusiajai B. M. padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo ir dydžio. Atsižvelgdama į tai bei laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, teisėjų kolegija šiais klausimais ir pasisako.

Dėl neturtinės žalos

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina ir į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.

9. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę/turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, ir vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais. Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį.

10. Pirmosios instancijos teismas iš B. K. nukentėjusiajai B. M. priteisė 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas, nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį, atsižvelgė bei įvertino nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, jos patirtą skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, B. K. nusikalstamos veikos pobūdį, jo kaltės formą ir laipsnį, realias jo galimybes atlyginti žalą. Skundžiamame nuosprendyje pakankamai išsamiai aptartos aplinkybės, sąlygojusios būtent tokio neturtinės žalos dydžio nustatymą. Kolegijos vertinimu, teismo nustatyta neturtinės žalos atlyginimo suma nėra pernelyg maža ar per didelė, ji tinkama, atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, ir yra pakankama nukentėjusiosios B. M. neturtinei žalai atlyginti.

11. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, siekė užtikrinti balansą tarp nukentėjusiosios interesų gauti teisingą kompensaciją už patirtą neturtinę žalą ir adekvataus bei realaus jos dydžio, atsižvelgė į visas nagrinėjamu atveju reikšmingas aplinkybes. Pagal specialisto išvadą nukentėjusiajai B. M. nustatyti tokie sužalojimai: veido sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu viršutinės lūpos srityje, abiejų akių apatinių vokų srityje, viršutinio dešinės pusės 7-o danties lūžiu, odos nubrozdinimu nosies srityje, nosies kaulų lūžiu bei poodinė kraujosruva dešiniame žaste, kaklo raiščių patempimas. Sužalojimas vertinamas kaip sukėlęs jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš to akivaizdu, kad nukentėjusioji B. M., be patirto fizinio skausmo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl B. K. veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą, kitų nepatogumų, susijusių su gydymosi procesu ir bylos nagrinėjimu. Nukentėjusiosios teigimu, ji iki šiol jaučia skausmą. Taip pat svarbu, kad B. M. sužalojimus gydėsi ambulatoriškai, vartojo nuskausminamuosius vaistus, jai jokių operacijų neprireikė, dar iki įvykio dėl garbaus amžiaus ji turėjo sveikatos problemų dėl peties, stuburo, dėl judėjimo, dantų. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad B. K. veiksmai tiesiogiai sukėlė nukentėjusiajai kažkokias negrįžtamas pasekmes, kurios nebūtų betarpiškai susijusios su jos jau iki šio įvykio turėtomis sveikatos problemomis. Įvertintina ir tai, kad B. K. padarė neatsargų nusikaltimą – važiuodamas dviračiu nebuvo atidus ir dėmesingas, dėl to griuvo ir kliudė ėjusią nukentėjusiąją, taip ją nesunkiai sužalojo. Šis įvykis yra atsitiktinis B. K. gyvenime. Be to, kitaip nei teigiama apeliaciniame skunde, B. K. dėl savo veiksmų labai išgyveno jau įvykio vietoje, norėjo padėti nukentėjusiajai atsikelti, bet ji jo pagalbos nepriėmė. Tai patvirtina liudytojų R. K., E. Ž. parodymai. B. K. parodė ir tai, kad po įvykio jis ir jo vaikai, gyvenantys užsienyje, domėjosi nukentėjusiosios sveikata, bet ji bendravo nenoriai. Teisiamajame posėdyje B. K. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi bei nukentėjusiosios atsiprašė. Visa tai rodo, kad viso proceso metu B. K. buvo nuoširdus ir pagal savo supratimą bei galimybes bandė sušvelninti savo neteisėtų veiksmų pasekmes. Vien tai, kad jis jokios žalos iki šiol nukentėjusiajai neatlygino (B. K. atlygino turtinę žalą (duomenys neskelbtini) teritorinei liginių kasai), šios išvados nepaneigia. Be to, kaip ir nukentėjusioji, B. K. yra garbaus amžiaus, ligotas, išgyvena iš pensijos. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala neatsargaus nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais eismo įvykių bylose teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo kelių šimtų eurų iki 5792 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-352/2009, 2K-306/2010, 2K-106/2012, 2K-410/2012, 2K-239/2013, 2K-252-677/2015, 2K-287-697/2017, 2K-211-895/2018 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartomis aplinkybėmis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš B. K. nukentėjusiajai 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kuris objektyviai atitinka tiek nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, tiek B. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo kaltės formą ir laipsnį, jo realias galimybes atlyginti šią žalą. Taigi, pirmosios instancijos teismo nuosprendį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl turtinės žalos

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė nukentėjusiosios B. M. civilinį ieškinį dėl jai padarytos 620 Eur turtinės žalos už naujų viršutinio ir apatinio žandikaulio plokštelinio dantų protezų gamybą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino specialisto išvada nukentėjusiajai nustatytus sužalojimus, byloje esančius jos medicininius dokumentus bei padarė išvadą, jog nukentėjusiosios poreikis keisti jos turimus (beje, neseniai iki įvykio įsigytus) dantų protezus į visiškai naujus nėra tiesiogiai susijęs su B. K. neteisėtais veiksmais jai padarytais sveikatos pakenkimais. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra pakankamai išsami, motyvuota, pagrįsta bylos įrodymais, ir su ja teisėjų kolegija sutinka.

13. Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Ši teisės norma įtvirtina specialų civilinės deliktinės atsakomybės atvejį, kai civilinė atsakomybė kyla pažeidus asmens sveikatą. Pats normos turinys suponuoja, kad ja siekiama užtikrinti kompensuojamosios civilinės atsakomybės funkcijos įgyvendinimą – kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki delikto padarymo. Kita vertus, teismas privalo patikrinti, ar prašomas priteisti turtinės žalos atlyginimas yra pagrįstas ir visiškai įrodytas byloje pateiktais duomenimis. Svarbu, jog patirti nuostoliai, kurie priteisiami kaip turtinės žalos atlyginimas, turi būti ne spėjami, o labai tiksliai apskaičiuoti ir pagrįsti objektyviais duomenimis. Pažymėtina ir tai, kad nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tikrąjį žalos dydį atitinkančius nuostolius, kadangi kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, o kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita (pvz., kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-189/2010, Nr. 3K-3-215/2012, Nr. 3K-3-286-313/2017).

14. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nukentėjusioji B. M. neįrodė, jog jai būtinai nauji dantų protezai reikalingi dėl B. K. neteisėtų veiksmų prieš ją, kad nepakanka tiesiog pakoreguoti jos neseniai prieš įvykį įsigytus ir įvykio metu naudotus dantų protezus. Kaip matyti iš bylos, nukentėjusioji B. M. civilinį ieškinį pareiškė teisminio nagrinėjimo metu 2023 m. sausio 9 d. (2 t., b. l. 49-52). Teisiamajame posėdyje jos civilinio ieškinio reikalavimas dėl žalos, jos dydžio buvo patikslintas, prašant, be kita ko, iš B. K. jai priteisti 620 Eur turtinės žalos už naujų viršutinio ir apatinio žandikaulio protezų gamybą. Nukentėjusiosios teigimu, iki įvykio prieš kelias dienas jos įgyti dantų protezai po įvykio tapo nebetinkami nešioti, nes jos žandikaulis pasidarė skausmingas, buvo fiksuotos nuospaudos. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad ši nukentėjusiosios nurodoma suma nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su B. K. neatsargiais veiksmais jai sukeltais sveikatos pakenkimais, t. y. jos nešioti dantų protezai tapo nenaudojami dėl B. K. veiksmų.

15. Kaip matyti iš specialisto išvados ir B. M. medicininių dokumentų (1 t., b. l. 87-88; 2 t., b. l. 60-63), apie viršutinio žandikaulio ir 17 danties skausmus, besitęsiančius, jos teigimu, apie pusę metų, B. M. ją gydantiems gydytojams nurodė tik 2022 m. gruodžio 27 d. apžiūros metu. Tada jai buvo rekomenduota tretinio lygio specialisto konsultacija. Po apsilankymo Kauno klinikose 2023 m. sausio 13 d. B. M. dėl pašalintų beveik visų priekinių viršutinių dantų buvo diagnozuotas skausmas viršutinio žandikaulio priekinių dantų srityje, 17-o danties jautrumas, dantenų nuospaudos 11-24 dantų srityse, laisvas ir paslankus jos nešiojamas viršutinio žandikaulio plokštelinis protezas. Nukentėjusiajai buvo rekomenduotas 17-o danties šalinimas ir viršutinio žandikaulio plokštelinio protezo korekcija ar naujo protezo gamyba. Iš viso to, visų pirma, matyti, kad B. M. iš viso nereikia koreguoti, o juo labiau keisti (gaminti naują), apatinio žandikaulio plokštelinį protezą.

16. Antra, kaip jau minėta, dėl B. K. neatsargių veiksmų nukentėjusiajai B. M., be kita ko, buvo nustatytas minkštųjų audinių patinimas viršutinės lūpos srityje ir viršutinio dešinės pusės 7-o danties lūžis. Tuo metu jokie jos žandikaulio sužalojimai, kitų dantų problemos nebuvo fiksuotos, jokių nusiskundimų gydytojams dėl to ji neišreiškė. Apie viršutinio žandikaulio ir 17-o danties skausmus B. M. gydytojams nurodė praėjus daugiau nei 6 mėnesiams po įvykio. Tai patvirtina Kauno klinikų 2023 m. sausio 13 d. apsilankymo aprašas, iš kurio matyti, kad skausmas B. M. viršutiniame žandikaulyje siejamas su žandikaulio priekinių išrautų dantų sritimi; nustatytas uždegimo židinys aplink 17-o danties šaknį, kuris nedengiamas kaulo, fiksuojamos ir kitos būklės bei diagnozės, rekomenduojamas 17-o danties šalinimas ir viršutinio žandikaulio plokštelinio protezo korekcija ar naujo protezo gamyba. Vadinasi, po įvykio praėjus daugiau nei pusei metų B. M. atsiradę skausmai viršutiniame žandikaulyje, uždegimas aplink 17-o danties šaknį yra pernelyg nutolę nuo įvykio, nesusiję su po įvykio B. M. kilusiais padariniais, todėl vertinami kaip natūraliai jos organizme vykstantys ir lėtinių ligų (lėtinis apikalinis periodontitas) progresavimo procesai, už kuriuos B. K. negali būti atsakingas. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip neįrodytą atmetė nukentėjusiosios B. M. civilinį ieškinį dėl 620 Eur turtinės žalos už naujų viršutinio ir apatinio žandikaulio protezų gamybą.

17. Iš byloje surinktų duomenų taip pat matyti, kad iš karto po įvykio, 2022 m. gegužės 31 d., B. M. lankėsi pas odontologą, kuris konsultavo, kad išrovus lūžusį viršutinį dešinės pusės 7-ą dantį, jai bus reikalinga viršutinės plokštelės korekcija. Tai leidžia teigti, kad B. M. dantų protezas po įvykio nebuvo sugadintas, jis buvo tinkamas naudoti, o buvo reikalinga tik jo korekcija dėl po įvykio lūžusio danties pašalinimo. Vadinasi, būtent šios išlaidos, t. y. būsimos išlaidos dėl B. M. dantų protezo korekcijos, būtų tiesiogiai susijusiosios su B. K. neatsargiais veiksmais sutrikdyta jos sveikata. Bet, byloje nėra jokių šias išlaidas (kad ir preliminarias) patvirtinančių dokumentų. Be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusioji ir jos atstovas, nors ir pasinaudojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 141 straipsnio 1 dalyje numatyta teise patikslinti ieškinio dalyką, alternatyvaus reikalavimo – iš B. K. nukentėjusiajai priteisti turtinę žalą už dantų protezo korekciją, nepateikė, todėl šis klausimas šioje byloje nesprendžiamas. Kolegija pažymi, kad tai neužkerta kelio nukentėjusiajai B. M. dėl šių išlaidų kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

18. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma iš B. K. išieškoti nukentėjusiajai B. M. ir valstybei jų patirtas proceso išlaidas apeliaciniame procese. Tačiau byloje nebuvo gauti jokie duomenys dėl tokių patirtų išlaidų fakto ir jų dydžio, todėl šis prašymas nenagrinėjamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nukentėjusiosios B. M. apeliacinį skundą.