- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-10-02
- Bylos Nr.
- 1A-377-497/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29741-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Daiva Kazlauskienė, Audrius Cininas
- Nuteistasis
- S. R.
- Kaltinamasis
- S. R.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės ir Jurgitos Mačionytės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. R. (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo S. R. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu S. R. skirta: 1) įpareigojimas būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; 2) įpareigojimas tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. R. paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros.
J. C. (J. C.) pareikštas civilinis ieškinys dėl 1 849,31 Eur turtinės žalos ir 1630,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo S. R. 1849,31 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1630,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Iš S. R. priteista J. C. 700,00 Eur proceso išlaidų už advokato atstovavimą jam procese.
Procesas dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dėl 176,41 Eur turtinės žalos atlyginimo nutrauktas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. S. R. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos 1997 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. VIII-500 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei 2013 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 5.4 punkto reikalavimus, pagal kuriuos gyvūnų auginimas ir laikymas turi nekelti grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų, nesužeistų kitų gyvūnų, nesiėmė visų būtinų priemonių ir neužtikrino, kad jam priklausantis šuo būtų laikomas saugiai ir nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, dėl ko 2022 m. gegužės 13 d., apie 9.40 val. J. C. dirbant prie statomo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atidarė šalia buvusį voljerą, išbėgęs šuo užpuolė ir įkando nukentėjusiajam J. C. į kairės rankos pirštą, taip padarydamas kairės plaštakos I-o piršto žaizdas su pamatinio pirštakaulio lūžiu, t. y. nesunkiai sutrikdė sveikatą. Tokiais savo veiksmais S. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. R. prašo sušvelninti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę ir vietoje laisvės apribojimo skirti viešuosius darbus arba baudą bei sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu civiliniam ieškovui J. C. priteistą turtinės žalos atlyginimo sumą.
2.1. Apelianto teigimu jam paskirta laisvės apribojimo bausmė atsižvelgiant į padarytą nusikalstamą veiką – tėčiui priklausantis šuo įkando civiliniam ieškovui (nelaimingas atsitikimas) yra neproporcinga ir per griežta. Dėl šio įvykio apriboti jo laisvę beveik 1 metams neteisinga.
2.2. Apeliantas nurodo neneigiantis savo kaltės, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepaskyrė BK 139 straipsnyje numatytų viešųjų darbų ar baudos bausmių. Skunde nurodomos BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos, akcentuojama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kasacinio teismo praktikoje detalizuota, kad skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Pirmosios instancijos teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – viso baudžiamojo proceso metu savo kaltės neneigė, pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kad civilinis ieškovas dėl šuns įkandimo patyrė žalą. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau nuosprendžio dalyje dėl bausmės rūšies teismas nurodė, kad apeliantas ne kartą teistas ir ne kartą baustas administracine tvarka. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad kaip ir nurodė apylinkės teismas, šios aplinkybės nėra laikytinos sunkinančiomis atsakomybę. Taip pat apeliantas nurodo, kad praeityje atliktos nusikalstamos veikos niekaip nesusijusios su šioje byloje nagrinėjamu atveju. Apeliantas yra dirbantis, jokių nusikalstamų veikų neatlieka, tikisi, jog greitu metu pavyks atlyginti ir civiliniam ieškovui padarytą žalą. Savo turimas baudas/skolas po truputį dengia, didelės dalies jų išieškojimą vykdo antstoliai – pagal jo gaunamas pajamas yra atliekami išskaitymai iš jo darbo užmokesčio kreditoriams. Teigiama aplinkybe laikytina ir tai, kad jis savo iniciatyva atlygino turtinę 176,41 Eur turtinę žalą ligonių kasai.
Šalies argumentai
2.4. Apeliantas cituoja BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus ir nurodo nesuprantantis kodėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad minėti tikslai bus pasiekti skyrus laisvės apribojimo bausmę ir kurį iš šių tikslų bus galima pasiekti apribojant jo laisvę išvykti iš namų 8 mėnesiams dėl to, kad jo tėvo šuo įkando civiliniam ieškovui į ranką. Apelianto teigimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes jam turi būti paskirta viešųjų darbų arba baudos bausmė. Tokios bausmės atitiktų teisingumo principą ir prisidėtų prie valstybės gerovės papildant biudžetą sumokėta bauda arba atliekant valstybei naudingus viešuosius darbus.
2.5. Civiliniam ieškovui nepagrįstai priteista 1849,31 Eur turtinės žalos ir 1630 Eur neturtinės žalos. Teismas priteisdamas šias sumas neatsižvelgė ir nevertino apelianto į bylą 2023 m. kovo 29 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų ir įrodymų. Nuosprendžio dalyje dėl civilinio ieškinio apylinkės teismas pakartojo civilinio ieškovo argumentus ir pilna apimtimi tenkino ieškinio reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2.6. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas turtinės žalos dydį sprendė, kad jos dydis apibrėžtas 1849,31 Eur suma kurią sudaro pagal 2022 m. gegužės 13 d. rangos sutartį negautos pajamos. Taip pat vertino nukentėjusiojo viso proceso metu teiktus paaiškinimus. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo motyvai dėl turtinės žalos dydžio nepagrįsti. Jis 2023 m. kovo 29 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydamas detalius argumentus dėl reikalaujamos turtinės žalos dydžio nepagrįstumo.
2.7. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo išvada dėl nustatytos nusikaltimu padarytos žalos fakto ir jos dydžio turi būti pagrįsta ir motyvuota. Taip pat kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Nuosprendyje nepasisakyta dėl apelianto paaiškinimuose nurodytų argumentų, nuosprendyje apskritai nenurodyta, kad paaiškinimai buvo pateikti, kas apelianto vertinimu ir lėmė netinkamai nustatytą turtinės žalos dydį.
2.8. Skunde pažymima, kad nei apeliantas, nei civilinis ieškovas nėra rangos sutarties šalys, todėl nuosprendžio argumentai, kad civilinis ieškovas turtinės žalos sumą motyvuoja pagal rangos sutartį, nepagrįsti ir atmestini. Tai pagrindžia ir Atliktų darbų aktai, kurie taip pat pateikti į bylą, kurių šalimis taip pat nėra nei apeliantas nei civilinis ieškovas. Todėl civilinio ieškovo pateiktas negautų pajamų apskaičiavimas akivaizdžiai nepagrįstas ir turėtų būti tikslinamas.
2.9. Apelianto ir ieškovo nesiejo jokie darbiniai santykiai, todėl nepagrįsti ir nuosprendžio argumentai, kad jis turėtų atlyginti nedarbingumo laikotarpiu negautas pajamas. Juolab, kad civilinis ieškovas posėdžio metu nurodė, kad nedarbingumo laikotarpiu jam buvo išrašytos reabilitacijos į kurias šis nėjo, kas tikėtina būtų pagerinę galimybes atgauti prarastą darbingumą.
2.10. Apeliantas pažymi, kad tai, jog civilinis ieškovas negalėjo gauti nedarbingumo išmokos (kas sumažintų turtinės žalos dydį) lėmė tai, kad šis nebuvo deklaravęs pakankamai pajamų pagal vykdomą individualią veiklą, o ne apelianto veiksmai. Todėl būtų neteisinga, jeigu jis turėtų atlyginti visas civilinio ieškovo nedarbingumo laikotarpiu negautas pajamas.
2.11. Apelianto įsitikinimu, turtinės žalos dydis turėtų būti paskaičiuojamas pagal civilinio ieškovo realiai deklaruotų pajamų už praėjusius metus vidurkį, skaičiuojant kiek šis vidutiniškai uždirbtų per tą laikotarpį, kol buvo nedarbingas. Teisiamojo posėdžio metu civilinis ieškovas nurodė, kad toks paskaičiavimas negalimas, nes dar nėra deklaravęs pajamų už praėjusius metus. Tačiau apeliacinio skundo pateikimo dienai civilinis ieškovas pagal įstatymus jau turėjo pareigą pateikti savo pajamų deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai. Civilinis ieškovas, teikdamas atsiliepimą galės šias aplinkybes papildomai patikslinti, o apeliacinės instancijos teismas įvertinti ir nuspręsti ar turtinės žalos dydis neturėtų būti sumažintas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros ketvirtojo skyriaus prokurorė Ala Petrenko prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
3.1. Tarp kaltinamojo S. R. veiksmų ir nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Akivaizdu, kad dėl kaltinamojo išleisto šuns ir šio įvykdyto nukentėjusiojo užpuolimo, kurio metu nukentėjusiajam J. C. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata – sužeista ranka, kuria pasak nukentėjusio jis atlikdavo daugumą darbų, nukentėjusysis negalėjo dirbti ir pagal 2022 m. gegužės 13 d. sudaryta rangos sutartį jam tenkančios pajamų dalies negavo. Šią teismo išvadą atitinka tiek pirmiau minėtas rangos sutarties turinys, tiek atliktų darbų aktai. S. R. rašytiniuose paaiškinimuose pateikti argumentai, susiję su tuo, kad jis nebuvo nei viena iš pirmiau aptartos sutarties šalių, nepaneigia pastarojo veiksnių įtakos nukentėjusiojo patirtam sužalojimui ir jam tenkančios atsakomybės dėl šio sužalojimo nukentėjusiojo negautų pajamų. Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai iš S. R. priteisė 1 849,31 Eur turtinės ir 1630 Eur neturtinės žalos.
3.2. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, individualizuodamas nuteistajam S. R. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, vadovavosi baudžiamajame įstatyme numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į byloje esančias šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, jas vertino bausmės paskirties ir teisingumo principo įgyvendinimo kontekste ir nuteistajam parinko tiek savo rūšimi, tiek dydžiu padaryto nusikaltimo pavojingumą bei jo asmenybę atitinkančią, teisingą galutinę bausmę, atsižvelgdamas į kaltinamąjį S. R. charakterizuojančių duomenų visumą. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam pagrįstai paskyręs laisvės apribojimo bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, jos dydį nustatė mažesnį už sankcijos vidurkį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju S. R. neginčija padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, tačiau nesutinka su paskirtos bausmės rūšimi ir iš jo, civilinio ieškovo naudai, priteistu turtinės žalos dydžiu.
5. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei patikrinusi skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį apeliaciniame skunde prašoma apimtimi, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė netinkamą bausmę S. R. ir nepagrįstai tenkino J. C. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos. Todėl skundžiamas nuosprendis šiose dalyse keistinas, o nuteistojo S. R. apeliacinis skundas tenkinamas.
Dėl bausmės
6. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Remiantis bausmių skyrimo taisyklėmis, konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
7. Iš skundžiamo nuosprendžio dalies, kurioje išdėstyti bausmės skyrimo motyvai matyti, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį – padarytas neatsargus nusikaltimas. Teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – viso baudžiamojo proceso metu neneigė savo kaltės, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis: ne kartą baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (1 t. b. l. 116-119), ne kartą teistas, daugiausiai už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, teistumas nėra išnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (1 t. b. l. 120-132). S. R. dirba. Atsižvelgęs į nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skyrus laisvės apribojimo bausmę.
8. BK 139 straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą, arba laisvės atėmimą iki 1 metų. S. R. nuteistas už neatsargų nusikaltimą, padarytą dienos metu, susijusį su netinkama naminio gyvūno priežiūra. Todėl už šį nusikaltimą skirtina bausmė, kuri turėtų be kita ko sulaikyti S. R. nuo analogiškų nusikalstamų veikų padarymo ateityje, atimtų ar apribotų galimybę daryti naujas analogiškas nusikalstamas veikas (BK 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai). Skundžiamu nuosprendžiu skirti įpareigojimai būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra ir tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neatitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, bausmės paskirtį šiuo atveju leis užtikrinti finansinio pobūdžio bausmė, tai yra bauda. BK 47 straipsnio, reglamentuojančio baudos bausmę, nuostatos numato, kad už neatsargaus nusikaltimo padarymą skirtina 20 - 750 MGL dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas). Nors nuteistasis teisiamas ne pirmą kartą, tačiau apylinkės teismo teiginys, kad jis ne kartą baustas administracine tvarka nepagrįstas. Iš Administracinių nusižengimų registro 2022 m. lapkričio 15 d. išrašo, kuriuo rėmėsi apylinkės teismas (1 t. b. l. 116-119) matyti, kad per paskutinius 5 metus S. R. administracine tvarka baustas tik vieną kartą, o dėl kitų dviejų administracinių nusižengimų, teisenos buvo nutrauktos. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, šiuo atveju padarytas neatsargus nusikaltimas, neįvertinus, jog iš voljero išleistas šuo gali įkasti nepažįstamam asmeniui. S. R. kaltę pripažino viso proceso metu, iki nuosprendžio priėmimo atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 176,41 Eur turtinę žalą dėl nukentėjusiojo J. C. gydymo (2 t. b. l. 23), taip pat atlygino nedidelę dalį žalos J. C. – 270 Eur (1 t. b. l. 198). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, jam skirtinas baudos dydis artimas minimaliam. Byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis), todėl paskirta bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, mažintina trečdaliu.
Dėl turtinės žalos
9. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021).
10. Kiekvieno civilinio ieškinio būtinas elementas yra ieškinnio pagrindas, t.y. aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 str). Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis J. C. savo teisę į negautų pajamų atlyginimą grindžia 2022-05-13 rangos sutartimi. Ši rangos sutartis sudaryta tarp fizinių asmenų – užsakovo A. R. ir rangovo E. S.. S. R. įsipareigoja atlikti gyvenamojo namo apšiltinimo ir dekoro padengimo darbus ir pagal pateiktą projektą perduoti darbų rezultatą Užsakovui šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (t. 1, b. l. 55-56). 2022 m. gegužės 20 d. ir 2022 m. birželio 15 d, tarp užsakovo A. R. ir rangovo E. S. buvo pasirašyti Atliktų darbų aktai bendrai 8454 Eur sumai (t. 1, b. l. 57- 58). Nei užsakovui A. R., nei rangovui E. S., nei juo labiau nuteistajam S. R. jokios prievolės J. C. naudai iš 2022-05-13 rangos sutarties nekilo ir negalėjo kilti, nes J. C., nebūdamas rangos teisinių santykių pagal šią sutartį dalyvis, negalėjo iš jos nei gauti nei prarasti jokių pajamų.
11. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos yra realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškinyje nurodytu pagrindu J. C. negalėjo gauti jokių realių pajamų, todėl negalėjo jų ir prarasti dėl patirto kūno sužalojimo. Todėl civilinis ieškinys atmestinas.
12. Apeliantas prašo nukentėjusiojo J. C. negautas pajamas paskaičiuoti pagal praėjusių metų J. C. deklaruotų pajamų vidurkį, nustatant, kiek vidutiniškai šis būtų uždirbęs jeigu būtų dirbęs nedarbingumo laikotarpiu. Šis prašymas paliekamas nenagrinėtu, nes tokiu pagrindu civilinis ieškinys nebuvo pareikštas. Civilinio ieškinio pagrindo pasirinkimas ir keitimas yra ne atsakovo, ne teismo, o civilinio ieškovo diskrecija (CPK 141 str.). Dėl negautų pajamų priteisimo, skaičiuojant jas pagal civilinio ieškovo deklaruotų pajamų vidurkį ar kitu, šioje byloje nenagrinėtu pagrindu, civilinis ieškovas turi teisę kreiptis su atskiru civiliniu ieškiniu civilinio proceso tvarka.
Dėl neturtinės žalos
13. Apeliaciniu skundu neprašoma mažinti neturtinės žalos dydžio. Visgi skundo argumentuose apeliantas nurodo teiginį, kad civiliniam ieškovui nepagrįstai priteista 1849,31 Eur turtinės ir 1630 Eur neturtinės žalos (šio nuosprendžio 2.5 punktas). Jokie argumentai dėl neturtinės žalos dydžio apeliaciniame skunde nepateikiami. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nurodė išsamius motyvus dėl neturtinės žalos pagrindo ir jos dydžio su kuriais teisėjų kolegija visiškai sutinka ir atsižvelgdama į tai, kad jokių argumentų, kodėl neturtinės žalos dydis turėtų būti kitoks, apeliantas nenurodo, plačiau dėl neturtinės žalos dydžio nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 ir 4 punktais,
nusprendžia:
Nuteistojo S. R. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nuosprendį pakeisti.
S. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje padarymą skirti 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą.
J. C. civilinį ieškinį dalyje dėl 1 849,31 Eur turtinės žalos atlyginimo – atmesti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.