Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam J. C. (J. C.), jo atstovei advokatei Kristinai Smaidžiūnaitei-Lankevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas aštuonis kartus, paskutinį kartą – Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta 30 (trisdešimties) parų arešto bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos ir neatliktos bausmės dalimi, paskiriant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidedant 2 (dvejiems) metams, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. R. dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos 1997 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. VIII-500 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei 2013 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 5.4 punkto reikalavimus, pagal kuriuos gyvūnų auginimas ir laikymas turi nekelti grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų, nesužeistų kitų gyvūnų, nesiėmė visų būtinų priemonių ir neužtikrino, kad jam priklausantis šuo būtų laikomas saugiai ir nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, dėl ko 2022 m. gegužės 13 d., apie 9.40 val. J. C. dirbant prie statomo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atidarė šalia buvusį voljerą, išbėgęs šuo užpuolė ir įkando nukentėjusiajam J. C. į kairės rankos pirštą, taip padarydamas kairės plaštakos I-o piršto žaizdas su pamatinio pirštakaulio lūžiu, t. y. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Tokiais savo veiksmais S. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 139 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas S. R. savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad jo tėvo namuose vyko statybos; kadangi jo tėvas buvo užsiėmęs statybomis, paskambino jam ir paprašė išvesti šunį. Šalia namo vyko statybos, kuriose dirbo statybininkų brigada, joje dirbo ir J. C.. Pasiklausė statybininkų ar nieks iš jų nebijo šuns ir ar jie neprieštarauja, kad jis išvestų šunį pavedžioti; niekas tam neprieštaravo. Kartu su juo link voljero ėjo J. C.. Išleidus šunį iš voljero, J. C. norėjo jį paglostyti, tačiau šuo galimai pajautė grėsmę ir įkando J. C. į ranką. Šuo nepaleido J. C. rankos, mano, kad tuo metu šuniui buvo užsirakinęs žandikaulis ir dėl to jis nepaleido nukentėjusiojo rankos. Tuomet jis bandė atitraukti šunį nuo nukentėjusiojo, rėkė, bandė visaip atkreipti šuns dėmesį, laikė šunį už galinės kūno dalies. Po kiek laiko šuo paleido ranką ir jis šunį iš karto uždarė atgal į voljerą. Nurodo, kad anksčiau šuns elgesys nebuvo agresyvus – nėra buvę tokių įvykių, kad kam nors reiktų pagalbos dėl šuns elgesio. Nukentėjusysis ir aplinkui buvę žmonės buvo šoke dėl šio įvykio; pačiam irgi buvo šokas. Prisimena, kad po valandos paskambino nukentėjusiajam J. C. pasiteirauti kokia jo sveikatos būklė, kokie gydymo veiksmai jam buvo atlikti. Nurodė, kad nukentėjusiojo atsiprašė po šio įvykio, davė jam pinigų nusipirkti vaistams – davė apie 200 Eur. Ligonių kasų pareikštą civilinį ieškinį yra atlyginęs. Dėl civilinio ieškinio nurodė, kad sutinka atlyginti teismo nustatytą žalos dydį (t. 2, b. l. 14-18).

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2022 m. spalio 20 d. mokėjimo nurodymo išrašo matyti, kad S. R. 2022 m. spalio 20 d. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pervedė 176,41 Eur sumą (t. 1, b. l. 90).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos rašte nurodyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-1033-1070/2023 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta 176,41 Eur žala dėl nukentėjusiojo J. C. gydymo yra atlyginta, dėl to Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisako savo pareikšto civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje (t. 2, b. l. 23).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Taigi asmeniui baudžiamoji atsakomybė pagal BK 139 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai nustatoma, jog objektyviai būtent kaltininko veika ar neveikimas buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, bei yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos ir padarinių ryšys, taip pat kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Tam, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti, jog kaltininko veiksmai yra susieti priežastiniu ryšiu su įstatyme nurodytais padariniais. Priežastinis ryšys tarp veikos ir nusikalstamų pasekmių yra apibrėžiamas kaip santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia nusikalstamas pasekmes. BK 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tik neatsargia kaltės forma. BK 16 straipsnio 1 dalies pagrindu nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Šio straipsnio 3 dalyje nusikalstamas nerūpestingumas apibūdinamas dviem požymiais: pirma, nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nustatyti padariniai, ir, antra, galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras. Nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia, kad jis pažeidžia visuotinai priimtas atsargumo taisykles ar specialius darbų atlikimo reikalavimus, ir dėl to nenumato, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius – žmogaus sužalojimą. Tuo tarpu galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibūdina valinį nusikalstamo nerūpestingumo elementą. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamą veiką, buvimą. Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius. Nusikalstamas pasitikėjimas apibūdinamas šio straipsnio 2 dalyje yra tada, kai kaltininkas numato abstrakčią galimybę, kad tokia veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, bet, turėdamas omenyje konkrečias aplinkybes, tikisi, kad šiuo atveju tokių padarinių bus išvengta, tačiau tas pasitikėjimas nepasitvirtina, pasirodo esąs lengvabūdiškas.

Bylose, kuriose nustatomas imperatyvių norminiuose aktuose įtvirtintų saugumo reikalavimų pažeidimas (neužtikrinimas, kad laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui), kasacinis teismas yra suformulavęs kitas atsakomybės atribojimo taisykles. Kai gyvūno savininkas pažeidžia gyvūnų laikymo taisyklių ar kitų norminių aktų reikalavimus, jeigu tokia pat veika yra numatyta ir baudžiamajame, ir administraciniame įstatymuose, administracinė atsakomybė atsiranda tik tada, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352/2009).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, įskaitant ir tą baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatą faktą, kad kaltinamasis S. R., savo veiksmais sukėlęs nukentėjusiojo J. C. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pažeidė gyvūnų laikytojui nustatytas imperatyvias pareigas ir gyvūnų laikymo taisykles, konstatuoja, kad veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis S. R. viso baudžiamojo proceso metu savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neneigė. Pastarasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino, kad jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2022 m. gegužės 13 d., apie 09.40 val. šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), jis iš voljero išleido šunį, kuris išbėgęs įkando nukentėjusiajam J. C. į kairės rankos pirštą (t. 1, b. l. 152-153, t. 2, b. l. 5-6, 14-18). Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo J. C. bei kartu su juo buvusių – E. S. ir J. D. parodymai. Minėti proceso dalyviai patvirtino, kad kaltinamajam inkriminuotu laiku ir vietoje jie vykdė statybos darbus, kai atvyko S. R.. Šis atvykęs jų paklausė ar jie nebijo šunų, po ko atidarė šuns aptvarą, jį išleido, o šuo puolė kartu su S. R. buvusį J. C. ir pastarajam įkando į ranką. Visi įvykio vietoje buvę asmenys bandė kažkokiu būdu atitraukti šunį, o šiam paleidus J. C. ranką, jie sutvarstė žaizdą ir J. C. nuvežė į ligoninę (t. 1, b. l. 31-32, 67-68, 73-74). Faktą, kad kaltinamojo S. R. iš voljero 2022 m. gegužės 13 d. išleistas šuo apkandžiojo J. C. ir tokiu būdu sutrikdė pastarojo sveikatą taip pat patvirtina ir nukentėjusiojo apsilankymą gydymo įstaigose patvirtinančios pažymos (t. 1, b. l. 34, 35-38, 41, 42) bei byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. liepos 4 d. specialisto išvada Nr. G2053/2022 (01), kurioje nurodyta, kad J. C. nustatytos kairės plaštakos I-o piršto žaizdos su pamatinio pirštakaulio lūžiu. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ „Šeškinės poliklinika“ 2022 m. gegužės 17 d., galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. gegužės 13 d. J. C. nustatyti sužalojimai buvo padaryti tuo pačiu metu ir padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 48-51).

Kaip matyti iš anksčiau atliktos baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų analizės, aptariamas ir neginčijamai nustatytas nukentėjusiajam sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo faktas buvo nulemtas kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, o būtent – šuns išleidimo iš voljero ir šuns užpuolimo. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su anksčiau aptartais ir teismo įrodytais pripažintais nusikalstamais kaltinamojo S. R. veiksmais. Be to, kaip matyti iš anksčiau aptartų įrodymų visumos, kaltinamasis, išleisdamas šunį iš voljero, tinkamai neįvertino jo galimo elgesio svetimo žmogaus atžvilgiu, o būtent tos aplinkybės, kad šuo gali užpulti svetimą žmogų. Todėl darytina išvada, kad S. R. kaltė padarius neatsargią nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Be visų anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių, atkreiptinas dėmesys į tą kaltinimo dalį, kurioje yra nurodyta, kad kaltinamasis S. R., padarydamas jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pažeidė atitinkamus teisės aktus.

Dėl bausmės skyrimo

BK 139 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ar laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. R. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas neatsargus nusikaltimas (BK 16 straipsnis), taip pat įvertina ir kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo S. R. baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis viso baudžiamojo proceso metu neneigė savo kaltės, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš Administracinių nusižengimų registro 2022 m. lapkričio 15 d. išrašo matyti, kad S. R. ne kartą baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų apmokėjimą nėra (t. 1, b. l. 116-119). Kaltinamasis taip pat ne kartą teistas, daugumoje atvejų – už nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, padarymą. Kaltinamojo teistumas nėra išnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 120-132). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis šiuo metu dirba, duomenų apie gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį S. R. charakterizuojančių duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, paskyrus šioje straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, skirtina 1 metų trukmės laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, atitinka kaltinamojo S. R. asmenybę ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumą.

Teismo vertinimu, 1 metų trukmės laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimais bei draudimais: 1) įpareigojimu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis); 2) įpareigojimu tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); atitinka kaltinamojo S. R. asmenybę ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat iš esmės įtakos pastarojo elgesį ir gyvenimo būdą.

Kaltinamasis S. R. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 8 mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais bei draudimais: 1) įpareigojimu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis); 2) įpareigojimu tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

BPK 107 straipsnyje nurodyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Atsižvelgiant į civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškimą dėl žalos atlyginimo, bylos procesas dėl šio civilinio ieškovo civilinio ieškinio nutrauktinas.

Nukentėjusiojo J. C. civilinio ieškinio dalyje, susijusioje su pastarojo patirta turtine žala, jo patirti turtiniai nuostoliai yra apibrėžti 1 849,31 Eur suma, kurią sudaro jo pagal 2022 m. gegužės 13 d. sudarytą rangos sutartį negautos pajamos. Kartu yra pateikta pirmiau minėta rangos sutartis bei iki 2022 m. birželio 15 d. atliktų darbų įkainiai.

Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos faktą patvirtinančius dokumentus, taip pat paties nukentėjusiojo viso baudžiamojo proceso metu pateiktus paaiškinimus, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, pripažįsta, kad nukentėjusiojo J. C. civilinio ieškinio dalis dėl 1 849,31 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsta. Tarp kaltinamojo S. R. veiksmų ir nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Akivaizdu, kad dėl kaltinamojo išleisto šuns ir šio įvykdyto nukentėjusiojo užpuolimo, kurio metu nukentėjusiajam J. C. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata – sužeista ranka, kuria pasak nukentėjusio jis atlikdavo daugumą darbų, nukentėjusysis negalėjo dirbti ir pagal 2022 m. gegužės 13 d. sudaryta rangos sutartį jam tenkančios pajamų dalies negavo. Šią teismo išvadą atitinka tiek pirmiau minėtas rangos sutarties turinys, tiek atliktų darbų aktai. Kaltinamojo rašytiniuose paaiškinimuose pateikti argumentai, susiję su tuo, kad jis nebuvo nei viena iš pirmiau aptartos sutarties šalių, nepaneigia pastarojo veiksmų įtakos nukentėjusiojo patirtam sužalojimui ir jam tenkančios atsakomybės dėl šio sužalojimo nukentėjusiojo negautų pajamų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, nukentėjusiojo J. C. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkintinas ir iš kaltinamojo S. R. nukentėjusiojo J. C. naudai priteistina pastarojo prašoma turtinės žalos suma – 1 849,31 Eur.

Be patirtos turtinės žalos, nukentėjusysis iš kaltinamojo S. R. prašo priteisti 1 630,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Asmens teisė į sveikatą yra viena iš svarbiausių absoliučių žmogaus teisių, kurią pažeidus ji ne visada gali būti atkurta. Kompensacinis deliktinės atsakomybės turinys, kuris reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta nukentėjusiam asmeniui į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį grąžinti (lot. restitutio in integrum), leidžia daryti išvadą, kad nukentėjęs asmuo gali pasinaudoti visomis su sveikatos priežiūra susijusiomis paslaugomis, kurios yra būtinos, ir objektyviai, kiek tai įmanoma, gali padėti asmeniui susigrąžinti sveikatą, buvusią iki sužalojimo, ir turėti teisę į tokių išlaidų atlyginimą. Kita vertus, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tikrąjį žalos dydį atitinkančius nuostolius, kadangi kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, o kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-189/2010, Nr. 3K-3-215/2012, Nr. 3K-3-286-313/2017).

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Kaip buvo minėta ankstesnėje nuosprendžio dalyje, kaltinamasis S. R. neatsargia nusikalstama veika nukentėjusiajam J. C. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą - kairės plaštakos I-o piršto žaizdą su pamatinio pirštakaulio lūžiu. Įvertinus nukentėjusiojo pateikto civilinio ieškinio turtinį, taip pat jo paaiškinimus pateiktus viso baudžiamojo proceso metu, akivaizdu, kad pastarasis dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, diskomfortą, stresą, fizinį skausmą, taip pat tam tikram laikui buvo apribotos pastarojo galimybės dirbti, kas turėjo neigiamos įtakos jo savijautai bei gyvenimui po nusikalstamos veikos padarymo.

Teismas, įvertinęs paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, kaltinamojo finansinę padėtį, taip pat atsižvelgia į suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašios šiai bylai faktinėms aplinkybėms. Iš šių bylų turinio matyti, kad dėl šuns įkandimų padarytų sužalojimų – nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo – priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydis sudarė: 2 316,00 Eur – padarytos dauginės kastinės kairio dilbio apatinio trečdalio žaizdos, atviri skeveldriniai kaulo lūžiai, kaulo defektas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-106/2012); po 1 737,00 Eur – vienam nukentėjusiam asmeniui padarytos kąstinės plėštines žaizdos kairėje blauzdoje su odos ir poodžio nekroze, kitam – kąstinės žaizdos su raumenų pažeidimu kairėje šlaunyje (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306/2010); 1 737,00 Eur – kairės rankos 2-o piršto kąstinės žaizdos, daugybinės nugaros, pilvo, juosmens kairės blauzdos kąstinės žaizdos, kairės plaštakos 2-o piršto pamatinio pirštikaulio atviras skeveldrinis lūžis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352/2009).

Pirmiau aptartų faktinių aplinkybių ir jų vertinimui aktualios teismų praktikos kontekste pripažintina, kad nukentėjusiojo J. C. prašoma priteisti 1630,00 Eur suma nėra per didelė. Ji atitinka nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą bei žalos padariusio asmens teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Visas anksčiau aptartos aplinkybes įvertinus minėtos teismų praktikos bei sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijų kontekste, pripažintina, kad nukentėjusiojo J. C. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina ir iš kaltinamojo S. R. nukentėjusiojo naudai priteistina 1 630,00 Eur suma.

Dėl procesinių išlaidų atlyginimo

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant prašymą dėl tokių išlaidų priteisimo, teismas privalo atsižvelgti ir į nuteistojo turtinę padėtį ir gali tokių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Pabrėžtina, kad pagal minėtą normą teismas turi teisę, bet ne pareigą, asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos.

Kasacinėje teismo praktikoje yra išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 313- 489/2019, 2K-144-222/2020, 2K-165-648/2020, 2K-236-495/2021 ir kt.).

Tiek nukentėjusysis civiliniame ieškinyje, tiek pastarojo advokatė bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė prašymą iš kaltinamojo S. R. nukentėjusiojo naudai priteisti pastarojo patirtas bylinėjimo išlaidas, o būtent – 1000,00 Eur sumą už suteiktas teisines paslaugas.

Iš nukentėjusiojo pateiktų duomenų matyti, kad pastarajam teisinės paslaugos buvo teikiamos tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Nukentėjusiojo vardu buvo parengtas civilinis ieškinys, jis buvo atstovautas ir ikiteisminio tyrimo metu, teisinės paslaugos buvo teikiamos ir bylą nagrinėjant teisme. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, ne ilgesnį nei 3 valandos, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, byla nebuvo didelės apimties, kaltinamasis savo kaltę pripažino, visos bylos aplinkybės buvo aiškios, o itin sudėtingi teisės taikymo klausimai nebuvo sprendžiami. Pažymėtina, kad asmuo, reikšdamas turtinius reikalavimus kitam asmeniui, turi elgtis atsakingai ir sąžiningai, įvertinti savo veiksmų padarinius kito asmens interesams ir prisiimti atsakomybę, jei jo reikalavimai bus nepagrįsti ar tik iš dalies pagrįsti, kartu suprasdamas, kad tokiu atveju jis gali negauti patirtų išlaidų atlyginimo.

Teismas, anksčiau įvertintų aplinkybių kontekste įvertinęs prašomų priteisti teisinių paslaugų dydį, pripažįsta, kad jos nėra proporcingos bylos sudėtingumui ir patirtoms advokato laiko sąnaudoms, todėl laikytinos nepagrįstomis ir mažintinos iki 700,00 Eur.

Kaltinamasis S. R. laikinas sulaikytas nebuvo. Proceso išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas nepaskirtas.

Kaltinamajam S. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 156-158). Ji paliktina iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu S. R. skirti: 1) įpareigojimą būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; 2) įpareigojimą tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. R. paskirti 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu S. R. skirti: 1) įpareigojimą būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; 2) įpareigojimą tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią S. R. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. C. (J. C.) pareikštą civilinį ieškinį dėl 1 849,31 Eur turtinės žalos ir 1630,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisiant iš kaltinamojo S. R. naudai 1849,31 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt devynis eurus ir trisdešimt vieną euro centą) turtinei žalai atlyginti ir 1630,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš S. R. priteisti J. C. 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) proceso išlaidų už advokato atstovavimą jam procese.

Procesą dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dėl 176,41 Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

S. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai.

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties, teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.