Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-404-574/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-12-21
Bylos Nr.: 1A-404-574/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-24249-2022
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
Nuteistasis: A. S.
Nukentėjusysis: S. Č.
Civilinis ieškovas: Vilniaus teritorinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, S. Č.
Advokatai: Nerijus Plėdys, Vitalija Smolenskienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-404-574/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24249-2022Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.9.1; 1.1.9.7; 1.2.4.6; 1.2.4.6.2.1; 2.4.6.3.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jolitai Žylienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei,nuteistajam A. S. (A. S.), jo gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei,nukentėjusiajam S. Č. (S. Č.), jo atstovui advokatui Nerijui Plėdžiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 30 MGL, t. y. 1500 Eur, dydžio bauda.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jai iš A. S. priteisti 21,32 Eur žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jai iš A. S. priteisti 826,65 Eur žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. Č. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. S. jam priteista 3 000 Eur neturtinei žalai, 80,50 Eur turtinei žalai atlyginti, 351,95 Eur negautų pajamų bei 1 650 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. S. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. gegužės 24 d. apie 21.32 val. važiuodamas dviračių taku, Vilniuje, Justiniškių g. ties Justiniškių ir Virbeliškių sankryža, partrenkė dviračių taku ėjusį pėsčiąjį S. Č., dėl ko nuo smūgio pastarasis nukrito ant žemės, tuo padarydamas S. Č. muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje, kairės akiduobės apatinės ir šoninės sienelių bei kairio žandinio ančio (sinuso) sienelių lūžius, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu A. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti, nepadarius nusikalstamos veikos.

2.1. Skunde nurodoma, kad nuosprendis paremtas prielaidomis ir tinkamai nemotyvuotas. Pagrindinė nuteistojo susidūrimo su nukentėjusiuoju priežastis buvo ta, jog būtent nukentėjusysis pažeidė KET 48.5 punkto reikalavimą, kuris nurodo, kad pėstiesiems draudžiama eiti dviračių taku ir tai buvo tiesioginis priežastinis ryšys dėl kaltinamojo ir nukentėjusiojo susidūrimo. Nors teismas nuosprendyje akcentuoja tai, kad kaltinamasis nebuvo atsargus, neprilėtino dviračio priartėjus prie nukentėjusiojo ir taip nesiėmė visų būtinų saugumo reikalavimų, tačiau iš byloje esančio vaizdo įrašo neįmanoma nuspręsti ir konstatuoti kokiu greičiu važiavo kaltinamasis. Byloje nebuvo atlikta ekspertizė siekiant nustatyti pagrindinę susidūrimo sąlygą, todėl tokios teismo priimtos išvados yra visiškai subjektyvios.

2.2. Teismų praktikoje priežastinis ryšys grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisykle, kuri įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtu pažeistos KET. Kai eismo įvykyje dalyvauja keli eismo dalyviai, būtinoji padarinių kilimo sąlyga gali būti vieno arba abiejų eismo įvykio dalyvių kelių eismo taisyklių pažeidimai. Šioje baudžiamojoje byloje susiklostė situacija, kad būtinoji padarinių kilimo sąlyga yra susijusi su abiejų įvykio dalyvių (kaltinamojo ir nukentėjusiųjų) KET pažeidimais.

2.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir BK 139 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 187/2005, 2K-19/2007, 2K-134-696/2016, 2K-35-895/2017, 2K-126- 693/2017 ir kt.). Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K- 158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010). Taigi teismas turi nustatyti kiekvieno padaryto KET pažeidimo įtaką kilusiems padariniams ir pagrindinę eismo įvykio metu kilusių padarinių priežastį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K- 158/2009, 2K-297/2009, 2K-127/2010, 2K-151/2011).

2.4. Kaip nurodo nukentėjusysis, jis turi regėjimo negalią (galimai mato daiktus tik 5 metrų atstumu), tačiau tai netrukdo jam vaikščioti be neregio lazdelės. Kitu atveju, jeigu nukentėjusysis mato tik 5 metrus į priekį, tai jis bet kuriuo metu gali įeiti į važiuojamąją dalį ir taip būti partrenktas transporto priemonės, todėl remiantis pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išvardintais motyvais – transporto priemonės vairuotojas būtų kaltas dėl įvykio, kadangi turėjo imtis visų saugumo priemonių. Šiuo atveju, būtent nukentėjusiojo padarytas KET pažeidimas buvo būtina sąlyga padariniams kilti, nes jei jis būtų laikęsis KET reikalavimų ir ėjęs visiškai šalia įrengtu pėsčiųjų taku, susidūrimo ir dėl jo kilusių padarinių būtų pavykę išvengti.

2.5. Pažymėtina, kad padaryta veika (KET pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų. Teismų praktikoje neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina sąlyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė ar dėsninga sąlyga) eismo įvykiui kilti, o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-297/2009, 2K-325-942/2017), todėl būtent nukentėjusiojo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis.

2.6. Skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu teismas pripažino, kad aptariamo eismo įvykio priežastis buvo tai, kad nors kaltinamasis nenumatė, jog nukentėjusysis turi regėjimo negalią ir negali jo pamatyti laiku, tačiau pamatydamas kliūtį iš pakankamo atstumo ir matydamas, kad pėsčiasis nesitraukia, turėjo ir galėjo numatyti, kad jam nestabdant ir važiuojant pro kliūtį (kuri pasak kaltinamojo buvo jam iš kairės ir iš dešinės) gali įvykti susidūrimas su vienu ar kitu pėsčiuoju, dėl ko pats ir kitas asmuo gali būti sužaloti. Tokią savo išvadą teismas grindė tik nukentėjusiojo parodymais, kadangi KET nenumato dviratininko pareigos važiuojant dviračių taku ir pamačius pėsčiuosius, dviratį sustabdyti. Kaltinamasis ėmėsi visų saugumo priemonių, signalizavo (tai patvirtina, jog kiti pėstieji pasitraukė nuo dviračių tako), sulėtino dviratį ir kai privažiavo prie nukentėjusiojo ir pamatė, jog jis nesitraukia iš kelio, metėsi į šoną, kad nesužeistų pėsčiojo, tačiau nukentėjusysis pastebėjęs, traukėsi į tą pačią pusę, į kurią suko ir kaltinamasis.

2.7. Pirmosios instancijos teismas, vertinant įrodymus, remdamasis nepatvirtintais įrodymais, kad nukentėjusysis nei matė nei girdėjo atvažiuojančio dviratininko, nesant tam objektyvių duomenų, suteikė didesnę svarbą nukentėjusiojo parodymams bei teismo išgalvotiems įrodymams, nors, sutinkamai su BK 20 straipsnio nuostatomis, nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo parodymų teisingumą, to padaryti negalėjo bei negalėjo remtis įrodymais, kurių byloje nėra. Tuo teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, draudžiančias suteikti didesnę svarbą be teisėto tam pagrindo kuriam nors iš įrodymų ar vertinti nesamus įrodymus. Be to, analizuojant įvykio aplinkybes, manytina priešingai ir darytina išvada, kad kaltinamojo parodymai, jog negalėjo anksčiau pasukti dešinėn, nes iš kairės pusės jam buvo transformatorinė būdelė, o iš dešinės pusės ėjo žmogus, anksčiau nesustojo, nes manė, kad nukentėjusysis pasitrauks, nes prieš tai ėjusi porelė pasitraukė ir nebuvo jokios kliūties, kuri jam būtų trukdžiusi sustabdyti savo transporto priemonę, atitinka įvykio situaciją bei byloje esantį vaizdo įrašą ir tai rodo, kad įvykis kilo dėl nukentėjusiojo neatidumo, o ne dėl nuteistojo KET pažeidimo.

2.8. Išanalizavus baudžiamosios bylos faktinius duomenis, manytina, jog jų visuma neginčytinai patvirtina, kad nukentėjusysis pažeidė eismo tvarką ir saugumą reglamentuojančius teisės aktus bei taisykles, kadangi ėjo tik dviračių eismui skirtu taku, nors jo matomumo zonoje buvo pėstiesiems skirtas šaligatvis (šios aplinkybės neneigia jis pats), ir tokie jo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, o ne kaltinamojo neatsargumas.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo S. Č. atstovas advokatas Nerijus Plėdys prašo teismo nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti, paliekant galioti pirmos instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį bei priteisti nukentėjusiajam S. Č. apeliaciniame procese patirtas atstovavimo išlaidas.

3.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir laikėsi BPK 20 straipsnyje reglamentuotų įrodymų vertinimo taisyklių, o apeliacinio skundo motyvai yra teisiškai nepagrįsti bylos įrodymais, neišsamūs, pabrėžtinai pasikartojantys ir prielaidų pobūdžio.

3.2. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) (2022 m. gegužės 1 d. – 2022 m. rugsėjo 26 d. suvestinė redakcija) 2 straipsnio 11 punktas įtvirtina, kad dviračių takas – dviračių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti tam skirtais kelio ženklais. Dviračių takas privalo būti atskirtas nuo kelio ar jo dalių kelio inžinerinėmis priemonėmis; 67 punktas reglamentuoja, jog šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių eismui KET nustatytais atvejais; 27 punktas numato, kad kelio ženklas – Kelių eismo taisyklėse nurodytas ženklas, kuriuo nustatoma eismo tvarka, įspėjami eismo dalyviai arba jiems suteikiama informacija; 49 punktas įtvirtina, kad pėsčiasis – asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. Pėsčiuoju nelaikomas kelyje dirbantis asmuo; 51 punktas reglamentuoja, kad pėsčiųjų takas – kelio dalis arba takas pėstiesiems, pažymėtas tam skirtais kelio ženklais.

3.3. Kelių techninio reglamento (2014 m. gruodžio 19 d. – 2022 m. rugsėjo 28 d. suvestinė redakcija) 83 punktas numato, kad „eismas bendru dviračių ir pėsčiųjų taku turi būti reguliuojamas kelio ženklais, dangos ženklinimu arba įrengiant skirtingų spalvų dangas”. Pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimo rekomendacijų (toliau – PDTP), 73 punktas įtvirtina, kad „atskiras dviračių takas turi būti pažymėtas kelio ženklu Nr. 411 „Dviračių takas”, o kelio danga paženklinta baltu dviračio simboliu (ženklinimas 1.23). Kelio ženklas Nr. 411 „Dviračių takas” statomas dviračiu tako pradžioje dešinėje pusėje arba virš jo ir pakartojamas už kiekvieno dviračiu tako susikirtimo su gatve. Baltu dviračio simboliu (ženklinimas 1.23) danga paženklinama tako pradžioje ir už sankryžų, taip pat gali būti ženklinama kitose vietose pagal poreikį”.

3.4. Vertinant vaizdo įrašą, užfiksuotą įvykio metu miesto vaizdo kameromis, neginčytinai matyti, kad iš tos pusės, iš kurios dviračiu važiavo nuteistasis, nėra jokių kelio ženklų, kurie žymėtų prasidedantį dviračių taką, todėl nuteistasis negalėjo objektyviai nuspręsti, ar jis toliau važiuoja šaligatviu, ar jau dviračių taku. Sutiktina, kad įvykio vietoje yra įrengta skirtingų spalvų danga bei ties įvažiavimu į sankryžą iš priešingos nuteistojo judėjimo krypčiai pusės, kelio danga pažymėta neryškiu baltu dviračio simboliu, tačiau nei vienoje šios atkarpos vietoje nėra privalomo kelio ženklo Nr. 411 „Dviračių takas“, kuris privalomai yra statomas dviračių tako pradžioje dešinėje pusėje, o kelio danga paženklinta baltu dviračio simboliu (ženklinimas 1.2.3). Pastebėtina, kad kelio skirtingų spalvų dangos įrengimas tėra neprivaloma alternatyva, tačiau žymint dviračių taką kelio ženklas Nr. 411 „Dviračių takas“ yra privalomas. Tai suponuoja išvadą, kad nuteistojo judėjimo kryptimi nesant privalomo kelio ženklo, nėra jokio teisinio pagrindo manyti, kad nuteistasis partrenkė nukentėjusįjį dviračio take, kaip nurodoma apeliaciniame skunde. Vertinant nuteistojo psichinį santykį su įvykiu ir situacijos suvokimą iš jo perspektyvos, pagrįstai teigiama, kad įvykis įvyko nuteistajam važiuojant šaligatviu, nes nuteistasis neturėjo jokio pagrindo manyti, jog galimai įvažiuoja į dviračių taką, kadangi nebuvo tai patvirtinančio kelio ženklo Nr. 411 „Dviračiu takas“, kas yra ypač svarbu toliau analizuojant apeliacinio skundo argumentus.

Atsiliepimas

3.5. Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį būtina nustatyti: 1) kad būtent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo sužalojimo ar susargdinimo priežastis; 2) žmogaus sužalojimas ar susargdinimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-648/2023).

3.6. Lingvistiškai įvertinus SEAKĮ nurodytas sąvokas ir sistemiškai jas vertinant tarpusavyje akivaizdu, kad dviratis yra transporto priemonė, o dviratininkas atitinkamai yra šios transporto priemonės vairuotojas, kuriam taikomi atitinkami reikalavimai. Minėto įstatymo 2 straipsnio 13 punkte apibrėžta, kad eismo dalyvis – tai kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). Pagal KET 4 punktą eismo dalyviu elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti KET ir jų laikytis (KET 5 punktas). KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-69312018).

3.7. Turėjimas numatyti padarinius reiškia asmens pareigą būti atsargiam vairuojant transporto priemonę, kaip padidinto pavojaus šaltinį. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-507/2014). Nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, teismų praktikoje taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116/2005). Transporto priemonę vairuojantis asmuo privalo imtis papildomų atsargumo priemonių (pvz.: sulėtinti greitį, sustabdyti transporto priemonę) tada, kai kyla pavojus eismo saugumui. Todėl nustatant priežastinį ryšį labai svarbu, kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes, ir teismas turi atsižvelgti į tai vertindamas jo veiksmus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1141-043/2007). Pareiga imtis papildomų atsargumo priemonių (pvz.: lėtinti greitį ar sustabdyti transporto priemonę) asmeniui kyla tada, kai kitų eismo dalyvių rizikingas elgesys arba kita ypatinga, gyvenimo patirties patvirtinta situacija rodo, kad jie gali pažeisti KET, arba kai jis turi realią galimybę pastebėti kitas, eismo saugumui pavojų keliančias aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195/2007).

3.8. Tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, sprendžiant priežastinio ryšio klausimus svarbu taikyti būtinosios sąlygos taisyklę ir ja remiantis nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo susijęs būtinuoju priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas leidžia daryti išvadą, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Ji nustatoma modeliuojant situaciją tokiu būdu: paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvio KET pažeidimas, paliekant kito eismo dalyvio KET pažeidimą, ir sprendžiama, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 31/2012). Paprastas priežastinis ryšys yra tada, kai nusikalstamus padarinius sukelia tik kaltininko padaryti kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimai. Priežastinis ryšis yra sudėtingas, kai prie baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo prisideda ne tik minėti pažeidimai, bet ir kitos sąlygos. Tokiais atvejais siekiant teisingai išspręsti priežastinio ryšio klausimą, būtina nustatyti, kuri iš tokių sąlygų laikytina eismo įvykio priežastimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 459/2005). Nustatant asmens kaltę tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, be kitų aplinkybių, būtina įvertinti ir tai, ar kito eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti (2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (Baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga).

3.9. Teismų praktikoje neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina sąlyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė ar dėsninga sąlyga) eismo įvykiui kilti, o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-297/2009).

Atsiliepimas

3.10. KET 57 punktas numato, jog „važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus KET 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračiu taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelia pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3-7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtu saugus, tuo tarpu KET 62 punktas įtvirtina, kad dviračiu taku ar dviračiu juosta dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako ar juostos dešiniojo krašto, jeigu pėsčiųjų ir dviračių take ar šaligatvyje horizontaliuoju ženklinimu (dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto.

3.11. Nuteistasis esmingai pažeidė KET 62 punkto reikalavimus, kadangi nesilaikė kuo arčiau dešiniojo krašto (savo judėjimo krypties perspektyva važiavo kairiąją puse), o taip pat nesilaikė KET 57 punkte numatyto saugaus greičio prasilenkiant su pėsčiaisiais (vaizdo įraše akivaizdžiai matosi, jog nuteistasis itin greitai važiuoja ir pro kitus eismo dalyvius, prasilenkiant visiškai nestabdo), kas lėmė, kad dėl itin didelio nuteistojo neatsargumo įvyko eismo įvykis ir buvo sužalotas nukentėjusysis. Tad, neabejotina kad pirmos instancijos teismo nuosprendis priimtas pagrįstai, tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus.

3.12. Nustatant priežastinį ryšį labai svarbu, kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti pavojų keliančias aplinkybes. Nuteistasis parodė, kad „nukentėjusįjį pamatė už autobusų sustojimo, buvo 100-200 m atstumas iki jo. [...] Kai suprato, kad žmogus nesitrauks, pabandė išvengti susidūrimo ir nukreipė dviratį į kairę pusę, bet buvo per vėlu, todėl atsitrenkė. [...] Nebuvo jokios kliūties, kuri būtų jam trukdžiusi sustabdyti savo transporto priemonę“. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad nuteistasis aiškiai suvokė situaciją, turėjo pakankamai laiko ir galimybių priimti vienokį ar kitokį sprendimą, tačiau pats savo valia lengvabūdiškai pasirinko nestabdyti ir važiuoti tiesiai į nukentėjusįjį, tikintis, jog nukentėjusysis pasitrauks iš kelio. Apeliacinio skundo motyvais nuteistasis prieštarauja savo duotiems parodymams, juo labiau, kad pats pabrėžė, jog nebuvo jokių kliūčių stabdyti dviratį.

Atsiliepimas

3.13. Net pripažįstant, kad įvykis įvyko būtent dviračių take, tai neeliminuoja fakto, kad nuteistasis nesilaikė reikalavimų važiuoti arčiau dešiniojo tako krašto (įvykis įvyko kairėje pusėje – tai patvirtina vaizdo įrašas ir byloje dalyvaujančių asmenų parodymai), taip pažeisdamas KET 62 punktą. Nuteistasis taip pat pažeidė KET 57 punktą ir prasilenkiant su nukentėjusiuoju nevažiavo artimu pėsčiojo judėjimo greičiu (3-7 km/h) – priešingai, nuteistasis parodė, kad „jo greitis nebuvo didelis, nes šiek tiek pristabdė apvažiuodamas moterį, ėjusią prie stotelės. Jam nedidelis greitis 10 km/val.“ Nuteistasis važiavo nuo kalno (liudytojas A. M. apklausiamas teisme parodė, kad „kaltinamasis važiavo nuo viršaus, apvažiavo stotele ir įvažiavo į dviračių taką, o nukentėjusysis už jo (liudytojo) ėjo“; A. S. teisme paaiškino, kad „jis tuo metu buvo ant kalniuko, važiavo į apačią“), todėl dviratis buvo įgavęs pagreitį, o tai, kad nuteistasis nesumažino greičio, tiesiu taikymu sąmoningai rėždamasis į nukentėjusįjį, neginčytinai patvirtina vaizdo įrašas.

3.14. Nukentėjusysis turi regėjimo negalią, bet gali eiti be neregių lazdelės. Silpnai mato, taip yra nuo vaikystės, tik dabar blogėja. Tai yra tinklainės pažeidimai, mato netoli, nėra ryškumo. Gali važiuoti dviračiu, bet vairuoti automobilio negali. Judantį objektą gali pamatyti maksimaliai nuo 5 metrų, dviračių taką atpažintų priėjęs. Nukentėjusysis nuolat pats pasiekia reikiamus objektus pėsčiomis, jis atpažįsta dviračių taką pažymėtą kelio ženklu, todėl būtent dėl prieš tai nurodytų aplinkybių (nuteistojo neatsargaus elgesio ir manevravimo dviračiu) įvyko nukentėjusiojo sužalojimas, t. y. išimtinai nuteistojo nepasirinkti saugūs ir atsakingi veiksmai turi priežastinį ryšį su nukentėjusiojo nesunkiu sveikatos sužalojimu.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. S. ir jo gynėja advokatė Vitalija Smolenskienė, taip pat nukentėjusysis S. Č. ir jo atstovas advokatas N. P. prašė baudžiamąją bylą nutraukti, kadangi nuteistasis su nukentėjusiuoju susitaikė. Prokurorė neprieštaravo, kad byla būtų nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prašymas dėl bylos nutraukimo nuteistajam ir nukentėjusiajai susitaikius tenkinamas. Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas paliekamas nenagrinėtu.

5. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistasis A. S. ir nukentėjusysis S. Č. pateikė prašymą nutraukti baudžiamąją bylą BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu – kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Prašyme nurodoma, jog nuteistasis kaltę pilnai pripažįsta, nukentėjusiojo atsiprašė, susitaikė. A. S. pilnai atlygino žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, neturtinę žalą nukentėjusiajam S. Č., su nukentėjusiuoju susitarė dėl turtinės žalos, negautų pajamų bei išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimo. A. S. nurodo, kad naujų nusikaltimų nedarys, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusysis pareiškė, kad A. S. jo atsiprašė, su juo susitaikė, jam neturtinė žala pilnai atlyginta, susitarė dėl likusios žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 160).

6. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. S. kaltu dėl veikos, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, prisipažino visiškai. Parodė, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes jis pripažino viso proceso metu, tačiau, dėl nesuprasto savo veiksmų teisinio vertinimo bei pirmosios instancijos teisme jį gynusio advokato gynybos pozicijos, kaltės nepripažino. Pasikeitus gynėjui, jam buvo paaiškintas teisinis jo veiksmų vertinimas, todėl kaltu prisipažįsta visiškai.

7. Nukentėjusysis S. Č. taip pat patvirtino, kad su nukentėjusiuoju susitaikė, nukentėjusysis jam atlygino neturtinę žalą, dėl kitos dalies žalos atlyginimo susitarė su nuteistuoju ir prašė baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, papildomai apklaususi nuteistąjį A. S., išklausiusi jo gynėjos, taip pat nukentėjusiojo S. Č., jo atstovo bei prokurorės poziciją aptariamu klausimu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra kliūčių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir A. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

9. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo išvadoms, jų nekartodama, juolab, kad apeliacinės instancijos teisme ir pats A. S. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje.

10. Pirmosios instancijos teismas galimybės atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu nesvarstė, kadangi nuteistasis su nukentėjusiuoju nebuvo susitaikę, be to, kaip minėta, apeliantas neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką.

11. Apeliantui inkriminuota nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai. Taigi, padaryta veika patenka į BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą nusikalstamų veikų, kurias padarius gali būti taikomas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius institutas.

12. Vertindama ar yra atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, numatytos BK 38 straipsnyje, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad apeliacinės instancijos teisme atlikto įrodymų tyrimo metu nuteistasis kaltę pripažino visiškai. Teismui kartu su prašymu nutraukti baudžiamąją bylą BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu pateiktas susitarimas dėl žalos atlyginimo, pagal kurį A. S. ir nukentėjusysis S. Č. susitarė, kad A. S. pilnai atlygino 3000 Eur neturtinę žalą nukentėjusiajam, pervedant minėtą sumą į nukentėjusiojo nurodytą banko sąskaitą. Likusią žalos dalį – 80,50 Eur turtinės žalos, 351,95 Eur negautų pajamų, 2650 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą – viso 3082,45 Eur A. S. įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam per tris mėnesius – iki 2023 m. kovo 15 d., pervedant į S. Č. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank AB sekančiai: iki 2024 m. sausio 15 d. pervedant 1027 Eur; iki 2024 m. vasario 15 d. pervedant 1027 Eur; iki 2024 m. kovo 15 d. pervedant 1028,45 Eur. Šalys susitaria, kad pilnai atlyginus žalą, nei viena šalis nereikš kitai šaliai jokių turtinių ar neturtinių pretenzijų. Susitarimo nevykdymo atveju, S. Č. kreipsis į teismą BK 38 straipsnio 3 dalies pagrindu, prašydamas panaikinti teismo sprendimą dėl A. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 2, b. l. 161).

13. Duomenų, kad po šioje byloje A. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nuteistasis būtų padaręs naujų nusikaltimų, nėra. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis anksčiau teistas nebuvo, dirba. Teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad A. S. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas.

14. Taigi apeliacinės instancijos teisme paaiškėjus naujoms aplinkybėms, tai yra nustačius, jog egzistuoja BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytų sąlygų visuma, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas BPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir baudžiamoji byla A. S. atžvilgiu nutraukiama kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, patvirtinant A. S. ir S. Č. 2023 m. gruodžio 18 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo.

15. A. S. išaiškintina, kad per vienerius metus jam padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 138 straipsnio 3, 4 dalys).

16. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis pateikė mokėjimo nurodymus, jog 2023 m. gruodžio 13 d. civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai sumokėjo skundžiamu nuosprendžiu priteistus 21,32 Eur turtinei žalai atlyginti, 2023 m. gruodžio 13 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sumokėjo 826,65 Eur turinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 163, 164). Kaip matyti iš mokėjimų nurodymų, minėtos sumos sumokėtos į civilinių ieškovų nurodytas bankų sąskaitas, tos pačios bankų sąskaitos nurodomos ir nuosprendyje. Taigi turtinė žala civiliniams ieškovams yra atlyginta. Iki sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme nėra gauta pareiškimų dėl civilinių ieškinių atsisakymo, todėl, panaikinus skundžiamą nuosprendį aukščiau aptartu pagrindu, esant duomenims, jog žala civiliniams ieškovams yra atlyginta, Vilniaus teritorinės ligonių kasos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieškiniai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendį, kuriuo A. S. (A. S.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 139 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

Vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, A. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir A. S. atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti nukentėjusiojo S. Č. ir A. S. 2023 m. gruodžio 18 d. sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, kuriuo:

- pripažįstama, kad A. S. pilnai atlygino nukentėjusiajam 3000 Eur neturtinę žalą, pervedant minėtą sumą į nukentėjusiojo nurodytą banko sąskaitą;

- likusią žalos dalį – 80,50 Eur turtinės žalos, 351,95 Eur negautų pajamų, 2650 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą – viso 3082,45 Eur A. S. įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam per tris mėnesius – iki 2023 m. kovo 15 d., pervedant į S. Č. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB sekančiai – iki 2024 m. sausio 15 d. pervedant 1027 Eur; iki 2024 m. vasario 15 d. pervedant 1027 Eur; iki 2024 m. kovo 15 d. pervedant 1028,45 Eur.

Šalys susitaria, kad pilnai atlyginus žalą, nei viena šalis nereikš kitai šaliai jokių turtinių ar neturtinių pretenzijų. Susitarimo nevykdymo atveju, S. Č. turi teisę kreiptis į teismą BK 38 straipsnio 3 dalies pagrindu, prašydamas panaikinti teismo sprendimą dėl A. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui – A. S., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti bei sprendžiamas klausimas dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3, 4 dalys).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinį ieškinį atmesti.

Nuteistojo A. S. apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Audrius CininasDaiva KazlauskienėJurgita Mačionytė