- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-09
- Bylos Nr.
- 1A-396-634/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23682-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- G. Š.
- Nukentėjusysis
- R. M. P.
- Civilinis ieškovas
- R. M. P., Kauno teritorinės ligonių kasos, Kauno teritorinei ligonių kasai
- Kaltinamasis
- G. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesių terminą, kas mėnesį išdirbant po 10 valandų, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Nukentėjusios R. M. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš G. Š. priteista nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. M. P. naudai 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš kaltinamojo G. Š. priteista 192,97 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. Š. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu už tai, kad jis 2020 m. gegužės 8 d. apie 16.40 val., adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, važiuodamas dviračių ir pėsčiųjų taku, nepaliko saugaus tarpo iš šono apvažiuodamas pėsčiąją R. M. P., nedavė jai kelio, ją partrenkė, dėl to nukentėjusiajai R. M. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. G. Š. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:
1.1. nors kaltinamasis G. Š. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino, tačiau jo kaltę įrodo byloje esanti įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiosios R. M. P., liudytojų policijos pareigūnų G. G. ir M. S., V. I., E. R. J., O. S. parodymai ir kiti byloje esantys daiktiniai ir rašytiniai įrodymai. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendė, kad kaltinimas G. Š. pasitvirtino, kadangi jis vairuodamas dviratį apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu nustatyta 1,53 promilės neblaivumas, važiuodamas dviračių ir pėsčiųjų taku, nepaliko saugaus tarpo iš šono apvažiuodamas pėsčiąją R. M. P., nedavė jai kelio. Dėl tokių neatsargių G. Š. veiksmų nukentėjusioji patyrė sužalojimus, kurie įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tarp kaltinamojo neatsargių veiksmų ir nukentėjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas konstatavo, kad G. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.
1.2. Skiriant G. Š. bausmę teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje. Teismas pažymėjo, kad G. Š. neišreiškė sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmę, todėl šios bausmės jam neskyrė. G. Š. neteistas, todėl teismas jam taip pat neskyrė su trumpalaikiu ar terminuotu laisvės atėmimu susijusios bausmės (arešto ar laisvės atėmimo). Teismas sprendė, kad G. Š. neskirtina ir baudos bausmė, kuri atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo turtinę padėtį, nepasieks bausmei keliamų tikslų. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas G. Š. paskyrė 1 metų laisvės apribojimo bausmę ir vietoj intensyvios priežiūros, G. Š. paskyrė įpareigojimus laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė bei įpareigojimai atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
1.3. Teismas, vertindamas R. M. P. patirtos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, jog nors nukentėjusiajai konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nusikaltimas padarytas neatsargiais kaltinamojo veiksmais, nukentėjusioji yra senyvo amžiaus, dėl ko rankos lūžio bendras gijimo procesas yra natūraliai sulėtėjęs, sukėlęs didesnį stresą, asmeninius nepatogumus bei fizinį skausmą nei analogiškoje situacijoje jaunesnio amžiaus žmogui, šios pasekmės turėjo įtakos ir jos gyvenimo kokybei, ji daugiau nei mėnesį negalėjo atsikelti iš lovos, ir dabar negali išeiti į lauką, kas, teismo vertinimu, galėjo nulemti didelius dvasinius nukentėjusiosios išgyvenimus. Be to, teismas sprendė, kad net nenustačius konkrečių dešinės kojos sužalojimų, nukentėjusioji jautė skausmus, negalėjo atsikelti ir vaikščioti, daugiau nei mėnesį gulėjo lovoje ir negalėjo pati savęs apsitarnauti. Teismas atsižvelgė ir į eksperto paaiškinimus, kad bendram nukentėjusiosios sveikatos būklės pablogėjimui įtakos turėjo ir įsisenėjusios ligos bei negalavimai. Teismas įvertinęs visumą aplinkybių, atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį bei asmeninio gyvenimo situaciją, tai, jog šis įvykis padarytas neatsargiais kaltinamojo veiksmais, civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir nukentėjusiosios naudai iš G. Š. priteisė 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. Š. prašo: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės paskyrimo ir paskirti jam 30 MGL baudą, įpareigojant ją sumokėti per 12 mėnesių; 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai ir R. M. P. priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
3.1. Skunde nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis dalyje dėl bausmės skyrimo ir neturtinės žalos priteisimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti pakeistas, skiriant švelnesnę bausmę (baudą) ir priteisiant mažesnę neturtinę žalą nukentėjusiajai.
3.2. Teismas, neskirdamas baudos, visiškai nemotyvuotai nurodė tik tai, jog kaltinamajam neskirtina baudos bausmė, kuri atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo turtinę padėtį, nepasieks bausmei keliamų tikslų. Tačiau jis, G. Š. yra dirbantis tolimųjų reisų vairuotoju, o jo darbas susijęs su sunkiasvorių autotransporto priemonių vairavimu užsienio šalyse, todėl labai mažai laiko būna Lietuvoje, kadangi darbo funkcijas dažniausiai atlieka išvykęs į komandiruotes. Nuteistasis atkreipė dėmesį, kad jam būtų sunku įvykdyti paskirtą teismo įpareigojimą - neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesių terminą, kas mėnesį išdirbant po 10 valandų, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kadangi didžiąją laiko dalį vykdydamas darbo funkcijas praleidžia užsienio šalyse. Taip pat laivės apribojimas, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., negali būti įgyvendintas atsižvelgiant į bausmės paskirtį dėl jo darbo pobūdžio, todėl nuteistojo įsitikinimu, baudos skyrimas efektyviau įgyvendins bausmės paskirtį.
3.3. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai, tik šabloniškai pacitavo nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, tačiau visiškai neargumentavo savo motyvų, pagrįsdamas juos byloje esančiais įrodymais. Byloje nėra duomenų apie jokias liekamąsias sužalojimų pasekmes. Tuo pačiu, nukentėjusioji grįsdama ieškinį tik savo paaiškinimais teigia, jog patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, didelį pažeminimą, nervinį sukrėtimą, tačiau tokius jos teiginius teismas turėjo vertinti kaip subjektyvius, byloje nesant tai patvirtinančių objektyvių įrodymų.
Žemesnės instancijos teismas
3.4. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistas nustatė, kad R. M. P. sužalojimas - kairio stipinkaulio apatinio galo lūžis yra laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas nustatė neįvertinęs neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumos: nukentėjusiajai padaryto sužalojimo pobūdžio, sunkumo, jo kaltės formos, kitų nusikalstama veika nukentėjusiajai sukeltų padarinių. Taip pat teismas neįvertino to, kad nenustatyta nepataisomų liekamųjų reiškinių, pablogėjusių nukentėjusiosios darbo ir socialinių santykių. Be to, teismas neatsižvelgė, jog duodamas paaiškinimus teisme ekspertas paaiškino, kad kojose sužalojimų nenustatyta, objektyvių duomenų apie sužalojimus kojose nėra. Skausmas kojose nukentėjusiajai galėjo būti ir dėl artrito, bet skausmas nėra objektyvus dalykas.
3.5. Iš eksperto paaiškinimų ir bylos duomenų nustatyta, kad nukentėjusioji seniai serga širdies nepakankamumu, jai konstatuotas aukštas kraujospūdis, reumatoidinis artritas. Dėl širdies ligų kojose nustatyti patinimai. Dėl aukšto krajospūdžio venose atsiranda didelis spaudimas, iš kraujagyslių skysčiai patenka į kitus audinius, todėl kojose atsiranda žaizdos, pakitimai. Aukšto kraujospūdžio liga žaloja kraujagysles, sutrinka kraujotaka, kai kurie audiniai negauna tiek kraujo ir deguonies, todėl gali atsirasi ir odos pažeidimai. Kraujas nešioja deguonį visam kūnui, o sutrikus kraujotakai, mažiau deguonies gauna audiniai, todėl audiniai negamina būtinų ląstelių, kad pažeista vieta sugytų, kai nėra tokių ląstelių, žaizdos negyja. Dėl nukentėjusiajai konstatuoto reumatoidinio artrito, ji jautė skausmą, sustingimą, sąnariai buvo deformuoti, tačiau šie skausmai yra ne dėl traumos. Ligos istorijoje yra 2021 m. kovo 2 d. įrašas, kad pacientė skundžiasi viso kūno sustingimu, tačiau viso kūno skausmas, sustingimas jau buvo konstatuotas ir prieš įvykį. Po lūžio ir dabar gali riešą skaudėti, riešo judesiai dėl lūžio yra skausmingi, o galvos svaigimas nukentėjusiajai konstatuotas ir anksčiau, nustatyta, kad galvos kraujagyslės yra nešvarios, į jas nepatenka įprastas kraujo ir deguonies kiekis, todėl jaučiamas silpnumas ir galvos svaigimas. Tai ne trauminės kilmės nusiskundimai. Sveikatos kortelėje yra įrašai dėl žaizdų ant kojų, nukentėjusioji skundėsi, tačiau apžiūrėjus kojas, nustatytas patinimas, o žaizdų nebuvo. Duomenų apie trauminius pakitimus nėra, o sveikatos istorijoje esantis įrašas „traumuotą koją skauda“ - tik spėjamasis, nukentėjusiosios ligos istorijoje minima trofinė opa kairėje kojoje, nesusijusi su įvykiu, nes kojų audiniai negauna pakankamai deguonies dėl sutrikusios kraujotakos, ši opa nesusijusi tik su viena liga. Tuo labiau, kad jokių nubrozdinimų ir kitų sužalojimų įvykio metu nebuvo nustatyta. Galėjo būti padarytas odos pažeidimas traumos metu, po to tapo opa, bet taip gali būti tik teoriškai, nes nėra jokių nusiskundimų, kad tokie sužalojimai buvo padaryti. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl liekamųjų reiškinių po traumos, turėjo įsigilinti ir atskirti, kurie liekamieji trauminiai pakitimai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su jo padarytu nusikaltimu.
3.6. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, neatsižvelgė į nukentėjusiosios bei kaltininko skirtingų interesų užtikrinimo pusiausvyrą, teismas neįvertino patirtus išgyvenimus ir sužalojimus laiko aspektu ir jų pagrindimu objektyviais ir neginčijamais įrodymais, taip pat nesivadovavo Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuota praktika esant analogiškoms sužalojimų aplinkybėms. Nukentėjusiajai priteistas 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas viršija teismų praktikoje panašiais atvejais priteisiamas sumas ir neatitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijų ir nėra pagrįstas objektyviais įrodymais.
Atsiliepimas
4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Rita Mikalauskienė pateikė atsiliepimą į nuteistojo G. Š. apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendį kaip teisėtą ir pagrįstą.
1.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismo parinkta bausmės rūšis ir jos dydis bei paskirti įpareigojimai atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
1.2. Teismo priteistas neturtinės žalos dydis atitinka susiformavusią teismų praktiką, o taip pat ir nustatytas bylos aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama nuteistojo G. Š. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo bei teigiama, kad teismas nepagrįstai neskyrė jam baudos bausmės bei priteisė per didelį neturtinės žalos dydį, dėl ko prašoma pakeisti skundžiamą nuosprendį.
6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam G. Š. paskyrė neteisingą bausmę bei nustatė per didelį priteistinos neturtinės žalos dydį, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 2 ir 4 punktais.
7. BK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už neatsargų žmogaus sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, asmeniui gali būti skiriami viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą G. Š. paskyrė 1 metų laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais: bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, neatlygintinai išdirbti 60 valandų per teismo nustatytą terminą bei uždraudė vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
8. Pažymima, kad teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei nusikalstama veika padarytą žalą.
9. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į G. Š. nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas neatsargus nusikaltimas, į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – veika padaryta nusikalstamo nerūpestingumo forma, kadangi kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta iš neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę; nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę – neteistas, administracine tvarka baustas, dirbantis, į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
10. Pritariant nuteistojo G. Š. apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė jokių motyvų, kokiu pagrindu G. Š. skyrė laisvės apribojimo bausmę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas nurodė, kad G. Š. neišreiškė sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmę, todėl ši bausmės rūšis jam neskirtina, o atsižvelgiant į tai, kad G. Š. neteistas, jam neskirta ir su trumpalaikiu ar terminuotu laisvės atėmimu susijusi bausmė (areštas arba laisvės atėmimas). Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais, aukštesnysis teismas sutinka. Tačiau apylinkės teismas tik formaliai nurodė, kad G. Š. neskirtina ir baudos bausmė, kuri atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo turtinę padėtį, nepasieks bausmei keliamų tikslų. Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad G. Š. iki šiol baudžiamojon atsakomybėn nebuvo patrauktas ir buvo teisiamas pirmą kartą, nors yra baustas administracine tvarka, tačiau už nedidelio pavojingumo nusižengimus, o paskirtas baudas yra sumokėjęs, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. G. Š. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, t. y. nuteistasis nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti nusikalstamos veikos padariniai, jo veikime nebuvo tyčios. Nuteistasis turi nuolatinį darbą, dirba vairuotojo pareigose, todėl yra pagrindo manyti, kad jis yra mokus ir turi galimybę sumokėti piniginę baudą. Be to, laisvės apribojimas yra griežtesnė bausmė nei bauda, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo pirmą kartą teisiamam asmeniui parinkti griežtesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį, nenustačius svarių argumentų tokiam pasirinkimui pagrįsti. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, pasekmes bei į tai, kad G. Š. yra dirbantis bei gaunantis nuolatines pajamas, teisėjų kolegija sprendžia, kad G. Š. už neatsargų nusikaltimą pagal BK 139 straipsnio 1 dalį tikslinga skirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą.
12. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalį už neatsargų nusikaltimą skiriama nuo 20 iki 750 MGL dydžio bauda. Minimali baudos bausmė nuteistajam šiuo atveju neskirtina, nes byloje yra nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju G. Š. pagal BK 139 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką skirtina 30 MGL dydžio bauda, kuri laikytina teisinga bei proporcinga padarytam nusikaltimui. Atsižvelgiant į nuteistojo G. Š. prašymą nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis (neteistas, dirbantis), skirtinos baudos dydį, siekiant nuteistajam sudaryti realią galimybę savanoriškai sumokėti šiuo nuosprendžiu jam skirtą baudą, jos sumokėjimui nustatytinas 12 mėnesių terminas.
Dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio
13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiajai R. M. P. priteista 3000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, todėl prašoma ją sumažinti iki 1000 Eur.
14. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat ir civilinės teisės normas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (BPK 109 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis). CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas.
15. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės, nukentėjusiojo didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti ar padidėti, ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pagal teismų praktiką asmeniui, veikiant neatsargiai, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju, todėl esant šiai kaltės formai, neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis.
16. Nukentėjusioji R. M. P. buvo pareiškusi 5000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, įvertino tai, kad ji dėl susidūrimo su G. Š. vairuojamu dviračiu patyrė kūno sužalojimą, gydėsi ir kentė skausmus. Dėl kairio stipinkaulio apatinio galo lūžio jai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl paties įvykio ir traumos, nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, sumažėjo jos bendravimo galimybės bei savarankiškumas. Liekamuosius traumos reiškinius jaučia iki šiol, negali išeiti į lauką. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis padarė neatsargų nusikaltimą. Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, teismas iš dalies tenkino nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį ir iš nuteistojo jos naudai priteisė 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tačiau nevertino, kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusioji ir iki minėto įvykio jau turėjo sveikatos problemų, kuriomis grindė pareikštą civilinį ieškinį. Bylos nagrinėjimo metu iš esmės įrodyta tik tai, kad R. M. P. įvykio metu lūžo kairio stipinkaulio apatinis galas, tačiau byloje nenustatyta, kad kitos nukentėjusiosios sveikatos problemos, susijusios su jos kojų skausmais ir pan. turi priežastinį ryšį su padaryta nusikalstama veika.
18. Iš specialisto Gregoire Abi Chaker paaiškinimų nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusiajai sužalojimai dešinėje kojoje nekonstatuoti, tuoj po įvykio atlikus rentgenogramą, lūžių nenustatyta, kraujosruvų ar žaizdų nerasta. Ekspertas patvirtino, kad išskyrus kairio stipinkaulio apatinio galo lūžį, medicininiuose dokumentuose duomenų apie kitus sužalojimus, kurie gali rodyti žalojusio daikto ir (arba) sužalojimo padarymo aplinkybes nėra. Taigi, po įvykio nukentėjusiajai nebuvo nustatyti jokie sužalojimai kojose. Taip pat specialistas patvirtino, skausmas kojose nukentėjusiajai galėjo atsirasti ir dėl jai anksčiau diagnozuoto reumatoidinio artrito. Specialistas paaiškino, kad dėl aukšto krajospūdžio venose atsiranda didelis spaudimas, iš kraujagyslių skysčiai patenka į kitus audinius, todėl kojose atsiranda žaizdos, tačiau tai ne trauminės kilmės nusiskundimai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuota, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie nukentėjusiosios patirtus sužalojimus kojose dėl minėto įvykio. Taigi, nukentėjusiosios nurodyti argumentai, kad po įvykio ji negalėjo atsikelti iš lovos ir šiuo metu dar negali išeiti į lauką, neturi jokio priežastinio ryšio su nuteistojo G. Š. veiksmais padaryta nusikalstama veika nukentėjusiosios R. M. P. atžvilgiu.
19. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, į šias aplinkybes neatsižvelgė, nors jos yra svarbios neturtinės žalos dydžio klausimo išsprendimui. Atsižvelgus į tai, kad dėl G. Š. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai buvo padarytas tik kairės rankos riešo lūžis, o kitos nukentėjusiajai anksčiau nustatytos sveikatos problemos nesusijusios su įvykiu, įvertinus tai kartu su kitais CK 6.250 straipsnyje numatytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, į kuriuos atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, į tai, kad dėl įvykio metu patirtos traumos sunkių, reikšmingų liekamųjų reiškinių nenustatyta, taip pat atsižvelgus į tai, kad nusikaltimas padarytas neatsargiais nuteistojo veiksmais, nukentėjusiajai R. M. P. priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1500 Eur. Kolegijos vertinimu, toks nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos atlyginimo dydžius panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose.
20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuteistojo G. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės bei netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų – civilinio ieškinio priteisimo (BPK 328 straipsnio 2 punktas, 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 ir 4 punktais,
nusprendžia:
nuteistojo G. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendį pakeisti:
G. Š. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudą.
Įpareigoti G. Š. baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš nuteistojo G. Š. nukentėjusiajai R. M. P. priteistos neturtinės žalos sumą sumažinti iki 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų).
Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.