Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Virginijos Žindulienės,

nukentėjusiosios E. B. atstovei pagal įstatymą D. B., nukentėjusiosios įgaliotam atstovui advokatui Mariui Ramanauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo J. D. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 139 straipsnio 1 dalyje, padarymą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją V. D. atsakomybėn vieneriems metams be užstato, ir baudžiamoji byla jai nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, J. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios E. B. civilinis ieškinys dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista E. B. iš J. D. 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiu pakeistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pratęsto laikino nuosavybės teisių apribojimo J. D. turtui mastas, nurodant, kad J. D. kilnojamam ir nekilnojamam turtui laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikomas iš esmės ne didesnei kaip 7 000 Eur sumai iki visiško civilinio ieškinio patenkinimo.

Procesai dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto 795,81 Eur civilinio ieškinio ir nukentėjusiosios E. B. pareikšto civilinio ieškinio dėl 123,89 Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės J. D. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 27 d. nuosprendį pakeisti: nukentėjusiajai E. B. priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 3 000 Eur; pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pratęsto laikino nuosavybės teisių apribojimo apeliantės turtui mastą, nustatant, kad jai (J. D.) priklausančiam kilnojamam ir nekilnojamam turtui laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikomas ne didesnei kaip 3 000 Eur sumai iki visiško civilinio ieškinio patenkinimo.

2.1. Apeliantė nurodo, kad priteista 7 000 Eur suma atlyginti neturtinei žalai, patirtai dėl BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, yra aiškiai per didelė ir neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos panašiose bylose, kurias skundžiamame nuosprendyje citavo pats pirmosios instancijos teismas, ir kuriose priteisiami gerokai mažesni neturtinės žalos dydžiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-352/2009, 2K-306/2010, 2K-106/2012). Pažymi, jog baudžiamojoje byloje, kurioje kaltininko vedžiojamas šuo įkando mažamečiui į veidą, padarydamas kąstai plėštą didelę ir plačią žaizdą dešinio skruosto–paakio–žando srityje, kąstą dešinės pažandės srities žaizdą, taip sunkiai sutrikdė jo sveikatą, kasacinis teismas pritarė priteistos 2 896 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydžiui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2007).

2.2. Pripažįsta, kad, būdama šuns savininke, neužtikrino, kad šis nekeltų grėsmės kitiems asmenims, dėl ko šuo užpuolė ir įkando mažametei nukentėjusiajai, taip padarydamas jai kąstines žaizdas kairiame žaste ir odos nubrozdinimus (įbrėžimus) krūtinės ląstos kairėje pusėje su aplinkine poodine kraujosruva krūtinės ląstos kairės pusės-kairio žasto srityje, t. y. nesunkiai ją sužalojo. Vertina, kad jos (apeliantės) veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.

3. Atsiliepimu į atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. D. apeliacinį skundą nukentėjusiosios E. B. įgaliotas atstovas advokatas Marius Ramanauskas prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš J. D. nukentėjusiosios naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimu taip pat prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, atsižvelgiant į specifinį bylos pobūdį dėl nusikaltimo prieš mažametį ir jo sveikatai padarytus nepataisomus sužalojimus – ex officio peržiūrėjus bylą, įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t.y. ar pagrįstai ir teisėtai atsisakė perkvalifikuoti J. D. nusikalstamą veiką iš BK 139 straipsnio 1 dalies į BK 137 straipsnio 1 dalį bei priteisti nukentėjusiajai iš J. D. pagrįstą, teisingą ir protingą neturtinės žalos atlyginimą: palikus veikos kvalifikavimą pagal BK 139 straipsnio 1 dalį – 10 000 Eur, perkvalifikavus veiką iš BK 139 straipsnio 1 dalies į BK 137 straipsnio 1 dalį – 40 000 Eur.

3.1. Nurodo, kad J. D. veika teismo buvo kvalifikuota pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, ir būtent dėl tokios nusikaltimo kvalifikacijos teismas priteisė iš jos tikrai nedidelę neturtinės žalos sumą – 7 000 Eur, o ne 40 000 Eur, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl BK 137 straipsnio taikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-458/2020).

3.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse kalbama apie nusikaltimus, padarytus beveik prieš 20 metų; įvertinus pasikeitusią ekonominę, finansinę šalies situaciją, pragyvenimo lygio, darbo užmokesčio, prekių kainų, valiutos pokyčius, negali būti tarpusavyje lyginamos neturtinės žalos sumos, nurodytos apeliantės paminėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ir skundžiamame nuosprendyje.

3.3. Teigia, kad apeliaciniame skunde sąmoningai nutylima apie esminius nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, jų tikrąjį mastą. Pažymi, kad pagal į bylą pateiktą ekspertų išvadą PEKG 123/2021 (01) nukentėjusiajai buvo padarytos daugybinės kąstinės žaizdos su aplinkinėmis kraujosruvomis kairiame žaste, trigalvio raumens ir raumenų fascijų pažeidimais, odos įbrėžimais su aplinkinėmis kraujosruvomis krūtinės kairėje prie peties. Nurodo, jog dėl šių sužalojimų nukentėjusiajai atsirado tokios pasekmės: 1) susidarė daugybiniai randai kairiame žaste, kurie, anot ekspertų, yra laikomi nepataisomais, kadangi jų visiškai pašalinti negalima net ir plastinių operacijų pagalba; 2) kairysis žastas yra 2 cm mažesnės apimties už dešinį – tai pasekmė patirtų šuns įkandimų, nes jų metu buvo sutraiškyti/suplėšyti ir pasišalino minkštieji audiniai bei buvo pažeistas trigalvis raumuo; 3) žasto išorinės pusės audinių hipotrofija vertinama kaip kąstinio sužalojimo pasekmė, kuri savaime ir pilnai neišnyks, gali tik sumažėti; 4) fiziniai pratimai gali pagerinti pažeisto raumens jėgą ir funkciją, bet negali pilnai panaikinti trigalvio raumens audinių defekto; 5) savaime neišnyks net ir po operacijų kairio trigalvio raumens pažeidimas, kairio žasto išorinės dalies minkštųjų audinių pažeidimas, žasto randų visuma (randai ekspertų vertinami kaip gilūs, platūs, ilgi, siekia iki 5 cm ir ryškūs, jų priskaičiuota net 9). Be to, kaip nurodoma atsiliepime, dėl atsiradusių neigiamų psichologinių pasekmių nukentėjusioji buvo priversta kreiptis skubios psichologinės pagalbos į VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centrą, kur jai vis dar teikiama būtina psichologinė pagalba. Visos šios aplinkybės, pasak nukentėjusiosios įgalioto atstovo, nesudaro pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydžio; suma, skirta neturtinei žalai atlyginti, galėtų būti tik didinama teismui ex officio peržiūrėjus bylą ir/ar perkvalifikavus padarytą nusikalstamą veiką.

3.4. Pažymi, kad į klausimą, ar kūnas subjaurotas, atsako teisėsaugos institucijų pareigūnai; šiems patvirtinus kūno subjaurojimo faktą, nukentėjusiajai padaryti sužalojimai pilnai atitiktų sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Tvirtina, kad šioje byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai yra ne tik nepataisomi, bet ir bjaurojantys kūną, nes yra gerai matomose vietose, neestetiški, ryškūs, atstumiantys, daugybiniai, panaikina nukentėjusiosios kūno simetriją, jo natūralias proporcijas ir kūno patrauklumą. Nukentėjusiosios įgalioto atstovo nuomone, byloje buvo pakankamai duomenų tam, kad nukentėjusiosios kūnas būtų pripažintas subjaurotu, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiryžo to padaryti. Dėl šios priežasties būtina ex officio peržiūrėti bylą, objektyviai įvertinti surinktus įrodymus bei pasisakyti dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų išvadų dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ne pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 139 straipsnio 1 dalį; atitinkamai, turėtų būti įvertintas ir pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydis, kuris, įgalioto atstovo nuomone, turėtų būti daug didesnis.

3.5. Nurodo, jog nukentėjusioji nusikaltimo padarymo metu buvo mažametė, kas, pasak įgalioto atstovo, neabejotinai turi įtakos sprendžiant jai padarytos žalos, įskaitant ir neturtinės, atlyginimo klausimus; iš teismų praktikos matyti, jog didesni neturtinės žalos dydžiai nustatomi bylose, kai panašios pasekmės, kaip nagrinėjamu atveju, kyla mažamečiams ar pakankamai jauno amžiaus asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018).

3.6. Pažymi, kad apeliantė neadekvačiai vertina savo padaryto nusikaltimo sunkumą, nesuvokia padarytos žalos masto ir nuolat menkina nukentėjusiosios patirtas kančias bei išgyvenimus. Toks elgesys, anot įgalioto atstovo, rodo, kad ji visiškai nesigaili dėl padaryto nusikaltimo ir neturi vidinio poreikio atlyginti mažametei nukentėjusiajai padarytos nepataisomos skriaudos. Teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl J. D. apeliacinio skundo, privalo įvertinti tai, kad apeliantė nesuteikė nukentėjusiajai pirmosios pagalbos, nepasirūpino, kad E. B. būtų kuo greičiau pristatyta gydytojų apžiūrai, neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, o pasišalino iš įvykio vietos. Nurodo, kad toks elgesys taip pat gali būti vertinamas kaip mažamečio palikimas gyvybei pavojingoje padėtyje, nes ligoninėje nukentėjusiąją apžiūrėję medikai pranešė, kad tik atsitiktinumo dėka nebuvo pažeista šalia įkandimų buvusi arterija; jei ji būtų buvusi pažeista, nukentėjusioji galėjo mirtinai nukraujuoti. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad apeliantė apkaltino nukentėjusiąją, neva, ji pati kalta dėl sukandžiojimo, nes sušuko iš išgąsčio ir taip esą išgąsdino šunį; be to, šuo ir anksčiau yra kėlęs pavojų žmonių ir jų augintinių gyvybei bei sveikatai.

4. Apygardos teismo posėdyje atleista nuo baudžiamosios atsakomybės J. D. ir jos gynėjas advokatas Linas Mažonas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą D. B. ir nukentėjusiosios įgaliotas atstovas advokatas Marius Ramanauskas prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiosios įgaliotas atstovas, be to, nurodė, jog palaiko prašymus, išdėstytus atsiliepime į apeliacinį skundą (baudžiamosios bylos peržiūrėjimas, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimas atsiliepime į skundą nurodytais pagrindais ir motyvais), prašė teismo juos įvertinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. D. apeliacinis skundas atmetamas Atleistosios

6. Atleista nuo baudžiamosios atsakomybės J. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžio. Apeliantės manymu, nukentėjusiajai priteista 7 000 Eur suma yra aiškiai per didelė, prieštarauja teismų praktikai, todėl prašo sumažinti neturtinės žalos dydį iki 3 000 Eur.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, taip pat apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis nustatytas tinkamai.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

9. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-118/2013, 2K-331-976/2018). Civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

10. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018).

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad be pavadėlio ir antsnukio vedžiojamas šuo užpuolė ir apkandžiojo mažametę nukentėjusiąją E. B., kuriai dėl šuns įkandimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadas Nr. G 616/2020(04), pG 1122/2020(04) (t. 1, b. l. 113-114, 128-129) nukentėjusiajai padarytos kąstinės žaizdos kairiame žaste ir odos nubrozdinimai (įbrėžimai) krūtinės ląstos kairėje pusėje su aplinkine poodine kraujosruva krūtinės ląstos kairės pusės – kairio žasto srityje. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEKG 123/2021(01) (t. 3, b. l. 187-193) nurodyta, kad E. B. padarytos dauginės kąstinės žaizdos su aplinkinėmis kraujosruvomis kairiame žaste su trigalvio raumens ir raumenų fascijų pažeidimais, odos įbrėžimai su aplinkinėmis kraujosruvomis krūtinės kairėje pusėje prie peties. Šiuo ekspertizės aktu patvirtinti tokie liekamieji reiškiniai, atsiradę po šuns įkandimų: kairiojo žasto randų visuma (iš viso – 9 randai, susidarę gijimo po kąstinių žaizdų kairiajame žaste metu; randai laikomi nepataisomais, nes jų visiškai pašalinti negalima net ir plastinėmis operacijomis); kairysis žastas mažesnės apimties už dešinįjį (apimtis sumažėjo 2 cm dėl žasto kąstinių sužalojimų visumos); pažeisti kairiojo žasto išorinės dalies minkštieji audiniai (audinių hipotrofija, vertinama kaip kąstinio sužalojimo pasekmė; savaime pilnai neišnyks, gali tik sumažėti bręstant bei keičiantis kūno proporcijoms); kairio trigalvio raumens pažeidimas (savaime neišnyks, fiziniai pratimai gali pagerinti pažeisto raumens jėgą ir funkciją, bet negali pilnai panaikinti raumens audinių defekto).

12. Nukentėjusiosios E. B. pareikšto civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo prašoma priteisti iš J. D. nukentėjusiajai E. B. 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (jei nusikalstama veika bus kvalifikuota pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, t. y. valstybės kaltintojo palaikomas kaltinimas). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiosios prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti buvo sumažinta ir priteista iš J. D. nukentėjusiajai E. B. 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji dėl įvykdyto nusikaltimo ir jo sukeltų padarinių patyrė didelį fizinį skausmą, išgąstį, nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, į tai, kad nukentėjusioji yra jauno amžiaus (nusikalstamos veikos padarymo metu buvo mažametė) ir jai itin svarbi aplinkinių nuomonė apie jos išvaizdą, taip pat atsižvelgė ir į žalą padariusios J. D. neatsargią kaltę (nusikalstamą nerūpestingumą), jos turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (pažymėjo, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. apžiūrėjus nukentėjusiąją teismo medicinos ekspertams, konstatuota, kad dinamikoje randai išsilyginę su aplinkine oda, jų spalva tapo blyškesnė, konsistencija minkštesnė, abiejų žastų raumenų jėgos ir rankų jutimai vienodi).

13. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šias svarbias neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, susijusias tiek su nukentėjusiąja E. B. ir jai padarytais sužalojimais, tiek ir su atleista nuo baudžiamosios atsakomybės J. D.. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, dėl šuns įkandimų padarytų sužalojimų, įvertintų kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusioji nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. buvo gydoma VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje ( t. 1, b. l. 96, 100, t. 3, b. l. 189-190), kur jai buvo atlikta operacija (žaizdų susiuvimas), taikytas drenavimas. Akivaizdu, kad sužalojimai, jų padarymo aplinkybės ir gydymasis sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, nepatogumus, išgyvenimus dėl savo sveikatos. Dėl psichologinių problemų, susijusių su šuns užpuolimu, E. B. kreipėsi į VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centrą, kur jai buvo suteiktos 4 psichologo konsultacijos (t. 3, b. l. 34). Tai pagrindžia nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl po įvykio jai (E. B.) atsiradusios šunų ir bet kokį nesaugumo jausmą galinčių kelti įvykių baimės, kas kenkia ne tik nukentėjusiosios psichologinei būsenai, bet ir jos socialiniam gyvenimui, bendravimui su bendraamžiais. Nekelia abejonių ir tai, kad nukentėjusioji išgyvena ir dėl liekamųjų sužalojimo padarinių, kurie vertintini ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jie paveiks tolesnį nukentėjusiosios gyvenimą.

14. Kaip anksčiau nurodyta šios nutarties 11 punkte, po nukentėjusiosios sužalojimo atsiradę liekamieji reiškiniai – kairio trigalvio raumens ir kairiojo žasto išorinės dalies minkštųjų audinių pažeidimai, kairiojo žasto randų visuma – savaime neišnyks. Ekspertizės akte nurodyta, kad šių padarinių šalinimui prireiks rekonstrukcinių (plastinių, poodinio minkštųjų audinių sluoksnio atstatymo/minkštųjų audinių persodinimo) operacijų, specialių procedūrų (lazerinio randų gydymo). Dalies liekamųjų reiškinių – kairiajame žaste susidariusių randų – nepavyks pašalinti net plastinėmis operacijomis, jos gali tik pagerinti randų estetinį vaizdą. Tokias plastines operacijas tikslinga daryti po brendimo, operacijų skaičius, estetinis efektas prognozuojamas bei vertinamas gydymo eigoje, tačiau vienos plastinės operacijos nepakaktų. Lazerinį randų gydymą galima taikyti po operacijų, jo rezultatai individualūs. Poodinio minkštųjų audinių sluoksnio atstatymo operaciją atlikti tikslinga sulaukus pilnametystės, poodinio minkštųjų audinių persodinimo operacijų efektyvumas individualus.

15. Kadangi nukentėjusiajai padaryti fiziniai pakenkimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto negali būti pašalintos jų pasekmės, o pasekmių šalinimas susijęs su šios nutarties 14 punkte nurodytų fizinės sveikatos grąžinimo metodų taikymu, akivaizdu, jog nukentėjusioji, be išgyvenimų dėl sveikatos sužalojimo fakto ir liekamųjų sužalojimo padarinių, jų sukeltų nepatogumų (civiliniame ieškinyje nurodyta, jog randai kairiajame žaste, mažesnės apimties kairysis žastas riboja galimybę vilkėti rūbus trumpomis rankovėmis, nukentėjusioji drovisi savo išvaizdos, mažiau pasitiki savimi), patiria ir susirūpinimą dėl būsimų pasekmių šalinimo: iš civiliniame ieškinyje išdėstytų aplinkybių matyti, kad E. B. žino ir supranta, jog reikės atlikti plastines operacijas, su nerimu jų laukia, suvokia, kad vėl teks kęsti fizinį skausmą, nepatogumus, dėl operacijų ir pooperacinio laikotarpio bus apribotos bendravimo galimybės. Tokio pobūdžio išgyvenimai (susirūpinimas dėl būsimų fizinio sužalojimo padarinių šalinimo) taip pat priskiriami prie neturtinės žalos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad susirūpinimas dėl būsimų fizinio sužalojimo padarinių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsimoji neturtinė žala arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

16. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes, susijusias su E. B. atlygintina neturtine žala/jos dydžiu, taip pat atsižvelgus į aplinkybes, nustatytas ištyrus bylos duomenis nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, į nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį, liekamuosius sužalojimų padarinius, į tai, kad šių padarinių pašalinimui prireiks būsimų medicininių intervencijų (rekonstrukcinių operacijų/specialių procedūrų), kurios, įvertinus nukentėjusiosios amžių (šiuo metu E. B. 14 metų), bus atliekamos ne iš karto, o po brendimo arba sulaukus pilnametystės, o tai reiškia, jog neigiamus dvasinius išgyvenimus, susijusius su liekamaisiais sužalojimų padariniais, E. B. jaus dar pakankamai ilgą laiką, taip pat atsižvelgus į nukentėjusiosios susirūpinimą dėl būsimų sužalojimo padarinių šalinimo (nutarties 15 p.), į tai, kad dalies padarinių (susidariusių randų) nepavyks visiškai pašalinti net plastinėmis operacijomis, – pritartina pirmosios instancijos teismo sprendimui dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio (7 000 Eur) nukentėjusiajai. Pagrindo mažinti iš J. D. nukentėjusiajai E. B. priteistos neturtinės žalos dydį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra.

17. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo teismų praktikos panašiose bylose ir priteisė nukentėjusiajai per didelį neturtinės žalos atlyginimą. su 6. Apeliaciniame skunde

18. Atsakydama į šį skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018). Taigi, teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 2K-362-697/2018 ir kt.). Tačiau kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018, kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-331-976/2018, 2K-121-697/2020).

19. Tai, jog pažeista ta pati vertybė, o sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui yra labai panašios, savaime nereiškia, kad skirtingose bylose bus priteista vienoda arba panaši neturtinės žalos atlyginimo suma, nes neturtinės žalos dydžiui turi reikšmės ir kitos aplinkybės, kurių visuma lemia neturtinės žalos atlyginimo dydį. Iš J. D. apeliaciniame skunde pacituotos teismų praktikos, kuria skundžiamame nuosprendyje rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, argumentuodamas savo sprendimą sumažinti civiliniu ieškiniu prašomą priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, matyti, kad apeliaciniame skunde (ir nuosprendyje) nurodytų bylų aplinkybės nebuvo tapačios arba labai panašios į šios bylos faktines aplinkybes: kasacinėje byloje Nr. 2K-106/2012 dėl šuns įkandimų padarytų sužalojimų – nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo – priteistos neturtinės žalos dydis sudarė 8 000 Lt (2 316 Eur), tačiau nukentėjusysis šioje byloje – suaugęs asmuo; kasacinėje byloje Nr. 2K-352/2009 dėl šuns įkandimų padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo sužalotam suaugusiam asmeniui priteistos neturtinės žalos dydis siekė 6 000 Lt (1 737 Eur); kasacinėje byloje Nr. 2K-306/2010 buvo sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos, kurią patyrė du mažamečiai dėl šuns įkandimų padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo (sužalotos kojos), dydžio, kiekvienam nukentėjusiajam buvo priteista po 6 000 Lt (po 1 737 Eur). Kaip nurodyta anksčiau, teismų nustatyti žalos dydžiai šiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos, be to, būtina atsižvelgti ir į kasmetinę fiskalinę infliaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2020).

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nukentėjusiajai E. B. priteisto neturtinės žalos dydžio, neturi pagrindo konstatuoti, kad, nustatant nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtų neįsigilinta į faktines bylos aplinkybes, padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ar netinkamai pritaikytos CK 6.250 straipsnio nuostatos. Tenkinti atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. D. apeliacinį skundą pagrindo nėra, iš J. D. nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis pagal šioje byloje nustatytas individualias ir teisiškai reikšmingas būtent šiai bylai aplinkybes atitinka balansą tarp padarytos veikos pavojingumo ir šios veikos sukeltų padarinių, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

21. Nukentėjusiosios E. B. įgaliotas atstovas advokatas Marius Ramanauskas prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš advokato pateiktų dokumentų, nukentėjusiosios E. B. atstovė pagal įstatymą D. B. už atsiliepimo į J. D. apeliacinį skundą parengimą advokatui Mariui Ramanauskui sumokėjo 350,00 Eur pagal 2021 m. gruodžio 16 d. kasos pajamų orderį Nr. 405 (t. 4, b. l. 98).

22. Baudžiamojo proceso įstatymas numato nukentėjusiojo teisę bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu turėti atstovą, kad proceso metu visapusiškai būtų ginamos ir užtikrinamos jo teisės bei teisėti interesai. Atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas ir pateikimas teismui yra viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų. BPK 106 straipsnio nuostatos, numatančios proceso išlaidų išieškojimą, galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, išieškant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.).

23. Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą, ginčydama neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, padavė atleista nuo baudžiamosios atsakomybės J. D. ir šis skundas atmetamas. Advokatas Marius Ramanauskas apeliacinės instancijos teismui pateikė procesinį dokumentą, įvardintą atsiliepimu į apeliacinį skundą, kuriame išdėstyta ne vien tik nuomonė/pozicija dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo, bet ir reiškiami prašymai, kurie gali būti keliami, formuluojami tik apeliaciniame skunde. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad:

23.1. apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos tik tais atvejais, kai yra apeliacinių skundų, paduotų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 313 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais;

23.2. pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde;

23.3. šioje baudžiamojoje byloje apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžio padavė tik atleista nuo baudžiamosios atsakomybės J. D.; prokuroras, nepilnametės nukentėjusiosios interesais – jos atstovė pagal įstatymą ir/ar nukentėjusiosios įgaliotas atstovas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios E. B. interesais apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžio BPK nustatyta tvarka nepaduotas, nukentėjusiosios įgalioto atstovo advokato Mariaus Ramanausko atsiliepime į atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. D. apeliacinį skundą pareikšti prašymai ex officio peržiūrėti baudžiamąją bylą, įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, atsisakydamas perkvalifikuoti J. D. nusikalstamą veiką iš BK 139 straipsnio 1 dalies į BK 137 straipsnio 1 dalį, taip pat prašymas pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 27 d. nuosprendį, priteisiant nukentėjusiajai E. B. iš J. D. neturtinės žalos atlyginimą: palikus veikos kvalifikavimą pagal BK 139 straipsnio 1 dalį – 10 000 Eur, perkvalifikavus veiką iš BK 139 straipsnio 1 dalies į BK 137 straipsnio 1 dalį – 40 000 Eur, nenagrinėjami, nes tam nėra teisinio pagrindo.

24. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pateiktas procesinis dokumentas, įvardintas atsiliepimu į apeliacinį skundą, savo forma ir turiniu yra teisiškai ydingas, nes jame keliami reikalavimai, kuriuos, minėta, apeliacinės instancijos teismas gali nagrinėti tik esant baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pateiktam apeliaciniam skundui. Tokio dokumento pateikimas apeliacinės instancijos teismui, teisėjų kolegijos nuomone, suteikia nepagrįstų lūkesčių ir jį (dokumentą) parengusio teisininko, šiuo atveju – advokato, nepilnametei klientei, o taip pat ir jos motinai (E. B. atstovei pagal įstatymą D. B.), kurioms, neturinčioms teisinių žinių, gali susidaryti įspūdis, jog apeliacinės instancijos teisme joms atstovaujančio advokato atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti reikalavimai, susiję su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimu, veikos perkvalifikavimu, priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio padidinimu, gali būti nagrinėjami, vertinami ir, gal būt, net ir tenkinami.

25. Apibendrindama tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo negali būti tenkinamas, todėl nukentėjusiosios E. B. atstovės pagal įstatymą D. B. patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. D. neišieškotinos.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. D. apeliacinį skundą atmesti.