Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji J. D. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykis įvyko 2020-05-04 apie 15-16 val. netoli namų (duomenys neskelbtini) laukuose, kur ji vedžiojo šunį. Kaip ir kiekvieną dieną vedžiojo savo šunį, jie ėjo link miško, kur yra dideli laukai ir nėra arti gyvenamųjų namų, o apsidairius ir nieko nepamačius, ji jį paleido palakstyti ir su juo pažaisti. Ji nematė dviejų mergaičių gulinčių po medžiu. Kai jos akys už jų užkliuvo, jos žvilgsnį pamatė šuo ir jis nubėgo prie tų mergaičių, o ji bėgo paskui jį. Viena mergina E. sušuko ir šuo jai čiupo už rankos. Šuo nepaklausė jos komandos „Fu“, bet ji iš karto čiupo šunį ir bandė jį patraukti nuo mergaitės. Patraukus šunį, E. atsistojo, o jos draugė buvo šalia. Kadangi tuo metu ji pati buvo šoko būsenoje, tai negali pasakyti, kurią ranką sučiupo šuo, bet atsistojusi mergaitė susiėmė už rankos ir pasakė „mes einam namo“. Ji klausė nukentėjusiosios draugės, ar ji palydės E. namo, tai ji pasakė, kad palydės. Ji mergaitėms sakė iš karto važiuoti į ligoninę. Neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, bet ji pati buvo šoko būsenos. Kai nukentėjusioji susiėmė už rankos, tai nieko nesimatė, mergaitės sakė, jog eina pas mamą. Tada ji paskambino draugui, kad atvažiuotų jų paimti, o be to, įvykio vietoje buvo palikti merginų daiktai. Taip pat paskambino tėčiui, kad atvažiuotų, nes pati buvo sukrėsta, šoko būsenoje ir be proto išsigandusi, kadangi taip įvyko pirmą kartą ir niekada negalėjo pagalvoti, kad taip gali nutikti. Į vietą atvažiavo draugas, jie surinko merginų daiktus ir parvažiavo namo, kur atvyko jos tėtis V. D.. Tėtis nuėjo pas kaimynus, nes jam buvo labai gėda ir ji visą laiką verkė. Su nukentėjusios mergaitės šeima ji pati susisiekė tik kitą dieną. Labai gailisi ir bandė tą pasakyti nukentėjusiesiems, bet jai buvo atsakyta, kad apie tai net nekalbėtų. Tas pats buvo pasakyta ir jos advokatui. Šis įvykis jai bus pamoka visam gyvenimui, tai ne specialiai įvykdytas nusikaltimas ir ji net negalėjo pagalvoti, kad karantino metu laukuose, kur niekada nieko nebūna, bus žmonių. Ji pripažįsta kaltę, labai gailisi ir prašo atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Toje vietoje, kur vedžiojo šunį, nėra jokio aptvaro lakstyti šunims, nes ten yra plyni laukai. Jos šuo T. turi euro pasą, kad turi visus skiepus ir jį visur gali vežtis, tačiau kilmės dokumentų jis neturi, o pase įrašytas kaip mišrūnas. Šuo nubėgo, apuostė abi mergaites, o vienai suklykus jis čiupo jos ranką. Kiek matė, šuo čiupo už rankos ir nejudėjo. Ji pribėgusi atkėlė šuns dantis, o mergaitė užsiėmė už rankos, jai buvo sugadintas megztukas. Sutinka dėl turtinės žalos ir dėl 1000 eurų neturtinės žalos. Teritorinei ligonių kasai atlygino. Nukentėjusieji su ja nesikalbėjo, nors ji jų klausė, ar reikia pagalbos. Taip pat jiems nukentėjusiesiems skambino ir advokatas, tačiau ir su juo nesileido į kalbas. Šunį į laukus paleido be antsnukio ir be pavadėlio. Su nukentėjusiaisiais nebėra kontakto, kad su jais galėtų aptarti žalos dydį ar pagalbą. Jie kalbėjo tik pačioje pradžioje, o paskui prasidėjo puolimas, tėčiui V. D. buvo pasakyta, kad juos užtampys po teismus, kas dabar ir vyksta. Po įvykio jie surinko mergaičių daiktus, t.y. paėmė jų dviračius, juos įsidėjo į automobilį ir parvežę pastatė kieme. Matė, kaip šuo čiupo už rankos sėdinčiai mergaitei, tada ji nukrito ant šono, o šuo ją laikė. Nepastebėjo, kad šuo vilktų mergaitę. Su šiuo šunimi niekada nėra buvę jokių atvejų. Buvo atvejis prieš maždaug metus laiko, kai jos šuo buvo kieme – aptvertoje teritorijoje, o nukentėjusiųjų mažas šuniukas pas juos įlindo pro tvoros apačią ar jį įsitraukė jos šuo. Šiuo metu šuo yra pas tėvus (duomenys neskelbtini). Po įvykio buvo jį parsivežusi dviem valandoms. Savo elgesį vertina blogai, yra kalta, tai bus jai pamoka visam gyvenimui, tik neapgalvojo galimų padarinių ir pasekmių. Ji turėjo daug streso ir labai gailisi dėl to kas įvyko. Atsiprašo nukentėjusiosios tėvų, tik gal nepavartojo to žodžio „atsiprašau“, tačiau sakė, jog beprotiškai gailisi dėl to, kas įvyko, kad jaučiasi labai prastai, ir jai buvo atsakyta „net nešnekėk apie tai“. Ji turėjo duomenų, kad mergaitė yra ligoninėje, klausė jos tėvų, ar galima ją lankyti, bet jai buvo atsakyta, jog ten neleidžia net tėvo, leidžia tik mamą dėl šalyje paskelbto karantino. Norėjo atsiprašyti pačios mergaitės, nes jai yra padaryta didžiausia žala, bet tuomet prasidėjo puolimas ir jai teko samdyti advokatą. Įvykis įvyko laukuose, nes ten vizualiai matosi pieva, plyti pilnas vaizdas, bet yra ir kelias. Pateiktoje nuotraukoje Nr. 5 matosi įvykio vieta ir ji ją įvardina kaip laukus, o prie nuotraukoje matomo medžio šuo užpuolė mergaites. Nuotraukoje Nr. 6 matosi kelias, kuriuo ji atėjo su šunimi, bet eidama nematė po medžiu sėdinčių mergaičių, nes toje vietoje yra nedidelė nuokalnė, o jos buvo po pačiu medžiu. Dviračių prie pakelės nebuvo. Šunį T. gavo dovanų iš tėčio, jis buvo dresūros pamokose (duomenys neskelbtini), bet neturi tai patvirtinančio pažymėjimo, nes į pamokas ėjo savo malonumui. Užpuolimo metu šuo buvo paleistas nuo pavadžio ir be antsnukio, nes ten jie niekada nieko nesutinka. Negali atsakyti, ar kelias yra vieša vieta, nes nežino, kas yra traktuojama „vieša vieta“. Su nukentėjusiosios tėvais bendravo telefonu, jie gyvena kaimynystėje, taip pat iš karto po įvykio pas juos buvo nuėjęs jos tėtis, o pačios nukentėjusiosios ji neaplankė, nes ji gulėjo ligoninėje, o paskui nebenuėjo, nes buvo prasidėjęs puolimas ir buvo iškviesti žurnalistai. Taip pat su nukentėjusiaisiais, bet ir su ja nebuvo kalbama. Konkretaus pasiūlymo dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems nerašė. Kalbėdama su nukentėjusiaisiais nepasakė konkrečių žodžių „dėl žalos atlyginimo“, bet jų klausė, ar reikia kokios nors pagalbos ir kuo ji gali padėti, tačiau nukentėjusieji su ja „nesileido į kalbas“. Mano, kad ji pirma pamatė mergaites, paskui jo žvilgsnis užkliuvo ir nubėgo. Šuo buvo palaidas, jis buvo šiek tiek toliau nuo jos ir nubėgo link mergaičių. Tada negalvojo, kad kas nors gali įvykti, nes šuo neturėjo agresijos nei suaugusiems, nei vaikams. Pas juos ateina draugų vaikai, lipa ant to šuns ir nieko neatsitinka, todėl ir šiuo atveju neįsivaizdavo, kad taip gali baigtis. Kai su šuniu lankė dresūros pamokas, tai mokėsi komandų „stop“, „pas mane“, ir įvykio metu sakė šuniui „stop“, bet jis tuo metu, matyt, buvo efekto būsenoje, nes gal jį išgąsdino mergaitės sucypimas. Eiga buvo tokia, kad šuo pribėgo prie mergaičių, jas apuostė ir viena iš jų sucipo. Neprisimena, ar per pribėgimo ir apuostymo laikotarpį, šuniui davė komandas. Nekaltina nukentėjusiosios E. B. išprovokavus šuns puolimą - ji yra kalta ir dėl to labai gailisi. Šuo sukandęs E. ranką laikė ir nepaleido. Viskas vyko labai greitai: ji griuvo ant šuns ir atitraukė jo dantis. Kiek žino, jei šuns žandikaulis susirakina, tai jo neįmanoma atplėšti, o jai pavyko tą padaryti, tai turbūt jis nebuvo susirakinęs. Nebuvo sunku pražiodyti šuns nasrus, bet pražiodymo metu ji įsibrėžė į jo dantį. Pražiodymo metu šuo jai nekando, randų neliko. Negali pasakyti, ar šuns elgesys buvo normalus, kad taip užpultų žmogų, bet po įvykio jai nekilo mintis užmigdyti šunį, nes jis su ja yra geras, normalus, sveikas ir paskiepytas šuo. Mano, aplinkiniams jis nekelia pavojaus. Be nukentėjusiosios užpuolimo ir jos šuniuko sudraskymo daugiau įvykių nėra buvę. Ji nėra susipažinusi su (duomenys neskelbtini) bendrijos prašymu spręsti klausimą, kad šuns T. neliktų bendrijoje, nes jis kelia pavojų ir jo bijo žmonės. Ji nesutinka su tokiu prašymu, o be to, šuns šiuo metu (duomenys neskelbtini) bendrijoje ir nėra. Nežino, kur šuo gyvens, kai viskas baigsis: arba pas ją, arba pas tėvus. Jai šuo neparodė agresijos ženklų, su ja jis yra geras ir ji stengsis užtikrinti pilną rūpinamasi bei negalėjimą ištrūkti iš kiemo, kas buvo ir iki šiol. Imsis visų atsargumo priemonių, nes šis įvykis buvo skaudi pamoka visam gyvenimui. Kito šuns ji neturi, bet dabar su ja gyvena draugas, kuris turi „(duomenys neskelbtini)“ veislės šunį. Tam šuniui nereikalingas antsnukis, jis yra su pavadžiu, tačiau kieme paleidžiamas. Mergaitei padarytų sužalojimų ji nematė ir nesakė, kad jai padaryti nubrozdinimai. Matė, kad šuo sugriebė su dantimis ir įkando nukentėjusiajai, ir tą pripažįsta. Šiandien pateiktose nuotraukose matė nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, tačiau negali pasakyti, ar tai reikšmingi sužalojimai, kadangi nėra medicinos specialistė. Ji pati yra turėjusi siuvimo žaizdų, kurios yra išnykusios, bet ji ne medikė, todėl negali spręsti, ar E. B. padarytos žaizdos ir randai išnyks. Nieko negali atsakyti dėl mergaitės suplonėjusios kairės rankos. Sužalojimai ant kairiojo žasto vasarą turbūt matysis, dėvint drabužius trumpomis rankovėmis. Į nukentėjusiųjų namus nėra ėjusi, nes norėjo ateiti, kai namuose bus pati E.. Ji nukentėjusiesiems skambino, bet jie su ja „nesileidžia į kalbas“, o susitikus nusisuka ir nesisveikina. Ji po (duomenys neskelbtini) bendriją nevaikšto, todėl nesutinka mergaitės. Nukentėjusieji kviečia žurnalistus. Po įvykio ji skambino D. B. ir jis jai skambino. Ji klausė, ar gali kuo padėti, sakė, jog jaučiasi labai blogai, klausė, ar gali aplankyti E., bet jai buvo pasakyta, kad nekalbėtų tokių dalykų. Advokatas taip pat bandė susisiekti su nukentėjusiais ir klausė, ar galima kažką susitarti, tačiau buvo apšauktas. Daugiausia ji bendravo su D. B., o ne su D. B., kadangi jai sakė, kad D. yra ligoninėje pas E.. Ji klausė, ar gali vykti į ligoninę, tačiau jai buvo atsakyta, jog negali, kadangi ten nieko neįleidžia. Mano, tikslingiausia yra atsiprašyti pačios E.. Jos tėtis pas nukentėjusiuosius į namus nuėjo iš karto po įvykio. Sakė jiems, kad jei reikės pagalbos, tai ji padės, nes galėjo finansuoti, atlyginti žalą. D. pasakė, jog jos šuns čia neturi likti. Po įvykio ji buvo paleidusi šunį aptvertame kieme, nes jis turėjo atlikti fiziologinius poreikius. Šunį išvežė kitą dieną, kad nebūtų keliams papildomas stresas, ir ne nukentėjusiesiems pareikalavus, o kai turėjo tam galimybę. Kai atgal į namus parsivežė šunį, neatsiliepė į nukentėjusiosios skambučius, nes tuo metu pjovė žolę, paskui nuėjo į dušą, iš kurio ją „ištraukė“ policija, ir tik po to pamatė praleistą skambutį. Tačiau nukentėjusiajai neperskambino, nes tada jau suprato, kas atsitiko, kadangi pareigūnai nurodė, kad kaimynai iškvietė policiją. Dabar gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o įvykio metu ten praktiškai nebūdavo, tik grįždavo susitvarkyti, nes beveik visą laiką gyveno pas draugą (duomenys neskelbtini). Prieš šuniui užpuolant mergaitę, ji jį vedė keliu ir į pievą metė žaisliuką. Ji neprisimena, ar šuo užpuolė mergaitę tada, kai nubėgo paskui numestą žaisliuką. Prisimena, kad ėjo, aplink žmonių nematė, pametė šuniui žaisliuką, jis nubėgo, atsisuko į ją, t.y. įprastai žaidžia su šunimi. Labai gailisi ir pasimokė iš šio įvykio, o kitas jų šuo „(duomenys neskelbtini)“ yra vedžiojamas su pavadėliu, tačiau antsnukis jam nėra reikalingas, nebent laukuose jie jį paleidžia. Šuo „(duomenys neskelbtini)“ yra visiškai nepiktas. Negali atsakyti, ar šuniui pribėgus prie mergaičių, jos buvo užsidengusios galvas.

Kaltinamoji J. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad psichinėmis ligomis nesirgusi, galvos traumų neturėjusi, priklausomybių alkoholiui, narkotinėms, ar psichotropinėms medžiagoms neturi, jokioje įskaitoje nėra, parodymus duoti sutinka. Pranešimas apie įtarimą jai įteiktas, jo esmę suprato, kalta prisipažįsta visiškai. Gali paaiškinti, kad 2020-05-04 galėjo būti apie 16 val., išėjo pavedžioti savo šunį T.. Šuo yra mišrūnas, panašus į daugelį veislių, kaip pvz. į (duomenys neskelbtini). Išėjo į nuo namų, panašiai apie vieno kilometro atstumu, esančius laukus. Gyvenamų namų arti ten nėra. Kadangi buvo dar karantino periodas, nepasiėmė kartu antsnukio, nes aplinkui nebūdavo žmonių, pavadėlį turėjo ir su pavadėliu šunį prasivedė pro visus gyvenamuosius namus, pavadėlį nuėmė šuniui jau tada, kai buvo saugu, tai yra toliau nuo gyvenamųjų namų ir įsitikinusi, kad nėra šalia žmonių. Vaikščiojant ir bežaidžiant su juo pievose, nuokalnėje, kur auga toks medis, pamatė dviračius ir žiūrėjo į juos. Greičiausiai jos žvilgsnį pastebėjo ir šuo, kuris pradėjo ristele bėgti link to medžio. Ji bėgo paskui jį. Bebėgdama pamatė, kad prie to medžio sėdi dvi mergaitės, šuo nubėgo prie jų apuostė abi ir vienai kibo į ranką. Ji pribėgusi prie pat, bandė atitraukti šunį, jį užgulė ir savo rankomis atkabino jo dantis nuo mergaitės rankos, įkišdama jam savo ranką į burną. Tada šuniui uždėjo pavadėlį. Ta nukentėjusi mergaitė atsistojo, jos draugė ją apglėbė ir jos sako einam pas mamą. Ji joms atsakė taip ir tiesiai į ligoninę. Ji pati tuo metu buvo labai išsigandusi, šoke, nesusivokė, kad reikia tai mergaitei iškviesti greitąją, juolab, kad ta mergaitė buvo sąmoninga, pati ėjo, palydima draugės. Ji matė, kad jos šuo mergaitei kažkurios rankos žastą buvo įkandęs ir laikė, ji pati nepastebėjo ar mergaitei iš tos vietos bėgo kraujas, nes kai mergaitė atsistojo, ji pati tą įkastą vietą susiėmė kita savo ranka ir uždengė įkandimą. Jos pačios dešinės rankos plaštaka buvo kruvina, tikėtina, kad atplėšdama šuns dantis nuo mergaitės kūno, ji įsipjovė į savo šuns dantis. Jai šuo nekando, kai ji atplėšinėjo jį nuo mergaitės. Anksčiau niekada jos pačios šuo T. jai pačiai nėra įkandęs. Visada žinojo, kad šunį turi vedžioti su antsnukiu ir pavadėliu, taip pasielgė nepagalvojusi apie galimas pasekmes, jei būtų mačiusi, kad netoli yra tos mergaitės, tikrai nebūtų šuns paleidusi nuo pavadėlio. Dėl tokio savo poelgio labai nuoširdžiai gailisi, pasižada ateityje daugiau taip nebesielgti, dabar jai pamoka visam likusiam gyvenimui. Šiai dienai šuo yra (duomenys neskelbtini) pas jos tėvus. Norėjo atsiprašyti nukentėjusios mergaitės ir jos tėvų, bet mergaitės tėvai su ja nutraukė bendravimą (2 t., b.l. 82-85).

Mažametė nukentėjusioji E. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-05-04 jai įkando šuo. Tikslaus laiko nepamena, gal apie 16-17 val., netoli savo namų, tikslios gatvės nežino, (duomenys neskelbtini), su drauge E. S. sėdėjo ant pievutės prie medžio. Atsisukusi pamatė, kad atbėga kaimynų šuo T.. Iš karto užsidengė galvą ir susirietė, nes tas šuo prieš metus laiko buvo sudraskęs jos šuniuką. Galvą užsidengė iš baimės. Jis atbėgo prie jų, jas apuostinėjo, užšoko ant jos kairio peties, ji išsigando, suklykė ir tada jis jai įkando. Tada neteko sąmonės. Šuo ją tempė, nes, kai atsibudo, buvo nutempta į kitą vietą, gal porą metrų nuo tos vietos, kur sėdėjo. Kai atsipeikėjo, šuo urzgė, ji verkė, matė, kad jis jai buvo įkandęs į ranką ir purtė. Atbėgo šeimininkė ir davė komandą šuniui nustoti. Tada ji gulėjo, šeimininkė atsigulė jai prie rankos, įkišo savo ranką į šuns burną, kad atitrauktų šuns snukį nuo jos rankos. Tada jos draugė ją ištraukė nuo to šuns, ji greit atsistojo, pažiūrėjo į šunį, šuo sėdėjo iškišęs liežuvį, jo liežuvis buvo kruvinas, šeimininkė uždėjo antsnukį. Draugės paprašė, kad paskambintų mamai, o šuns šeimininkė liepė joms važiuoti dviračiu. Šuns šeimininkė yra jų kaimynė, jos vardas J. D.. Draugė iš jos telefono paskambino jos mamai. Ji ėjo link mamos, mama atvažiavo su mašina, jos nuvažiavo iki namų ir ten atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Dar buvo atėjęs šeimininkės tėtis ar draugas, bet ji nieko nedarė, tiesiog sėdėjo. Sėdėdama automobilyje bijojo, tuo metu buvo daugiau baimės, negu skausmo. Ją nuvežė į ligoninę, jai suleido vaistų, aprišo ranką. Skausmą juto kelias dienas, rankoje buvo skylės. Anksčiau šito šuns nebuvo nei erzinusi, nei užgavusi kokiu akmeniu (1 t., b.l. 51-52).

Įstatyminė atstovė D. B. teisme parodė, kad 2020-05-04 buvo pirmadienis ir ji dirbo nuotoliniu būdu, kai suskambo telefonas, nes skambino išsigandusi dukros E. draugė E. S., kuri pasakė, kad E. užpuolė T.. Ji klausė, kur jos yra, tai jai atsakė, jog eina keliu. Ji išbėgo basomis, nubėgo iki įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad mergaitės yra toli bei eina keli kiti vaikai. Ji pasiėmė mašiną ir nuvažiavo pasiimti vaiko. Mergaitės ėjo žvyrkeliu, dukra buvo sudraskyta, išsigandusi ir tokiame šoke, kad net nesuprato. Draugė vedė E., ji įsisodino į mašiną ir kaip tik tų kitų vaikų mama važiavo jų pasitikti, tai ji jos paprašė pabūti su E., ją pašnekinti, kad nenualptų, kol ji skambins greitajai pagalbai. Iškvietus greitąją pagalbą, jie laukė, kol atvažiuos medikai. Dukra ligoninėje gulėjo 10 dienų, o paskui jie ją parsivežė namo, kadangi dėl Covid situacijos gydytojai nenorėjo jos ilgai laikyti ligoninėje, nes mergaitė buvo pasilpusi nuo narkozės, antibiotikų ir morfijaus, kuris jai buvo leidžiamas nuo skausmo. Kadangi buvo bijoma, kad E. neužsikrėstų Covid-19, tai išleido namo kitą dieną išėmus siūlus. Dukrai buvo skirtas nemažas antibiotikų kiekis, nes buvo prasidėjęs uždegimas ir pakilusi temperatūra. Paskui važiavo perrišimams, o vėliau iki pat birželio mėn. žaizdas persirišinėjo namuose iki birželio mėn. E.i buvo atliekama operacija su pilna narkoze. Šiai dienai jai yra likę randai, rankos suplonėjimas, ji neleidžia prie rankos prisiliesti, nors jos ir neskauda. Klausė dukros, kodėl ji neleidžia prie rankos prisiliesti, tai ji atsakė, kad tada jai būna toks jausmas lyg brauktų per stalą. E. kompleksuoja dėl tos rankos. Gali po posėdžio padaryti dukros rankos nuotraukas ir jas išsiųsti el. paštu visiems proceso dalyviams. Dabar E. veda pas psichologus, jie pasakė, kad neįmanoma padaryti taip, kad vaikas pamirštų tą įvykį, neįmanoma padaryti, kad ji nebebijotų didelių šunų. Dukra vengia J. D., nenori su ja susitikti, nes gal jaučia pyktį, kad ji ją paliko po įvykio ir turėjo pareiti žvyrkeliu, kai pati J. grįžo su mašina. Psichologė šį įvykį palygino su išprievartavimu, kai kasdien yra matomas prievartautojas, o E. taip jaučiasi kasdien matydama tą šunį. Kai dukra eina pro J. D. namus, tai nuolat dairosi, o pamačiusi bet kokį šunį – bėga. Ji nežino, kaip padėti dukrai. Jie turi mažą šuniuką, bet grįžusi iš ligoninės E. dvi savaites jo neprisileido, nes jai kelia baimę lojimas ir urzgimas. Šiuo metu nematė kaltinamosios šuns, kuris sukandžiojo dukrą, tačiau matė kitą šunį. T. matė tada, kai iškvietė policiją, o paskutiniu metu nematė. Ji prašė moters kalbinti E., kad ji nenualptų, tai ta moteris sakė, kad J. grįžo su šuniu ir draugu automobiliu nuo įvykio vietos. E. draugė grįžo su dviračiu, o jos dukros daiktai buvo likę įvykio vietoje, o kai grįžo iš ligoninės, tai juos rado sumestus kieme, tačiau nežino, kas juos parvežė. Tą dieną paliko dukrą ligonėje, nes iš karto jos negalėjo operuoti, kadangi buvo valgiusi ir vakare atėjo J. tėtis, o pati J. D. neatėjo. Kitą dieną jie išvažiavo į darbą, tai vyrui skambino vyresnioji dukra ir pasakė, kad T. laksto kieme. Tuomet vyras skambino J. D. ir klausė, kaip ji gali taip elgtis, liepė įsivaryti šunį, nes vaikai bijo. D. V. buvo su jos dukra iš karto po įvykio, ji gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ligoninėje dukra gavo vaistus nuo skausmo, tai tada rankos neskaudėjo, o grįžus namo vaistų nuo skausmo jau nebegėrė, o gėrė antibiotikus. Po praeito posėdžio J. D. buvo atėjusi atsiprašyti, ji atsiprašė, tačiau nežino, ar ji patikėjo jos nuoširdumu, nes ji jos vietoje būtų sakiusi, kad vaikas daugiau nematys to šuns, o J. pasakė, kad jai niekas neuždraudė čia laikyti to šuns. Prieš praeitą posėdį buvo pervesta pinigų suma žalai atlyginti ir šiai dienai atlyginta suma nėra pakitusi. Vaikas dar eina pas psichologą, ką apgijus rankai patarė padaryti teismo psichologė. Ji taip pat pabendrauja su psichologe. Mergaitė niekada nepamirš to įvykio, galvoja, gal ją vesti prie šunų dresuotojų, kad nebebijotų, nes nebežino, kaip vaikui padėti. Iškilus būtinybei sutiktų, kad E. apžiūrėtų ekspertai, nes niekas nėra pasikeitę. Dabar dukrai ant rankos yra likę randai bei rankos suplonėjimas. Mergaitė iki įvykio sportavo, o dabar sportuoja namuose, kilnodama „hanteliukus“. Kad ir kokia suma būtų pervesta, jos vaikas vis tiek nepamirštų šio įvykio, tačiau būtent tokios neturtinės žalos sumos yra pareikštos, gal kad J. D. suprastų, jog negalima taip elgtis, be to, bus atliekamos plastinės operacijos. Advokatas jai patarė nurodyti būtent tokias civilinio ieškinio sumas. Nežino, ar vyras, ar policija sakė, kad J. šunį išveš, o gal iš parašyto straipsnio sužinojo, kad šuo yra išvežtas į (duomenys neskelbtini). Ji bendravo su medikais, kurie dukrai atliko operaciją, jie sakė, kad įkandimas buvo „per plauką“ nuo arterijos ir kad mergaitė galėjo nukraujuoti. E.i buvo išplėštas rankos raumuo, nes draugė E. traukė į vieną pusę, o J. į kitą pusę. Matė, kaip kaltinamosios šuo draskė jų šuniuką, tai to šuns žandikaulis susirakino ir du suaugę vyrai nesugebėjo šunų atplėšti, todėl J. draugas liepė jos vyrui atsinešti pagalį, kad įkištų. Ji vėliau paklausė J. D. draugo, kaip pavyko išplėšti jų šuniuką, tai jis atsakė, jog „paėmė nepatogiai“. Po operacijos E.i į raumenis buvo dedami drenai, kad valytųsi žaizda, nes pas šunį yra visokių bacilų, o kitaip būtų reikalingi penki skiepai. Be to, kažkas turėjo stebėti šunį, tai vyras skambindavo J. D. klausti, ar su juo viskas gerai. Taip pat ir ji jai vieną kartą skambino klausti dėl šuns, nes kiekvieną dieną gydytojui turėjo sakyti, kaip jaučiasi ir jos vaikas, ir šuo. Negali pasakyti, kokio skersmens drenai buvo įdėti į E. ranką. Vakar matavo sužeistą dukros ranką ir ji yra plonesnė dviem centimetrais nei kita, kas akivaizdžiai matosi. Įvykis įvyko šalikelėje apie 1 m. atstumu nuo važiuojamosios dalies. Mergaitės sėdėjo šalikelėje, o ne ant kelio. Vieną kartą skambino J. D. paklausti, kaip jaučiasi jos šuo, tai ji nurodė, kad gerai, ir daugiau nieko nesakė. Kai kaltinamosios šuo sudraskė jų šuniuką, tai vaikai jį su pavadėliu buvo išvedę pavedžioti, jis pribėgo prie tvoros ir jį T. įtraukė. Vaikai dar bandė savo rankomis tą pavadėlį išplėšti. J. galėjo perspėti visus kaimynus, jog turi tokį pavojingą šunį. Po to įvykio, kai buvo sudraskytas jų šuniukas, J. D. nurodė, kad jos šuo nemėgsta patinėlių, tai dabar nusipirko kalytę. Vienoje iš nuotraukų, kurią pateikė kaltinamosios gynėjas, yra jos dukra, o kitų žmonių aplink nėra, tai gal todėl nuotraukoje ji atrodo drąsi. Kai jų šuniuką užpuolė kaltinamosios šuo, tai jį vaikai vedžiojo (duomenys neskelbtini) keliu, kur yra vieša vieta. Minkštuosius kraujingus audinius po operacijos ji pati išplovė iš dukros plaukų. Be to, jos vaikas gimė su sveikomis ir normaliomis rankomis, nuo pat gimimo jos buvo vienodo storio. Važinėti į gydymo įstaigas žaizdų perrišimui jie negalėjo dėl šalyje paskelbto karantino, todėl dukrą perrišinėjo du mėnesius namuose.

Įstatyminė atstovė D. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-05-04 apie 16.30 val., būnant namuose, jai į mobiliojo ryšio telefoną iš jos dukros E. telefono paskambino E. draugė E. S., kuri pasakė, kad E. užpuolė šuo. Paklausus koks šuo, E. jai atsakė, kad T.. Paklausė, kur jos yra, ir E. atsakė, kad jos eina link namų. Nebeklausė kur, išbėgo basom iš namų. Dar pasakė vyresnei dukrai, kad sesę užpuolė šuo ir kad skambintų tėčiui. Išbėgusi iš namų bėgo link jų keliu, jas abi matė iš tolo. Matė, kad yra nemažas atstumas, greitai grįžo į namus ir, sėdusi į automobilį, nuvažiavo prie jų. E. buvo didžiuliame šoke, ji buvo visa perbalusi, plaukai sutaršyti, kairėje pusėje, ties pečiu marškinėliai išdraskyti, per išdraskymus matėsi gili žaizda. Dukra kairę rankytę buvo prispaudusi prie savęs, dešine ją prilaikė, ji dar norėjo pažiūrėti, bet dukra jai nesileido. Dukros paklausė, ar jai skauda, ji atsakė, kad ne, tik peršti. Įsodino ją į automobilį ir grįžo į namus, nes namie buvo palikusi telefoną. Dukrą palikusi automobilyje, grįžo į namus telefono ir, jį paėmusi, skambino 112. Kadangi greitoji ilgai neatvyko, ji pati pradėjo vežti dukrą į ligoninę, privežė ją iki asfaltuoto kelio, prie pagrindinio kelio į miestą, kur susitiko su greitosios med. pagalbos ekipažu ir perdavė dukrą jiems. Greitojoje medikė pakėlė E. ranką, suleido jai stiprių vaistų, kaip ji suprato morfijaus, nes matėsi labai gilios žaizdos. E. paguldė į ligoninę, tą naktį jai atliko operaciją. 2020-05-10 E. buvo išrašyta iš ligoninės, fiziškai ji jaučiasi pakankamai gerai, tačiau psichologiškai dukrai trauma padaryta visam likusiam gyvenimui. E. užpuolė kaimynės, kuri gyvena priešais gatvę, J. D. šuo T.. Šuo yra (duomenys neskelbtini) veislės. Tas šuo agresyvus, jis 2019-02-17 sudraskė jų šuniuką. Tuo metu situacija buvo tokia, kad abi dukros vedžiojo jų šuniuką su pavadėliu ir grįžtant namo, turbūt per daug atlaisvino pavadėlį, jų šuniukas pribėgo prie J. namo tvoros ir T. jų šuniuką įsitraukė į vidų per tvoros tarpą, kur beveik mirtinai sužalojo, po ko šunį teko užmigdyti. Dėl to incidento tuomet niekur nesikreipė, pagalvojo, kad tai bus pamoka, juolab, kad J. tada ir atsiprašė jų. Po to karto, jos vyras ne kartą J. buvo prašęs, kad ji savo šunį vedžiotų su pavadėliu ir antsnukiu. Jau po to, E. jai papasakojo, kad jos su drauge sėdėjo pievutėje, šalia keliuko, ant pledo, pasidėjusios dviračius, kaip suprato, E. buvo nusimovusi net batus, nes po užpuolimo ji grįžinėjo be batų. Ir tuo metu jos pamatė atbėgantį link jų T.. Jos, kiek supranta, abidvi greitai rankytėmis užsidengė galvas. E. jai sakė, kad ji taip bijojo, o kai ji E. paklausė kodėl, pasakė, kad ji žinojo, kad jis jai įkas. Pribėgęs T. jas pirma abi apuostinėjo. Kažkuriuo momentu J., kaip suprato ateidama link jų sušuko: „nebijokit, neįkas“. Suprato, kad T. šoko ant E. galvos ir jai kažkur ties kaire ausyte užgavo, dėl ko E. cyptelėjo ir T. tada jai čiupo už rankos. T. ją kaip suprato nusitempė per kokius du metrus nuo to pledo, bet E. to, kaip supranta, iš didelio skausmo ir streso neatsimena. T. E. draskė, momentais kaip suprato E. buvo atsijungusi. E. nežino kaip greitai J. atbėgo prie jų, sakė, lygtai greitai. Atbėgusi J. E. pasakė, kad neberėktų. E. tada neberėkė ir prašė J. padėti jai, patraukti. Ji kaip suprato J. traukė nuo jos dukters šunį, o E. draugė traukė E. į kitą pusę. Po to įvykio J. pas juos nebuvo atėjusi ir jų neatsiprašė, dar tą patį vakarą, kai E. buvo palikta ligoninėje operacijai, buvo atėjęs, kaip suprato, J. tėvas, kuris klausė kaip, tačiau tai buvo tik tiek, jokio atsiprašymo, rūpesčio dukters sveikata iš jų pusės nebuvo. Jai baisiausia ir tai, kad J. po šio įvykio paleido sužalotą jos dukrą eiti vienai į namus, neiškvietė jai medikų. Ji net mergaitėms liepė susirinkti savo daiktus, nes ji čia nebus, kaip reikėjo suprasti, kad tų daiktų nesaugos, nes ten buvo likęs jos dukters dviratis, pledas ir batukai. Nesuvokia, kaip J. nesuprato, kad jos dukra taip sužalota jokiu būdu nebūtų galėjusi pavažiuoti tuo dviračiu, ar jį varytis (1 t., b.l. 58-61).

Mažametė liudytoja E. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gegužės-birželio mėn., lyg buvo darbo diena, su drauge E. B. sėdėjo ant pievos netoli draugės namų, prie jų (duomenys neskelbtini). Apie ketvirtą valandą vakaro draugė, pamačiusi atbėgantį šunį T. užsidengė. Atsisukusi ir pamačiusi atbėgantį šunį, ji taip pat užsidengė. Šuo puolė ant draugės, kuriai įkando į ranką ir bandė tempti. Atbėgusi šuns šeimininkė J., kuri yra E. kaimynė, bandė šunį atitraukti nuo draugės. Ji taip pat padėjo išlaisvinti draugę. Šuns šeimininkė joms dar pasakė, kad jos nepaliktų savo daiktų, kurių ji nesaugos. Tada paskambino draugės mamai, kuri atvažiavusi nuvežė ją į ligoninę. Šuo buvo didelis, veislės nežino. Šuns antsnukis ir pavadėlis buvo šeimininkės rankose. Šeimininkė bandė atitraukti šunį. Sakė komandą „Fu“. Pati taip pat padėjo tą šunį atitraukti nuo E., tai yra, traukė draugę už rankos ir liemens, o šeimininkė laikė šunį. Tada šeimininkė uždėjo antsnukį ir pavadėlį. Pirmiausia šeimininkė antsnukį ir pavadėlį nešėsi rankose, o vėliau, kai šuo užpuolė, juos numetė. Šuns šeimininkė paprašė paduoti juos prieš atitraukiant draugę. Tada ji atsitraukusi paklausė, ar gili žaizda. Atsakė: „Taip“. Dar ji paklausė: „Ar važiuos su dviračiu“. Atsakė, kad ne. Tada ji joms pasakė, kad nepaliktų daiktų, kurių ji nesaugos. Šuns šeimininkė pagalbos joms nepasiūlė. Iš įvykio vietos pirmiausia išėjo su drauge. Skambino draugės mamai iš jos telefono. Draugės mama labai išsigando, paklausė, kur yra. Į nurodytą vietą draugės mama atvažiavo automobiliu, kuriuo E. nuvežė į ligoninę. Įvykio vieta - (duomenys neskelbtini). Šuns vardas T.. Atbėgęs šuo jas apuostinėjo. Pamačiusios šunį, nieko nesakė, o tik užsidengė. Nieko nesakė ir šuns šeimininkei. Šuo nutempė draugę apie 1 metrą nuo jų sėdėjimo vietos. Šuo draugę tempė sukandęs už rankos. Visą tą laiką draugė buvo sąmoninga. Tuo metu, kai šuo tempė draugę, draugė nieko nesakė. Tik tuo metu, kai pribėgo šeimininkė, draugė paklausė šeimininkės, kam ji čia vedžioja tą šunį. O kai buvo šuns tempiama, nešaukė. Po įvykio E. sakė, kad nukraujuos. Taip pat buvo labai išsigandusi. Šuo E.i įkando gal dėl to, kad ji sušuko (1 t., b.l. 83-84).

Liudytojas T. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-05-04 dukra E. S. grįžo į namus „be nuotaikos“. Žmona jos paklausė, ar su drauge susipyko ar kas nutiko. Tačiau ji nieko neatsakė, tik sekančią dieną, kuomet atvyko policija, dukra papasakojo, kad su E. išėjo pasivaikščioti toliau į pievas, už (duomenys neskelbtini). Jos ten sėdėjo ir pamatė palaidą šunį, šeimininkė tik rankose nešėsi pavadėlį ir antsnukį. Mergaitės iš karto užsidengė veidą, tačiau šuns šeimininkė pasakė, kad nebijokite, nieko šuo nedarys. Mergaitės tą šunį žinojo iš anksčiau ir jo paniškai bijojo, nes seniau E. turėtą šuniuką šis šuo buvo sudraskęs. Tuomet tas šuo puolė ant E., ją pervertė, nutempė E. nuo pledo, pradėjo kąsti į ranką. Tuomet E. paėmė E. už rankos ir tempė į vieną pusę, o pribėgusi šuns šeimininkė bandė šunį atplėšti nuo E.. Jau atplėšus šunį, jo šeimininkė paklausė, ar šuo įkando. Ir nors E. pasakė, kad taip, šuns šeimininkė pasakė, kad „susirinktų daiktus ir kad ji čia nestovės“. Mergaitės, pasiėmusios daiktus, nuėjo namo. Eidama E. paskambino E. mamai ir pranešė kas nutiko. Tuomet E. mama sėdo į mašiną ir išsivežė E. į ligoninę (1 t., b.l. 67-70).

Liudytojas V. O., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Nuolat, tai yra žiemą, vasarą, visur važinėja dviračiu. Negali pasakyti tiksliai datos, praėjusių, arba dar praėjusių (čia tada prieš 2 metus būtų) metų vasarą, dienos metu, buvo po pietų, dviračiu važiavo į namus. Važiuojant vieškeliu, kuris yra palei pievas, šalia tų (duomenys neskelbtini), kur jis ir gyvena, jį buvo užpuolęs tas šuo, kuris kaip supranta apdraskė tą mergaitę, kuri gyvena tuose pačiuose (duomenys neskelbtini) , kaip ir jis. Sužinojęs, kas nutiko tai mergaitei, jis pats užkalbino jos mamą ir papasakojo jai, kad ir jį tas šuo jau buvo užpuolęs ir jis buvo perspėjęs šuns šeimininkę - ji jauna, blondinė moteris, daugiau jokių jos duomenų nežino, ji taip pat gyvena tuose pačiuose (duomenys neskelbtini), kad ji šuniui uždėtų antsnukį. Tada, kai tas šuo jį užpuolė, tas šuo buvo vedžiojamas tose pievose, be pavadėlio. Jo šeimininkė buvo šalia šuns. Šuo pamatęs jį pradėjo bėgti link jo ir jis nulipo nuo dviračio. Dviratį atstatęs prieš save, stumdė jį prieš tą šunį, iki kol prie šuns atbėgo ta jo šeimininkė. Jis šuns šeimininkei dar pasakė, kad tokiam šuniui reikia uždėti „namorniką“ ir ji visa nepatenkinta jam atrėžė, kad jam pačiam ji „namorniką“ gali uždėti. Jis moteriai pasakė, kad turi peiliuką ir gali papjauti tokį šunį, tai ji dar atgal jam pagrasino, kad nenorėtų pats, kad ji ant jo užsiundytų tą šunį. Ta moteris jo dėl tokio savo šuns elgesio net neatsiprašė. Šuo buvo šviesus, toks į gelsvumą, kovinis, bet veislės įvardinti negali, kad kovinis sprendžia iš to šuns snukio ir dėl to, kad jis piktas. Tas šuo jam tada nieko nepadarė, jis buvo agresyvus, lojo ir lakstė apie tą jo dviratį, iki kol neatbėgo ta jo šeimininkė. Jis to įvykio metu nenukentėjo, buvo tik šiek tiek išsigandęs, bet dėl to nesijaučia kaip nukentėjęs ir nepageidauja tokiu būti pripažintas, jis čia atvyko tik kaip liudytojas paliudyti, kad tas šuo jau ir seniau nebuvo tinkamai prižiūrimas, toks šuo pastoviai turėtų būti vedžiojamas su antsnukiu ir pavadėliu (1 t., b.l. 73-76).

Iš policijos BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2020-05-04 21.08 val. D. B. pranešė apie tai, kad jos dukrą E. B. užpuolė šuo ir įkando (1 t., b.l. 5-9).

2020-05-05 Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), fotografuota (1 t., b.l. 14-19).

2020-05-04 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota nukentėjusiosios E. B. sveikatos būklė (1 t., b.l. 91-92).

Iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2020-05-08 rašto Nr. S-2066(1.16K) matyti, kad E. B. hospitalizuota į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centrą 2020-05-04, nustatyta diagnozė – daugybinės kairio žasto kastinės žaizdos, krūtinės ląstos įdrėskimai, krūtinės ir nugaros srities hematoma. Stacionare numatomas gydymas nuo 10 dienų iki 2 savaičių (2 t., b.l. 100).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020-05-27 Specialisto išvados Nr. G 616/2020(04) matyti, kad E. B. nustatyti krūtinės žaizdos kairiame žaste ir odos nubrozdinimai (įbrėžimai) krūtinės ląstos kairėje pusėje su aplinkine poodine kraujosruva krūtinės ląstos kairės pusės - kairio žasto srityje. E. B. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 113-114).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020-08-26 Specialisto išvados Nr. pG 1122/2020(04) matyti, kad E. B. objektyvaus tyrimo duomenyse aprašyti randai kairiame žaste susidarė gijimo po kastinių žaizdų kairiame žaste metu. Paaiškėjus papildomiems medicininiams duomenims apie ilgesnį nei 10 dienų kastinių žaizdų gijimą, E. B. nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 128-129).

Specialistė K. Š. teisme paaiškino, kad tyrimo metu pirmoji specialisto išvada buvo atliekama iš medicininių dokumentų, o antrąją atliko apžiūrėję mergaitę gyvai. Iš pirminės informacijos E. B. buvo nustatytos kąstinės žaizdos kairiame žaste ir odos nubrozdinimai (įbrėžimai) krūtinės ląstos kairėje pusėje su aplinkine poodine kraujosruva krūtinės ląstos kairės pusės kairio žasto srityje. Kadangi mergaitė buvo išleista iš ligoninės devintą gydymosi parą, o užsisakius iš poliklinikos asmens sveikatos istoriją ir ieškant duomenų apie žaizdos tolimesnį gijimą ir eigą, duomenų nebuvo gauta, tai buvo duota išvada dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Vėliau antrosios apžiūros gyvai metu mergaitės mama papasakojo, kur buvo perrišamos žaizdos, tada buvo gauti duomenys, kad keturioliktą parą po traumos buvo aprašyta žaizda, ir tai buvo patvirtinimas, kad žaizda gijo ilgiau, todėl buvo pakeistas sveikatos sutrikdymas į nesunkų. Pirminė išvada, kurioje atsispindi nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo duota dėl duomenų trūkumo, kai turėjo informaciją, jog asmuo po devynių parų buvo išleistas iš ligoninės. Ji pati buvo užsisakiusi iš (duomenys neskelbtini) poliklinikos asmens sveikatos istoriją, bandė ieškoti, kur mergaitė yra perrišama, bet vėliau iš mamos buvo sužinota, kad E. buvo perrišama (duomenys neskelbtini) klinikoje, o paskui namuose. Antroji specialisto išvada buvo duota jau gavus visą informaciją. Tuomet, kai sužinojo, jog E. B. gydymas truko ilgiau nei 10 dienų, sužalojimo mastas persikvalifikavo iš nežymaus sveikatos sutrikdymo į nesunkų. Mergaitę apžiūrėjo su plastikos chirurgu, aprašė aktyvius randus, kurie buvo traukimosi, gijimo stadijoje. Dabar, praėjus kažkuriam laikui, tie randai gal atrodo kitaip. Randai paprastai išlieka, jie savaime tikrai neišnyks, nebent pašviesės, susilygins su odos lygiu. Savaime E. B. sužalojimas neišnyks, nes yra platūs randai, o klausimas dėl nepataisomo kūno subjaurojimo yra teisėsaugos institucijų klausimas. Kai apžiūrėjo mergaitės ranką su plastikos chirurgu, tai viduriniame trečdalyje ranka buvo suplonėjusi per 2 cm ir tai matėsi vizualiai. Dėl papildomos ekspertizės jie susiduria su problema, nes teisiškai negali iš nuotraukų vertinti sužalojimų, todėl papildomai ekspertizei reikėtų gyvo aprašymo. Klausimą dėl nepataisomumo turėtų spręsti plastikos chirurgas, nes ji gali duoti išvadą tik dėl sužalojimo masto, kai padarytos kąstinės žaizdos, ir gali duoti procentinę išvadą pagal liekamąsias žymes dėl rando ploto. Vienas delnas atitinka 1 procentą kūno, todėl jos kompetencijos ribose išvada dėl sunkaus sužalojimo neišeitų, kadangi tokiu atveju turėtų būti mergaitei sužalota daugiau nei 10 procentų kūno ploto, t. y. reikėtų 10 delnų dydžio sužalojimo. E. B. sveikos rankos matmenų jie neturėjo, bet po įvykio vizualiai matėsi vienos rankos susiaurėjimas lyginant su kita ranka. Žmogaus kūnas gali būti asimetriškas, bet negali pasakyti asimetriškumo normos skaičiais. Ji neteigia, jog rankos suplonėjimas atsirado dėl šuns įkandimo. Ji davė išvadą, kad randai yra po kąstinių žaizdų, o susiaurėjimų į išvadą neįtraukė. Negali atsakyti, ar E. B. ranka susiaurėjo dėl šuns įkandimo, ar ji siauresnė buvo visą laiką. Tokio storio randai kaip šiuo atveju išlieka. Tokie randai, kaip užfiksuota pateiktose nuotraukose, taip pat lieka. Nežino E. kiekvienos žaizdos gylio ir gijimo, bet paprastai tokie randai lieka, tik jie balkšvėja. Atlikus ekspertizę atsakytų į visus klausimus dėl randų konkrečiau, o dabar yra tik spėliojimas. Šiandien pateiktuose dokumentuose chirurgas komentuoja, kad žasto raumuo yra sunykęs, kas paaiškintų jo susiaurėjimą. Yra chirurgo rekomendacija, kad kai pasibaigs brendimas, koreguoti potrauminio žasto poodinę atrofiją, persodinti riebalinį audinį. Gydytojas turbūt daro išvadą, jog yra rankos susiaurėjimas dėl raumens atrofijos. Juose nurodyta, kad dešinės rankos jėga didesnė nei kairės rankos, inervacijos sutrikimų plaštakoje nėra. Taip pat yra aprašoma poodinės ląstelienos hipotrofija, o neatsistatant ar ryškėjant audinių asimetrijai, rekomenduojama spręsti dėl korekcinės, estetinės operacijos. Raumenų atrofija gali atsirasti dėl sutrikusio maitinimo, nes kiekviena raumens zona yra maitinama, o judėjimo funkcija – inervacija nesutrikusi. Kai rugsėjo mėn. apžiūrėjo mergaitę, tai ji kairę ranką pakelti į viršų galėjo maksimaliai, bet gal yra sutrikimas kraujagysliniame lygmenyje, todėl ranka atrofavosi, tačiau tai yra tik spėliojimai. Dėl reabilitologo konsultacijos ar dėl konservatyvaus gydymo ji negali komentuoti, nes neturi visų duomenų, kur mergaitė lankėsi - tai būtų atsakyta ekspertizės metu. Iš aprašymų arterinių sutrikimų ir pažeidimų nemato, bet mergaitė chirurgui skundėsi tirpimu vidiniame žasto pusėje. 2020-05-04 epikrizėse 3.3 punkte yra nurodomas trigalvio raumens ir sausgyslės sužalojimas ir iš tos diagnozės galima teigti, kad E. B. buvo ne tik padaryti randai, bet ir pažeistas raumuo bei sausgyslės. Jai keista, kodėl savo išvados galutinėje diagnozėje ji nemato trigalvio raumens diagnozės - prie diagnozės buvo nuodytas tik žaizdos ir nubrozdinimai. Jei rašydama išvadą būtų turėjusi šias diagnozes, tai būtų papildomai įrašiusi, jog yra raumens pažeidimas ir sausgyslės sužalojimas. 3.6 punkte nurodyta, kad prieš operuojant fiksuota didžiausia žaizda kairio žasto vidinėje pusėje siekia 9x3 cm, žaizdoje stebima išdraskyto raumens fascija, kas reiškia, jog žaizda eina per visus sluoksnius paties raumens, o raumens apvalkalas yra pažeistas, t. y. žaizdos yra gilios, siekiančios raumenyną ir pažeidžiančios viršutinį sluoksnį. Ką reiškia „išdraskyta raumens fascija“ reikėtų klausti žmogaus, kuris rašė protokolą, nes kiekvienas turi savo žodyną. Tokių pažeidimų gijimas gali užtrukti ilgiau nei 10 dienų, bet iš pradžių ji nerado duomenų apie ilgesnį gijimą. Gali spėlioti, ar dėl trigalvio raumens ir sausgyslės pažeidimo galėjo atrofuotis ar sunykti žasto raumuo, bet teorinė galimybė yra. Teoriškai kalbant, žasto apimtis galėjo suplonėti dėl raumens atrofavimosi ar sunykimo. Klausimas, ar dėl raumens pažeidimo ir vėlesnio jo sunykimo gali atsistatyti raumuo, yra ne jos kompetencijos ribose, todėl jį reikėtų užduoti plastikos chirurgui. Operacijos metu žaizda buvo susiūta pasluoksniui, o tai paprastai reiškia, kad yra siuvamas raumuo, paskui kiti odos lygiai, o ne viskas vienu ypu - tai nebuvo vien tik odos susiuvimas. Žaizdos apibūdinimas „9x3 cm“ paprastai reiškia žaizdos ilgį ir jos išsižiojimą. Kad E. B. padaryta žaizda yra gili, jie turi gydytojų įrašus, o kad yra žaizda „išsižiotų“ kartais užtenka „nuėjimo“ iki riebalinio sluoksnio. Teoriškai įkandimo metu galėjo būti atplėšta žasto audinių su raumenimis dalis ir galėjo laikytis tik vienoje įkandimo metu nepažeistoje rankos vietoje, bet tas žaizdų susisiekimas galėjo reikšti ir tai, kad kažkurioje vietoje tarp žaizdų esančioje sienelėje buvo kažkoks defektas ar tarpas. Jei žaizdos susijungia, tai gali reikšti, kad žaizda buvo atplėšta, bet galėjo būti ir palindimas po sluoksniu kandant ir nebūtinai atplėšiant, tačiau kažkurioje vietoje žaizdos susisiekė. Jei yra gilesnės žaizdos, tai dažniausiai gydytojai „įkiša“ dreną, nes po operacijos dažnai būna skysčių, limfos ar kraujingo skysčio skyrimasis, t. y. drenas dedamas tam, kad tie skysčiai nesikauptų pooperaciniame audinyje. Epikrizėje nurodyta, kad kitoje žasto pusėje rasta 3x1 cm žaizda, iš kurios plovėsi daug minkštųjų audinių liekanų, kas gali reikšti riebalinio audinio gabalėlius, atplaišėles ar nešvarumus su pažeistu audiniu. Iš žaizdos plovėsi tas audinys, kuris nebuvo viename sluoksnyje, o kad išsiplautų raumuo – mažai tikėtina. Žaizdos su užkrėtimo galimybe (ypač padarytos dantimis) yra gausiai plaunamos, todėl šiuo atveju galėjo plautis kraujingas skystis kartu su audinių gabaliukais, galėjo plautis krešuliai – dažniausiai gydytojai žaizdas išplauna gausiai. Teoriškai rankos sukandžiojimo metu minkštieji audiniai galėjo būti pažeisti ir pasišalinti to įkandimo metu. Specialistas G. K. dokumentuose nurodė, kad 2021-03-30 E. B. apsilankymo metu buvo užfiksuota, jog poodinis audinys yra atrofiškas, žastas plonesnis apie 2 cm, tai reiškia, jog yra galimybė po beveik metų laiko neatsistatyti kairio žasto poodiniam audiniui ir neišnykti rankos suplonėjimui, nes galėjo likti pooperacinis defektas, tačiau į šį klausimą sudėtinga atsakyti, neturint matmenų, kiek raumens buvo išdraskyta. Klausimas, ar įkandimų ir operacijos metu netekus tik vienos rankos minkštųjų audinių galima tikėtis, jog vienos rankos suplonėjimas lyginant su kita ranka dings savaime, turėtų būti užduotas plastikos chirurgui, nes jis yra ne jos kompetencijoje. Rando aktyvumas reiškia, kad randas yra traukimosi stadijoje, nes prieš tai jie būna šiek tiek pakilę dėl žaizdų, o paskui po truputį traukiasi ir kai kurie susilygina su odos lygiu, o kai kurie nesusilygina. Kiek tenka susidurti, randai, kurių plotis 1 cm arba 0,6 cm, patys savaime neišnyksta, nes lieka bent spalvinis pakitimas, kuris dažniausiai funkcijai netrukdo. (duomenys neskelbtini) klinikos konsultacijoje nurodoma, jog JAMAR manometrija - dešinėje didesnė jėga už kairę apie 22 kg, tačiau šio atlikimo metodo negali komentuoti, nes jie gauna tik jų išvadas, kai patikrina jėgą. Pagal duomenis kairės rankos jėga yra silpnesnė. Toje konsultacijoje taip pat nurodyta, kad viena iš klinikinių diagnozių N.musculocutaneus šakos poodinė neuroma, tačiau dėl savaiminio išgijimo ir gydymo turėtų būti klausiama plastikos chirurgo. Pirmai išvadai duoti ji turėjo ligos istoriją, o ar turėjo epikrizę – negali pasakyti. Epikrizės 3.2 punkte nurodyta, jog judesiai yra geri, o tai reiškia, kad galūnę judina ir ji yra nenutirpusi, šilta. Paprastai esant tokiems sužalojimams yra žiūrima galūnių judesius, nes gal reikia plastikos įsikišimo dėl kraujagyslės ar nervo. Pagal turimus duomenis šiuo atveju kraujagyslių specialistų nereikėjo, kadangi mergaitė judino ranką, ji buvo šilta. Poodinės hematomos reiškia, kad kraujas buvo patekėjęs tarp žaizdų. Ji gali tik spėlioti, ar ranka suplonėjo dėl įvykio, ar tokia buvo ir iki įvykio. Atlikdama pirmąją specialisto išvadą, gavo E. B. ligos istoriją, tada mergaitė jau buvo išrašyta iš ligoninės. Realiai visi sužalojimai turėjo būti užrašyti ligos istorijoje. Raumenų pažeidimus dažniausiai jie laiko nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o ar keistųsi sužalojimo mastas dėl atrofijos, reikia atkreipti dėmesį į liekamuosius požymius. Papildomą specialisto išvadą atliko kartu su plastikos chirurgu rugpjūčio 26 d., tada medicininių dokumentų nebuvo pateikta, bet kai mergaitės mama pasakė, kur dukra yra perrišama, tai išsireikalavo medicininę kortelę iš (duomenys neskelbtini) klinikos. Teoriškai abiejų rankų stiprumas pas žmones būna ir skirtingas. Kartais rankos stiprumas priklauso nuo dominuojančios rankos, bet kartais nuo to nepriklauso. Rankos stiprumas gali būti įtakojamas skausmo, gal kažkiek dėl atrofijos.

Specialistas A. Ž. teisme paaiškino, kad E. B. apžiūros metu visos žaizdos buvo sugijusios ir buvo vertinami pažeidimų plotai. Pagal šiandien pateiktas nuotraukas gali pasakyti, kad tokie sužalojimai, kurie užfiksuoti nuotraukose, neišnyksta, nes yra pakankamai gilūs ir platūs. Dabar tas žaizdos plotis nėra toks didelis, kokį matė mergaitei atvykus iš karto po sužalojimo, nes yra progresas gijimo atžvilgiu, tačiau visi tie randai išliks ir mažiau ar daugiau bus matomi, nepriklausomai, ar jie bus operuojami, ar bus persodinami riebalai. Kaip sužalojimas tas randas vis tiek išliks ir daugiau ar mažiau matysis. Randinių pakitimų neįmanoma visiškai panaikinti. Plastinės operacijos metu taip pat bus daromas pjūvis ir nors galima padaryti, kad randai mažiau matytųsi, bet jie neišnyks. Randai visiškai neišnyks. Jei mergaitė kreiptųsi į plastikos chirurgą, tai pirmiausia reiktų vertinti kiekvieną randą atskirai ir žastą visumoje, nes ten kur yra likusi riebalinio audinio atrofija dėl apkandžiojimo, tai ten reikalinga atstatyti tūrį. Tūris dažniausiai atstatinėjamas savo riebalinio audinio persodinimu. Paties rando sumažinimui stengiamės suformuoti randus, kurie eitų pagal natūralią odos liniją, kad būtų mažesnis tempimas ir kuo mažiau matytųsi. Kuo statmeniškiau randas eina odos linijai, tuo labiau jis gali matytis. Todėl jie kartais randus turi pervesti į kitą poziciją, kad jie mažiau matytųsi, bet jų visiškai pašalinti yra praktiškai neįmanoma, nes toje vietoje susidaro visiškai kitas jungiamasis audinys, kuris yra kitokio pobūdžio ir dėl to jis toks išlieka. Vėliau galima taikyti lazerinį gydymą, kurio komentuoti negali, nes nėra lazerio specialistas. Apvaliems randams sumažinti reikia daryti didesnius pjūvius. Randus kažkiek sumažinti galima, tačiau visai panaikinti negalima. Suplonėjęs mergaitės žastas yra dėl to, kad buvo ilgas gydymas ir ta ranka mažai judėjo, todėl gavosi atrofija. Po lūžimų taip pat būna plonesnės rankos, nes jos tiesiog nejuda. Mano, kad reabilitacija ir fizioterapija turėtų sveiko raumens audinio tūrį kažkiek atstatyti. Tai turėtų atsitikti reabilitacijos metu, o ne chirurginiu būdu, nes chirurginiu būdu galima tik atstatyti tam tikrus defektus. Riebalinio audinio persodinimas duoda gerą rezultatą iki 6-9 mėn., tačiau po to laiko gali iki 30-40 procentų persodintų riebalinių ląstelių sunykti ir gali tekti daryti pakartotinę intervenciją. Sumažėjusio žasto būklę galima atstatyti fizine mankšta, tačiau dokumente nurodyta, jog gali būti pažeista tam tikra nervo šakutė, bet šį dalyką gali nuspręsti tik tam tikri specifiniai tyrimai, kurie gali nurodyti, kaip raumuo veikia. Jei yra pažeistas nervas, tai toje vietoje raumuo yra pažeistas atrofijos ir jis nedidės. Tokiu atveju raumuo gali didėti kitų raumenų skaidulų sąskaita, kurios yra inervuotos. Negali atsakyti į klausimą, ar po plastinės chirurgijos operacijos mažinant randą, galima randą lyginti lazeriniu būdu galima, nes tai nėra jo kompetencijos ribose. Visiškai pašalinti odos spalvos skirtumo neišeis, o be to, nelabai čia ką galima padaryti ir su lazeriu. Iš pradžių daugiau turėtų būti chirurginis gydymas, o po to galbūt lazerinis, bet dėl to turi būti kompleksinis gydytojų sprendimas. Randas gali būti šalinamas keliais būdais priklausomai nuo jo gylio. Jei yra atrofija, tai kad gautų vizualiai gerą rezultatą, reikia pašalinti visus pakitusius audinius, kad prieitų prie sveikų audinių, juos visus pasluoksniui sujungtų ir gautų tam tikrą vientisumą. Apvalūs randai reikalauja žymiai ilgesnio pjūvio ir daugiau šeivos formos, kad būtų galima suglausti kraštus ir randas būtų nebeapvalus, bet išilginis ir mažiau matytųsi. Į bylą yra pateiktas išrašas ir jis negali jam prieštarauti, nes tas, kas priėmė pacientą pirmą kartą, tas įvertino jo žaizdos gylį ir kas yra pažeista. Epikrizės 3.6 punkte yra nurodyta, jog išdraskyta raumens fascija, o fascija yra tam tikras maišelis, į kurį įdėtas raumuo. Kiekvienas raumuo turi savo fasciją, kad izoliuotų vieną raumenį nuo kito, jog jie tarpusavyje nesuaugtų ir nesuplyštų. Raumuo galėjo sunykti dėl tam tikrų inervacijos sutrikimų ir dėl mobilizacijos. Dėl sudraskytos fascijos susiformavęs randas gali sutraukti du priešingus raumenis ir gali trukdyti atlikti tam tikrą funkciją. Fascijos pažeidimas gali riboti, blokuoti raumens funkciją, neleisti jam pilnai funkcionuoti, nes tiesiant ranką gali trukdyti maksimaliai ją ištiesti, gali skaudėti. Epikrizėje nurodyta, kad operacijos metu buvo susiūta pasluoksniui. Kiekvienas audinys turi atitikti savo audinį kraštais, kad randas neįtrauktų į bendrą visumą visų likusių komponentų, kad nebūtų į randą įtraukta fascija, nervas ar kitas raumuo. Apie žaizdos gylį ji negali atsakyti. Epikrizėje taip pat nurodyta, kad kitoje žasto pusėje rasta 3x1 cm dydžio žaizda, iš kurios plovėsi daug minkštųjų audinių liekanos, tačiau jis negali pasakyti, kokios tai buvo liekanos, nes jų daugiau lieka traumų metu, o šiuo atveju yra tik riebalinis audinys. Riebalinio audinio nebuvimas gali sukelti poodinio sluoksnio atrofiją, bet paties rankos tūrio negalėtų sumažinti. Be to, nebuvo traumuotas visas žastas, o jis buvo kąstas dalimis, t. y. buvo dalinė kompresija, ir neaišku, ar buvo apžiota visa ranka, ar buvo sukąsta tik jos dalis. Negali pasakyti, kad E. B. sunyko visas poodinis sluoksnis, bet kadangi ranka buvo apkandžiota, tai kandimo vietoje gali būti tūrio sumažėjimas. Nemano, kad gydytojas K. savo įrašu norėjo pasakyti, kad poodinis audinys yra ne visai atsistatęs, nes tame įraše nėra parašyta, kaip tas dalykas buvo matuojamas. Tam kad būtų įvertintas poodinis sluoksnis, reikia vertinti lygiagrečiai dešinę ir kairę pusę. Rankos tūris gali sumažėti dėl raumenų tūrio sumažėjimo, o ne dėl atrofijos. Ten, kur yra žaizdos įdubusios, tai tose vietose yra atrofija, bet ne visos rankos atrofija. Rankos atrofijos sumažėjimas gali būti prie parezių, kai raumuo nedirba, nes įvyksta mitybos sutrikimas, bet šiuo atveju yra jauna mergaitė, todėl gali būti dėl tam tikrų šakelių pažeidimo, dėl nedidelio raumenuko blokavimo. Traktuoti, kad yra atrofija – yra neteisinga. Jei yra likęs bet koks riebalinis sluoksnis, tai jis gali kažkiek atsistatyti, o jei yra likusi tik oda ir raumenys, tai tada poodinis sluoksnis neatsistatys, nes neturės iš ko atsistatyti, kadangi poodinis sluoksnis dažniausiai yra sudarytas iš riebalinių ląstelių, kurios pasižymi kaupimo funkcija. Randai, kurių plotis 1 cm arba 0,6 cm yra randiniai pakitimai, kurie neišnyksta. Jie su laiku gali tapti baltesni, tačiau jie išliks kitokie dėl jungiamojo audinio susiformavimo. Jie taip pat gali tapti mažiau pastebimi ir priklausomai nuo žmogaus audinių individualumo gali reaguoti į saulės spindulius. Negali pakomentuoti, koks tyrimas yra JAMAR manometrija - dešinėje didesnė jėga už kairę apie 22 kg. Viena iš klinikinių diagnozių yra N.musculocutaneus šakos poodinė neuroma, kas reiškia, kad žmogaus organizme yra tinklas nervinių skaidulų, nervinių šakelių, kurios atlieka tam tikrą inervaciją tiek pačios odos, tiek raumenų. Pagal šitą diagnozę tai yra traktuojama, jog neuroma formuojasi tada, kai vyksta šakelės sužalojimas. Jei ji nėra susiūta, bet ji yra be galo plona, tai susiūti praktiškai yra neįmanoma, tačiau jos kartais po traumos sugyja labai paprastai. Neuromos dažniausiai formuojasi rando srityje. Pvz., jei įvyksta pirštų amputacija po traumos ir jei yra įtraukiamas nervas į piršto randą, tai būna tokie skausmai, jog pats galas išsipučia nuo pastovaus dirginimo ir tada vienintelis gydymas būna pašalinant tą burbuliuką. Neuroma neišnyks, nes ji yra susiformavusi – ji išnykti gali tik chirurgiškai. Žmogaus kūno dalys yra asimetriškos. Negali atsakyti statistiškai, kokiu procentu minimaliai skiriasi žmogaus kūno dalys, bet visi yra asimetriški ir tas skirtumas gali būti ir 1 cm, ir 1,5 cm. Šiuo atveju negali traktuoti, jog pas mergaitę buvo toks asimetriškumas, todėl reikėtų ją išmatuoti visą ir tada būtų aišku. Dažniausiai randus rekomenduojama operuoti asmeniui sulaukus brendimo laikotarpio, nes operuojant iki brendimo randai gali paryškėti. Randai auga kartu su vaiku, nes vaikui augant randas vizualiai atrodo didesnis, bet jei paskaičiuotų rando plotą ir palygintų su vaiko plotu, tai santykis praktiškai išliks toks pat. Vaikui augant randas atrodys didesnis, bet randas negali augti, negali plėstis, o gali tik labiau deformuotis. Kadangi nervas yra labai mažas organas, kuris vizualiai plika akimi yra nematomas, tai gal jis galėjo būti įsiūtas, bet kiek jį galima įkišti į raumenį, lieka klausimas, nes tai odos paviršinis nervas ir nervuoja pačią odą. Galbūt neurologo pagalba reikėtų nustatyti, koks plotas yra nervuotas. Gali būti, kad kažkurioje vietoje mergaitė gali nejausti šalčio, karščio ir t. t. Rankų suplonėjimai ilgai atsistatinėja, nes žmogus turi priversti raumenį dirbti. Mergaitei nesportuojant rankos tūris daugiau nesumažės, bet sportavimas raumenis gali vizualiai atstatyti. Pvz., kuo ilgiau yra mobilizuota ranka ar koja po traumos, tuo labiau vyksta tam tikra atrofija, bet atrofija nevyksta maksimaliai, nes yra inervacija. Jei būtų nutrauktas nervas, tai nieko nebūtų galima padaryti ir raumuo sudžiūtų. Kai yra kraujotaka, inervacija, imuninė sistema, tai raumuo gyvena, bet nedirba, o kai nedirba, tai reikia jį priversti dirbti. Pvz., po lūžimų raumens apimties atsistatymas vyksta apie pusantrų metų. Persodinant riebalus, toje vietoje, iš kurios jie paimami, žaizda neatsiranda. Nelabai įsivaizduoja, kaip pažeistas trigalvis raumuo ir sausgyslė gali įtakoti raumens sunykimą, nes raumuo pereina į sausgyslę, tai arba yra išdraskyta sausgyslė ir raumuo, arba tik raumuo.

Specialistas A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad randai mažiausiai gyja 6-9 mėnesius, randai tikrai liks. O dėl randų korekcijos reikalinga konsultacija po 9-12 mėnesių, todėl pilnai atsakyti į pateiktą klausimą (ar dėl E. B. aprašytų randų kairiame žaste susidariusių gijimo po kastinių žaizdų kairiame žaste metu, yra nepataisomai subjaurotas jos kūnas?) šiuo metu nėra jokios galimybės (1 t., b.l. 132-134).

2020-05-12 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad J. D. pateikė augintinio šuns T. pasą ir fotonuotrauką (1 t., b.l. 153-164).

2020-07-07 Kitų objektų apžiūros protokole, dalyvaujant specialistui veterinarijos gydytojui E. E., užfiksuota apžiūrėtas šuo T., fotografuota (1 t., b.l. 178-187).

Lietuvos kinologų draugijos 2020-08-03 rašte nurodyta, kad nuotraukose ir video medžiagoje šuo turi (duomenys neskelbtini) veislės šunims būdingų požymių, tačiau tvirtinti, kad jis yra tos veislės atstovas arba tos veislės mišrūnas galima būtų tik atlikus tėvystės genetinius tyrimus (1 t., b.l. 197).

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamentas pateikė medžiagą apie šuns T. tyrimus ir jo stebėjimą nuo pasiutligės, iš kurių matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, jog tirtas šuo yra kliniškai sveikas (2 t., b.l. 7-19).

Iš veterinarijos gydytojo G. B. pateikto rašto matyti, kad J. D. priklausantis šuo yra ženklintas ir įregistruotas, prideda prašymus (2 t., b.l. 30-32).

Iš 2021-07-20 Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)2021 (01) matyti, kad ekspertizės metu buvo apžiūrėta E. B., pamatavus abiejų žastų apimtis 13 cm aukščiau alkūnės linkio (šioje vietoje lokalizuojasi kairio žasto buvę sugiję minkštųjų audinių pažeidimai/randai) - kairio žasto apimtis 21,5 cm, dešinio 23,5 cm. Šiuo metu randų lokalizacija atitinka lokalizacijai nurodytai specialisto išvadoje Nr. pG 1122/2020(04) apžiūrėjus nukentėjusiąją 2020-09-10. Dinamikoje randai išsilyginę su aplinkine oda, jų spalva tapo blyškesnė, konsistencija minkštesnė. Abiejų žastų raumenų jėgos bei rankų jutimai vienodi.

Ekspertai pateikė išvada, kurioje nurodė, kad E. B. po 2020-05-04 įvykio nustatyti kūno sužalojimai: dauginės kąstinės žaizdos su aplinkinėmis kraujosruvomis kairiame žaste, su trigalvio raumens ir raumenų fascijų pažeidimais, odos įbrėžimai su aplinkinėmis kraujosruvomis krūtinės kairėje prie peties.

E. B. susidarė randai kairiajame žaste laikomi nepataisomais, kadangi jų visiškai pašalinti negalima net ir plastinės operacijos pagalba. Kūno subjaurojimo faktą nustato teisėsaugos institucija (remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.12 punkto „Komentaru“), nes medicinos ekspertai neturi tam patvirtintų kriterijų.

E. B. kairysis žastas yra kiek mažesnės apimties už dešinįjį, tai pasekmė patirtų šuns įkandimų.

E. B. sužalojimai šiuo metu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nesant teisėsaugos institucijos patvirtinto kūno subjaurojimo fakto. Teisėsaugos institucijai patvirtinus kūno subjaurojimo faktą, sužalojimas pilnai atitiktų sunkų sveikatos sutrikdymo mastą pagal Taisyklių punktą 6.12 ir būtų perkvalifikuotas.

Po mažametės E. B. kairio žasto sužalojimų stambesnių arterijų pažeidimų nenustatyta, operacijos metu nustatytas trigalvio raumens pažeidimas, raumenų sausgyslių sužalojimų nenustatyta, raumenų inervacijos sutrikimas 2021-04-01 nebuvo nustatytas, fiziologinį diskomfortą galima pradėti koreguoti konservatyviais gydymo metodais, rekonstrukcinę operaciją tikslinga planuoti įvykdžius reabilitacinį ir konservatyvų gydymą, fiziniai pratimai gali pagerinti pažeisto raumens jėgą ir funkciją, bet negali pilnai panaikinti raumens audinių defekto, siekiant geresnio pooperacinio rezultato randų šalinimo operacijas tikslinga daryti po brendimo, lazerinį randų gydymą po operacijos taikyti galima, jo rezultatai yra individualūs, chirurginės operacijos protokole matomų nervų pažeidimo neaprašyta. Radus pažeistą nervą jį galima susiūti (atstatyti anatominį vientisumą). Žmogaus kūno simetriškumas ar asimetriškumas yra individualūs.

Nėra duomenų, kad E. B. kairysis žastas buvo mažesnės apimties iki šuns įkandimo.

Operacijos protokole aprašytas trigalvio raumens pažeidimas (nurodyta kaip „defektas“, jo dydis nepatikslintas). Sausgyslių pažeidimo neaprašyta. Trigalvis raumuo svarbus rankos tiesiamajam judesiui atlikti. Konkrečiu atveju neigiama įtaka gyvenimo kokybei dėl raumens pažeidimo mažai tikėtina.

Galime patvirtinti žasto lateralinės pusės poodinės ląstelienos ir audinių hipotrofiją, tačiau n. musculocutaneus šakos poodinė neuroma nėra patvirtinta objektyviai (operacijos metu vizualiai, histologiškai).

Operacijos protokole išplautos minkštųjų audinių liekanos smulkiai neapibūdintos, tai turėjo įtakos vėliau susidariusiai kairio žasto išorinės pusės audinių hipotrofijai.

Kąstinės žaizdos gilumoje laisvieji minštieji audiniai susidarė dėl jų sutraiškymo/suplėšimo šuns įkandimo metu.

Manome, kad kairio žasto apimtis sumažėjo dėl žasto kąstinių sužalojimų visumos.

Neatmetama galimybė, kad nedidelė dalis minkštųjų audinių galėjo pasišalinti per dreną pooperaciniu laikotarpiu.

Esant aukščiau išvardintiems parodymams, t.y. pačios kaltinamosios J. D., nukentėjusiosios mažametės E. B., liudytojų D. B., mažametės E. S., T. S. ir kt. parodymai, specialistų išvados ir kiti byloje esantys įrodymai liudija, kad kaltinamoji J. D., būdama mišrūno šuns vardu T. savininke, 2020-05-04 apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiose pievose, elgėsi neatsargiai ir pažeisdama Gyvūnų laikymo Šiaulių rajono savivaldybės teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisyklių 4.3 p., 39 p., bei Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, vedžiojo šunį T. be pavadėlio ir antsnukio, dėl ko minėtas šuo užpuolė ir apkandžiojo mažametę nukentėjusiąją E. B., padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: t.y. kąstines žaizdas kairiame žaste ir odos nubrozdinimus (įbrėžimus) krūtinės ląstos kairėje pusėje su aplinkine poodine kraujosruva krūtinės ląstos kairės pusės – kairio žasto srityje. Tokie kaltinamosios J. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį, kadangi vedžiodama šunį nesilaikė minėtų teisės aktų reikalavimų, dėl ko mažametei buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Vadovaujantis BK 139 straipsnio 1 dalimi matyti, kad šis straipsnis taikomas tada, kai nustatoma, jog objektyviai būtent kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Nagrinėjamu atveju matyti, kad J. D., būdamas šuns savininke, neužtikrino, kad šis nekeltų grėsmės kitiems asmenims, dėl ko šuo užpuolė ir įkando mažametei nukentėjusiajai taip padarydamas jai kąstines žaizdas kairiame žaste ir odos nubrozdinimus (įbrėžimus) krūtinės ląstos kairėje pusėje su aplinkine poodine kraujosruva krūtinės ląstos kairės pusės – kairio žasto srityje, t.y. nesunkiai ją sužalojo. Taigi vertintina, kad objektyviai būtent kaltinamosios J. D. veika, o, tiksliau, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Gyvūnų laikymo Šiaulių rajone taisyklių nepaisymas buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis ir tai yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Taigi vertintina, kad nagrinėjamu atveju yra visų įtvirtintų nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnyje, objektyvių ir subjektyvių požymių visuma, todėl kaltinamosios J. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį.

Dėl nukentėjusiosios E. B. įgalioto atstovo advokato M. R. teisminio nagrinėjimo metu pateikto prašymo dėl kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo pakeitimo baudžiamojoje byloje

,,J. D. dėl neatsargumo sužalojo mažametę E. B., o būtent būdama mišrūno šuns vardu T. savininke, pažeidė Gyvūnų laikymo Šiaulių rajono savivaldybės teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-06-06 įsakymu Nr. A-772, 4.3 punkto reikalavimus: „užtikrinti, kad viešoje vietoje jų vedami, nešami ar kitaip naudojami gyvūnai nekels grėsmės kitiems asmenims, gyvūnams, jų sveikatai, gyvybei ir asmenų, valstybės ar savivaldybių turtui “, 39 punkto reikalavimus: „ šunis rekomenduojama vedžioti gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jų nėra, - laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Jei vedžiojant (vedant) šunis šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šunys negalėtų pasiekti žmonių ar gyvūnų ir nekeltų jiems grėsmės. Šunų laikytojai, vaikščiodami su savo gyvūnais augintiniais viešojoje vietoje, įskaitant gatves, neturi leisti jiems šlapintis ant pastatų, laikinų statinių, skulptūrų, aplinkos meno kūrinių, tuštintis ir šlapintis gėlynuose “, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (2012-10-03 Nr. XI-2271) 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus: „gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui“, 2020-05-04 apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) gatvės pakelėje, elgdamasi neatsargiai ir vedžiodama šunį T. be pavadėlio ir antsnukio, dėl ko šuo T. užpuolė ir apkandžiojo mažametę nukentėjusiąją E. B., taip jai padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: t.y. kastines žaizdas kairiame žaste ir odos nubrozdinimus (įbrėžimus) krūtinės ląstos kairėje pusėje su aplinkine poodine kraujosruva krūtinės ląstos kairės pusės - kairio žasto srityje, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kastinių žaizdų buvo nepataisomai subjaurotas jos kūnas, t.y. atsirado pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 dalyje. Nepataisomas E. B. kūno subjaurojimas pasireiškia, - a) nepataisomu, t.y. išliksiančiu ir po galimų plastinių operacijų atlikimo, kairės rankos žasto vidurinės dalies suplonėjimu, lyginant su dešinės rankos žasto atitinkama dalimi, b) nepataisomu, t.y. išliksiančiu ir po galimų plastinių operacijų atlikimo, kairės rankos žasto raumenų pažeidimu, c) nepataisomais, t.y. išliksiančiais ir po galimų plastinių operacijų atlikimo, daugybiniais aiškiai matomais randais kairės rankos žaste. Dėl šių priežasčių kaltinamoji J. D. yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 str. 1 d.“

Kaltinamoji J. D. teisme dėl naujai pareikšto kaltinimo parodė, kad ji pati matė, kaip viskas įvyko, ir šuo nedraskė mergaitės, o daugiau papildyti savo parodymų neturi kuo. Nėra tokių sužeidimų kaip aprašyta, t. y. sužeidimai nėra nepataisomi. Po posėdžių su D. B. bendravo, bet mergaitės jai neleido pamatyti. Ji bendravo tik su mergaitės mama, o su pačia mergaite jai neteko bendrauti, nes nenorėjo išleisti, tačiau sakė, jog jai perduos jos atsiprašymą. Supranta, kad yra padaryta veika prieš mažametę, bet nemano, kad yra padaryti nepataisomi randai ir nepataisomas subjaurojimas. Ji skaitė specialisto išvadas. Negali pakomentuoti rankos suplonėjimo. Nėra byloje duomenų, kad padarytas nepataisomas kūno subjaurojimas. Nežino, kaip atsakyti į klausimą, ar mergaitės ranka dėl suplonėjimo atsitaisys, o dėl randų galima daryti operacijas, o be to, metams bėgant jie nyksta. Neteisingas teiginys, kad nukentėjusioji turės pasidaryti plastines operacijas, kad dingtų randai. Neatsakys į klausimą, kas apmokės plastines operacijas, nes kol kas niekas nėra aišku. Jos ir nukentėjusiųjų namai yra per kelią. Nukentėjusiosios šuniukas buvo privestas prie jų tvoros ir jį jų šuo įsitraukė. Iš jų namo pusės nukentėjusiųjų vidinis kiemas nesimato. Ji nežino, kur D. B. vaikų kambario langai. Dabar šuo yra pas tėvus (duomenys neskelbtini). Jis ten buvo išvežtas po įvykio, o parsivežusi buvo tik vieną kartą.

LR BK 137 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo.

Sistemiškai aiškinant BK 135 ir 137 straipsnių nuostatas, sunkiu sveikatos sutrikdymu laikomas, be kita ko, žmogaus sužalojimas, jeigu dėl to buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Pagal BK 141 straipsnį šio skyriaus 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.12 papunktyje sunkiam sveikatos sutrikdymui priskiriamas nepataisomas kūno subjaurojimas – kai prie tokių išvadų prieina teisėsaugos institucija, atsižvelgdama į teismo medicinos eksperto išvadą dėl kūno sužalojimo pasekmių pašalinimo galimybės. Pažymėtina tai, kad kūno subjaurojimas laikomas nepataisomu, kai subjaurojimas laikui bėgant pats savaime neišnyksta ar jo negalima pašalinti be specialių kosmetinių operacijų. Tai nustatoma, vadovaujantis specialiomis medicinos žiniomis, teismui įvertinus teismo medicinos ekspertų ar specialistų išvadas. Teisiškai reikšmingą požymį, ar sužalotas kūnas baudžiamojo įstatymo prasme laikytinas subjaurotu, nustato teismas. Šis požymis yra vertinamasis.

Civilinė ieškovė ir nukentėjusioji E. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, jei kaltinamosios J. D. padaryta nusikalstamas veika bus perkvalifikuota iš LR BK 139 str. 1 d. į LR BK 137 str. 1 d., o jei kaltinamosios J. D. padaryta nusikalstamas veika bus kvalifikuota pagal LR BK 139 str. 1 d. (valstybės kaltintojo palaikomas kaltinimas), prašoma iš kaltinamosios J. D. priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą. (3 t., b.l. 61-75). Ieškinyje nurodoma, kad ieškovės kūno apžiūros metu buvo užfiksuoti šie daugybiniai randai kairės rankos žasto suplonėjimas, nebūdingas dešiniam žastui, t.y. nustatyta kairiojo žasto viršutiniame trečdalyje vidinėje pusėje 5 cm ilgio, beveik horizontalios krypties rausvai violetinis, iškilęs, aktyvus randas; 2 cm nuo šio rando kairiojo galo į apačią nusitęsia 1 cm ilgio atšaka; rausvai violetiniai balkšvėjantys, esantys aplinkinės odos lygyje randai; dešinio žasto viršutinio trečdalio apimtis 22 cm, vidurinio trečdalio – 22 cm, kairio žasto viršutinio trečdalio apimtis – 22 cm, vidutinio trečdalio – 20 cm. Civiliniai ieškovei dėl padarytų daugybinių randų ir fiksuotos kairės rankos žasto sužalojimo buvo nepataisomai subjaurotas kūnas. Minėti randai yra lengvai pastebimi, yra akivaizdžiai sumažėjęs raumuo, pasekmės nepataisomos, pablogėjo ieškovės išvaizda, kūnas tapo neestetišku, tapo mažiau patrauklus, kūnas tapo atstumiančiu, prarado simetriją, būdingas proporcijas ir vientisumą. Ieškovei atsirado ši žala: sumažėjo bendravimo galimybės, sumažėja patrauklumas priešingos lyties atstovams, kas mažina jos galimybes sėkmingai sukurti šeimą, daryti sėkmingą darbo karjerą, mažina adekvatų ieškovės kaip pilnavertės asmenybės bei savo vertės, pasitikėjimo savo jėgomis suvokimą, kartu didina nepilnavertiškumo kompleksų atsiradimo tikimybę. Ieškovė patyrė didelę psichologinę - emocinę traumą, pasireiškusią didžiuliu išgąsčiu, baimės priepuoliu, buvo atliekamos chirurginės operacijos.