Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-12-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-289-462/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-12
Bylos Nr.
1A-289-462/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42756-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis
Nuteistasis
F. A.
Nukentėjusysis
J. A. Š.
Advokatai
Romanas Lupeika
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-289-462/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42756-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.5.1; (S) 2.4.6.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Lino Pauliukėno ir Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Rumbinaitei,nuteistosios F. A. gynėjui advokatui Modestui Švažui,nukentėjusiosios J. A. Š. atstovui advokatui Romanui Lupeikai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios F. A. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019-09-12 nuosprendžio, kuriuo F. A. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalį ir jai paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant keturis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Nukentėjusiosios J. A. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai iš F. A. priteistas 80,00 (aštuoniasdešimt) Eur turtinės ir 2 500,00 (du tūkstančiai penki šimtai) Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš F. A. priteistas 237,76 Eur (dviejų šimtų trisdešimt septynių Eur 76 ct) turtinės žalos atlyginimas.

Iš F. A. J. A. Š. naudai priteistos jos patirtos atstovavimo išlaidos – 700 (septyni šimtai) Eur.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. F. A. nuteista už tai, kad dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų: 2018-08-04, apie 20.55 val., Palangos m., Žvejų g., vairuodama elektrinį paspirtuką, važiuodama dešiniąja kelio dalimi, lenkdama ta pačia kryptimi dviračiu važiuojančią nukentėjusiąją J. A. Š., kliudė nukentėjusiosios dviratį, dėl to nukentėjusioji griuvo, taip dėl neatsargumo F. A. padarė nukentėjusiajai J. A. Š. dešinio žastikaulio galvutės priekinį išnirimą su masyviu rotatorių plyšimu, sąnario artroze, kairės plaštakos I piršto galinio pirštkaulio pamato sąnarinį lūžį, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu F. A. (toliau – ir apeliantė) nesutinka su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019-09-12 nuosprendžiu, prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodoma, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pirmiausia, nors iš liudytojos T. Č. duodamų parodymų nenuoseklumo manytina, jog ji įvykio išvis nematė, tačiau pirmosios instancijos teismas atmetė būtent nuteistosios ir jos sugyventinio duotus parodymus, kurie buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu. Be to, 2019-05-09 vykusio posėdžio metu nuteistosios gynėjas pateikė prašymą paskirti užduotį specialistui siekiant išsiaiškinti įvykio mechanizmą, tačiau teismas tokį prašymą atmetė motyvuodamas tuo, jog byla nagrinėjama dėl sužalojimo, o ne dėl eismo įvykio, nors vėliau nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teismas aiškina ir vertina eismo įvykio mechanizmą, nors atlikti tokį vertinimą yra reikalingos specialiosios žinios. Toks teismo įvykio mechanizmo aiškinimas prieštarauja įrodymų vertinimo taisyklėms. Teismo įvykio mechanizmo aiškinimas yra labiau prielaidos ir spėjimai nei fakto konstatavimas, o nuosprendis negali būti paremtas prielaidomis ar spėjimais. Nagrinėjamu atveju nėra surinkta objektyvių duomenų apie priežastinį ryšį tarp nuteistosios veiksmų ir kilusių padarinių. Be to, apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju kaltinamasis aktas iš esmės neatitiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų, t. y. kaltinamasis aktas neatitiko faktinių bylos aplinkybių, nėra nustatytas eismo įvykio mechanizmas, nukentėjusioji nurodo vienas įvykio aplinkybes, liudytoja T. Č. – priešingas, nuteistoji taip pat nurodo visiškai skirtingas įvykio aplinkybes. Be to, pirmosios instancijos teismas pašalinęs iš kaltinamojo akto aplinkybę, kad kaltinamoji kliudė dviračio galinį ratą, ir dėl tikslumo palikęs aplinkybę, kad kaltinamoji kliudė dviratį, kaltinime esančių prielaidų nepatikslina, tačiau dar labiau suabstraktina kaltinimą, kuris paremtas tik prielaidomis ir spėjimais. Iš skundžiamo nuosprendžio lieka neaišku, kokiomis aplinkybėmis įvyko eismo įvykis, kokiomis dalimis paspirtukas ir dviratis susidūrė ir kurio eismo dalyvio veiksmai buvo eismo įvykio kilimo priežastis.

3. Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusiosios atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Vadovaujantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, ir kai niekas nekaltas nėra nuteistas.

5. Patikrinusi nagrinėjamą bylą įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kurių pagrindu F. A. pripažinta kalta padariusi jai inkriminuojamą veiką, yra nepagrįstos. Visi duomenys, kuriais nustatydamas faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadas, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, šis teismas visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus duomenis – tiek proceso dalyvių parodymus, tiek rašytinius įrodymus, kiekvieną atskirai ir kaip visumą, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikė išskirtinės reikšmės. Nuosprendyje, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai (kaltinamosios, liudytojų parodymai, specialisto išvados, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys ir kt.), pateikta įrodymų analizė ir išvados dėl jų vertinimo. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nuteistosios F. A. kaltę pagrindė ne prielaidomis, o byloje surinktų ir pagal įstatymo reikalavimus ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo baudžiamojoje byloje esančius įrodymus vertinti kitaip arba daryti kitokias išvadas, negu įrodymus įvertino baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.

6. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sutinka su baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada, jog, vertinant baudžiamosios bylos baigtimi nesuinteresuotos liudytojos T. Č. parodymus ir nuteistosios bei jos sugyventinio H. A. duotus parodymus, prioritetas nagrinėjamu atveju teiktinas nesuinteresuotos bylos baigtimi T. Č. parodymams. Nors apeliaciniame skunde dėstoma, jog minėtos liudytojos parodymai tariamai yra nenuoseklūs, tačiau teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Ikiteisminio tyrimo metu T. Č. 2018-08-07 paaiškinime (t. 1, b. l. 26) nurodė, jog 2018-08-04 apie 20.50 val. Palangoje, Žvejų gatvėje, sėdėjo ant suoliuko ir matė, kaip Žvejų gatve nuo jūros pusės dešine kelio puse dviračiu važiavo garbingo amžiaus moteriškė (kaip vėliau sužinojo, tai buvo J. A. Š.). Moteriškei važiuojant, jai iš paskos važiavo elektrinis dviratis, ant jo sėdėjo du žmonės, vyriškis ir mergina. Tiksliai įvardyti, kas vairavo minėtą dviratį, T. Č. negalėjo, nes viskas įvyko labai greitai. Elektrinio dviračio vairuotojas norėjo aplenkti dviračiu važiavusią J. A. Š. ir kliudė jos dviratį, dėl to J. A. Š. nuvirto ant žemės. T. Č. nurodė, jog negirdėjo, kad elektrinio dviračio vairuotojas būtų įspėjęs J. A. Š. garsiniu signalu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ši T. Č. nurodyta įvykių versija iš esmės atitinka ir nuteistosios ir kartu su nuteistąja važiavusio bei kaip liudytojo apklausto jos sugyventinio H. A. parodymus. Vien ta aplinkybė, kad įvykį mačiusi liudytoja neįsidėmėjo detalės, kurią nukentėjusiosios dviračio vietą kliudė F. A. vairuojamas elektrinis dviratis, nereiškia, kad liudytojos T. Č. parodymai yra nenuoseklūs ir kad jais baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neturėjo remtis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog būtent nuteistosios ir kaip liudytojo apklausto jos sugyventinio parodymai nėra patvirtinti kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino F. A. ir H. A. nurodytą aplinkybę, kad F. A., prieš apvažiuodama nukentėjusiąją, jai tariamai signalizavo, taip pat aplinkybę, jog nukentėjusioji tariamai pati pasuko savo vairuojamo dviračio vairą į nuteistosios vairuojamą transporto priemonę ir todėl į ją atsitrenkė.

7. Nagrinėjamu atveju apeliantė yra nuteista už BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, t. y. už tai, kad dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų: 2018-08-04, apie 20.55 val., Palangos m., Žvejų g., vairuodama elektrinį paspirtuką, važiuodama dešiniąja kelio dalimi, lenkdama ta pačia kryptimi dviračiu važiuojančią nukentėjusiąją J. A. Š., kliudė nukentėjusiosios dviratį, dėl to nukentėjusioji griuvo, taip dėl neatsargumo apeliantė padarė nukentėjusiajai J. A. Š. dešinio žastikaulio galvutės priekinį išnirimą su masyviu rotatorių plyšimu, sąnario artroze, kairės plaštakos I piršto galinio pirštkaulio pamato sąnarinį lūžį, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, teigia, jog nagrinėjamu atveju ne ji, o nukentėjusioji yra kalta dėl apeliantės vairuoto elektrinio paspirtuko ir nukentėjusiosios viruoto dviračio susidūrimo, nes būtent nukentėjusioji dviračiu atsitrenkė į apeliantės vairuotą elektrinį paspirtuką. Pasak apeliantės, nagrinėjamu atveju buvo ydingai surašytas kaltinamasis aktas, t. y. kaltinamasis aktas neatitiko faktinių bylos aplinkybių, nėra nustatytas eismo įvykio mechanizmas, o bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepašalino abejonių dėl apeliantės kaltės. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

8. BPK 254 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, jog surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Byla gali būti perduota prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra jo prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Teismas, perduodamas bylą prokurorui dėl baudžiamojo proceso pažeidimų ar tyrimo papildymo, nustato konkretų terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti. Per teismo nustatytą terminą prokuroras privalo pašalinti pažeidimus ar papildyti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą arba surašyti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

9. Kaltinamojo akto turinį nustato BPK 219 straipsnis. Kaltinamasis aktas turi būti pakankamai lakoniškas, bet kartu ir informatyvus, t. y. iš jo turi būti aišku, kuo ir kuo remiantis yra kaltinama. Kaltinamajame akte, be formalių jo turinio elementų (nurodytų 1, 2, 6, 7, 8 punktuose), kuriuos, be jokių abejonių, taip pat reikia aiškiai nurodyti, svarbiausia yra: 1) aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu yra kaltinama; 2) išvardyti visus duomenis, leidžiančius daryti išvadą, kad tą veiką galėjo padaryti kaltinamajame akte nurodytas asmuo; 3) tiksliai kvalifikuoti veiką, aiškiai nurodant, kokia BK norma (ar normos) už padarytą veiką numato baudžiamąją atsakomybę.

10. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nuteistoji tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde kėlė klausimą dėl kaltinamojo akto ydingumo, nurodydama, jog nenustatytas nukentėjusiosios vairuoto dviračio ir apeliantės vairuoto elektrinio paspirtuko susidūrimo mechanizmas. Tačiau teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšminga aplinkybė, ar apeliantės vairuotas elektrinis paspirtukas kliudė nukentėjusiosios vairuoto dviračio priekinį ar galinį ratą, ar vairą. Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga aplinkybė, kuri – apeliantė ar nukentėjusioji – padarė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimų, taikomų dviračiams, pažeidimus, lėmusius apeliantės ir nukentėjusiosios vairuotų priemonių susidūrimą.

11. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog apeliantės vairuotas elektrinis paspirtukas yra motorinis dviratis. Iš baudžiamojoje byloje esančio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018-11-12 Tarnybinio pranešimo dėl veikos perkvalifikavimo (b. t. 1, b. l. 11) nustatyta, jog nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad F. A. vairuoto elektrinio paspirtuko didžiausias konstrukcinis greitis viršytų 25 km/val., o galia viršytų 1 kW. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 39 dalimi, transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, priskiriama motoriniam dviračiui. Pažymėtina, jog tai, kad F. A. vairuota motorinė transporto priemonė priskiriama būtent motoriniams dviračiams, yra išaiškinta ir Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-24-462/2019. Atsižvelgiant į tai, jog abiejų – tiek apeliantės, tiek nukentėjusiosios –vairuotos priemonės yra dviračiai, tiek apeliantė, tiek nukentėjusioji turėjo vadovautis dviračių vairuotojams keliamais reikalavimais. Šie reikalavimai įtvirtinti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 17 straipsnyje bei KET VIII skyriuje.

12. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog apeliantės vairuotas motorinis dviratis ir nukentėjusiosios vairuotas dviratis susidūrė gatvėje. Iš baudžiamojoje byloje esančio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018-11-12 Tarnybinio pranešimo dėl veikos perkvalifikavimo (t. 1, b. l. 11) nustatyta, jog apeliantės vairuotas motorinis dviratis ir nukentėjusiosios vairuotas dviratis susidūrė Žvejų gatvėje Palangoje. Kad abiejų dviračių vairuotojos susidūrė gatvėje, taip pat patvirtina baudžiamojoje byloje esanti eismo įvykio schema (t. 1, b. l. 150), F. A. 2018-08-04 paaiškinimas dėl eismo įvykio (t. 1, b. l. 23), H. A. 2018-08-04 paaiškinimas (t. 1, b. l. 24), J. A. Š. 2018-08-06 paaiškinimas (t. 1, b. l. 25), T. Č. 2018-08-07 paaiškinimas (t. 1, b. l. 26). Kaip minėta, ginčo dėl to, jog apeliantės vairuotas motorinis dviratis ir nukentėjusiosios vairuotas dviratis susidūrė gatvėje, nėra.

13. KET 57 punktas numato, jog važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę. Taigi, analizuojant KET 57 punkte įtvirtinto reikalavimo turinį, akivaizdu, jog įstatymo leidėjas dviračių vairuotojams, esant KET 57 punkte įtvirtintoms sąlygoms, nustatė reikalavimą važiuoti dviračiu važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus, be kita ko, kai reikia apvažiuoti kliūtį.

14. Nagrinėjamu atveju F. A., važiuodama Žvejų gatve motoriniu dviračiu bei matydama, jog jos važiavimo trajektorijoje yra kliūtis (nukentėjusiosios vairuojamas dviratis), turėjo pareigą vadovaudamasi KET 57 punkto reikalavimais nukentėjusiąją su dviračiu apvažiuoti ne iš dešinės pusės, o iš kairės pusės, o, pasirinkdama savo kelyje pasitaikiusią kliūtį apvažiuoti iš dešinės pusės, turėjo įvertinti tikimybę, jog dviračiu važiuojanti nukentėjusioji gali bet kuriuo momentu, pvz., sustoti arba, vadovaudamasi KET 57 punkto reikalavimais, pasukti dviračio vairą kuo arčiau važiuojamosios dalies kraštinės dešinės eismo juostos dešiniojo krašto.

15. Nagrinėjamu atveju būtent tokia situacija ir susiklostė, jog F. A., važiuodama motoriniu dviračiu, pastebėjo jos važiavimo trajektorijoje esančią kliūtį – lėčiau dviračiu važiuojančią nukentėjusiąją, ir nusprendė apvažiuoti nukentėjusiąją ne laikydamasi KET 57 punkte įtvirtinto reikalavimo apvažiuoti kliūtį iš kairės, tačiau, pažeisdama įstatymo leidėjo valią, pasirinko apvažiuoti kliūtį iš dešinės pusės. F. A. akivaizdžiai suprato, jog toks nukentėjusiosios apvažiavimas yra pavojingas, tačiau sąmoningai pasirinko tokį elgesio variantą, t. y. apvažiuoti nukentėjusiąją su dviračiu pavojingai. Kad apeliantė suprato, kad toks jos elgesys yra pavojingas, įrodo baudžiamojoje byloje duoti pačios apeliantės bei kartu su ja važiavusio jos sugyventinio parodymai. F. A. 2019-05-02 vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, jog nukentėjusiąją lenkė iš dešinės pusės, nes ji važiavo tako viduriu, o apeliantė nenorėjo sukti ten, kur vaikšto žmonės; apeliantė nežino, kad lenkimo manevrą reikia atlikti iš kairės. Jei būtų lenkusi iš kairės pusės, būtų galėjusi kliudyti ten buvusius žmones. Taigi, akivaizdu, kad matydama, jog apvažiuoti nukentėjusiąją yra pavojinga, apeliantė pasirinko ne sustoti su elektriniu dviračiu, išvengiant susidūrimo tiek su nukentėjusiosios vairuojamu dviračiu, tiek su tuo metu buvusiais pėsčiaisiais, o pasirinko rizikingą būdą apvažiuoti nukentėjusiąją. Be to, iškart po įvykio duotame 2018-08-04 paaiškinime (t. 1, b. l.23) apeliantė nurodė: „Aš į ją atsitrenkiau, po kontakto moteris nuo dviračio nukrito.“ Būtent dėl šių neteisėtų F. A. veiksmų įvyko jos vairuoto motorinio dviračio ir nukentėjusiosios vairuoto dviračio susidūrimas, kurio metu nukentėjusioji nugriuvo bei patyrė sužalojimus. F. A. neneigia bandžiusi nukentėjusiąją apvažiuoti iš dešinės pusės. Iš baudžiamojoje byloje esančio F. A. 2018-08-04 paaiškinimo (t. 1, b. l. 23) matyti, jog F. A. parodė, jog 2018-08-04 apie 20.40 val. ji važinėjosi su išnuomotu elektroniniu dviračiu kartu su savo draugu H. A.. Važiuodama Žvejų gatve nuo gelbėjimo stoties, pastebėjo priešais važiuojančią su dviračiu senyvo amžiaus moterį, bandė ją lenkti, bet ji sukosi į dešinę pusę, kur apeliantė važiavo, ir įvyko susidūrimas. Analogiškas aplinkybes iš karto po įvykio nurodė ir kartu su F. A. važiavęs H. A.. Iš H. A. 2018-08-04 paaiškinimo nustatyta, jog, važiuodamas Žvejų gatve kartu su F. A. elektriniu dviračiu, kurį vairavo F. A., pastebėjo prieš juos važiuojančią senyvo amžiaus moterį, bandė ją aplenkti, tačiau moteris jų nepastebėjusi suvingiavo į jų (F. A. ir H. A.) važiuojamąją dalį, tada įvyko susidūrimas. Iš J. A. Š. 2018-08-06 paaiškinimo (t. 1, b. l. 25) nustatyta, jog ji važiavo dviračiu Palangoje, Žvejų gatvėje. važiavo keliu dešine puse, kai ties Žvejų g. 1 namu pajuto smūgį į dviračio vairą ir pamatė, kad į ją atsitrenkė motociklas (vėliau pareigūnė paaiškino, kad tai buvo elektrinis dviratis). Po smūgio iškart nuvirto ant žemės ir pajuto stiprų peties skausmą. Iš T. Č. 2018-08-07 paaiškinimo (t. 1, b. l. 26) nustatyta, jog 2018-08-04 apie 20.50 val. ji sėdėjo ant suoliuko Palangoje, Žvejų gatvėje, ir matė, kaip Žvejų gatve nuo jūros pusės dešine kelio puse dviračiu važiavo garbingo amžiaus moteriškė. Jai važiuojant, iš paskos važiavo elektrinis dviratis, ant jo sėdėjo du žmonės – vyriškis ir mergina. Elektrinio dviračio vairuotojas norėjo aplenkti dviračiu važiavusią J. A. Š. ir kliudė jos dviratį, dėl to J. A. Š. nuvirto ant žemės.

16. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, į tai, jog būtent F. A. pažeidė KET 57 punkte įtvirtintą reikalavimą apvažiuoti kliūtį kelyje iš kairės pusės, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog F. A. nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją dėl neatsargumo, t. y. 2018-08-04, apie 20.55 val., Palangos m., Žvejų g. atkarpoje, kur draudžiamas automobilių eismas, vairuodama elektrinį paspirtuką, važiuodama dešiniąja kelio dalimi, lenkdama ta pačia kryptimi dviračiu važiuojančią nukentėjusiąją J. A. Š., kliudė nukentėjusiosios dviratį, dėl to nukentėjusioji griuvo ir patyrė sužalojimus, dėl kurių nesunkiai sutrikdyta jos sveikata. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju kaltinamasis aktas iš esmės atitiko BPK 219 straipsnio reikalavimus. Kaip minėta, nukentėjusiosios vairuoto dviračio ir apeliantės vairuoto elektrinio paspirtuko susidūrimo mechanizmas nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, nagrinėjamu atveju yra neginčijamai nustatyta, jog F. A. vairuojamas elektrinis dviratis kliudė J. A. Š. vairuojamą dviratį, ir nežiūrint to, ar buvo kliudytas galinis ar priekinis ratas, ar nukentėjusiosios vairuoto dviračio vairas, šios aplinkybės nešalina F. A. kaltės dėl J. A. Š. sužalojimo jai nukritus nuo dviračio, kliudyto su elektriniu dviračiu pro šalį važiavusios F. A..

17. BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nagrinėjamu atveju iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-08-28 specialisto išvados Nr. G 1481/2018(03) (t. 1, b. l. 57–58) nustatyta, kad J. A. Š. buvo nustatytas dešinio žastikaulio galvutės išnirimas, kairės plaštakos pirmo piršto distalinės falangos lūžimas. Nustatytus sužalojimus J. A. Š. galėjo patirti 2018-08-04 eismo įvykio metu. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų J. A. Š. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgam laikui), jos sužalojimas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomos 2018-11-02 specialisto išvados Nr. pG 1911/2018(03) (t. 1, b. l. 63–64) nustatyta, kad J. A. Š. buvo nustatytas dešinio žastikaulio galvutės išnirimas su masyviu rotatorių plyšimu, sąnario artroze, kairės plaštakos I piršto galinio pirštakaulio pamato sąnarinis lūžis. Nustatytus sužalojimus J. A. Š. galėjo patirti 2018-08-04 eismo įvykio metu. Dėl eismo įvykio patirtų dešinio peties bei kairės plaštakos sužalojimų J. A. Š. sveikata sutrikdyta ilgam laikui – jos patirta trauma atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Teisėjų kolegija pažymi, jog dėl nukentėjusiosios griuvimo nuo dviračio ir patirtų sužalojimų masto abejonių nekilo ir apeliantei. Atsižvelgusi į tai, jog dėl F. A. neatsargių (važiuojant elektriniu dviračiu bei apvažiuojant J. A. Š. dviratį jį kliudant ir pargriaunant nukentėjusiąją) veiksmų nukentėjusiajai J. A. Š. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, teisėjų kolegija pripažįsta, jog Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019-09-12 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl F. A. apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

F. A. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Eduardas MaškevičiusLinas PauliukėnasRemigijus Preikšaitis