- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- 1A-24-462/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31969-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis, Arvydas Daugėla
- Nuteistasis
- M. R.
- Advokatai
- Alvydas Buta
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.4.6.1Nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo pagrindai
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos, Lino Pauliukėno ir Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-09-20 nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 60 MGL (3000 Eur) baudos bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018-07-05 18.39 val. iki 2018-07-06 10.32 val., t. y. dvi dienos, vieną dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai. Galutinė bausmė nustatyta 56 MGL (2800 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konfiskuotas M. R. priklausantis 1499,99 Eur vertės elektrinis motoroleris „Citycoco Traveler Black“, nuosprendžiui įsiteisėjus. Vadovaujantis BK 68 straipsniu M. R. uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejus (2) metus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. M. R. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio: 2018-07-05, apie 16.28 val., Šilutės m., Aukštumalės g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo elektrinį motorolerį „Citycoco Traveler Black“, neturėdamas šiam elektriniam motoroleriui valstybinių numerių bei šios transporto priemonės neįregistravęs nustatyta tvarka, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,32 promilių etilo alkoholio).
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. R. nesutinka su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-09-20 nuosprendžiu, prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėties. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir pripažino M. R. kaltu neteisingai taikydamas materialinės teisės normas, reglamentuojančias kelių transporto priemonės sampratą, nepagrįstai M. R. vairuotą motorinį dviratį laikė kelių transporto priemone – mopedu ir dėl to neteisėtai pripažino M. R. kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas išvadų nemotyvavo teisės aktais pagrįstu įrodymų vertinimu. Pažymi, jog kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, turi būti nustatyta, jog asmuo vairavo ne bet kokią, o kelių transporto priemonę. Nei KET, nei Saugaus eismo automobiliais kelių įstatyme (toliau tekste – SEAKĮ) nėra išaiškinta sąvoka „kelių transporto priemonė“. Apeliantas cituoja SEAKĮ 2 straipsnio 39 ir 32 dalis, kuriose reglamentuojama, kas yra motorinis dviratis ir kas yra mopedas, bei pažymi, jog sprendžiant klausimą, kokią transporto priemonę asmuo vairavo, būtina įvertinti tos transporto priemonės konstrukciją, varomos jėgos pobūdį bei technines charakteristikas, t. y. transporto priemonės atitiktį SEAKĮ 2 straipsnio 32 ir 39 dalyse įtvirtintoms „mopedo“ arba „motorinio dviračio“ sąvokoms. Pažymi, jog tai esminis klausimas, nes būtent nuo M. R. vairuotos transporto priemonės priskyrimo vienai ar kitai transporto rūšiai priklauso jo veikos teisinis vertinimas ir taikytina atsakomybės rūšis – baudžiamoji (BK 281 straipsnio 7 dalis) ar administracinė (Administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 428 straipsnio 8 dalis). Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi informaciniu lapu, pridėtu prie pirktos transporto priemonės, iš jo padarė nepagrįstą išvadą, kad „M. R. nusipirko mopedą, kurio maksimalus greitis yra 45 km/val., ir kad šią transporto priemonę valdyti ir dalyvauti eisme turi teisę asmenys, turintys AM kategorijos vairuotojo pažymėjimą. M. R. parašu patvirtino, kad susipažino su šia informacija (b. l. 31)“. M. R. su tokiu dokumento vertinimu ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jis vairavo mopedą, nesutinka. Pažymi, jog informaciniame lape, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nėra nurodytas ne tik M. R. pirktos, bet jokios transporto priemonės pavadinimas, modelis, jo galia ir jokia kita konkrečios transporto priemonės aktuali charakteristika. Minėtame lape nurodyta tik bendro pobūdžio informacija – kokių parametrų transporto priemonė priskirtina mopedams ir kad mopedą valdyti bei dalyvauti eisme turi teisę asmenys, turintys AM kategorijos pažymėjimą. Ant tokio informacinio lapo, kurį M. R. pasirašė, pardavėjas prašo pasirašyti visų asmenų, perkančių elektrinius paspirtukus, dviračius ar mopedus, nes tokia transporto priemonių rūšis gana nauja, dažnas pirkėjas mano, kad jas valdyti galima be jokių papildomų reikalavimų, todėl pardavėjas apsidrausdamas pasirašytinai supažindina su informacija, jog jas vairuoti reikalinga turėti vairuotojo pažymėjimą tam, kad apsisaugotų nuo galimų pirkėjų priekaištų, pirktos prekės grąžinimo ir pan. Nurodo, jog M. R. pasirašytą informacinį lapą, kuriame nurodyta, jog jis yra informuotas, kad jo perkama transporto priemonė priskirtina mopedui, laikyti įrodymu, patvirtinančiu, kad jis vairavo konkrečią transporto rūšį – mopedą, nėra jokio pagrindo. Pažymi, jog jo vairuotos transporto priemonės rūšis visiškai nepriklauso nuo to, kaip jis yra apie tai informuotas ir ką jam apie tai paaiškino pardavėjas. Pažymi, jog M. R. suvokimas apie transporto priemonės rūšį (subjektyvusis kriterijus) šiuo atveju kvalifikuojant veiką visiškai neturi jokios reikšmės. Mano, jog jei jam perkant dviratį, pardavėjas jam paaiškins, jog tai motociklas, dviratis motociklu netaps. Nustatant, kokią transporto priemonę M. R. vairavo, būtina įvertinti transporto priemonės faktines ir objektyvias charakteristikas – tas, kurias nurodo gamintojas. Pažymi, jog M. R. pateikė pirmosios instancijos teismui vairuotos transporto priemonės technines specifikacijas, kuriose nurodyta, kad elektrinio motorolerio „Citycoco Traveler HR3“ maksimalus greitis yra 25 km/val. ir variklio galia – 800 W (b. l. 106–107), tačiau teismas padarė išvadą, kad motorolerio maksimalus 25 km/val. greitis yra riba, nuo kurios šios transporto priemonės vairuotojui privaloma turėti vairuotojo pažymėjimą. Mano, jog tokia teismo išvada nepagrįsta logika ir teisės aktais. Vadovaudamasis SEAKĮ 2 straipsnio 39 dalimi, mano, jog jo vairuota transporto priemonė turi būti laikoma motoriniu dviračiu. Dėl greičio mopedu gali būti laikoma transporto priemonė, kurios projektinis greitis viršija 25 km/val., t. y. ne mažesnis negu 26 km/val., teigia, jog konstatavus, kad M. R. vairavo motorinį dviratį, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį negalima. Pagal KET reikalavimus motorinis dviratis naudojamas tokiomis pat eismo sąlygomis kaip ir dviratis, todėl negali būti laikomas kelių transporto priemone, dėl to negalima ir baudžiamoji atsakomybė, nes ši atsakomybė numatyta tik už kelių transporto priemonės vairavimą neblaiviam.
3. Teismo posėdyje nuteistasis M. R. ir jo gynėjas advokatas A. Buta prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė sutiko, kad M. R. apeliacinis skundas tenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
6. M. R. yra nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą, t. y., kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (M. R. kraujyje rasta 2,32 promilių etilo alkoholio). Kad M. R. vairavo neblaivus ir jam nustatytas neblaivumas žymiai viršijo BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą neblaivumo laipsnį, nagrinėjamu atveju patvirtina baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai: Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018-07-10 Specialisto išvada Nr. T-A 6708/2018(01) (b. l. 20), Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašas (b. l. 74). Be to, kad vairavo neblaivus, neneigia ir pats M. R.. Baudžiamojoje byloje esančiame 2018-07-06 Įtariamojo apklausos protokole užfiksuoti šie M. R. parodymai: „aš būdamas neblaivus, nes prieš tai buvau gėręs sidro, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ nusipirkau elektrinį motorolerį, nutariau važiuoti į namus, išvažiuodamas iš Šilutės miesto dar išgėriau dvi stiklines alaus, išvažiuojant iš Šilutės mane sustabdė policijos pareigūnai, buvo patikrintas mano girtumas, nustatytas 2,59 promilės. Kaltę pripažįstu visiškai, nes motorolerį vairavau būdamas neblaivus“, 2018-07-17 Įtariamojo apklausos protokole (b. l. 70) užfiksuoti šie M. R. parodymai: „aš pripažįstu, kad vairavau 2018-07-05 el. motorolerį neblaivus“. Tačiau M. R. apeliaciniame skunde nesutinka su jo vairuotos motorinės dviratės transporto priemonės vertinimu kaip kelių transporto priemonės, kurios vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau negu 1,5 prom. girtumas, užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, atlikusi įrodymų tyrimą, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog M. R. vairuota motorinė dviratė transporto priemonė nepatenka į kelių transporto priemonių, už kurių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuotojo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kyla baudžiamoji atsakomybė, sąrašą.
8. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, be kitų objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių, taip pat būtina nustatyti objektyvųjį šios nusikalstamos veikos požymį – kelių transporto priemonės vairavimą. Nagrinėjamu atveju M. R. vairavo dviratę motorinę transporto priemonę. Policijos pareigūnai, sustabdę M. R. ir nustatę, jog jis yra neblaivus, pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 281 straipsnio 7 dalį dėl elektrinio motorolerio vairavimo esant neblaiviam, kai vairuotojo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (b. l. 4–5). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus apie M. R. vairuotą elektrinį motorolerį, konstatavo, jog elektrinis motoroleris „Citycoco Traveler Black“ yra transporto priemonė – mopedas, kurio maksimalus greitis yra 45 km/val., ir kurią vairuoti reikalingas vairuotojo pažymėjimas, o M. R. pateikta techninė specifikacija yra kitokios markės motorolerio, nors ir šios markės motorolerio maksimalus greitis yra nurodytas 25 km/val., o tai yra riba, nuo kurios šios transporto priemonės vairuotojui privaloma turėti vairuotojo pažymėjimą, todėl pirmosios instancijos teismas M. R. veiką kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje rasta daugiau kaip 1,5 promilės etilo alkoholio), vairavo elektrinį motorolerį – transporto priemonę, kurios vairuotojui būtina turėti vairuotojo pažymėjimą.
9. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo M. R. vairuotos elektrinės transporto priemonės vertinimu. Pažymėtina, jog SEAKĮ 2 straipsnio 32 dalis numato, jog mopedas – dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).
10. Nagrinėjamu atveju M. R. yra pateikęs įsigytos elektrinės transporto priemonės specifikaciją (b. l. 106) originalo kalba bei specifikacijos vertimą į lietuvių kalbą (b. l. 107), kurioje nurodyta, jog jo įsigytos transporto priemonės techninės specifikacijos yra šios: modelio pavadinimas – „Citycoco Traveler HR3“, darbo principas – elektra, didžiausioji variklio galia iki 800 W, variklio įtampa – 60 V, maksimalus greitis - 25 km/val., akumuliatorius – 12Ah, svoris – 65 kg, ilgis – 1760 mm, plotis – 750 mm, aukštis – 700 mm, sėdimų vietų skaičius – 2, ašių ir ratų skaičius – 2. Įvertinus elektrinės transporto priemonės specifikacijoje nurodytus duomenis, akivaizdu, jog duomenys nėra tapatūs SEAKĮ 2 straipsnio 32 punkte nurodytiesiems mopedo duomenims, t. y. M. R. vairuotos elektrinės transporto priemonės didžiausiasis projektinis greitis yra mažesnis negu SEAKĮ nustatytasis transporto priemonei, priskiriamai mopedų kategorijai, minimalus greitis (25 km/val.), todėl vien jau dėl M. R. transporto priemonės išvystomo maksimalaus projektinio greičio – iki 25 km/val. – jo vairuota elektrinė transporto priemonė negali būti priskiriama mopedų kategorijai. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog M. R. vairuota elektrinė transporto priemonė atitinka SEAKĮ 2 straipsnio 39 punkte nurodytajai transporto priemonei – elektriniam dviračiui – keliamus reikalavimus. Analizuojant SEAKĮ 2 straipsnio 39 punktą, matyti, jog motorinis dviratis – transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Įvertinus M. R. vairuotą elektrinę transporto priemonę, akivaizdu, jog ji atitinka būtent SEAKĮ 2 straipsnio 39 punkte, o ne, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, 2 straipsnio 32 punkte numatytą transporto priemonę.
11. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi M. R. įsigyjant elektrinę transporto priemonę išduotame informaciniame lape apie elektrinę transporto priemonę (b. l. 31) pateikiama informacija, jog elektrinės transporto priemonės maksimalus greitis yra 45 km/val., bei papildomai nurodoma bendra informacija, jog pirkėjas yra informuotas apie tai, kad transporto priemonė, kurios greitis yra ne mažesnis ne mažesnis kaip 25 km/val. ir ne didesnis kaip 45 km/val., priskirtina mopedams, todėl visoms šioms priemonėms galioja tokios pat valdymo, naudojimo ir eksploatavimo taisyklės, kokios yra taikomos mopedams, transporto priemonę valdyti ir dalyvauti eisme tyri teisę asmenys, turintys AM kategorijos vairuotojo pažymėjimą ir pan. Be to, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo M. R. pateikta elektrinės transporto priemonės pardavėjo išduota elektrinės transporto priemonės specifikacija, nurodydamas, jog M. R. pateikta techninė specifikacija yra kitokios markės motorolerio. Akivaizdu, jog tarp įsigyjant elektrinę transporto priemonę išduotame informaciniame lape apie elektrinę transporto priemonę pateikiamos informacijos ir M. R. pateiktos iš elektrinės transporto priemonės pardavėjo gautos techninės specifikacijos yra prieštaravimų. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų proceso veiksmų galimybių siekiant pašalinti baudžiamojoje byloje tarp minėtų dokumentų esančių prieštaravimų, padaręs išvadą, jog galbūt abu dokumentai yra skirtingų transporto priemonių technines charakteristikas nurodantys, rėmėsi būtent M. R. nepalankesniu dokumentu, dėl to priėmė M. R. apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 6 dalis numato, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. Tačiau, kaip minėta, baudžiamąją bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ne tik neišnaudojo visų proceso veiksmų galimybių neaiškumams baudžiamojo proceso metu pašalinti, bet ir rėmėsi maksimaliai nenaudingu M. R. dokumentu.
12. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaip liudytoją apklausus elektrinės transporto priemonės pardavėjos uždarosios akcinė bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovą A. J., jis parodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos skyriuje, t. y. parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro smulkmenų ir elektrinio transporto grupės vadybininku. Liudytojas parodė, jog jie patys importuoja tuos daiktus (elektrines transporto priemones) ir juos pardavinėja. Jis matė M. R. įsigytą motorolerį Klaipėdos parduotuvėje, lizingo, kredito sutartį matė sistemoje. Teigdamas, kad tai yra tas pats daiktas (informaciniame lape apie elektrinę transporto priemonę ir M. R. baudžiamąją bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui pateiktoje techninėje specifikacijoje nurodyta M. R. įsigyta elektrinė transporto priemonė), pardavėjos atstovas remiasi tiekėjo siųstu specifikacijos lapu. Liudytojas parodė, jog jis pats rašė atsakymą į M. R. gynėjo advokato paklausimą dėl elektrinio motorolerio, buvo patvirtinta, jog lizingo dokumente ir čekyje nurodytas paspirtuko modelis yra tas pats kaip ir specifikacijų lape. Liudytojas parodė, jog šitas dokumentas (M. R. įsigyjant elektrinę transporto priemonę išduotas informacinis lapas apie elektrinę transporto priemonę) yra žmogiška konsultanto klaida. Pateikdamas minėtą dokumentą konsultantas turi įrašyti maksimalų to elektrinio daikto greitį. Jei konsultantas būtų pats rašęs, jis būtų įrašęs maksimalią galią. Tačiau konsultantas turbūt atspausdino kažkieno kito prieš tai rašytą ar per klaidą atsiradusį skaičių ir padavė žmogui (M. R.). Čia parašyta, kad reikalingas AM kategorijos vairuotojo pažymėjimas, jei parduodamo elektrinio daikto maksimalus greitis yra nuo 25 iki 45 km/val., šiuo atveju šito parduoto daikto (M. R. įsigytos elektrinės transporto priemonės) greitis yra 25 km/val., tai rodo ir specifikacijos, jo maksimali galia yra 800 W, tai jam negalioja šitas punktas, nereikia nei teisių, nei registracijos. Žmogiška klaida, kad neužrašė HR3. Tiek čekyje, tiek lizingo dokumentuose prekės pavadinimas automatiškai paimamas iš apskaitos programos. Kadangi šias prekes ką tik buvo gavę ir tai buvo vienas pirmųjų pirkėjų, įsivėlė klaida tiek ant čekio, tiek lizingo sutartyje. Apskaitos programoje buvo praleistas modelio numeriukas HR3. Firma, kuri pateikia duomenis, yra gamintoja. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš gamintojo tiesiogiai importavo tuos daiktus. Liudytojas nurodė, jog jis žino ir gali patvirtinti, kad būtent šituose elektriniuose paspirtukuose yra įdėtas greičio ribotuvas, kuris neleidžia važiuoti greičiau nei 25 km/val. Tai yra teorinis greitis, ant paspirtuko atsisėda žmogus, kuris kažkiek sveria, dar jei važiuoja į įkalnę ar prieš vėją, tai greitis dar sumažėja, realiai gali būti apie 20 km/val. Jei pavėjui ir į pakalnę, tada gal 25 km/val. būtų, bet tikrai ne didesnis.
13. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į SEAKĮ 2 straipsnio 32 ir 39 punktų nuostatas bei įvertinusi išdėstytus motyvus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. R. vairavo mopedą, yra nepagrįsta, o atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos apkaltinamasis nuosprendis yra priimtas remiantis nepagrįsta ir byloje esančių rašytinių įrodymų bei liudytojo A. J. parodymų neatitinkančia išvada, konstatuotina, jog Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-09-20 nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl to naikintinas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu prokurorė, atsižvelgusi į tai, jog nors ir kilo abejonių dėl transporto priemonės klasifikacijos, nes neatlikta apžiūra, tačiau remiantis nustatytais duomenimis bei specialisto paaiškinimu, sutiko, jog nuteistojo M. R. apeliacinis skundas yra tenkintinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju M. R. taikytinos būtent dviračiams taikomos KET nuostatos bei taikytina ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė už dalyvavimą dvirate elektrine transporto priemone eisme esant neblaiviam.
14. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, todėl padarė neteisingą išvadą, jog M. R. vairuota elektrinė transporto priemonė yra mopedas, dėl to nepagrįstai dėl M. R. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, kad M. R. vairavo dviratę transporto priemonę, kurios dalyvavimą eisme reglamentuoja KET dviračiams taikomos nuostatos, t. y. M. R. veikoje nėra būtinųjų jam inkriminuotos nusikalstamos veikos vieno iš sudėties objektyviosios pusės požymių – kelių transporto priemonės vairavimo, M. R. apeliacinis skundas tenkinamas, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-09-20 apkaltinamasis nuosprendis pripažįstamas nepagrįstu ir neteisėtu, dėl to naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – M. R. išteisinamas, nes jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, požymių, t. y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
M. R. apeliacinį skundą tenkinti.
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-09-20 nuosprendį panaikinti.
M. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.