Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. (toliau – A. Ž.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismo) 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 139 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 30 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsniu, prie 2019 m. liepos 16 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų paskirtos ir 2020 m. sausio 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeistos neatliktos laisvės atėmimo bausmės (2 metų 15 dienų) pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė (30 parų) ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 1 mėnesio ir 15 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. Ž. nukentėjusiajai L. M. priteista 2 921,74 eurų turtinės bei 800 eurų neturtinės žalos bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. Ž. nuteistas pagal BK 139 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. rugsėjo 15 d., apie 02.05 val. prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), konflikto metu, pastūmė L. M., dėl ko pastaroji atbula nugriuvo ant grindinio ir nukentėjusiajai L. M. dėl nusikalstamo pasitikėjimo (neatsargumo) buvo padarytas kairio riešo laivakaulio lūžimas, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo A. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad Marijampolės apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas A. Ž. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei keisti apylinkės teismo sprendimą, remiantis vien tik apelianto savaip pateikiama, tačiau pakankamai objektyviais duomenimis nepagrįsta, nagrinėjamų įvykių versija, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Dėl būtinosios ginties

7. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad A. Ž. šios nutarties 1 punkte aprašytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis kilusio konflikto metu su L. M. pastūmė ją, dėl ko pastaroji atbula griuvo ant grindinio ir jai lūžo kairio riešo laivakaulis, tokiu būdu nukentėjusiajai dėl neatsargumo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nors nuteistasis nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, tačiau, kaip matyti iš jo parodymų, 2019 m. rugsėjo 15 d. apie 2.05 val. kilusio konflikto tarp jo ir nukentėjusiosios neneigia, tačiau teigia, kad nukentėjusiąją pastūmė gindamasis, nes L. M. sugriebė jam už rankos, suleido nagus, griebė jam už veido, perplėšė marškinėlius. Iš esmės analogiška nuteistojo pozicija išdėstyta ir jo apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esančių duomenų visuma paneigia apelianto teiginius apie būtinosios ginties situacijos buvimą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas vertino nukentėjusiosios provokuojantį elgesį, išsakytus žodžius ir veiksmus, į juos pagrįstai atsižvelgė bei pripažino provokuojančiais, tačiau pagrįstai nustatė, kad iš nukentėjusiosios pusės nebuvo realaus pradėto ar gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teisėjų kolegija, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog nėra pagrindo išvadai, jog A. Ž. veikė būtinosios ginties sąlygomis, todėl apeliacinio skundo motyvai, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, yra nepagrįsti ir atmetami.

8. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad pagal BK 28 straipsnio 2 dalį asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris yra realus, akivaizdus, besiginančio asmens veiksmais žala padaroma besikėsinančiam asmeniui ir nėra peržengiamos būtinosios ginties ribos. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tuomet, kai jis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdus, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71-895/2018, 2K-492/2014, 2K-467/2013, 2K-7-313/2012). Taigi, būtinosios ginties situacija konstatuojama tada, kai nustatoma, jog asmens, vartojusio fizinį smurtą, atžvilgiu buvo kilęs realus, pavojingas ir akivaizdus kėsinimasis. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys tokių aplinkybių nepatvirtina.

10. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir apelianto pridėtame paaiškinime prie apeliacinio skundo keliama versija, kad konfliktas tarp jo ir nukentėjusios kilo, nes neva nukentėjusiajai nepatiko apelianto bruožai, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų ir liudytojų parodymų, tokios aplinkybės nebuvo nustatytos (iš esmės visi liudytojai ir nukentėjusioji patvirtino, kad konfliktas kilo dėl kitų priežasčių). Analogiškai motyvais atmetami ir apelianto teiginiai, kad nukentėjusiąją galbūt sužalojo jo sutuoktinė. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų parodymų ir vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių, būtent po nuteistojo stipraus pastūmimo nukentėjusioji griuvo ir šių veiksmų pasėkoje jai buvo sužalota ranka, todėl apelianto išsakyta versija, kad galimai nukentėjusiąją galėjo sužaloti nuteistojo sutuoktinė, atmestina.

Dėl bausmių bendrinimo

11. Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat nesutinka su skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta galutine subendrinta bausme, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas skirtingais nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes, turėjo taikyti BK 63 straipsnio nuostatas, numatančias ir bausmių bendrinimą apėmimo būdu. Apelianto teigimu, 2019 m. liepos 16 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėjo tik 2020 m. sausio 15 d., tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuota netyčinė nusikalstama veika padaryta 2019 m. rugsėjo 15 d., todėl bausmės turėjo būti bendrinamos taikant bausmių apėmimą. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

12. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, pirmos instancijos teismas A. Ž. šiuo nuosprendžiu paskirtą 30 parų arešto bausmę subendrino su 2019 m. liepos 16 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirta (2020 m. sausio 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeista) ir neatlikta 2 metų 15 dienų laisvės atėmimo bausme, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, BK 65 straipsniu ir paskyrė galutinę 2 metų 1 mėnesio 15 dienų laisvės atėmimo bausmę.

13. Atmetant apelianto skundą, pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, tokia situacija, kuomet nusikalstama veika padaroma po nuosprendžio priėmimo, nors jam ir neįsiteisėjus, pripažįstama nusikaltimų recidyvu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-203/2009, 2K-323/2011, 2K-365/2011, 2K-477/2011). Esant nusikaltimų recidyvui, paskirtos bausmės bendrinamos ne BK 63 straipsnio, kaip tai savo skunde pabrėžia apeliantas, bet BK 64 straipsnyje nurodytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju, 2019 m. liepos 16 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka ir įsigaliojo tik po to kai Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo bylą ir 2020 m. sausio 15 d. paskelbė nuosprendį. Iš nagrinėjamos nusikalstamos veikos aprašymo matyti, jog ji buvo įvykdyta 2019 m. rugsėjo 15 d., t. y. jau po 2019 m. liepos 16 d. nuosprendžio priėmimo, tuo tarpu skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis buvo priimtas 2020 m. kovo 19 d., t. y. jau įsiteisėjus 2019 m. liepos 16 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiui, todėl šiuo atveju A. Ž. skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo pagrįstai subendrintos pagal BK 64 straipsnio nuostatas, kurios nenumato galimybės bausmes bendrinti apėmimo būdu.

Dėl civilinio ieškinio

14. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis A. Ž. taip pat kelia ir civilinio ieškinio dydžio pagrįstumo klausimą, motyvuodamas tuo, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos neturėjo iš viso būti patenkintas, nes ši žala atsirado dėl pačios nukentėjusiosios provokuojančio elgesio, o turtinės žalos dydis turėjo būti sumažintas per pusę.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

16. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji L. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl jai padarytos 3371,74 eurų turtinės ir 800 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t. b. l. 45-49). Teisminio proceso metu šis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo patikslintas, sumažinant prašomos priteisti turtinės žalos dydį iki 2 971,74 eurų. Nukentėjusioji prašė priteisti jos negautas pajamas už 38 dienas (laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2019 m. lapkričio 20 d. ji turėjo dirbti 28 dienas ir laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d. dar turėjo dirbti 10 dienų), kadangi šiuo laikotarpiu dėl nusikalstamų A. Ž. veiksmų, t. y. patirto sužalojimo buvo nedarbinga ir šių pajamų negavo.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2012).

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl neteisėtų nuteistojo A. Ž. veiksmų nukentėjusiajai L. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir dėl šių priežasčių pastaroji negalėjo vykdyti savo ankstesnės veiklos, iš kurios iki sveikatos sužalojimo gaudavo pajamas. Šias aplinkybes patvirtina specialisto išvada Nr. G 508/2019 (09) (t. 1, b. l. 38), išrašai iš medicininių dokumentų (2 t., b. l. 57-59), taip pat Verslo liudijimai, pajamų deklaracija už 2019 metus, gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą pajamų ir išlaidų žurnalas ir kiti byloje esantys įrodymai (2 t., b. l. 60-79, 112-117). Paminėti duomenys patvirtina, kad nukentėjusiosios darbas buvo tęstinio pobūdžio, jos pajamos iš pagal verslo liudijimą teikiamų paslaugų buvo stabilios ir šių pajamų gavimas nutrūko būtent dėl nukentėjusiosios patirtų sužalojimų. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios negautos pajamos buvo realios, ji, nurodytu laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d. turėjo realias galimybes tokias pajamas gauti, užsiimdama iki sužalojimo vykdyta veikla. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas yra saistomas pateikto apeliacinio skundo ribų. Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios negautų pajamų dydis ginčijamas nebuvo, šios aplinkybės buvo išsamiai nagrinėjamos apylinkės teisme ir pagrįstos byloje esančiais objektyviais duomenimis, kurių patikimumu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, todėl apeliacinės instancijos teisme gynėjos iškeltos abejonės, dėl tariamai neteisingai paskaičiuoto turtinės žalos dydžio, yra nepagrįstos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismo nustatytu turtinės žalos dydžiu pagrindo abejoti nėra. Įvertinus tai, kad nukentėjusiosios L. M. patirta turtinė žala (negautos pajamos) yra pagrįsta dokumentais, išlaidų dydžiai atitinka protingumo kriterijus, daroma išvada, kad nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį tenkino visa apimtimi, sumažinti nukentėjusiosios naudai priteistą sumą turtinei žalai atlyginti, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

19. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad nukentėjusiosios L. M. patirta žala yra priežastiniu ryšiu susijusi su jos provokuojančiu elgesiu. Su tokiais teiginiais nėra pagrindo sutikti. Kaip pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu nustatė apylinkės teismas, nukentėjusiajai padaryta žala yra nuteistojo neteisėtų veiksmų, o ne nukentėjusiosios provokuojančio elgesio pasekmė, t. y. būtent nuteistojo veiksmai lėmė, kad nukentėjusioji griuvo ir patyrė rankos sužalojimus, dėl kurių negalėjo dirbti ir gauti pajamas.

20. Pagrindo keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį, dalyje dėl nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos, teisėjų kolegija taip pat nenustatė. Pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant neturtinę žalą pinigais, privalu siekti maksimaliai teisingiausios kompensacijos nukentėjusiam asmeniui už patirtus negatyvius išgyvenimus, skausmą, prarastą gyvenimo kokybę ir pan. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

21. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas teisinio reguliavimo nuostatas, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusioji L. M. dėl nusikalstamų nuteistojo A. Ž. veiksmų patyrė fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai L. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje tvirtino, kad dėl jai padaryto sveikatos sutrikdymo ji kentė didelį skausmą, gydymui skirta mobilizacija gipso langete, buvo atlikta rankos operacija, kaulo sutvirtinimui gręžtas varžtas. Nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbinga, dėl patirto sužalojimo ir užsitęsusio gydymo negalėjo tinkamai pasirūpinti buitimi, pasekmes jaučia iki šiol. Nukentėjusiosios įvardinti patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos nuosprendžio, teismas, spręsdamas apie priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, žalos padarinius, sužalojimo mąstą, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir pagrįstai priteisė 800 eurų neturtinės žalos atlyginimui, kas atitinka ir vieningai formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-95-222/2017). Nors apeliaciniame skunde nuteistasis A. Ž. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, neįvertino L. M. elgesio iki įvykio bei paties įvykio metu, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes, įvertino neturtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir nustatė teisingą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai priteisdamas ir taip nedidelę sumą, todėl dar labiau sumažinti nukentėjusiosios naudai priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

22. Apibendrinant išdėstytų aplinkybių visumą konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą ir remiantis jame nurodytais argumentais keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.