Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal S. S., V. S., G. S., juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“) atstovės advokatės Egidijos Belevičienės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir nuteistas:

– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams;

– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos bausmių visiško sudėjimo būdu ir S. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, S. S. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti darbą.

V. S. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. lieps 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), 220 straipsnio 2 dalį ir nubaustas:

– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir V. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.

Nustatytas dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. S. pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir nubausta 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžiu, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo XI-1871 redakcija) paskirta 130 MGL (4 895,80 Eur) dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant, ir G. S. paskirta galutinė bausmė - 12 395,80 Eur (dvylikos tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt penkių Eur 80 ct) dydžio bauda.

Į paskirtą bausmę įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal ankstesnį nuosprendį ir laikoma, kad G. S. galutinai nubausta 11 487,38 Eur (vienuolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt septynių Eur 38 ct) dydžio bauda.

Nustatytas šešių mėnesių baudos sumokėjimo terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), 220 straipsnio 2 dalį ir nubaustas:

– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 220 straipsnio 2 dalį 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta galutinė subendrinta bausmė – 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda.

Nustatytas vienerių metų baudos sumokėjimo terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tenkintas Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys ir priteista iš S. S. 96 634 Eur valstybei.

Tenkintas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys ir priteista solidariai iš V. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 94 912 Eur valstybei.

Tuo pačiu Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu bei nuteistas ir G. V., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. S. S. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriumi nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d., pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, būdamas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos tinkamą organizavimą ir dokumentų pateikimą buhalterei, šių apskaitos dokumentų išsaugojimą, apskaitą tvarkančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą pagal sutartį Nr. 17-005 nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2018 m. birželio 29 d., laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. (duomenys neskelbtini) mieste, bendrovės veiklos teritorijoje, siekdamas bendrovės naudai išvengti mokėti mokesčius, nepateikė į apskaitą dalies ūkinių operacijų, paslėpė visus apskaitos dokumentus, gautus iš apskaitą tvarkiusios bendrovės buhalterės, nežinančios apie jo daromas nusikalstamas veikas, taip apgaulingai tvarkė teisės aktais reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y. pažeidė:

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai ir prašymai

12.6. Skundžiamos nuosprendžio dalies formalumą ir prieštaravimą byloje ištirtų įrodymų turiniui atskleidžia teismo teiginiai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė neteisingus duomenis deklaracijoje (FR0711) apie 2017 metais V. S. suteiktas ir grąžintas paskolas, o už 2018 metus deklaracijos (FR0711) dėl paskolų iš viso nepateikė. Tačiau bylos nagrinėjimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė R. Ž. nurodė, kad forma FR0711 dėl gautų ir grąžintų paskolų yra deklaruota už 2017, 2018, 2019 metus, šios deklaracijos buvo pateiktos VMI. Byloje nustatyta, jog iš tiesų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatymo nustatyta tvarka pateikė VMI patikslintas deklaracijas, kurios yra prijungtos prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

S. S., V. S., G. S., juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės Egidijos Belevičienės apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. S., S. S., V. S. ir juridinį asmenį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kaltais už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamai vertino įrodymus, netinkamai nustatė faktines aplinkybes, dėl ko buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 punktu, keičiamas – nuteistųjų G. S., S. S., V. S. padarytos nusikalstamos veikos atitinkamai dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) perkvalifikuojamos į BK 223 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), o tuo pačiu peržiūrimos ir nuteistiesiems paskirtos bausmės. Vadovaujantis BPK 329 straipsnio 1 punktu, panaikinamos skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalys dėl S. S. pripažinimo kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, V. S. pripažinimo kaltu pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pripažinimo kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 2 dalį.

Dėl įrodymų vertinimo

15. Visuose keturiuose šioje baudžiamojoje byloje paduotuose apeliaciniuose skunduose ginčijama skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio forma, turinys, pirmosios instancijos teismo byloje atliktas įrodymų vertinimas. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, padarė esminių BPK pažeidimų, kurie sutrukdė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą bei priimti teisingą nuosprendį; padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas apie jų veiksmų turinį ir veiksmų apimtį bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka baudžiamojo proceso įstatymu nustatytų reikalavimų, keliamų teismo baigiamojo akto turiniui bei įrodymų vertinimo procesui. Pirmosios instancijos teismas, visose nuosprendžio dalyse, pripažindamas tiek fizinius asmenis, tiek juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltais, tai darė iš esmės nepateikdamas motyvų arba pateikdamas tik selektyvius, tendencingus motyvus, nevertino eilės įrodymų šaltinių, kitus įrodymų šaltinius išdėstė padrikai, tik aptardamas jų turinį, tačiau nepateikdamas jokio jų teisinio vertinimo. Apeliantų manymu, toks nemotyvuotas, prieštaringas teismo nuosprendis pažeidžia BPK 20 straipsnio 5 dalies, 300 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir šie pažeidimai laikytini esminiais (BPK 329 straipsnio 4 punktas, 369 straipsnio 3 dalis).

17. Susipažinusi su bylos duomenimis teisėjų kolegija nenustatė, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo kaip nors pažeista ar apribota kurio nors iš apeliantų teisė į gynybą arba pažeistas BPK 7 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, reiškiantis kaltinimo ir gynybos šalių lygias teises bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo apklausta tiek šioje baudžiamojoje byloje tyrimą atlikusi FNTT specialistė I. D., tiek konsultacinę išvadą dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sandorių su UAB (duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ surašęs specialistas Č. M., specialistai gana išsamiai paaiškino savo išvadas, atsakė į visus nuteistųjų ir jų gynėjų klausimus, taip pat buvo ištirti ir įvertinti kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas atnaujino byloje įrodymų tyrimą ir vis tik tenkino nuteistųjų gynėjų prašymus bei paskyrė byloje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinę ekspertizę, kaip to apeliaciniuose skunduose prašė nuteistieji S. S., V. S., juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovė. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus pagal BPK 270 straipsnio nuostatas, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau turi teisę ir atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi būti optimalus, t. y. jo trukmė yra sąlygojama visų bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių nustatymu bei, įvertinus įrodymais pripažintų faktinių duomenų visetą, tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis, nebuvimu.

18. Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio formą ir turinį BPK reikalavimų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, matyti, jog pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų reikalavimų, teisiamajame posėdyje ištyrė byloje surinktus įrodymus ir juos išdėstė nuosprendyje bei jais pagrindė savo išvadas. Kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, taip pat bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į įrodinėjimo dalyką ir ribas, sprendžia, kiek dėmesio ir vietos nuosprendyje skirti aiškinant faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo logiką, atsakant į gynybos ar kaltinimo iškeltus argumentus, analizuojant bylai reikšmingus teorinius ir praktinius klausimus. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis neleistinais įrodymais. Tačiau, kita vertus, vertindamas įrodymus, susijusius su šioje baudžiamojoje byloje nuteistiems asmenims inkriminuoto nusikaltimo – apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo sudėties požymių buvimu visų nuteistųjų veikose, padarė klaidų, nulėmusių netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą visų keturių nuteistųjų atžvilgiu, o tuo pačiu ir skundžiamo nuosprendžio dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje

19. Šioje baudžiamojoje byloje pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pripažinti kaltais ir nuteisti visi apeliantai – tiek fiziniai asmenys G. S., S. S., V. S., tiek juridinis asmuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.

Dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apgaulingos apskaitos tvarkymo

37. Liudytojos E. B. parodymais nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ registrus pildydavo ir duomenis į juos suvesdavo iš jai G. S. pateiktų popierinių dokumentų, niekada antrinio apskaitos dokumento nesuvesdavo nemačiusi pirminio dokumento. PVM deklaracijas pildydavo iš to, ką turėdavo sistemoje. Liudytojos E. B. teigimu, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, kai jų prisikaupdavo daug, dalimis atiduodavo G. S., grąžinant dokumentus, nebuvo rašomi dokumentų perdavimo aktai. Liudytoja E. B. kategoriškai nepatvirtino, kad G. S. gražino visus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, taip pat nurodė, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentus buvo ir FNTT paėmusi, o ar buvo surašytas dokumentų perdavimo aktas, minėtai tarnybai perduodant ir grąžinant dokumentus, nepamenanti. Kaip matyti iš liudytojos R. G. parodymų, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo saugomi skyriuje, kurį turi įmonė, tame skyriuje yra dėžės, skirtos konkrečiai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, jeigu dokumentų kiekis yra didelis, jie saugomi archyve ir laikomi iki metų galo. Anot liudytojos, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turėjo buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau faktiškai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė D. B., kuri nedirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Taip buvo daroma dėl to, kad sutartyje tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra punktas, pagal kurį viena įmonė turi teisę perįgalioti kitos įmonės darbuotoją vesti apskaitą. Liudytojos R. G. teigimu, įmonės pirminių ir antrinių buhalterinės apskaitos dokumentų perleidimas iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra neforminamas jokiais aktais. Kaip matyti iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės A. G. parodymų, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai jai nebuvo perduoti laiku, G. S. jai perdavė tik dalį bendrovės dokumentų, dokumentų perdavimo aktai buvo surašyti tik tada, kai dokumentai buvo perduoti jai, vėliau G. S. perduotus dokumentus buvo paėmusi Valstybinė mokesčių inspekcija ir FNTT, dalis G. S. jai perduotų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentų iki šiol yra saugomi pas ją dėžėse, adresu (duomenys neskelbtini), 70 kabinete. Pirmosios instancijos teisme į gynėjo klausimą apie 2018 m. spalio 11 d. daiktų dokumentų pateikimo protokole užfiksuotą informaciją apie gautą segtuvą – kasos išlaidos už 2017 metus iš 322 lapų liudytoja A. G. negalėjo atsakyti ir apie šį segtuvą negalėjo nieko paaiškinti. Liudytoja be kita ko nurodė, jog gali būti, kad iš G. S. gavo 2 110 dokumentų lapų, o FNTT perdavė 985 lapus. Iš byloje esančių 2018 m. rugsėjo 18 d. kratos ir apžiūros protokolų matyti, jog dalis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentų (mėlynos spalvos plastikinis aplankas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais nuo 5 iki 121 lapo: PVM sąskaitos faktūros, priėmimo perdavimo aktai, kasos išlaidų orderiai, kasos pajamų orderiai ir kvitai) buvo rasti atlikus kratą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ofise. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų ir aptartų faktinių duomenų visetas yra nepakankamas išvadai, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorei G. S. buvo perduoti ir buvo jos žinioje visi bendrovės apskaitos dokumentai, tarp jų ir kaltinime išvardintos į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įtrauktos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2017 metais išrašytos 21 PVM sąskaitos faktūros dėl grūdų minėtai bendrovei pardavimo. Juo labiau byloje nebuvo surinkta neginčytinų įrodymų, kad G. S. sąmoningai, siekdama, jog nebūtų nustatyta bendrovės veikla, mokėtini mokesčiai, paslėpė apskaitos dokumentus, gautus iš apskaitą tvarkiusios bendrovės buhalterės D. B., ir šių dokumentų nepateikė tyrimui. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog G. S., siekdama, kad nebūtų nustatyta bendrovės veikla ir mokėtini mokesčiai, nepateikė apskaitos dokumentų apskaitą tvarkiusiam asmeniui, tačiau nei kaltinamajame akte, nei specialisto išvadoje, nei skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kokių būtent UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų nuteistoji nepateikė buhalterei D. B.. Kaip matyti iš specialisto išvados dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu VMI pateiktose PVM deklaracijose deklaravo įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM iš viso 68 366 Eur ir šį PVM įtraukė į PVM atskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė visų prekių ir paslaugų įsigijimą patvirtinančių dokumentų – pirkimo PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurių duomenis PVM traukiamas į atskaitą. Bendrovė, pasinaudojusi PVM atskaita, privalėjo užtikrinti gautų PVM sąskaitų faktūrų saugumą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateikė tik dalį pirkimo PVM sąskaitų faktūrų, todėl tyrimą atlikusi specialistė konstatavo, jog pateiktose 2017 m. ir 2018 m. PVM deklaracijose pirkimo PVM UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atskaitė nepagrįstai. Taigi, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusi specialistė savo išvadą, kad iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. iš esmės sieja su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir registrų, finansinių atskaitomybių nebuvimu ir dėl to negalėjimu nustatyti bendrovės pajamų ir sąnaudų, visų įvykusių ūkinių finansinių operacijų.

38. Nagrinėjamo nuteistosios G. S. apeliacinio skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad tyčios nustatymas kaltininko veiksmuose yra svarbus atribojant BK 222 straipsnio 1 dalyje („Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas“) ir 223 straipsnio 1 dalyje („Aplaidus finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas“) nurodytas veikas, kadangi objektyviai tiek apgaulingas, tiek aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas iš esmės sutampa. Esminis aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo atskyrimo nuo apgaulingo kriterijus yra kaltės forma – aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, kaip viena iš BK 223 straipsnio dispozicijoje įtvirtintų alternatyvių veikų, padaromas tik neatsargia kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, Nr. 2K-322/2008, Nr. 2K-P-305/2009, Nr. 2K-52-719/2023).

39. Kaip jau buvo minėta, byloje nebuvo surinkta neginčytinų faktinių duomenų, kad G. S., kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorei, byloje aptariamu laikotarpiu bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusi D. B. perdavė visus be išimties bendrovės dokumentus, taip pat bylos duomenimis nenustatyta, jog G. S. sąmoningai, siekdama, kad nebūtų nustatyta bendrovės veikla, mokėtini mokesčiai, nepateikė apskaitą tvarkiusiai D. B. apskaitos dokumentų, jog nuteistoji paslėpė bendrovės apskaitos dokumentus ar kaltinime nurodytą 21 PVM sąskaitą faktūrą nuslėpė nuo patikrinimo ir nepateikė tyrimui. Tačiau, kaip jau buvo minėta, pagal aptariamu laikotarpiu galiojusio BAĮ 21 straipsnio 2 dalį ūkio subjekto vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako ne tik už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, bet ir už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Byloje nėra duomenų, kad G. S., kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovė, iš viso būtų nustačiusi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarką, kurioje būtų numatytos priemonės, užtikrinančios dokumentų saugumą. Tuo tarpu pagal 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (nauja red. 2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2084) 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija. Kaip nurodė pati nuteistoji G. S., sudarius sutartį su įmone, tvarkiusia apskaitą, buvo tinkamai vedama bendrovės buhalterinė apskaita, todėl nesutinka, jog nenustačius dokumentų saugojimo tvarkos, buvo padarytas pažeidimas. Liudytojų D. B. ir R. G. parodymais nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo saugomi dėžėse, susikaupę dokumentai buvo grąžinami įmonei dalimis be jokių perdavimo aktų, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turėjo buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau faktiškai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė D. B., kuri nedirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tuo metu D. B. buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorė, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirminiai ir antriniai buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perleidžiami iš įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ į įmonę ,,(duomenys neskelbtini)“ to neįforminant jokiais aktais. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, galima daryti išvadą, jog G. S. veiksmuose nustatyta neatsargi kaltės forma, būtina atsakomybei pagal BK 223 straipsnio 1 dalį kilti.

40. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje aktualioje bylai BK 223 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių alternatyvių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą; 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai šios veikos sukelia šiame BK straipsnyje nustatytus padarinius. Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai bet koks neatsargus jų praradimas pirma laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymų, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo.

41. Aiškinant šias nuostatas teismų praktikoje yra pažymima, kad aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra netinkamas Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą, vykdymas, pavyzdžiui, kai nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant minėtų teisės aktų reikalavimų. Kvalifikuojant veiką pagal BK 223 straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar kurių nesilaikė aplaidžiai tvarkydamas apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157/2011). BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų sudėtys yra materialiosios, taigi baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai būtent šio BK straipsnio dispozicijoje nurodyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kitaip tariant, kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė sąlyga kilti padariniams (negalėjimui visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322-1073/2019, Nr. 2K-247-697/2020, Nr. 2K-4-458/2021). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 223 straipsnio taikymo asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą turi būti galima nustatyti analizuojant tik to asmens buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei išvada dėl šių aplinkybių gali būti padaryta tik po to, kai buvo atlikti priešpriešiniai patikrinimai, atliktas ikiteisminis tyrimas ar pan., tokiu atveju laikoma, kad baudžiamajame įstatyme nustatyti padariniai kilo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, Nr. 2K-426/2013, Nr. 2K-16-2014, Nr. 2K-7-176/2015, Nr. 2K-254-895/2020).

42. Šioje baudžiamojoje byloje surinktais ir aptartais faktiniais duomenimis nustatyta, kad nuteistoji G. S., kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorė, aptariamu laikotarpiu netinkamai organizavo bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimą, t. y. nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos, neužtikrino dokumentų saugumo, neišsaugojo bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų: laikotarpio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. apskaitos registrų, 2017 m. ir 2018 m. didžiosios knygos, pajamų/sąnaudų suvestinės, mokėtinų ir gautinų sumų registrų metų pabaigai, kasos knygos, ilgalaikio turto apskaitos dokumentų, atskaitingų asmenų avanso apyskaitos, atsargų – grūdinių kultūrų apyvartų žiniaraščių (sandėlio apskaitos registrai), atsargų nurašymo aktų, inventorizacijos dokumentų (inventorizacijos aprašai, inventorizacijos ir buhalterinių likučių sutikrinimo žiniaraščiai, inventorizacijos aktai). Bylos duomenis nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurios direktore buvo G. S., dokumentų saugojimo tvarka nei žodžiu, nei raštu nustatyta nebuvo, G. S. nesirūpino ir nesidomėjo, kaip saugomi apskaitos dokumentai, nesidomėjo tuo, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė D. B., kuri net nedirbo įmonėje, su kuria buvo sudaryta buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis, tai pat tuo, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai be jokių perdavimo aktų buvo perleidžiami iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, dokumentai G. S. buvo atiduodami be dokumentų perdavimo-priėmimo aktų. Taigi nuteistoji G. S. neįgyvendino jai, kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorei, kylančios pareigos tinkamai saugoti įmonės buhalterinius dokumentus, dėl šių nustatytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. Nuteistosios G. S. veikoje nustatyti visi būtinieji – tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įrodytomis pripažįsta šias nusikalstamų veikų aplinkybes: G. S., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktore, nuo 2016 m. balandžio 26 d., priimdama sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuodama juridinio asmens veiklą, veikdama įmonės vardu, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį ir 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, nenustatė dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, neužtikrino dokumentų saugumo, neišsaugojo bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų: laikotarpio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. apskaitos registrų, 2017 m. ir 2018 m. didžiosios knygos, pajamų/sąnaudų suvestinės, mokėtinų ir gautinų sumų registrų metų pabaigai, kasos knygos, ilgalaikio turto apskaitos dokumentų, atskaitingų asmenų avanso apyskaitos, atsargų – grūdinių kultūrų apyvartų žiniaraščių (sandėlio apskaitos registrai), atsargų nurašymo aktų, inventorizacijos dokumentų (inventorizacijos aprašai, inventorizacijos ir buhalterinių likučių sutikrinimo žiniaraščiai, inventorizacijos aktai), laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. aplaidžiai tvarkė teisės aktais reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y. pažeidė 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (nauja redakcija 2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2084) 12 straipsnio 1 dalies nurodymą, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius, 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės, 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija; 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis. Dėl nustatytų pažeidimų, nesant dokumentų ir registrų, finansinių atskaitomybių, negalima nustatyti bendrovės pajamų ir sąnaudų, visų įvykusių ūkinių finansinių operacijų, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 7 d.

44. Iš G. S. skundžiamu nuosprendžiu nustatytų faktinių aplinkybių šalintinos nurodomos aplinkybės, kad ji nepateikė finansinės ataskaitos (į kurias duomenys surašomi iš apskaitos registrų), todėl apskaitos informacija buvo neišsami ir jos negalima buvo palyginti, ir šių (pirmiau išvardintų kaltinime nurodytų) apskaitos dokumentų nepateikė nei tyrimui, nei pagal 2018 m. kovo 22 d. teismo nutartį iškėlus bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtai bankroto administratorei; taip pat aplinkybė, kad nuo patikrinimo nuslėpė ir tyrimui nepateikė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įtrauktų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. išrašytų 21 PVM sąskaitų faktūrų dėl grūdų minėtai bendrovei pardavimo: 2017 m. sausio mėn. už 39 641,55 Eur, iš jų 6 879,93 Eur PVM, 2017 m. vasario mėn. už 45 623,12 Eur, iš jų 7 918,06 Eur PVM, 2017 m. kovo mėn. už 43 930,34 Eur, iš jų 7 624,28 Eur PVM, 2017 m. balandžio mėn. už 15 512,89 Eur, iš jų 2 692,32 Eur PVM, 2017 m. gegužės mėn. už 36 366 Eur, iš jų 6 311,46 Eur PVM, iš viso už 181 073,90 Eur, iš jų 31 426,05 Eur PVM, bei dėl to nebuvo galima nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos pardavimo PVM sąskaitos faktūros įtrauktos į registrus, ir ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ už grūdus iki galo atsiskaitė; taip pat aplinkybė, kad ji, siekdama, jog nebūtų nustatyta bendrovės veikla ir mokėtini mokesčiai, nepateikė apskaitos dokumentų apskaitą tvarkiusiam asmeniui, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose nepagrįstai buvo atskaityta 8 265 Eur pirkimo PVM ir nedeklaruotas 1 168 Eur pardavimo PVM, dėl to į valstybės biudžetą nesumokėtas 9 433 Eur PVM bei 2017 m. sausio 1 d.–2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotas prekes gavus 378 044 Eur pajamų, patyrus 299 146 Eur sąnaudų, priskiriamų leidžiamiems atskaitymams, neapskaičiavo ir nedeklaravo 11 835 Eur pelno mokesčio metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2017 metus. Šios aplinkybės neįrodytos jokiais faktiniais duomenis, jos pagrindžia tyčinės nusikalstamos veikos padarymą, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, jog aptariama nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo.

45. Šioje baudžiamojoje byloje G. S. inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, kaltinamojo akto surašymo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojo BK 223 straipsnio 1 dalies 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija. Vykstant bylos apeliaciniam procesui, 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), pagal kurią pasikeitė minėtos nusikalstamos veikos teisinis vertinimas. Palyginus BK 223 straipsnio 1 dalies redakcijas, matyti, jog minėto straipsnio 1 dalies pakeitimai ir nauja redakcija jokia apimtimi nelengvina nuteistosios G. S. teisinės padėties, kadangi straipsnio dispozicijoje papildomai atsirado naujas požymis – alternatyvūs padariniai – didelė turtinė žala, o bausmių, skiriamų už šio nusikaltimo padarymą nei rūšis, nei dydis nepakito. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija vadovaujasi BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendrąja taisykle, pagal kurią veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Todėl nuteistosios G. S. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 223 straipsnio 1 dalies redakciją (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

46. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ar kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos ar nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Nurodytu atveju teismas praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Patenkinęs tokį prašymą, teismas nustato konkretų pertraukos laiką (BPK 256 straipsnio 3 dalis).

47. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, proceso dalyviai teismo posėdyje buvo įspėti apie tai, jog teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos duomenimis bei apeliacinių skundų argumentais, gali svarstyti ir apie nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnyje, sudėties požymių buvimą šioje baudžiamojoje byloje kaltais pripažintų asmenų veikose bei nuteistiesiems ir jų gynėjams buvo suteikta galimybė pasirengti gynybai. Tokiu būdu, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu G. S. nusikalstamą veiką iš BK 222 straipsnio 1 dalies perkvalifikavus į BK 223 straipsnio 1 dalį, apie tai apeliacinės instancijos teismo posėdyje iš anksto pranešus nuteistosios gynėjui ir suteikus galimybę pasirengti gynybai, nepažeidžiama G. S. teisė žinoti, kuo ji yra kaltinamas, nebuvo apribota G. S. galimybė procesinėmis priemonėmis gintis nuo pareikšto kaltinimo ar kitaip suvaržyta jos teisė į gynybą, tuo pačiu nebuvo pažeistas ir konstitucinis teisinės valstybės principas.

48. Šiame kontekste pažymėtina, kad nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo keitimą gali inicijuoti tiek prokuroras ir nukentėjusysis, tiek ir pats teismas, o nustatyta kaltinimo keitimo tvarka užtikrina kaltinamojo teisę žinoti kaltinimo turinį ir jo galimybes įgyvendinti teisę į gynybą. Tais atvejais, kai teismas savo iniciatyva pakeičia kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jos kvalifikavimą neįspėjęs apie tai gynybos, teisės į gynybą suvaržymas paprastai konstatuojamas, kai yra pagrindas manyti, jog gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar kvalifikavimo galėtų būti iš esmės kitokia. Kita vertus, kai teismas šalina iš kaltinimo tam tikras faktines aplinkybes ar perkvalifikuoja nusikalstamą veiką ne savo iniciatyva, bet atsižvelgdamas į kaltinamojo ar jo gynėjo teismo proceso metu ar apeliaciniame skunde pateiktą prašymą ir (ar) argumentus, išankstinis proceso dalyvių įspėjimas apie galimus kaltinimo keitimus praranda savo teisinę reikšmę teisei į gynybą užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-51-788/2021).

Dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)” apgaulingo apskaitos tvarkymo

52. Kaip matyti iš skundžiamame nuosprendyje nustatytų nuteistojo S. S. padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, galima išskirti šias aplinkybes: pirma, S. S., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nenustatė dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, neužtikrino dokumentų saugumo, neišsaugojo bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų, paslėpė visus apskaitos dokumentus, gautus iš apskaitą tvarkiusios bendrovės buhalterės; antra, S. S., siekdamas, kad nebūtų nustatyta bendrovės veikla ir mokėtini mokesčiai bei bendrovės naudai siekdamas išvengti mokėti mokesčius, nepateikė apskaitos dokumentų apskaitą tvarkiusiam asmeniui, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ į biudžetą nesumokėjo 46 655 Eur PVM ir 49 979 Eur pelno mokesčio.

53. Nuteistasis S. S. viso bylos proceso metu taip pat savo apeliaciniame skunde neigia apgaulingai tvarkęs UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tvirtina, kaip vadovas, bendrovės apskaitą organizavęs tinkamai, taip pat tinkamai nustatęs dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarką, iš bendrovės buhalterės gautų apskaitos dokumentų nepaslėpė, dokumentai buvo pavogti iš automobilio. Su šiais nuteistojo teiginiais galima sutikti tik iš dalies.

56. Kaip jau buvo minėta, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Įvertinus pirmiau aptartus faktinius duomenis, galima daryti išvadą, kad S. S., kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas, savo pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą įgyvendino tinkamai. Tačiau, pagal jau aptartą teisinį reglamentavimą, t. y. pagal aptariamu laikotarpiu galiojusio BAĮ 21 straipsnio 2 dalį ūkio subjekto vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako ne tik už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, bet ir už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Liudytojos D. B., o taip pat ir paties nuteistojo S. S. parodymais nustatyta, jog visus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus D. B. atidavė S. S., o šis dokumentų neišsaugojo. Nuteistasis S. S. tvirtina, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai buvo pavogti iš automobilio. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pranešimo apie dokumentų dingimą laiką – S. S. pateikė paaiškinimą, kad dokumentai dingo ir jis jų neranda 2018 m. lapkričio 29 d., t. y. po to, kai 2018 m. rugsėjo 14 d. (gautas 2018 m. rugsėjo 19 d.) ir 2018 m. lapkričio 17 d. (gautas 2018 m. lapkričio 21 d.) S. S. buvo įteikti reikalavimai pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pat įvertinęs G. S. 2018 m. lapkričio 28 d. policijai parašyto pareiškimo policijai dėl vagystės iš automobilio turinį, G. S. ir S. S. paaiškinimus apie dokumentų dingimo aplinkybes, konstatavo, kad nuteistųjų parodymai yra nenuoseklūs, todėl padarė išvadą, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai buvo sąmoningai paslėpti, siekiant kaltinime nurodyto rezultato – bendrovės veiklos ir mokėtinų mokesčių apsunkinto nustatymo. Su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų faktinių duomenų vertinimu nėra pagrindo sutikti. Visų pirma, tam tikri netikslumai G. S. paaiškinimuose – užrakino ji automobilį nueidama į prekybos centrą, ar tik manė, kad užrakino, nepaneigia paties dokumentų pagrobimo iš automobilio fakto. Iš byloje esančių Panevėžio AVPK dėl vagystės byloje Nr. 01-1-56745-18 pateiktų dokumentų matyti, jog 2018 m. lapkričio 28 d. G. S. parašė pareiškimą policijai dėl vagystės iš automobilio MB E200, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriame nurodė, kad buvo pavogtas krepšys su dokumentais, planšetė. 2018 m. lapkričio 28 apklausos protokole G. S. nurodė, jog pasigedo ant sėdynės padėto krepšio su dokumentais ir planšete, kokie tai dokumentai, ji nežino, įvardins jos vyras S.. 2019 m. sausio 9 d. tyrimas sustabdytas, nenustačius kaltininko (t. 16, b. l. 102–113). Tyrimas dėl melagingo pranešimo apie padarytą nusikaltimą (vagystę) pradėtas ir atliekamas nebuvo. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad S. S. neišsaugojo ne visų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, dalis bendrovės dokumentų buvo surasta 2018 m. rugsėjo 19 d. (t. y. jau S. S. gavus reikalavimą pateikti tyrimui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus) atlikus kratą S. S. namuose (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš kratos protokolo, kratos metu buvo rastos ir paimtos 18 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų (t. 7, b. l. 135–139).

57. Teismų praktikoje pažymima, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-317-719/2018, Nr. 2K-7-97-895/2019 ir kt.). Šių taisyklių turi būti laikomasi nustatant kiekvieną asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Aptarto teisinio reglamentavimo kontekste matyti, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė teismų praktikoje suformuluoto reikalavimo abejones, kurių negalima pašalinti, aiškinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Priešingai, suabejojęs S. S. pateikta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų praradimo versija, pirmosios instancijos teismas nuteistojo paaiškinimų, kad dokumentai buvo pavogti iš automobilio, nepaneigė teisėtais būdais gautais faktiniais bylos duomenimis, bet tiesiog preziumavo, jog S. S. tyčia paslėpė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus siekdamas kaltinime nurodyto rezultato – bendrovės veiklos ir mokėtinų mokesčių apsunkinto nustatymo, nepateikdamas iš esmės jokių motyvų dėl tokios išvados.

58. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra visų – tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimas asmens padarytoje veikoje. Todėl asmenį pripažįstant kaltu padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, turi būti neginčytinai nustatytas ir byloje surinktų įrodymų visetu pagrįstas kiekvienas asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis. Nagrinėjamu atveju iš esmės nėra ginčo dėl to, kad S. S., kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas, neišsaugojo buhalterės jam atiduotų bendrovės apskaitos dokumentų. Nuteistasis S. S. apeliaciniame skunde tvirtina, jog bendrovės dokumentai buvo pavogti, todėl dėl dokumentų neišsaugojimo jis negali būti pripažintas kaltu, kadangi jo veikoje nenustatyta nei neatsargi, nei juo labiau tyčinė kaltė.

59. Kaip jau buvo minėta, tyčios nustatymas kaltininko veiksmuose yra svarbus atribojant BK 222 straipsnio 1 dalyje („Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas“) ir 223 straipsnio 1 dalyje („Aplaidus finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas“) nurodytas veikas, kadangi objektyviai tiek apgaulingas, tiek aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas iš esmės sutampa. Esminis aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo atskyrimo nuo apgaulingo kriterijus yra kaltės forma. Tiek BK 222 straipsnyje, tiek BK 223 straipsnyje nurodytų nusikaltimų sudėtys yra materialiosios, todėl baudžiamoji atsakomybė tiek pagal BK 222 straipsnį, tiek pagal BK 223 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnių dispozicijose išvardytų veikų padarymo atsiranda padariniai – negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

61. Pirmosios instancijos teisme apklausta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinės veiklos tyrimą atlikusi specialistė I. D. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pateikta tiriamojo laikotarpio dokumentų ir apskaitos registrų, todėl nebuvo galima nustatyti veiklos ir įsipareigojimų. Aplinkybės buvo nustatinėjamos pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus atliekant priešpriešinį tyrimą. Kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių su kitomis įmonėmis ji netyrė, nes nebuvo dokumentų. Nesant dokumentų, negalėjo ištirti, kokie buvo pelnai, kiek sumokėta mokesčių. Norint patikrinti, ar duomenys VMI teikiamose deklaracijose yra teisingi, reikia turėti įmonės apskaitos registrus. Pagal PVM įstatymą norint pasinaudoti PVM apskaita turi būti pateiktos PVM sąskaitos faktūros. Dėl rastų sąskaitų nebuvo priskaičiuoti mokesčiai nei PVM, nei pelno. S. S. pacitavus išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikus priešpriešinį tyrimą nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrangos įsigijimo kaina yra 67 030 Eur be PVM, o pardavimo kaina 141 140 Eur be PVM, specialistė paaiškino, kad tai, jog nebuvo sumokėtas pelno mokestis, nustatyta iš surinktos papildomos informacijos, atliekant priešpriešinius tyrimus. Atliekant priešpriešinį patikrinimą, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo. Gynėjui pacitavus specialisto išvados 9, 10 lapuose esančius duomenis apie kviečių ir sojos pupelių pardavimus už 2017 metus, specialistė paaiškino, jog šiuos pardavimus pripažino, kaip įvykusius. Abejonių, kad šie pardavimai įvyko, nebuvo, kadangi nebuvo ikiteisminio tyrimo medžiagoje informacijos, kuri galėtų paneigti sandorius. Šie sandoriai patvirtinti sąskaitomis faktūromis. Sąskaita faktūra yra pakankamas dokumentas, patvirtinantis įvykusį sandorį, nes nėra ikiteisminio tyrimo medžiagoje duomenų apie neįvykusį sandorį, todėl buvo pripažinta, jog sandoris įvyko. Be to, yra pinigų priėmimo perdavimo kvitai. Specialistė be kita ko paaiškino, kad, jei nėra dokumentų, mokesčiai apskaičiuojami vadovaujantis priešpriešinių tyrimų duomenimis, gautais atlikus kratas. Šiuo atveju įvertinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Taigi iš PVM deklaracijų buvo nustatyta, kokias pardavimo pajamas įmonė deklaravo. Po to buvo įvertintos sąnaudos, t. y. sąskaitos, rastos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kokie sandoriai buvo su kitomis įmonėmis, ji nežino. Išvados pateiktos pagal FNTT pateiktus duomenis ir pagal VMI pateiktas deklaracijas. Ar įmonė turėjo dar kitų sandorių su kitomis įmonėmis, tokios informacijos nėra. Vertinant PVM apskaitą, įmonė turi turėti apskaitos dokumentą – PVM sąskaitą faktūrą. Nesant PVM sąskaitos faktūros, PVM atskaita negalima. Tai reglamentuoja PVM įstatymo 64, 78 straipsnių nuostatos. Pagal PVM ataskaitose nurodytas PVM sumų apmokestinamas vertes galima teigti, kad iš tiesų buvo kiti sandoriai. Tačiau įmonė privalo turėti apskaitos dokumentus. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktose PVM deklaracijose deklaravo įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM 67 412 Eur, ir pateikus klausimą, ar ši pirkimo suma eliminuojama iš apskaitos, nes nėra šių sąskaitų faktūrų, specialistė paaiškino, jog eliminuojama 45 980 Eur, atmetus sąskaitas faktūras su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. M.. Jei sąskaitos faktūros šiai sumai būtų ir jos atitiktų PVM pirkimo deklaracijose nurodytus skaičius, jas būtų galima įtraukti į patirtas išlaidas ir įtraukti į apskaitą. Jei įmonė būtų pateikusi PVM sąskaitas faktūras, ši apskaita būtų įvertinta ir būtų pripažinta kaip teisinga apskaita. Tuomet keistųsi PVM ir pelno mokesčio apskaičiavimas. Išvadoje, vertindama pajamas, ji pripažino tinkamais dokumentus, rastus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo pajamas. Šiuo atveju, jeigu pas trečiuosius subjektus, pvz., kratos metu, būtų rastos pirkimo sąskaitos faktūros už 47 000 Eur, tai būtų pripažinusi dokumentus tinkamais ir pagrindžiančiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidas. Specialistė taip pat paaiškino, kad yra mokesčių inspekcijos i.SAF sistema, į kurią rizikos grupėms priskiriami mokėtojai privalo kelti kiekvieną sąskaitą faktūrą – ir pirkimo, ir pardavimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į šią sistemą savo sąskaitas faktūras keldavo. Yra pateiktos PVM ataskaitos, kuriose nurodyta didesnė pirkimo suma nei pripažinta išvadoje, o kaltinime rašoma, jog S. S. nepateikė apskaitos dokumentų apskaitą tvarkiusiam asmeniui, dėl ko buvo nepagrįstai į PVM apskaitą įtraukta 45 982 Eur pirkimo PVM. Tai reiškia, kad vadovas turi pateikti apskaitos dokumentus įmonę tikrinančiam asmeniui. Jei paaiškėtų iš i.SAF duomenų, jog sandoriai su trečiaisiais ūkio subjektais, kurie yra PVM deklaracijose, įvyko, tai reikštų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo padaryti apskaitą už 45 982 Eur. Tokiu atveju valstybei žala nebūtų padaryta. Tai reikštų, jog pelno ir PVM mokesčiai buvo tinkamai paskaičiuoti, todėl keistųsi mokesčių apskaičiavimas (t. 22, b. l. 116–122).

62. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo pateikta konsultacinė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ specialisto auditoriaus Č. M. išvada Nr. 04/26 dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodyta, jog, išanalizavus visas pirkimo PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo įtrauktos į i.SAF, t. y. Nr. GPIRZ17022803 (2017 m. vasario 28 d.), IND3627 (2017 m. vasario 28 d.), Ikt00004 (2017 m. kovo 23 d.), ŪSL17-004 (2017 m. kovo 3 d.), (duomenys neskelbtini) (2017 m. birželio 29 d.), GR17-04 (2017 m. rugpjūčio 8 d.), IND3627 (2017 m. vasario 28 d.), (duomenys neskelbtini) (2017 m. birželio 29 d.), neįtrauktas į i.SAF Nr. TL0000032 (2017 m. birželio 30 d.), Nr. TL0000158 (2017 m. liepos 31 d.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM 61 191,16 Eur. Pagal auditoriaus skaičiavimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ į biudžetą nesumokėjo 6 894 Eur PVM mažiau, nei apskaičiavo FNTT specialistė. Dėl nesumokėtos PVM sumos apgaulės nenustatyta – tai klaidos ir neišsaugotų, bet vėliau atstatytų PVM sąskaitų faktūrų pasekmė. Atlikus skaičiavimus buvo gauta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokestinamosios pajamos už 2017 m. – 138 410,83 Eur. Iš tos sumos apskaičiuotas pelno mokestis yra 20 761,62 Eur. Tai įrodo, jog FNTT specialistė neteisingai apskaičiavo metinį pelno mokestį, nes pelno mokestis yra 29 217,38 Eur mažesnis, nes visa eilė eliminuotų PVM sąskaitų faktūrų nebuvo pateikta FNTT specialistei. Dėl minėtos priežasties darytina analogiška išvada, kaip ir dėl PVM mokesčio, kad tyrimo metu nenustatyta apgaulės, nes tai klaidos ir neišsaugotų, bet vėliau atstatytų PVM sąskaitų faktūrų pasekmė (t. 23, b. l. 14–19).

63. Pagal teismų praktiką privataus specialisto Č. M. išvada BPK prasme nėra nei ekspertizės aktas (BPK 88 straipsnis), nei specialisto išvada (BPK 90 straipsnis), todėl ji buvo tiriama ir vertinama kaip konsultacinė išvada, surašyta specialiųjų žinių turinčio asmens (BPK 95–96 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521/2008, Nr. 2K-465/2010, Nr. 2K-165/2013, Nr. 2K-337/2014, Nr. 2K-122-303/2020 ir kt.), kartu su kitais įrodymais. Konsultacinė išvada gali būti pripažinta įrodymu baudžiamojoje byloje, jeigu atitinka bendruosius ir specialiuosius tokio pobūdžio įrodymams keliamus reikalavimus. Tais atvejais, kai konsultacinė išvada prieštarauja baudžiamojoje byloje esančiai specialisto išvadai ar ekspertizės aktui, prieštaravimams pašalinti paprastai į teismo posėdį kviečiami specialisto išvadą ar ekspertizės aktą ir konsultacinę išvadą pateikę asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, Nr. 2K-337/2014, Nr. 2K-211-895/2018, Nr. 2K-10-648/2022). Taigi siekdamas įvertinti, ar pagrįsti konsultacinės išvados teiginiai, pirmosios instancijos teismas posėdyje apklausė specialistę I. D. ir privatų specialistą Č. M., kurie palaikė ir pasiliko prie savo atliktų tyrimų ir paskaičiavimų bei padarytų išvadų dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ PVM ir pelno mokesčio deklaracijose pateiktų duomenų teisingumo. Toks konsultacinės išvados rezultatų tikrinimas ir vertinimas kartu su kitais bylos įrodymais, teisėjų kolegijos nuomone, atliktas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329-976/2017, Nr. 2K-373-976/2018, Nr. 2K-334-669/2018, Nr. 2K-97-976/2020 ir kt.).

64. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo paskirta ir atlikta apskaitos ir finansų ekspertizė bei pateiktas 2024 m. lapkričio 28 d. ekspertizės aktas Nr. 11-2378 (23). Ekspertė I. V. dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad bendrovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros, pateiktos į VMI i.SAF posistemę per 2017 m. sausio 5 d. laikotarpį už 639 812,03 Eur be PVM. Ekspertė nustatė, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ per 2017 metus PVM deklaracijose nustatyti įsigytų prekių ir paslaugų PVM neatitikimai su ,,Pirkimų sąraše“ nurodytomis PVM sumomis. Ekspertizės akte konstatuota, kad, kadangi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. apskaitos registrai, didžiosios knygos registras nepateikti, tai nėra galimybės nustatyti, ar UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ teisingai apskaičiavo, įrašė teisingus duomenis į deklaracijas. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 15 d. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2017 metus nėra duomenų apie pajamas, apmokestinamą pelną bei pelno mokestį. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už 2017 metus didžioji knyga, finansinė atskaitomybė nepateikta, todėl nėra galimybės nustatyti sumų, kurios turėtų būti įtrauktos į metinę pelno mokesčio deklaraciją (t. 27, b. l. 16–73).

65. Kaip matyti iš byloje atliktų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos tyrimų ir specialistų pateiktų išvadų, ištyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus atliekant priešpriešinį tyrimą, buvo nustatyti netikslumai Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose PVM deklaracijose, o pelno mokestis už 2017 metus iš viso nebuvo apskaičiuotas ir deklaruotas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė, jog aptarti mokestiniai pažeidimai buvo padaryti dėl to, kad jis, siekdamas, jog nebūtų nustatyta bendrovės veikla ir mokėtini mokesčiai, laikotarpiu 2017 m. sausio 1 d.–2017 m. gruodžio 31 d. nepateikė apskaitos dokumentų apskaitą tvarkiusiam asmeniui.

66. Šiame kontekste pažymėtina, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Toje pačioje Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui). Vadovaujantis šia bendra ūkio subjekto vadovui tenkančia pareiga, teismų praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens vadovas atsako už buhalterio surašytos deklaracijos pateikimą, jeigu žino, jog joje nurodyti duomenys yra neteisingi, bet vis tiek ją pasirašo ir pateikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-303/2020, Nr. 24-4-594/2024).

67. Pagal 2017 m. vasario 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarytą buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį Nr.17-005 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovauti užsakovui VĮ Registrų centras, VDI, VMI, VSDFV skyriuose bei pasirašyti visus dokumentus, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ savo ruožtu atsako už pirminių apskaitos dokumentų pateikimo pilnumą, teisingumą ir savalaikį pateikimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios D. B. parodymais nustatyta, jog bendrovės direktorius S. S. pateikdavo jai apskaitos dokumentus, o ji juos suvesdavo į sistemą. D. B. teigimu, jeigu suvestiniuose registruose yra išvardintos PVM sąskaitos faktūros, reiškia, kad ji jas matė fiziškai. D. B. taip pat nurodė, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos knygas, avansines apyskaitas, ilgalaikį turtą suvedinėjo ji, naudodamasi programa ,,Stekas“, ji pildydavo ir teikdavo PVM deklaracijas, S. S. neturėjo prisijungimo prie programos ,,Stekas“ ir pats deklaracijų teikti negalėjo. Apeliacinės instancijos teisme atliktos ekspertizės akte nustatyta, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros, pateiktos į VMI i.SAF posistemę per 2017 m. sausio 5 d. laikotarpį už 639 812,03 Eur be PVM. Kaip nurodė pirmosios instancijos teisme apklausta FNTT specialistė I. D., sandoriai tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ realiai įvyko, įrangą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, ši bendrovė įrangą dalimis pardavė tretiesiems ūkio subjektams, pupeles ir grūdus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ taip pat pardavė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, visos šios operacijos iš esmės tinkamai atvaizduotos visų sandorių dalyvių buhalterinėje apskaitoje. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi D. B. nurodė, kad S. S. jai pateikdavo bendrovės apskaitos dokumentus, o ji tik fiziškai ir realiai matytą dokumentą suvesdavo į registrus. Kaip minėta, bylos duomenimis nustatyta, jog VMI i.SAF posistemėje buvo sukelti visų S. S. skundžiamame nuosprendyje nurodytų nuo tyrimo nuslėptų ir, kaip galima būtų suprasti, buhalterei nepateiktų PVM sąskaitų faktūrų duomenys. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina išvada, jog aptartas PVM sąskaitas faktūras D. B. matė, jas gavo būtent iš bendrovės direktoriaus S. S.. Būtent buhalterei pagal įgaliojimus priklauso pildyti deklaracijas ir jas pateikti VMI, tą ir darė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi D. B., todėl ji ir atsako už deklaracijose pateiktų duomenų teisingumą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nebuvo surinkta neginčytinų faktinių duomenų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ į biudžetą nesumokėjo 46 655 Eur PVM ir 49 979 Eur pelno mokesčio būtent dėl to, kad S. S. nepateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai D. B. bendrovės apskaitos dokumentų, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių S. S. tyčią paslėpti bendrovės apskaitos dokumentus, tam, kad nebūtų nustatyta bendrovės veikla ir mokėtini mokesčiai. Byloje surinktų ir aptartų faktinių duomenų visetas patvirtina ir leidžia daryti išvadą, kad S. S., kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius, aptariamu laikotarpiu netinkamai organizavo bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimą, t. y. nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos, neužtikrino dokumentų saugumo, neišsaugojo bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų. Ir nors apeliaciniame skunde nuteistasis S. S. tvirtina, jog dokumentų saugojimo tvarka bendrovėje buvo nustatyta raštu, tiesiog šio sutarties priedo teisėsaugos institucijos nesurado, tačiau iš buhalterinių paslaugų teikimo sutarties turinio matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentų saugojimo tvarka nustatyta nebuvo, joks sutarties priedas sutartyje nenurodytas, dokumentų saugojimo tvarka nebuvo nustatyta ir žodžiu, S. S. nesirūpino ir nesidomėjo, kaip saugomi apskaitos dokumentai, buhalterės nereikalavo jam atiduodant bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus surašyti dokumentų perdavimo-priėmimo aktus ir galiausiai – paėmęs iš D. B. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, juos laikė sportiniame krepšyje, automobilyje, iš kur dokumentai buvo pavogti. Taigi nuteistasis S. S. neįgyvendino jam, kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, kylančios pareigos tinkamai saugoti įmonės buhalterinius dokumentus, dėl šių nustatytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Nuteistojo S. S. veikoje nustatyti visi būtinieji – tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

68. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. S. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. spalio mėnesio nevykdo veiklos, bendrovė 2018 m. vasario 13 d. išregistruota iš PVM mokėtojų registro, deklaracijų VMI neteikia, registruoto turto ir darbuotojų neturi (t. 17, b. l. 149–151). Tuo tarpu tiek 2019 m. birželio 7 d. specialisto išvadoje Nr. 04/14-2-19 dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tiek S. S. pareikštame kaltinime bei skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, jog tirtas laikotarpis yra nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., šis laikotarpis inkriminuotas S. S.. Tačiau atsakomybė už UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tinkamą organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą S. S. kyla tik tuo laikotarpiu, kuomet jis buvo bendrovės direktoriumi, t. y. iki 2017 m. gruodžio 29 d. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, S. S., kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius, už aplaidų bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d.

69. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įrodytomis pripažįsta šias nusikalstamų veikų aplinkybes: S. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriumi nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d., pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, būdamas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos tinkamą organizavimą ir dokumentų pateikimą buhalterei, šių apskaitos dokumentų išsaugojimą, nenustatė dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, neužtikrino dokumentų saugumo, neišsaugojo bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų: laikotarpio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. ūkinę finansinę veiklą pagrindžiančių buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų: pajamas ir išlaidas, atsiskaitymus su pirkėjais ir tiekėjais patvirtinančių dokumentų, kasos ir banko pirminių apskaitos dokumentų, suvestinių mėnesinių ir metinių pajamų-išlaidų, piniginių lėšų, įsipareigojimų, turto, finansinių rezultatų apskaitos registrų – bendrųjų žurnalų, didžiosios knygos, darbo užmokesčio, turto apskaitos registrų bei kitų dokumentų, kuriuose būtų užregistruotos ūkinės operacijos, susijusios su bendrovės ūkine finansine veikla, jos turtu, nuosavu kapitalu, įsipareigojimų dydžiu ir struktūra, ir kuriuose būtų pateikta tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga informacija vidaus ir išorės informacijos vartotojams, bei pagal priešpriešinio tyrimo metu nustačius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už pateiktas prekes bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ grynaisiais pinigais pagal kasos pajamų orderius ir pinigų priėmimo kvitus sumokėjo iš viso 451 313,36 Eur: 2017 m. vasario 1 d. serija BS Nr. 17-201, 2017 m. vasario 9 d. serija BS Nr. 17-209, 2017 m. vasario 15 d. serija BS Nr. 15, 2017 m. vasario 15 d. serija BS Nr. 17-215, 2017 m. vasario 16 d. serija BS Nr. 16-feb, 2017 m. vasario 19 d. serija BS Nr. 16-feb, 2017 m. vasario 20 d. serija BS Nr. 20 ir BS Nr. 20-1, 2017 m. vasario 20 d. serija BS Nr. 17-220, 2017 m. vasario 21 d. serija BS Nr. 21-feb, 2017 m. vasario 22 d. serija BS Nr. 22, 2017 m. vasario 22 d. serija BS Nr. 22-feb, 2017 m. vasario 25 d. serija BS Nr. 25, 2017 m. vasario 28 d. serija BS Nr. 17-228, 2017 m. vasario 28 d. serija BS Nr. 28, 2017 m. kovo 6 d. serija BS Nr. 17-306, 2017 m. kovo 7 d. serija BS Nr. 7-mar, 2017 m. kovo 8 d. serija BS Nr. 8-mar, 2017 m. kovo 10 d. serija BS Nr. 10-mar ir BS Nr. 10-mar, 2017 m. kovo 10 d. serija BS Nr. 17-310, 2017 m. kovo 12 d. serija BS Nr. 12-mar, 2017 m. kovo 13 d. serija BS Nr. 13-mar, 2017 m. kovo 15 d. serija BS Nr. 17-315, 2017 m. kovo 20 d. serija BS Nr. 20-mar, 2017 m. kovo 22 d. serija BS Nr. 22-mar ir BS Nr. 22-mar, 2017 m. kovo 28 d. serija BS Nr. 28-mar, 2017 m. kovo 29 d. serija BS Nr. 29-mar, 2017 m. kovo 30 d. serija BS Nr. 30-mar, 2017 m. kovo 31 d. serija BS Nr. 31-mar, 2017 m. balandžio 1 d. serija BS Nr. 1-apr, 2017 m. balandžio 4 d. serija BS Nr. 4-apr, 2017 m. balandžio 5 d. serija BS Nr. 5-apr, 2017 m. balandžio 7 d. serija BS Nr. 5-apr, 2017 m. balandžio 10 d. serija BS Nr. 10-apr, 2017 m. balandžio 12 d. serija BS Nr. 12-apr, 2017 m. balandžio 12 d. serija BS Nr. 8-apr, 2017 m. balandžio 13 d. serija BS Nr. 13-apr, 2017 m. balandžio 14 d. serija BS Nr. 14-apr, 2017 m. balandžio 15 d. serija BS Nr. 15-may, 2017 m. gegužės 18 d. serija BS Nr. 18-may, 2017 m. gegužės 19 serija BS Nr. 19-may, 2017 m. gegužės 22 d. serija BS Nr. 22-may, 2017 m. gegužės 23 d. serija BS Nr. 23-may, 2017 m. gegužės 24 d. serija BS Nr. 24-may, 2017 m. gegužės 25 d. serija BS Nr. 25-may, 2017 m. gegužės 26 d. serija BS Nr. 26-may, 2017 m. gegužės 29 d. serija BS Nr. 29-may, 2017 m. gegužės 30 d. serija BS Nr. 30-may, 2017 m. gegužės 31 d. serija BS Nr. 31-may, 2017 m. birželio 4 d. serija BS Nr. 4-jun, 2017 m. birželio 5 d. serija BS Nr. 5-jun, 2017 m. birželio 6 d. serija BS Nr. 6-jun ir BS Nr. 6 jun, 2017 m. birželio 7 d. serija BS Nr. 7-jun, 2017 m. birželio 9 d. serija BS Nr. 9-jun, 2017 m. birželio 11 d. serija BS Nr. 11-jun, 2017 m. birželio 13 d. serija BS Nr. 13-jun, 2017 m. birželio 14 d. serija BS Nr. 14-jun, 2017 m. birželio 16 d. serija BS Nr. 16-jun, 2017 m. rugsėjo 28 d. be Nr., 2017 m. spalio 2 d. be Nr., 2017 m. spalio 11 d. be Nr., 2017 m. spalio 16 d. be Nr., 2017 m. spalio 20 d. be Nr., 2017 m. spalio 25 d. be Nr., 2017 m. spalio 30 d. be Nr., 2018 m. sausio 2 d. Nr. 2-jan, 2018 m. sausio 4 d. Nr. 4-jan, 2018 m. sausio 5 d. Nr. 5-jan, o nepateikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygų, kasos dokumentų, avansinių apyskaitų, nebuvo galima nustatyti, ar minėti grynieji pinigai buvo įnešti į kasą ir panaudoti bendrovės veikloje, taip aplaidžiai tvarkė teisės aktais reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y. pažeidė:

- 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (nauja redakcija 2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2084) reikalavimus t. y. 12 straipsnio 1 dalies nurodymą, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius, 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės, 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija“;

- 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis, t. y. bendrovės buhalteriniai apskaitos dokumentai ir registrai turėjo būti saugomi vadovaujantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtinta „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle“, kurios 10.15 ir 10.19 punktuose nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi 10 metų.

Dėl šių nustatytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d.

70. Iš skundžiamame nuosprendyje nustatytų nuteistojo S. S. padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių šalintinos aplinkybės, kad jis nuo patikrinimo nuslėpė ir tyrimui nepateikė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įtrauktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų: 2017 m. vasario 1 d. serija BSĮ PAR Nr. 001, 2017 m. vasario 6 d. serija BSĮ PAR Nr. 002, 2017 m. vasario 8 d. serija BSĮ PAR Nr. 003, 2017 m. vasario 10 d. serija BSĮ PAR Nr. 004, 2017 m. kovo 2 d. serija BSĮ PAR Nr. 005, kuriomis įformintas įrangos pardavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 170 779,40 Eur; nuo patikrinimo nuslėpė ir tyrimui nepateikė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įtrauktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų: 2017 m. sausio 12 d. serija BS Nr. 20170112, 2017 m. sausio 16 d. serija BS Nr. 20170116, 2017 m. sausio 16 d. serija BS Nr. 2017011601, 2017 m. sausio 18 d. serija BS Nr. 20170118, 2017 m. sausio 20 d. serija BS Nr. 20170120, 2017 m. sausio 23 d. serija BS Nr. 20170123, 2017 m. sausio 26 d. serija BS Nr. 20170126, 2017 m. sausio 30 d. serija BS Nr. 20170130, 2017 m. vasario 3 d. serija BS Nr. 20170203, 2017 m. vasario 6 d. serija BS Nr. 20170206, 2017 m. vasario 7 d. serija BS Nr. 20170207, 2017 m. vasario 9 d. serija BS Nr. 20170209, 2017 m. vasario 10 d. serija BS Nr. 20170210, 2017 m. vasario 13 d. serija BS Nr. 20170213, 2017 m. vasario 15 d. serija BS Nr. 20170215, 2017 m. vasario 16 d. serija BS Nr. 20170216, 2017 m. vasario 17 d. serija BS Nr. 20170217, 2017 m. vasario 20 d. serija BS Nr. 20170220, 2017 m. vasario 21 d. serija BS Nr. 20170221, 2017 m. vasario 23 d. serija BS Nr. 20170223, 2017 m. vasario 24 d. serija BS Nr. 20170224, 2017 m. vasario 27 d. serija BS Nr. 20170227, 2017 m. gegužės 9 d. serija BS Nr. 20170509, 2017 m. gegužės 10 d. serija BS Nr. 20170510, 2017 m gegužės 11 d. serija BS Nr. 20170511, 2017 m. gegužės 15 d. serija BS Nr. 20170515, kuriomis įformino 794,78 tonų kviečių ir sojos pupelių pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 125 576,84 Eur sumą; taip pat jis, siekdamas kad nebūtų nustatyta bendrovės veikla ir mokėtini mokesčiai, laikotarpiu 2017 m. sausio 1 d.–2017 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotas prekes ir ilgalaikį turtą gavus 428 949 Eur pajamų, nepateikė apskaitos dokumentų apskaitą tvarkiusiam asmeniui, todėl nebuvo apskaičiuota ir deklaruota 49 979 Eur pelno mokesčio metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2017 metus, nepagrįstai į PVM atskaitą buvo įtraukta 45 982 Eur pirkimo PVM ir nedeklaruota 673 Eur pardavimo PVM, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ į biudžetą nesumokėjo 46 655 Eur PVM ir 49 979 Eur pelno mokesčio. Šios aplinkybė neįrodytos jokiais faktiniais duomenis, jos pagrindžia tyčinės nusikalstamos veikos padarymą, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, jog aptariama nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo.

71. Šioje baudžiamojoje byloje S. S. inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, kaltinamojo akto surašymo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojo BK 223 straipsnio 1 dalies 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija. Tačiau, vykstant bylos apeliaciniam procesui, 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), pagal kurią pasikeitė minėtos nusikalstamos veikos teisinis vertinimas. Palyginus BK 223 straipsnio 1 dalies redakcijas, matyti, jog minėto straipsnio 1 dalies pakeitimai ir nauja redakcija jokia apimtimi nelengvina nuteistojo S. S. teisinės padėties, kadangi straipsnio dispozicijoje papildomai atsirado naujas požymis – alternatyvūs padariniai – didelė turtinė žala, o bausmių, skiriamų už šio nusikaltimo padarymą, nei rūšis, nei dydis nepakito. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija vadovaujasi BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendrąja taisykle, pagal kurią veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Todėl nuteistojo S. S. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 223 straipsnio 1 dalies redakciją (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

72. Šiame nuosprendyje jau buvo aptarta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, proceso dalyviai teismo posėdyje buvo įspėti apie tai, jog teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos duomenimis bei apeliacinių skundų argumentais, gali svarstyti ir apie nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnyje, sudėties požymių buvimą šioje baudžiamojoje byloje kaltais pripažintų asmenų veikose bei nuteistiesiems ir jų gynėjams buvo suteikta galimybė pasirengti gynybai. Tokiu būdu, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu S. S. nusikalstamą veiką iš BK 222 straipsnio 1 dalies perkvalifikavus į BK 223 straipsnio 1 dalį, apie tai apeliacinės instancijos teismo posėdyje iš anksto pranešus nuteistojo gynėjui ir suteikus galimybę pasirengti gynybai, nepažeidžiama S. S. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, nebuvo apribota S. S. galimybė procesinėmis priemonėmis gintis nuo pareikšto kaltinimo ar kitaip suvaržyta jo teisė į gynybą, tuo pačiu nebuvo pažeistas ir konstitucinis teisinės valstybės principas.

Dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apgaulingo apskaitos tvarkymo

73. Skundžiamame nuosprendyje nustatytas S. S. ir V. S. apgaulingas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymas pasireiškė tuo, kad V. S., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., veikdamas bendrai kartu su broliu S. S., kuris bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo komercijos direktoriumi nuo 2018 m. sausio 24 d., iki tol nebūdamas susijęs darbo santykiais, bet atstovaudavo bendrovei jo žodiniu nurodymu komerciniuose santykiuose su kitomis bendrovėmis, klastodamas apskaitos dokumentus, juose pasirašydamas, o S. S. paruošiant suklastotų apskaitos dokumentų PVM sąskaitų bei kasos išlaidų orderių formas, jas pateikiant jam pasirašyti ir juos panaudodamas, teikdamas patarimus dėl tariamų sandorių, taip siekiant bendrovės naudai padėti sumažinti mokėtinus mokesčius, suklastojant dalį apskaitos dokumentų, surašant juose žinomai neteisingus duomenis apie neįvykusias ūkines operacijas ir pateikiant juos buhalterei, nežinančiai apie daromas nusikalstamas veikas, kuri šiuos dokumentus įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, jam neišsaugant dalies dokumentų, taip apgaulingai, S. S. padedant, per apskaitą tvarkiusią bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau per buhalterę R. Ž. tvarkė teisės aktais reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

74. Nuteistiesiems S. S. ir V. S. skundžiamame nuosprendyje nustatytos tokios padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės: klastojant apskaitos dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, kasos išlaidų orderių formas, siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai sumažinti mokėtinus mokesčius, surašant apskaitos dokumentuose žinomai neteisingus duomenis apie neįvykusias ūkines operacijas buvo apgaulingai tvarkoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita, kuri pasireiškė tuo, kad paskolų įnešimas į kasą buvo įformintas žinomai suklastotais kasos pajamų orderiais, nors realiai pinigų bendrovei neskolinant, į bendrovės apskaitą įtraukiant tariamus grūdinės produkcijos pirkimus ir pardavimus, apskaitoje užfiksavus tikrovės neatitinkančius duomenis, realiai grūdinės produkcijos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperkant ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ neparduodant, ir pinigų pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras bendrovei negaunant. Taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ padidino PVM atskaitą ir atitinkamais laikotarpiais nepagrįstai atskaitė 54 372 Eur pirkimo PVM, mokėtino į valstybės biudžetą, taip pat Pelno mokesčio deklaracijoje už 2017 metus, pateiktoje 2018 m. liepos 24 d., deklaravus apskaitoje fiksuotų neįvykusių ūkinių operacijų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ grūdinių kultūrų įsigijimą už 258 916 Eur sumą neleidžiamiems atskaitymams, todėl neteisingai deklaravo ir išvengė 38 838 Eur pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.

77. Byloje esančioje 2019 m. gruodžio 12 d. specialisto išvadoje Nr. 04/14-2-19-13235 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, jog pagal 2018 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 3 pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentus 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu V. S. paskolų įnešimas į kasą įformintas kasos pajamų orderiais 854 009,67 Eur sumai, kasos pajamų orderiai įtraukti į kasos knygas, pateiktas kartu su kasos dokumentais. 2019 m. gruodžio 2 d. buvo papildomai pateiktos tyrimo laikotarpio kasos knygos, kuriose paskolų įnešimo ir grąžinimo duomenys skiriasi nuo pirminių kasos knygų, tačiau kasos pajamų ir išlaidų orderiai papildomai nepateikti, nepateiktos ir paskolų sutartys. Nustatyta, kad kasos pajamų orderiai nepateikti 213 500 Eur sumai. 2017 m. paskolų gražinimas V. S. įformintas kasos išlaidų orderiu 1 780 Eur sumai, o laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. paskolų grąžinimas įformintas kasos išlaidų orderiais 317 150 Eur sumai. Tyrimui nepateikti 2017 m. sausio 1 d.–2018 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpio kasos išlaidų orderiai dėl 157 500 Eur paskolų gražinimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė kasos pajamų ir išlaidų orderių, paskolos sutarčių, duomenys deklaracijoje (FR0711) apie 2017 m. suteiktas ir grąžintas paskolas skiriasi, už 2018 m. deklaracija (FR0711) nepateikta, todėl tyrimo metu nebuvo galima nustatyti iš V. S. gautų ir jam grąžintų paskolų teisingumo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijoje „Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus, susijusius su atskaitingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir apie išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas“ (FR0711) už 2017 m. pateikė neteisingus duomenis apie iš direktoriaus V. S. gautas ir jam grąžintas paskolas: nedeklaravo 75 000 Eur iš V. S. gautų paskolų (deklaravo 164 010 Eur gautų paskolų, turėjo deklaruoti 239 010 Eur); nedeklaravo 22 500 Eur V. S. grąžintų paskolų (deklaravo 1 780 Eur, turėjo deklaruoti 24 280 Eur). Už 2018 m. deklaracijos FR0711 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė (t. 11, b. l. 172–200; t. 12, b. l. 1–6).

78. Pirmosios instancijos teisme apklausta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tyrimą atlikusi specialistė I. D. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikti dauguma dokumentų, išskyrus dalį kasos išlaidų orderių, kasos pajamų orderių dėl paskolų gavimo įnešimo. Pagal kasos dokumentus buvo įnešimai į kasą. Buvo įneštos paskolos dėl atsiskaitymų, buvo iš banko išimti grynieji pinigai ir įnešti į kasą. Dėl suteiktų ir grąžintų paskolų už 2017 metus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė deklaraciją 0711 formą, tačiau duomenys nebuvo teisingi, nes pagal dokumentus buvo rastos gražintų ir gautų paskolų sumos, kurios skyrėsi nuo VMI pateiktos deklaracijos apie juridinių asmenų iš fizinių asmenų gautas ir jiems suteiktas paskolas, bei jiems grąžintas paskolas. Pagal dokumentus sutikrinant duomenis su deklaracija, pateikti duomenys nesutapo. Pagal apskaitos registrus V. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė paskolų už 239 010 Eur, o pagal deklaraciją buvo suteikta paskolų už 164 010 Eur už 2017 metus, grąžinta pagal dokumentus 24 280 Eur, o deklaracijoje nurodyta 1 780 Eur. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad už 2018 metus deklaracija apie gautas ir grąžintas paskolas nebuvo pateikta. Deklaracija už 2018 metus buvo pateikta po išvados surašymo. Specialistės teigimu, vėliau pateiktos deklaracijos ji nevertino, nes išvada jau buvo surašyta. 2018 metais gautas paskolas nustatė pagal kasos knygą. Bendrovė 2018 metais gavo paskolų iš V. S. už 828 500 Eur, grąžino 452 150 Eur ir tie duomenys tyrimo metu nebuvo pateikti, t. y. deklaracija nebuvo pateikta. Pinigų įnešimai fiksavosi kasos knygoje pagal orderius. Pagal kasos knygą buvo nustatyta, kad tiek pajamų orderiai dėl paskolų įnešimo į kasą, tiek grąžinant paskolas išlaidų orderiai pateikti ne visi (t. 22, b. l. 21–25).

79. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, Lietuvos teismo ekspertizės centre atlikus apskaitos ir finansų ekspertizę, pateiktame 2024 m. lapkričio 28 d. ekspertizės akte Nr. 11-2378 (23) konstatuota, jog bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“ už 2017 m. nedeklaravo VMI V. S. 75 000 Eur suteiktų ir 22 500 Eur V. S. grąžintų paskolų, t. y. tiek, kiek buvo patikslinta 2019 m. gruodžio 2 d. bendrovės buhalterinės sąskaitos Nr. 272 ataskaitoje ,,Kasa“. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už 2017 m. nedeklaravo VMI V. S. 75 000 Eur suteiktų ir grąžintų paskolų V. S. 22 500 Eur, todėl nesilaikė ,,Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus, susijusius su atskaitingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir apie išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas FR0711 formos ir jos priedų FR0711A, FR0711B, FR0711C, FR0711D, FR0711E, FR0711F užpildymo ir teikimo mokesčių administratoriui taisyklių“ 5 straipsnio 1–5 punktų ir 6 straipsnio (t. 27, b. l. 68).

80. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2016 m. gruodžio 16 d. buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2018 m. sausio 2 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2018 m. sausio 5 d. – buhalterė R. Ž..

81. Kaip liudytoja apklausta G. R., kuri 2017 metais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigose bei buvo įgaliota tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nurodė, jog apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės M. B. pavedimu. Kai vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas faktūras registruodavo mokesčių inspekcijos tinklalapyje. Registruodavo sąskaitas VMI paskyroje i.SAF. Nematydama fiziškai sąskaitos faktūros, jos neregistruodavo. Visos mokesčių inspekcijoje registruotos sąskaitos faktūros iš tiesų buvo. Kasos pajamų orderius ir kasos išlaidų orderius registruodavo. Neprisimena, ar vedė kasos knygą. Kasos knyga turbūt egzistavo. Be jos niekas kitas negalėjo vesti kasos knygos. Deklaracijas teikė ji, buhalterinę apskaita tvarkė programa „Rivilė“. Liudytojos teigimu, ji pažįsta UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą S. S., vadybininką J. bei dar vieną asmenį, kurie pateikinėjo dokumentus ir bendraudavo įmonės reikalais. Persikėlusi į Vilnių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (kelis segtuvus), kuriuos turėjo, išsivežė su savimi į Vilniuje esantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą. Sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukta 2018 m. sausio 2 d. Panašiu laiku UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams perduoti dokumentai. Dokumentai buvo perduoti Vilniuje. Metinių deklaracijų už 2017 metus nepateikė, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams dokumentai perduoti 2018 sausio mėnesį. Ji negali pasakyti, kas galėjo 2018, 2019 metais pakeisti duomenis už 2017 metus (t. 21, b. l. 51–53).

82. Kaip nurodė nuteistoji G. S., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentų važiavo kartu su V. S. pas M. B., nes V. S. sunku susikalbėti. Kabinete M. B. pasakė, kad atiduoda dokumentus su sąlyga, jeigu jie pasirašo, jog dokumentus gavo. Tačiau kokius dokumentus atiduoda, nesakė. V. S. aktą pasirašė, nors jame nebuvo išvardinti konkretūs dokumentai. Anot G. S., akte buvo parašyta, kad jokių pretenzijų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ neturi ir ateityje neturės. Kaip liudytoja apklausta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės pareigose po to, kai buvo nutraukta sutartis su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, dirbusi R. Ž. nurodė, jog į darbą ją priėmė V. S.. Pradžioje nebuvo perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai, vėliau, maždaug po dviejų mėnesių, juos atvežė iš buhalterinės apskaitos firmos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buhalterinės apskaitos 2016–2017 metų dokumentus jai pateikė V. S.. Dokumentų perdavimo aktas pateiktas nebuvo, nebuvo net dokumentų apyrašo. Ar visus dokumentus atidavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji nežino, dokumentų buvo nemažai, dokumentai buvo perduoti maišuose, o programos duomenų iš karto negavo, įkėlė tik po kurio laiko. Jie naudojo apskaitos programą „Rivilė“, prie programos prieigą turėjo ji ir apskaitininkė Ž. J., direktorius prieigos neturėjo. Jai reikėjo tvarkyti apskaitą pagal tuos dokumentus, kuriuos pateikdavo vadybininkai ir direktorius V. S.. Už 2017 metus jokių dokumentų pataisymų ir keitimų nedarė. Pagal sąskaitas tvarkė registrus, tikslino, nes įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne viskas buvo suvesta. Koregavo apskaitą gavusi informaciją iš mokesčių inspekcijos. Teko koreguoti PVM sąskaitų registrą. Pačioje apskaitoje nieko netvarkė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygą vedė nuo 2018 metų. Už 2017 metus kasos knygos netvarkė. Nežino, kodėl specialistė nurodo, kad kasos knygos duomenys už 2017 metus yra pakeisti. Gal jie keisti dėl klaidų. Apie paskolų suteikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai yra žinoma. Yra paskolų dokumentai, iš kurių matyti, jog direktorius skolina įmonei, kuomet trūksta kasoje pinigų. Įmonė apie gautas paskolas privalo deklaruoti mokesčių inspekcijoje užpildant ir pateikiant (deklaruojant) formą (duomenys neskelbtini) Tokios deklaracijos pateiktos už 2017–2019 metus. Nežino, kodėl specialistė nurodo, kad nėra deklaruotos paskolos už 2018 metus. Ji yra mačiusi, kaip direktorius atsineša ir išsineša pinigus, nes pinigus jis skaičiuodavo savo kabinete, ji tai matydavo, be to, ji pildydavo pajamų ir išlaidų orderius. Direktorius pats sau išsimokėdavo skolintus pinigus. Paskolintos sumos buvo nuo 2 500 Eur iki 10 000 Eur, įvairiai. Bendros paskolų sumos nežino. Negali pasakyti, ar galėjo būti 828 500 Eur. Sutartys nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. dėl V. S. paskolų tikrai buvo. Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. visus pirminius dokumentus dėl paskolų suteikimo ir grąžinimo ji rašydavo, visos paskolos buvo forminamos. Nuo 2017 m. sausio iki 2018 m. rugpjūčio buvo surašyti visi kasos išlaidų orderiai dėl 157 000 Eur paskolų grąžinimo V. S.. Taip pat formos FR0711 dėl paskolų grąžinimo yra užpildytos ir deklaruotos mokesčių inspekcijos sistemoje. Kasos knygos duomenis už 2017 metus galėjo pakeisti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patys direktoriai prisijungti prie programos negali, nes nežino prisijungimo kodų, todėl negalėjo nieko keisti. Į apskaitos programą galėjo įeiti tik ji ir apskaitininkė. Ji neturėjo 2017 metų dokumentų, nes buvo paimti policijos pareigūnų, todėl nieko keisti neturėjo galimybės (t. 21, b. l. 48–51).

83. Išanalizavus byloje surinktus ir aptartus faktinius duomenis, sugretinus juos tarpusavyje, galima daryti išvadą, kad V. S., kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas, bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą organizavo iš esmės tinkamai, buhalterinių paslaugų teikimo sutarčių pagrindu pavedęs bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkyti iš pradžių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, vėliau buhalterei R. Ž.. Tiek UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbusi G. R., tiek R. Ž. nurodė, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė pagal joms bendrovės vadovų pateikiamus pirminius dokumentus, jos pildydavo ir VMI pateikdavo deklaracijas, V. S. suteikdavo paskolas bendrovei, jos į apskaitą įtraukdavo kasos pajamų ir išlaidų orderius. R. Ž. tvirtino, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. visus pirminius dokumentus dėl paskolų suteikimo ir grąžinimo ji rašydavo, visos paskolos buvo forminamos, nuo 2017 m. sausio iki 2018 m. rugpjūčio buvo surašyti visi kasos išlaidų orderiai dėl 157 000 Eur paskolų grąžinimo V. S., taip pat formos FR0711 dėl paskolų grąžinimo yra užpildytos ir deklaruotos mokesčių inspekcijos sistemoje. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo abejoti dėl V. S., kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, paskolų bendrovei suteikimo. Bylos duomenimis nustatyta, jog pats V. S. kasos pajamų ir išlaidų orderių dėl paskolų suteikimo ir grąžinimo nepildė, šiuos dokumentus užpildydavo bendrovės apskaitą tvarkiusios buhalterės ir jų pagrindu pildydavo formą FR0711 dėl paskolų suteikimo bei grąžinimo ir deklaruodavo VMI sistemoje. Todėl V. S. skundžiamame nuosprendyje nustatytos faktinės aplinkybės, kad jo, kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, paskolų įnešimas į kasą buvo įformintas žinomai suklastotais kasos pajamų orderiais 854 009,37 Eur sumai, realiai pinigų bendrovei neskolinant, nepasitvirtino. Byloje nebuvo surinkta neginčytinų įrodymų, jog kasos pajamų orderiai, kuriais buvo įformintas V. S. paskolų įnešimas, buvo suklastoti, juo labiau nebuvo nustatytos (o ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka įrodinėjamos) jokios S. S. sąsajos su minėtais kasos pajamų orderiais. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo nurodytas vienas iš motyvų, neva pagrindžiantis V. S. suteiktų paskolų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ fiktyvumą, yra tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino paskolos gavimą grynaisiais pinigais į kasą iš direktoriaus V. S., nors 2017 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, gruodžio mėnesiais, 2018 m. balandžio, gegužės mėnesiais atitinkamomis dienomis kasos knygoje fiksuotas gana reikšmingas grynųjų pinigų likutis kasoje. Tačiau tiek pats V. S., tiek UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi R. Ž. paaiškino, kad net ir esant kasoje pinigų, dar papildomai buvo įnešami pinigai, kadangi buvo planuojami dideli grūdų pirkimai, ūkininkai norėdavo, jog būtų atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad tyrimui pateiktos 833 917 Eur paskolų sutartys – ne notarinės, o 233 592,37 Eur sumai sutartys nepateiktos, taip pat nėra pagrindas abejoti V. S. paskolų suteikimu bendrovei. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teisme paaiškino specialistė I. D., nurodydama, jog paskolos sutartis nėra buhalterinės apskaitos dokumentas, jeigu ūkinės finansinės operacijos grindžiamos pirminiais dokumentais, bet nėra išsaugota paskolos sutartis, tai nevertinama kaip buhalterinės apskaitos pažeidimas. Dėl grynųjų pinigų įnešimo, specialistės vertinimu, taip pat nėra pažeidimo, jos nuomone, teismas turi įvertinti, ar V. S. suteiktos paskolos, kurios viršija 3 000 Eur, ir jei suteiktos grynais pinigais, turėjo būti įformintos notarine forma. Byloje surinktų ir aptartų faktinių duomenų viseto analizė leidžia daryti išvadą, kad V. S. tinkamai neįgyvendino savo, kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, pareigos – saugoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus įstatymų nustatytą laiką, neišsaugojo visų dokumentų, susijusių su paskolų bendrovei suteikimu. Tuo tarpu faktinių duomenų, jog V. S. tą padarė tyčia, siekdamas apgaulingai tvarkyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, byloje nebuvo surinkta. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, galima daryti išvadą, jog V. S. veiksmuose nustatyta neatsargi kaltės forma, būtina atsakomybei pagal BK 223 straipsnio 1 dalį kilti.

84. Antroji V. S. ir S. S. BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyto apgaulingo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo dalis pasireiškė tuo, kad, klastojant apskaitos dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, kasos išlaidų orderių formas, siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai sumažinti mokėtinus mokesčius, surašant apskaitos dokumentuose žinomai neteisingus duomenis apie neįvykusias ūkines operacijas, į bendrovės apskaitą įtraukiant tariamus grūdinės produkcijos pirkimus ir pardavimus, apskaitoje užfiksavus tikrovės neatitinkančius duomenis, realiai grūdinės produkcijos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperkant ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ neparduodant, bei pinigų pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras bendrovei negaunant. Už šios nusikalstamos veikos padarymą nuteistas ir juridinis asmuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.

85. Tiek nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde tvirtina, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės nėra pakankamos spręsti apie produkcijos įsigijimo sandorių, atvaizduotų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje fiktyvumą, tiek nuteistasis S. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios rodytų išankstinį G. V. bei jo susitarimą įforminti fiktyvų sandorį ir jį apgaulingai apskaityti abiejų bendrovių buhalterinėse apskaitose, priešingai, anot S. S., byloje nustatytų duomenų visuma, kurių didžioji dalis skundžiamame nuosprendyje liko neįvertinta, patvirtina sandorių realumą, tiek ir juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovės teigimu, priešingai pirmosios instancijos teismo išvadoms, byloje nustatytos aplinkybės vienareikšmiškai rodo, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ realiai įsigijo grūdinę produkciją iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir tinkami savo buhalterinėje apskaitoje atspindėjo su šios produkcijos įsigijimu susijusias ūkines operacijas.

86. Nurodyti apeliacinių skundų argumentai yra pagrįsti. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniuose skunduose, susipažinus su skundžiamo nuosprendžio turiniu matyti, jog pirmosios instancijos teismas išvadą dėl sandorių tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bei sandorių tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ fiktyvumo grindė iš esmės vieninteliu įrodymų šaltinius – FNTT specialistės I. D. pateikta specialisto išvada dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, taip pat vertinimus dėl BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir specialisto išvada dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tiesiog perrašydamas į nuosprendį specialistės vertinimus ir padarytas išvadas, tuo tarpu kitų byloje surinktų faktinių duomenų visuma, susijusi su aptariamų sandorių aplinkybėmis, skundžiamame nuosprendyje liko neįvertinta.

87. 2019 m. gruodžio 12 d. specialisto išvadoje Nr. 04/14-2-19-13235 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje fiksavo 1 442,319 t kviečių ir rapsų įsigijimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 313 287,94 Eur. Surinktos informacijos duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose įformintos ūkinės operacijos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvyko, nes: 1) R. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir akcininkas, nieko nežino apie įsigytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, nežino apie įmonės veiklą, darbuotojų priėmimą ir atleidimą, nežino apie kasoje apskaitytus grynuosius pinigus, jų įnešimą į kasą bei jų panaudojimą, apie sąskaitas bankuose ir kita. Kaip direktoriui, jam niekur nereikėjo pasirašyti, tai būdavo tik parašai pas notarą. Įgaliojimas buvo vienintelis dokumentas, kurį pasirašė ne pas notarą, o kaip direktorius. Pateikta informacija parodo, jog faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu veikė ne R. J., o kiti asmenys; 2) liudytojas G. P. paliudijo, kad buvo fiktyviai įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl įdarbinimo kalbėjo su G. V., ką šioje bendrovėje veikė G. V., nežino, nieko negirdėjo apie direktorių R.; 3) priešpriešiniam tyrimui nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai, pateikti tik registrai; 4) VMI duomenų bazėje pateiktų PVM sąskaitų faktūrų duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo trumpą veiklos laikotarpį – 2017 m. sausio – birželio mėn. – PVM deklaracijose deklaravo nereikšmingą pirkimo PVM, 2017 m. liepos – gruodžio mėn., pusmetinėje šio laikotarpio PVM deklaracijoje deklaravo 73 268 Eur mokėtiną į biudžetą PVM; 5) nuo 2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijų nebeteikė; 6) tyrimui pateiktų registrų duomenimis, bendrovė 2017 m. gruodžio 31 d. biudžetui buvo skolinga 75 822,43 Eur nesumokėto PVM, didžioji skolos dalis susidarė kaip tik tuo laikotarpiu, kai buvo įforminti kviečių ir rapsų pardavimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2017 m. liepos–rugsėjo mėn. įformintose PVM sąskaitose faktūrose bendra pardavimo PVM suma 54 372 Eur); 7) pagrindiniai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimai įforminti iš SIA „K. L.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiai Latvijos įmonei nesumokėjo nė vieno euro. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino įsigijimus iš šios Latvijos įmonės ir pardavimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ tais pačiais laikotarpiais (2017 m. liepos – rugsėjo mėn.); 8) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didesniam kiekiui grūdinių kultūrų, nei fiksuotas kiekis sandėlyje, taip pat už dvigubai didesnę kainą, nei įformintas įsigijimas iš SIA „K. L.“; 9) daugumoje krovinio važtaraščių dėl grūdinių kultūrų gabenimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyti transporto priemonės duomenys – Scania ir valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) iš tokių duomenų negalima nustatyti, kam transportas priklausė; 2018 m. balandžio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išregistruota iš PVM mokėtojų registro. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. bankrutavo; 10) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gegužės mėn. nedeklaravo 1 702 Eur pardavimo PVM, o 2017 m. PVM deklaracijose už liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. nepagrįstai atskaitė 54 372 Eur pirkimo PVM (35 priedas), todėl pagal PVM įstatymo 123 straipsnio 2 dalį, jeigu nustatoma, jog PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (padidino apskaičiuotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą), apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma, kuria atitinkamai didinama mokėtina į biudžetą PVM suma (mažinama grąžintina iš biudžeto PVM suma). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. nepagrįstai 1 702 Eur (1 234 Eur + 468 Eur) sumažinusi pardavimo PVM, o 2017 m. PVM deklaracijose nepagrįstai atskaičiusi pirkimo PVM, sumažino mokėtiną/padidino grąžintiną iš biudžeto PVM 56 074 Eur sumai (1 702 Eur + 54 372 Eur). UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu 2017 m. sausio 1 d.–2017 m. gruodžio 31 d. apskaitoje fiksavo realiai neįvykusius sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir leidžiamiems atskaitymams priskyrė su šiais sandoriais susijusias prekių įsigijimo sąnaudas. Įvertinus tyrimo metu nustatytus neleidžiamus atskaitymus dėl sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 258 916 Eur sumai, perskaičiuojamas 2017 m. apmokestinamasis pelnas: 427 391 Eur (168 475 Eur (apmokestinamasis pelnas iš (duomenys neskelbtini) + 258 916 Eur (neleidžiami atskaitymai dėl sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“). Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, taikant 15 proc. tarifą nuo 427 391 Eur apmokestinamojo pelno apskaičiuojama 64 109 Eur (427 391 Eur x 15 proc.) pelno mokesčio. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje ((duomenys neskelbtini) (36 priedas) už 2017 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo 168 475 Eur apmokestinamojo pelno, apskaičiavo ir deklaravo 25 271 Eur pelno mokesčio. Įvertinus deklaruotą 25 271 Eur pelno mokestį, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2017 m. nedeklaravo ir nesumokėjo 38 838 Eur (64 109 Eur – 25 271 Eur) pelno mokesčio (t. 11, b. l. 172–200; t. 12, b. l. 1–6).

88. Iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų 2020 m. sausio 27 d. apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant specialistei I. D. apžiūrėti bendrovės dokumentai, susiję su sandoriais tarp BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei pateikta išvada: 1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė pirminių apskaitos dokumentų, todėl apžiūra atlikta pagal pateiktus registrus. Iš apžiūrai pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registro „Pardavimo operacijų žurnalas“ nustatyta, jog 2017 m. liepos – rugsėjo mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje fiksavo prekių pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 258 915,70 Eur, PVM 54 372,29 Eur, iš viso už 313 287,94 Eur. Registre „Apyvartos“ nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiksavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingam asmeniui G. V. sumokėjo 313 287,94 Eur piniginių lėšų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame registre „Kasos knyga“ fiksuota, jog 2017 m. gruodžio 29 d. G. V. į šios bendrovės kasą per du kartus įnešė 254 677,19 Eur ir 187 753,61 Eur grynųjų pinigų, iš viso 442 430,80 Eur; 2) specialisto išvadoje pateiktos informacijos duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė. Jei įvyko kitokio turinio ūkinė operacija, negu užfiksuota buhalterinės apskaitos dokumente, toks dokumentas negali būti laikomas atitinkančiu teisės aktų reikalavimus. 2017 m. liepos – rugsėjo mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo kviečių ir rapsų pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 313 287,94 Eur. Realiai šios ūkinės operacijos neįvyko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ grūdinių kultūrų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė, o tik surašė PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksavo neteisingus rekvizitus. Įforminant tikrovės neatitinkančius dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sąlygas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai atskaityti 54 372 Eur PVM, į sąnaudas įtraukti 258 915,65 Eur prekių įsigijimo savikainą ir nepagrįstai nuo kasos nurašyti 313 287,94 Eur piniginių lėšų; 3) iš registrų „Prekių apyvarta“ ir „Medžiagų sandėlio apskaitos kortelės“ matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. liepos – rugsėjo mėn. įformino pardavimą grūdinių kultūrų, kurių įsigijimas fiksuotas iš Latvijos įmonės SIA „K. L.“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose fiksavo 902,278 t grūdinių kultūrų (144,81 t rapsų ir 757,468 t kviečių) įsigijimą iš SIA „K. L.“ už 149 891,35 Eur. Pagal registrą „Suminės skolos“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už prekes Latvijos įmonei nesumokėjo, todėl 2017 m. gruodžio 31 d. fiksuota 149 891,35 Eur skola. SIA „K. L.“ išrašytos sąskaitos dėl grūdinių kultūrų pirkimo ir transporto važtaraščiai, patvirtinantys grūdų gabenimą iš Latvijos į Lietuvą, nepateikti (t. 14, b. l. 156–161, 162–179).

89. Iš 2019 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvados Nr. 04/14-2-19-9985 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas dėl 414,46 t kviečių ir rapsų įsigijimo už 124 850,27 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose nurodyta pirkimo suma (124 850,27 Eur) sutampa su UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų duomenimis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius (CMR), kuriuose pateikta informacija: 2017 m. liepos mėn. išrašytuose 7 CMR (39 priedas) nurodyta grūdų pakrovimo vieta (duomenys neskelbtini), iškrovimo vieta (duomenys neskelbtini). CMR-uose nurodyti grūdų kiekiai sutapo su PVM sąskaitose faktūrose nurodytais kiekiais, išskyrus nežymus skirtumas 2017 m. liepos 4 d. CMR-e GAS 02/072017. Šiame CMR nurodytas kiekis 24 860 kg, o sąskaitoje – 25 860 kg. Pagal CMR, grūdų gabenimo paslaugą atliko Latvijos įmonė Z/S „(duomenys neskelbtini)“, vairuotojo pavardė nenurodyta, automobilis SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. rugpjūčio mėn. išrašytuose 6 CMR (40 priedas) nurodyta grūdų pakrovimo vieta (duomenys neskelbtini), iškrovimo vieta (duomenys neskelbtini). CMR-uose nurodyti grūdų kiekiai sutapo su PVM sąskaitose faktūrose nurodytais kiekiais. Pagal CMR grūdų gabenimo paslaugą atliko Latvijos įmonė Z/S „(duomenys neskelbtini)“, vairuotojas S. A., automobilis SCANIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekabos Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje Didžiojoje knygoje (2018 m. balandžio 10 d.) fiksuota 6 153,96 Eur skola UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto registro „Kasa“ duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ už įsigytus grūdus UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynaisiais pinigais sumokėjo 118 696,31 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė kasos dokumentų, t. y. grynųjų pinigų išmokėjimą patvirtinančių dokumentų – kasos išlaidų orderių, bet pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų kasos pajamų orderių ir pinigų priėmimo kvitų kopijas 99 696,31 Eur sumai (41 priedas). Šiuose dokumentuose nurodytas pinigų sumas sumokėjęs asmuo A. N., o pinigus gavęs asmuo – V. S., šalia pavardžių yra parašai. VMI pateiktų PVM deklaracijų duomenimis, pirkimo PVM pagal liepos mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras atskaitytas 2017 m. liepos mėn. (5 314 Eur) ir gruodžio mėn. (1 068 Eur) PVM deklaracijose, o pagal rugpjūčio mėn. PVM sąskaitas faktūras atskaitytas rugpjūčio mėn. PVM deklaracijoje. Surinktos informacijos duomenimis, įvyko kitokio turinio ūkinė operacija, negu užfiksuota buhalterinės apskaitos dokumente, vežėjas Z/S „(duomenys neskelbtini)“ neigia kviečių pervežimus, tuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto (vienas iš privalomų rekvizitų – ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys) reikalavimais. Dokumento rekvizitai ir turinys turi atitikti tikrovę, kad pagal apskaitos dokumentuose įrašytus duomenis būtų galima nustatyti užfiksuotos dokumentuose ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Rekvizitai yra buhalterinės apskaitos turinio elementai, todėl jie turi atspindėti realiai įvykusią ūkinę operaciją, t. y. turi būti tikri. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo kviečių įsigijimą už 36 774,42 Eur (38 priedas) pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. liepos mėn. išrašytas 7 PVM sąskaitas faktūras, tačiau Latvijos įmonė Z/S „(duomenys neskelbtini)“ neigia gabenusi prekes, reiškia ūkinės operacijos dokumentuose nurodytomis sąlygomis neįvyko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytos sąskaitos buvo surašytos tik formaliai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – grūdų įsigijimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 7 PVM sąskaitas faktūras, iš viso 36 774,42 Eur (su PVM) sumai, todėl nepagrįstai atskaitė 6 382 Eur pirkimo PVM (t. 14, b. l. 121–152).

91. Pirmosios instancijos teisme specialistė I. D. papildomai paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevyko. Tai paliudijo ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. J.. Iš priešpriešinės informacijos buvo nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pirkimai iš SIA „K. L.“. Pagal registrus buvo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su Latvijos įmone neatsiskaitė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruose matėsi, jog yra mažesni grūdų kiekiai, nei buvo įforminti pardavimuose UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. pirmą pusmetį veiklos nevykdė. Tai buvo nustatyta pagal deklaracijas, kadangi buvo nurodytos nereikšmingos pirkimo sumos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo 75 822 eurų PVM. Tai buvo suma atitinkanti ir didesnė, nei buvo nurodyta PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose dėl pardavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo pardavimo PVM, tačiau nesumokėjo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukė į apskaitą tą sumą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino dvigubai didesne kaina, nei buvo užfiksuotas įsigijimas. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymai vyko grynaisiais pinigais. Specialistės teigimu, pirkimo atvejai, kuriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ grūdus, yra atvaizduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais – sąskaitomis faktūromis, atsiskaitymo dokumentais. Tačiau išvadoje nurodyta, jog sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvyko, nes direktorius R. J. nežinojo apie veiklą, G. P. įdarbintas fiktyviai, nepateikti dokumentai, įmonė 2018 metais neteikė deklaracijų. Prekių pirkėjas turi įsitikinti įmonės patikimumu, turi pasitikrinti informaciją apie pardavėją, turi kreiptis į mokesčių inspekciją, žiūrėti viešą informaciją. Įmonės direktorius turi būti atsakingas ir rūpestingas. Specialistė nurodė, kad ji nustatė, jog su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės operacijos neįvyko. Išvadoje rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiaga, o būtent, vežėjo Z/S „(duomenys neskelbtini)“ savininkės S. B. apklausa. Be jos parodymų rėmėsi, vertindama sandorius, taip pat GPS sistemos duomenimis, kuriuos ši liudytoja pateikė. Pagal šią GPS pateiktą sistemą, tomis dienomis į Lietuvą automobiliai nevyko. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvadą pateikė ji, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kitas specialistas. Ji naudojo duomenis, kurie buvo rasti sandoriuose tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Specialistė be kita ko paaiškino, kad CMR yra tarptautinis transporto važtaraštis. Važtaraštis nėra buhalterinės apskaitos dokumentas, tai yra papildomas dokumentas, kuris parodo įvykusį prekių gabenimą. Konstatuoti, jog netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita, galima, jeigu nėra išsaugomi privalomi buhalterinės apskaitos dokumentai. Važtaraščio neišsaugojimas, anot specialistės, nereiškia, kad buvo netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita (t. 22, b. l. 21–25).

92. Apeliacinės instancijos teisme paskirtos ir atliktos apskaitos ir finansų ekspertizės 2024 m. lapkričio 28 d. ekspertizės akte Nr. 11-2378 (23) nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose už 2017 m. liepos–rugsėjo mėn. yra registruotos pirkimo PVM sąskaitos faktūros iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurias įsigyta 1 442,319 tonų grūdų: 1 152,12 t kviečių, 290,199 t rapsų už 258 915,65 Eur be PVM (54 372,29 Eur PVM suma, 313 287,94 Eur suma su PVM). Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ grūdų, o bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ grūdų nepirko, tai bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai išrašė ir įtraukė į buhalterinę apskaitą pardavimo PVM sąskaitas faktūras bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už 258 915,95 Eur sumą be PVM, kurios buvo įtrauktos ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos duomenimis per 2017 m. birželio–gruodžio mėn., 2018 m. sausio mėn. direktoriaus V. S. vardu iš kasos pagal KIO UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui G. V. buvo išmokėta 313 287,94 Eur suma. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvituose pinigų sumokėjimo paskirtis nurodyta „už grūdus“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 2017 metus įsigijo 5 525,699 t kviečių, iš jų 1 152,12 t kviečių pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitas faktūras už 108 805,98 Eur sumą be PVM (22 849,27 PVM suma, 131 655,25 Eur suma su PVM). UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 2017 m. sausio–rugsėjo mėn. pardavė įvairioms bendrovėms pagal PVM sąskaitas faktūras 5 381,52 t kviečių. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini) 2017 m. sausio–rugsėjo mėn. PVM sąskaitas faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“ 201,24 t kviečių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 123,46 t kviečių, SIA „(duomenys neskelbtini)“ 113,54 t kviečių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 153,86 t kviečių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 276,718 t kviečių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 996,62 t kviečių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 33,428 t kviečių, AS „(duomenys neskelbtini)“ 141,073 t kviečių. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ per 2017 m. sausio–rugsėjo mėn. įsigijo 625,302 t rapsų, iš jų 290,238 t pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitas faktūras už 98 828,57 Eur sumą be PVM (20 754,00 PVM suma, 119 582,57 Eur suma su PVM). UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 2017 m. sausio–rugsėjo mėn. pardavė bendrovėm pagal PVM sąskaitas faktūras 621,86 t rapsų. Pagal PVM sąskaitas faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė bendrovėms: „(duomenys neskelbtini)“ 212,22 t rapsų, „(duomenys neskelbtini)“ 47,98 t rapsų, „(duomenys neskelbtini)“ 129,052 t rapsų, KOOP „(duomenys neskelbtini)“ 232,208 t kviečių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos pirkimų-pardavimų registruose, PVM sąskaitose faktūrose nėra duomenų, kurie paneigtų, jog grūdinių kultūrų kiekiai, įsigyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo perparduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, AS „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo dokumentuose nerasta duomenų, kurie leistų teigti, kad grūdinių kultūrų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių duomenys būtų neteisingai atspindėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose deklaracijose. Jeigu tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvyko ūkinės operacijos, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai registravo apskaitoje pagal PVM sąskaitas faktūras 1 152,12 t kviečių, 290,199 t rapsų iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir nepagrįstai pardavė 2017 m. 201,24 t kviečių ir 212,22 t rapsų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, 2017 m. 123,46 t kviečių UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 78 straipsnio 1 dalies, 79 straipsnio 1 dalies. Dėl šių nustatytų teisės norminių dokumentų nesilaikymo atvejų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Jei už 2017 m. finansinių ataskaitų skiltyje „Praėjęs ataskaitinis laikotarpis“ duomenys parengti pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrus, tai pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) turėtų būti patikslinta: 18 eilutėje: jei pardavimo operacijos bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“ 18 272,08 Eur sumai (pardavimo savikaina 17 531,42 Eur) ir „(duomenys neskelbtini)“ 30 392,08 Eur sumai (pardavimo savikaina 29 488,92 Eur) neįvyko, o į buhalterinę apskaitą įtraukta 48 664,16 Eur pardavimų suma nepagrįstai, tai pardavimų pajamos už 2017 m. būtų 2 301 756,84 Eur; 19 eilutėje: jei pardavimo operacijos neįvyko bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ ir į apskaitą įtraukta pardavimų suma nepagrįstai, tai mokėtinas pelno mokestis už 2017 m. būtų 246,57 Eur mažesnis, t. y. 37 984,27 Eur.

93. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2017 m. liepos mėn. ir rugsėjo mėn. išrašytos PVM sąskaitos faktūros 41 267,62 Eur sumai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ yra įtrauktos į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterines ataskaitas „Pardavimų operacijos“ už liepos ir rugsėjo mėnesius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. sausio 1 d.– 2018 m. kovo 28 d. laikotarpio didžiosios knygos ataskaitos buhalterinėje sąskaitoje Nr. 44300013 „Skolos tiekėjams“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytas įsipareigojimų dydis bendrovei 41 267,62 Eur, t. y. tiek pat, kiek užregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo PVM sąskaitų faktūrų. Jei tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės operacijos neįvyko, tai bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai registravo pardavimų operacijas 41 267,62 Eur bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, o bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai registravo ir apmokėjo 21 735,52 Eur už grūdus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras. Už parduotas grūdines kultūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. S. priėmė pagal pinigų priėmimo kvitus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. L. 34 735,52 Eur sumą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje už liepos ir rugsėjo mėn. registravo grynų pinigų pajamas pagal kasos pajamų orderius 2017 m. liepos 3 d. KPO-117 8 735,52 Eur, 2017 m. liepos 13 d. KPO-127 13 000,00 Eur, 2017 m. rugpjūčio 31 d. KPO-167 13 000,00 Eur sumas. Iš viso bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasoje užregistruota iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 34 735,52 Eur įmokų grynais pinigais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitoje „Klientų apyvartos pagal valiutas ir dokumentus“ nurodyta, kad UAB „ (duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo 11 d. skolos likutis bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sudarė 6 532,10 Eur. Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. liepos mėn. nepardavė grūdų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, o vežėjas Z/S ,, (duomenys neskelbtini)“ nevežė grūdų iš sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), tai bendrovė nepagrįstai įtraukė į apskaitą pardavimo operacijas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 123,46 t kviečių už 18 272,08 Eur sumą be PVM bei deklaravo PVM deklaracijoje už 2017 m. liepos mėn. pardavimo pajamas 18 272,08 Eur sumai bei pardavimo PVM 3 837,13 Eur sumai.

94. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitoje „Pardavimų operacijos“ už 2017 m. liepos mėn. yra įtrauktos PVM sąskaitos faktūros, išrašytos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 30 392,08 Eur sumai be PVM, 6 382,34 Eur PVM sumai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitoje „Pardavimų operacijos“ už 2017 m. rugpjūčio mėn. yra įtrauktos PVM sąskaitos faktūros, išrašytos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 72 789,96 Eur sumai be PVM, 15 285,89 Eur PVM sumai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitoje „Klientų apyvartos pagal valiutas ir dokumentus“ už 2017 m. nurodyta, kad apskaitoje registruota pardavimo PVM sąskaitų faktūrų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 124 850,27 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitas faktūras registravo apskaitoje pirkimų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 124 850,27 Eur. Jeigu tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės operacijos neįvyko, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė pardavimų PVM sąskaitas faktūras, mokėjimus bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už 30 392,08 Eur sumą be PVM, 6 382,34 Eur PVM sumą ir bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai įtraukė į buhalterinę apskaitą šias kviečių pirkimo sąskaitas, mokėjimus už 30 392,08 Eur sumą be PVM, 6 382,34 Eur PVM sumą. Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. liepos mėn. nepardavė grūdų už 30 392 Eur sumą be PVM (6 383 Eur PVM sumą) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, o vežėjas Z/S ,,(duomenys neskelbtini)“ nevežė grūdų iš sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), tai bendrovė nepagrįstai įtraukė į apskaitą pardavimo operacijas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 201,24 t kviečių už 30 392,08 Eur sumą be PVM bei deklaravo PVM deklaracijoje (11 eilutėje) už 2017 m. liepos mėn. pardavimo pajamas 30 392 Eur sumai bei pardavimo PVM (29 eilutėje) 6 382 Eur sumai (t. 27, b. l. 16–73).

95. Kaip matyti iš Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktos ekspertizės išvados, į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktų pajamų ir išlaidų sumų apskaičiavimas, taip pat atitinkamų mokesčių nuo tam tikros rūšies pajamų ir išlaidų sumos buvo grįsti sąlyga: konkrečios sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, jeigu ūkinės operacijos tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bei tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neįvyko. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sąlyginės specialisto ar ekspertizės akto išvados nerodo jų neišsamumo ar nepatikimumo, tačiau jų vertinimas turi ypatumų. Tokių išvadų atveju eksperto (specialisto) atsakymas į pateiktą klausimą yra siejamas su viena ar keliomis sąlygomis, todėl aplinkybės, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, turi būti nustatytos patikimai ir nekelti jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319-511/2017). Jau aptartose specialistų išvadose dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, taip pat UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentų apžiūros protokole dėl aptariamų ūkinių operacijų tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bei tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ fiktyvumo padarytos iš esmės kategoriškos išvados. Specialistės I. D. paaiškinimais pirmosios instancijos teisme nustatyta, jog išvadą, kad sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvyko, ji grindė tuo, jog direktorius R. J. nežinojo apie bendrovės veiklą, G. P. įdarbintas fiktyviai, nepateikti dokumentai, įmonė 2018 metais neteikė deklaracijų, išvadą, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės operacijos neįvyko, ji padarė remdamasi ikiteisminio tyrimo medžiaga, o būtent, vežėjo „(duomenys neskelbtini)“ savininkės S. B. apklausa, taip pat GPS sistemos duomenimis, kuriuos ši liudytoja pateikė. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis specialistų išvadose dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, taip pat UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentų apžiūros protokole užfiksuotais faktiniais duomenimis bei specialistės I. D. paaiškinimais, padarė išvadą, jog V. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė duomenis apie realiai neįvykusias ūkines operacijas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o S. S. padėjo tai padaryti, kadangi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ netinkamai įformino grūdų, kuriuos vėliau pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsigijimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai teikė duomenis VMI bei liko skolinga valstybės biudžetui, o vėliau buvo likviduota, šios bendrovės direktorius buvo tik statytinis, o ją de facto valdė nuteistasis G. V.. Kita grupė priežasčių, kuriomis grindžiamos pirmosios instancijos teismo išvados apie tariamą sandorių fiktyvumą, yra susijusios su krovinių važtaraščių įforminimo trūkumais. Pažymėtina, kad, nesant objektyvių įrodymų, negalima abejotinais įrodymais grįsti kaltinimų dėl neva neteisingų duomenų apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sandorius su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Kaip teisingai apeliaciniuose skunduose nurodo nuteistieji, skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nutylėta visa eilė bylos teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų, kurie patvirtina faktą, jog sandoris, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo grūdinės produkcijos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš tiesų įvyko ir buvo realus.

96. Tiek nuteistieji S. S. ir V. S., tiek nuteistasis G. V. viso proceso metu kategoriškai teigė, kad grūdai buvo nupirkti ir G. V. pats juos fiziškai atveždavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamus sandėlius. Kaip nurodė G. V., dokumentų jis neklastojo, nes grūdus vežė realiai. Vieną dalį grūdų pirko, kita dalis grūdų buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje. Bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. balandžio 1 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė grūdų priėmimo, saugojimo, pakrovimo paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 21, b. l. 32–38). Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai įsigijo grūdus, iš dalies patvirtina liudytojo R. P. parodymai apie tai, jog sandėlyje, kurį nuomojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo realiai vykdoma veikla, jame nuolat buvo dideli kiekiai grūdų, šie grūdai buvo tiek išvežami, tiek atvežami, iš tos informacijos, ką matydavo, jam nekilo mintis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik imituoja prekybą grūdais, nes matydavo atvykstančius vilkikus, kurie veždavo tūkstančius tonų grūdų (t. 21, b. l. 82). Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas M. T. patvirtino, jog jis 2017 m. liepos mėn. pasirašė važtaraščius, kuriais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamus sandėlius buvo atvežti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyti grūdai. Liudytojas nurodė, kad jis pasirašydavo, jog priėmė grūdus iš vežėjo, dokumentus pasirašydavo prie sandėlio. Kas vežė grūdus, nesiaiškino. Visuose dokumentuose (krovinio važtaraščiuose, grūdų priėmimo aktuose), parodytuose jam ikiteisminio tyrimo metu, buvo jo parašai. Jo ranka buvo parašytas vardas ir pavardė. Pasirašytus dokumentus atiduodavo komercijos direktoriui V. P., o grūdai likdavo sandėlyje. Sandėlis buvo (duomenys neskelbtini) rajone, sandėlių savininkas – R. P.. Mašinos išpildavo grūdus ant žemės, o tada traktoriumi sustumdavo į sandėlį. Anot liudytojo M. T., vairuotojų jis netikrino, kai kurie vairuotojai kalbėjo rusų kalba (t. 21, b. l. 55). Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas V. P. atpažino teismo salėje buvusį G. V. ir nurodė, kad tai asmuo, kuris sunkvežimiu atveždavo grūdus. Liudytojas V. P. be kita ko parodė, jog nuo 2017 metų dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi. Jis supirkinėjo grūdus, sudarinėjo sutartis, bendraudavo su ūkininkais, su pardavėjais, reguliuodavo transportą. Įmonė nuomojo sandėlį iš R. P. (duomenys neskelbtini) rajone. Grūdai buvo sandėliuojami ir kitose vietose. V. P. teigimu, kai priimdavo vežėjo grūdus, važtaraštyje nurodyti duomenys nebuvo svarbūs, mašinų numerius sutikrinti nebuvo laiko, nespėdavo. Mašinos buvo nuomojamos, vairuotojas jau būdavo užpildęs CMR, jis tik pasirašydavo CMR. Svarbu buvo, kad atitiktų grūdų svoris. Bendradarbiaujant su Latvijos įmonėmis dažniau vežėjus samdydavo latviai (t. 21, b. l. 56). Kaip liudytoja pirmosios instancijos teisme apklausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi liudytoja L. S. parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė prekybą grūdais, dokumentus jai pateikdavo ir G. V., ir R. J.. Šios įmonės klientai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Latvijos įmonė, kitos smulkesnės įmonės, kurių neprisimena. Operacijos su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal dokumentus neišsiskyrė, lyginant su kitais, sąskaitos tikrai buvo. Liudytoja paaiškino, kad pagal buhalterinės apskaitos įstatymą, sąskaita faktūra yra pakankamas dokumentas sandoriui atspindėti. Važtaraštis reikalingas transportavimo įrodymui. Į apskaitos registrus važtaraštis netraukiamas. Važtaraštis yra lydintysis operacijos dokumentas. Daugelis įmonių nepateikia nei sutarčių, nei važtaraščių, kadangi pagal įstatymą pakanka sąskaitų. Liudytojos L. S. teigimu, tvarkant apskaitą jai nekilo abejonių, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų fiktyvi įmonė (t. 21, b. l. 81). Kaip liudytoja apklausta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi R. Ž. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad su įmonėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio atsiskaitymo dokumentai buvo. Su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai taip pat buvo. Į įmonę atvažiuodavo Latvijos piliečiai. Tų žmonių vardų nežino. Vardas A. girdėtas, nes ir iki šiol bendradarbiauja. Sandėliai (duomenys neskelbtini) yra. Sandėliai nuomojami iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, moka 484 Eur nuomos mokestį kiekvieną mėnesį (t. 21, b. l. 48–51). Kaip matyti iš liudytojo A. N. parodymų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausė jam, bendrovės pirko ir pardavė grūdus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam žinoma. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vykdomas grūdų pirkimas-pardavimas. Sandoriai vyko nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. pagal 14 sąskaitų faktūrų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė kviečius ir rapsą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 124 850 Eur. Pasikraudavo grūdus dažniausiai šalia (duomenys neskelbtini) esančiuose sandėliuose. Tais atvejais, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, transportą užsakydavo pirkėjas. Jis rūpindavosi transportu, nes jam buvo svarbu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežinotų, kur jis grūdus realizuoja. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo savo transporto. Tais atvejais, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdydavo transportą, važtaraščius ir CMR išrašydavo transporto įmonės. S. S. ir V. S. žino. Fiktyvių dokumentų forminti neprašė nei V. S., nei S. S. (t. 22, b. l. 77–78).

97. Kita grupė argumentų, kuriais yra grindžiamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl tariamo pirkimo-pardavimo sandorio tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ fiktyvumo, yra susijusi su krovinių važtaraščių trūkumais. Bylos duomenimis nustatyta, to iš esmės neginčija ir apeliantai, jog krovinių važtaraščiuose, kuriais buvo įforminti grūdinės produkcijos transportavimai iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sandėlius, taip pat iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bendrovėms ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“, buvo nurodyti netikslūs duomenys. Tyrimui pateiktuose krovinio važtaraščiuose, kuriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindė įsigytų grūdinių kultūrų transportavimą, nurodytas automobilis Scania, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) tačiau tokie automobiliai neregistruoti VĮ „Regitra“ duomenų bazėje. Trijuose 2017 m. rugsėjo 1 d. krovinio važtaraščiuose nurodytas krovinį gabenęs automobilis Volvo (duomenys neskelbtini) Pagal VĮ ,,Regitra“ duomenų bazę, šis automobilis registruotas D. Č. vardu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius (CMR), kuriuose pateikta informacija: 2017 m. liepos mėn. išrašytuose 7 CMR (39 priedas) nurodyta grūdų pakrovimo vieta (duomenys neskelbtini), iškrovimo vieta (duomenys neskelbtini). CMR-uose nurodyti grūdų kiekiai sutapo su PVM sąskaitose faktūrose nurodytais kiekiais, išskyrus nežymus skirtumas 2017 m. liepos 4 d. CMR-e GAS 02/072017. Šiame CMR nurodytas kiekis 24 860 kg, o sąskaitoje – 25 860 kg. Pagal CMR grūdų gabenimo paslaugą atliko Latvijos įmonė Z/S „(duomenys neskelbtini)“, vairuotojo pavardė nenurodyta, automobilis SCANIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekabos Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. rugpjūčio mėn. išrašytuose 6 CMR (40 priedas) nurodyta grūdų pakrovimo vieta (duomenys neskelbtini), iškrovimo vieta (duomenys neskelbtini). CMR-uose nurodyti grūdų kiekiai sutapo su PVM sąskaitose faktūrose nurodytais kiekiais. Pagal CMR grūdų gabenimo paslaugą atliko Latvijos įmonė Z/S „(duomenys neskelbtini)“, vairuotojas S. A., automobilis SCANIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekabos Nr. (duomenys neskelbtini). Latvijos Respublikos Generalinės prokuratūros pateiktame 2018 m. gruodžio 7 d. liudytojų apklausos protokole (apklausos protokolas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-6-00029-17) užfiksuota, kad S. B., Z/S „(duomenys neskelbtini)“ savininkė ir vadovė parodė, jog pateiktuose 2017 m. liepos mėn. CMR nurodytų transporto paslaugų Z/S „(duomenys neskelbtini)“ neteikė, išskyrus vieną pervežimą, nurodytą CMR 2017 m., rugpjūčio 9 d. Nr. JAV 01/08-2017 (bet šis CMR su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoriais nesusijęs). Tyrimo metu buvo pateikti CMR važtaraščiai: 2017 m. liepos 3 d. Nr. AS 01/07-2017 ir Nr. AS 02/07-2017, 2017 m. liepos 5 d. Nr. AS 03/07-2017, 2017 m. liepos 7 d. Nr. AS 04/07-2017, 2017 m. liepos 10 d. Nr. AS 05/07-2017, kuriuose fiksuoti kviečių pervežimai ir kuriuose nurodytas krovinio siuntėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, krovinio vežėjas Z/S ,, (duomenys neskelbtini)“, transporto priemonė – Scania (duomenys neskelbtini) ir priekaba (duomenys neskelbtini), vairuotojas nežinomas, kviečių pervežimai fiksuoti iš Lietuvos į Latviją. Pagal Latvijos Respublikos Generalinės prokuratūros pateiktą informaciją nustatyta, kad transporto priemonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininku laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. buvo registruotas Z/S ,, (duomenys neskelbtini)“. S. B., Z/S ,, (duomenys neskelbtini)“ savininkė ir vadovė, nurodė, jog pagal CMR, kur siuntėjas nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o gavėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, Z/S ,, (duomenys neskelbtini)“ transporto paslaugų nevykdė ir todėl buhalterijoje nėra dokumentų, susijusių su šia Lietuvos įmone.

98. Iš byloje esančių pirkimo-pardavimo sutarčių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (grūdų pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 2017.03.09, grūdų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2017.06.01, grūdų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2017.07.03), matyti, jog pagal minėtas sutartis už grūdų gabenimą atsakingas buvo pardavėjas t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. N. parodymais nustatyta, jog tais atvejais, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, transportą užsakydavo pirkėjas, jis rūpindavosi transportu, nes jam buvo svarbu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežinotų, kur jis grūdus realizuoja, tais atvejais, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdydavo transportą, važtaraščius ir CMR išrašydavo transporto įmonės. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, galima daryti išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei sandoriuose su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nei sandoriuose su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atsakinga už įsigytos produkcijos transportavimą, o, nebūdama transporto įmone, nebuvo atsakinga nei už važtaraščių parengimą ir jų tinkamą užpildymą, nei už jų išsaugojimą. Kita vertus, pažymėtina, kad, kaip nurodė specialistė I. D., važtaraštis nėra buhalterinės apskaitos dokumentas, tai yra papildomas dokumentas, kuris parodo įvykusį prekių gabenimą. Pasak specialistės, jeigu viena bendrovė kitai bendrovei parduoda grūdus, PVM sąskaita faktūra ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai yra pakankami dokumentai tokiam sandoriui įforminti, o važtaraščio neišsaugojimas nereiškia, jog buvo netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita. Tokiu būdu, nustačius, kad už UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytos produkcijos transportavimą buvo atsakinga UAB „(duomenys neskelbtini)“, o visi krovinių važtaraščiai buvo pasirašyti perduodant ir priimant krovinius, net ir nustačius vežimo dokumentų trūkumus, tai neleidžia daryti išvados, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ kokiu nors būdu yra atsakinga už šiuos trūkumus, nei juolab kad produkcija nebuvo realiai įgyta, o PVM sąskaitose faktūrose nurodyta informacija neatitinka tikrovės. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (redakcija, aktuali byloje nagrinėjamu laikotarpiu) 2 straipsnio 30 dalyje nustatyta, kad PVM sąskaita faktūra yra šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Vien PVM sąskaitos faktūros išrašymo faktas, nesant duomenų apie jos netikrumą, savaime yra prekių tiekimo arba paslaugų teikimo pakankamas įrodymas. Šiuo atveju inkriminuojami nusikaltimai finansų sistemai objektyviai galėtų pasireikšti tik apgaulingai tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje panaudojus suklastotas PVM sąskaitas faktūras apie neva pirktas prekes ar paslaugas, siekiant išvengti mokesčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-813/2025). Todėl tai, kad nagrinėjamu atveju grūdinės produkcijos tiekimas iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ bei iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bendrovėms ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“ yra grindžiamas netiksliai užpildytais krovinių gabenimo važtaraščiais, savaime nepaneigia grūdinės produkcijos tiekimo tikrumo. Nuteistojo G. V. veiksmai valdant likviduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nėra galimybės tiksliai nustatyti, iš kur ir už kokią kainą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo grūdines kultūras, kurių realiai pagal pateiktus apskaitos dokumentus neturėjo sandėlyje, kodėl nurodyti neteisingi vežėjo duomenys, kodėl neatsiskaityta su SIA „K. L.“ bei nėra prekių gabenimo dokumentų iš SIA „K. L.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ de jure vadovauja R. J., kuris nieko apie sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežino, pasirašo dokumentus G. V. nurodymu) taip pat neturi jokio teisinio ryšio su V. S., S. S. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuotais veiksmais ir nei šios aplinkybės savaime, nei visuma byloje esančių įrodymų nepaneigia sandorių, kuriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo produkcijos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, realumo. Šioje baudžiamojoje byloje nei V. S., nei S. S. nebuvo pareikštas kaltinimas inkriminuotus veiksmus padarius veikiant bendrai su G. V., kuris, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, nors de jure nebuvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas, vis tik vykdė vadovo funkcijas, ir kurio vadovaujama bendrovė neįvykdė PVM prievolės, byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios rodytų išankstinį G. V., S. S. bei S. S. susitarimą įforminti fiktyvų sandorį ir jį apgaulingai apskaityti abiejų bendrovių buhalterinėse apskaitose. Byloje surinktais ir aptartais faktiniais duomenimis nebuvo nustatyta, kad grūdinės produkcijos gabenimai iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudojamus sandėlius, kaip ir iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bendrovėms ,,(duomenys neskelbtini)“ bei ,,(duomenys neskelbtini)“ realiai neįvyko, kaip nustatė byloje šių bendrovių finansinius tyrimus atlikę specialistai, grūdinės produkcijos pirkimo ir pardavimo sandoriai buvo įforminti PVM sąskaitomis faktūromis, pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus už juos buvo atsiskaityta ir atvaizduota visų bendrovių buhalterinėse apskaitose. Byloje esantys įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina ūkinių operacijų, įvykusių tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, taip pat tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ fiktyvumo, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog S. S. surašytose ir V. S. pasirašytose kaltinime nurodytose PVM sąskaitose faktūrose dėl grūdinių kultūrų pardavimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bei PVM sąskaitose faktūrose ir kasos išlaidų orderiuose dėl grūdinių kultūrų pirkimo iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo įrašyti netikri duomenys.

99. Jau pirmiau nurodyta, jog baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia, esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veikas kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Be to, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamas veikas ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-317-719/2018, Nr. 2K-43-458/2021, Nr. 2K-227-976/2021, Nr. 2K-106-628/2022 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų faktinių duomenų visetą, daro išvadą, jog bylos duomenimis nebuvo neginčytinai nustatyta, jog S. S. surašytose ir V. S. pasirašytose kaltinime nurodytose PVM sąskaitose faktūrose dėl grūdinių kultūrų pardavimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bei PVM sąskaitose faktūrose ir kasos išlaidų orderiuose dėl grūdinių kultūrų pirkimo iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo įrašyti netikri duomenys, kad PVM sąskaitos faktūros nebuvo apmokėtos, sandoriai tarp minėtų bendrovių nebuvo realūs. Todėl V. S. ir juridiniam asmeniui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už į bendrovės apskaitą tariamų grūdinės produkcijos pirkimų ir pardavimų įtraukimą ir tokiu būdu tikrovės neatitinkančių duomenų užfiksavimą apskaitoje negali kilti.

100. Kaip jau buvo minėta, šioje byloje surinktų ir aptartų faktinių duomenų viseto analizė leidžia daryti išvadą, to iš esmės neneigia ir pats nuteistasis V. S., kad jis tinkamai neįgyvendino savo, kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, pareigos – saugoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus įstatymų nustatytą laiką, neišsaugojo visų dokumentų, susijusių su paskolų bendrovei suteikimu, dėl šių nustatytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų dydžio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Nuteistojo V. S. veikoje nustatyti visi būtinieji – tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

101. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įrodytomis pripažįsta šias nusikalstamos veikos aplinkybes: V. S., dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, per UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo „(duomenys neskelbtini)“ vienintele akcininke, valdydamas šią bendrovę kaip vienintelis akcininkas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, būdamas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tinkamą dokumentų pateikimą buhalterei, dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, priimdamas sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuodamas juridinio asmens veiklą, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. neišsaugojo ir tyrimui nepateikė kasos pajamų ir išlaidų orderių, paskolos sutarčių, nes pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentus 2017 m. sausio 1 d.–2018 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu V. S., kaip direktoriaus, paskolų įnešimas į kasą buvo įformintas kasos pajamų orderiais 854 009,67 Eur sumai, dalį kasos pajamų orderių pateikė įtraukti į kasos knygas, tačiau 213 500 Eur sumai kasos pajamų ir išlaidų orderių neišsaugojo ir jų tyrimui nepateikė, nes 2017 m. paskolų grąžinimą direktoriui V. S. įformino kasos išlaidų orderiu 1 780 Eur sumai, o laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. paskolų grąžinimą įformino kasos išlaidų orderiais 317 150 Eur sumai bei neišsaugojo ir tyrimui nepateikė 2017 m. sausio 1 d.–2018 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpio kasos išlaidų orderių dėl 157 500 Eur paskolų grąžinimo, taip aplaidžiai tvarkė teisės aktais reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalis, pagal kurias apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; taip pat pažeidė 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (nauja redakcija 2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2084) 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius, 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės, 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija“. Dėl nustatytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.

102. Šioje baudžiamojoje byloje V. S. inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, kaltinamojo akto surašymo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojo BK 223 straipsnio 1 dalies 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija. Vykstant bylos apeliaciniam procesui, 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), pagal kurią pasikeitė minėtos nusikalstamos veikos teisinis vertinimas. Palyginus BK 223 straipsnio 1 dalies redakcijas, matyti, jog minėto straipsnio 1 dalies pakeitimai ir nauja redakcija jokia apimtimi nelengvina nuteistojo V. S. teisinės padėties, kadangi straipsnio dispozicijoje papildomai atsirado naujas požymis – alternatyvūs padariniai – didelė turtinė žala, o bausmių, skiriamų už šio nusikaltimo padarymą nei rūšis, nei dydis nepakito. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija vadovaujasi BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendrąja taisykle, pagal kurią veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Todėl nuteistojo V. S. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 223 straipsnio 1 dalies redakciją (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

103. Šiame nuosprendyje jau buvo aptarta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, proceso dalyviai teismo posėdyje buvo įspėti apie tai, jog teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos duomenimis bei apeliacinių skundų argumentais, gali svarstyti ir apie nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnyje, sudėties požymių buvimą šioje baudžiamojoje byloje kaltais pripažintų asmenų veikose bei nuteistiesiems ir jų gynėjams buvo suteikta galimybė pasirengti gynybai. Tokiu būdu, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu V. S. nusikalstamą veiką iš BK 222 straipsnio 1 dalies perkvalifikavus į BK 223 straipsnio 1 dalį, apie tai apeliacinės instancijos teismo posėdyje iš anksto pranešus nuteistojo gynėjui ir suteikus galimybę pasirengti gynybai, nepažeidžiama V. S. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, nebuvo apribota V. S. galimybė procesinėmis priemonėmis gintis nuo pareikšto kaltinimo ar kitaip suvaržyta jo teisė į gynybą, tuo pačiu nebuvo pažeistas ir konstitucinis teisinės valstybės principas.

104. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. S., kaip padėjėjas, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu už tai, kad paruošdavo fiktyvių apskaitos dokumentų PVM sąskaitų bei kasos išlaidų orderių formas ir jas pateikdavo direktoriui V. S. pasirašyti bei vėliau juos panaudojo, atliko kitus kaltinime nurodytus veiksmus. Iš tokios pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos formuluotės sunku suprasti, kokius būtent fiktyvius apskaitos dokumentus S. S. paruošė ir pateikė pasirašyti V. S.. Bylos duomenimis nustatyta, kad kasos pajamų ir išlaidų orderius, susijusius su V. S. paskolų suteikimu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, paruošdavo buhalterė R. Ž., S. S. sąsajos su šiais dokumentais bylos duomenimis nenustatytos. Bylos duomenimis nebuvo nustatyta, jog S. S. surašytose ir V. S. pasirašytose kaltinime nurodytose PVM sąskaitose faktūrose dėl grūdinių kultūrų pardavimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bei PVM sąskaitose faktūrose ir kasos išlaidų orderiuose dėl grūdinių kultūrų pirkimo iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo įrašyti netikri duomenys. Kaip jau buvo minėta, kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Be to, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamas veikas ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96). Byloje nesurinkus neginčytinų įrodymų, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, S. S. negali būti šioje dalyje pripažintas padėjėju baudžiamojo įstatymo prasme. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, S. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 2 dalyje

105. Mokestis savo teisine prigimtimi yra piniginė prievolė valstybei, t. y. mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20, 25 punktai). Nors mokestinė prievolė bendriausia prasme gali būti traktuojama kaip turtinės prievolės rūšis, tačiau teisės sistemoje joms suteikiamas skirtingas teisinis statusas ir teisinis režimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-44-489/2024 ir kt.).

106. Sprendžiant, ar mokestiniai pažeidimai užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir kaip juos kvalifikuoti, pirmiausia vertintina šių pažeidimų atitiktis būtent nusikalstamų veiksmų finansų sistemai (BK XXXII skyrius) požymiams. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas valstybės įgaliotai institucijai siekiant nuslėpti mokesčius (BK 220 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į finansų sistemą. Nusikalstamos veikos finansų sistemai (BK XXXII skyrius) pirmiausia identifikuojamos pagal jų priešingumą pinigų ir vertybinių popierių apyvartos saugumui, taip pat valstybės fondų (biudžetų) formavimo bei naudojimo tvarkai. Teisingas mokesčių, taip pat ir pridėtinės vertės mokesčio, apskaičiavimas ir mokėjimas – būtina valstybės biudžeto surinkimo sąlyga, taigi tokio pobūdžio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini priešingais būtent finansų sistemai. Paprastai neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas mokesčių administratoriui yra kvalifikuojamas pagal BK 220 straipsnį, taip pat, priklausomai nuo bylos aplinkybių, ir kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal BK 222 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-185-942/2016, Nr. 2K-7-648/2019, Nr. 2K-49-1073/2021).

107. BK 220 straipsnio 1 dalyje (2015 m, birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 (nuo 2017 m. sausio 1 d. – remiantis 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2277) aktuali byloje nagrinėjamu laikotarpiu) nustatyta atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Pagal BK 220 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintą veiką, kai mokesčių suma viršija 750 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

108. BK 220 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 220 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, šios tyčios turinį sudaro tai, jog mokesčių mokėtojas suvokia, kad pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-273-693/2017, Nr. 2K-158-689/2020). Būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas, t. y. baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnį kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-236-648/2020, Nr. 2K-70-719/2021, Nr. 2K-136-489/2023, Nr. 2K-51-813/2025 ir kt.). Pagal BK 220 straipsnį baudžiamosios atsakomybės subjektai gali būti tiek juridinio asmens vadovai, kurie yra atsakingi už tinkamą finansinės apskaitos organizavimą, teisingos finansinės atskaitomybės pateikimą, tiek už finansinę apskaitą atsakingi darbuotojai, tiesiogiai tvarkantys įmonės buhalterinę apskaitą ir atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149-719/2022). Būtina pažymėti, kad įmonės vadovas atsako už buhalterio ar kito apskaitą vedančio darbuotojo surašytos deklaracijos pateikimą, jeigu žino, kad joje nurodyti duomenys yra neteisingi, bet vis tiek tokį dokumentą pasirašo ir pateikia. Vadovas atsako ir tada, jei pats asmeniškai nepasirašo ir nesiunčia dokumentų, bet pateikia minėtiems darbuotojams melagingus duomenis, t. y. veikia per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-511/2019, Nr. 2K-202-303/2020).

109. Šioje baudžiamojoje byloje pagal BK 220 straipsnio 2 dalį nuteisti V. S. ir juridinis asmuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. S., siekdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengti daugiau negu 750 MGL mokėtinų mokesčių valstybei – 56 074 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 38 838 Eur pelno mokesčio sumokėjimo, žinomai neteisingus duomenis apie deklaruotas bendrovės pajamas ir apskaičiuotą pelną pateikė buhalterei R. Ž., nežinančiai apie daromas nusikalstamas veikas, kuri, įrašius juos į PVM ir pelno mokesčio deklaracijas, pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, tokia išvada siejama su neva fiktyvių produkcijos įsigijimo iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir pardavimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sandorių įforminimu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų faktinių duomenų visetą, padarė išvadą, jog bylos duomenimis nebuvo neginčytinai nustatyta, jog S. S. surašytose ir V. S. pasirašytose kaltinime nurodytose PVM sąskaitose faktūrose dėl grūdinių kultūrų pardavimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bei PVM sąskaitose faktūrose ir kasos išlaidų orderiuose dėl grūdinių kultūrų pirkimo iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo įrašyti netikri duomenys, kad PVM sąskaitos faktūros nebuvo apmokėtos, sandoriai tarp minėtų bendrovių nebuvo realūs. Šiame kontekste pažymėtina, jog melagingų duomenų pateikimas mokesčių inspekcijai paprastai susijęs su apgaulinga buhalterine apskaita: apskaitos dokumente (paprastai PVM sąskaitoje faktūroje) fiksuojama melaginga informacija apie sandorį, išrašoma PVM sąskaita faktūra dėl sandorio, kurio iš viso nebuvo, sumažinama arba padidinama realiai įvykusio sandorio kaina ir sumokėto PVM suma. Užregistravus šį suklastotą dokumentą įmonės apskaitoje, vėliau jo pagrindu daromi atitinkami įrašai PVM deklaracijoje, kuri dėl to taip pat tampa suklastota. Apgaulė išvengiant PVM mokesčio reiškiasi suklastotų dokumentų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-7-398/2013, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-156-788/2016, Nr. 2K-258-222/2018 ir kt.).

110. Šioje baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių ir leidžiančių daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymą ir į bendrovės apskaitą įtraukus realiai neįvykusias grūdinės produkcijos įsigijimo iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkines operacijas, kaip ir grūdinės produkcijos pardavimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkines operacijas, jog šios realiai neįvykusios ūkinės operacijos buvo nepagrįstai apskaitytos bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Byloje nesurinkus neginčytinų faktinių duomenų, patvirtinančių, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ VMI pateiktose deklaracijose buvo pateikti neteisingi duomenys, juo labiau, kad tokie duomenys buvo pateikti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. S. iniciatyva ir turint tikslą neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikti siekiant išvengti mokesčių, teisėjų kolegijos vertinimu, V. S. pagal BK 220 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas nepagrįstai. Kaip jau buvo minėta, kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Be to, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamas veikas ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, V. S. pagal BK 220 straipsnio 2 dalį išteisinamas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės

111. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) pripažintas kaltu bei nuteistas ir juridinis asmuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.

112. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime „Dėl kai kurių Baudžiamojo kodekso nuostatų, reglamentuojančių juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę“ pažymėjo, jog juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika yra ta, kad jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis. Juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų – vadovo, įgalioto atstovo ir pan., per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veiklos apskritai būtų neįmanoma. Tai lemia ir juridinio asmens kaltės specifiką – ji siejama su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte, tačiau juridinio asmens kaltumas turi būti įrodytas BPK nustatyta tvarka, t. y. turi būti pagrįstas išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu.

113. BK 20 straipsnyje nurodytos sąlygos, kurioms esant fizinio asmens padaryta nusikalstama veika gali būti vertinama kaip juridinio asmens nusikalstama veika. Pagal šio straipsnio 1 dalį juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje nurodyta juridinio asmens atsakomybė, o 2 dalyje reglamentuoti subjekto, kuriam padarius nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn galima traukti ir juridinį asmenį, specifiniai požymiai – tai fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba kontroliuoti jo veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-28-303/2017, Nr. 2K-225-303/2019).

114. Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu. Teisiškai reikšmingą ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens padeda atskleisti juridinio asmens veiklą reglamentuojantys norminiai aktai, organizacinė struktūra, veiklos formavimas, įgyvendinimas ir pan. Svarbu tai, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) užtikrino veiksmingą fizinio asmens veiklos kontrolę, ar toleravo atitinkamą veiklą ir kita. Nustatant ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens, reikia įvertinti, ar fizinio asmens padaryta nusikalstama veika ir jos sukeliamais padariniais buvo suinteresuotas juridinio asmens savininkas (akcininkai). Tai, kad juridinio asmens savininkas (akcininkai) nežinojo, neskatino arba nesudarė sąlygų fizinio asmens neteisėtiems veiksmams, yra viena iš aplinkybių, pagal kurias sprendžiama apie juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę. Taigi, juridinio asmens savininkas ar pagrindiniai juridinio asmens akcininkai, kurie turi sprendžiamojo balso teisę, fizinio asmens (kurio įgaliojimai nustatyti BK 20 straipsnio 2 dalyje) nusikalstamus veiksmus turi suvokti ir skatinti arba suvokti ir juos toleruoti. Sprendžiant juridinio asmens kaltumo ir baudžiamosios atsakomybės klausimą, toks abipusis ryšys tarp kaltininko – fizinio asmens – ir trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens turi būti nustatytas. Tokio ryšio nebuvimas gali reikšti, jog fizinis asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, veikė savarankiškai ir savavališkai, o tokiu atveju juridinio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn reikštų objektyvų pakaltinimą, t. y. juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę, nesant jo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012).

115. Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčo dėl to, kad V. S. atitinka BK 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas, apibūdinančias subjektą, kurio veiksmai gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę juridiniams asmeniui – jo vadovaujamai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Tačiau byloje nebuvo surinkta neginčytinų faktinių duomenų, jog V. S. tyčia, sąmoningai apgaulingai tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. S. tinkamai neįgyvendino savo, kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, pareigos – saugoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus įstatymų nustatytą laiką, neišsaugojo visų dokumentų, susijusių su paskolų bendrovei suteikimu, dėl šių nustatytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų dydžio. Tai, jog tokius aplaidžius veiksmus V. S., kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius, atliko šio juridinio asmens naudai arba interesais, bylos duomenimis nenustatyta. Dėl tokių V. S., kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimo trūkumų UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo jokios neteisėtos naudos, jokie šios bendrovės interesai nebuvo bandomi užtikrinti. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina išvada, jog byloje nenustatytos būtinos juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės egzistavimo sąlygos, todėl juridinis asmuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) išteisinamas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl civilinių ieškinių

116. Civilinio ieškinio baudžiamajame procese pareiškimo ir nagrinėjimo tvarką reglamentuoja BPK 109–118 straipsniai. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Jį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Priimtame sprendime dėl pareikšto civilinio ieškinio teismas, remdamasis įrodymais, privalo pateikti motyvuotas išvadas dėl jo pagrįstumo ir dydžio (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

117. Galimybė vienu metu nagrinėti baudžiamąją bylą ir civilinį ieškinį atsiranda dėl juridinio fakto – nusikaltimo, kuris tampa pagrindu taikyti baudžiamąją ir civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019). Taigi žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas įrodinėjamas konkrečioje byloje. Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarinys. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, reiškiantis, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-511/2017, Nr. 2K-68-489/2020). Kitaip tariant, baudžiamajame procese gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos (pasireiškusios veikimu ar neveikimu), kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-80-1073/2019, Nr. 2K-105-495/2021). Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, jog būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-495/2021).

118. Baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra nusikalstamos veikos padarymas, o ieškinio dalykas – reikalaujamos atlyginti turtinės ar (ir) neturtinės žalos dydis. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas, priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą; priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieškinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką), arba jį palikti nenagrinėtą (jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos).

119. Šioje baudžiamojoje byloje Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė 96 634 Eur civilinį ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. S., taip pat Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė 94 912 Eur civilinį ieškinį juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šio juridinio asmens vadovui V. S..

120. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs tiek S. S. kaltu dėl apgaulingos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, tiek V. S. ir juridinį asmenį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kaltais dėl apgaulingos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo bei konstatavęs, jog valstybė patyrė žalą dėl neteisėtų S. S. ir V. S. veikų nesumokėtų mokesčių forma, byloje pareikštus civilinius ieškinius tenkino pilnai ir iš S. S. priteisė 96 634 Eur valstybei, o iš V. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė 94 912 Eur valstybei.

121. Kaip jau minėta, teismo sprendimą patenkinti civilinį ieškinį nulemia tai, kad remiantis byloje esančiais įrodymais, nustatoma, jog ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo (nuteistojo) veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo (nuteistojo) veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad nei S. S., nei V. S. ir jo vadovaujamai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pareikšti kaltinimai apgaulingai tvarkius atitinkamai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterines apskaitas nepasitvirtino. Byloje nebuvo surinkta neginčytinų įrodymų, jog S. S. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus paslėpė tyčia, siekdamas, kad nebūtų nustatyta bendrovės veikla ir mokėtini mokesčiai. Taip pat bylos duomenimis nebuvo nustatyta ir pagrįsta, kad S. S. surašytose ir V. S. pasirašytose kaltinime nurodytose PVM sąskaitose faktūrose dėl grūdinių kultūrų pardavimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bei PVM sąskaitose faktūrose ir kasos išlaidų orderiuose dėl grūdinių kultūrų pirkimo iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo įrašyti netikri duomenys, kad šie dokumentai su tikrovės neatitinkančiais duomenimis buvo pateikti bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei siekiant neteisėtos PVM atskaitos ir pelno mokesčio sumažinimo. Bylos duomenimis nustatyta, jog tiek S. S., kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tiek V. S., kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tinkamai neįgyvendino savo, kaip bendrovių direktorių pareigos – saugoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus įstatymų nustatytą laiką ir neišsaugojo visų apskaitos dokumentų. Dėl šių nustatytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti tiek UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tiek ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų atitinkamais laikotarpiais. Tinkamas pareigos, įstatymų nustatytos bendrovės vadovui – nustatyti dokumentų saugojimo tvarką ir saugoti bendrovės dokumentus nustatytą laiką, neatlikimas nuteistųjų S. S. ir V. S. buvo padarytas neatsargiai. Byloje nebuvo surinkta faktinių duomenų, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai bendrovių direktorių S. S. ir V. S. buvo neišsaugoti tyčia, siekiant išvengti į valstybės biudžetą mokėtinų mokesčių. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad civiliniuose ieškiniuose nurodytą žalą valstybė patyrė būtent dėl neteisėtų sąmoningų nuteistųjų S. S. ir V. S. veiksmų. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu juridinis asmuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl jai pareikštų kaltinimų, tarp jų ir dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, išteisinimas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nei nuteistojo S. S., nei nuteistojo V. S. veikose nenustatyta nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje sudėties požymių. Todėl, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas 96 634 Eur civilinis ieškinys UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. S. ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas 94 912 Eur civilinis ieškinys juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šio juridinio asmens vadovui V. S. paliekami nenagrinėti.

Dėl bausmių

122. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistųjų G. S., S. S., V. S. padarytas nusikalstamas veikas iš BK 222 straipsnio 1 dalies perkvalifikavus į BK 223 straipsnio 1 dalį, turi būti išspręstas bausmių paskyrimo nuteistiesiems klausimas.

123. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Svarbu, jog teismo parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

124. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojusi BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija įtvirtino bausmės skaičiavimo nuo jos vidurkio taisyklę. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. nuo 2025 m vasario 1 d. įsigaliojo ir BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII 1968 redakcija).

125. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, jog skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

126. Visi trys nuteistieji G. S., S. S., V. S. padarė neatsargų nusikaltimą, byloje nenustatyta nė vieno iš nuteistųjų nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

127. Iš bylos duomenų matyti, kad G. S. teisiama antrą kartą už analogišką nusikalstamą veiką finansų sistemai, bausta administracine tvarka (t. 19, b. l. 5–9), duomenų, jog būtų registruota psichikos sveikatos centre, byloje nėra, jai nustatytas 50 % darbingumo lygis, nedirbanti. S. S. teisiamas trečią kartą už analogiškas nusikalstamas veikas finansų sistemai, baustas administracine tvarka (t. 18, b. l. 111–124), duomenų, kad būtų registruotas psichikos sveikatos centre, byloje nėra, dirbantis. V. S. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, duomenų, jog būtų registruotas psichikos sveikatos centre, byloje nėra, dirbantis, nevedęs, turintis klausos negalią. Įvertinus nuteistųjų G. S., S. S., V. S. asmenybes charakterizuojančius duomenis, taip pat atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, visiems trims nuteistiesiems parenkama viena iš alternatyvių BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų bausmės rūšių – bauda, V. S., kuris teisiamas pirmą kartą, bausmės dydį nustatant artimą bausmės minimumui, S. S. ir G. S., kurie už analogiškas nusikalstamas veikas teisiami jau ne pirmą kartą, atitinkamai nustatant didesnius baudų dydžius, tačiau artimus baudos, skiriamos už neatsargius nusikaltimus, minimaliai ribai.

128. G. S. ir S. S. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžiu, pripažinti kaltais: G. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo XI-1871 redakcija) ir jai paskirta subendrinta bausmė – 130 MGL (4 895,80 Eur) dydžio bauda, S. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta bausmė – 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes G. S. ir S. S. skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje aptarė bausmių, paskirtų nuteistiesiems skundžiamu nuosprendžiu, bendrinimo su Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžiu, paskirtomis bausmėmis, klausimą, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje subendrino bausmes tik G. S., tuo tarpu S. S. bausmių, paskirtų skundžiamu nuosprendžiu su bausmėmis, paskirtomis ankstesniu nuosprendžiu, nesubendrino. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam draudimo priimti blogesnį sprendimą (non reformatio in peius) principui, šiuo atveju nagrinėjant nuteistojo S. S. skundą, jo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde, todėl pirmosios instancijos teismo padarytas pažeidimas, nesubendrinant S. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės su Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžiu, paskirta galutine bausme, netaisytinas. Tuo tarpu nuteistajai G. S., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžiu, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo XI-1871 redakcija) paskirta 130 MGL (4 895,80 Eur) dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant, bei į galutinę subendrintą bausmę įskaitant atliktos bausmės dalį (teismo turimais duomenimis, iš išieškotinos sumos 4 895,80 Eur išieškomos sumos dalis 2025 m. birželio 30 d. duomenimis yra 1 660,29 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalį dėl V. S. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 220 straipsnio 2 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo V. S. pagal BK 220 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalį dėl S. S. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo S. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalį dėl juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), 220 straipsnio 2 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), 220 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį pakeisti.

G. S. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) į BK 223 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir paskirti jai bausmę – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžiu, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo XI-1871 redakcija) paskirta 130 MGL (4 895,80 Eur) dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant, ir G. S. paskirti subendrintą bausmę – 230 MGL (9 895,80 Eur) dydžio baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti iš dalies atliktą bausmę, paskirtą Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžiu, ir nustatyti, jog G. S. nesumokėta baudos dalis 6 600,29 Eur.

Nustatyti G. S. 6 (šešių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. S. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) į BK 223 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir paskirti jam bausmę – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti S. S. 6 (šešių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. S. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) į BK 223 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir paskirti jam bausmę – 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti V. S. 6 (šešių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą 96 634 Eur dydžio civilinį ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. S. ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą 94 912 Eur dydžio civilinį ieškinį juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šio juridinio asmens vadovui V. S. palikti nenagrinėtus.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į V. S. turtą – butą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ½ daikto, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 daikto, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantį turtą: pastatą – fermą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); butą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pinigus – 10 500 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įneštus į Panevėžio apygardos teismo depozitinę sąskaitą, panaikinti.

Kitą Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 30 d nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.