Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. J. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria P. J. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinis skundas atmestas.

Taip pat pakeistas Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendyje suformuluotas kaltinimas ir išdėstytas taip:

„konstatuota, kad P. J., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – laikinai eidamas viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas, dėl ko turėdamas teisę veikti šios įstaigos vardu bei administracinius įgalinimus, pagal Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 4 dalį būdamas atsakingas už objekto – vienuolyno pastato – priešgaisrinę būklę, pagal Priešgaisrinės saugos įstatymą privalėdamas užtikrinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų vykdymą objekte (11 straipsnio 3 dalies 1 punktas), nedelsdamas šalinti nustatytus priešgaisrinės saugos pažeidimus (11 straipsnio 3 dalies 4 punktas) ir nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų gaisrui kilti ir išsiplėsti (11 straipsnio 3 dalies 15 punktas), dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo) netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko Lietuvos valstybė ir Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos parapija patyrė didelės žalos, t. y. pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles 2012 m. sausio 25 d., apie 18.00 val., suveikus priešgaisrinei signalizacijai Tytuvėnų vienuolyno pastate, pagal Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 5 punktą privalėdamas nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų gaisrui išsiplėsti, pagal 2011 m. gegužės 5 d. Gaisrinės signalizacijos priėmimo eksploatacijai aktą būdamas supažindintas ir apmokytas naudoti gaisrinę signalizaciją vienuolyno pastate, privalėdamas suveikus signalizacijai patikrinti jos suveikimo zoną, nepatikrino suveikimo priežasties ir išjungė priešgaisrinę signalizaciją suveikimo zonoje, dėl ko vienuolyno pastato palėpėje kilęs gaisras nebuvo laiku pastebėtas ir išplito, dėl ko buvo sugadinti Tytuvėnų bernardinų vienuolyno pastatas ir Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios pastatas, priklausantys Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos parapijai, ir sunaikinti bei sugadinti Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ekspozicijos patalpoje buvę 60 eksponatų, iš kurių viena vertybė paskelbta bažnyčios vertingąja savybe – Procesijų altorėlis su paveikslais „Nekaltojo Prasidėjimo Švč. M. Marija ir Šv. Juozapas“, ir 24 kultūros vertybės, įrašytos į Kultūros vertybių registrą, – iš Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir Tytuvėnų bernardinų vienuolyno paimti eksponatai – Antepedijus, paveikslas „Šv. Ona su aptaisais ir trimis karūnomis“ (iš viso 7 dalys), paveikslas „Šventoji šeima su Šv. Antanu“, paveikslas „Jėzaus krikštas“, liturginių rūbų komplekto dalys arnotai, 2 vnt., dalmatika, Amžinosios ugnies lempa, žvakidžių komplekso žvakidės, 2 vnt. (iš viso 2 dalys), ornamentuotas kryžius; bei iš Telšių vyskupijos ir kitų Šiaulių vyskupijos bažnyčių paimti eksponatai – Monstrancija, Kielikas su patena, paveikslas „Trys karaliai, garbinantys Kūdikėlį Jėzų“ su detalių aptaisais bei trys taurės, viso gaisro metu padaryta didelė – ne mažiau kaip 1 862 296 Eur – žala Lietuvos valstybei ir Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos parapijai bei sunaikintos ir sugadintos didelės kultūrinės reikšmės turinčios vertybės“.