Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-11-744/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25130-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.2.14.9.3; 2.1.3.1; 2.1.7.2; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.2; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.6; 2.1.7.5; 2.1.14.2; 2.4.2.1; 2.4.5.2.1; 2.4.6.5.1

2025 m. sausio 29 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 15 MGL (750 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. D. J. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis 2022 m. liepos 7 d. apie 12.45 val. prie elektromobilių stotelės, esančios (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą, nukentėjusiajai R. M. priklausantį turtą, o būtent: žodinio konflikto metu tyčia ranka traukdamas automobilio „Tesla S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įkrovimo laidą, sugadino automobilio „Tesla S“ įkrovimo lizdą, tokiais savo tyčiniais veiksmais sugadino svetimą, nukentėjusiajai R. M. priklausantį 400 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. (turi būti 19 d.) nuosprendį ir jį išteisinti.

2.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. J. teigia, kad nuosprendis yra neteisėtas, nes teismas pažeidė in dubio pro reo principą, kadangi abejonių nevertino jo naudai, o vertino priešingai, kaip kaltinimą pagrindžiančias, taip pat teismas neįvertino, jog tarp šalių susiklostę santykiai nėra tiek pavojingi, jog patektų į baudžiamosios teisės reguliuojamą sritį, tai yra pažeidė ultima ratio principą. Taip pat teigia, kad teismas nuosprendį grindė išsamiai neįvertinęs visų reikšmingų bylos aplinkybių, selektyviai remdamasis vien tik nukentėjusiosios ir jos pusę palaikančio artimo asmens (motinos) parodymais.

2.2. Nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį iš esmės rėmėsi vien tik nukentėjusiosios ir jos motinos pateiktais pranešimais apie įvykio aplinkybes, nes visi surinkti duomenys, į įvykio vietą kviesti policijos pareigūnai, įvykio vietos apžiūros protokolas buvo užfiksuoti praėjus jau keletui valandų po įvykio. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. liepos 7 d. (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir (duomenys neskelbtini) AVPK) specialisto A. K. tarnybiniame pranešime, kuriuo teismas rėmėsi priimdamas nuosprendį, nurodyta, kad pranešimas dėl įvykio buvo gautas 14.27 val., tuo tarpu nukentėjusioji nurodė, jog įvykis vyko apie 12.15 val. Taigi, nuo įvykio iki tol, kol buvo iškviesti policijos pareigūnai, praėjo net keletas valandų. Mano, kad jei automobilis buvo apgadintas jau 12.15 val., nukentėjusioji turėjo iš karto matyti klaidą automobilio ekrano skydelyje, o tai, kad iš karto nukentėjusioji nesikreipė pagalbos, pati išvyko iš įvykio vietos ir grįžo jau daug vėliau, leidžia pagrįstai abejoti, ar tarp jo (nuteistojo) veiksmų ir padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

2.3. Nuteistasis skunde teigia, kad jis viso proceso metu teigė, jog jokios jis jėgos nenaudojo, jo sveikatos būklė (atliktos operacijos) jam neleidžia naudoti jėgos rankomis, nes operuoti rankų raiščiai, dėl to jis negali tinkamai valdyti rankos ir naudoti stiprios jėgos. Taip pat nuteistasis skunde teigia, kad bylos metu nebuvo išsiaiškinta, ar jis supranta savo veiksmų esmę. Nurodo, kad jo duoti parodymai teisme aiškiai atskleidžia, jog jis jokios tiesioginės tyčios gadinti svetimą turtą neturėjo, jis nesuvokė, jog jo veiksmai gali sugadinti svetimą automobilį.

2.4. Taip pat nuteistasis skunde nurodo, kad baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė, taikoma tik tuomet, kai veika yra tiek pavojinga, jog patektų į baudžiamojo kodekso reguliuojamą sritį. Teigia, kad nagrinėjamu atveju, kilus konfliktui tarp jo ir nukentėjusiosios, jis neturėjo jokios tyčios gadinti svetimą turtą, o tik siekė toliau krauti automobilį, kurį jau anksčiau buvo pastatęs krautis. Mano, kad vien kilęs konfliktas ar net nustatyta žalos suma, nesant jokios tiesioginės tyčios sugadinti svetimą turtą, negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės, priešingai, turėtų būti konstatuota, jog tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, jei iš tiesų būtų nustatyta, jog žala kilo dėl jo veiksmų. Pastebi, jog, jei įvykis būtų vykęs taip, kaip apibūdino nukentėjusioji ir jis būtų demonstravęs nepagarbą aplinkai, vartojęs viešoje vietoje necenzūrinius žodžius ir pan. bei sugadinęs svetimą turtą, tai jo veika atitinkamai turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį. Nurodo, kad šiuo atveju, jokie bylos duomenys nepagrindžia nukentėjusiosios parodymų, išskyrus jos pačios policijos pareigūnams duotus parodymus ir jos motinos parodymus. Pažymi, kad byloje nėra ir vaizdo įrašų, nors parduotuvės aikštelė filmuojama, todėl nuteistasis skunde daro išvadą, jog iš tiesų padariniai kilo ne dėl tarp jo ir nukentėjusiosios kilusio konflikto.

2.5. Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nebuvo atliktas eksperimentas, tikslu nustatyti, ar jo sveikatos būklė leido jam sukelti tokius padarinius ir naudoti tokią jėgą, kuri galėtų sugadinti automobilio dalį. Dėl to mano, kad liko nepašalinta abejonė, ar objektyviai jo veiksmai galėjo sukelti tokius padarinius. Pažymi, kad jo žiniomis nukentėjusiosios automobilis buvo parvežtas iš JAV kaip naudotas ir anksčiau jis buvo daužtas būtent į tą pusę. Jis šias aplinkybes nurodė ir teismo posėdžio metu, tačiau šios aplinkybės nebuvo tiriamos. Dėl to nuteistasis skunde teigia, kad liko nepašalinta abejonė, ar iš tiesų padariniai kilo dėl jo veiksmų.

2.6. Nuteistasis skunde nurodo, kad nei bylos nagrinėjimo metu, nei ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta ekspertizė, o pasiremta tik specialistų parodymais, jog padariniai galėjo kilti nurodytomis įvykio aplinkybėmis, tačiau jis mano, kad vien tokie parodymai „galėjo kilti“ nenusako, jog jie ir kilo dėl tokių veiksmų, kokius nurodė nukentėjusioji. Pažymi, kad nukentėjusioji teisme patvirtino, kad ji iki šiol nėra pakeitusi sugadintos automobilio detalės, be to, ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo patikrinta, kada automobilis parodė klaidą ant ekrano skydelio. Dėl to apeliantas skunde teigia, kad byloje liko neaišku, ar nukentėjusioji su sugadinta detale nevažinėjo jau ilgą laiką.

2.7. Apeliantas taip pat pažymi, kad net jei ir būtų nustatyta, jog vis dėlto automobilio sugadinimus lėmė jo veiksmai, tai mano, kad veika turėtų būti vertinama kaip patenkanti į civilinės teisės reguliuojamą sritį, nes baudžiamoji teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne už formalius pažeidimus. Teigia, kad baudžiamosios teisės neformalumas yra siejamas su BK 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu veikos pavojingumu, ultima ratio principu, galimybe pašalinti veikos padarinius pasitelkiant kitas teisės šakas, taip pat veikos pripažinimu mažareikšme (BK 37 straipsnis). Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos išaiškinimų dėl ultima ratio principo taikymo, nes teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma prieš dirbtinį išimtinai kitų teisės šakų reguliuojamų teisinių santykių kriminalizavimą, kai sprendžiant kitokio pobūdžio teisinius ginčus ar situacijas (įskaitant civilinės teisės reguliuojamas) taikomos baudžiamosios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011,2K-P-183/2012, 2K-7-251/2013, 2K-7-47-895/2016, 2K-262-489/2022).

2.8. Apibendrindamas skunde nurodytus argumentus, nuteistasis teigia, kad jis, manydamas, jog kažkas neteisėtai ištraukė laidą iš jo automobilio, realizuodamas savo teisę krauti automobilį, tikėjosi, kad visus veiksmus atlieka teisėtai ir gina pažeistas savo teises. Tuo tarpu dirbtinis tokių santykių kriminalizavimas yra neproporcingas, jau vien sukelta žalos suma, pačių proceso dalyvių (nukentėjusiosios ir jo) veiksmai pagrindžia, kad veika nebuvo tiek pavojinga, jog patektų į baudžiamosios teisės reguliuojamą sritį. Pažymi, kad tiek nukentėjusioji, tiek ir jis po įvykio išvyko iš vietos, taigi, nevertino veikos kaip pavojingos. Taip pat tik po kurio laiko nukentėjusioji kreipėsi į policijos pareigūnus, o jis net pats atvyko į policijos komisariatą pasiaiškinti dėl įvykio aplinkybių, o tai vėlgi rodo, kad jis nesuvokė savo veiksmų kaip pavojingų, patenkančių į baudžiamojo įstatymo reguliuojamą sritį. Dėl to mano, kad bausti asmenį, kuris pats atvyko į policijos komisariatą, tiksliai apibūdino įvykio aplinkybes, yra ne tik neteisinga ir neproporcinga, bet ir neatitinka ultima ratio principų.

3. Atsiliepimų į nuteistojo D. J. apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis D. J. ir jo gynėja advokatė Evelina Polujanskaitė prašė nuteistojo D. J. apeliacinį skundą tenkinti ir D. J. išteisinti, prokuroras Jonas Trumpulis prašė nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendį.

Nuteistojo D. J. apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 329 straipsnio 1 punktas).

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). Tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar šiuo sprendimu tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir ar byloje nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, jis patikrina, ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, ištirti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias turėti reikšmės teismo išvadoms, ar teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai įvertinti teisingai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26-719/2020, 2K-21-697/2022). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 20 straipsnis, 324 straipsnio 6 dalis).

Dėl rašytinio bylos nagrinėjimo

6. Nuteistasis D. J. apeliaciniu skundu prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. BPK 325¹ straipsnio 1 dalis numato, kad byla apeliacine tvarka rašytinio proceso tvarka nagrinėjama, kai apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties arba tik BPK 327 straipsnyje, 328 straipsnio 1, 2 ar 4 punkte nurodytais pagrindais ir nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių. Minėto straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais, BPK 328 straipsnio 3 punkte arba 329 straipsnyje nurodytais pagrindais arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba 3) bylą pirmosios instancijos tvarka nagrinėjo apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, arba 4) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl jo kaltės padarius BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Taigi, apeliaciniu skundu apeliantas prašo priimti priešingą sprendimą byloje ir jį išteisinti BPK 329 straipsnio 1 punktu. Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija nustatė, kad egzistuoja BPK 325¹ straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose numatyti pagrindai, kai apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Dėl to į nuteistojo D. J. prašymą skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka nebuvo atsižvelgta.

Dėl įrodymų vertinimo ir D. J. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje

7. Nuteistasis D. J. apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, ginčija teismo nustatytas faktines D. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir teismo išvadas dėl D. J. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, teigia, kad jam nepagrįstai taikyta baudžiamoji atsakomybė, nes jis tyčios sugadinti svetimą turtą neturėjo, tarp jo veiksmų ir atsiradusių padarinių nėra priežastinio ryšio, bei mano, kad jo veika galėjo būti kvalifikuojama kaip civilinis ginčas. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. Pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-174-511/2020).

9. Pažymėtina, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-22-303/2021, 2K-25-628/2021, 2K-48-495/2021). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-426/2013, 2K-587-697/2015, 2K-189-648/2016, 2K-23-697/2019, 2K-84-719/2021). Be to, įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-177/2009, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-7-97-895/2019, 2K-25-628/2021 ir kt.).

10. Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, patikrinusi skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pati atlikusi dalinį įrodymų tyrimą ir įvertinusi papildomai ištirtus įrodymus bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir reikšmingas bylos aplinkybes, priėmė sprendimą nesant pakankamai nusikalstamos veikos padarymą pagrindžiančių duomenų ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos sudėties požymių buvimo D. J. veiksmuose.

12. Kaip jau minėta, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. J. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, už tai, kad jis 2022 m. liepos 7 d. apie 14.45 val. tyčia sugadino svetimą, nukentėjusiajai R. M. priklausantį, turtą, o būtent: žodinio konflikto metu tyčia, ranka traukdamas automobilio įkrovimo laidą, sugadino automobilio ,,Tesla S“ įkrovimo lizdą 400 eurų vertės.

13. BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Būtini objektyviosios pusės požymiai yra veika, pasekmės ir priežastinis ryšys. Veika gali pasireikšti alternatyviais veiksmais: svetimo turto sunaikinimu arba jo sugadinimu. Pagal teismų praktiką turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudotis pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, tai yra turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, kiekvienu atveju turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių.

14. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas D. J. kaltę padarius BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką grindė nukentėjusiosios R. M. ir liudytojos J. B. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, MB ,, (duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu pateiktu atsakymu, iš dalies paties nuteistojo D. J. pripažinimu buvus įvykio vietoje nurodytu laiku, konfliktavus su nukentėjusiąja ir iš adapterio ištraukė „L.“ įkrovimo laidą.

15. Nuteistasis D. J. viso proceso metu savo kaltės tyčia sugadinus nukentėjusiosios R. M. automobilio „Tesla“ įkrovimo lizdą nepripažino. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuteistasis nurodė, kad 2022 m. liepos 7 d. apie 13 val. elektromobilių aikštelėje prie prekybos centro „L.“ tarp jo ir nukentėjusiosios R. M. įvyko žodinis konfliktas dėl elektromobilių krovimo eiliškumo. Nuteistasis parodė, kad jis atvažiavęs į aikštelę paspirtuku pamatė, jog jo paliktas krautis automobilis beveik nebuvo pasikrovęs ir iš jo automobilio įkrovimo laidas buvo ištrauktas, o laidą prie savo „Tesla“ automobilio buvo pasijungusi nukentėjusioji, todėl jis moteriai pasakė, jog jis ištrauks laidą, nes jau laukė valandą ir dabar tikrai yra jo eilė krautis automobilį, bet moteris nesutiko, kad jis atjungtų laidą, todėl tarp jų įvyko žodinis konfliktas, jiedu pykosi, ir jis, priėjęs prie moters automobilio, paėmė už automobilio adapterio ir, nuspaudęs fiksatorių, ištraukė krovimo laidą, nenaudodamas jokios jėgos. Nuteistasis tvirtino, kad jis nei prie nukentėjusiosios automobilio, nei prie jos automobilio įkrovimo lizdo nesilietė, stovėjo už metro nuo jos automobilio (1 t., b. l. 182-183; 2 t., b. l. 66-68). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai nuteistasis paaiškino, kad jis netraukė už to kabelio, buvo paėmęs už „L.“ įkrovimo stotelės pistoleto, o nukentėjusiosios automobilyje buvo įkrovimo adapteris, kad prie nukentėjusiosios automobilio adapterio nebuvo prisilietęs, kad fiksatorius yra ant „L.“ pakrovėjo, nes kitaip jo neištrauksi, adapteris fiksacijos jokios neturi, jį tik paprasčiausiai reikia ištraukti, kad jis adapterį paimti turėjo, bet tam jokios jėgos ten naudoti nereikia, viena ranka laikė stotelės pistoletą, o kita adapterį, kad netraukė, o tik atjungė laidą, kad prieš tai sustabdė įkrovimą, nes kitaip negalima atjungti. Žino, kad byloje yra fiksuota, jog automobilio ekrane rodoma klaida, tačiau mano, kad ši klaida gali būti nuo pat automobilio įsigijimo. Jis turi techninį išsilavinimą, todėl tikrai nelaužytų automobilio, nes pats juos remontuoja. Jo veiksmais to pakrovimo lizdo negalima buvo sugadinti. Adapteriai niekam nereikalingi, jie išmetami, nes į automobilius dedami europiniai lizdai, o adapteris kainuoja brangiai, apie 1000 Eur (3 t., b. l. 43-44).

16. Tokius nuteistojo D. J. parodymus, jog automobilio krovimo metu atjungti krovimo laido negalima, nes elektromobilis užrakina jungtį, o norint išimti jungtį iš elektromobilio lizdo, reikia atrakinti automobilio duris arba įkrovos jungties atrakinimo mygtuką, patvirtina 2022 m. liepos 14 d. atliktos papildomos įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 34-42). Iš prie šio apžiūros protokolo pateiktų fotonuotraukos Nr. 5 matyti, kad ant įkrovos laido, kuriuo įvykio metu naudojosi ir nuteistasis, ir nukentėjusioji, prie pat jungties yra mygtukas. Ši aplinkybė patvirtina nuteistojo aiškinimą, jog jam, norint atjungti „L.“ įkrovos laidą nuo su nukentėjusiosios pajungtu adapteriu, tereikėjo nuspausti mygtuką. Pažymėtina, kad nukentėjusioji patvirtino girdėjusi spragtelėjimą. Toks spragtelėjimas galėjo būti ne tik nuo plastikinės automobilio įkrovimo lizdo įskilimo, bet ir nuo įkrovos laido atjungimo nuo adapterio.

17. Be to, nuteistojo D. J. parodymai iš dalies sutampa su nukentėjusiosios parodymais. Nukentėjusioji R. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji kartu su savo mama atvažiavo į „L.“ aikštelę, pamatė, kad kraunasi kaltinamojo (tai yra D. J.) automobilis ir stovi dar vienas, sužinojusi, kad vyriškis krausis, ji užsiėmė jo vietą ir nuėjo į prekybos centrą, kai sugrįžo pamatė, kad laukęs vyriškis krovė savo automobilį, o iš kaltinamojo automobilio buvo ištrauktas laidas, todėl ji paruošė savo automobilį krovimui - pasiėmė laidą. Tada pamatė nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės paspirtuku atvažiuojantį kaltinamąjį, kuris, net nepažiūrėjęs į ekraną, kuriame aiškiai matosi, kas kraunasi, čiupo už jos asmeninio adapterio laido (kurio ilgis apie 50-60 cm) prie pat įkrovimo lizdo ir abiem rankom traukė visa jėga, todėl ir įskilo įkrovimo lizdas, nors tereikėjo paspausti adapterio mygtuką ir viskas lengvai išsitraukia. Be to, traukimo metu ji girdėjo kažkokį spragtelėjimą. Nukentėjusioji tvirtino, kad kaltinamasis, traukdamas visa jėga įkrovimo laidą, sugadino jos automobilio įkrovimo lizdą, ji bijojo, kad automobilis iš viso nebeišvažiuos (2 t., b. l. 67-68). Iš esmės tokias pačias jos automobilio sugadinimo aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, pateikdama pareiškimą dėl padarytos nusikalstamos veikos (1 t., b. l. 15-17) bei apklausiama 2022 m. rugpjūčio 4 d. (1 t., b. l. 52-53). Pažymėtina, kad šios papildomos apklausos metu nukentėjusioji R. M. parodė, kad automobilio „Nissan“ vairuotojas (D. J.) be jokio perspėjimo pradėjo traukti įkrovimo laidą iš jos automobilio, kad laidas buvo traukiamas tiesiog suėmus ir tempiant, kad tokiu būvu buvo išlaužtas jos automobilyje esantis įkrovimo lizdas, kad kai „Nissan“ automobilio vairuotojas pamatė, kad taip laidas neišsitrauks, nes „Tesla“ automobilyje taip paprastai laidas neišsitraukia, reikia paspausti fiksatorių arba atrakinti specialiu pulteliu, tuomet jis ištraukė įkrovimo stotelės laidą nuo jos adapterio. Taigi, iš tokių nukentėjusiosios parodymų matyti, kad įkrovimo laidas iš jos automobilio įkrovimo lizdo nebuvo ištrauktas, o buvo atjungtas nuo įkrovimo laido adapterio. Be to, iš nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotų parodymų neaišku, kokiu būdu iš jos automobilio įkrovimo lizdo buvo ištrauktas įkrovimo laidas – iš paties įkrovimo lizdo ar, vis dėl to, buvo atjungtas įkrovimo laidas nuo adapterio. Dėl to nukentėjusiosios R. M. parodymų nėra pagrindo laikyti nuosekliais. Kadangi nukentėjusioji R. M. patvirtino, jog nuteistasis atjungė (ištraukė) įkrovos laidą ne iš jos automobilio įkrovimo lizdo, o nuo jos nuo pajungto adapterio, šie nukentėjusiosios parodymai sutampa su nuteistojo D. J. duotais parodymais bei juos patvirtina.

18. Pirmosios instancijos teisme kaip liudytoja apklausta J. B. parodė, kad ji su dukra atvažiavo į „L.“ parduotuvę apsipirkti, kad dukra automobilį paliko krauti ir jos abi nuėjo į parduotuvę, o kai išėjo iš parduotuvės, pamatė, jog kaltinamasis (D. J.) visa jėga traukė už dukters automobilio „Tesla“ pakrovimo laido ir šaukė, kodėl užėmė jo vietą, kad laidą kaltinamasis traukė arčiau įkrovimo lizdo, lietėsi prie automobilio. Dukra kaltinamajam sakė, jog jis sugadino automobilį, bet pastarasis į tai nereagavo, sakė, kad jis nieko nelaužė, nesilietė prie automobilio. Liudytoja taip pat parodė, kad po incidento, apžiūrėjo automobilį, atvažiavęs žentas pamatė, jog automobilis yra sugadintas, ten kažkas buvo išplėšta, sulaužyta (2 t., b. l. 130-131). Nors kaip liudytoja apklausta kartu su nukentėjusiąja įvykio vietoje buvusi jos motina J. B. patvirtino nukentėjusiosios nurodytas esmines įvykio aplinkybes, tai yra tai, kad D. J. jėga traukė automobilio įkrovimo laidą, lietėsi prie automobilio ir taip sugadino automobilį, tačiau pažymėtina, kad liudytoja J. B. ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja nebuvo apklausta. Iš 2022 m. lapkričio 25 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo susiekta su nukentėjusiosios mama J. B., kuri paaiškino, kad su dukra R. M. kartu buvo nuvykusios į parduotuvę „L.“ apsipirkti, prie parduotuvės yra elektromobilių įkrovimo stotelė, kurioje galima pasikrauti automobilį, ten nurodė, kad dukra pasijungė krauti savo automobilį, kad tuomet jos išėjo į parduotuvę apsipirkti, o kai grįžo pamatė, kad su paspirtuku atvažiuoja vyras, kuris pradėjo ant jų su dukra pulti, visokiais žodžiais įžeidinėti, kad tas vyras puolė traukti įkrovimo laidą iš jos dukters automobilio ir aiškino apie kažkokias taisykles, nurodė, kad jos užlindo be eilės ir panašiai, kad tas vyras elgėsi neadekvačiai, šaukė ir vartojo necenzūrinius žodžius, kad ji negali pasakyti, kokius sugadinimus padarė jos dukters automobiliui, nes apie automobilius nelabai nusimano (1 t., b. l. 111).

19. Sugretinus liudytojos J. B. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai nurodytas aplinkybes su jos pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, matyti, kad jie skiriasi, teisme duoti parodymai yra labiau priderinti prie nukentėjusiosios R. M. nurodytų aplinkybių, nes tyrėjai nurodžiusi, jog ji negalinti pasakyti, kokius sugadinimus vyriškis padarė jos dukters automobiliui, J. B. teisme jau konkrečiai įvardino, kad kažkas automobilyje buvo išplėšta, sulaužyta. Be to, liudytojos J. B. parodymai apie tai, kaip D. J. traukė įkrovimo laidą, nesutampa su nukentėjusiosios R. M. parodymais, nes nukentėjusioji nurodė, kad nuteistasis abiem rankomis prie įkrovimo lizdo traukė laidą, o po to ištraukė įkrovimo laidą nuo adapterio, tuo tarpu liudytoja parodė, kad nuteistasis traukė įkrovimo laidą, o kad atjungė nuo laido sujungimo su adapteriu nenurodė, be to, nukentėjusioji parodė, kad ji dar nebuvo pradėjusi krauti savo automobilio, kai nuteistasis paspirtuku atvažiavo į aikštelę ir pradėjo reikšti priekaištus dėl automobilio krovimo be eilės, kai tuo tarpu liudytoja nurodė, kad jos dukra paliko automobilį krautis, o kai ji su dukra išėjo iš parduotuvės, pamatė, jog kaltinamasis visa jėga traukė už jos dukters automobilio „Tesla“ pakrovimo laido. Įvertinus šiuos liudytojos J. B. parodymų neatitikimus su nukentėjusiosios parodymais bei atsižvelgiant į liudytojos artimus giminiškus santykius su nukentėjusiąja, kad liudytoja apie įvykio aplinkybes buvo apklausta tik teisme 2024 m. balandžio 30 d., tai yra po įvykio praėjus daugiau kaip pusantrų metų, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi tik tais liudytojos J. B. parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys.

20. Nors nukentėjusioji R. M. parodė, kad įvykį galėjo matyti vyriškis, kuris tuo metu krovė juodos spalvos „Tesla“ automobilį ir kuris nuteistajam tvirtino, jog tai jis atjungė nuo nuteistojo automobilio įkrovos laidą, tačiau šis asmuo nebuvo nustatytas. Pažymėtina, kad iš byloje esančio parduotuvės „L.“ aikštelės vaizdo įrašo negalima identifikuoti elektromobilių krovimo vietose buvusių automobilių bei asmenų (1 t., b. l. 80-81). Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos specialiosios parengties skyriaus specialisto A. K. 2022 m. liepos 7 d. tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų matyti, kad nors įvykio vieta nefilmuojama vaizdo stebėjimo kameromis, tačiau užfiksavo išvažiuojantį minėtą „Nissan“ markės automobilį su galimu valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kurios savininkas yra UAB „D.“ (1 t., b. l. 44-45). Taigi, nors įvykio vieta ir nebuvo filmuojama ir iš byloje pateikto vaizdo įrašo negalima identifikuoti elektromobilių krovimo aikštelėje stovėjusių automobilių, tačiau nuteistojo D. J. automobilis tyrimo metu buvo identifikuotas, kaip išvažiuojantis iš aikštelės, o juodos spalvos „Tesla“ markės automobilis, išvažiuojantis iš tos pačios aikštelės, nebuvo nustatytas ir jo vairuotojas nebuvo nustatytas. Kiti liudytojai, kurie nebūtų susiję su nukentėjusiąja ar su nuteistuoju ir būtų matę įvykio aplinkybes, byloje nenustatyti.

21. Taip pat pirmosios instancijos teismas nuteistojo D. J. kaltę grindė įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis. 2022 m. liepos 7 d. apžiūros protokole užfiksuota, jog priėjus prie automobilio kairės pusės užpakalinės dalies, matoma apgadinta automobilio detalė, ir kad atidarius minėto automobilio priekinės keleivio dureles matoma ant ekrano minėto automobilio klaida (1 t., b. l. 27-33). Nors šiame apžiūros protokole nurodyti duomenys sutampa su nukentėjusiosios ir liudytojos J. B. duotais parodymais, jog buvo sulaužytas automobilio įkrovimo lizdas, tačiau vien šie apžiūros protokole užfiksuoti duomenys – matoma apgadinta automobilio detalė ir automobilio ekrane rodoma klaida – neįrodo, kad automobilio „Tesla S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įkrovimo lizdą sugadino būtent nuteistasis ir, kad įkrovimo lizdas buvo sugadintas būtent tuo metu, kai nuteistasis D. J. atjungė įkrovimo laidą. Nors įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog buvo filmuojama naudojant policijos pareigūnų kūno („Body“) kameras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šiomis pareigūnų kameromis daryti vaizdo įrašai į bylą nebuvo pateikti, nebuvo pateiktas ir šiomis vaizdo kameromis darytų įrašų apžiūra, dėl to nėra galimybės patikrinti, kas buvo užfiksuota įvykio vietos apžiūros metu, kokius paaiškinimus apie įvykį nurodė įvykio vietoje buvusi nukentėjusioji ir kartu su ja atvykęs jos sutuoktinis.

22. Pažymėtina, kad nukentėjusioji iš karto po įvykio iš įvykio vietos nuvažiavo – namo parvežė savo motiną (liudytoją) J. B., ir į įvykio vietą sugrįžo apie 14 val., tai yra po įvykio praėjus valandai, todėl pirminiai galimai padarytos nusikalstamos veikos pėdsakai nebuvo užfiksuoti, įvykį galimai matę asmenys nebuvo nustatyti ir nebuvo užfiksuoti jų paaiškinimai apie tai, ką jie matė. Nors nukentėjusioji R. M. aiškino, jog iš įvykio vietos nuvažiavo dėl to, kad parvežė namo savo ligotą motiną, kuri dėl atliktos operacijos negalėjo nei ilgai sėdėti, nei ilgai stovėti (šią aplinkybę patvirtinančių duomenų bylos nagrinėjimo metu pateikta nebuvo), tačiau nukentėjusioji, dėl galbūt neteisėtų D. J. veiksmų patyrusi žalos (sugadintas automobilis), galėjo apie įvykį pranešti policijai, pasilikti įvykio vietoje, o ligotai motinai iškviesti medikus ar kitus savo artimuosius, kurie būtų ja pasirūpinę. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes konstatuotina, kad dėl pačios nukentėjusiosios neatsakingo elgesio – pasišalinimo iš įvykio vietos, svarbūs pirminiai įrodymai nebuvo surinkti, o vėliau atlikta įvykio vietos apžiūra, tai yra nukentėjusiajai automobiliu, kuris jos teigimu buvo sugadintas dėl įkrovimo laido traukimo, nuvažiavus iš įvykio vietos ir grįžus atgal po kurio laiko, neatspindi realios įvykio vietos ir duoda pagrįstą pagrindą manyti, jog nukentėjusiosios R. M. automobilis galėjo būti sugadintas ir ne kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

23. Nors nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme teigė, kad jos automobilis nebuvo „daužtas“, tai yra nukentėjęs eismo įvykio metu (gal šiek tiek sparnas, bet niekas nekeista), o prieš pirkdama automobilį, ji atliko automobilio patikrą „Teslos“ centre, automobilis buvo visiškai sveikas (2 t., b. l. 67-68), tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtinančių duomenų byloje nėra. Tuo tarpu nuteistojo D. J. pateikti „(duomenys neskelbtini)“ duomenys apie automobilį „Tesla model S“ pagal automobilio VIN kodą (duomenys neskelbtini) (kas sutampa su nukentėjusiosios automobilio VIN kodu) patvirtina, kad ši transporto priemonė Jungtinėse Amerikos Valstijose 2020 metų kovo mėnesį, o taip pat 2021 metų vasario ir balandžio mėnesiais buvo patyrusi žalą, 2021 m. balandžio 3 d. buvo skirta utilizuoti, bet tą pačią dieną ji buvo parduota (t. 2, b. l. 2-17), o nuteistojo pateiktose automobilio fotonuotraukose (nors iš fotonuotraukų neaišku, kada jos darytos, be to, neaišku, ar tos fotonuotraukos yra būtent nukentėjusiosios automobilio) užfiksuotas baltos spalvos automobilis „Tesla“ yra apgadintas – pažeistas („išmuštas“) kairės pusės galinis ratas (2 t., b. l. 16-18). Iš 2022 m. liepos 13 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės apie automobilio „Tesla“ registraciją matyti, kad minėtas automobilis 2021 m. rugpjūčio 4 d. buvo registruotas Lenkijoje, o nukentėjusioji R. M. minėto automobilio savininke tapo nuo 2022 m. birželio 8 d. (1 t., b. l. 69).

24. Atsižvelgus į visumą paminėtų aplinkybių bei įvertinus „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą automobilio istoriją, nuteistojo pateiktas fotonuotraukas ir nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiosios automobilio įkrovimo lizdas įvykio metu buvo tvarkingas, daroma išvada, kad byloje surinkti duomenys nepaneigia nuteistojo D. J. keliamos abejonės, jog nukentėjusiosios R. M. automobilio įkrovimo lizdas buvo sugadintas (įskeltas) ne 2022 m. liepos 7 d., o kitu laiku ir kitomis aplinkybės. Pašalinti šios abejonės nėra galimybių, nes nukentėjusioji viso proceso (trukusio daugiau nei dvejus metus) metu su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ir teismais nebendradarbiavo, nepateikė jos parodymus patvirtinančių duomenų. Dėl to, esant nepašalintoms abejonėms, jog tarp nuteistojo D. J. atliktų veiksmų – atjungiant įkrovimo laidą – ir atsiradusių padarinių – nukentėjusiosios automobilio „Tesla model S‘ įkrovimo lizdo įskilimo yra priežastinis ryšys, tai yra dėl to, kad įkrovimo lizdo įskilimas atsirado, nes D. J. traukė įkrovimo laidą, daroma išvada, kad byloje surinktų duomenų visuma nepatvirtina, kad D. J. veiksmuose nustatyti BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai – veika ir priežastinis ryšys.

25. Vienas iš BK 187 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikuotis požymis yra sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (3 dalis) ar administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnis). Paprastai teismų praktikoje kasdienio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir, tik kilus abejonių ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007).??? Teisėjų kolegija pažymi, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurios nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016, 2K-5-628/2019, 2K-128-511/2022ir kt.). Pagal BK 190 straipsnio 2 dalį turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

26. Iš nuteistajam D. J. suformuluoto kaltinimo matyti, byloje tiriamo įvykio metu buvo sugadintas 400 eurų vertės turtas – nukentėjusiajai R. M. priklausančio elektromobilio „Tesla S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įkrovimo lizdas. Pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. M. nurodė, kad jai buvo padaryta 400 eurų žala (1 t., b. l. 15-17). 2023 m. kovo 20 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji R. M. parodė, kad „Tesla“ atstovybė Varšuvoje jai nėra pateikusi sąmatos, kiek kainuotų gedimo sutvarkymas, kad iki šios dienos ji dar nėra susitvarkiusi automobilio įkrovimo lizdo, jis yra tokioje pačioje stadijoje, kaip iš karto po sugadinimo (1 t., b. l. 56). Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant nustatyti, kokia buvo padaryta žala, ikiteisminio tyrimo pareigūnas išsiuntė paklausimus UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, juose nurodydamas įvykio aplinkybes (ikiteisminio tyrimo metu, turimais duomenimis įtariama, kad įtariamasis asmuo, tyčia, grubiai traukdamas elektromobilio įkrovimo laidą, sugadino elektromobilio „Tesla Model S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), įkrovimo lizdą), ir prašydamas atsakyti, ar elektromobilio „Tesla Model S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), įkrovimo lizdas galėjo būti sugadintas, grubiai traukiant įkrovimo laidą, jeigu galėjo, nurodyti pateiktuose nuotraukose matomus sugadinimus, bei nustatyti kokia padaryta sugadinimų remonto darbų kaina ir detalių kaina atskirai (bent jau preliminariai). Prie paklausimų pareigūnas pridėjo fotonuotraukas, kurioje užfiksuotas įkrovimo lizdas ir automobilio ekrano vaizdas, kurie buvo užfiksuoti 2022 m. liepos 7 d. apžiūros metu (1 t., b. l. 83–86, 87-90, 91-94). Iš „(duomenys neskelbtini)“ atsiųstame elektroniniame laiške (siųstame iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)), nurodyta: „galimai taip ir galėjo būti, bent jau tikrai panašu į tai. Labai prastos kokybės foto. Tiksliau galima būtų įvertinti pamačius automobilį. Naudota įkrovimo jungtis kiek pamenu apie 500e + darbas 100e“ (1 t., b. l. 95-96). Kaip minėta, nukentėjusiosios R. M. automobiliui padaryto sugadinimo ekspertas/specialistas išsamiai neapžiūrėjo ir nenustatė, koks sugadinimas realiai buvo padarytas, o byloje prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėta fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas įkrovimo lizdas, yra prastos kokybės ir nepatvirtina, kad nukentėjusiosios įvardintas įkrovimo lizdo sugadinimas (įskilimas) buvo padarytas tiriamo įvykio metu. „(duomenys neskelbtini)“ atsiųstame elektroniniame laiške nurodyta informacija, kad toks sugadinimas galėjo būti padarytas nurodytomis aplinkybėmis (grubiai traukiant įkrovimo laidą), yra nekategoriška ir negali būti prilyginama sertifikuoto eksperto ar specialisto pateikiamai išvadai. Dėl to elektroninis pranešimas, gautas iš „(duomenys neskelbtini)“, neįrodo sugadinto nukentėjusiosios automobilio įkrovimo lizdo vertės.

27. Taip pat pažymėtina, kad viso proceso metu ne kartą nukentėjusiosios R. M. buvo prašyta pateikti sąmatą dėl automobilio remonto, nes nukentėjusioji tikino, kad ji artimiausiu metu kreipsis dėl automobilio „Tesla“ remonto (1 t., b. l. 99, 103, 105, 107, 109-110, 112, 114, 118), tačiau, kaip iš bylos matyti, nukentėjusioji tokių dokumentų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepateikė, nurodydama, kad negavo atsakymo iš „Tesla“ atstovybės Varšuvoje (1 t., b. l. 103, 105, 107, 109-110, 112, 114, 118). Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant nuteistojo D. J. apeliacinį skundą, teismas taip pat išsiuntė nukentėjusiajai paklausimą, prašydamas pateikti 2022 m. birželio 8 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, automobilio pirkimo metu automobilio techninę būklę patvirtinančius dokumentus, taip pat dokumentus, patvirtinančius žalą, kreipimąsi dėl žalos nustatymo, o taip pat remonto darbus ir išlaidas patvirtinančius dokumentus (3 t., b. l. 28). Nukentėjusioji R. M. 2024 m. lapkričio 18 d. elektroniniu laišku pranešė, kad prašomų dokumentų nėra išsaugojusi (3 t., b. l. 29), o 2024 m. gruodžio 17 d. elektroniniame laiške nurodė, kad „deja, nekaupia jau nebereikalingų dokumentų ar kažko panašaus“ (3 t., b. l. 41).

28. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, konstatuojama, kad reali galimai įvykio metu sugadinto turto (nukentėjusiosios automobilio „Tesla“ įkrovimo lizdo) vertė ar žala, atsiradusi dėl minėtos automobilio detalės sugadinimo, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatyta. Nors nukentėjusiosios R. M. automobilis po įvykio ir buvo apžiūrėtas policijos pareigūno, tačiau apžiūrą atliko ne specialistas, kuris būtų galėjęs įvertinti automobilio sugadinimą ir galimai padarytą žalą, be to, apžiūra buvo atlikta ne iš karto po įvykio, o po įvykio praėjus vienai valandai. Taigi, galimai nusikalstama veika padaryta žala (sugadintos automobilio detalės vertė) buvo nustatyta remiantis vien tik nukentėjusiosios įvardinta 400 eurų suma. Nors ikiteisminio tyrimo metu iš „(duomenys neskelbtini)“ gautame pranešime nurodyta, jog naudota įkrovimo jungtis kainuoja apie 500 eurų (1 t., b. l. 95-96), tačiau tokia informacija nepatvirtinta jokias objektyviais duomenimis, todėl nepatvirtina sugadinto daikto vertės. Nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių padarytos žalos dydį, taip pat nesant duomenų, kad nukentėjusioji automobilį susiremontavo ir patyrė išlaidų, susijusių su automobilio sugadinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis buvo sugadintas 400 eurų vertės turtas.

29. BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti. Nuteistasis D. J. teigia, kad jis tyčios sugadinti nukentėjusiosios R. M. automobilio įkrovimo lizdą neturėjo, nes jis įkrovimo laido neištraukė, o tik, laikydamas „L.“ įkrovimo laidą tiesiog atjungė nuo automobilio adapterio. Nukentėjusioji patvirtino, kad ji girdėjo spragtelėjimą ir kad nuteistasis nuo jos adapterio atjungė įkrovimo laidą. Be to, tiek iš nuteistojo D. J. parodymų, tiek ir nukentėjusiosios bei liudytojos J. B. parodymų matyti, kad nuteistasis atjungdamas įkrovimo laidą siekė ne sugadinti nukentėjusiosios automobilį, o tiesiog norėjo neleisti nukentėjusiajai be eilės krautis automobilio. Nuteistasis viso proceso metu vienodai aiškino įvykio aplinkybes. Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti faktiniai duomenys neleidžia daryti išvados, kad D. J., jei ir sugadino nukentėjusiosios automobilio įkrovimo lizdą, tai padarė tyčia. Kadangi BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tyčia, nuteistojo D. J. veiksmuose nenustatytas ir šis būtinas subjektyviosios pusės požymis.

30. Kaip jau minėta, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju, net atlikus papildomą įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, negalima pašalinti abejonių ir daryti kategorišką išvadą, kad nukentėjusiosios R. M. automobilio „Tesla S“, įkrovimo lizdas buvo sugadintas įvykio dieną ir kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, kad tarp nuteistojo D. J. veiksmų (įkrovimo laido atjungimo) ir pasekmių (nukentėjusiosios automobilio įkrovimo lizdo sugadinimo) yra priežastinis ryšys, kad nuteistasis, atjungdamas įkrovimo laidą nuo nukentėjusiosios automobilio pakrovimo adapterio, suvokė, jog tokiais veiksmai gali sugadinti nukentėjusiosios automobilio įkrovimo lizdą ir to norėjo arba nenorėjo, bet sąmoningai leido tokioms pasekmėms atsirasti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis), taip pat nepavyko pašalinti abejonių ir dėl sugadinto turto vertės. Pažymėtina, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi aiškiai nustatyti faktines bylos aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti teisingai, ir aiškiai patvirtinti, kokie įrodymai jas patvirtina arba paneigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418-699/2015, 2K-627-303/2015). Apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Toks nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, tokių faktinių aplinkybių pagrindu daromos išvados taip pat yra tik abejotinos ir tikėtinos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad paprastai nuosprendyje daromos išvados dėl įvairių aplinkybių negali būti grindžiamos principu, jog jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei aiškiai patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta; tai prieštarauja loginio metodo, taikomo darant išvadas, taisyklėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242-495/2019).

31. Taip pat pažymėtina, kad sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Aiškinant in dubio pro reo principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiškinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonių, aiškinamų kaltinamojo naudai, sąrašas. Abejonių gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių) buvimo, dėl sąlygų, būtinų duomenims pripažinti įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų. Pažymėtina, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Pažymėtina ir tai, kad abejonių pašalinimo būdas yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas abejones dėl faktinių aplinkybių aiškino traukiamo baudžiamojon atsakomybėn D. J. nenaudai. ???

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymus, konstatuoja, kad išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes ir nesurinkus neginčijamų įrodymų dėl nukentėjusiosios R. M. automobilio „Tesla S“ sugadinimo aplinkybių, sugadinto turto vertės, priežastinio ryšio tarp D. J. veiksmų buvimo, nuteistojo tyčios, visos abejonės, kurių pašalinimui, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, buvo išnaudotos visos galimybės, turi būti vertinamos nuteistojo naudai. Įvertinus byloje surinktus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, konstatuojama, kad jie neginčijamai nepatvirtina D. J. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Esant visumai nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. J. nepagrįstai pripažintas kaltu dėl nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo. Tai sudaro pagrindą nuteistojo D. J. apeliacinį skundą tenkinti. Nenustačius jau minėtų būtinųjų BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu bei 329 straipsnio 1 punktu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byloje priimtinas naujas nuosprendis – D. J. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsižvelgus į priimamo sprendimo pobūdį, teisėjų kolegija nebepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde keliamų klausimų.

Dėl proceso išlaidų

33. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartimi ginti nuteistąjį D. J. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkta advokatė Irma Bekerė (3 t., b. l. 13). 2024 m. spalio 16 d. Šiaulių apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kuria VGTP vadovaujantis „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 11., 14.3.3. punktais prašo valstybės naudai priteisti 143,75 Eur už D. J. gynybą apeliacinės instancijos teisme (3 t., b. l. 15, 16-17). Advokatė Irma Bekerė dalyvavo 2024 m. spalio 16 d. vykusiame teismo posėdyje (3 t., b. l. 19-20). Advokatė Irma Bekerė dalyvavo ir su ja iš anksto suderintame 2024 m. lapkričio 22 d. posėdyje (3 t. , b. l. 32-33). Be to, iš 2024 m. lapkričio 22 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad šiame posėdyje kaip nuteistojo D. J. gynėja dalyvavo ir advokatė Evelina Polujanskaitė, pateikusi 2024 m. lapkričio 22 d. išduotą advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad jai pavedama ginti D. J. pagal teisinių paslaugų suteikimo sutartį Šiaulių apygardos teisme (3 t., b. l. 31). Teisėjų kolegija minėtame posėdyje išklausiusi proceso dalyvių nuomonės, nutarė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktai gynėjai advokatei Irmai Bekerei nebedalyvauti šios bylos nagrinėjime (3 t., b. l. 33). 2024 m. lapkričio 29 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gautos dvi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už D. J. gynimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje – 2024 m. lapkričio 26 d. patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta išlaidų suma yra 185,42 Eur (3 t., b. l. 37), ir 2024 m. lapkričio 22 d. patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta išlaidų suma yra 218 Eur bei pridėtas advokatės prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo (3 t., b. l. 38-39).

34. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

35. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą. Kiti proceso dalyviai pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė. Gynėjas nuteistajam D. J. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Šiuo nuosprendžiu nuspręsta nuteistojo D. J. apeliacinį skundą tenkinti visiškai ir jį išteisinti. BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi nuteistojo D. J. apeliacinis skundas tenkinamas visiškai ir jis išteisinamas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas priteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už šiam nuteistajam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą netenkinamas (BPK 105 straipsnio 5 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo D. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendį, kuriuo D. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir priimti naują nuosprendį:

D. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti išteisintajam D. J. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iš nuteistojo D. J. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai neišieškoti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.