Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – išvadą teikianti institucija) pateikė išvadas byloje dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, nurodė, kad šeima skyriui žinoma dėl šalių tarpusavio konfliktų, vaikų teisių pažeidimų nenustatyta. Institucijos nuomone, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų vaikų interesus, siūlo nustatyti konkrečią, detalią vaikų ir tėvo bendravimo tvarką, ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka vaikų interesus ir gali būti pakankamas jų poreikiams tenkinti, tačiau konkretus išlaikymo dydis turėtų būti nustatytas iš esmės įvertinus vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį.

7. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinį, nesutinka, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, priešingai, savo kaip santuokinio pareigas pažeidė atsakovas, dėl ko palaipsniui šalių santuoka iširo. Ieškovės nuomone, atsakovo nurodomos pajamos neatitinka tikrovės, jis turi santaupų grynaisiais, be to, atsakovas nededa pastangų uždirbti daugiau. Atsakovas ateina į butą ir kelia konfliktus, nes ieškovė kuria naujus santykius su kitu vyru. Ieškovė nesutinka, kad automobilis būtų priteistas jai, kadangi jis yra netvarkingas, neprižiūrėtas, šiuo metu juo naudojasi atsakovas ir tik blogina jo būklę. Nurodė, kad pirkdamos butą šalys sumokėjo po 15 000 Eur, iš viso 30 000 Eur, butas įgytas už 60 000 Eur. Ieškovė mano, kad atsakovo finansinė padėtis ženkliai geresnė nei jos, todėl prašo butą priteisti ieškovei, o atsakovui – kompensaciją, be to, atsakovo siūloma kompensacija ieškovei nepakankama įsigyti būstą, atitinkantį ieškovės ir vaikų interesus, tokiu atveju, ieškovė su vaikais liktų be gyvenamojo būsto, o pagal gaunamas pajamas kredito negautų.

9. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė byloje raštu pateiktas išvadas byloje dėl patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, siekiant užtikrinti vaikų interesus, institucija sutinka su prašoma išlaikymui priteisti suma.

11. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką, kuri įregistruota (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) susilaukė dviejų dukterų A. J. ir R. J. (dvynukės). Santuokos metu ieškovė ir atsakovas įgijo bendrą dalintiną nekilnojamąjį turtą ir registruotiną kilnojamąjį turtą: butą, adresu (duomenys neskelbtini), 3/1210 žemės sklypo ir 1/140 patalpos – automobilių saugyklos, adresu (duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą – valčių garažą, adresu (duomenys neskelbtini); automobilį VW TOURAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pramoginį laivą „Progres – 4“, registro Nr. (duomenys neskelbtini); pakabinamą variklį „Honda BF 20 D“, variklio Nr. (duomenys neskelbtini); šautuvą „TIKKA T3x“. Šalys solidariai 2015 m. spalio 25 d. su kreditoriumi „Luminor bank AS“ Lietuvos skyriumi (buvęs pavadinimas AB DNB bankas) yra sudariusios kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovei ir atsakovui suteiktas 30 000 Eur kreditas būstui įsigyti.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Pagrindu taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį gali būti pripažįstami ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt.

13. Ieškovė ir atsakovas šiuo metu kartu negyvena, bendro ūkio neveda, sutinka nutraukti santuoką, tačiau nesutaria dėl kaltės. Ieškovės nuomone, santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovas ieškovės nurodytas aplinkybes dėl šeimos iširimo priežasčių ginčija, jo nuomone, šalių santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės.

14. Ieškovė nurodo, jog atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė tuo, kad jis nepaisė šeimos interesų, nesiekė tobulėti, neieškojo kompromisų, laisvalaikį skyrė tik savo pomėgiams tenkinti ir jį leisdavo ne su šeima, kai ieškovė tuo metu viena turėjo rūpintis dviem mažamečiais vaikais. Taip pat tvirtina, kad, šeimai gyvenant kartu, atsakovas vaikų priežiūrai neskyrė pakankamai pinigų ir dėmesio, dėl ko taip pat kildavo nesutarimų, santykiai buvo įtempti. Atsakovas tvirtina, kad pagrindinė santuokos nutraukimo priežastis yra ieškovės neištikimybė ir tai ne pirmas atvejis jų bendro gyvenimo metu. Kai ieškovė susirado kitą vyrą, jis, šalims dar būnant santuokoje, atsikraustė ir gyvena šeimai priklausančiame bute. Atsakovo nuomone, ieškovė nepakankamai laiko praleisdavo su vaikais, tai yra daugiau laiko leido socialiniuose tinkluose. Todėl atsakovui grįžus iš darbo tekdavo šeimai gaminti valgyti, užsiimti su vaikais.

15. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

16. Atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui daryti išvados, kad tik ieškovė kalta dėl šalių santuokos iširimo. Šalys patvirtino, kad abi pusės nesutarė dėl laisvalaikio praleidimo, finansinių lėšų panaudojimo, taip pat šeimoje trūko tarpusavio palaikymo ir supratimo. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad iki problemų šeimoje pradžios šalių santykiai buvo darnūs, tarp šalių konfliktai prasidėjo gimus vaikams, kadangi šalys nesutarė dėl vaikų priežiūros, bendravimo su jais pakankamumo, kasdienių buities rūpesčių, finansų pasidalinimo. Ieškovės nebetenkino iki tol jau nusistovėjęs atsakovo darbo pobūdis, laisvalaikio praleidimo ir socialinių ryšių su kitais asmenimis palaikymo pobūdis, šalių nebetenkino tenkinti šeimos poreikiams skirtų lėšų naudojimas.

17. Nors ieškovė tvirtina, kad atsakovas šeimai skyrė nepakankamai dėmesio bei nedėjo pastangų puoselėti šeimą, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad šalių gyvenimas jų sutarimu ir dėl objektyviai pasikeitusių aplinkybių – gimus vaikams, susiklostė taip, kad tam tikrą laiką atsakovas dirbo ir finansiškai aprūpino šeimą, o ieškovė augino ir rūpinosi vaikais bei buitimi. Šių aplinkybių šalys neginčijo, kaip ir neginčijo, kad atsakovo pajamos buvo pastovios ir pakankamos šeimos gyvenimui. Laisvalaikio praleidimą atsakovas organizuodavo su ieškovės žinia ir pritarimu. Todėl atmestini ieškovės kaltinimai atsakovui, kad jis veikė priešingai ieškovės ar vaikų interesais. Nustatyta, kad, šalių susitarimu, kiekvieno jų finansai buvo valdomi atskirai, todėl kiekvienas iš sutuoktinių šeimą išlaikė ir materialiai ją aprūpino pagal savo galimybes. Priešingų įrodymų nepateikta. Nors ieškovė nurodo, kad ji visą laisvalaikį ir pajamas skyrė mažamečių vaikų priežiūrai ir ugdymui, o atsakovas šių pareigų nevykdė, akcentuoja, kad būtent bendravimo, dėmesio stoka pažeidė jos ir nepilnamečių vaikų interesus, tačiau atsakovas tvirtina priešingai, kad nepaisant savo pomėgių ir bendravimo su kitais asmenimis, pareigą išlaikyti vaikus taip pat visada vykdė, vykdo ir šalims nutraukus bendrą gyvenimą, tačiau ieškovė savo ir atsakovo teiginių nepagrindė / nepaneigė.

18. Ieškovės teiginiai dėl nepagarbaus, netinkamo atsakovo požiūrio į šeimą niekuo nepagrįsti, šalys neginčija, kad esminiai konfliktai, kurie fiksuoti policijos, vaikų teises ginančių institucijų medžiagoje, vyko po to, kai ieškovės gyvenime atsirado kitas vyras. Būtent nuo šio momento konfliktai kildavo tarp atsakovo ir ieškovės naujo draugo, dėl ko šalių santykiai tapo dar labiau įtempti.

28. Ginčo dėl nepilnamečių vaikų A. J. ir R. J. gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra. Ieškovė prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, mano, kad vaikų gyvenamoji vieta po šalių santuokos nutraukimo neturėtų pasikeisti. Atsakovas neprieštarauja, kad dukterys gyventų su mama, kur ir gyvena šiuo metu.

29. Atsižvelgiant į vaikų santykius su kiekvienu iš tėvų, į vaikų amžių ir į tai, kad mergaitės yra dvynukės, taip pat į vaikų teises ginančios institucijos išvadoje pateiktą nuomonę, į tai, kad ieškovės ir vaikų santykiai šiuo metu yra artimi, teismas sprendžia, kad nepilnamečių vaikų interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su jų mama, ieškovė užtikrina ir sudaro vaikams tinkamas sąlygas augti, vystytis bei tobulėti; atsakovas neprieštarauja, kad vaikams geriau gyventi su mama.

30. Įvertinus nustatytas aplinkybes, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, pastangas prižiūrėti vaikus ir jais rūpintis, sprendžiant bylą vaikų interesais, nepilnamečių vaikų A. J. ir R. J. gyvenamoji vieta nustatytina su mama ieškove I. J. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

33. Ieškovė pažymi, kad bendravimo laikas su vaikais tarp tėvų turi būti skirstomas po lygiai, tačiau atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka išimtinai patogi tik jam, kadangi jis su vaikais siekia bendrauti išvengiant bet kokių su vaikų ugdymu susijusių pareigų ir nepakankamai intensyvi.

34. Išvadą teikiančios institucijos nuomone, iš esmės šalių prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarauja vaikų interesams, tačiau yra tikslinga nustatyti konkrečią ir detalią atsakovo bendravimo su dukromis tvarką, taip pat numatyti konkrečias darbo dienos savaites, kuriomis atsakovas pasiima dukras iš ugdymo įstaigos.

35. Ginčo šalys savarankiškai nesusitaria dėl konkrečios bendravimo su vaikais tvarkos, kas turi neigiamos įtakos vaikų interesams, todėl šiuo atveju pripažintina, kad konkrečios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra tikslingas, siekiant užtikrinti vaikų interesus, šalių ir jų vaikų santykių stabilumą ir ateityje išvengti konfliktinių situacijų.

36. Sprendžiant klausimą dėl vaikų geriausius interesus atitinkančios ir šalims priimtinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, vertintini byloje pateikti įrodymai apie atsakovo galimybes daugiau bendrauti su vaikais. Nustatyta, kad atsakovas vykdo individualią veiklą, paaiškino, kad jo užimtumas darbe yra nenormuotas, pagal darbo pobūdį jis yra elektrikas, jam kartais tenka dirbti ir savaitgaliais. Tvirtina, kad kito gyvenamojo būsto ar atskiro būsto nuomai lėšų neturi, todėl laikinai gyvena pas savo tėvus, o nakvynei atsakovas vaikų ten negali pasiimti. Šiuo atveju pažymėtina, kad atsakovui išėjus iš šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto, jame liko gyventi ieškovė su nepilnamečiais vaikais, todėl atsakovo galimybė nevaržomai ir savo nuožiūra naudotis jam priklausančia turto dalimi, kol vyksta skyrybų procesas, yra apribota.

37. Todėl siekiant sudaryti galimybę abiem šalims lanksčiau derinti savo darbo laiko grafiką su vaikų priežiūra, taip pat siekiant išlaikyti kuo glaudesnį vaikų ryšį su tėvu, užtikrinant abiejų tėvų prieinamumą vaikams, nustatytina, kad atsakovas su vaikais bendrauja vieną mėnesio savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio vakaro.

38. Pažymėtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaikų interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikai gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikai, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jie abiem tėvams yra vienodai svarbūs, kad abu tėvai jiems yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaikų tada, kada jiems labiausiai reikia, kad abu tėvai jais rūpinasi, domisi ir juos globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

39. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, į vaikų amžių, siekiant išvengti priverstinio bendravimo tvarkos vykdymo, kas neatitiktų vaikų interesų, teismo nuomone, vaikų interesus atitiktų bendravimo tvarka, nustatant, kad atsakovas su vaikais bendrauja kiekvieną savaitę trečiadieniais, pasiimdamas vaikus nuo 17 val. iš ugdymo įstaigos ar kitos vaikų buvimo vietos ir grąžindamas ieškovei iki 20 val. Tokia bendravimo tvarka taip pat iš dalies grindžiama vaikų poreikiu turėti stabilią namų aplinką, o pernelyg dažnas vaikų gyvenamosios vietos kaitaliojimas neatitiktų šių reikalavimų. Nagrinėjamu atveju vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, kur yra nusistovėjęs vaikų gyvenimo ritmas, ugdymo, poilsio režimas.

43. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, įvertinus šalių siūlomą bendravimo tvarką ir į ją atsižvelgiant, darytina išvada, kad ieškinys ir priešieškinis yra iš esmės tenkintini, nustatytina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka su teismo nurodytais pakeitimais, pagal kurią atsakovas su dukromis bendrauja:

1. kiekvieną savaitės trečiadienį, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas 20 val. į jų gyvenamąją vietą;

2. kartą per mėnesį – antrą mėnesio savaitgalį, vaikus pasiimdamas iš ugdymo įstaigos penktadienį ir grąžindamas juos sekmadienį 19 val. į jų gyvenamąją vietą.

3. Atsakovas, bendravimo su vaikais laiku, turi užtikrinti:

3.1. vaikų režimo laikymąsi (pamokų / užduočių atlikimą, eilėraštuko išmokimą / pakartojimą, ėjimą laiku miegoti ir pan.);

3.2. vaikų popamokinės veiklos lankymą laiku – jei atsakovo ir vaikų bendravimo diena sutampa su vaikų lankomo būrelio, treniruočių diena – atsakovas privalo laiku nuvesti vaikus į būrelį, treniruotes, varžybas bei laiku jas pasiimti.

3.3. nuvesti vaikus į suplanuotus kitų vaikų, draugų gimtadienius, įvairias mokyklos / darželio ar popamokinės veiklos šventes, kuriose numatytas vaikų dalyvavimas.

4. Atsakovas su vaikais bendrauja poriniais metais (2022, 2024 m. ir t. t.):

4.1. per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmą dieną, vaikus pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 9 val. ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą ar kitą ieškovės nurodytą vietą gruodžio 25 d. 20 val.

4.2. per Naujuosius Metus, vaikus pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 9 val. ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą ar kitą ieškovės nurodytą vietą sausio 1 d. 20 val.

4.3. Šv. Velykų pirmą dieną, vaikus pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą ar kitą ieškovės nurodytą vietą tą pačią dieną 20 val.

5. Atsakovas su vaikais bendrauja neporiniais metais (2023, 2025 m. ir t. t.):

5.1. Šv. Kalėdų antrą dieną, vaikus pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos ar kitos ieškovės nurodytos vietos gruodžio 26 d. 9 val. ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą ar kitą ieškovės nurodytą vietą tą pačią dieną 20 val.

5.2. Šv. Velykų antrą dieną, vaikus pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą ar kitą ieškovės nurodytą vietą tą pačią dieną 20 val.

5.3. Per vaikų gimtadienį (spalio 30 d.), pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos, o jei diena yra savaitgalis, – 11 val., iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus iki 20 val. į jų gyvenamąją vietą.

6. Atsakovas, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, su vaikais bendrauja per Tėvo dieną (birželio mėn. pirmasis sekmadienis), vaikus pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą 20 val.

7. Ieškovė, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, praleidžia su vaikais per savo gimtadienį (sausio 2 d.) ir Motinos dieną (pirmasis gegužės mėn. sekmadienis).

8. Atsakovas su vaikais bendrauja nepertraukiamai dvi savaites vaikų vasaros atostogų metu:

8.1. Vaikams lankant ikimokyklinio / priešmokyklinio ugdymo įstaigą, atsakovas apie pageidaujamą bendravimą vasaros laikotarpiu (liepos ar rugpjūčio mėn.) turi informuoti ieškovę ne vėliau kaip iki kiekvienų metų sausio mėn. pabaigos trumpąja SMS žinute.

8.2. Vaikams pradėjus lankyti mokyklą, atsakovas apie pageidaujamą bendravimą vasaros laikotarpiu (liepos ar rugpjūčio mėn.) turi informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki planuojamo bendravimo laiko trumpąja SMS žinute.

9. Atsakovas su vaikais bendrauja nepertraukiamai dvi savaites per kasmetines savo atostogas. Apie planuojamas atostogas ir pageidaujamą konkretų laiką atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį trumpąja SMS žinute. Vaikams pradėjus lankyti mokyklą, atostogų laikas derinamas pagal vaikų atostogų laiką, numatytą mokykloje.

10. Atsakovas, pageidaudamas vaikus išsivežti į užsienį atostogoms, prieš kelionę privalo informuoti ieškovę apie kelionės kryptį, pateikti kelionės (skrydžių ir pan.), apgyvendinimo įstaigų duomenis, gauti ieškovės rašytinį sutikimą.

11. Jei dėl pateisinamų priežasčių (ligos, iš anksto suplanuotos kelionės, ekskursijos, komandiruotės ir pan.) atsakovo ir vaikų bendravimas negali įvykti nustatytu laiku, abi šalys privalo apie tai nedelsdamos informuoti viena kitą trumpąja SMS žinute, kai tokios priežastys paaiškėja, bet ne vėliau nei 1 diena iki nustatyto bendravimo. Tokiu atveju, atsakovo bendravimas su vaikais perkeliamas į artimiausią darbo dieną ar kitą savaitgalį.

44. Šalims išaiškintina, kad, vadovaujantis CK 3.156 straipsniu, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, jų poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką.

45. Pažymėtina, kad, teismui nustačius tėvo bendravimo tvarką su vaikais, šalys abiejų susitarimu, atsižvelgdami į vaikų interesus, savo galimybes ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaikų ar tėvų liga, komandiruotės, artimų giminaičių šventės ir pan.), gali nukrypti nuo teismo nustatytos tvarkos.

46. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui po 297 Eur kas mėnesį. Pagal pateiktą vaikų poreikių apskaičiavimą, ieškovės nuomone, kiekvieno vaiko išlaikymui ir būtiniesiems poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 614 Eur suma, todėl prie vaikų išlaikymo atsakovas turėtų prisidėti didesne dalimi, jo teikiamas išlaikymas po 200 Eur neatitinka vaikų poreikių. Nurodo ir tai, kad finansiškai ieškovei padeda draugas, artimieji. Atsakovas, atsižvelgiant į jo finansinę padėtį ir galimybes, priešieškiniu prašo iš jo vaikų išlaikymui priteisti po 200 Eur, pažymi, kad nemaža dalimi jis taip pat prisideda prie vaikų poreikių tenkinimo, kai vaikai praleidžia laiką su juo. Atsižvelgiant į atsakovo amžių, turimą paklausią specialybę, užimtumą darbe, ieškovės nuomone, atsakovo pajamos yra ženkliai didesnės nei jis nurodo, todėl jo finansinė padėtis leidžia prie vaikų poreikių prisidėti didesne dalimi (2/3). Be to, brangiai kainuojantys atsakovo pomėgiai taip pat reikalauja didelių išlaidų ir investicijų. Paaiškino, kad ieškovės finansinė padėtis yra sudėtinga, nes vaikų priežiūra ir ugdymu rūpinasi ji viena, atsakovas su vaikais bendrauja labai mažai, todėl ieškovė neturi jokių galimybių dirbti daugiau, siekti karjeros ir pan.

47. Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad jų su darbo santykiais gaunamos pajamos yra panašios – apie 800–1 000 Eur. Atsakovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos vadybininke, yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą. Kadangi atsakovas vykdo individualią veiklą (dirba elektriku), ieškovė tvirtina, kad jis galimai gauna didesnes pajamas, tačiau įrodymų, paneigiančių ar patvirtinančių šias aplinkybes, nepateikė, o atsakovas neigia gaunantis daugiau pajamų. Ieškovės atlikta darbo rinkos analizė nepatvirtina / nepaneigia atsakovo nurodomų aplinkybių dėl faktiškai gaunamų pajamų, todėl šie ieškovės teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo atveju taip pat pastebėtina, kad atsakovo pajamų pastovumas / nepastovumas priklauso išimtinai nuo jo pasirinktos veiklos pobūdžio, todėl neturi išskirtinės reikšmės vertinant jo galimybes užsidirbti ir gauti didesnes pajamas. Atsakovas taip pat teigia, kad ieškovės pajamos žymiai didesnės nei 1 000 Eur, tačiau, kaip ir ieškovė, šių aplinkybių nepagrindė.

48. Sutiktina, kad atsakovas turi darbo rinkoje paklausią specialybę, todėl, jeigu jam kyla arba kiltų sunkumų dėl nepakankamų pajamų, jis turi realias galimybes susirasti papildomą arba geriau apmokamą darbą, siekiant uždirbti daugiau pajamų ir teikti pakankamą išlaikymą vaikams. Dirbdamas daugiau, atsakovas galėtų generuoti didesnes pajamas. Kadangi išlaikymas vaikams priteisiamas į ateitį, ieškovės teiginiai dėl atsakovo išlaidavimo savo hobiams šiuo atveju nevertintini, kadangi visi daiktai, skirti šiems poreikiams tenkinti, įgyti dar šalims gyvenant kartu. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė nepagrindė savo teiginių, kad jai buvo galimybė dirbti papildomai, tačiau rūpinimasis vaikais jai sutrukdė įgyvendinti tokius planus, priešingai –nustatyta, kad ieškovei sekasi suderinti studijas, darbą ir rūpinimąsi vaikais.

50. Nagrinėjamu atveju šalių dukterims netrukus sukaks 5 metai, jos lanko darželį, išskirtinių sveikatos problemų, kurios sąlygotų papildomas išlaidas, neturi. Atsakovas nesutinka su ieškovės pateikta būtiniesiems vaikų poreikiams reikalinga suma, kadangi, jo nuomone, ne visos išlaidos pagrįstos ir būtinos. Šiuo metu būsto kreditą po 150 Eur moka atsakovas. Teismo posėdžio metu pritarė, kad vieno vaiko poreikiams reikia apie 500 Eur per mėnesį.

51. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Ieškovė pateikė skaičiavimus, kad per mėnesį minimaliai reikalinga po 614 Eur kiekvieno vaiko maitinimui, ugdymui, mokesčiui už darželį, kurui, aprangai, laisvalaikiui, lavinimui, būreliams komunaliniams mokesčiams ir kt. Ieškovas neneigia, kad vaikai lanko papildomus užsiėmimus, pastaruoju metu reikalinga logopedo pagalba, todėl akivaizdu, kad dėl to patiriamos ne tik būtinosios, bet ir papildomos išlaidos. Pažymėtina, kad išlaidos draugų gimtadieniams 30 Eur kas mėnesį, atsižvelgiant į tai, kad kaip atskira išlaidų suma nurodytos išlaidos pramogoms, už kurias taip pat paskaičiuota papildomai po 25 Eur per mėnesį, vertintinos kaip per didelės. Vertinant ieškovės nurodomas išlaidas komunaliniams mokesčiams pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ji patvirtino ir tai, kad jos draugas tam tikra dalimi prisideda prie buto išlaikymo išlaidų, kadangi gyvena šalims priklausančiame bute, todėl abejotina dėl komunalinių išlaidų dydžio apskaičiavimo jas dalinant tik 3 asmenims. Kitos ieškovės nurodytos išlaidos, nors ir ne visos pagrįstos rašytiniais įrodymais, iš esmės gali būti laikomos tikėtinai pagrįstomis, nes reikalingos ir būtinos kiekvienam vaikui būtiniausiems poreikiams tenkinti.

53. Pažymėtina ir tai, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad abiejų šalių turtinė padėtis nėra bloga, apylygė, be to, jų darbo užmokestis didesnis nei minimali mėnesinė alga, o einamos pareigos, turimos specialybės sudaro galimybę užsidirbti daugiau.

60. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 6 609 Eur dydžio įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. kovo mėn. iki 2022 m. balandžio mėn., kadangi šalims pradėjus gyventi atskirai, atsakovas prie vaikų išlaikymo nebeprisidėjo. Šiuo metu atsakovas nuo 2022 m. kovo mėn. moka po 200 Eur kiekvienam vaikui. Ieškovė neginčija, kad šalių susitarimu atsakovas nuo 2020 m. kovo mėn. dengė būsto kreditą po 150 Eur, taip pat pirko maisto produktus ir kt., o ieškovė – komunalinius ir kitus mokesčius. Tačiau pažymi ir tai, kad paskola buvo dengiama už gaunamus vaikų pinigus. Atsakovas nurodo, kad vaikams išlaikymą teikdavo grynaisiais, ieškovė su tuo nesutinka.

62. Kaip minėta, nors šalių santuoka dar nebuvo nutraukta, jie šeimyninio gyvenimo nebevedė, atsakovas atskirai pradėjo gyventi nuo 2022 m. kovo mėn., o vaikai ir ieškovė liko gyventi šalims priklausančiame bute, tai yra gyvenamuoju būstu yra aprūpinti. Kaip paaiškino atsakovas, gyvendamas kartu su šeima, jis prisidėjo prie šeimos biudžeto, ieškovė šių aplinkybių nepaneigė, vaikų gyvenamoji vieta su ja dar nebuvo nustatyta, todėl teismas negali daryti vienareikšmės išvados, kad atsakovas ieškovės nurodytu laikotarpiu visiškai neprisididėjo prie vaikų išlaikymo. Pažymėtina, kad įstatyme numatyta galimybė išlaikymą teikti ne tik pinigine forma. Todėl labiau tikėtina, kad ir ieškovė, ir atsakovas ieškovės nurodytais laikotarpiais pagal savo finansines galimybes vykdė pareigą išlaikyti šeimą bei nepilnamečius vaikus. Kadangi šeimos pajamos laikytinos bendromis, šalys bendrai sprendžia dėl jų panaudojimo, atmestini ieškovės argumentai dėl paskolos dengimo vaiko pinigais.

67. Ieškovė prašo remtis VĮ Registrų centre nurodytomis turto vertėmis, atsakovas į bylą pateikė UAB „Ober Haus“ ginčo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą, pagal kurią buto vertė nustatyta 144 000 Eur. Ieškovė taip pat pateikė duomenis, kad pagal nekilnojamojo turto skelbimus, tame pačiame, kur randasi ginčo butas, name parduodamo analogiško buto, tik, ieškovės nuomone, ženkliai geriau įrengto (šalių bute vis dar nėra užbaigtas įrengti vonios kambarys ir kt.) siūloma pardavimo kaina – 138 000 Eur. Nurodo ir tai, kad pagal nekilnojamojo turto vertinimo platformos untu.lt duomenis, buto vidutinė pardavimo kaina – 109 800 Eur. Šių kainų vidurkis, ieškovės nuomone, yra artimiausias realiai buto rinkos kainai – 118 196 Eur.

68. Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovo nurodoma transporto priemonės rinkos verte – 1 300 Eur, kadangi pagal viešai skelbiamus skelbimus, analogiški automobiliai pardavinėjami už ženkliai didesnę kainą, todėl ieškovė mano, jog teisinga automobilio rinkos verte laikyti siūlomų kainų vidurkį. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nuomone, teisinga vidutinė automobilio rinkos kaina yra 2 660 Eur, o atsakovo pateikti buto ir automobilio vertinimai nepaneigia VĮ Registrų centre nurodytos ar skelbimuose nurodytos panašaus turto vidutinės rinkos kainos. Bylos nagrinėjimo metu abi šalys sutiko, kad automobilio būklė yra prasta.

70. Ieškovė sutinka su atsakovo nurodytomis valčių garažo, valties, pakabinamo variklio, šautuvo vertėmis, todėl šios vertės įtrauktinos į šalių bendro dalintino turto balansą.

73. Šalys nesutaria ir dėl santuokos metu įgyto ir dalintino buto padalijimo būdo. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo butą padalinti natūra šalims lygiomis dalimis. Ieškovei ir nepilnamečiams vaikams nustatyti uzufrukto teisę į atsakovui tenkančią nekilnojamojo turto dalį iki vaikų pilnametystės. Po santuokos nutraukimo visus sutartinius įsipareigojimus pagal 2015 m. vasario 25 d. kredito sutartį ieškovė ir atsakovas dengs lygiomis dalimis. Netenkinus reikalavimo dėl turto padalijimo lygiomis dalimis, ginčo butą po santuokos nutraukimo priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovei ir priteisti iš ieškovės atsakovui 32 480 Eur kompensaciją už ieškovei tenkantį nekilnojamąjį turtą, kompensacijos mokėjimą išdėstant per 3 metų (72 mėn.) laikotarpį. Atsakovas reikalauja jam nuosavybės teise priteisti ginčo butą su priklausiniais, 144 000 Eur vertės, priteisti iš atsakovo ieškovei 64 479,50 Eur piniginę kompensaciją (atskaičius negrąžinto kredito 20 386 Eur likutį), kompensacijos mokėjimą išdėstant dalimis, prievolę kreditoriui po santuokos nutraukimo palikti solidaria, nustatant, kad kreditą ir palūkanas kreditoriui grąžins atsakovas be teisės regreso tvarka išsiieškoti iš ieškovės.

74. Nustatyta, kad ginčo butas yra dviejų kambarių, svetainė bendrai su virtuve, tualetas ir vonia yra bendroje patalpoje. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismas butą padalintų natūra po ½ dalį, ieškovė gyventų kambaryje su vaikais, o svetainė su virtuve būtų naudojama bendrai su atsakovu.

75. Atsakovas nurodo, kad ginčo buto padalijimas natūra ir bendrosios jungtinės nuosavybės modifikavimas į bendrąją dalinę negalimas. Pirmenybę teiktų buto jam priteisimui ir iš jo kompensacijos ieškovei priteisimui, teismo posėdžio metu nurodė ir tai, kad sutiktų, jei ieškovė jam išmokėtų kompensaciją už butą – 61 807 Eur, nes buto vertė 144 000 Eur, ir ieškovė toliau grąžintų kreditą. Tai yra šalims nei vienas turto padalijimo būdas nėra prioritetinis, joms iš esmės priimtini visi turto padalijimo būdai, šalys sutinka, kad turto padalinti natūra nėra galimybės, todėl neprieštarauja ir prašo atidalinti turtą, kitai šaliai priteisiant kompensaciją, tačiau neneigia, kad jų finansinės galimybės mokėti kitai šaliai kompensaciją būtų ribota. Ginčas kyla dėl to, kam priteistinas nekilnojamasis turtas, bei dėl kompensacijų dydžio.

90. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).