Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-119-524/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-27
Bylos Nr.: e2A-119-524/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-01368-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, Giedrė Seselskytė
Atsakovas: J. J.
Ieškovas: I. J.

Kategorijos

2.6.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1Teismo sprendimo trūkumų ištaisymas

Civilinė byla Nr. e2A-119-524/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01368-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. vasario 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės I. J. patikslintą ieškinį atsakovui J. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo vaikams bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, bendro turto padalijimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, turto padalijimo ir kt., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor bank AS Lietuvos skyrius, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 297 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis; priteisti ieškovei iš atsakovo 6 609 Eur išlaikymo įsiskolinimą; nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką; padalyti santuokos metu įgytą turtą, atsakovui priteisiant valčių garažą, transporto priemonę „Volkswagen Touran“, pramoginį laivą „Progres-4“, pakabinamą variklį „Honda BF 20 D“, šautuvą „TIKKA T3x“; ieškovei priteisti iš atsakovo 3 352 Eur kompensaciją už atsakovui tenkantį nurodytą turtą; butą, adresu (duomenys neskelbtini), 3/1210 dalis žemės sklypo ir 1/140 dalį patalpos – automobilių saugyklos, adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo šalims padalyti natūra lygiomis dalimis; ieškovei ir nepilnamečiams vaikams nustatyti uzufrukto teisę į atsakovui tenkančią nekilnojamojo turto (buto su priklausiniais) dalį iki vaikų pilnametystės; nustatyti, kad prievolė pagal 2015 m. vasario 25 d. kredito sutartį kreditoriui Luminor bank AS Lietuvos skyriui nekeičiama ir nemodifikuojama, lieka solidari. Po santuokos nutraukimo visus sutartinius įsipareigojimus pagal kredito sutartį ieškovė ir atsakovas dengs lygiomis dalimis. Netenkinus ieškovės reikalavimo dėl buto padalijimo natūra, prašo butą, adresu (duomenys neskelbtini), su priklausiniais po santuokos nutraukimo priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovei; tenkinus šį reikalavimą, – priteisti iš ieškovės I. J. 32 480 Eur kompensaciją už ieškovei tenkantį nekilnojamąjį turtą, kompensacijos mokėjimą išdėstant 3 metų (72 mėn.) laikotarpiui, ir nustatyti, kad prievolė pagal kredito sutartį kreditoriui Luminor bank AS Lietuvos skyriui nekeičiama ir nemodifikuojama, lieka solidari. Po santuokos nutraukimo visus sutartinius įsipareigojimus pagal 2015 m. vasario 25 d. kredito sutartį vykdys ieškovė savo lėšomis; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys nuo 2021 metų pradžios nors ir gyvena viename būste, tačiau negyvena santuokinio gyvenimo, bendro ūkio netvarko, nebeturi bendrų interesų, todėl santuoka yra iširusi galutinai ir negalima tikėtis, kad šalys pradės vėl gyventi kartu. Santuokos iširimo priežastimi tapo skirtingas požiūris į gyvenimą, vaikų priežiūrą, auklėjimą, bendros ateities kūrimą. Atsakovas nuo 2021 m. kovo mėn. vaikams neteikė išlaikymo, taip pat kliudo naudotis šeimos turtu – automobiliu, be leidimo vaikšto po ieškovės naudojamas gyvenamąsias patalpas, dėl to nuolat kyla buitinių konfliktų, nukenčia mažamečiai vaikai. Pažymi, kad ieškovė nedaro kliūčių ir neriboja vaikų bendravimo su tėvu, jų prieš tėvą nenuteikinėja. Ieškovės nuomone, prie vaikų išlaikymo šalys turi prisidėti lygiomis dalimis, šiuo metu atsakovas iš dalies prie vaikų išlaikymo prisideda. Dalijant santuokoje įgytą turtą prašo atsižvelgti į tai, kad ieškovė neturi santaupų ar kito turto, iš kurio galėtų atsakovui sumokėti kompensaciją už turtą ar kt., siekiant vaikus aprūpinti gyvenamuoju būstu, ieškovei prašo priteisti šalims priklausantį butą, likusią kredito dalį dengtų ieškovė.

2. Atsakovas pateikė priešieškinį, juo prašo nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, vaikų išlaikymui iš atsakovo priteisti po 200 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, nustatyti atsakovo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką – kiekvienos savaitės trečiadienio vakarą ir kartą per mėnesį pasiima dukras penktadienį 17 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.; nurodo bendravimą švenčių dienomis, per atostogas, gimtadienio šventes ir kt.; dalijant santuokoje įgytą turtą prašo pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į ginčo butą su priklausiniais, 144 000 Eur vertės, valčių garažą, 528 Eur vertės, valtį, 1 200 Eur vertės, variklį, 1 150 Eur vertės, šautuvą, 1 167 Eur vertės, automobilį, 1 300 Eur vertės, bendra turto vertė 149 345 Eur; priteisti iš atsakovo ieškovei 64 479,50 Eur piniginę kompensaciją (atskaičius negrąžinto kredito 20 386 Eur likutį), kompensacijos mokėjimą išdėstant dalimis; prievolę kreditoriui po santuokos nutraukimo palikti solidaria, nustatant, kad kreditą ir palūkanas kreditoriui grąžins atsakovas be teisės regreso tvarka išsiieškoti iš ieškovės; įpareigoti ieškovę per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo išsikelti iš ginčo buto; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagrindinė santuokos nutraukimo priežastis yra ieškovės neištikimybė, dėl to nuolat kildavo konfliktų, dėl amoralaus ir netoleruotino ieškovės elgesio šeimos išsaugoti nebeįmanoma. Atsakovas nurodo, kad, atsižvelgiant į jo gaunamas pajamas, į tai, kad jis moka būsto paskolą, komunalinius mokesčius, patiria ir kitų kasdienių išlaidų, jis nepajėgus mokėti ieškovės prašomo išlaikymo vaikams, be to, pažymi, kad vaikai taip pat pakankamai laiko praleis su juo, tuo metu jis dukromis rūpinsis, pirks maistą, mokės už pramogas ir kt. Atsakovo nuomone, ieškovė nepagrindė prašomo priteisti išlaikymo vaikams dydžio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, įregistruotą tarp J. J. ir I. J. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 953, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko ikisantuokinę pavardę R., atsakovui paliko santuokinę pavardę J.

Nustatė nepilnamečių vaikų A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama ieškove I. R. (J.).

Priteisė iš atsakovo J. J. nepilnamečių vaikų A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvienam vaikui po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. kovo 7 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskyrė ieškovę I. R. (J.).

Nustatė atsakovo J. J. bendravimo su vaikais A. J. ir R. J. tvarką, pagal kurią atsakovas su vaikais bendrauja:

1. Kiekvienos savaitės trečiadienį, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas 20 val. į jų gyvenamąją vietą.

2. Kartą per mėnesį – antrą mėnesio savaitgalį, vaikus pasiimdamas iš ugdymo įstaigos penktadienį ir grąžindamas juos sekmadienį 19 val. į jų gyvenamąją vietą.

3. Atsakovas bendravimo su vaikais laiku turi:

3.1. užtikrinti vaikų režimo laikymąsi (pamokų / užduočių atlikimą, eilėraštuko išmokimą / pakartojimą, ėjimą laiku miegoti ir pan.);

3.2. užtikrinti vaikų popamokinės veiklos lankymą laiku – jei atsakovo ir vaikų bendravimo diena sutampa su vaikų lankomo būrelio, treniruočių diena – atsakovas privalo laiku nuvesti vaikus į būrelį, treniruotes, varžybas ir laiku jas pasiimti;

3.3. nuvesti vaikus į suplanuotus kitų vaikų, draugų gimtadienius, įvairias mokyklos / darželio ar popamokinės veiklos šventes, kuriose numatytas vaikų dalyvavimas.

4. Atsakovas su vaikais bendrauja poriniais metais (2022, 2024 m. ir t. t.):

4.1. per šv. Kūčias ir šv. Kalėdų pirmą dieną, vaikus pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 9 val. ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą ar kitą ieškovės nurodytą vietą gruodžio 25 d. 20 val.;

4.2. per Naujuosius Metus, vaikus pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 9 val. ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą ar kitą ieškovės nurodytą vietą sausio 1 d. 20 val.;

4.3. šv. Velykų pirmą dieną, vaikus pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą ar kitą ieškovės nurodytą vietą tą pačią dieną 20 val.

5. Atsakovas su vaikais bendrauja neporiniais metais (2023, 2025 m. ir t. t.):

5.1. šv. Kalėdų antrą dieną, vaikus pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos ar kitos ieškovės nurodytos vietos gruodžio 26 d. 9 val. ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą ar kitą ieškovės nurodytą vietą tą pačią dieną 20 val.;

5.2. šv. Velykų antrą dieną, vaikus pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą ar kitą ieškovės nurodytą vietą tą pačią dieną 20 val.;

5.3. per vaikų gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos, o jei diena yra savaitgalis, – 11 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus iki 20 val. į jų gyvenamąją vietą.

6. Atsakovas, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, su vaikais bendrauja per Tėvo dieną (birželio mėn. pirmasis sekmadienis), vaikus pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą 20 val.

7. Ieškovė, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, praleidžia su vaikais savo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) ir Motinos dieną (pirmasis gegužės mėn. sekmadienis).

8. Atsakovas su vaikais bendrauja nepertraukiamai dvi savaites vaikų vasaros atostogų metu:

8.1. vaikams lankant ikimokyklinio / priešmokyklinio ugdymo įstaigą, atsakovas apie pageidaujamą bendravimą vasaros laikotarpiu (liepos ar rugpjūčio mėn.) turi informuoti ieškovę ne vėliau kaip iki kiekvienų metų sausio mėn. pabaigos trumpąja SMS žinute;

8.2. vaikams pradėjus lankyti mokyklą, atsakovas apie pageidaujamą bendravimą vasaros laikotarpiu (liepos ar rugpjūčio mėn.) turi informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki planuojamo bendravimo laiko trumpąja SMS žinute.

9. Atsakovas su vaikais bendrauja nepertraukiamai dvi savaites per kasmetines savo atostogas. Apie planuojamas atostogas ir pageidaujamą konkretų laiką atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį trumpąja SMS žinute. Vaikams pradėjus lankyti mokyklą, atostogų laikas derinamas pagal vaikų atostogų laiką, numatytą mokykloje.

10. Atsakovas, pageidaudamas vaikus išsivežti į užsienį atostogų, prieš kelionę privalo informuoti ieškovę apie kelionės kryptį, pateikti kelionės (skrydžių ir pan.), apgyvendinimo įstaigų duomenis, gauti ieškovės rašytinį sutikimą.

11. Jei dėl pateisinamų priežasčių (ligos, iš anksto suplanuotos kelionės, ekskursijos, komandiruotės ir pan.) atsakovo ir vaikų bendravimas negali įvykti nustatytu laiku, abi šalys privalo apie tai nedelsdamos informuoti viena kitą trumpąja SMS žinute, kai tokios priežastys paaiškėja, bet ne vėliau nei 1 diena iki nustatyto bendravimo. Tokiu atveju atsakovo bendravimas su vaikais perkeliamas į artimiausią darbo dieną ar kitą savaitgalį.

Po santuokos nutraukimo atsakovui J. J. asmeninės nuosavybės teise priteisė valčių garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pramoginį laivą (valtį) „Progres-4“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pakabinamą variklį „Honda BF 20 D“, variklio Nr. (duomenys neskelbtini), šautuvą „TIKKA T3x“, automobilį „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš atsakovo J. J. ieškovei I. R. (J.) priteisė 2 675,50 Eur kompensaciją už jam atitenkančią turto dalį.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. R. (J.) priteisė butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/1210 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/140 dalį patalpos – automobilių saugyklos, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovui J. J. iš ieškovės I. R. (J.) priteisė 61 807 Eur kompensaciją už jai atitenkančią turto dalį. Kompensacijos mokėjimą atidėjo 12 mėnesių laikotarpiui.

Nustatė, kad po santuokos nutraukimo šalių prievolė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, kreditoriui Luminor bank AS Lietuvos skyriui (buvęs pavadinimas AB DNB bankas) pagal 2015 m. spalio 25 d. kredito sutartį Nr. 2300-2015-99474 nekeičiama ir nemodifikuojama, lieka solidari.

Nustatė, kad po santuokos nutraukimo visus sutartinius įsipareigojimus pagal 2015 m. vasario 25 kredito sutartį Nr. 2300-2015-99474 vykdys ieškovė I. R. (J.) savo lėšomis.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.

Atsiliepimas

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Luminor bank AS Lietuvos skyriaus prašymo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti netenkino ir atsiliepimą į ieškinį atsisakė priimti, grąžino jį padavusiam asmeniui.

Žemesnės instancijos teismas

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. spalio 24 d. sprendime nurodė, kad nustatyta, kad ginčo butas yra dviejų kambarių, svetainė yra bendrai su virtuve, tualetas ir vonia yra bendroje patalpoje. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismas butą padalytų natūra po 1/2 dalį, ieškovė gyventų kambaryje su vaikais, o svetainė su virtuve būtų naudojama bendrai su atsakovu. Atsakovas nurodo, kad ginčo buto padalijimas natūra ir bendrosios jungtinės nuosavybės modifikavimas į bendrąją dalinę negalimas. Pirmenybę teiktų buto jam priteisimui ir iš jo kompensacijos ieškovei priteisimui, teismo posėdžio metu nurodė ir tai, kad sutiktų, jei ieškovė jam išmokėtų kompensaciją už butą – 61 807 Eur, nes buto vertė 144 000 Eur, ir ieškovė toliau grąžintų kreditą. Tai yra šalims nė vienas turto padalijimo būdas nėra prioritetinis, joms iš esmės priimtini visi turto padalijimo būdai, šalys sutinka, kad turto padalyti natūra nėra galimybės, todėl neprieštarauja ir prašo atidalyti turtą, kitai šaliai priteisiant kompensaciją, tačiau neneigia, kad jų finansinės galimybės mokėti kitai šaliai kompensaciją būtų ribotos. Ginčas kyla dėl to, kam priteistinas nekilnojamasis turtas, ir dėl kompensacijų dydžio. Nors atsakovas nurodo, kad sutiktų su kompensacijos išmokėjimu per tam tikrą terminą, tačiau, įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie šalių gaunamas pajamas, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove ir būtina užtikrinti jų aprūpinimą gyvenamuoju būstu, teismas padarė išvadą, jog per tam tikrą laiką ieškovė, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, taip pat turėtų galimybę išmokėti kompensaciją už atsakovui priklausančią buto dalį.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad siekiant užtikrinti, kad vaikai neliktų be nuolatinės gyvenamosios vietos, taip pat nebūtų paneigta nė vieno iš bendraturčių teisė į jam priklausančią dalytino turto dalį, užtikrinti tolesnį turto naudojimo racionalumą nepadarant neproporcingos žalos daikto paskirčiai, teismas daro išvadą, kad butas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), priteistinas ieškovei, su kuria gyvena ir šalių nepilnamečiai vaikai, jos interesas naudotis šiuo turtu laikytinas esminiu, o atsakovo interesai nebūtų pažeisti jam priteisiant kompensaciją.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo buto vertė yra 144 000 Eur. Šalys sutinka, kad, skaičiuojant priteistinos kompensacijos dydį, turi būti atsižvelgta į turimą kreditą ir jo likutį, kuris yra 20 386 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovei priteistus ginčo butą, atsakovui iš ieškovės priteistina 61 807 Eur kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, suteikus ieškovei papildomą terminą kompensacijai išmokėti, ieškovė turės galimybę užtikrinti kompensacijos sumokėjimą laiku, taigi teismas nusprendė, kad teismo sprendimo vykdymo atidėjimas geriau išlaikys išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą ir bus tiek atsakovui, tiek ieškovei priimtinesnis. Svarbu ir tai, kad, ieškovei geruoju įvykdžius sprendimą, nebus didinamos bylinėjimosi išlaidos, nebus patiriamos priverstinio vykdymo išlaidos. Tačiau teismas nusprendė, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas / atidėjimas pakankamai ilgam 3 metų laikotarpiui objektyviai nepagrįstas, pažeistų ne tik atsakovo teises ar interesus, bet ir suteiktų nepagrįstą pranašumą skolininkui ir iš esmės paneigtų teismo sprendimo ir jo privalomumo pobūdį, pažeistų teisėtų lūkesčių, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nuspręsta, kad priteistinos kompensacijos mokėjimo atidėjimas 12 mėnesių laikotarpiui yra optimalus ir pakankamas laikotarpis ieškovei, dedant visas įmanomas pastangas, įvykdyti teismo sprendimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimo dalį ir ją pakeisti: pripažinti J. J. nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3/1210 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/140 dalį patalpos – automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Priteisti iš J. J. ieškovės I. J. naudai už jam tenkančią santuokinio turto dalį piniginę kompensaciją – 64 479,50 Eur ir bylinėjimosi išlaidas.

9. Apeliaciniame skunde nurodomos motyvų grupės dėl priteistos kompensacijos, nurodant, kad jos priteisimas yra nepagrįstas, kadangi nebuvo įvertinta ieškovės galimybė išmokėti atsakovui kompensaciją; dėl šalių turto padalijimo lygiomis dalimis; dėl bute likusių kilnojamųjų daiktų padalijimo.

10. Apeliacinio skundo motyvuose dėl priteistos kompensacijos nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovo naudai piniginę kompensaciją, neįvertino ieškovės pozicijos turto padalijimo klausimu ir jos galimybės išmokėti atsakovui tokio dydžio pinginę kompensaciją. Ieškovė 2022 m. liepos 11 d. patikslintame ieškinyje prašė turtą padalyti natūra lygiomis dalimis jai ir atsakovui ir nustatyti jos ir nepilnamečių vaikų naudai uzufrukto teisę į atsakovui J. J. tenkančią nekilnojamojo turto dalį iki vaikų pilnametystės.

10.1. Teismo posėdžio metu, aiškinantis ieškovės galimybes išmokėti piniginę kompensaciją, jokių realių galimybių nebuvo išdėstyta, t. y. ieškovė teigė, kad ji bandys gauti paskolą, tačiau įrodymų, jog pagal jos gaunamas pajamas ir jau turimus įsipareigojimus kreditoriui Luminor bank AS Lietuvos skyriui ji galėtų gauti banko paskolą piniginei kompensacijai išmokėti, nepateikė. Be to, ji savo procesiniuose dokumentuose teigė, kad 32 480 Eur dydžio kompensaciją galėtų išmokėti tik per trejus metus.

10.2. Apeliantas susitarė su savo broliu, kad jis paskolintų jam pinigų piniginei kompensacijai ieškovei išmokėti ir atsakovas visą sumą, t. y. 64 479,50 Eur sumokėtų ieškovei iš karto po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nurodė, kad šiuos įrodymus pateiks apeliacinės instancijos teismui.

10.3. Teismas konstatavo situaciją, kad atsakovas lieka be santuokoje įgyto turto dalies ir dar solidariai atsakingas kreditoriui Luminor bank AS Lietuvos skyriui. Jeigu ieškovė nevykdys prievolės bankui, pagal kredito sutartį šią prievolę privalės įvykdyti atsakovas ir, be to, iki prievolės įvykdymo pabaigos jis neturės galimybės gauti paskolą, kad įsigytų sau būstą.

11. Apeliacinio skundo motyvuose dėl ieškovės prašymo turtą padalyti lygiomis dalimis atsakovas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad teismo nevaržo santuokos nutraukimo byloje šalių išdėstyta pozicija, teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, turėjo tenkinti arba priešieškinį, kas leistų abiem šalims, t. y. tiek ieškovei, tiek atsakovui, pardavus turtą, atsiskaityti su kreditoriumi ir kiekvienam atskirai kreiptis į bankus dėl paskolos būstui įsigyti gavimo, arba padalyti turtą natūra lygiomis dalimis, abiem pripažįstant nuosavybės teisę į l/2 dalį nekilnojamojo turto buto, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); l/2 dalį 3/1210 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); l/2 dalį 1/140 dalies patalpos – automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kas sudarytų galimybę nustatyti naudojimosi butu tvarką ir užtikrintų atsakovo turtines teises, o ne teorinę galimybę gauti piniginę kompensaciją.

11.1. Turto padalijimas natūra labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, kadangi šalių teisės į nuosavybę yra vienodos ir dėl to nė vienas iš jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti visą turtą natūra. Nors teismas sprendime nurodė, kad tarp šalių yra konfliktiški tarpusavio santykiai, vis tik kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti turto padalijimo natūra būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-259-378/2015).

11.2. Nustatęs, kad sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo būdo skiriasi, teismas, parinkdamas taikytiną būdą, be kita ko, turi įvertinti, ar turtą priteisus vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, vienam iš sutuoktinių netektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta. Ši teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė nustatoma atsižvelgiant į potencialios turtinės prievolės dydį, sutuoktinių amžių, darbingumą, turimą kitą turtą, gaunamas pajamas, jei dalijamas nekilnojamasis turtas, kuriame iki santuokos nutraukimo gyveno sutuoktiniai ar vienas iš jų, – sutuoktinių galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa (sprendžiant, ar sutuoktinis, kuriam priteisdama kompensacija, nebus paliktas be gyvenamojo būsto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016).

11.3. Nurodo, kad šalys abi kartu priėmė sprendimą įsigyti būstą, pasinaudojant banko paskola, todėl atitinkamai turėjo įvertinti, kad santuokos nutraukimo atveju iškils ne tik turto padalijimo, bet ir atsiskaitymo su kreditoriumi klausimas. Ieškovę teismas įpareigojo tiek išmokėti piniginę kompensaciją atsakovui, tiek ir mokėti vienai būsto paskolą, nors pagal gaunamas pajamas ji to tikrai nepajėgi bus padaryti, o jokio kito turto, kurį galėtų realizuoti ir vykdyti bent jau prievolę atsakovui, neturi. Tai, kad atsakovės turtinė padėtis yra bloga, pats teismas konstatavo 2022 m. kovo 18 d. nutartyje.

12. Teismas neatsižvelgė taip pat ir į tai, kad priteisė natūra visą nekilnojamąjį turtą ieškovei, kartu priteisdamas jai ir visus bute esančius kilnojamuosius daiktus, kas atitinkamai vėl gerokai padidino ieškovei tenkančio santuokinio turto dalį.

13. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir nurodo, kad apeliaciniame skunde nenurodoma jokių teisinių pagrindų, kuriais būtų galima vadovautis keičiant priimtą sprendimą, t. y. atsakovas nepateikė teisinio apeliacinio skundo pagrindo. Atsakovas nepagrindė, kodėl reikia priteisti turtą natūra būtent jam, o siekiant išlaikyti vaikų teisių prioritetą, toks atidalijimas yra racionaliausias. Nurodo, kad ieškovė bute gyvena su mažametėmis mergaitėmis, jame yra pritaikytas kambarys pagal jų amžių bei poreikius, visai netoliese jos lanko ir darželį. Mergaitės skyrybų metu taip pat patiria tam tikrų emocinių sunkumų, kadangi su jomis nebegyvena tėtis, jos su juo nesusitinka taip dažnai, kaip tuomet, kai bute gyveno tėtis, tad toks vaikų žalojimas po tėvų skyrybų proceso, kraustymasis į naują vietą, darželio keitimas tik dar labiau pablogintų mergaičių emocinę bei psichologinę būklę, tad racionaliausias bei palankiausias sprendimas šioje situacijoje atsižvelgiant į dvynukių interesus yra užtikrinti jų gyvenamąją vietą kartu su mama bute, adresu (duomenys neskelbtini).

14. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą cituoja Vilniaus apygardos teismo 2012-06-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1476-603/2012. Nurodo, kad atsakovui yra svetimas tėvystės jausmas, kadangi jis ne tik nevykdo teismo nustatytos bendravimo tvarkos, tačiau ir teikdamas apeliacinį skundą parodė, kad jam visiškai nesvarbu užtikrinti savo dviejų dukrų saugų gyvenamąjį plotą, bet ir principingai siekia gauti butą išmokant kompensaciją ieškovei, nors puikiai supranta, kad už tokią sumą pinigų tinkamo buto ieškovei su mergaitėmis nepavyks rasti. Pažymėtina, kad atsakovas nori užtikrinti tik savo interesus, bet ne savo mažamečių mergaičių. Atidalijimo būdu negali būti ginami tik vienos iš šalių interesai. Jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti laikomi piktnaudžiavimu teise.

15. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pateikia atsikirtimus į atsakovo apeliacinio skundo motyvus dėl jos galimybės išmokėti kompensaciją. Nurodo, jog atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovė neturi galimybių išmokėti kompensaciją, tačiau ir pats nenurodo, kad ją išmokėti gali visiškai, kadangi jokių įrodymų nepateikė, prašo atidėti mokėjimus. Nėra pagrįsta teigti, kad atsakovui skolins jo brolis, nepateikiant jokių brolio finansines galimybes pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad galėtų sumokėti ieškovei pusę turto vertės sumos – 61 807 Eur, nes neva jis yra susitaręs su savo broliu, kad šis suteiks jam reikiamą pinigų sumą. Apeliantas šiuos pinigus siūlo savo buvusiai žmonai, savo dviejų vaikų mamai, nors pats puikiai supranta, kad tinkamo buto šalia mergaičių lankomo darželio jai su dviem mergaitėmis nepavyks nusipirkti. Šiuos brolio pinigus atsakovas galėtų skirti naujam butui įsigyti, kadangi jis yra vienas, be dukrų. Pažymėjo, kad ieškovė gauna vidutines pajamas (teismo konstatuota aplinkybė), dėl išmokėjimo kreipsis į finansų įstaigą, kuri jai suteiks paskolą atsakovui išmokėti priteistą sumą. Laiko tarpas, per kurį ieškovė galės susitvarkyti visus finansinius klausimus, yra pakankamas, kadangi teismas skyrė vienerius metus. Taip pat nors ieškovė ir pati viena augina mergaites, ji nė karto nėra pasakiusi, kad esant reikalui ji negalės / nenorės susirasti papildomo darbo, kurį galėtų dirbti vakarais iš namų ir už tai gauti papildomų pajamų. Taip pat ieškovė niekada nenurodė, kad negalėtų pasikelti savo kompetencijos ir darbe, ji ketina kreiptis į darbdavį, kad šis apmokėtų jai tam tikrus kvalifikacijos kėlimo kursus, kas ateityje sąlygos nors ir minimalų, tačiau darbo užmokesčio kilimą. Ieškovė yra pasiruošusi dėti maksimalias pastangas atsiskaityti su atsakovu.

16. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo motyvus dėl iš jos priteistos kompensacijos sumažinimo. Ieškovė nurodo, kad kompensacija galėtų būti mažinama, kadangi atsakovui buvo priteista turto, kuris nebuvo padalytas, todėl teismui laikant, kad sprendimas yra keistinas, mano, kad priteista suma yra mažintina ir yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių, priteisiant iš ieškovės mažesnę sumą. Ieškovė nesutinka su priteistos kompensacijos apskaičiavimo metodu ir nurodo, kad kompensacija galėtų siekti 35 000 Eur (atsakovo teigta suma), kadangi atsakovui atiteko valčių garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), pramoginis laivas (valtis) „Progres-4“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pakabinimas variklis „Honda BF 20 D“, variklio Nr. (duomenys neskelbtini), šautuvas „TIKKA T3x“ bei automobilis „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė buvo nustatyta 6 705 Eur. Pažymi, kad ieškovė į šiuos daiktus nepretendavo ir neprašė už juos atlyginti pusę atsakovui šių priteistų daiktų vertės, todėl ši suma, ieškovės manymu, turi būti išminusuota iš priteistos sumos, kadangi turtas buvo priteistas atsakovui. Buto su priklausiniais vertė yra ne didesnė nei 97 442 Eur (išskaičiavus iš 118 196 Eur vertės nepadengtą 20 754,24 Eur paskolos dalį). Atsižvelgiant į tai, ieškovės asmeninėn nuosavybėn priteistinas butas su priklausiniais, o atsakovui priteistina 32 480 Eur kompensacija (97 442 Eur x 1/3), kompensacijos mokėjimą išdėstant 3 metų (72 mėn.) laikotarpiui (su tuo atsakovas sutiko posėdžio metu).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėja, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

19. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimas, kuriuo nutraukta šalių santuoka, išspręsti šalių vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo klausimai, nustatyta vaikų bendravimo su atsakovu tvarka ir padalytas šalių santuokoje įgytas turtas.

20. Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, jog sprendimo dalis dėl turto padalijimo neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir turi būti pakeista. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl šalių nekilnojamojo turto padalijimo būdo, kilnojamųjų daiktų, likusių bute, padalijimo ir ieškovės prašymo, suformuluoto atsiliepime į apeliacinį skundą, sumažinti priteistos kompensacijos dydį.

Faktinės bylos aplinkybės

21. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką, kuri įregistruota (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 953.

22. Šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė dviejų dukterų A. J. ir R. J.

23. Santuokos metu ieškovė ir atsakovas įgijo bendrą dalytiną nekilnojamąjį turtą ir registruotiną kilnojamąjį turtą: butą, adresu (duomenys neskelbtini), 3/1210 dalis žemės sklypo ir 1/140 dalį patalpos – automobilių saugyklos, adresu (duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą – valčių garažą, adresu (duomenys neskelbtini); automobilį „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); pramoginį laivą „Progres-4“, registro Nr. (duomenys neskelbtini); pakabinamą variklį „Honda BF 20 D“, variklio Nr. (duomenys neskelbtini); šautuvą „TIKKA T3x“.

24. Šalys solidariai 2015 m. spalio 25 d. su kreditoriumi Luminor bank AS Lietuvos skyriumi (buvęs pavadinimas AB DNB bankas) yra sudariusios kredito sutartį Nr. 2300-2015-99474, kuria ieškovei ir atsakovui suteiktas 30 000 Eur kreditas būstui įsigyti.

Dėl šalių nekilnojamojo turto padalijimo būdo

25. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl santuokoje įgyto turto padalijimo būdo, t. y. su tuo, kad ieškovei pripažinta nuosavybės teisė į visą butą, adresu (duomenys neskelbtini), 3/1210 dalis žemės sklypo ir 1/40 dalį patalpos – automobilių saugyklos, o atsakovui J. J. iš ieškovės I. R. (J.) priteista 61 807 Eur kompensacija, kompensacijos mokėjimą atidedant dvylikos mėnesių laikotarpiui. Atsakovas prašo: pripažinti jam nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3/1210 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/140 dalį patalpos – automobilių saugyklos, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Priteisti iš J. J. ieškovės I. J. naudai už jai tenkančią santuokinio turto dalį piniginę kompensaciją – 64 479,50 Eur

26. Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose, iš jų prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismų praktikoje nurodoma, kad dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus ir, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad galima būtų ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. N. R., bylos Nr. 3K-3-411/2012). Dalydamas turtą teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto.

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl šalių turto padalijimo, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir, atsižvelgęs į šalių santykius ir ieškovei priklausančio buto dalį, pagrįstai nusprendė atsakovui priteisti kompensaciją už jo 1/2 ginčo buto dalį, nes byloje nustatyta, kad su ieškove lieka gyventi šalių nepilnamečiai vaikai, o šalys neteikė įrodymų, kad ginčo butą galima padalyti natūra. Byloje nustatyta, kad ginčo butas yra dviejų kambarių, svetainė yra bendrai su virtuve, tualetas ir vonia yra bendroje patalpoje, t. y. jog šalių bute yra bendra vieno kambario tipo svetainės ir virtuvės erdvė, kuri negali būti atidalyta.

28. Atsakydama į apeliacinio skundo motyvą, kad teismo nevaržo santuokos nutraukimo byloje šalių išdėstyta pozicija, teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, turėjo tenkinti arba priešieškinį, kas leistų abiem šalims, t. y. tiek ieškovei, tiek atsakovui, pardavus turtą, atsiskaityti su kreditoriumi ir kiekvienam atskirai kreiptis į banką dėl paskolos būstui įsigyti gavimo, arba padalyti turtą natūra lygiomis dalimis, abiem pripažįstant nuosavybės teisę į l/2 dalį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje byloje yra pagrįstas ir laikytinas prioritetiniu ieškovės interesas išlaikyti stabilią šalių vaikų gyvenamąją vietą. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, dalydamas šalių nekilnojamąjį turtą, pagrįstai šioje byloje nenukrypo nuo lygių dalių principo ir priteisė atsakovui kompensaciją pagal aukščiausią ginčo turto rinkos vertę santuokos nutraukimo metu, kuri buvo pateikta byloje.

29. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008). Ieškovė šalių konfliktiškus santykius grindė į bylą su pradiniu ieškiniu pateiktu nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame užfiksuoti šalių konfliktai.

30. Atsakydama į apeliacinio skundo motyvą, jog kompensacijos atsakovui priteisimas yra nepagrįstas, kadangi nebuvo įvertinta ieškovės galimybė išmokėti atsakovui kompensaciją, teisėjų kolegija konstatuoja, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas, ginčydamas skundžiamo sprendimo dalį, kuria padalytas šalių santuokoje įgytas turtas, nenurodo, kaip šalių turto padalijimas pažeidžia jo interesus. Apelianto teiginiai apie ieškovės galimybių išmokėti jam kompensaciją nebuvimą nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą turto padalijimo būdą. Teismo nustatytu turto padalijimo būdu siekiama išvengti konfliktų tarp šalių ir apsaugoti jų nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti jiems gyvenamosios vietos bei jų socialinių poreikių patenkinimo stabilumą, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju savo esme yra svarbesnis siekis nei atsakovo teoriškai analizuojama ieškovės galimybė sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, kurios mokėjimas atidėtas 12 mėnesių sudarant galimybę ieškovei sukaupti 61 807 Eur kompensacijos sumą. Ieškovė nurodo, kad yra pasiruošusi dėti maksimalias pastangas siekdama atsiskaityti su atsakovu. Atsižvelgęs į jos darbingą amžių, gaunamas pajamas pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų nepajėgi sumokėti apeliantui ginčo kompensacijos, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria šiems skundžiamo teismo sprendimo motyvams. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apelianto teisės dėl kompensacijos išmokėjimo nebus pažeistos, nes ieškovė turi nekilnojamąjį turtą – apelianto nurodomą butą.

31. Atsakydama į apeliacinio skundo motyvą, jog apeliantas susitarė su savo broliu, kad jis paskolintų jam pinigų piniginei kompensacijai ieškovei išmokėti ir atsakovas visą sumą, t. y. 64 479,50 Eur, sumokėtų ieškovei iš karto po teismo sprendimo įsiteisėjimo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantas šio motyvo nepagrindė įrodymais, nors apeliaciniame skunde buvo nurodęs, kad šiuos įrodymus pateiks apeliacinės instancijos teismui, tačiau jokių įrodymų apeliacinės instancijos teisme nebuvo pateikta.

32. Solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų.

33. Nagrinėjamu atveju šalių solidarioji šalių prievolė kreditoriui Luminor bank AS Lietuvos skyriui (buvęs pavadinimas AB DNB bankas) pagal 2015 m. spalio 25 d. kredito sutartį Nr. 2300-2015-99474 nebuvo padalyta, taigi buvę sutuoktiniai išliko solidariosios prievolės subjektai, tačiau buvo nustatyta, kad po santuokos nutraukimo visus sutartinius įsipareigojimus pagal 2015 m. vasario 25 d. kredito sutartį Nr. 2300-2015-99474 vykdys ieškovė I. R. (J.) savo lėšomis.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės ir atsakovo atsakomybė pagal šalių kredito sutartį pagrįstai palikta solidaria sutuoktinių prievole, kadangi prievolės modifikavimui kreditorius sutikimo neišreiškė, tačiau šios prievolės vykdymo tvarka apelianto teisių nepažeidžia. Atkreiptinas dėmesys, jog šalių santuokoje įgytas turtas buvo įgytas kredito lėšomis ir ieškovei priteisus išmokėti ginčo kompensaciją apelianto turtinės teisės nebus pažeistos, nes jis gaus pinigines lėšas, t. y. taip pat lėšas, kurias gavo iš kredito įstaigos, būdamas santuokoje su ieškove. Be to, iš apeliacinio skundo motyvo nustatyta, jog atsakovas yra suinteresuotas ginčo turto pardavimu ir gautų lėšų pasidalijimu, todėl, vertinant apelianto poziciją ir šiuo aspektu, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė jam kompensaciją, lygią 1/2 daliai šalių turto vertės.

Dėl kilnojamųjų daiktų, likusių bute

35. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas) (2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2011). Kartu pažymėtina, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar sprendžiant visus byloje pareikštus reikalavimus. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (žr., pvz., pirmiau nurodytą nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose taisyklė įtvirtinta CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“. CPK 376 straipsnyje išvardytos teismo teisės rinkti įrodymus, kai šalys jais nesiremia, apsaugoti vaikų teises ir interesus, viršyti pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Didesnį teismo aktyvumą suteikiančios teisės, kuriomis teismas naudojasi ex officio, skirtos viešojo intereso apsaugai tam tikrose šeimos bylose užtikrinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ribojant dispozityvumo ir rungimosi principus šeimos bylose siekiama užtikrinti visapusišką byloje dalyvaujančių asmenų ir trečiųjų asmenų interesų apsaugą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2006 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Nr. 3K-3-7/2006). Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes ir vadovaudamasis viešojo intereso apsaugos tikslais, turi teisę atlikti CPK 376 straipsnyje nustatytus veiksmus; aktyvus teismo vaidmuo gali reikštis nagrinėjant reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyriumi, dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, dėl nepilnamečių vaikų ar sutuoktinių išlaikymo, taip pat kitus panašius materialiuosius reikalavimus, kurie nėra grynai privataus pobūdžio, bet susiję su viešuoju interesu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-513/2007). Proceso teisės normomis teismas įgalinamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti nedarbingų, paramos reikalingų ir kitų socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

37. Šioje byloje nustatyta, jog atsakovas 2022 m. balandžio 5 d. atsiliepimo į ieškinį motyvuose nurodė, jog ieškovė ieškinyje neprašo dalyti kilnojamų daiktų, esančių bute, ir atsakovas nurodo, jog jų dalyti netikslinga, jeigu butas bus padalytas natūra. Vėliau atsakovas 2022 m. rugpjūčio 17 d. priešieškinyje dėl šių daiktų nesuformulavo teismui jokių reikalavimų, nors ieškovė visuose savo patikslintuose ieškiniuose formulavo alternatyvų reikalavimą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), su priklausiniais po santuokos nutraukimo priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovei. Atkreiptinas dėmesys, jog ir apeliaciniame skunde atsakovas šių kilnojamųjų daiktų konkrečiai nenurodė, t. y. nesudarė dalytino turto sąrašo, todėl byloje nėra pagrindo padaryti išvados, jog jis pirmosios instancijos teisme kėlė ginčą dėl kilnojamųjų daiktų, likusių bute. Nutraukiant santuoką, dalijamas tik santuokos pabaigoje realiai egzistuojantis turtas, tačiau apeliantas jo neįvardijo ir konkrečiai neprašo padalyti net apeliaciniu skundu, todėl remiantis šiuo apeliacinio skundo motyvu pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo.

38. Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, taigi teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi kiekvienoje byloje teismas turėtų individualizuoti būtinybę patvirtinančias faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ir netaptų taisykle visoms šeimos byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

39. Įvertinusi paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus dėl teismo aktyvaus vaidmens šeimos bylose, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos pagrįstai padalijo šalių santuokoje įgytą turtą, t. y. tik tą, kurį šalys buvo nurodžiusios savo procesiniuose dokumentuose.

Dėl ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą keliamo reikalavimo sumažinti priteistos kompensacijos dydį

40. Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvuose nurodo, kad nesutinka su priteistos kompensacijos metodu, ir nurodo, kad kompensacija galėtų siekti 35 000 Eur.

41. Ieškovė nepadavė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo. Reikalavimą sumažinti priteistos dydį suformulavo atsiliepime į apeliacinį skundą, t. y. procesiniame dokumente, kuriame išdėstoma nuomonė dėl kitos šalies paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo (CPK 318 straipsnio 1 dalis). Atsiliepime į apeliacinį skundą negali būti keliami materialieji teisiniai reikalavimai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimo. Siekiant tokio tikslo, turi būti paduodamas apeliacinis skundas.

42. Teisėjų kolegija nurodo, kad teisminio nagrinėjimo dalyką apeliaciniame teisme lemia apeliacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis byloje surinktais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis). Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai yra susiję tik su apeliacinio skundo argumentais, todėl šioje byloje analizuoti priteistos kompensacijos dydį atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo išvada

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

45. Ieškovė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų apeliacinės instancijos teisme nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. d. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė