Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Loreta Lipnickienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Jadvyga Mardosevič ir Henrichas Jaglinskis, sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei, dalyvaujant ieškovei T. A. Š., jos atstovei advokatei Ina Navickienei, atsakovui A. A. C., jo atstovui advokatui Albertui Pocevičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. A. Š. ir atsakovo A. A. Ch. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. A. Š. ieškinį atsakovui A. A. Ch., išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos atlyginimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovo A. A. Ch. priešieškinį ieškovei T. A. Š. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo teismo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-28 sprendimą iš dalies pakeisti: priteisti ieškovei natūra keleivinį automobilį VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini), o iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 50 Lt dydžio kompensaciją, taip pat prašo sumažinti iš ieškovės atsakovui už butą (duomenys neskelbtini) priteistinos kompensacijos dydį iki 1/3 dalies šio buto vertės, t. y. iki 59 000 Lt ir nustatyti bendrą ieškovės atsakovui mokėtiną piniginę sumą – 58 420 Lt. Nurodė, kad teismas be pagrindo atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimą ir dalinant šeimos būstą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Byloje ieškovė buvo nurodžiusi dvi aplinkybes, sudarančias pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Viena – nepilnametės dukters interesas, tai kad šiuo atveju priteisiant didesnę dalį turto, atsižvelgtina į vaiko gyvenamosios vietos nustatymą su motina ir jai tenka didesnė našta, auginant ir ugdant šalių nepilnametį vaiką. Šiuo atveju teismas turėjo įvertinti du teisinius gėrius: atsakovo nuosavybės teisę ir nepilnamečio vaiko interesus bei nustatyti motyvuotai pagrįstą protingą šių gėrių pusiausvyrą. Kita byloje nurodyta, bet likusi neįvertinta aplinkybė, leidžianti nukrypti nuo turto lygių dalių principo, yra ta, jog turtui, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio, t. y. ieškovės, lėšos. Byloje rašytiniais įrodymais yra neginčijamai patvirtinata, kad 1996-08-28 sutartimi R. S. perleido ieškovės asmeninėn nuosavybėn jai priklausiusį butą (duomenys neskelbtini). 1996-11-05 R. S. mirė ir butas (duomenys neskelbtini) 2003-02-25 buvo parduotas už 89 500 Lt. Nors notarė dėl ieškovei nežinomų priežasčių šioje sutartyje pardavėju nurodė ir atsakovą, tačiau atsakovas nuosavybės teisėmis šio buto nevaldė. Dalis lėšų, t. y. 80 000 Lt, buvo panaudota 2003-04-29 perkant butą (duomenys neskelbtini), likusios lėšos buvo panaudotos buto remontui (šiomis lėšomis buvo apmokėta visa buto kaina). Nors atsakovas ir nedalyvavo sudarant šią sutartį, tačiau jis ir vėl buvo nurodytas kaip pirkėjas. Kaip buvo paaiškinta ieškovei, jis buvo įrašytas vien dėl to, kad jis yra sutuoktinis. Tokiu būdu ginčo butas buvo pirktas tik už ieškovės asmenines lėšas, gautas realizavus asmenines nuosavybės teise valdytą butą.

Bylos nagrinėjimo metu kilus ginčui ir atsakovui nurodžius, kad ieškovei būtų paliktas automobilis OPEL VECTRA, ieškovė sutiko, kad atsakovui atitektų abu automobiliai. Tačiau mano, kad tai nebuvo teisingas sprendimas, nes realiai atsakovas nesinaudos dviem automobiliais. Mano, kad protinga ir teisinga ieškovei paskirti automobilį VW GOLF ir padidinti atsakovui išmokėtinos kompensacijos dydį.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad su ieškovės skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teismas pagrįstai nenukrypo nuo turto lygių dalių padalinimo principo, nes ieškovė yra pajėgi sumokėti priteistą kompensaciją. Teismo posėdžio metu apeliantė paaiškino, kad vairuoti automobilio nemoka, todėl jis jai nereikalingas ir dėl to priteistinas atsakovui. Tačiau dėl nežinomų priežasčių savo poziciją ieškovė pakeitė. Pažymi, kad pagal CPK 312 str. negalima keisti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Atsakovas nepateikia jokių įrodymų, kad buto (duomenys neskelbtini) buvo panaudotos vien jo asmeninės lėšos, todėl nurodytos lėšos priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pajamos iš būsto buvo naudojamos šeimos interesams. Mano, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme nepareiškė ieškinio dėl 24 210,49 Lt priteisimo, kai CPK 312 str. yra aiškiai nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai atmestini

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys).

Dėl santuokos iširimo priežasčių.

Remiantis CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio „Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės“ normomis, santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 str. 1 d.). Reikalavimą pripažinti atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo ieškovė grindė psichologinio ir fizinio smurto jos atžvilgiu naudojimu. Atsakovas, pareikšdamas priešieškinį, nurodė, jog santuoką iširo dėl ieškovės kaltės dėl jos neištikimybės.

Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja visiškai nesirūpina (Civilinio kodekso 3.60 str. 3 d.). Taigi, abi ginčo šalys santuokos iširimą sieja su įstatyminėmis prezumpcijomis. Įrodžius šioje teisės normoje nurodytų faktinių aplinkybių egzistavimą, gali būti preziumuojamas santuokos iširimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Pagal įstatymą preziumuojamų aplinkybių įrodinėti nereikia (Civilinio proceso kodekso 182 str. 1 d. 4 p.). Tai reiškia, kad nustačius bent vienos iš Civilinio kodekso 3.60 str. 3 d. numatytų aplinkybių egzistavimo faktą, nereikia įrodinėti, kad tai buvo santuokos iširimo priežastimi; įstatyminės prezumpcijos gali būti paneigtos, o tai reiškia, kad kita šalis, atsikertanti į tokio pobūdžio prezumpciją, turi įrodyti ne tik tai, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė tam tikras savo pareigas, bet ir tai, jog dėl tokio pažeidimo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimu, t. y. kad santuokos iširimo priežastis buvusi visiškai kita. Žiauraus elgesio su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais faktas, kuriuo buvo grindžiamas ieškinio reikalavimas, priskiriamas prie sutuoktinių kaltės prezumpcijų, todėl pakanka įrodyti tokių aplinkybių egzistavimą ir tai yra pagrindas konstatuoti vienos iš šalių kaltę dėl santuokos iširimo. Taigi, vertinant teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą santuokos iširimo priežasčių aspektu, aktualus įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių ieškovės nurodomas aplinkybes patikimumas bei jų pakankamumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog sutuoktinių santykiai pašlijo nuo 2008 m. Atsakovas pasidarė žiaurus, pavydus, smurtavo ir grasino ieškovei susidorojimu, dėl to ieškovė net keturis kartus kreipėsi pagalbos į krizių centrą. Remdamasis bylos medžiaga (b. l. 33, 1 t.), teismas nustatė, kad atsakovas savo grasinimus bandė įgyvendinti, smaugdamas ieškovę, suplėšydamas jos drabužius, grandinėlę, sulaužydamas mobilų telefoną. Dėl minėtų atsakovo A. A. Ch. veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 71 – 72, 1 t.), tačiau nutrauktas, nurodžius, kad ieškovė T. A. Š. dėl veikų turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Ieškovės iniciatyva teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos (b. l. 173 – 175) patvirtino aplinkybes, susijusias su atsakovo naudotu psichologiniu ir fiziniu smurtu. Kolegija pažymi, kad tik tie įrodymai, kurie patvirtina arba paneigia šalių nurodomas aplinkybes iki faktiško šeimos iširimo vertintini kaip turintys įtakos sprendžiant dėl ištuokos priežasčių. Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju vertindama psichologinio ir fizinio smurto vartojimo prieš šeimos narius įrodytumą, pažymi, jog ieškovei nurodant nuolatinius atsakovo tokio pobūdžio veiksmus, o atsakovui tokį faktą kategoriškai neigiant, smurto faktas galėtų būti įrodinėjamas visomis Civilinio proceso kodekso 177 str. numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Tai gali būti ir liudytojų parodymai, netgi jei tie liudytojai yra ir ieškovei artimi asmenys. Tačiau teismui vertinant tokių vienai iš ginčo šalių artimų liudytojų parodymus jų patikimumo prasme, turi būti atsižvelgta į tą artimą ryšį ir tokiais liudijimais galėtų būti remiamasi, jeigu ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtintų atitinkamas liudytojų nurodomas aplinkybes. Šiuo atveju svarbu pažymėti, jog aptariamu atveju liudytojos J. D. patvirtino, kad jos namuose atsakovas smaugė ieškovę, liudytoja V. G. parodė, kad atsakovas liudytojai sakė, jog ieškovę padarys invalide, nužudys ieškovę ir dukrą. Vertindama įrodymų pakankamumą psichinio ir fizinio smurto pavartojimo faktui nustatyti, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas 2011-03-29 teismo posėdžio metu (b. l. 200, 1 t.) pripažino, jog kai su žmona buvo susipykę, jis nutraukė ieškovei grandinėlę nuo kaklo, be to, šalių vaikai (b. l. 175, 201 – 202, 1 t.) - sūnus A. ir dukra D. – taip pat patvirtino apie tėvo smurtavimą ir agresyvumą jų atžvilgiu (dukra matė suplėšytą bliuzelę, nutrauktą kaklo papuošalą, sulaužytą mobilųjį telefoną, sūnui mama pasakojo apie šį įvykį). Vilniaus moterų namų Krizių centro (b. l. 33, 1 t.) pažyma taip pat patvirtina apie konfliktus, susijusius su atsakovo vartojamu psichologiniu ir fiziniu smurtu prieš ieškovę, dėl ko ji buvo priversta kreiptis pagalbos po 2008-06-03 įvykio šeimoje. Tokiu būdu, konstatuojama, jog byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą pripažinti, jog prieš ieškovę buvo naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas. Pažymėtina, kad kilę tarp šalių konfliktai, jų aiškinimasis, tarpusavio pretenzijos ir kaltinimai šiuo atveju vertintini kaip psichologinis ir fizinis smurtas, o ne vien tik kaip sutuoktinių tarpusavio pagarbos, lojalumo pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apie ieškovės neištikimybę, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog šalių santuoka iširo ir yra nutraukiama, pripažįstant, jog santuoka iširo dėl atsakovo A. A. Ch. kaltės (CK 3.49 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, netinkamai taikė CK 3.192 str. 2 d. nuostatą dėl priteistino išlaikymo dydžio proporcingai tėvų turtinei padėčiai, taip pat neteisingai įvertinta šalių turtinė padėtis, kas yra reikšminga nustatant kiekvieno iš tėvų pareigos dydį vaiko išlaikyme konkrečia pinigų suma.

Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra D. A. Š., gim. 1996-12-15, gyvena su ieškove. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio dukrai D. priteisimo, nurodydama, kad tik ji iš esmės rūpinasi vaiku, jai reikia užtikrinti dukters jos augimui, vystymuisi, mokymuisi ir gyvenimui reikalingas pilnavertes sąlygas, atsakovas yra darbingas, dirba ir gauna pajamas, todėl turi teikti išlaikymą (ne mažiau kaip 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis). Ieškovė nurodė, kad dukrai per mėnesį reikalinga 800 – 850 Lt išlaikymo suma ir akivaizdu, kad dukters poreikiai su amžiumi vis didėja. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad jis sutinka mokėti 270 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį ir iš esmės neginčijo ieškovės nurodytos dukrai reikalingos per mėnesį išlaikymo sumos. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis po 450 Lt kas mėnesį, ir konstatavo, jog atsakovas, atsižvelgiant į jo gaunamą darbo užmokestį gali skirti po 450 Lt kiekvieną mėnesį dukters išlaikymui. Atsakovas reikalavimą sumažinti priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui grindžia tuo, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, kadangi ji be pajamų, turi asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Įvertinus byloje šalių pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymą iš atsakovo, yra nepagrįsti ir atmestini.

CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiui vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3. 192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymo dydis pirmiausiai siejamas su protingais jo paties poreikiais, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis.

Kaip jau buvo minėta, abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-154/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė užtikrina, jog būtų iš esmės patenkinti nepilnametės dukters poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas intensyviai rūpinasi dukra, užtikrina tinkamą mokymosi įstaigos lankymą, kartu atostogavimą ar laisvalaikio praleidimą ir pan. Pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Įvertinus šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pagal pateiktus rašytinius įrodymus vidutinis mėnesinis darbo užmokestis siekia beveik iki 1600 Lt (atskaičius mokesčius) (b. l. 138, 186 – 187, 1 t.), o ieškovės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra apie 500 Lt (atskaičius mokesčius) (b. l. 184 - 185, 1 t.), ji gauna taip pat nuomos mokestį apie 300 Lt per mėnesį, todėl darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis nėra ženkliai prastesnė, jog negalėtų teikti dukrai teismo nustatyto dydžio išlaikymo. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, jog dalijant santuokoje įgytą turtą nebuvo nukrypta nuo lygių dalių nustatymo principo, ir kiekvienam sutuoktiniui atiteko santuokoje įgytas vienodos vertės turtas. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nebuvo pateikta jokių duomenų apie pasikeitusias šalių gaunamas pajamas. Kolegija pažymi, kad ieškovės pajamos, tiek gaunamos darbinių santykių pagrindu, tiek ir iš nuomos santykių, neviršija atsakovo gaunamų pajamų. Byloje nenustatyta, kad iš kito turimo nekilnojamojo turto ieškovė gauna pajamas, taip pat, kolegijos vertinimu, ieškovė neprivalo parduoti kito nekilnojamojo turto tikslu išlaikyti nepilnametę dukrą, kai atsakovo gaunamos pajamos sudaro galimybę teikti dukrai išlaikymą, iš esmės nepabloginant savo gyvenimo kokybės. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas turi mokėti 450 Lt išlaikymą nepilnamečiui vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, kad esant esminiams nepilnamečio vaiko poreikių ir/ar vaiko tėvų turtinės padėties pasikeitimams, išlaikymo dydis gali būti peržiūrimas iš naujo. Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir šioje dalyje atsakovo apeliacinį skundą taip pat atmeta.

Dėl turto padalijimo

Dalijant bendrą sutuoktinių turtą teismas, nustatydamas kiekvienam iš jų tenkančią turto dalį, vadovaujasi CK nuostatomis ir atsižvelgia į šalių nurodytas aplinkybes bei prašomus turto padalijimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. J. R. , bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-82/2011; kt.). Bylos duomenimis, abi šalys pateikė atitinkamus bendrąja jungtine nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalijimo variantus. Apeliantė T. A. Š. nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl trijų kambarių buto (duomenys neskelbtini), padalinimo, nepagrįstai nenukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, pažeidė CK 3.3 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, taip pat neatsižvelgė į ieškovės panaudotas asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas ginčo būsto įsigijimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, kad, sprendžiant visus šeimos klausimus, susijusius su vaikais, pirmiausia būtina atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Taigi jis taikytinas ir sprendžiant sutuoktinių turto padalijimo klausimus. Daugeliu atveju šis principas detalizuotas teisės normose, reguliuojančiose atskirus turto padalijimo tarp sutuoktinių aspektus: teismas gali nukrypti nuo bendro sutuoktinių lygių dalių principo, atsižvelgdamas į jų vaikų interesus (CK 3.123 straipsnio 1 dalis); teismas gali nustatyti uzufruktą vienam sutuoktiniui priklausančioje gyvenamoje patalpoje palikti gyventi kitą sutuoktinį, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai (CK 3.71 straipsnis 1 dalis); į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, šis turtas neišieškant kompensacijos perduodamas sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai (CK 3.120 straipsnis). Dar viena vaiko interesų gynimo garantija įtvirtinta CK 3.127 straipsnio 3 dalyje – parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus. Pažymėtina, kad CK 3.127 straipsnio 3 dalyje suteiktas prioritetas turto padalijimui natūra, santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Tokiais atvejais sutuoktinis, kuriam paskiriamas turtas natūra, įpareigojamas kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Vaiko interesus gali atitikti tiek bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo būsto priteisimas tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, tiek ir jo padalijimas natūra, jei tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, tenka dalis, užtikrinanti vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Tarp šalių nekilo ginčo, jog pagal CK 3.84 str. prasmę butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra šeimos gyvenamoji patalpa, kurios įsigijimo vieta nulėmė ir nepilnametės dukters mokyklinės įstaigos pasirinkimą, taip pat ir pačio būsto įrengimą bei pritaikymą dukters poreikiams (dukra gyvena viename iš trijų kambarių). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nukrypstant nuo lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti nepilnamečio vaiko buvimą, bet reikia įrodyti, kad toks nukrypimas būtinas, siekiant apsaugoti vaiko interesus. Teismas nustatė, kad nepilnametė dukra naudojasi ir tėvams nutraukus santuoką naudosis atskiru kambariu bute, jai paliekami jos poreikiams tenkinti reikalingi kilnojamieji daiktai, tėvas įpareigojamas teikti išlaikymą, ir, kolegijos vertinimu, padarė pagrįstą išvadą, kad tokiu būdu nepilnametei dukrai užtikrinamos sąlygos, būtinos vystymuisi, mokymuisi bei poilsiui. Kolegija pritaria ir pirmosios instancijos teismo argumentams, jog ieškovės nurodytos aplinkybės apie asmeninių lėšų gavimą pardavus butą (duomenys neskelbtini), yra neįrodytos. Byloje nepaneigtos atsakovo A. A. Ch. nurodytos aplinkybės, jog jie abu su sutuoktine prižiūrėjo R. S., kartu ją palaidojo, todėl ir gauti pinigai pardavus butą (duomenys neskelbtini) priklausė šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Už šias lėšas pirktas butas (duomenys neskelbtini) taip pat priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise (b. l. 18, 1 t.) šalims, todėl teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas turi teisę į ½ dalį ginčo buto.

Nors ieškovė ieškinyje ir pareiškė reikalavimą priteisti jai automobilį VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini), tačiau teismo posėdžio metu savo poziciją pakeitė ir prašė teismo šį automobilį priteisti atsakovui (b. l. 216, 1 t.), todėl nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Kolegija laiko taip pat nepagrįstu atsakovo apeliacinio skundo reikalavimą dėl 5340 Lt priteisimo iš ieškovės už asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini) padarytus pagerinimus, kadangi byloje nėra pateiktų jokių duomenų, patvirtinančių apie šių piniginių lėšų priklausymą atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Taip pat atmestinas atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 24 210,49 Lt kompensaciją už asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui (duomenys neskelbtini) teiktas komunalines ir kitas paslaugas bei bendro naudojimo patalpų remontą, kadangi tai pagal CPK 312 str. prasmę laikytinas reikalavimu, kuris nebuvo pareikštas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kolegijos vertinimu, atmestinas ir atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę, kadangi pagal CK 69 str. prasmę ieškovę turi teisę pasirinkti pavardę, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinio skundų motyvais sprendimą keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai dėl teismo sprendimo atmestini.

Ieškovei iš atsakovo priteistinos 500 Lt išlaidos, susijusios su atstovo pagalba (atsiliepimo surašymą).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės T. A. Š. ir atsakovo A. A. Ch. apeliacinius skundus atmesti.

Ieškovei T. A. Š. iš atsakovo A. A. C. priteisti 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.