Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės ir Jolantos Gailevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3763-965/2021 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, ir pagal atsakovės A. S. priešieškinį atsakovui R. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo, uzufrukto nustatymo, kompensacijos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.11. Teismas darė išvadą, kad atsakovė iš ieškovo patyrė ilgalaikį psichologinį smurtą, ieškovas, bendraudamas su kitomis moterimis, pažeidė sutuoktinio pareigas, todėl teismas pripažino, kad dėl šalių santuokos iširimo kaltas ieškovas, kadangi išimtinai jo elgesys dėl nepagrįsto įtarumo, nepagarbos atsakovei sukeldavo nuolatinius konfliktus šeimoje. Ieškovo, kaip sutuoktinio, pareigų pažeidimas pasireiškė tuo, kad jis su atsakove elgėsi nepagarbiai, nerodė lojalumo, dažnai vartojo alkoholį, prieš atsakovę bei vaikus vartojo psichologinį smurtą, dėl to vaikai taip patyrė neigiamus išgyvenimus.

5.12. Teismas nustatė, kad ieškovas išlaikymą vaikams teikė visada ir sutinka jį teikti ateityje, atsakovė to neginčija, bylos duomenys patvirtina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė gauna nuolatines ir pakankamas pajamas išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti. Įvertinus, kad šalys turi realias galimybes teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, pagrindo taikyti išlaikymo formą turtu nagrinėjamu atveju nėra, labiausiai vaikų interesus atitiktų išlaikymo jiems teikimas periodinėmis išmokomis realiu laiku. Teismas atkreipė dėmesį, jog patenkinus atsakovės reikalavimą priteisti išlaikymą turtu, atsakovei kiltų pareiga ne tik užtikrinti kasdienius vaikų poreikius, bet ir prisiimti turto savininko prievoles, mokėti mokesčius ir kt.). Vaikams priteistos turto dalies nėra ir nebus galimybės panaudoti pajamoms gauti (nuomoti, parduoti). Todėl teismas atmetė atsakovės reikalavimą priteisti išlaikymą vaikams turtu.

5.13. Teismas pažymėjo, kad atsakovė rašytiniais įrodymais nepagrindė išlaidų kasdienių vaikų poreikių tenkinimui. Pagal bylos duomenis atsakovės vidutinis darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. vasario mėn. buvo 1 080 Eur. Ieškovas nuo 2018 m. birželio mėn. vykdo individualią veiklą, remiantis 2020 m. pajamų mokesčio deklaracija už 2020 m., ieškovo pajamos vidutiniškai sudarė apie 650 Eur, neatskaičius mokesčių. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas tvirtino, kad jo pajamos nedidelės, artimos minimalioms. Tačiau šias aplinkybes paneigia šalių dėstomos aplinkybės apie turėtas santaupas, turto įsigijimas, paskolos bankui išmokėjimas bei galimybės tenkinti ne tik būtinuosius šeimos poreikius, bet ir pragyvenimui išleisti pakankamai reikšmingas sumas, keliauti ir t.t. Šalių dukra ir kiti liudytojai taip pat patvirtino, kad ieškovo pajamos visada buvo pakankamai didelės, šeima nepatyrė nepritekliaus. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovo pateikti duomenys apie gaunamas pajamas neatspindi jo realiai gaunamų pajamų ir tikrosios jo turtinės padėties, ieškovas galbūt nenurodo visų jo disponuojamų ir gaunamų pajamų, be to, byloje pateikti jo banko sąskaitos išrašai, kuriuose sąskaitos likutis nenurodomas (užtušuotas), tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas nesuinteresuotas pateikti visos informacijos apie realią savo finansinę situaciją. Ieškovas nurodo, kad šiuo metu gyvena iš santaupų, tačiau nei jų kilmės, nei dydžio nenurodo. Vaikų teisių specialistams nurodė, kad jo gaunamos pajamos yra apie 1 000 Eur, tačiau teisme ieškovas tvirtino, kad tik apie 600 Eur, neatskaičius mokesčių. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad šalių turtinė padėtis šiuo metu yra panaši, ieškovo pajamos nėra mažesnės už atsakovės, o gal net ir didesnės, todėl šalys abi turi prisidėti prie vaikų išlaikymo.

5.14. T. šiuo metu yra 16 metų, V. 9 metai, jie lanko mokyklą, ieškovas neneigia, kad vaikai lanko papildomus užsiėmimus, todėl akivaizdu, kad dėl to patiriamos ne tik būtinosios, bet ir papildomos išlaidos. Atsakovė nurodė, kad patiria būtinąsias išlaidas vaikų poreikių tenkinimui, laisvalaikiui, lavinimui, ugdymui, būsto išlaikymui ir kt., todėl, nesant objektyvių įrodymų ir detalių skaičiavimų, nėra pagrindo nuspręsti dėl didesnių išlaidų nei būtinosios išlaidos vaikų išlaikymui. Tačiau teismas nusprendė, kad atsakovės nurodytos išlaidos iš esmės gali būti laikomos tikėtinai pagrįstomis, nes kiekvienam vaikui būtiniausiems poreikiams tenkinti reikalingos piniginės lėšos maistui, vaistams, mokyklinėms priemonėms, išlaidoms už komunalines paslaugas (vanduo, elektra, šildymas, dujos) ir kt.

5.15. Abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų apie turimas sveikatos problemas teismui nėra pateikta. Šalys neturi įsipareigojimų kreditoriams, kitų išlaikytinių. Šalių vardu lygiomis dalimis yra registruotas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, todėl būtent atsakovei tenka didesnė vaikų išlaikymo našta užtikrinant sūnums gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius vaikų poreikius, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, todėl tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teismas nustatė, kad ieškovas nepatiria jokių nepatogumų ar naštos, tai yra, be teikiamo išlaikymo, jokio kito ieškovo prisidėjimo prie vaikų poreikių tenkinimo nėra, todėl jo materialiai skiriamas išlaikymas vaikams turėtų būti didesnis nei atsakovės.

5.16. Teismas konstatavo, jog, atsižvelgiant į šalių finansinę padėtį, taip pat į tai, kad įstatymas nenustato konkretaus skirtino išlaikymo dydžio, siekiant išlaikyti lygiateisiškumo principą, atsakovės nurodytos 500 Eur kiekvienam vaikui abiejų tėvų teikiamos išlaikymo išlaidos per mėnesį yra pagrįstos ir pakankamos. Atmetus iš savivaldybės administracijos gaunamą 70 Eur išmoką vaikui, bendra tėvų vienam vaikui teikiama išlaikymo suma sudarytų 430 Eur. Įvertinęs vaikų amžių, abiejų tėvų gaunamas pajamas bei turimą turtą, išlaikytinių skaičių, taip pat įvertinęs tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai lanko papildomus užsiėmimus, rimtų sveikatos problemų ar išskirtinių poreikių, reikalaujančių papildomų didelių išlaidų, neturi, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, įvertinęs tai, kad atsakovei tenka didesnė vaikų kasdienės priežiūros našta, teismas nusprendė, jog ieškovas turi prisiimti didesnę finansinę naštą ir yra pagrindas priteisti vaikų išlaikymui iš ieškovo po 230 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Toks išlaikymas, teismo nuomone, nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaikų poreikių proporcingumo principo, 230 Eur suma iš ieškovo yra pakankama išimtinai vaikų poreikiams tenkinti.

5.17. Atsakovė pateikė duomenis, kad paprastas metalinis garažas be jokių pagerinimų kainuoja 1 500 Eur, o šiek tiek pagerintas, su automatiniais vartais kainuoja 20 000 Eur. Atsakovė pateikė skelbimus apie panašaus garažo Klaipėdos mieste kainas 2021 m. gegužės ir birželio mėn., iš kurių matyti, jog jų kainos vyrauja nuo 7 000 iki 13 000 Eur, todėl atsakovė šį garažą vertina 6 000 Eur. Teismas nusprendė, kad atsakovės pateikti duomenys apie panašaus turto aktualias vertes geriau atspindi vertinamo turto realią rinkos vertę, yra objektyvūs, todėl laikė, kad garažo vertė yra 6 000 Eur.

5.18. Atsakovė prieštaravimų dėl ieškovo nurodytos automobilių vertės nepareiškė, su ja sutiko, todėl teismas įtraukė į dalytino turto balansą automobilių vertes, nurodytas ieškinyje.

5.19. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą į dalytino turto balansą įtraukti 42 000 Eur sumą, kurią ieškovas galėjo išsinešti iš namų, kaip neįrodytą. Ieškovui neigiant pinigų sumos egzistavimą, nesant kitų įrodymų, teismas nusprendė, kad atsakovės pateiktos pinigų nuotraukos nepatvirtina atsakovės nurodomos pinigų sumos buvimo jų namuose.

5.20. Teismas priteisė automobilį „Volvo V60“ atsakovei, o ieškovui – automobilį „Volkswagen Caravelle“ ir garažą. Teismo vertinimu, ieškovui priteistino turto vertė atitiko automobilio „Volvo V60“ vertę, todėl kompensacijos klausimo nesprendė.

5.21. Teismo vertinimu, priteisus ieškovo buto dalį atsakovei, neturint jai galimybės išmokėti kompensacijos, ji būtų priversta šį vienintelį gyvenamąjį būstą parduoti, o vaikai liktų be nuolatinės gyvenamosios vietos. Todėl nusprendė, kad šalims santuokoje įgytas butas dalytinas natūra lygiomis dalimis po ½ dalį.

5.22. Kadangi atsakovė neturi kitos galimybės užtikrinti vaikų teisės į būstą, kaip tik suvaržant ieškovo nuosavybės teisę nustatant uzufruktą jo nepilnamečių sūnų naudai, šalių gyvenimas kartu jiems priklausančiose buto dalyse neįmanomas, atsakovei priklausančios buto dalies nepakanka užtikrinti vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl siekiant užtikrinti vaikų teisės į būstą tinkamą įgyvendinimą, taip pat kitus jų interesus iki jų pilnametystės, teismas tenkino atsakovės reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo į ieškovui priklausančią buto dalį.

5.23. Teismas nutarė, kad ieškovo patikslintas ieškinys atmetamas, o atsakovės priešieškinis tenkinamas 73 proc., ir pagal atitinkamą proporciją paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Ieškovas R. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą: nustatant, kad šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovės kaltės; sumažinant šalių nepilnamečiams vaikams priteistą sumą periodinėmis išmokomis iki 200 Eur kiekvienam vaikui; nustatant, kad ieškovui priteisto garažo vertė yra 2 352,00 Eur; priteisiant atsakovei butą, kurio vertė 72 000,00 Eur; priteisiant ieškovui iš atsakovės 37 574,00 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę dalį bendro turto; panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria teismas atsakovei ir šalių nepilnamečiams vaikams nustatė uzufruktą į ½ dalį buto, priklausančią ieškovui; perskirstant šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Teismo išvados dėl ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo yra itin tendencingos ir pritemptos prie aplinkybių, nebeturėjusių jokios įtakos ieškovo ir atsakovės santuokos iširimui, nes ieškovo ir atsakovės, kaip sutuoktinių, santykiai iš esmės pasibaigė 2016 m., o galutinai nutrūko 2019 m.

6.2. Praėjus apytikriai metams po dukters V. S. gimimo, apie 1998–1999 m., atsakovė netikėtai susirgo hepatitu B. Tik tuomet ieškovui tapo žinoma, kad atsakovė šia liga serga jau keletą metų, ir tai nuo ieškovo buvo slepiama. Po sūnaus T. S. gimimo iš bendrų ieškovo ir atsakovės pažįstamų ieškovui tapo žinoma, kad dar apie 2 metus iki sūnaus gimimo atsakovė buvo užmezgusi artimus santykius su kitu vyru. Tokių santykių buvimo faktą atsakovei kategoriškai neigus, nepaneigiamų santuokinės neištikimybės įrodymų neturėdamas ieškovas palaipsniui susitaikė su tuo, kad trečiųjų asmenų jam suteikta informacija apie sutuoktinės santykius galėjo būti neteisinga. Vis dėlto šios aplinkybės neabejotinai lėmė atsargesnį ir atidesnį ieškovo požiūrį į atsakovės elgesį. Praėjus visai nedaug laiko po antrojo sūnaus įrodymų ir (ar) aplinkybių apie atsakovės vedamą dvigubą gyvenimą gausa ieškovui ėmė darytis nebepakeliama.

6.3. Namuose ėmė atsirasti išankstinio mobiliojo ryšio mokėjimo kortelių, kuriomis, kiek jam buvo žinoma, nesinaudojo nė vienas iš šeimos narių, pakuočių. Atsakovės mobiliojo ryšio telefone atsirado antra SIM kortelė, į kurią skambučių ar trumpųjų pranešimų signalo garsas buvo išjungtas. Bandymas su atsakove aiškintis tokių mobiliojo ryšio priemonių naudojimą iš karto virsdavo pykčiu ir barniais. 2016 metais ieškovas ėmė sulaukti draugų pastabų, siūlymų atidžiau pasidomėti atsakovės kitu vedamu gyvenimu, slaptais draugais ir santykiais, iš pradžių užuominomis, o vėliau ir tiesiai ieškovui buvo pasakoma, kad atsakovė turi artimus ryšius su kitu vyru.

6.4. Ieškovas bendrame draugų pobūvyje išgirdo, kaip atsakovė atvirai kitoms draugėms pasakojo apie tai, kad turi daug gerbėjų, vieni kurių su ja bendrauja bendromis temomis, kiti dėl artimų, intymių santykių, paminėjo, kad turi ir nuolatinį intymių santykių partnerį. Šis nugirstas pokalbis paskatino ieškovą atidžiau pasidomėti atsakove. Patikrinus atsakovės „Facebook“ paskyrą ir peržiūrėjus draugų sąrašą, ieškovas atkreipė dėmesį į užblokuotą asmens, įvardyto L. Ž., paskyrą. Atsakovui iš asmeninės socialinio tinklo „Facebook“ paskyros susisiekus su L. Ž. ir paprašius paaiškinti dėl jo santykių su atsakove, jis paaiškinęs, kad su atsakove artimus santykius palaiko jo draugas, kurio tapatybės L. Ž. neatskleidė. Ieškovas taip pat aptiko atsakovės mobiliojo telefono naršyklės istorijoje atsakovės naudojamo elektroninio pašto adreso registracijos pažinčių svetainėse www.draugas.lt, www.eroklubas.draugas.lt, www.greitipasimatymai.lt.

6.5. 2019 m. gegužės 3 d. atsakovė išvyko į grožio saloną, nors vizitas grožio salone buvo suplanuotas apie 14–15 val., į namus atsakovė grįžo tik apie 20 val. Kitą rytą ieškovas atkreipė dėmesį į horizontalios formos kraujosrūvas kairės krūties pusės apatinėje dalyje, kurių atsakovė negalėjo iš karto paaiškinti.

6.6. Teismas visiškai nevertino, kad ne ieškovo alkoholio vartojimas buvo šeimos iširimo priežastimi, o šeimos iširimas, sutuoktinių tarpusavio santykių pabaiga tapo alkoholio vartojimo priežastimi. Jau nuo 2016 m. ieškovo ir atsakovės santykiai iširo, todėl bet koks ieškovo elgesys ar susirašinėjimas su jaunystės drauge 2016 m., ar bendravimas neperžengiant santuokinių įsipareigojimų ribų su kita moterimi 2020 m. vasarą laikytinas ne santuokos iširimo priežastimi, o santuokos iširimo pasekme.

6.7. Teismas, nustatydamas iš ieškovo priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, iš esmės nustatė didesnį išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį nei pareikštame priešieškinyje nurodė esant būtina atsakovė ir didesnį nei teismo pripažinti pagrįstais vaikų poreikiai.

6.8. Atsakovė neteikė jokių duomenų apie tai, ar ji pati būtų pajėgi nepilnamečių vaikų išlaikymui skirti analogišką asmeninių lėšų sumą. Teismas, nors ir sutikdamas su atsakovės pozicija, kad finansiškai prie šeimos išlaikymo didesne dalimi prisidėdavo ieškovas, atsakovės galimybių teikti nepilnamečiams vaikams tokio pat dydžio išlaikymą visiškai nebevertino.

6.9. Atsakovė pateikė išlaidų vaikų poreikiams per 2021 m. rugsėjo mėnesį skaičiavimus, į kuriuos įtraukdama ir išlaidas vaikų odontologo paslaugoms apmokėti, patirtas rugpjūčio mėnesį, nurodė gavusi 914,00 Eur per mėnesį sumą, nors atsakovė teigia, kad išlaidos vaikų poreikiams sudaro 500,00 Eur sumą kiekvienam iš vaikų. Nors įprastai išlaidos nepilnamečiams vaikams rugsėjo mėnesį dėl prasidedančių mokslo metų ir vaikų paruošimo ugdymo įstaigų lankymui yra žymiai didesnės, tačiau net ir šiuo laikotarpiu atsakovė nurodė patirtas išlaidas vaikų išlaikymui neviršijus 914,00 Eur. Todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad būtinuosius nepilnamečių vaikų poreikius sudaro ne mažesnė nei 500,00 Eur suma per mėnesį kiekvienam iš vaikų.

6.10. Teismas priimtame sprendime sutiko, kad iš nepilnamečių vaikų poreikius atitinkančios būtinos išlaikymo sumos yra atimtina 70,00 Eur dydžio išmokos iš savivaldybių biudžetų suma. Vadovaujantis teismo pripažinta vienam vaikui išlaikyti reikalinga 500,00 Eur suma, papildomai skirtina abiejų iš tėvų suma laikytina 430,00 Eur (500,00 - (40,00 x 1,75)). Su tokia abiejų tėvų kiekvieno iš nepilnamečių vaikų išlaikymui skirta lėšų suma sutiko ir teismas. Tačiau, nors ir pripažindamas, kad ši išlaikymo nepilnamečiams vaikams suma padalytina kiekvienam iš tėvų lygiomis dalimis, ieškovui nustatė didesniąją išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumą – 230,00 Eur.

6.11. Ieškovas turėjo susirasti, išsinuomoti kitą gyvenamąją vietą, dėl to patiria žymias išlaidas, susijusias su gyvenamosios vietos nuoma ir išlaikymu, o atsakovė, likusi gyventi bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausiusiame bute, tokių išlaidų nepatiria. Teismas negalėjo nustatyti kiekvieno iš nepilnamečių vaikų išlaikymui didesnės nei 215,00 Eur sumos.

6.12. Teismas nepagrįstai pripažino, kad garažo vertė yra 6 000 Eur, vadovaudamasis iš esmės tik atsakovės pareiškimais ir prielaidomis, o ne ieškovo pateiktu Nekilnojamojo turto registro išrašu. Tokiu būdu teismas nukrypo nuo dalytino turto lygių dalių pusiausvyros atsakovės naudai.

6.13. Ieškovo vertinimu, buto padalijimo natūra būdas yra nepagrįstas ir neteisėtas, juo pažeidžiama ieškovo teisė į jam nuosavybės teisėmis priklausančio turto dalies naudojimą ir disponavimą, pažeidžiama ieškovo teisė į kitos gyvenamosios vietos įsigijimą. Ieškovas negali naudotis jam tenkančia turto dalimi, negali jos realizuoti, negali gauti piniginės jam priklausančios turto dalies, kuria toliau naudosis atsakovė, kompensacijos.

6.14. Nors teismas pripažino šalių santykių konfliktiškumą ir (ar) net pavojingumą atsakovei, tačiau nusprendė, kad butas gali būti padalijamas natūra, pripažįstant abiejų sutuoktinių teisę turtą valdyti ir naudoti lygiomis dalimis. Teismas nevertino, ar įmanomas buto padalijimas tarp šalių natūra, techniškai butą, jo patalpas ar atskiras jo dalis paskirstant tarp šalių.

6.15. Ieškovo vertinimu, parinkdamas buto padalijimo būdą, teismas iš esmės pažeidė ir nepilnamečių vaikų interesus. Niekas taip neužtikrina nepilnamečių vaikų teisės į gyvenamąją vietą, kaip gyvenamosios patalpos priklausymas nuosavybės teisėmis sutuoktiniui, su kuriuo nepilnamečiai vaikai lieka gyventi.

6.16. Teismas, padalydamas santuokos metu šalių įgytą butą lygiomis dalimis ir nustatant uzufruktą atimdamas iš ieškovo teisę jam priklausančią turto dalį naudoti, arba gauti jam priklausančios turto dalies piniginę kompensaciją, iš esmės pažeidė šalių interesų pusiausvyrą. Toks teismo priimtu sprendimu nustatytas bendrosios nuosavybės naudojimo būdas iš esmės pažeidžia ieškovo teises, prieštarauja proporcingumo principui. Todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria atsakovei ir nepilnamečiams vaikams iki jų pilnametystės nustatytas uzufruktas, naikintina.

6.17. Teismas atsisakė pripažinti pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis 293,22 Eur išlaidas parengiant dokumentus ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimui abiejų sutuoktinių bendru pareiškimu. Ieškovo vertinimu, ta aplinkybė, kad šalys bandė santuokos nutraukimo klausimus išspręsti bendru abiejų sutuoktinių prašymu, tai pripažino abi ginčo šalys, ir ieškovas prisiėmė tokio proceso, vėliau peraugusio į ginčo teiseną, išlaidas, neturi paneigti ieškovo teisės į proceso dėl santuokos nutraukimo išlaidų kompensavimą.

6.18. Teismas taip pat atsisakė priteisti bylinėjimosi išlaidų dalį, patirtą buto vertės nustatymą, nors būtent ieškovo atlikto turto vertinimo metu nustatyta buto rinkos vertė buvo įtraukta į dalytino turto balansą.

6.19. Teismas taip pat priteisė valstybei iš ieškovo 137,00 Eur žyminio mokesčio už atsakovės pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nors pareikšdamas ieškinį ir suformuluodamas reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ieškovas žyminį mokestį nuo šio reikalavimo sumokėjo. Iš ieškovo galėjo būti priteisiama tik žyminio mokesčio suma, apskaičiuota nuo teismo priteistos išlaikymo sumos ir ieškovo prašytos priteisti išlaikymo sumos (230,00 Eur – 200,00 Eur), nuo kurios žyminis mokestis buvo sumokėtas paduodant ieškinį, skirtumo.

7. Atsakovė A. S. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, prašė jį atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

7.1. Ieškovas atsakovės kaltę dėl santuokos nutraukimo įrodinėja faktinėmis aplinkybėmis, kurios yra visiškai perrašytos iš ieškovo ieškinio. Teismas sprendime išnagrinėjo ieškovo nurodytas aplinkybes ir jas atmetė. Ieškovui nepateikus iš esmės jokių argumentų, kodėl skundžiamo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės yra nepagrįsta ir keistina, darytina išvada, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir nekeistinas.

7.2. Ieškovas dėl šalių nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio ginčą kelia iš esmės tik dėl 15 Eur išlaikymo vienam vaikui per mėnesį. Vertinant vien iš žmogiškosios pusės svarbu pažymėti, kad ieškovui nebėra svarbus bendravimas, ryšys su vaikais, kadangi teisme ginčija 15 Eur sumą. Tai patvirtina aplinkybės, kad ieškovas visiškai nebendrauja su vaikais, jais nesidomi, nenori praleista laiko kartu.

7.3. Teismas priėmė pagrįstą sprendimą, kad ieškovui, su kuriuo negyvens nepilnamečiai vaikai ir kuriam nereikės rūpintis kasdieniais rūpesčiais, privalo daugiau prisidėti materialiai nei atsakovė. Sprendime nustatyta, kad atsakovė vienam vaikui turi prisidėti 200 Eur, o ieškovas – 230 Eur. Taigi ieškovui tenka tik 30 Eur didesnė suma nei atsakovei.

7.4. Ieškovas galėjo pasinaudoti teise ir užsakyti garažo nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kaip padarė su butu. Vis dėlto dėl garažo, priešingai nei su butu, ieškovas selektyviai, tyčia neužsakinėjo nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos puikiai suprasdamas, kad rinkos objektyvi vertė yra didesnė nei nurodyta Nekilnojamojo turto registro išraše. Teismas iš esančių byloje įrodymų priėmė teisingą sprendimą, įvertindamas garažą 6 000 Eur suma.

7.5. Teismas nustatė, kad atsakovė neturi kitos galimybės užtikrinti vaikų teisės į būstą, t. y. neturi finansinių galimybių nusipirkti ar išsinuomoti kitą būstą. Būtent todėl teismas ir teikė prioritetą vaikų interesams. Be to, ieškovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tvirtino, jog nepatiria nei nuomos už butą, nei komunalinių išlaidų. Taigi ieškovui nėra sudaromi jokie suvaržymai dėl kito buto įsigijimo.

7.6. Patirtos išlaidos, kurios buvo dar iki teisminio ginčo, nėra priteisiamos. Tuo labiau, kai tai susiję su kitu procesu – santuokos nutraukimu bendru pareiškimu. Priešingu atveju, prie bylinėjimosi išlaidų ieškovas dar priskirtų įvairias kuro sąnaudų sąskaitas, galimus vizitus pas įvairius teisininkus ir pan. Tokia bylinėjimosi išlaidų priteisimo praktika būtų ydinga atsižvelgiant į teisingumo principą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuriuo teismas nutraukė šalių santuoką dėl ieškovo kaltės, padalijo šalių santuokoje įgytą turtą, nustatė uzufruktą ieškovui tenkančiai turto daliai ir priteisė nepilnamečiams vaikams išlaikymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Nei ieškovas, nei atsakovė neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl nustatytos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su ieškove, nustatytos ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos ar atsakovės paskyrimo nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis, todėl teisėjų kolegija dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies plačiau nepasisako.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat bylos šalių ir liudytojų parodymus teismo posėdžio metu, padarė išvadą, jog atsakovė patyrė ilgalaikį ieškovo psichologinį smurtą, ieškovas, bendraudamas su kitomis moterimis, pažeidė sutuoktinio pareigas, nerodė lojalumo, išimtinai ieškovo elgesys dėl nepagrįsto įtarumo, nepagarbos atsakovei sukeldavo nuolatinius konfliktus šeimoje, todėl teismas pripažino, kad dėl šalių santuokos iširimo kaltas ieškovas.

13. Ieškovas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigdamas, kad tokios teismo išvados dėl ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo yra itin tendencingos ir pritemptos prie aplinkybių, nebeturėjusių jokios įtakos ieškovo ir atsakovės santuokos iširimui, nes ieškovo ir atsakovės, kaip sutuoktinių, santykiai iš esmės pasibaigė 2016 m., o galutinai nutrūko 2019 m. Siekdamas pagrįsti tokius teiginius ieškovas, kaip teisingai atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą pažymi atsakovė, iš esmės atkartoja savo ieškinio argumentus, kuriais siekė įrodyti atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo. Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su tokia ieškovo nuomone. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šią ieškovo ieškinio dalį ir tenkindamas atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, teisingai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, išsamiai motyvavo teismo sprendimą ir tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl ieškovo kaltės dėl šalių santuokos iširimo ir jų nekartoja, o tik atsako į apeliacinio skundo argumentus dėl ieškovo įrodinėjamos atsakovės kaltės.

15. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus.

19. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir ieškovo argumentus dėl „Facebook“ platformoje esančios L. Ž. paskyros. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pateiktos susirašinėjimo su asmeniu, pasivadinusiu L., ištraukos negali patvirtinti nei atsakovės bendravimo su kitais asmenimis, nei tuo labiau jos neištikimybės fakto. Be to, toks asmuo pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo apklaustas ir ieškovas tokio prašymo neteikė.

20. Kiti ieškovo nurodyti argumentai dėl galimos atsakovės neištikimybės, teisėjų kolegijos vertinimu, grįsti tik prielaidomis, kurių ieškovas negalėjo pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymai tokius ieškovo teiginius dėl atsakovės neištikimybės paneigė.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat liudytojų parodymai pirmosios instancijos teisme patvirtina, jog būtent atsakovo elgesys be jokio objektyvaus pagrindo ir perdėtai įtarinėjant atsakovę neištikimybe, vartojant prieš ją ir šalių nepilnamečius vaikus psichologinį smurtą, rodant nepagarbą atsakovei, nerodant lojalumo ir keliant nuolatinius konfliktus šeimoje lėmė šalių santuokos iširimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šalių santuoka nutrauktina dėl ieškovo kaltės.

Dėl nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš ieškovo priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, iš esmės nustatė didesnį išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį nei pareikštame priešieškinyje nurodė esant būtina atsakovė ir didesnį nei teismas pripažinti pagrįstais vaikų poreikiai. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas daugiausia galėjo priteisti išlaikymo po 215 Eur kiekvienam vaikui. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovo argumentus kaip nepagrįstus.

23. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

24. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas apeliaciniame skunde iš esmės neteikia argumentų dėl savo finansinių galimybių teikti išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams ir šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių neginčija.

26. Kolegija taip pat pažymi, jog pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

27. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1114 „Dėl 2021 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) buvo 642,00 Eur dydžio, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudarė 468,41 Eur. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2022 m. MMA – 730,00 Eur, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 533,65 Eur. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas priešieškinį iš dalies, konstatavo, kad šalių nepilnamečiams vaikams yra reikalingas išlaikymas po 500 Eur, t. y. mažesnė suma negu nustatytas išlaikymo orientacinis dydis 2022 m. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent ieškovas įrodinėdamas, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti reikalinga mažesnė nei kasmėnesinė 500,00 Eur suma kiekvienam vaikui, turėjo pareigą į bylą pateikti detalius įrodymus, pagrindžiančius, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydis yra žymiai mažesnis nei minimalioji mėnesinė alga. Tokios įrodinėjimo pareigos ieškovas neįvykdė (CPK 178 straipsnis).

28. Pirmosios instancijos teismui nustačius šalių nepilnamečiams vaikams reikalingą išlaikymo sumą po 500 Eur ir iš jos atėmus 70 Eur išmoką vaikui, gaunamą iš savivaldybių biudžetų, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių finansinę padėtį ir atsakovei tenkančią didesnę išlaikymo naštą, likusią 430 Eur sumą (500 Eur – 70 Eur) paskirstė nustatant atsakovei teikti išlaikymo dydį po 200 Eur kiekvienam vaikui, o ieškovui – po 230 Eur. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas turėtų prisidėti didesne šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo suma nei atsakovė. Nurodė, kad jis turėjo susirasti, išsinuomoti kitą gyvenamąją vietą, dėl to patiria žymias išlaidas, susijusias su gyvenamosios vietos nuoma ir išlaikymu, o atsakovė, likusi gyventi bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausiusiame būste, tokių išlaidų nepatiria. Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais ieškovo argumentais.

29. Kaip minėta, ieškovas apeliaciniame skunde iš esmės neteikia argumentų dėl savo finansinių galimybių teikti išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, ir šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių neginčija. Nors ieškovas nurodo, kad ieškovas turi papildomų išlaidų, susijusių su kito gyvenamojo būsto nuoma, tačiau nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, todėl būtent atsakovei tenka didesnė vaikų išlaikymo našta užtikrinant vaikų gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius vaikų poreikius, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Ieškovui vengiant pateikti įrodymus dėl savo tikrosios finansinės padėties ir byloje nesant jokių kitų duomenų, kodėl ieškovas negalėtų teikti didesnio išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, ieškovo argumentai dėl priteistino išlaikymo dydžio atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl garažo vertės

31. Nors pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl garažo vertės, iš tiesų vadovavosi tik atsakovės pateiktais skelbimų apie panašaus garažo Klaipėdos mieste kainas 2021 m. gegužės ir birželio mėn. duomenimis, tačiau ieškovo pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenys apie vidutinę garažo rinkos vertę – 2 352 Eur – buvo nustatyti 2011 metais, t. y. prieš daugiau nei 10 metų iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie ieškovo pateikti duomenys nėra aktualūs šią dieną ir neatspindi garažo tikrosios rinkos vertės.

32. Kadangi nė viena iš šalių nesikreipė dėl individualios garažo vertės nustatymo ir byloje nesant kitų duomenų, kurie galėtų patvirtinti realią garažo vertę, teisėjų kolegija mano, jog nagrinėjamu atveju yra teisingiausia pripažinti garažo vertę artimą abejų šalių siūlomų garažo verčių (ieškovas siūlė pripažinti garažo vertę esant 2 352 Eur, o atsakovė – 6 000 Eur) vidurkiui – 4 176 Eur. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokia nustatytina garažo vertė yra artima VĮ Registrų centro pateikiamai mokestinei garažo vertei 2021 m. sausio 1 d. (3 590 Eur), kuri pateikiama įvedus garažo unikalų numerį VĮ Registrų centro paieškos sistemoje adresu https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska-un (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

33. Pripažinus, jog garažo vertė yra 4 176 Eur, taip pat atsakovei priteisus automobilį „Volvo V60“, kurio nurodytos 8 000 Eur vertės šalys neginčija, o ieškovui – automobilį „Volkswagen Caravelle“, kurio nurodytos 2 500 Eur vertės šalys neginčija, ir garažą, ieškovui priteistina 1 324 Eur kompensacija už atsakovei tenkančią didesnę dalytino turto dalį.

Dėl buto padalijimo

34. Ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė šalims po ½ dalį buto, teigdamas, jog toks buto padalijimo natūra būdas yra nepagrįstas ir neteisėtas, juo pažeidžiama ieškovo teisė į jam nuosavybės teisėmis priklausančio turto dalies naudojimą ir disponavimą, pažeidžiama ieškovo teisė į kitos gyvenamosios vietos įsigijimą. Ieškovas negali naudotis jam tenkančia turto dalimi, negali jos realizuoti, negali gauti piniginės jam priklausančios turto dalies, kuria toliau naudosis atsakovė, kompensacijos. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino šalių santykių konfliktiškumą ir (ar) net pavojingumą atsakovei, tačiau nusprendė, kad butas gali būti padalijamas natūra, pripažįstant abiejų sutuoktinių teisę turtą valdyti ir naudoti lygiomis dalimis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovo argumentais.

35. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Be to, teismas, nuspręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006). Nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).

36. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad konfliktiški santykiai savaime nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo natūra principo. Šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą. Be to, tais atvejais, kai teismas nusprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-969/2020, 63 ir 64 p.). Šiuo aspektu, be kita ko, reikšminga: 1) ar kitas bendraturtis pajėgus sumokėti kompensaciją nenukreipus jos išieškojimo į jam tenkantį po padalijimo turtą; 2) ar dėl pokyčių rinkoje nėra pagrįstų abejonių dėl turto, kaip nekilnojamojo daikto, rinkos vertės ir konkurencingumo rinkoje esminių pasikeitimų, nes tai objektyviai lemtų bendraturčio, gaunančio kompensaciją, esminį pranašumą prieš kitą bendraturtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008). Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

37. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovė pirmosios instancijos teisme buvo nurodžiusios, jog neturi finansinių galimybių mokėti kitai šaliai kompensacijos, jeigu jai būtų priteista kitam sutuoktiniui priklausanti buto dalis. Nors ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad sutiktų su jam priteistos kompensacijos išmokėjimu per 5–8 metų terminą, tačiau, įvertinusi byloje pateiktus duomenis apie atsakovės gaunamas pajamas, taip pat atsižvelgusi į jos turimus du išlaikytinus nepilnamečius vaikus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovė net ir per tokį ieškovo suteiktiną terminą neturėtų realios galimybės padengti kompensacijos už ieškovui priklausančią buto dalį. Nesant galimybės atsakovei išmokėti kompensacijos ieškovui už jam priklausančią buto dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokio ieškovo prašomo buto padalijimo būdo netaikė.

38. Teisėjų kolegija taip pat atmeta ieškovo argumentus, kad nekilnojamojo turto padalijimas natūra dėl šalių konfliktinių santykių ir vaikų interesų nėra galimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra šiuos ieškovo teiginius pagrindžiančių objektyvių įrodymų. Be to, kaip nurodo ir pats ieškovas, jis jau kelerius metus bute nebegyvena. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors šalys neturi finansinių galimybių išmokėti viena kitai kompensacijos už kito sutuoktinio buto dalį, tačiau šalys turi teisę bandyti parduoti butą bendru sutarimu ir tokiu būdu užbaigti ginčą dėl šalims priklausančio turto.

Dėl uzufrukto teisės nustatymo

39. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino atsakovės reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo į ieškovui priklausančią buto dalį, konstatavęs, kad atsakovė neturi kitos galimybės užtikrinti vaikų teisės į būstą, kaip tik suvaržant ieškovo nuosavybės teisę nustatant uzufruktą jo nepilnamečių sūnų naudai, šalių gyvenimas kartu jiems priklausančiose buto dalyse neįmanomas, atsakovei priklausančios buto dalies nepakanka užtikrinti vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas. Ieškovo įsitikinimu, tokiu sprendimu pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė šalių interesų pusiausvyrą ir toks teismo sprendimas prieštarauja proporcingumo principui. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokiais ieškovo argumentais.

40. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nustatytas bendrąsias vaiko teisių apsaugos principines nuostatas visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, t. y. kilus ginčui, kuriame sprendžiama dėl vaiko teisių, prioritetą prieš kitų asmenų teises turi vaiko teisės, todėl, nustačius vaiko teisėtų interesų pažeidimą, pirmiausia jos turi būti apgintos. Vienas šioje normoje nurodytų principų – nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, tuo pirmiausia turi pasirūpinti vaiko tėvai.

41. CK įtvirtintas nepilnamečio vaiko teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką (CK 3.71 straipsnis). Įstatymu teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktą į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nors gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Uzufrukto terminas nustatomas iki vaiko pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės uzufruktas baigiasi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

42. Pagal šiai bylai aktualią kasacinio teismo praktiką spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, teismas privalo išsiaiškinti, ar uzufrukto nustatymas visiškai atitinka nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus, ar vaiko (vaikų) interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais (pvz., priteisiant išlaikymą), ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikas (vaikai), neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti. Jeigu konkrečiu atveju kyla grėsmė, kad, nutraukus santuoką, sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ir vaikai gali atsidurti gatvėje, teismas turi teisę nustatyti uzufruktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010).

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šioje byloje klaidingai taikė kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl uzufrukto nustatymo. Kadangi butas priteistas šalims po ½ dalį, šiuo atveju atsakovė, su kuria lieka gyventi šalių nepilnamečiai vaikai, turi gyvenamąją vietą – ½ dalį buto, kuria gali naudotis ir šalių nepilnamečiai vaikai. Be to, šalių nepilnamečiams vaikams nėra atimta galimybė naudotis ir ieškovui priklausančia buto dalimi. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad atsakovė ar juo labiau šalių nepilnamečiai vaikai nenustačius uzufrukto teisės gali atsidurti gatvėje. Todėl ši skundžiama sprendimo dalis pakeistina, atmetant atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl uzufrukto teisės nustatymo.

Dėl procesinės bylos baigties

44. Įvertinusi nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant ieškovui iš atsakovės 1 324,00 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį ir panaikinant pirmosios instancijos teismo atsakovei ir šalių nepilnamečiams vaikams nustatytą uzufruktą į ½ buto dalį, asmeninės nuosavybės teise priklausančią ieškovui, iki vaikų pilnametystės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

45. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos šio teismo šalims priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

46. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovo reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatyto su atsakove, taip pat iš dalies tenkino ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir šalių santuokoje įgyto turto padalijimo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai laikė, kad ieškovo patikslintas ieškinys atmetamas, o atsakovės priešieškinis tenkinamas 73 proc., ir pagal atitinkamą proporciją paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį ieškinį tenkinus iš dalies patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas šalių bylinėjimosi išlaidas, šios CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijos nesilaikė.

47. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat klaidingai atsisakė pripažinti pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis 293,22 Eur išlaidas parengiant dokumentus ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimui abiejų sutuoktinių bendru pareiškimu. Ieškovo įsitikinimu, ta aplinkybė, kad šalys bandė santuokos nutraukimo klausimus išspręsti bendru abiejų sutuoktinių prašymu, ką pripažino abi ginčo šalys, ir ieškovas prisiėmė tokio proceso, vėliau peraugusio į ginčo teiseną, išlaidas, neturi paneigti ieškovo teisės į proceso dėl santuokos nutraukimo išlaidų kompensavimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovo argumentais. Ieškovo minimi dokumentai nėra susiję su nagrinėjama byla dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Pats ieškovas minėtus dokumentus rengė savo rizika, todėl atsakovei nekyla pareiga padengti šių dokumentų rengimo išlaidų.

48. Ieškovas nurodo, kad teismas taip pat be pagrindo atsisakė pripažinti ieškovo 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atliktą nekilnojamojo turto (buto) vertinimą ir parengtą ataskaitą, nors būtent ši nustatyta buto rinkos vertė buvo įtraukta į dalytino turto balansą. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais ieškovo argumentais. Nekilnojamojo turto vertinimas ieškovo iniciatyva buvo atliktas siekiant nustatyti tikrąją dalytino šalių santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto (buto) vertę, būtent šia nustatyta verte ir vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, todėl šios ieškovo patirtos išlaidos turto vertės nustatymui pripažintinos kitomis būtinomis ir pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

49. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atmestą ieškovo reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, tenkintą reikalavimą dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove (ginčo nebuvo), taip pat į iš dalies tenkintus ieškovo reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir šalių santuokos metu įgyto turto padalijimo bei padalinimo būdo, nusprendžia, kad ieškovo ieškinys buvo patenkintas 39 proc.

50. Ieškovas už pareikštą ieškinį ir patikslintą ieškinį sumokėjo 937,00 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys tenkintas 39 proc., ieškovui iš atsakovės priteistina 365,43 Eur žyminio mokesčio suma (937 Eur x 0,39).

51. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į patenkintą atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, tenkintą reikalavimą dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, taip pat į iš dalies tenkintus atsakovės reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir šalių santuokos metu įgyto turto padalijimo ir teisių į jį nustatymo, atmestą reikalavimą dėl santaupų grynaisiais pinigais priteisimo, nusprendžia, kad atsakovės priešieškinis buvo patenkintas 70 proc.

52. Atsakovė už pareikštą priešieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad jos priešieškinis tenkintas 70 proc., atsakovei iš ieškovo priteistina 52,50 Eur žyminio mokesčio suma (75 Eur x 0,7).

53. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 2 108,05 Eur teisinio atstovavimo išlaidų (2 401,38 Eur (bendra patirtų atstovavimo išlaidų suma) – 293,33 Eur (už pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių prašymu parengimą)) ir 300,00 Eur išlaidų už nekilnojamojo turto vertės nustatymą. Atsižvelgiant į tenkintos ieškovo ieškinio dalies ir atmestos atsakovės priešieškinio dalies proporciją, ieškovui iš atsakovės priteistina 35 proc. (tenkinta 39 proc. ieškinio, atmesta 30 proc. priešieškinio) patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, kuri sudaro 842,82 Eur ((2 108,05 Eur + 300,00 Eur) x 0,35).

54. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į atmestos ieškovo ieškinio dalies ir tenkintos atsakovės priešieškinio dalies proporciją, atsakovei iš ieškovo priteistina 66 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, kuri sudaro 990,00 Eur (1 500 Eur x 0,66).

55. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 165,75 Eur (365,43 Eur + 842,82 Eur – 990,00 Eur – 52,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

56. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti valstybei iš jo 137,00 Eur žyminio mokesčio už atsakovės pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nors, pareikšdamas ieškinį ir suformuluodamas reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ieškovas žyminį mokestį nuo šio reikalavimo sumokėjo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu ieškovo argumentu.

57. Kaip minėta, ieškovas buvo sumokėjęs 937,00 Eur žyminio mokesčio. Pagal paties ieškovo ieškinyje ir patikslintame ieškinyje pateiktas žyminio mokesčio detalizacijas ieškovas sumokėjo 75 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusius neturtinius reikalavimus ir 862 Eur už prašomą priteisti turtą. Vadinasi, priešingai nei teigia ieškovas, jis nėra sumokėjęs žyminio mokesčio už išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams priteisimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovo priteisė 137 Eur žyminio mokesčio už atsakovės pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

58. Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 720,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 248,26 Eur žyminis mokestis. Ieškovas pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus (bankinio pavedimo išrašus, advokato darbo ataskaitą ir sąskaitą už teisines paslaugas).

59. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas 20 proc., ieškovui iš atsakovės priteistina 193,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma (720,00 Eur + 248,26 Eur) x 0,2).

60. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 000,00 Eur už atsiliepimo į ieškovo apeliacinio skundo parengimą. Atsakovė pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus (pinigų priėmimo kvitą ir sąskaitą už teisines paslaugas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas atmetamas 80 proc., atsakovei iš ieškovo priteistina 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma (1 000 Eur x 0,8).

61. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina 606,35 Eur (800,00 Eur – 193,65 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

62. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodė, jog už apeliacinio skundo reikalavimą dėl santuokos nutraukimo pripažinimo nutrūkus dėl atsakovės kaltės ir dėl nustatyto uzufrukto panaikinimo, remdamasis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 80 straipsnio 7 dalimi, sumokėjo po 75 Eur žyminio mokesčio už kiekvieną reikalavimą. Vis dėlto, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas yra sumokėjęs tik dalį mokėtino žyminio mokesčio.

63. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą už neturtinius reikalavimus mokamas 100 Eur žyminis mokestis. Jeigu procesiniai dokumentai teikiami į bylą tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

64. CPK pakeitimai, susiję su žyminio mokesčio sumokėjimu įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d., tačiau šiais pakeitimais nebuvo nustatytas žyminio mokesčio dydis. Konkretus žyminio mokesčio dydis – 100 Eur – įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. (2016 m. lapkričio 8 d. įstatymu Nr. XII-2751). Ieškovo apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 25 d. nutarties buvo pateiktas 2021 m. lapkričio 25 d., todėl mokėtinas žyminis mokestis turi būti indeksuojamas, jam taikant 117,6 indeksą (CPK 82 straipsnio 1, 4 dalys, Lietuvos Respublikos statistikos departamento informacija). Taigi už vieną neturtinį apeliacinio skundo reikalavimą mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 88,20 Eur (100 Eur x 75 proc. x 117,6 / 100). Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ) nustato pagrindines taisykles, kurių būtina laikytis ir apskaičiuojant žyminio mokesčio dydį (MAĮ 1 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 10 punktas). Pagal MAĮ 66 straipsnio 4 dalį, mokesčiai ir su jais susijusios sumos apskaičiuojami eurais. Jeigu įstatymai arba jų įgyvendinamieji teisės aktai nenustato kitaip, kiekviena piniginė prievolė apvalinama taip: 49 ir mažiau centų apvalinami mažinant (atmetant), 50 ir daugiau centų – didinant iki euro. Taigi ieškovas už du neturtinius apeliacinio skundo reikalavimus turėjo sumokėti po 88,00 Eur už kiekvieną reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra sumokėjęs 75 Eur už kiekvieną neturtinį reikalavimą, likusi mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 26 Eur ((88,00 Eur (mokėtina žyminio mokesčio suma) – 75,00 Eur (atsakovo sumokėta žyminio mokesčio suma)) x 2 (neturtiniai reikalavimai)).

65. Atsižvelgiant į ieškovo apeliacinio skundo tenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, valstybės naudai iš ieškovo priteistina 70,40 Eur trūkstamo žyminio mokesčio (88,00 Eur x 0,8), o iš atsakovės – 17,60 Eur (88,00 Eur x 0,2) trūkstamo žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovo patikslintą ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą tarp ieškovo R. S. ir atsakovės A. S. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 137, nutraukti dėl ieškovo R. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes: S., S..

Nustatyti nepilnamečių vaikų T. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir V. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove A. S..

Priteisti iš atsakovo R. S. nepilnamečių vaikų T. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir V. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvienam vaikui po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021 m. kovo 9 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti atsakovę A. S..

Nustatyti atsakovo R. S. bendravimo su sūnumis T. S. ir V. S. tvarką – ieškovas su vaikais bendrauja, dalyvauja jų auklėjime laisvai ir nekliudomai vaikams priimtinu laiku, jei tokiu būdu netrukdoma nepilnamečių vaikų užimtumui, sveikatos būklei, nepilnamečių vaikų ir mamos A. S. numatytam kartu praleisti laikui. Ieškovo susitikimų ir buvimo kartu su vaikais laikas, vieta ir trukmė neribojama. Ieškovas iš anksto – ne vėliau kaip prieš dieną – apie numatomą ilgiau kaip pusę dienos trunkantį jo buvimo su sūnumis laiką praneša atsakovei, o atsakovė įsipareigoja netrukdyti laisvam ir neribojamam ieškovo ir nepilnamečių sūnų bendravimui, jo dalyvavimui sūnų auklėjime ir ugdyme.

Priteisti ieškovui R. S. asmeninės nuosavybės teise garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir lengvąjį automobilį „Volkswagen Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Priteisti atsakovei A. S. lengvąjį automobilį „Volvo V60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovui R. S. iš atsakovės A. S. 1 324 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimt keturių eurų) kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį.

Priteisti atsakovei A. S. ir ieškovui R. S. asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti ieškovui R. S. iš atsakovės A. S. 165,75 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo R. S. į valstybės biudžetą 137 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, kuris turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660“.

Priteisti atsakovei A. S. iš ieškovo R. S. 606,35 Eur (šešis šimtus šešis eurus 35 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo R. S. į valstybės biudžetą 70,40 Eur (septyniasdešimt eurų 40 ct) trūkstamo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kuris turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės A. S. į valstybės biudžetą 17,60 Eur (septyniolika eurų 60 ct) trūkstamo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kuris turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.