Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės Nacionalinės kredito unijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės Nacionalinės kredito unijos ieškinį atsakovams I. I. (I. I.), A. Ž., A. R., L. D., D. D., S. V., A. A. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. C..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi kooperatinė bendrovė (toliau – BKB) Nacionalinė kredito unija (toliau – ir Unija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų D. D., L. D., A. R., S. V., A. A. ir I. I. 182 845 Eur žalos, padarytos Unijai išduodant paskolą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Litpro“, atlyginimą; priteisti solidariai iš atsakovų D. D., L. D., A. R., S. V., A. A. ir A. Ž. 217 813,50 Eur žalos, padarytos Unijai išduodant paskolą UAB „Scandia“ (dabartinis bendrovės pavadinimas UAB „Sakis“), atlyginimą, priteisti iš visų atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl reikšmingų bylai faktinių aplinkybių

32. Byloje nustatyta, kad 2010 m. kovo 9 d. UAB „Litpro“ kreipėsi į ieškovę, prašydama išduoti 188 500 Eur paskolą. Prašyme nurodytas siūlomas paskolos užtikrinimas – nekilnojamojo turto įkeitimas. BKB Nacionalinė kredito unija su UAB „Litpro“, atstovaujama direktoriaus I. I., 2010 m. kovo 16 d. sudarė Paskolos sutartį Nr. 70169; nustatyta paskolos suma – 188 500 Eur; tikslinė paskirtis – refinansavimas ir investicijos; paskolos grąžinimo terminas – 2015 m. kovo 25 d. (pagal paskolos grąžinimo grafiką, paskolos suma grąžinama 2015 m. kovo 25 d., iki jos grąžinimo kiekvieną mėnesį mokamos palūkanos); metinės palūkanos 9 proc. Paskolos sutartis užtikrinta įkeitimu, 2010 m. kovo 19 d. įregistruota sutartinė hipoteka; įkeistas atsakovui I. I. nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2009 m. birželio 4 d. Turto rinkos vertės nustatymo pažymoje atsakovui I. I. nuosavybės teise priklausantis 2,2700 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – žemės ūkio, įvertintas 686 000 Lt (198 679,33 Eur); nurodyta, kad vertinimas atliktas užsakovo (I. I.) pageidavimu.

33. UAB „Scandia“, atstovaujama A. Ž., 2010 m. kovo 1 d. kreipėsi į Uniją su prašymu išduoti 224 550 Eur paskolą. Prašyme nurodytas siūlomas paskolos užtikrinimas – nekilnojamojo turto įkeitimas. 2010 m. kovo 2 d. Unija su UAB „Scandia“ sudarė paskolos sutartį, kuria bendrovei UAB „Scandia“ suteikta 224 550 Eur paskola; nustatyta, kad paskolos suma grąžinama 2015 m. kovo 25 d. Paskolos grąžinimas buvo užtikrintas žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) hipoteka. 2010 m. vasario 19 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje UAB „Scandia“ nuosavybės teise priklausantis 1,2700 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – žemės ūkio, įvertintas 1 900 000 Lt (550 278,04 Eur); nurodyta, kad vertinimas atliktas užsakovės (UAB „Scandia“) pageidavimu.

34. 2013 m. vasario 15 d. KB Nacionalinei kredito unijai iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2013 m. vasario 26 d. (civilinė byla Nr. B2-3260-781/2013).

35. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje 2011 m. vasario 15 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas; tyrimas buvo atliekamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje ir kt., padarymo. Šiame ikiteisminiame tyrime 2013 m. liepos 25 d. nutarimu Unija pripažinta civiliniu ieškovu.

36. Atsakovų atžvilgiu baudžiamasis procesas buvo nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-195-817/2020 buvo nutraukta baudžiamoji byla dalyse, kuriose A. Ž. ir I. I. buvo kaltinami pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, taip pat atitinkamoje reikalavimų dalyje paliktas nenagrinėtas Unijos civilinis ieškinys. Dėl šios nutarties Unija pateikė skundą, kuris buvo atmestas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-393-626/2020.

Dėl ieškinio senaties termino

39. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

40. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022 34 punktas). Vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu ir tais atvejais, kai atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, jog jo teisė pažeista. Taigi, subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-469/2023, 23 punktas).

41. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis, įstatymo redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d. – CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra suformuluota nuostata, kad bankrutuojančios įmonės administratoriaus reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomos bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės. Aplinkybė, kad administratorius, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus ginantis subjektas, ieškinį reiškia dėl įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, sudaro pagrindą ieškinio senaties terminą skaičiuoti būtent nuo to momento, kai apie tokią žalą sužino ar turėjo sužinoti bankroto administratorius. Bankrutuojančios įmonės administratorius sužino apie įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytą žalą ne anksčiau, negu įsiteisėja nutartis iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti jos bankroto administratorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-469/2022).

43. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą reikalavimams atsakovams reikšti ir nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Teismas nurodė, kad bankroto administratorius ieškovės dokumentus turėjo perimti vėliausiai 2013 m. kovo 13 d. ir nuo šio momento turėjo ir galėjo sužinoti apie atsakovų veiksmais galimai ieškovei padarytą žalą. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovė ikiteisminio tyrimo metu civiline ieškove pripažinta 2013 m. liepos 25 d., t. y. nuo ginčijamų veiksmų atlikimo suėjus 3 metų senaties terminui. Įvertinęs tai, kad nuo bankroto bylos iškėlimo (2013 m. vasario 26 d.) iki ieškovės pripažinimo civiline ieškove praėjo penki mėnesiai, 2020 m. birželio 1 d. baudžiamoji byla buvo nutraukta, ieškinys teisme gautas 2023 m. balandžio 17 d., teismas padarė išvadą, kad ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą daugiau nei septynerius metus. Teismas nurodė, kad CK 1.130 straipsnio 5 dalies nuostatos, reglamentuojančios ieškinio senaties termino nutraukimą, negali būti taikomos, atsižvelgiant į tai, jog civilinio ieškinio pareiškimo momentu ieškinio senatis jau buvo pasibaigusi beveik prieš trejus metus. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka, mano, kad CK 1.130 straipsnio 5 dalies nuostatos lemia, kad šioje byloje pareikštas ieškinys nepraleidus ieškinio senaties termino.

44. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

45. Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 straipsnis).

46. Pagal privatinėje teisėje galiojantį dispozityvumo principą asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą (CK 1.137 straipsnio 1 dalis). Kaip konstatuota teismų praktikoje, asmuo, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisės į teisminę gynybą principą, turi teisę pasirinkti, kokiu būdu jam ginti savo pažeistas teises, t. y. jis turi teisę pareikšti ieškinį tiek baudžiamojoje byloje, tiek ir kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo civilinio proceso tvarka. Tai, kokiu būdu ieškovas nuspręs ginti savo pažeistas teises, turi įtakos ieškinio senaties termino skaičiavimui. Tuo atveju, kai ieškovas reiškia ieškinį baudžiamojoje byloje, ieškinio senaties termino eiga sustabdoma nuo ieškinio padavimo dienos iki nuosprendžio, kuriuo ieškinys paliktas nenagrinėtas, įsiteisėjimo dienos ir paskui eina toliau (CK 1.130 straipsnio 5 dalis). Tuo tarpu tada, kai nuo nusikaltimo nukentėjęs asmuo ieškinį pareiškia civilinio proceso tvarka, ieškinio senaties termino eiga nutrūksta ir iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas. Taigi, ieškovas, įvertinęs atskirų procesinių veiksmų sukeliamas teisines pasekmes, turi teisę savarankiškai apsispręsti, kaip ir kokiu būdu jam įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-550/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-469/2023).

47. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas CK 1.130 straipsnio 5 dalies normos netaikė, konstatavęs, kad civilinio ieškinio pareiškimo momentu ieškinio senatis jau buvo pasibaigusi beveik prieš trejus metus. Pažymėtina, kad tokia išvada prieštarauja kitiems apskųstame teismo sprendime nurodytiems faktams bei aplinkybėms. Teismas nustatė, kad nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei įsiteisėjo 2013 m. vasario 26 d., o civiline ieškove ieškovė pripažinta 2013 m. liepos 25 d. Tačiau išvadą, kad nuo ginčijamų veiksmų atlikimo iki ieškovės pripažinimo civiline ieškove jau buvo suėjęs 3 metų ieškinio senaties terminas, teismas padarė, neatsižvelgęs į ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisykles, t. y. tai, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne teisės pažeidimo momentu, o tuo momentu, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą. Apskųstame sprendime teismas pacitavo teismų praktiką, pagal kurią bankrutuojančios įmonės administratorius sužino apie įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais padarytą žalą ne anksčiau, negu įsiteisėja nutartis iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti jos bankroto administratorių, tačiau ja nesivadovavo. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad bankroto administratorius ieškovės dokumentus turėjo perimti vėliausiai 2013 m. kovo 13 d., aplinkybių apie faktinį dokumentų, susijusių su ginčo paskolų suteikimu, perėmimą nesiaiškino ir nenustatė. Apeliantė pastebi, kad UAB „Litpro“ ir UAB „Scandia“ paskolų suteikimo dokumentai (įskaitant paskolų bylas) dar iki bankroto bylos Unijai iškėlimo buvo paimti atliktų kratų metu. Aplinkybes, kad segtuvas (UAB „Scandia“ paskolos byla) paimtas 2012 m. gruodžio 5 d. atliktos kratos metu, patvirtina FNTT 2019 m. gegužės 13 d. Apžiūros protokole esanti informacija. UAB „Litpro“ paskolos bylos Apžiūros protokole taip pat minima ta pati data – 2012 m. gruodžio 5 d. Pirmosios instancijos teismas šių duomenų neįvertino, nenustatė, ar bankroto administratoriui buvo perduoti ginčo paskolų dokumentų kopijos, kiti dokumentai, iš kurių bankroto administratorius galėjo įvertinti aplinkybes, reikšmingas žalos (ir jas sukėlusių asmenų) nustatymui.

48. Kita vertus, vien dokumentų perdavimo bankroto administratoriui faktas savaime nereiškia, kad dokumentų perdavimo dieną jam realiai tapo žinoma apie teisių pažeidimą, neįvertinus perduotų duomenų apimties ir kitų individualių reikšmingų aplinkybių.

49. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjo 2013 m. liepos 25 d. nutarimu Unija baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-01003-11 pripažinta civiline ieškove. Nutarime nurodyta, kad 2013 m. liepos 19 d. Unija pateikė civilinį ieškinį, prašydama atlyginti dėl įtariamųjų nusikalstamų veikų patirtą turtinę žalą, sudarančią 28 222 380,61 Lt (8 173 766,40 Eur). Tačiau šiame nutarime nėra informacijos apie konkrečius asmenis, kuriems tuo metu buvo pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime. Ieškovės 2019 m. rugpjūčio 14 d. pranešime FNTT dėl civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-01003-11 taip pat atskleistas tik civilinio ieškinio dydis dėl UAB „Litpro“ ir UAB „Scandia“ paskolų suteikimo epizodų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino (ne) taikymo, nesiaiškino ir nenustatė ginčo nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, kada civiliniai ieškiniai ikiteisminiame tyrime buvo pareikšti atsakovams.

50. Iš bylos duomenų nustatyta, kad baudžiamoji byla A. Ž. ir I. I. atžvilgiu, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-195-817/2020. Šia nutartimi Unijos civilinio ieškinio dalis dėl reikalavimų A. Ž. ir I. I. palikta nenagrinėta. Nutartis įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atmetus civilinės ieškovės – Unijos, apeliacinį skundą.

51. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą (Nr. 01-6-00001-22) A. A., L. D., D. D. atžvilgiu suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi Unijos skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2022 m. spalio 20 d. nutarimo, kuriuo buvo atmestas skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimo, buvo atmestas. Šioje nutartyje, be kita ko, yra duomenys, kad baudžiamojoje byloje Unija yra pareiškusi civilinį ieškinį jai turtinę žalą galimai padariusiems asmenims, įskaitant A. A., L. D. ir D. D.; nutartyje pažymėta, kad aukštesnysis prokuroras, vadovaudamasis CK 1.130 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis, pagrįstai nurodė, jog tokio ieškinio senaties terminas yra nutrūkęs ir nebus skaičiuojamas, kol dėl šio ieškinio nebus priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas.

52. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą (01-6-00001-22) A. R. atžvilgiu. Unija dėl šio nutarimo pateikė skundą, kuris 2022 m. spalio 20 d. aukštesniojo prokuroro nutarimu buvo atmestas; ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi taip pat atmestas skundas dėl 2022 m. spalio 20 d. nutarimo; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi Unijos skundas nebuvo patenkintas.

53. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą (01-6-00001-22) S. V. atžvilgiu suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi Nr. IBPS-V-3100615-22 Unijos skundas buvo atmestas.

54. Iš paminėtų procesinių dokumentų turinio matyti, kad Unija nesutikimą su baudžiamosios bylos (ikiteisminio tyrimo) nutraukimu grindė, be kita ko, ribota galimybe išnagrinėti civilinius ieškinius civilinio proceso tvarka, tačiau juose taip pat nėra duomenų apie atsakovams pareikštų ieškinių datas, reikšmingas siekiant nustatyti, ar ieškinys nagrinėjamoje byloje pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Minėta, kad pagal CK 1.130 straipsnio 5 dalies nuostatas civilinio ieškinio pateikimas baudžiamajame procese sustabdo ieškinio senaties termino skaičiavimą, tačiau ieškinio senaties nenutraukia. Dėl šios priežasties byloje būtina nustatyti, kada civilinis ieškinys kiekvieno atsakovo atžvilgiu buvo pareikštas baudžiamajame procese.

55. Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą ir neišsiaiškino ieškinio senaties termino skaičiavimui reikšmingų faktinių aplinkybių, o tai galėjo nulemti neteisingą išvadą dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Teismas nepagrįstai nevertino su ikiteisminio tyrimo metu priimtu 2013 m. liepos 25 d. nutarimu, kuriuo ieškovė pripažinta civiline ieškove, susijusių aplinkybių, nesiaiškino, kada baudžiamajame procese civilinis ieškinys buvo pareikštas kiekvieno atsakovo atžvilgiu. Kai kurie atsakovai (L. D., S. V.) savo atsikirtimus į ieškinį grindė, be kita ko, tuo, kad įtarimai jiems buvo pareikšti tik 2019 metais, į bylą pateikė 2019 m. balandžio 18 d. pranešimus apie įtarimus. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi aplinkybes, kad ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas į keletą atskirų ikiteisminių tyrimų, tačiau teismas netyrė, ar pirmiau paminėti pranešimai yra pirminiai šiems atsakovams pateikti įtarimai, nevertino, kada ieškovė sužinojo apie ieškinyje nurodytus šių atsakovų veiksmus bei jų neteisėtumą. Taip pat, skaičiuodamas ieškinio senaties terminą, teismas nevertino ikiteisminio tyrimo (baudžiamosios bylos) nutraukimo kiekvieno atsakovo atžvilgiu momento. Paminėtos aplinkybės svarbios, tiek siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, tiek tai, ar ieškinio senaties terminas dėl civilinio ieškinio atitinkamo atsakovo atžvilgiu buvo sustabdytas, kada turėjo būti skaičiuojamas toliau, tiek ir tai, ar šio ieškinio pareiškimo metu jis buvo praleistas.

56. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su apeliacinio skundo argumentais dėl nepakankamų teismo argumentų, susijusių su praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimu.

57. Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020; 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-943/2023).

58. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

59. CK arba kituose įstatymuose neįtvirtintas konkrečių aplinkybių sąrašas, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis ir, jas nustačius, leistų atnaujinti pasibaigusį ieškinio senaties terminą. Tačiau praleisto termino priežasčių pripažinimo svarbiomis kriterijai yra formuojami teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-916/2020, 28 punktas). Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017, 56 punktas; 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-943/2023, 38 punktas).

60. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės nurodytų priežasčių nelaikė objektyviai svarbiomis, nurodė, kad ieškovė išanalizavo paskolos suteikimo dokumentus, žinojo apie iškeltą bankroto bylą, vertino, jog egzistavo valdymo organų narių veiklos neteisėtumas. Teismas konstatavo, kad nebuvo kliūčių pateikti ieškinį atsakovams, todėl nėra priežasčių atnaujinti ieškinio senaties terminą.

61. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės nuomonei, kad teismo argumentai pernelyg abstraktūs. Šioje nutartyje pasisakyta dėl CK 1.130 straipsnio 5 dalies nuostatų įtakos ieškinio senaties termino skaičiavimui, t. y. ieškovei pareiškus civilinį ieškinį baudžiamajame procese, ieškinio senaties termino eiga sustojo. Tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad atitinkamų atsakovų atžvilgiu civilinis ieškinys baudžiamajame procese pareikštas ne 2013 m. liepos 25 d., turėtų būti įvertinta, kada ieškovė sužinojo apie atsakovų padarytus (įrodinėjamus) pažeidimus, sukėlusius ieškinyje nurodytą žalą, baudžiamojo proceso įtaka šių aplinkybių nustatymui ir, paaiškėjus, kad senaties terminas praleistas, sprendžiama dėl termino praleidimo priežasčių svarbos ir pagrindo šį terminą atnaujinti egzistavimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad turi būti įvertina, ar bankroto administratoriaus neveikimas, jeigu toks būtų nustatytas, laikytinas sąmoningu pasyvumu.

62. Apskųstame teismo sprendime atkreiptas dėmesys į atsakovo S. V. nurodytą aplinkybę, kad ieškovė buvo pareiškusi ieškinį atsakovams L. D., D. D., A. A. dėl žalos, kilusios dėl paskolos UAB „Dicentra“ suteikimo. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę įvertino kaip patvirtinančią, kad šiuo atveju nebuvo objektyvių kliūčių ieškovės bankroto administratoriui tuo pačiu metu, nepraleidžiant nustatyto ieškinio senaties termino, pareikšti ieškinį atsakovams dėl žalos, patirtos ieškovei išdavus paskolas UAB „Litpro“ bei UAB „Scandia“. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada nepagrįsta paminėtame teismo procese nustatytomis aplinkybėmis, t. y. neatskleista, ar kitame ieškinyje nurodytos aplinkybės buvo iš esmės tapačios nagrinėjamoje byloje esančioms aplinkybėms (susijusioms, pvz., su ikiteisminio tyrimo atlikimu, ir pan.).

63. Taigi, pirmosios instancijos teismui nenustačius aplinkybių, kada faktiškai nemokumo administratorius sužinojo (turėjo sužinoti) apie ieškinyje nurodytus atsakovų neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos ieškovei atsiradimą, kada buvo pareikštas civilinis ieškinys baudžiamajame procese (ikiteisminiame tyrime) kiekvienam atsakovui, klausimas dėl ieškinio senaties taikymo bei šio termino (ne)atnaujinimo, galėjo būti išspręstas neteisingai.

Dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų

64. Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus Paskolų gavėjų vadovams (I. I. ir A. Ž.), Unijos valdybos nariams (D. D., L. D. ir A. R.) bei Unijos paskolų komiteto nariams (S. V. ir A. A.), prašydama taikyti atsakovams solidarią atsakomybę. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visus atsakovus vertino bendrai, neanalizuodamas atskirų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, pasisakė dėl atrinktų šalių argumentų, tokiu būdu neatskleisdamas bylos esmės; be to, iš sprendimo turinio nėra aišku, ar teismas įvertino ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, ikiteisminio tyrimo duomenis. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus pripažįsta iš esmės pagrįstais.

65. CPK 263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; išvardyti įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas.

66. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aptartas teisinis reguliavimas reiškia, jog teismas turi įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus ir nustatyti ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikyti ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, nurodyti argumentus, kodėl jis nelaiko patikimais ir nesiremia konkrečiais įrodymais, atmeta kaip nepagrįstus šalių nurodytas argumentus ir pan. Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime (nutartyje) išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą, taip, be kita ko, įgyvendindamas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023).

67. Visais atvejais teismas, spręsdamas dėl skolininkų atsakomybės, turi nustatyti kiekvieno skolininko civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, spręsti dėl atsakomybės ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-695/2020).

68. Apskųstame teismo sprendime gausiai pacituotas teisinis reglamentavimas bei teismų praktikos išaiškinimai, susiję su kredito unijų valdybos ir paskolų komiteto narių pareigomis bei atsakomybe, tačiau jie nesusieti su bylai reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, teismo sprendime aptarti argumentai nepagrįsti konkrečiais byloje esančiais įrodymais, didžiosios dalies į bylą pateiktų įrodymų teismas neanalizavo ir nevertino, iš sprendimo turinio nėra aišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas darė vienokias ar kitokias išvadas. Nurodęs, kad teismas neprivalo iš naujo nustatyti tik teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, o kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi, pirmosios instancijos teismas dėl galimybės vertinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus civilinio proceso metu iš esmės nepasisakė.

69. Įrodymais civilinėje byloje laikomi bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys pripažįstami įrodymais pirmiau nurodytos proceso įstatymo normos prasme tik tada, jeigu jie atitinka leistinumo ir sąsajumo reikalavimus.

70. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad faktai, nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais dokumentais, prejudicinės galios neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615/2006). Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nagrinėjant civilinę bylą turi būti įvertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles kaip sudėtinė byloje esančių įrodymų dalis, leidžianti teismui konstatuoti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).

Dėl Paskolų gavėjų vadovų (I. I. ir A. Ž.) neteisėtų veiksmų

71. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

72. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad Unija patyrė žalą dėl atsakovų, veikusių Paskolų gavėjų vardu, neteisėtų veiksmų, kurie buvo nukreipti tiesiogiai ir konkrečiai į žalos Unijai padarymą; teigė, kad Paskolų gavėjų vardu veikusių atsakovų tikslas buvo ne verslo vystymas, o Unijos lėšų įsisavinimas.

73. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta bendrovės valdymo organų tiesioginės atsakomybės bendrovės kreditoriui galimybė. Tretieji asmenys (pavieniai akcininkai, kreditoriai) gali pareikšti ieškinį dėl jiems asmeniškai padarytos žalos bendrovės valdymo organui ne dėl netinkamo valdymo (CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu) veiksmų, bet bendraisiais deliktinės atsakomybės pagrindais (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus tiesioginis ieškinys bendrovės vadovui galimas, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; neteisėtumas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-421/2020, 35 punktas). Reiškiant tiesioginį kreditoriaus ieškinį juridinio asmens vadovui dėl individualiai kreditoriui padarytos žalos atlyginimo CK 6.263 straipsnio pagrindu turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018, 2024 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-381/2024).

74. Taigi Unijos nemokumo administratoriaus reikalavimai, pareikšti Paskolų gavėjų vadovams, kvalifikuojami pagal CK 6.263 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

77. Pažymėtina, kad paminėtos teismo išvados padarytos neįvertinus konkrečių į bylą pateiktų įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pasitvirtinus aplinkybėms, kad Unijai teikiamuose verslo planuose nurodyti neteisingi duomenys, kad atsakovai žinojo (turėjo žinoti), jog jų vadovaujamos bendrovės negalės įvykdyti įsipareigojimų, o užtikrinimui pasiūlytų ir vėliau įkeistų žemės sklypų vertė neatitinka tikrosios rinkos vertės, – tokių duomenų pateikimas, Paskolų gavėjų vadovų veiksmai, susiję su pajaus apmokėjimu, pažeidžiančiu KUĮ 48 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi ginčo paskolų suteikimo metu) reikalavimus, gali būti laikomi neatitinkančiais CK 6.263 straipsnio 1 dalies reikalavimo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

78. Nustatyta, kad UAB „Litpro“ prašyme išduoti 188 500 Eur paskolą nurodytas siūlomas paskolos užtikrinimas – nekilnojamojo turto įkeitimas. Ieškovei pateiktoje 2009 m. birželio 4 d. Turto rinkos vertės nustatymo pažymoje atsakovui I. I. nuosavybės teise priklausantis 2,2700 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – žemės ūkio, įvertintas 686 000 Lt (198 679,33 Eur) rinkos verte; nurodytas vertinimo tikslas – nustatyti vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertę apžiūros dieną užsakovo (I. I.) pageidavimu. Prie šios pažymos pridėtas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodyta, kad sklypo vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2002 m. lapkričio 15 d., buvo 2 951 Lt (854,69 Eur). UAB „Litpro“ paskolos byloje esančiame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2010 m. kovo 15 d. – 7 200 Lt (2 085,26 Eur), t. y. net 95 kartus mažesnė už vertintojo pažymoje nurodytą žemės sklypo vertę. UAB „STIVVF“ 2016 m. kovo 15 d. retrospektyvinio vertinimo pažymoje Nr. 1703522 šis turtas 2009 m. birželio 4 d. įvertintas 1 860 Eur. 2016 m. vasario 15 d. įkeistas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iš varžytynių parduotas už 12 880 Eur (Lietuvos banko specialisto išvadoje esantys duomenys apie antstolio D. K. 2016 m. kovo 9 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0174/15/00645).

79. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks skirtumas, net ir neturinčiam specialių turto vertinimo žinių asmeniui, akivaizdžiai turėjo sukelti abejonių dėl vertinimo pažymoje nustatytos vertės.

80. Be to, šiuo atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad pagal 2010 m. kovo 5 d. įregistruotus UAB „Litpro“ įstatus, bendrovės ūkinės veiklos objektas yra: žemės pirkimas–pardavimas, nekilnojamojo turto statyba, didmeninė ir mažmeninė prekyba ir kt. I. I. UAB „Litpro“ vadovu paskirtas nuo 2006 m. vasario 1 d. UAB „Litpro“ 2010 m. vasario 5 d. pažymoje, pateiktoje ieškovei, nurodyta, kad bendrovėje dirba vienas darbuotojas; įmonės veiklos aprašyme yra duomenys, kad įmonės direktoriaus išsilavinimas – aukštasis ekonominis. Prašyme išduoti paskolą nurodyta, kad vadovo I. I. patirtis versle 16 metų. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar I. I. žinojo (turėjo žinoti), kokia reali sklypo vertė, turėjo atsižvelgti ir į šias aplinkybes. Dar kartą atkreipiamas dėmesys, kad šiuo atveju verčių skirtumas buvo itin didelis, kad jo nebūtų galima pastebėti net elementarių žinių apie turto vertes neturinčiam asmeniui.

81. Teismų praktikoje turto vertinimo ataskaitos pripažįstamos konstatuojamojo pobūdžio aktais, nesukeliančiais konkrečių teisinių pasekmių, ir todėl negalinčiais būti bylos materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku ir ginčijamos CPK nustatyta tvarka; ataskaitos laikytinos viena iš įrodinėjimo priemonių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-300-516/2022). Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Litpro“ vadovo pateikta turto vertinimo ataskaita nėra nuginčyta, savaime nereiškia jos teisingumo bei draudimo vertinti jos turinį.

82. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog pateikdami prašymą dėl kredito atsakovai akivaizdžiai turėjo tikslą negrąžinti skolos, tačiau nevertino į bylą pateiktų įrodymų apie paskolos suteikimo metu buvusią Paskolų gavėjų būklę bei veiklą. Ieškovė ikiteisminio tyrimo duomenimis įrodinėjo, kad I. I. parengė UAB „Litpro“ verslo planą, kuriame nurodoma, jog paskolos grąžinimui bus panaudotos lėšos, gautos UAB „Litpro“ pardavus reikalavimo teisę į UAB „ABC Investment“, kuri neegzistavo; kad I. I. žinojo, jog šios skolos UAB „Litpro“ debitorių sąraše nėra ir iš nurodytos įmonės bendrovė lėšų negaus. Nors ikiteisminio tyrimo pareigūnų išvados nagrinėjamu atveju nėra pakankamas įrodymas, tačiau UAB „Litpro“ paskolos byloje yra pateikti dokumentai apie UAB „Litpro“ finansinę būklę bei duomenys, kuriais buvo grindžiama UAB „Litpro“ įsipareigojimų vykdymo galimybė. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų neanalizavo, neatskleidė, kodėl ieškovės nurodytos aplinkybės (jeigu jos pagrįstos byloje esančiais įrodymais) nėra pakankamos nuspręsti dėl siekio suklaidinti kreditorių (ieškovę) ir pan.

83. Ieškovei teiktame UAB „Litpro“ veiklos aprašyme (dalyje – Paskolos grąžinimo šaltiniai), pasirašytame bendrovės vadovo I. I., nurodyta, kad 2010 m. vasario 10 d. įmonė pardavė dalį finansinio turto – reikalavimo teisių už 273 690 Eur (945 500 Lt), atsiskaitymas pagal sutartį bus vykdomas etapais po 61 000 Lt per pirmus ketverius metus bei 701 000 Lt penktais nuo sutarties sudarymo momento metais, t. y. pakankamas paskolai grąžinti. Taip pat pridėta 2010 m. vasario 10 d. UAB „Litpro“ bei UAB „ABC Investment“ reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius UAB „Litpro“ perleidžia naujajam kreditoriui UAB „ABC Investment“ reikalavimo teisę į B. J. B., A. J. V. M., V. R. K. skolą pagal 2009 m. rugpjūčio 10 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį; perleidžiamo reikalavimo suma – 850 000 Lt (1.1 papunktis). Naujasis kreditorius už perleistą reikalavimo teisę į skolą įsipareigoja sumokėti 945 000 Lt pradiniam kreditoriui (2.2 papunktis). 2.3 papunktyje numatyta panaši į pirmiau atskleistą atsiskaitymo tvarka (pirmus penkerius metus – nuo 2010 m. kovo 31 d., po 61 000 Lt, o iki 2015 m. kovo 31 d. – 640 000 Lt).

84. Pažymėtina, kad kreditavimo paraiškos priede Nr. 1 kaip gautinos sumos už reikalavimo teises (884 000 Lt po vienerių metų bei 61 000 Lt per vienerius metus) nuo 2010 m. vasario 10 d., nurodytos iš kito debitoriaus, t. y. ne UAB „ABC Investment“, bet iš VTK Capital Limited, gautinos lėšos. Nustatyta, kad paraiškos priede ši įmonė taip pat įrašyta ir kaip kreditorė – jai UAB „Litpro“ skolinga 834 910 Lt (iki 2012 metų). Pirmosios instancijos teismas šių duomenų, susijusių su atsakovo I. I. pateikta prieštaringa informacija ieškovei, nevertino.

85. Paskolos byloje esančio preliminaraus balanso duomenimis UAB „Litpro“ 2009 metais turėjo 3 411 421 Lt turto ir 3 638 125 Lt įsipareigojimų; pagal preliminarią pelno (nuostolio) ataskaitą bendrovė pardavimo pajamų neturėjo, patyrė 106 263 Lt nuostolį; praėjusiais finansiniais metais (2008 metais) taip pat fiksuotas 139 694 Lt nuostolis. 2010 m. vasario 28 d. preliminaraus balanso duomenimis, bendrovė turėjo 3 671 697 Lt turto ir 3 347401 Lt įsipareigojimų; pagal preliminarią pelno (nuostolio) ataskaitą – bendrovės pardavimo pajamos siekė 870 Lt; kitos veiklos pajamos – 265 000 Lt; bendrovė ataskaitiniu laikotarpiu (nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. vasario 28 d.) gavo 260 891 Lt pelno. Paraiškoje nurodyta informacija apie UAB „Litpro“ turimas paskolas iš KU „Vilniaus taupomoji kasa“ – 110 000 Lt (iki 2010 m. gegužės 14 d.), 506 000 Lt (iki 2014 m. sausio 17 d.); 663 100 Lt – iki 2014 m. vasario 28 d.), kurių įvykdymas užtikrintas įkeitimu. Lietuvos banko 2018 m. kovo 26 d. specialisto išvadoje dėl Nacionalinės kredito unijos suteiktos paskolos UAB „Litpro“ atkreiptas dėmesys, kad 2010 m. vasario 28 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos (2 068 Lt) buvo nepakankamos net paraiškoje paskolai gauti nurodytų paskolų (pažymėta, kad pateikta informacija tik apie dalį turimų paskolų) palūkanoms dengti. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir netikrino byloje esančių UAB „Litpro“ finansinę padėtį patvirtinančių įrodymų, t. y. nesiaiškino, ar jie neatskleidžia (neįrodo) ieškovės įrodinėjamų aplinkybių, kad atsakovas I. I. teikė ieškovei tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „Litpro“ finansiškai nebus pajėgi įvykdyti įsipareigojimus, o užtikrinimo priemonė yra nepakankama.

86. Pagal paskolos sutarties su UAB „Litpro“ sąlygas visą paskolą numatyta grąžinti viena įmoka paskutinę termino dieną, todėl teismo nurodyta aplinkybė, kad UAB „Litpro“ mokėjo paskolos sutartyje nustatytas palūkanas, savaime nepatvirtina ketinimo (suvokimo apie galimybę) grąžinti paskolą.

87. Apskųstame teismo sprendime neanalizuoti ir UAB „Scandia“ atsakovės A. Ž. pateikti dokumentai. Pažymėtina, kad UAB „Scandia“ prašyme išduoti paskolą nurodytas siūlomas paskolos užtikrinimas – nekilnojamojo turto įkeitimas. Ieškovei pateiktoje 2010 m. vasario 19 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje UAB „Scandia“ nuosavybės teise priklausantis 1,2700 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – žemės ūkio, įvertintas 1 900 000 Lt (550 278,04 Eur), nurodytas vertinimo tikslas – rinkos vertės nustatymas užsakovo (UAB „Scandia“) pageidavimu. Turto vertinimo ataskaitos priede – valstybės įmonės Registrų centro 2006 m. liepos 24 d. pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, įrašyta šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 116 407 Lt ((33 713,80 Eur, t. y. daugiau nei 16 kartų mažesnė už vertintojo nustatytą vertę); vertės nustatymo data – 2006 m. liepos 17 d.); žemės sklypui nuo 2006 m. balandžio 3 d. įregistruota hipoteka. NTR centrinio duomenų banko išrašo 2010 m. kovo 3 d. duomenimis, UAB „Scandia“ nuosavybės teise priklausiusio 1,27 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 74 471 Lt (21 568,29 Eur, t. y. daugiau nei 25 kartus mažesnė už vertintojo nustatytą vertę) (vidutinės rinkos vertės nustatymo data – 2010 m. sausio 18 d.); žemės sklypui įregistruota hipoteka. UAB „STIVVF“ 2017 m. kovo 15 d. retrospektyvinio vertinimo pažymoje Nr. 1703526 šis turtas 2010 m. vasario 19 d. įvertintas 24 200 Eur. Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2015 m. vasario 27 d. įvykusiose varžytynėse buvo parduotas už 32 200 Eur (antstolio D. K. 2015 m. balandžio 7 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. 0174/14/20173).

88. Ieškovės 2010 m. kovo 1 d. dokumente paskolos teikimas juridiniams asmenims nurodyta, kad UAB „Scandia“ nuo 2002 m. pagrindinis veiklos objektas – nekilnojamojo turto pirkimas–pardavimas, nuoma. UAB „Scandia“ įstatuose taip pat nurodytas toks bendrovės veiklos objektas. Paraiškoje UAB „Scandia“ vadovės A. Ž. išsilavinimas – aukštesnysis. Pagal UAB „Scandia“ 2010 m. vasario 3 d. ieškovei pateiktą pažymą, 2010 m. vasario 3 d. UAB „Scandia“ dirbo du darbuotojai.

89. Ieškovei pateiktame įmonės veiklos aprašyme (verslo plane) kaip pinigų šaltiniai, iš kurių bus grąžinamas kreditas, nurodyta, jog UAB „Scandia“ yra pasirašiusi preliminariąją sutartį, pagal kurią parduoda finansinį turtą (reikalavimo teisę į skolą) už 295 000 Eur, taip pat paskolos grąžinimui bus panaudota papildomo pajaus užskaita – 35 928 Eur. Paskolos byloje yra 2010 m. vasario 5 d. preliminarioji sutartis, pagal kurią UAB „Scandia“ įsipareigojo parduoti pirkėjui – Naujosios Zelandijos bendrovei „VTK Capital Limited“ reikalavimo teises į UAB „Statyba“ 864 400 Lt skolą už 1 018 576 Lt (295 000 Eur), o pirkėja – šį turtą nupirkti ir sumokėti visą šią kainą pagrindinės Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo dieną; šalys įsipareigojo pagrindinę sutartį sudaryti ne vėliau kaip iki 2010 m. kovo 31 d. (Preliminariosios sutarties 1–3 punktai). Lietuvos banko specialisto išvadoje pažymėta, kad atsižvelgiant į tai, jog iš šio sandorio gautini pinigų srautai buvo pagrindinis kredito unijos suteiktos 224 550 Eur paskolos grąžinimo šaltinis, bei į tai, kad pinigai pagal šią sutartį turėjo būti sumokėti iki 2010 m. kovo 31 d., paskolos sutartyje Nr. 70167 nurodytas paskolos grąžinimo terminas – 2015 m. kovo 25 d., buvo nepagrįstas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2010 m. kovo 30 d. Preliminariosios sutarties šalys pasirašė susitarimą dėl 2010 m. vasario 5 d. Preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo susitarė pagrindinę Reikalavimo teisių perleidimo sutartį sudaryti ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 31 d.

90. Specialisto išvadoje išreikštos abejonės dėl sandorio su „VTK Capital Limited“ realumo, kadangi tyrimui pateiktoje byloje nėra informacijos apie UAB „Statyba“ skolą UAB „Scandia“; preliminarioje sutartyje nurodytas UAB „Statyba“ įmonės kodas – 4061781, yra buvęs UAB „Lukrecija“ priskirtas įmonės kodas. Pažymėtina, kad Kreditavimo paraiškos priede Nr. 1 debitorių sąraše skiltyje – „Per vienerius metus gautinos sumos“ – skolininkė UAB „Statyba“ nėra įtraukta, o lentelėje „Po vienerių metų gautinos sumos“ neįrašytas nė vienas debitorius.

91. Pirmosios instancijos teismas atsakovės (Paskolos gavėjos vadovės) teikto verslo plano, duomenų neatitikimų, aplinkybių apie Paskolos sutarties užtikrinimo priemones, finansinės būklės dokumentų (balansų, įrodymų apie turėtą turtą, vertę, taikytus apribojimus, bendrovės įsipareigojimus), jų įtakos ieškovės įrodinėtoms aplinkybės apie atsakovės A. Ž. veiksmus (t. y., kad A. Ž. žinojo, jog UAB „Scandia“ finansiškai nebus pajėgi įvykdyti prisiimtą įsipareigojimą – grąžinti Unijai 224 500 Eur paskolą) neanalizavo ir nevertino, abstrakčiai nurodydamas, kad ieškovė teiginių, jog atsakovai I. I. bei A. Ž. siekė, kad sklypai būtų įvertinti ženkliai didesne kaina, nei jie verti, nepagrindė, o objektyvių duomenų, jog pateikdami prašymą dėl kredito atsakovai akivaizdžiai turėjo tikslą negrąžinti skolos, byloje nėra. Atkreipiamas dėmesys, kad UAB „Litpro“ ir UAB „Scandia“ paskolų grąžinimo terminas – 2015 m. kovo 25 d., taigi, turėjo būti įvertinta, ar teikiami duomenys rodo Paskolos gavėjų vadovų pagrįstą ir sąžiningą įsitikinimą dėl bendrovių galimybės įvykdyti paskolos sutartis. Teismas nesiaiškino ir neatskleidė faktinio finansinės padėties kitimo bei priežasties, nenustatė, kas lėmė, kad UAB „Litpro“ veiklos aprašyme nurodyta paskolos grąžinimo šaltiniu įvardinta 2010 m. vasario 10 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis nebuvo vykdoma arba iš jos vykdymo negalėjo būti dengiama paskola. Taip pat nenustatytos aplinkybės dėl galimybės (ar jos nebuvimo) vykdyti paskolos UAB „Scandia“ verslo plane nurodytu būdu bei priežastys.

92. Apibendrinusi išdėstytus argumentus bei nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovų I. I. ir A. Ž. nesąžiningų veiksmų, kurie pasireiškė žinomai klaidingų ir netikslių duomenų apie vadovaujamų bendrovių paskolų grąžinimo šaltinius, galimybes įvykdyti įsipareigojimus Unijai, apie pasiūlytų paskolų užtikrinimo priemonių – žemės sklypų vertes, pateikimu Unijai, siekiant gauti paskolą, požymius. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė atsakovų veiksmų neteisėtumo, nepagrįsta.

Dėl Unijos valdybos narių (D. D., L. D. ir A. R.) neteisėtų veiksmų

93. Kredito unija, kaip ir bet kuris juridinis asmuo, būdamas savarankiškas civilinės teisės subjektas, ūkinėje komercinėje veikloje dalyvauja veikdamas per savo organus, kurių kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai (CK 2.82 straipsnio 1 dalis). Pagal KUĮ 21 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi paskolų sutarčių sudarymo metu) nuostatas, kredito unijoje turi būti šie organai: kredito unijos visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas. Kredito unijos valdymo organai yra kredito unijos valdyba ir kredito unijos administracijos vadovas (KUĮ 21 straipsnio 2 dalis). Analogiškos nuostatos yra nurodytos ir Unijos įstatų 5.1–5.2 papunkčiuose. Įstatų 5.4 papunktyje nustatyta, kad Unijos vadovai yra stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai, administracijos vadovas, vidaus audito tarnybos vadovas, paskolų komiteto pirmininkas, revizijos komisijos pirmininkas (revizorius).

94. Atsakomybė kredito unijos vadovams už jų pareigų tinkamą nevykdymą pirmiausia grindžiama jų santykiu su kredito unija, kuris kyla iš pasitikėjimu tarp unijos ir jos vadovų pagrįstų pareigų. Tokios fiduciarinės pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-611/2020). Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys (vadovas) privalo veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir būti lojalus, laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti interesų konflikto (CK 2.87 straipsnio 3, 5 dalys), savo turto nepainioti su juridinio asmens turtu, nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 straipsnio 4 dalis), informuoti apie sandorių sudarymą su juridiniu asmeniu, kurio vadovas jis yra (CK 2.87 straipsnio 6 dalis), pranešti apie interesų konfliktą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip.

95. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nenurodė, kuo pasireiškė ieškovės neprofesionalumas ar pareigų pažeidimas, kokias konkrečias teisės normas pažeidė atsakovai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės išdėstytai pozicijai, kad būtent pirmosios instancijos teismas iš esmės apsiribojo teismų praktikos citavimu teismo sprendime, neanalizuodamas atsakovams dėl užimamų pareigų taikytino specialaus teisinio reglamentavimo ir ieškinyje nurodytų valdybos narių veiksmų. Pažymėtina, kad teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šalių faktiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-611/2023).

96. Ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes, kurias laikė patvirtinančiomis ieškovės valdybos narių veiksmus neteisėtais, taip pat nurodė ir teisės aktus, kuriuos, ieškovės vertinimu, šie atsakovai pažeidė. Ieškinio 37 bei 54 punktuose nurodyta, kad valdybos nariai D. D., L. D. ir A. R., būdami atsakingi už Unijos vardu priimtus sprendimus dėl ilgalaikių paskolų suteikimo 2010 m. kovo 2 d. bei 2010 m. kovo 16 d. valdybos posėdžiuose priėmė sprendimus suteikti paskolas pažeisdami: FĮĮ 31 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas; 2008 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 149 patvirtintų Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų 18, 24 punktų nuostatas; Unijos valdybos 2009 m. rugsėjo 1 d. protokolu patvirtintų Paskolų suteikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) IV dalies 2.2 papunktį, 3.1 papunktį, Unijos valdybos 2010 m. vasario 2 d. protokolu Nr. P-446 patvirtintas Unijos skolininko būklės vertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) I dalies 3.1, 3.2 bei 3.7 papunkčius.

97. FĮĮ 31 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą įsigyti kapitalo arba pinigų rinkos priemonių, skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientą, privalo įsitikinti, kad: 1) įsigyjamas finansinis turtas, įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas; 2) kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus; 3) klientas vykdė ir vykdo savo finansinius įsipareigojimus finansų įstaigoms.

99. Valdyba – kolegialus kredito unijos valdymo organas, pagal pareigas sprendžiantis jo kompetencijai priskirtus klausimus, tarp jų – ir paskolų suteikimo klausimus (KUĮ 21 straipsnio 2 dalis, 28 straipsnio 3 dalies 6 punktas). Pagal Unijos įstatų 5.45.6 papunktį, Unijos valdyba priima sprendimus dėl disponavimo Unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto vertė ar sandorių suma neviršija 1/10 Unijos nuosavo kapitalo. Be atskiro visuotinio narių susirinkimo sprendimo valdyba gali priimti sprendimus dėl disponavimo Unijos turtu bei ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto vertė ar sandorių suma viršija 1/10 Unijos nuosavo kapitalo, jeigu Unijos visuotinis narių susirinkimas 2/3 balsų dauguma priėmė sprendimą suteikti valdybai tokią teisę. Analogiška nuostata numatyta ir Unijos valdybos darbo reglamento 3.1.5 papunktyje.

100.Pagal Taisyklių IV dalies 2.5 papunktį, sprendimus dėl verslo paskolų suteikimo gali priimti tik Unijos valdyba, esant paskolų komiteto pritarimui. Teikiant verslo arba investicines paskolas, be šių taisyklių 2.2 papunktyje nurodytų procedūrų valdyba ir paskolų komitetas privalo įvertinti verslo plano (investicinio projekto) ekonominį pagrįstumą ir jo įgyvendinimo galimybes bei numatyti galimus paskolos grąžinimo būdus, jei verslo planas (investicinis projektas) būtų neįgyvendintas arba įgyvendintas nevisiškai; įvertinti paskolos grąžinimo šaltinių pagrįstumą ir kt. Taisyklių 2.2 papunktyje nustatyta paskolų komiteto pareiga tikrinti skolininko turtinę būklę, be kita ko, kredito unijos sukauptą medžiagą apie skolininko turimą pajų, indėlius, anksčiau gautų paskolų grąžinimą ir pan., nekilnojamojo turto registro pažymas apie nuosavybės teise skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą (ar turtas neįkeistas, neareštuotas, neišnuomotas ilgam laikui) ir turtą apžiūrėjus vietoje, tikrinti valstybės ir privačių teisėtai veikiančių registrų duomenis, kurie padeda patikrinti paskolos prašančio asmens pateiktų duomenų tikrumą ir įvertinti skolininko patikimumą; atlikti finansinį vertinimą pagal „skolininko būklės vertinimo tvarką“. Sprendimas suteikti paskolą priimamas tada, kai visapusiškai įvertinamas skolininko mokumas, pajamos, turtas bei kiti galintys nulemti paskolos grąžinimą veiksniai (Taisyklių 3.1 papunktis).

101. Iš esmės analogiškas reikalavimas – sprendimą suteikti paskolą priimti tik tuomet, kai visapusiškai įvertinamas skolininko mokumas, turtas, siūlomas paskolos užtikrinimas bei kiti veiksniai, galintys nulemti paskolos grąžinimą numatyti ir Tvarkos I dalies 3.7 papunktyje. Pagal Tvarkos 3.1 papunktį kredito unijos darbuotojai, atliekantys paskolų suteikimo procedūras, ir valdymo organų nariai, priimantys sprendimus dėl paskolų suteikimo, turi rūpintis skolinimo patikimumu. Tik įvertinus galimus suteiktos paskolos grąžinimo rizikos faktorius galima priimti sprendimą, kokio dydžio paskola ir kokiam terminui galėtų būti suteikta paskolos prašančiam asmeniui. Pagal Tvarkos 3.2 papunktį apie skolininką turi būti surinkta kuo daugiau informacijos, reikalingos sprendimui dėl paskolos išdavimo priimti. Vertinant skolininko prašymą, rekomenduojama tikrinti, ar teisingi paties skolininko pateikti duomenys (Tvarkos 3.3 papunktis). Valdyba ir paskolų komitetas negali priimti teigiamo sprendimo dėl paskolos suteikimo, jei skolininko būklė įvertinta kaip bloga (Tvarkos 4 punktas).

102. Valdybos nariai, priimdami sprendimus, negali veikti formaliai, prisidengdami pareigos dubliuoti kitų subjektų funkcijas paskolų išdavimo procese neturėjimu. Paskolų komiteto siūlymas išduoti paskolą nėra privalomas valdybai (jos nariams), kuri (kurie) gali priimti kitokį sprendimą, negu siūlo paskolų komitetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019).

103.Taisyklių IV skyriaus 3.4 papunktyje numatyta, kad valdyba, išanalizavusi paskolų komiteto pateiktą medžiagą, įvertinusi paskolos paraiškos dokumentus, turi teisę atidėti nario prašymo nagrinėjimą, kol bus pašalinti valdybos nurodyti trūkumai ir (ar) pateikti reikalingi dokumentai, taip pat pateikti medžiagą su išvada Unijos paskolų komitetui pakartotiniam svarstymui.

104. Šios nutarties 79 bei 88 punktuose nurodyti pasiūlytų paskolų sutarčių užtikrinimo priemonių objektų verčių, nustatytų nekilnojamojo turto registre bei pateiktų vertintojo ataskaitose, skirtumai buvo per dideli, kad nesukeltų sprendimą dėl paskolos suteikimo priėmusiems asmenims pagrįstų abejonių. Pažymėtina, kad pagal Taisyklių IV dalies 1.4.3.3 papunktį, turto įkeitimo atveju skolininkas turto vertinimo ataskaitą turi pateikti tik kredito unijai pareikalavus. Jeigu nusprendžia, kad pakanka duomenų iš NTR, kredito unija tokios atskaitos gali nereikalauti. Šios nuostatos papildomai patvirtina, kad Unijos valdybos nariai privalėjo vertinti ir NTR duomenis. Tinkamai įvykdžius pareigą įvertinti aplinkybes, ar iš įkeičiamo turto ateityje galės būti tenkinami Unijos reikalavimai, turto verčių skirtumai turėjo sukelti abejonių dėl tikrosios Paskolų gavėjų pasiūlyto turto (kaip paskolų sutarčių įvykdymo užtikrinimo priemonių) vertės, ir atitinkamai poreikį pareikalauti papildomų įrodymų. Be to, šios teismo nutarties 88–90, 94–95 punktuose aptartos prieštaringos bei faktiniais duomenimis nepagrįstos verslo planuose nurodytos aplinkybės, jas vertinant su duomenimis apie bendrovių finansinę būklę, taip pat turėjo sukelti abejones dėl Paskolų gavėjų ketinimų bei galimybių vykdyti finansinius įsipareigojimus.

105. Pažymėtina, kad paskolų suteikimo dokumentai labai detaliai išanalizuoti Lietuvos banko specialisto išvadose, kuriose nustatyta, kad Unija suteikė paskolą neįsitikinusi, jog UAB Scandia“ bei UAB „Litpro“ finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad bendrovės sugebės įvykdyti įsipareigojimus, todėl pažeidė pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė, kokie į bylą pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės leidžia padaryti kitokias išvadas. Teismas, nurodęs, kad ieškovės valdyba, paskolų komiteto nariai turėjo galimybę vertinti ir vertino UAB „Litpro“ bei UAB „Scandia“ pateiktą informaciją, neatsižvelgė į tai, jog šie veiksmai atlikti formaliai, o padarydamas išvadą, kad Paskolų gavėjų mokumas bei turtinė padėtis galėjo pasikeisti ir negali būti laikoma atsakovų veiksmų pasekme, nenurodė konkrečių finansinę bendrovių padėtį atspindinčių duomenų, neatskleidė, kokie įrodymai patvirtina jos pasikeitimą bei priežastis. Pagal ieškovei pateiktus Paskolų gavėjų balansuose nurodytus duomenis, jų turto vertė labai nedaug viršijo įsipareigojimų sumas, UAB „Scandia“ nekilnojamajam turtui buvo įregistruota hipoteka, UAB „Litpro“ nekilnojamojo turto neturėjo, paskolų grąžinimo šaltiniais įvardinti dokumentai kelia pagrįstų abejonių jų realumu. Taigi paminėti argumentai leidžia padaryti išvadą, kad Unijos valdybos nariai, būdami finansų srities profesionalais, kuriems taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, neturėdami pagrįstų įrodymų, kad Paskolų gavėjai bus pajėgūs grąžinti paskolą ir ją grąžins, neįsitikinę, ar iš įkeičiamo turto ateityje galės būti tenkinamas Unijos reikalavimas, nepatikrinę, ar teisingi Paskolų gavėjų vadovų pateikti duomenys, nepareikalavę papildomų dokumentų, priėmė sprendimą išduoti iš esmės blogos finansinės būklės Paskolų gavėjams paskolas. Visi valdybos nariai balsavo už paskolų suteikimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas suabejoti, ar Unijos valdybos nariai D. D., L. D. ir A. R. sprendimus priėmė nepažeisdami fiduciarines pareigas, veikė sąžiningai ir protingai, buvo rūpestingi, atidūs, kad apsaugotų Unijos interesus.

Dėl Unijos paskolų komiteto narių (S. V. ir A. A.) neteisėtų veiksmų

106. Unijos paskolų komiteto nariai nėra kredito unijos valdymo organo nariai ir jiems atsakomybė nėra taikoma tuo pačiu pagrindu kaip ir kredito unijos vadovams. Tačiau paskolų komitetas yra privalomas kredito unijos organas (ginčui aktualios KUĮ redakcijos 32 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad nors kredito unijos paskolų suteikimo procese sprendimai dėl skolininko įvertinimo ir pritarimo suteikti paskolą yra priskirti kolegialaus kredito unijos organo – paskolų komiteto – kompetencijai, paskolų komitetas, kaip organas, neturi savarankiško teisinio subjektiškumo, todėl jis teisine prasme nėra ir negali būti civilinės atsakomybės dėl žalos, kildinamos iš sprendimo, priimto dėl vieno ar kito jos kompetencijai priskirto klausimo, subjektas. Tais atvejais, jeigu paskolų komiteto sprendimas nulėmė žalos kredito unijai atsiradimą, civilinės atsakomybės subjektai yra kredito unijos paskolų komiteto nariai. Paskolų komiteto nariai netinkami įvykdę savo pareigą ne tik kad elgiasi aplaidžiai, nerūpestingai ir neatidžiai, bet ir nevykdo įstatyme jam nustatytų pareigų, o tai sudaro neteisėtų veiksmų turinį (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-611/2020). Taigi, Unijos paskolų komiteto nariui civilinė atsakomybė kyla CK 6.246 straipsnio 1 dalies pagrindu.

107. KUĮ 33 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi paskolų sutarčių sudarymo metu) nustatyta, kad paskolų komitetas nagrinėja kredito unijos narių prašymus dėl paskolų. Jis nustato paskolos išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir teikia pasiūlymus dėl šių klausimų kredito unijos valdybai ir (ar) administracijos vadovui. Negalima sudaryti paskolos sutarties su kredito unijos nariu, jei pagal kredito unijos nustatytas procedūras reikalingas paskolų komiteto sutikimas ir paskolos suteikimui nepritarė paskolų komitetas. Šios nuostatos pakartotos ir Unijos Įstatų 5.67 papunktyje, Paskolų komiteto darbo reglamento 1.1 papunktyje.

108. Paskolos išdavimo procedūros etapai, šioje procedūroje dalyvaujantys asmenys bei jų veiksmai detaliai atskleisti Taisyklėse, kurių turinys, aktualus tiek valdybos nariams, tiek paskolų komitetui, nurodytas šios nutarties 100 punkte. Atlikęs paskolos paraiškos nagrinėjimą, paskolos komitetas: teikia paskolos išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir siūlo Kredito unijos valdybai patenkinti nario prašymą, siūlo atidėti prašymo nagrinėjimą, kol bus pašalinti komiteto nurodyti trūkumai ir (ar) pateikti reikalingi dokumentai, siūlo Kredito unijos valdybai nepatenkinti nario prašymo (Taisyklių IV dalies 2.3 papunktis).

109. Paskolų komiteto darbo reglamento 3.1.1 papunktyje nustatyta, kad paskolų komitetas, gavęs darbuotojo paruoštą paskolos teikimą ir prie jo pridėtus dokumentus, atlieka paskolos paraiškos ir kitų paskolai gauti reikalingų dokumentų analizę; išanalizuoja, ar teisingai įvertintas paskolai užtikrinti įkeičiamas turtas, išnagrinėja jo realizavimo galimybes paskolos negrąžinimo atveju, o taip pat valdybos nustatyta tvarka įvertina garantiją, laidavimą ir pateikia valdybai gautus įvertinimo rezultatus; jei turto vertinimas yra ne senesnis nei 6 mėn. ir atliktas atestuoto vertintojo, laikoma, kad turtas įvertintas tinkamai ir turto įvertinimo teisingumas gali būti neanalizuojamas (Reglamento 3.1.3 papunktis); trūkstant reikalingų duomenų ir juos pagrindžiančių dokumentų ar nustačius kitus trūkumus, nurodo paskolos teikimą paruošusiam unijos darbuotojui gauti sprendimo priėmimui reikalingus dokumentus ir pašalinti nustatytus trūkumus (Reglamento 3.1.6 papunktis), kt. Reglamente taip pat įtvirtinta, kad paskolų komiteto narys, balsavęs prieš nutarimą, priimtą pažeidžiant unijos įstatus ar Lietuvos Respublikos norminius aktus, atleidžiamas nuo nuostolių atlyginimo, jeigu paskolų komiteto posėdžio protokole įrašytas jo protestas (7.1 papunktis). Paskolų komiteto narys gali būti atleidžiamas nuo nuostolių atlyginimo, kuriuos jis padarė atlikdamas savo pareigas, jeigu jis rėmėsi unijos dokumentais ir kita informacija, kuria nebuvo pagrindo abejoti, arba veikė neviršydamas normalios gamybinės ar ūkinės rizikos laipsnio (7.3 punktas).

110. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad paskolų komiteto nariai S. V. ir A. A. balsavo už pritarimą valdybos sprendimams suteikti paskolas Paskolų gavėjams. Pažymėtina, kad paskolų komiteto susirinkimas, kuriame buvo svarstytas UAB „Scandia“ 2010 m. kovo 1 d. prašymas išduoti paskolą, įvyko 2010 m. kovo 2 d., t. y. kitą dieną po prašymo pateikimo. Nors UAB „Litpro“ 2010 m. kovo 9 d. prašymas išduoti paskolą svarstytas 2010 m. kovo 16 d. paskolų komiteto susirinkime, tačiau duomenų, kad šiuo laikotarpiu buvo imtasi priemonių papildomų duomenų apie Paskolų gavėjų finansinę būklę, surinkimui, nenustatyta. Itin skubus sprendimo priėmimas, taip pat šioje nutartyje aptartų 79, 88, 83–86 ir 90–91 punktuose Paskolos gavėjų pateiktų dokumentų analizė leidžia padaryti išvadą, kad paskolų komitetas (jo nariai), priimdamas sprendimus, tik formaliai analizavo bei vertino bendrovių finansines ataskaitas bei verslo planus, nepatikrino viešai prieinamų duomenų, nepareikalavo papildomų įrodymų. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovai (paskolų komiteto nariai), vykdydami jų kompetencijai priskirtas funkcijas paskolos išdavimo procese, tinkamai nepatikrino ir neįvertino aplinkybių, susijusių su Paskolos gavėjų finansine būkle ir galimybėmis grąžinti paskolas, Unijai įkeičiamo turto vertės bei nurodytų paskolų grąžinimo šaltinių pagrįstumo.

111. 2018 m. kovo 26 d. Lietuvos banko specialisto išvadoje nurodyta, kad paskolos sutarties, kuria remiantis I. I. buvo suteikęs UAB „Litpro“ 30 550 Eur, tyrimui atlikti pateiktoje byloje nebuvo, o iš dokumentų, patvirtinančių UAB „Litpro“ atliktus mokėjimus pagal 2010 m. kovo 16 d. paskolos sutartį Nr. 70169, nustatyta, kad atliktas 33 000 Eur pavedimas, nurodant „UAB „Litpro“ paskolos išmokėjimas I. I. <...>“; tą pačią dieną, kai UAB „Litpro“ buvo pervesta 33 000 Eur dydžio paskolos dalis (kurios 30 550 Eur grynaisiais pinigais buvo išmokėta bendrovės direktoriui I. I.), į Unijos kasą buvo įnešta 30 550 Eur grynaisiais pinigais, iš kurių 30 232,56 Eur buvo panaudoti kredito pajaus įsigijimui. Paskolų komiteto nariai neanalizavo bendrovės galimybių įsigyti Unijos pajų, nepažeidžiant KUĮ 48 straipsnio, numatančio, kad kredito unija neturi teisės skolinti įsigyjamo jos pajaus pajiniam įnašui atlikti, nuostatų. Paskolų komitetas nepasinaudojo teise siūlyti atidėti prašymo nagrinėjimą, kol bus pašalinti trūkumai ir (ar) pateikti papildomi dokumentai, nepasiūlė valdybai nepatenkinti narių prašymo, formaliai analizavo bendrovių finansinę būklę ir neišsamiai parengtus verslo planus, vadovavosi tik paskolų gavėjų pateikta informacija, jos tikrumo ir teisingumo iš esmės netikrino.

112. Pažymėtina ir tai, kad tiek 2010 m. kovo 2 d., tiek 2010 m. kovo 16 d. paskolų komiteto susirinkimų protokoluose nurodyta, kad komitetas nusprendė pritarti valdybos sprendimui suteikti paskolas. Minėta, kad tiek pagal KUĮ 33 straipsnio 2 dalį, tiek pagal Unijos Įstatų 5.67 papunktį, Paskolų komiteto darbo reglamento 1.1, 3.1.4 papunkčius, Taisyklių 2.3 papunktį būtent paskolų komitetas, išnagrinėjęs kredito unijos narių paraiškas dėl paskolų, numato paskolos išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir teikia pasiūlymus dėl šių klausimų kredito unijos valdybai. Paminėtuose paskolų komiteto susirinkimų protokoluose užfiksuoti sprendimai iš esmės reiškia, kad paskolos vertinimas komitete buvo atliekamas jau priėmus valdybos sprendimą, tačiau tai neatitinka paminėtų teisės aktų reikalavimų.

113. Taigi, aptarti duomenys pirmosios instancijos teismui turėjo sukelti abejones, ar Unijos paskolų komitetas ir valdyba Paskolų gavėjų pateiktus bei pačios turėtus duomenis ir dokumentus vertino tinkamai ar, priešingai, sprendimus pritarti paskolų suteikimui priėmė formaliai, paviršutiniškai, neatsižvelgdami į abejonių keliančius faktus, susijusius bendrovių finansine būkle, pajėgumu grąžinti paskolas pagal verslo planuose deklaruojamus duomenis. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad pirmosios instancijos teismui turėjo kilti abejonių, ar atsakovai (paskolų komiteto ir valdybos nariai) savo galbūt netinkamu jiems pavestų funkcijų vykdymu nepažeidė atsakingo skolinimo principo, taigi, ar jie nepažeidė pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai ir dėl to pagrįstai priėmė sprendimus suteikti paskolas UAB „Litpro“ ir „Scandia“. Išdėstyti argumentai suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovė neįrodė atsakovų (paskolų komiteto ir valdybos narių) veiksmų neteisėtumo.

Dėl žalos ir priežastinio ryšio

114. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos samprata, kurioje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų.

115. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio – sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

116. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinyje įrodinėjo, kad Paskolų gavėjams nepagrįstai išmokėjus paskolas ir jiems negrąžinus Unijos suteiktų paskolų, taip pat Unijai nebeturint galimybių suteiktų paskolų susigrąžinti, Unija patyrė žalą. Ieškovė dėl paskolos suteikimo UAB „Litpro“ prašė priteisti 182 845 Eur žalos atlyginimą (negrąžinta paskolos suma 188 500 Eur (be priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių), sumažinta 3 procentais); dėl paskolos suteikimo UAB „Scandia“ Unija prašė priteisti 217 813,50 Eur žalos atlyginimą (negrąžinta paskolos suma 224 550 Eur (be priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių), sumažinta 3 procentais).

117. Nėra ginčo dėl to, kad įsipareigojimų pagal Paskolos sutartis UAB „Scandia“ ir UAB „Litpro“ tinkamai nevykdė, paskolų sumų ieškovei sutartyse nustatytu terminu negrąžino.

118. Atsakovas S. V. atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad į kredito unijos reikalaujamos priteisti žalos atlyginimą privalo būti įskaitoma jos gauta nauda. Tokia ieškovės gauta nauda laiko: UAB „Litpro“ atveju: (i) už 30 232,56 Eur nupirkti pajai; (ii) sumokėta 49 364,56 Eur palūkanų suma; (iii) 12 880 Eur gauti už įkeisto žemės sklypo pardavimą varžytinėse; UAB „Scandia“ atveju:(i) už 35 854,96 Eur nupirkti pajai; (ii) sumokėta 94 620 Eur palūkanų suma; (iii) 32 200 Eur gauti už pagal paskolos sutartį Nr. 70167 įkeisto žemės sklypo pardavimą varžytinėse. Atsakovo teigimu, žala dėl UAB „Litpro“ paskolos negrąžinimo negali būti didesnė kaip 90 367,88 Eur (182 845 Eur – 92 477,12 Eur = 90 367,88 Eur), o dėl UAB „Scandia“ paskolos negrąžinimo – 55 138,54 Eur (217 813,50 Eur – 162 674,96 Eur = 55 138,54 Eur).

119. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas dėl ieškovės nurodomo žalos dydžio iš esmės nepasisakė, nevertino sumokėtų pajų įtakos jos apskaičiavimui, taip pat neatskleidė ir kitų atsakovo paminėtų aplinkybių (įkeisto turto pardavimo, sumokėtų palūkanų) įtakos žalos apskaičiavimui.

120. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Scandia“ su naujuoju kreditoriumi atsiskaitė, iš esmės visą paskolos sumą sumokėdama banko pavedimais, be to, naujasis kreditorius patvirtino, jog UAB „Litpro“ vykdo savo sutartinius įsipareigojimus, kylančius iš ginčo kredito sutarties. Teismas konstatavo, kad tarp atsakovų galimai neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos nėra tiesioginio priežastinio ryšio; teismo vertinimu, žala ieškovei padaryta ne paskolų suteikimo metu, bet suteiktų paskolų (kaip teigia ieškovė) negrąžinimu.

121. Nustatyta, kad 2018 m. vasario 8 d. Unija sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria naujajam kreditoriui UAB „EDS Invest“ perleido reikalavimo teises į paskolos, palūkanų, delspinigių ir kitų mokėjimų gavimą pagal didžiąją dalį Unijos sudarytų paskolų sutarčių, įskaitant reikalavimus pagal šiame ieškinyje aptariamas paskolų sutartis su UAB „Litpro“ ir UAB „Scandia“. Šios sutarties 7.5 papunktyje šalys susitarė, kad bet kokiu atveju pirkėjui nepereina ir nepereis jokios teisės, sudarančios pagrindą pardavėjui reikšti atsakingiems asmenims reikalavimus dėl šių atsakingų asmenų neteisėtais veiksmais pardavėjui sukeltos žalos atlyginimo.

122. 2018 m. birželio 20 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB „EDS Invest“, B KB „Nacionalinė kredito unija“ ir B KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ perleido (sudaro sąlygas perimti) naujajam kreditoriui KU „Neris“ reikalavimo teises pagal paskolos sutartis, įskaitant Paskolos sutartį Nr. 70169 (skolininkas UAB „Litpro“; skola – 202 321 Eur). 2018 m. rugpjūčio 24 d. UAB „EDS Invest“ ir KU „Neris“ pasirašė priėmimo–perdavimo aktą. Į bylą taip pat pateikta 2018 m. birželio 20 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 3, kuria KU „Neris“ perleido reikalavimo teises į pirmiau paminėtą UAB „Litpro“ skolą UAB „Property Development & Investment“. Priėmimo–perdavimo aktas tarp šios sutarties šalių pasirašytas 2018 m. rugpjūčio 28 d. UAB „Litpro“ su naujuoju kreditoriumi 2019 m. kovo 11 d. pasirašė susitarimą „Dėl 2010 m. kovo 20 d. Kredito sutarties Nr. 70169 sąlygų pakeitimo“, kuriuo nustatė paskolos ir palūkanų grąžinimo terminą iki 2025 m. rugsėjo 30 d. bei susitarė, kad grąžinus visą paskolos bei priskaičiuotų palūkanų sumą iki 2025 m. rugsėjo 30 d., visi apskaičiuoti delspinigiai bus nurašyti.

123. 2023 m. gegužės 9 d. rašte UAB „Property Development & Investment“ nurodė, kad yra įgijusi reikalavimo teises į UAB „Litpro“ pagal sutartį Nr. 70169 ir kad prievolė vykdoma laiku bei tinkamai.

124. Taip pat nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB „EDS Invest“ B KB „Nacionalinė kredito unija“ ir BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ perleido (sudaro sąlygas perimti) naujajam kreditoriui KU „Taupa“ reikalavimo teises pagal paskolos sutartis, įskaitant Paskolos sutartį Nr. 70167 (skolininkė UAB „Sakis“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Scandia“); skola – 225 667 Eur).

125. 2018 m. lapkričio 5 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi KU „Taupa“ reikalavimo teises pagal minėtą paskolos sutartį perleido naujajam kreditoriui UAB „Property Development & Investment“. UAB „Property Development & Investment“ ir UAB „Sakis“ 2018 m. spalio 1 d. sutartimi dėl skolos grąžinimo UAB „Sakis“ įsipareigojo iki 2018 m. spalio 31 d. grąžinti 49 000 Eur, iki 2018 m. lapkričio 31 d. – 135 000 Eur, iki 2018 m. gruodžio 31 d. – 41 667 Eur. Į bylą pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad UAB „Sakis“ nuo 2018 m. spalio 29 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. pervedė naujajam kreditoriui 204 000 Eur. 2018 m. gruodžio 3 d. bei 2018 m. gruodžio 20 d. kasos pajamų orderiai patvirtina UAB „Sakis“ 21 000 Eur sumokėjimą naujajam kreditoriui UAB „Property Development & Investment“.

127. Atsakovai nurodo, kad ieškovė žalą patyrė ne dėl jų veiksmų, o dėl to, kad perleido reikalavimo teises už mažesnę kainą, nei jų vertė, atsisakė visų turtinių teisių į jas. Teigia, kad galimybė atgauti visą suteiktos paskolos vertę iš UAB „Litpro“ ir UAB „Scandia“ buvo prarasta dėl pačios ieškovės veiksmų, todėl atsakovams negali atsirasti civilinė atsakomybė vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovė įrodinėja atsakovų neteisėtus veiksmus suteikiant (siekiant gauti) bendrovėms UAB „Litpro“ bei UAB „Scandia“ paskolas. Ta pati lėšų suma tarp skirtingų teisinių santykių dalyvių yra kvalifikuojama skirtingai: tarp paskolos santykių dalyvių ji yra teisiškai kvalifikuojama kaip paskolos sutarties dalykas, o tarp Unijos ir neteisėtus veiksmus atlikusių valdybos narių – kaip neteisėtu paskolos išdavimu Unijai padarytų nuostolių suma.

128. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino UAB „Sakis“ atsiskaitymo su naujuoju kreditoriumi aplinkybių (atsiskaitymo šaltinių, finansinės būklės pokyčių, įrodymų apie UAB „Scandia“ buvusius turto apribojimus), kurios neabejotinai turi reikšmę, vertinant ieškovės teiginius, kad ieškovė neturėjo galimybių patenkinti savo reikalavimus, teismas nenustatė, ar kreditoriaus asmuo, skolininkų ir naujojo kreditoriaus tarpusavio teisiniai santykiai neturėjo įtakos atsiskaitymui. Pirmiau paminėti į bylą pateikti dokumentai apie UAB „Litpro“ įsipareigojimų vykdymą naujajam kreditoriui UAB „Property Development & Investment“ taip pat yra prieštaringi. Aplinkybė, ar paskolos sutarties skolininkas turi galimybių grąžinti skolą, nepanaikina neteisėtus veiksmus atlikusių asmenų žalos atlyginimo prievolės. Tik realiai grąžinta paskolos suma reiškia kreditoriaus intereso patenkinimą atitinkamu dydžiu. Nustatytos aplinkybės apie ieškovės reikalavimo teisių perleidimą, leidžia padaryti išvadą, kad teismo sprendimas gali turėti įtakos naujojo kreditoriaus teisėms ir pareigoms, tačiau naujasis kreditorius nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu (CPK 47 straipsnis).

129. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nesiaiškinęs ir netyręs aukščiau nurodytų aplinkybių, neatskleidė šalių ginčo esmės, todėl apskųstame sprendime padaryta išvada dėl žalos bei priežastinio ryšio negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Dėl procesinės bylos baigties

130. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

131. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010 ir kt.).

132. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, nulemtą to, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nenustatinėjo, netyrė ir nevertino esminių aplinkybių, reikšmingų ieškinio senaties klausimo teisingam išnagrinėjimui, taip pat žalos dydžio, atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio nustatymui, konstatuoja, jog dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Atliekant Reikalavimo teisių perleidimo sutarties analizę, nagrinėjant žalos ir priežastinio ryšio klausimus, gali būti pasisakyta ir dėl šioje byloje nedalyvaujančio asmens UAB „Property Development & Investment“ teisių ir pareigų, todėl turi būti sprendžiama dėl poreikio šios bendrovės įtraukimą į bylos nagrinėjimą (CPK 47 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei aplinkybes, yra pagrindas panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 31 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.