Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-605-302/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-07-05
Bylos Nr.: e2-605-302/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00454-2023-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Romualda Janovičienė
Atsakovas: L. D., I. V., A. Ž., A. R., D. D., S. V., A. A.

Kategorijos

3.3.1.18.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinės bylos Nr. e2-605-302/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3- 00454-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų L. D., I. V.(I. V.), A. Ž. bei A. R. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto kooperatinės bendrovės kredito unijos ,,Nacionalinė kredito unija“ ieškinį atsakovams I. V., D. D., L. D., A. R., S. V., A. A., A. Ž. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto kooperatinė bendrovė kredito unija „Nacionalinė kredito unija“ (toliau – ir B KB KU „Nacionalinė kredito unija“) prašo: 1) priteisti solidariai iš atsakovų D. D., L. D., A. R., S. V., A. A. ir I. V.182 845 Eur žalos atlyginimą dėl ieškovei padarytos žalos, išduodant paskolą uždarajai akcinei bendrovei „Litpro“; 2) priteisti solidariai iš atsakovų D. D., L. D., A. R., S. V., A. A. ir A. Ž.217 813,50 Eur žalos atlyginimą dėl ieškovei padarytos žalos, išduodant paskolą uždarajai akcinei bendrovei „Scandia“.

Šalies argumentai

2. Ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį turtą. Nurodė, kad yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino. Teismas areštavo atsakovams I. V., A. Ž., A. R., L. D., D. D., S. V., A. A., nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ir pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jo nepakakus areštavo pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, leidžiant areštuotomis lėšomis atsiskaityti su ieškove, valstybe. Nurodė, kad bendra atsakovų areštuoto turto ir piniginių lėšų suma savo verte turi neviršyti 400 658,50 Eur sumos. Teismas pavedė antstoliui surasti ir aprašyti areštuojamą atsakovų turtą ir įpareigojo antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.

4. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, nusprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

5. Teismas įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad iki ikiteisminio tyrimo bei baudžiamosios bylos nutraukimo atitinkamose dalyse baudžiamojo proceso tvarka atsakovų turtui buvo pritaikytas laikinas teisių apribojimas ieškovės civilinio ieškinio užtikrinimui. Dalis atsakovų jau atliko faktinius turto perleidimo artimiems giminaičiams veiksmus. Dalis atsakovų įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra įpareigoti atlyginti žalą ieškovei, tačiau iki šiol neatlygino. Ieškinys pareikštas dėl bendros 400 658,50 Eur sumos, kuri laikytina didele atsakovams, kaip fiziniams asmenims, ir vertintina savarankišku pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovų atžvilgiu jau yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai kitose bylose dėl žalos atlyginimo didelėmis sumomis, kurių atsakovai nevykdo (neturi pakankamo turto skoloms grąžinti arba iš jų turimo turto negalimas išieškojimas). Atsakovai gali skubėti perleisti ar kitaip suvaržyti savo turtą ar turtines teises tretiesiems asmenims. Ieškovė yra bankrutavusi kredito unija, realus teismo sprendimo įvykdymas būtų užtikrintas tik tuo atveju, jeigu atsakovai turėtų pakankamai turto atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.

6. Teismas, įvertinęs ieškinio dalyką ir ieškovės nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio tenkinimo atveju būtų neįmanomas ar labai apsunkintas procesinio sprendimo įvykdymas. Ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė atitinka ekonomiškumo ir teisingumo principus, padeda išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą bei užtikrina status quo (liet. esamos padėties) išsaugojimą. Teismas sprendė, kad vien ieškovės argumentai dėl didelės ieškinio sumos pagrindžia grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Preliminariai vertinant kitus byloje pateiktus įrodymus, galima teigti, kad atsakovai yra nesąžiningi. Teismas nustatė turto, kuriam taikomas areštas, eiliškumą: areštuotinas atsakovams nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai, atsakovams priklausančios piniginės lėšos.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

7. Atsakovai I. V.ir A. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2023 m. balandžio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties dalį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovams A. Ž. ir I. V. ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės B KB KU „Nacionalinė kredito unija“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų A. Ž.ir I. V. atžvilgiu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Ieškovė teikia ieškinį atsakovų I. V.ir A. Z. atžvilgiu kaip UAB „Scandia“ (vadovavo A. Z.) ir UAB „Litpro“ (vadovavo I. V.) kreditorius, tačiau, ieškovė nėra šių įmonių kreditorius. Ieškovė reikalavimo teises į šias įmones perleido dar 2018 m. vasario 8 d., todėl negali teikti išvestinio netiesioginio ieškinio UAB „Litpro“ ir UAB „Scandia“ buvusiems vadovams. Ieškovė neatskleidė, kad buvę jos skolininkai UAB „Litpro“ ir UAB „Scandia“ įvykdė jų prievoles naujiesiems kreditoriams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškinį juridinio asmens vadovui gali pateikti tik baigtinis sąrašas subjektų. Ieškovė niekada nebuvo nei vienos iš įmonių UAB „Litpro“ ar UAB „Scandia“ dalyviu ar bet kokiu kitu organu. Ieškovė įrodinėja A. Z. neteisėtus veiksmus, kurie buvo neva atlikti 2010 m., prieš 13 metų. Tai yra akivaizdi aplinkybė taikyti ieškinio senatį. Teismui šios aplinkybės turėjo sukelti abejonių dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Analogiška situacija yra ir su I. V..

7.2. Ieškovė teikia netiesioginį ieškinį, tačiau ieškinyje nėra nurodoma nei viena Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.68 straipsnyje numatyta aplinkybė.

7.3. Byloje nėra duomenų apie atsakovų nesąžiningumą ar bandymą slėpti turtą. Teismas nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones 7 fiziniams asmenims, privalėjo individualizuoti kiekvieno atsakovo galimai (ne)sąžiningus veiksmus. Byloje ieškinys pareikštas 7 asmenims pagal 2 realiai nesusijusius reikalavimus (įrodinėjamos panašios aplinkybės). Kiekvienas atsakovas, ieškinio tenkinimo atveju, atsakys pagal atitinkamą ieškinio reikalavimą. Teismas nepagrindė, kodėl prieš 3 metus baudžiamojoje byloje, kuri buvo nutraukta, panaikintas turto areštas sudarytų prielaidas taikyti ar netaikyti turto apribojimų atsakovų atžvilgiu.

7.4. Ieškinyje nurodytos atsakovės A. A. ir L. D. perleido atitinkamą turtą artimiems giminaičiams, tačiau tai nereiškia, kad analogiškų veiksmų ėmėsi ar imsis kiti atsakovai. Ieškovei atlyginti pinigines sumas yra priteista iš A. A., A. R., D. D.. Ieškovė, piktnaudžiaudama pasirinkimu, prilygina visus atsakovus kiekvieno atsakovo atskiram elgesiui. Ieškovė pasisakydama apie iš I. V. priteistas sumas nepagrindė, prejudicinės galios ieškovei, kadangi ieškovė nebuvo civilinės bylos Nr. e2A-300-516/2022 šalimi.

7.5. Atsakovės A. Ž. turtas areštuotas 400 658,50 Eur sumai, analogiškai sumai – ir I. V., nors reikalavimas A. Ž. sudaro 217 813,50 Eur, o I. V. – 182 845 Eur. Teismas taikė 400 658,50 Eur bendrą laikinųjų apsaugos priemonių sumą visiems atsakovams, t. y. vienam ir bet kuriam. Tačiau tokios laikinosios apsaugos priemonės viršija ieškinio reikalavimus. Net ir taikant laikinąsias apsaugos priemones atsakovų A. Ž.ir I. V. atžvilgiu, turi būti atsižvelgta į ekonomiškumo ir proporcingumo principus.

Žemesnės instancijos teismas

7.6. Teismas nurodė, kad 400 658,50 Eur suma yra didelė. Tačiau privalėjo įvertinti, ar ši suma atsakovams (kiekvienam ir visiems kartu) yra didelė suma. Visi 7 atsakovai yra vyresni nei 40 metų, dirbo ir / ar dirba aukštas pajamas generuojantį darbo užmokestį. Laikytina, kad 57 236,93 Eur (400 658,50 Eur / 7) suma neturėtų būti didelė. Tai, kad tokia suma būtų didelė privalo įrodyti tas, kas tai teigia. Tokių įrodymų nepateikta.

7.7. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos neinformavus atsakovų, t. y. nesuteikus jiems galimybės atsikirsti. Tokie veiksmai prieštarauja naujausiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-802/2010). Teismo sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neinformuojant atsakovų turi būti motyvuotas. Nutartyje nėra motyvų, kodėl laikinųjų apsaugos priemonių klausimas išspręstas be atsakovų žinios, nėra net abstrakčių pagrindų tokiam procesiniam veiksmui.

Šalies argumentai

8. Atsakovė L. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutarties dalį atsakovės L. D. atžvilgiu ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės B KB KU „Nacionalinė kredito unija“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės L. D. atžvilgiu atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Ieškovė eilinėje byloje prašo priteisti solidariai iš atsakovų 400 658,50 Eur žalos atlyginimą. Teismo motyvai dėl sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra deklaratyvūs ir nepagrindžia jų taikymo pagrindų ir apimties atsakovės L. D. atžvilgiu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, yra absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas.

8.2. 7 atsakovų atžvilgiu bendra atsakovų areštuoto turto ir piniginių lėšų suma savo verte turi neviršyti 400 658,50 Eur sumos. Tačiau taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastas L. D. atžvilgiu, kaip ir kitų atsakovų atžvilgiu, nenurodytas. Tai neteisėta CPK 147 straipsnio 5 dalies 8 punkto, 2 dalies prasme. Byloje pareikštas 400 658,50 Eur reikalavimas 7 atsakovams. Lygiomis dalimis kiekvienam atsakovui tenkantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas negali būti didesnis nei 57 236,93 Eur. Skundžiama nutartis neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo principo.

8.3. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo CPK 668 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatytas turtas, iš kurio negali būti išieškoma. Skundžiama nutartis neproporcinga L. D. atžvilgiu, kadangi nepaliko jai galimybių naudotis pajamų dalimi, reikalinga būtiniausiems kasdieniams atsakovės šeimos ir jos neįgalaus vaiko socialiniams ir buitiniams poreikiams tenkinti, teismas nenurodė konkrečios galimos disponuoti pinigų sumos dydžio, susiejant ją su MMA.

9. Atsakovė A. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartį ir atmesti ieškovės B KB KU „Nacionalinė kredito unija“ prašymą atsakovės A. R. atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Nutartyje nenurodyta, kokios aplinkybės ar kokie įrodymai buvo preliminariai įvertinti sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo tikėtinumo. Teismas neįvertino, kad ieškinys reiškiamas akivaizdžiai praleidus sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo daugiau nei 7 metais.

9.2. Teismas nevertino kiekvieno atsakovo veiksmų individualiai, neanalizavo konkrečios situacijos, nepateikė argumentų, kuo remiantis padarė išvadą, kad būtent atsakovė nevykdo įsiteisėjusių teismo sprendimų kitose bylose. Atsakovė vykdomojoje byloje Nr. 0128/19/00912 perveda antstoliui Rimantui Vižainiškiui po 200 Eur, tai patvirtina pateikti sąskaitos išrašai.

9.3. Atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi tenkintas prokuroro prašymas pratęsti 6 mėnesių terminui, iki 2023 m. spalio 30 d., laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. R., turtui: 1) butui su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypo daliai, bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su A. R., adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė neturi jokios galimybės disponuoti tuo turtu.

9.4. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsakovui didelė ieškinio suma per se (liet. pati savaime) negali būti pripažinta absoliučiu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį. Skundžiamoje nutartyje nedetalizuotos aplinkybės, įrodančios atsakovės nesąžiningumą. Atsakovės nesąžiningumas grindžiamas išimtinai teismo prielaidomis bei kitų atsakovų atliktais ar neatliktais veiksmais.

Atsiliepimas

10. Atsakovai A. Ž. ir I. V. atsiliepimu į atsakovių A. R.ir L. D. atskiruosius skundus prašo juos tenkinti ir panaikinti 2023 m. balandžio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties dalį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonėms atsakovių A. R.ir L. D. turtui. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

10.1. Teismas nutartyje neindividualizavo L. D. galimo elgesio ar esamų aplinkybių. Atsakovai sutiko, kad nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra didesnis nei ieškinio reikalavimai, kad buvo pažeistas proporcingumo principas.

10.2. Atsakovai sutiko su A. R. išdėstytu argumentu, kad vertinant ieškinį prima facie, akivaizdus ieškinio senaties termino praleidimas turėtų būti priežastis atmesti tokį prašymą. Ši atsakovė kaltinama atlikus neteisėtus veiksmus prieš 12–13 metų. Nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, t. y. dėl to paties dalyko, tik kita teisena (baudžiamąja tvarka) yra pritaikytos analogiškos priemonės. Sutinka su argumentu, kad teismai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo. Teismo nutartyje nurodyta informacija yra bendro pobūdžio, teismas nemotyvavo, kodėl būtent A. R. ar kitiems atsakovams taikytinos laikinosios apsaugos priemonės.

Atsiliepimas

11. Ieškovė likviduojama dėl bankroto KB KU „Nacionalinė kredito unija“ atsiliepimu į atsakovų atskiruosius skundus prašo atmesti atsakovų A. Ž., I. V., L. D. ir A. R. atskiruosius skundus, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Atsakovų motyvai dėl tariamo ieškinio nepagrįstumo susiję ne su prima facie ieškinio pagrįstumo vertinimu, bet su ginčo nagrinėjimu iš esmės. Argumentai dėl ieškinio senaties termino pabaigos ir reikalavimo teisės perleidimo apskritai nevertintini šioje bylos stadijoje. Ieškovė 2018 m. vasario 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teises į UAB „Litpro“ ir UAB „Scandia“ paskolas, tačiau neperleido teisių į žalos atlyginimą (sutarties 7.5 papunktis). Toks žalos atlyginimo reikalavimo perleidimas negalimas remiantis CK 6.102 straipsnio 3 dalimi. Ieškovei žala sukelta priimant sprendimus dėl UAB „Litpro“ ir UAB „Scandia“ paskolų suteikimo. A. Ž.ir I. V. baudžiamojoje byloje buvo nagrinėjamas ieškovės civilinis ieškinys, kartu su juo pateikta informacija, kad visos ieškovės perleistos reikalavimo teisės buvo perleistos kaip viena neatskiriama ir nedaloma teisių visuma už bendrą kainą, neišskiriant atskirai nei vienos iš paskolos sutarčių perleidimo kainos. Viso portfelio perleidimo kainą sudarė 3 proc. nuo perleistų reikalavimo teisių nominalios vertės. Todėl paskolų perleidimas už tokią kainą neturėjo esminės įtakos ieškovės padarytos žalos dydžiui. Ieškovės teisė reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, yra bylos nagrinėjimo iš esmės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas.

11.2. Atsakovų argumentai, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, nepagrįsti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartimi nutraukta baudžiamoji byla Nr. 1-195-817/2020 dalyse, kuriose A. Ž. ir I. V. buvo kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį, šioje reikalavimų dalyje paliktas nenagrinėtas ieškovės civilinis ieškinys. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimais nutrauktas ikiteisminis tyrimas A. A., L. D., D. D. bei A. R.ir S. V. atžvilgiu dėl paskolų UAB „Scandia“ ir UAB „Litpro“ suteikimo. Po šių sprendimų ieškovei tapo žinoma, kad jos civilinis ieškinys dalyje dėl žalos padarymo išduodant paskolas UAB „Litpro“ ir UAB „Sakis“ nebus išnagrinėtas baudžiamajame procese, todėl atsirado poreikis reikšti šį ieškinį. Ieškinio senaties terminas buvo nutrūkęs (CK 1.130 straipsnio 5 dalis).

11.3. Pirmosios instancijos teismas įvertino objektyvius duomenis apie atsakovų nesąžiningumą. Atsakovės L. D. nesąžiningumas buvo vertinamas civilinėje byloje Nr. e2-178-465/2023 pagal ieškovės ieškinį dėl sandorių ginčijimo. Atsakovė L. D. 2019 m. gegužės 22 d. perleido nekilnojamąjį turtą sutuoktiniui V. D. Tai pagrindžia, kad egzistuoja grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

11.4. Atsakovė A. R. įsiteisėjusiais teismų sprendimais įpareigota atlyginti žalą ieškovei, tačiau žalos nėra atlyginusi, nors Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-237-186/2019 priimta dar 2019 m. balandžio 18 d.

Žemesnės instancijos teismas

11.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai preliminariai konstatavo atsakovų I. V.ir A. Ž. nesąžiningumą. Atsakovų A. Ž.ir I. V. atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas ieškovės civilinio ieškinio užtikrinimui, baudžiamojoje byloje surinkus pakankamai duomenų, kad I. V.ir A. Ž. turtas įgytas galimai nusikalstamu būdu. Atsakovas I. V. yra padaręs žalos kitai bankrutavusiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, eidamas šios unijos valdybos nario pareigas. Įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-300- 516/2022 iš I. V. kartu su kitais atsakovais solidariai priteista 2 957 886,78 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio procesinės palūkanos, bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ žalos nėra atlyginęs.

11.6. Pirmosios instancijos teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, kad konkretaus ginčo atveju didelė ieškinio suma pagrindžia būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovai atskiruosiuose skunduose nepateikė jokių argumentų pagrindžiančių gerą jų turtinę padėtį. Didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovų turtinė padėtis yra bloga, iš dalies jų jau yra išieškomos didelės skolų sumos – atsakovės A. R. atžvilgiu priimtas teismo sprendimas dėl 176 650,19 Eur žalos atlyginimo, I. V. atžvilgiu priimtas sprendimas dėl beveik 3 mln. Eur žalos atlyginimo ir papildomų procesinių palūkanų, atsakovė L. D. turtą perleido savo sutuoktiniui. Atsakovams nepateikus duomenų apie savo turtinę padėtį, daryti išvadą, kad 400 658,50 Eur suma jiems nedidelė būtų nepagrįsta. Atsakovui I. V. taikomas 3,9 mln. Eur areštas, A. R. atžvilgiu taikomas daugiau negu 232 000 Eur areštas, o A. Ž. Atžvilgiu taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį.

11.7. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos, sukeltos suteikiant paskolas UAB „Lipro“ ir UAB „Scandia“. Ikiteisminis tyrimas dalyje dėl įtarimų A. R., susijusių su galimai atliktomis nusikalstamomis veikomis priimant sprendimus išduoti paskolas UAB „Litpro“ ir UAB „Scandia“, 2022 m. rugsėjo 7 d. nutrauktas. Reikalavimų, susijusių su nutraukto ikiteisminio tyrimo dalimi, užtikrinimui nuosavybės teisės apribojimai nebetaikomi. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi taikomas laikinas A. R. nuosavybės teisės apribojimas yra susijęs su kitais paskolų išdavimo epizodais. Ikiteisminiame tyrime taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas ir šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios, užtikrina ne tuos pačius reikalavimus.

11.8. Nutartis netampa nepagrįsta ir naikintina vien dėl to, kad joje nenustatyta laisvai disponuojama lėšų suma. Nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovams leidžiami privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą, valstybinio socialinio draudimo įmokos, atsiskaitymai su ieškove pagal pareikštą ieškinį. Teismas nenustatė laisvai disponuojamos sumos, kurią atsakovė L. D. galėtų naudoti savo asmeniniams poreikiams. Šis klausimas gali būti išsprendžiamas atsakovei teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atsakovė ir kartu su atskiruoju skundu pateikė tik deklaratyvius argumentus dėl nenustatytos laisvai disponuojamos sumos, tačiau nepateikė realių ir pagrįstų motyvų bei įrodymų dėl tokių lėšų poreikio ir sumos dydžio nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

13. Atsakovai A. Ž. ir I. V. kartu su atskiruoju skundu pateikė 2018 m. vasario 9 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė A. R. kartu su atskiruoju skundu pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartį, kuria ikiteisminiame tyrime pratęstas jos nuosavybės teisių apribojimas; jos vardu atidarytos sąskaitos Luminor banke išrašą; ieškovė B KB KU „Nacionalinė kredito unija“ su atsiliepimu į atsakovų atskiruosius skundus pateikė turto arešto aktų registro išrašus apie atsakovų I. V., A. R.ir A. Ž. turtui taikytus teisių suvaržymus.

14. Įstatymų leidėjo valia naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra itin ribojamas. CPK 314 straipsnyje aptarta apeliacinės instancijos teismo teisė atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas šią proceso teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19–20 punktai).

15. Taip pat kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti įstatyme įtvirtintą išlygą ir priimti atsakovų su atskiraisiais skundais bei ieškovės su atsiliepimu į atskiruosius skundus pateiktus įrodymus. Bylos duomenimis nustatyta, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išnagrinėtas apie jo nagrinėjimą nepranešus bylos šalims. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovai neturėjo objektyvios galimybės šiuos įrodymus pateikti klausimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Konstatuotina, kad su atsakovų atskiraisiais skundais pateiktų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl, taikant šią išlygą iš CPK 314 straipsnyje įtvirtinto bendrojo draudimo, nauji įrodymai priimami ir bus vertinami kartu su byloje jau esančiais įrodymais. Siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, taikytina CPK 314 straipsnyje nustatyta išlyga ir priimtini ieškovės kartu su atsiliepimu į atskiruosius skundus pateikti turto arešto aktų išrašai. Pateikti šalių įrodymai yra žinomi priešingoms juos pateikusioms šalims.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).

18. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą. Atsakovai A. Ž., I. V., A. R. ir L. D. (toliau – ir apeliantai) su tokia teismo išvada nesutinka, nurodo, kad ieškinio preliminarų pagrįstumą paneigia aplinkybės, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti, ieškovė reikalavimo teises į skolininkes UAB „Litpro“ ir UAB „Scandia“ perleido naujajam kreditoriui. Be to, ieškovė neatskleidė, kad buvusios jos skolininkės įvykdė savo prievoles naujiesiems kreditoriams.

19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ieškinyje ieškovė aiškiai nurodė savo reikalavimus (ieškinio dalyką), išvardino aplinkybes, jos vertinimu, pagrindžiančias pareikštus reikalavimus, pateikė rašytinius įrodymus (ieškinio pagrindą). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, ar ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovus ir ar yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą byloje pareikštiems reikalavimams, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką ir dėl šių aplinkybių, bus pasisakyta išnagrinėjus bylą iš esmės.

20. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo ir antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – nurodė, kad egzistuoja grėsmė, jog galimai ieškovei palankus teismo sprendimas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali tapti neįvykdomas. Apeliantai su tokia teismo pozicija nesutinka.

21. Ieškovė reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė aplinkybe, kad bendra 400 658,50 Eur ieškinio suma vertintina didele atsakovams, kaip fiziniams asmenims. Pažymėtina, kad pagal naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, didelė ieškinio suma nelemia poreikio taikyti atsakovų turto areštą. Ši aplinkybė pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ieškinio sumos dydis – tai tik vienas iš daugelio kriterijų, kuriais remiamasi sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien tik šis kriterijus negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2018; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1365-790/2020 ir kt.). Todėl apeliantams byloje pareikšto solidaraus reikalavimo dydis nevertintinas, kaip pakankamas pagrindas spręsti, kad egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

22. Ieškovė nurodė, kad dalis atsakovų jau yra ieškovės skolininkai, tačiau skolos nesumoka, o teismo procesinių sprendimų, kuriais iš dalies atsakovų priteistos sumos, neįmanoma įvykdyti dėl to, kad skolininkai neturi pakankamai turto skoloms grąžinti arba iš jų turimo turto negalimas išieškojimas.

23. Aplinkybė, kad apeliantai galimai neturi pakankamai turto ieškovės reikalavimams įvykdyti, taip pat nesuponuoja poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas, vengimas jį įvykdyti – tai visiškai skirtingos situacijos. Tik esant antrai situacijai prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-105-196/2019 ir kt.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019 ir kt.).

24. Ieškovė atsakovo I. V. nesąžiningumą grindžia aplinkybe, kad jis padarė žalos kitai bankrutavusiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, tačiau nevykdo teismo sprendimo, kuriuo iš jo solidariai su kitais atsakovais priteista 2 957 886,78 Eur žalos atlyginimas. Tačiau šios aplinkybės nėra susijusios su šia byla, todėl negali būti vertinamos kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

25. Taigi, nei ieškinio sumos kriterijus, nei atsakovų turtinė padėtis, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant, ar egzistuoja būtinybė konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Poreikį taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovų turto areštą – visų pirma, sąlygoja šių asmenų nesąžiningumas, kuris nustatomas, be kita ko, kai atsakovai siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti ar kitokiu būdu realiai apsunkinti ieškovei galimybę įvykdyti jam palankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1365-790/2020).

26. Ieškovė nurodė, kad atsakovė L. D. 2019 m. gegužės 22 d. perleido savo turėtą nekilnojamąjį turtą sutuoktiniui V. D., tačiau ieškovė šį sandorį užginčijo teisme. Ieškinio pagrindu pradėta civilinė byla Nr. e2-178-465/2023, byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovė A. A., siekdama išvengti prievolių kreditoriams vykdymo, dukrai 2019 m. balandžio 17 d. dovanojo jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Įsiteisėjusiu Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1651-868/2021 pripažinti negaliojančiais ir ieškovės interesus pažeidžiančiais sandoriai dėl A. A. nekilnojamojo turto dovanojimo dukrai ir sutartinės hipotekos sandorio trečiajam asmeniui.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie veiksmai atlikti 2019 metais. Juos susieti su teismo sprendimo šioje byloje vykdymo vengimu nebūtų pagrįsta. Atsakovės A. A. ir L. D. negalėjo numatyti, kad ieškovė po kelerių metų kreipsis į teismą su ieškiniu joms dėl žalos atlyginimo ir dėl to ėmėsi priemonių turtui paslėpti. Sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vertinamas skolininkų elgesys konkretaus ginčo aspektu. Šiuo atveju 2019 metais atlikti atsakovių veiksmai objektyviai negali būti susieti su atsakovių vengimu vykdyti šioje byloje galimai ieškovei palankų teismo sprendimą.

28. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovų veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-241-241/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019 ir kt.).

29. Pastebėtina ir tai, kad ieškovė identifikuoja tik dviejų atsakovių A. A., L. D. nesąžiningus veiksmus, atliktus 2019 metais. Teigia, kad atsakovai I. V., A. R. ir D. D. nevykdo jau įsiteisėjusių procesinių sprendimų ieškovės naudai, tačiau nenurodo jokių kitų nesąžiningų atsakovų veiksmų. Atsakovų S. V. ir A. Ž. nesąžiningų veiksmų, siekiant išvengti teismo sprendimo vykdymo, apskritai nenurodė. Šiuo atveju, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai ir nurodytos aplinkybės nepagrindė, kad egzistuoja reali grėsmė galimai jai palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymui dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų. Pastebėtina, kad paaiškėjus naujiems atsakovų nesąžiningiems veiksmams, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

30. Kiti atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi įtakos sprendžiamam klausimui ir reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui bei teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną byloje dalyvaujančių asmenų pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

31. Dėl šioje nutartyje nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškovės prašytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės likviduojamos dėl bankroto kooperatinės bendrovės kredito unijos „Nacionalinė kredito unija“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto areštų aktų registrui.

Teisėja Romualda Janovičienė