Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Rūtos Latvelės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „360 kelionių“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „360 kelionių“ ieškinį atsakovams I. I. (I. I.), A. Ž., A. R., L. D., D. D., S. V., A. A. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. C..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Dėl UAB „Litpro“ suteiktos paskolos Unija prašė priteisti iš atsakovų 182 845 Eur žalą, t. y. negrąžintą paskolos sumą – 188 500 Eur (be palūkanų ir delspinigių), sumažintą 3 procentais. Dėl paskolos suteikimo UAB „Scandia“ Unija prašė priteisti 217 813,50 Eur žalą, t. y. negrąžintą paskolos sumą – 224 550 Eur (be palūkanų ir delspinigių), sumažintą 3 procentais.

Reikalavimo teisių perleidimo 2018 m. vasario 8 d. sutartimi Unija naujajam kreditoriui perleido reikalavimo teises į paskolos, palūkanų, delspinigių ir kitų mokėjimų gavimą pagal paskolų sutartis su UAB „Litpro“ ir UAB „Scandia“, tačiau teisės į Unijai padarytos žalos atlyginimą nebuvo perleistos.

Spręsdama dėl atsakovų (paskolos gavėjų vadovų) I. I. ir A. Ž. veiksmų (ne)teisėtumo, teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas konstatuoti šių atsakovų nesąžiningų veiksmų, kurie pasireiškė žinomai klaidingų ir netikslių duomenų apie jų vadovaujamų bendrovių paskolų grąžinimo šaltinius, galimybes įvykdyti įsipareigojimus Unijai, siekiant gauti paskolas, požymius. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė neįrodė šių atsakovų veiksmų neteisėtumo, teisėjų kolegija pripažino nepagrįsta, padaryta neišanalizavus byloje esančių duomenų.

Dėl atsakovų Unijos valdybos narių D. D., L. D. ir A. R. neteisėtų veiksmų teisėjų kolegija nurodė, kad visi valdybos nariai balsavo už ginčo paskolų suteikimą, todėl pirmosios instancijos teismui turėjo kilti pagrįstų abejonių, ar priimdami šiuos sprendimus jie tinkamai vykdė savo fiduciarines pareigas, veikė sąžiningai, protingai, rūpestingai ir atidžiai bei tinkamai saugojo Unijos interesus.

Dėl atsakovų Unijos paskolų komiteto narių S. V. ir A. A. teisėjų kolegija konstatavo, kad aplinkybių visuma taip pat turėjo sukelti abejonių, ar šie atsakovai, priimdami sprendimus dėl paskolų UAB „Litpro“ ir UAB „Scandia“ suteikimo, tinkamai įvykdė jiems pavestas funkcijas, nepažeidė atsakingo skolinimo, apdairumo ir rūpestingumo principų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog pradinė ieškovė neįrodė Unijos valdybos ir paskolų komiteto narių veiksmų neteisėtumo.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl žalos dydžio ir priežastinio ryšio, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neįvertino UAB „Scandia“ ir UAB „Litpro“ atsiskaitymo su naujuoju kreditoriumi aplinkybių, nepašalino šių duomenų prieštaringumo. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad nustatytos aplinkybės apie ieškovės reikalavimo teisių perleidimą leidžia daryti išvadą, jog teismo sprendimas gali turėti įtakos naujojo kreditoriaus teisėms ir pareigoms, tačiau naujasis kreditorius nebuvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą, nepagrįstai susiejęs jį su paskolų suteikimo ir atsakovų veiksmų atlikimo datomis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad su ginčo paskolų suteikimu susiję dokumentai dar iki bankroto bylos Unijai iškėlimo buvo paimti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, todėl Unija ir jos bankroto administratorius objektyviai neturėjo galimybės visapusiškai įvertinti paskolų suteikimo aplinkybių, atsakovų veiksmų ir dėl jų galimai kilusios žalos. Apeliantės įsitikinimu, ieškinio senaties termino pradžiai reikšmingas momentas yra ne paskolų suteikimo data, o vėlesnis laikas, kai, užbaigus ikiteisminio tyrimo procesus visų atsakovų atžvilgiu, tapo aišku, kad Unijos civilinis ieškinys baudžiamajame procese nebus išnagrinėtas ir žalos atlyginimo baudžiamajame procese nebus galima išsireikalauti.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad skirtingų atsakovų atžvilgiu procesai buvo užbaigti skirtingu metu, todėl vienos datos negalėjo būti taikomos visiems atsakovams sprendžiant senaties termino klausimą. 2020 m. baudžiamosios bylos nutraukimas buvo susijęs tik su atsakovais I. I. ir A. Ž., o kitų atsakovų atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti vėliau. Teismas, skaičiuodamas ieškinio senaties terminą visų atsakovų atžvilgiu, nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, reikšminga tik daliai atsakovų.

Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė neturėjo pateisinamų priežasčių, dėl kurių ieškinio senaties terminas galėjo būti praleistas. Unija savo teises aktyviai gynė baudžiamajame procese, jame buvo pripažinta civiline ieškove ir tikėjosi, kad jos pareikštas civilinis ieškinys bus išnagrinėtas baudžiamojoje byloje. Poreikis pareikšti atskirą ieškinį civilinio proceso tvarka atsirado tik nutraukus su nagrinėjamais paskolų epizodais susijusius baudžiamuosius procesus. Taigi, yra objektyvios priežastys atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu būtų pripažinta, kad jis praleistas.

Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gruodžio 12 d. nutartyje konstatavo poreikį iš naujo įvertinti ieškinio senaties termino pradžią, visų atsakovų konkrečius veiksmus ir jų civilinės atsakomybės sąlygas, taip pat byloje esančius įrodymus, įskaitant ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, šių nurodymų tinkamai neįvykdė.

Teismas nepagrįstai nevertino ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių. Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gruodžio 12 d. nutartyje buvo nurodęs būtinybę įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis pagal civilinio proceso įrodymų vertinimo taisykles, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų iš esmės neįvertino ir nenurodė priežasčių, dėl kurių jų nelaikė reikšmingais. Dėl to liko neįvertintos aplinkybės, susijusios su paskolų suteikimu, atsakovų veiksmais, jų tarpusavio veikimu ir galimos žalos atsiradimu.

Teismas nepagrįstai pripažino, kad neįrodyti paskolų gavėjų vadovų I. I. ir A. Ž. neteisėti veiksmai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šie atsakovai, veikdami paskolų gavėjų vardu, pateikė Unijai tikrovės neatitinkančią informaciją apie paskolų grąžinimo šaltinius, bendrovių finansinę padėtį ir paskolų užtikrinimo priemonių vertę. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gruodžio 12 d. nutartyje jau buvo nurodęs, kad byloje yra pakankamas pagrindas konstatuoti šių atsakovų nesąžiningų veiksmų požymius, todėl pirmosios instancijos teismas, pakartotinai padaręs priešingą išvadą, turėjo ją pagrįsti konkrečių byloje esančių įrodymų įvertinimu.

Teismas neteisingai įvertino Unijos valdybos ir paskolų komiteto narių veiksmus bei jų civilinės atsakomybės sąlygas. Paskolų komiteto ir valdybos nariai, vykdydami savo funkcijas, privalėjo tinkamai įvertinti paskolų gavėjų finansinę būklę, verslo planų realumą, paskolų grąžinimo šaltinius, pateiktų duomenų patikimumą ir įkeičiamo turto vertę. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šios aplinkybės buvo įvertintos formaliai, nepareikalavus papildomų dokumentų ir nepatikrinus viešai prieinamos informacijos. Teismas nepagrįstai dar kartą konstatavo, kad atsakovų neteisėti veiksmai neįrodyti, nors apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo konstatuota, jog būtent dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas abejoti atsakovų fiduciarinių pareigų tinkamu vykdymu.

Teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir žalos nebuvimo. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad žala atsirado ne paskolų suteikimo metu, o vėliau, negrąžinus paskolų. Jeigu paskolų komiteto ir valdybos nariai būtų tinkamai įvertinę paskolų gavėjų finansinę būklę, paskolų grąžinimo šaltinius, įkeičiamo turto vertę ir pateiktų duomenų patikimumą, o paskolų gavėjų vadovai nebūtų pateikę tikrovės neatitinkančios informacijos, paskolos nebūtų buvusios suteiktos ir atitinkama žala Unijai nebūtų atsiradusi. Dėl to tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir Unijai kilusių nuostolių yra tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo reikšti reikalavimus I. I. ir A. Ž.. Apeliantės reikalavimas kildinamas ne iš paskolų gavėjų prievolių pagal paskolos sutartis, bet iš atsakovų galbūt neteisėtų veiksmų, kuriais Unijai buvo padaryta žala. Todėl vien aplinkybė, kad reikalavimo teisės į paskolų gavėjus buvo perleistos, savaime nepaneigia ieškovės teisės reikšti savarankišką reikalavimą asmenims, kurių neteisėti veiksmai lėmė Unijos nuostolių atsiradimą.

Teismas nepagrįstai pripažino, kad paskolų gavėjų prievolės faktiškai buvo arba galėjo būti įvykdytos, todėl ieškovė nepatyrė žalos. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovų teiginiais apie UAB „Scandia“ ir UAB „Litpro“ atsiskaitymą su naujuoju kreditoriumi, nors bylos duomenys šiuo klausimu yra prieštaringi. Dėl UAB „Scandia“ nėra pakankamai duomenų, kad naujajam kreditoriui buvo faktiškai padengta būtent iš Unijos paskolos kilusi skolos dalis, o dėl UAB „Litpro“ taip pat nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių faktinį prievolės įvykdymą.

Teismas neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartyje padarytą išvadą, kad vien skolininko galimybė ateityje grąžinti skolą nepaneigia atsakingų asmenų pareigos atlyginti žalą, o kreditoriaus interesas laikomas patenkintu tik faktiškai grąžinus paskolą. Teismas, spręsdamas dėl žalos, neatskleidė faktinių aplinkybių, susijusių su UAB „Litpro“ ir UAB „Sakis“ atsiskaitymu su naujaisiais kreditoriais, nors būtent šios aplinkybės ankstesnėje apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo pripažintos reikšmingomis žalos dydžiui nustatyti.

Teismas nepagrįstai neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu UAB „Property Development & Investment“. Sprendžiant dėl reikalavimo teisių perleidimo, paskolų gavėjų atsiskaitymo ir žalos dydžio, teismo sprendimas gali turėti įtakos šios bendrovės teisėms ir pareigoms. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gruodžio 12 d. nutartyje buvo atkreipęs dėmesį į būtinybę spręsti šios bendrovės įtraukimo į procesą klausimą. Pirmosios instancijos teismas, šio klausimo tinkamai neišsprendęs, neįvykdė apeliacinės instancijos teismo nurodymų.

Teismas nepagrįstai neišreikalavo iš UAB „Property Development & Investment“ bylai reikšmingų rašytinių įrodymų. Būtent ši bendrovė turi duomenis apie UAB „Litpro“ ar jos teises perėmusios UAB „Greiti sprendimai“ atsiskaitymus, skolos likutį, atliktus mokėjimus ir susitarimus dėl atsiskaitymo. Kadangi atsakovai patys pripažino neturintys tokių duomenų, teismas, atsisakydamas juos išreikalauti, apribojo galimybę visapusiškai nustatyti reikšmingas bylos aplinkybes.

Teismas nepagrįstai atsisakė apklausti kaip liudytoją S. S.. Šio liudytojo parodymai buvo reikšmingi aiškinantis UAB „Sakis“ atsiskaitymo su naujuoju kreditoriumi aplinkybes, įskaitant priežastis, dėl kurių buvo leista realizuoti turtą, įkeistą Unijos reikalavimams užtikrinti, ir gautas lėšas panaudoti atsiskaitymui su naujuoju kreditoriumi. Šios aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su ginčo žalos ir priežastinio ryšio klausimais.

Teismas neatsižvelgė į byloje esančių įrodymų tarpusavio prieštaringumą ir nepagrįstai suteikė didesnę reikšmę atsakovų pateiktiems duomenims. Atsakovų pozicija dėl UAB „Scandia“ ir UAB „Litpro“ atsiskaitymo su naujaisiais kreditoriais prieštarauja kitų byloje esančių dokumentų, pačių paskolų gavėjų ir naujojo kreditoriaus pateiktai informacijai. Šių prieštaravimų teismas nepašalino ir tinkamai neįvertino.

Teismas neatskleidė ginčo esmės ir neištyrė visų reikšmingų aplinkybių. Byla išnagrinėta iš esmės viename teismo posėdyje, formaliai ištyrus įrodymus ir neišsprendus visų procesinių prašymų. Dėl to liko neįvertinta reikšminga dalis byloje esančių įrodymų ir argumentų, nepašalinti esminiai prieštaravimai dėl žalos, atsakovų veiksmų, priežastinio ryšio bei paskolų gavėjų atsiskaitymo, todėl teismo išvados dėl ieškinio atmetimo nėra pakankamai pagrįstos.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir tyrėjų išvadas apeliantė nepagrįstai vertina kaip prejudicinius faktus. Baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta teisme ir nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, todėl ikiteisminio tyrimo metu padarytos išvados nėra prejudicinės ir turi būti vertinamos tik kaip byloje esantys įrodymai.

Apeliantė negali reikšti reikalavimų I. I. ir A. Ž., nes 2018 m. perleido reikalavimo teises į UAB „Litpro“ ir UAB „Scandia“ paskolas. Perleidusi reikalavimo teises apeliantė nebėra šių bendrovių kreditorė, todėl negali reikalauti žalos, susijusios su šiomis paskolomis, atlyginimo iš buvusių bendrovių vadovų.

Atsakovai I. I. ir A. Ž. nepriėmė sprendimų imti paskolas, o tik vykdė UAB „Litpro“ ir UAB „Scandia“ akcininkų sprendimus. Nagrinėjamu atveju paskolų gavėjai pateikė dokumentus, o atsakovai neturėjo pagrindo žinoti, kad bendrovės ateityje nesugebės vykdyti savo prievolių. UAB „Litpro“ prievoles vykdė iki 2013 m. lapkričio mėn., o I. I. bendrovės vadovu buvo tik iki 2011 m. lapkričio 16 d. Dėl to vėliau atsiradusių paskolų negrąžinimo pasekmių šiems asmenims negalima priskirti.

Apeliantės argumentai dėl ieškinio senaties yra nepagrįsti. Apie galimus pažeidimus pradinė ieškovė turėjo sužinoti dar paskolų suteikimo metu, o 2013 m. liepos 25 d., kai ji buvo pripažinta civiline ieškove, trejų metų senaties terminas jau buvo pasibaigęs. Civilinio ieškinio baudžiamajame procese pareiškimas negalėjo nutraukti jau pasibaigusio senaties termino. Net ir skaičiuojant ieškinio senaties terminą nuo baudžiamojo proceso nutraukimo 2020 m. birželio 1 d., iki ieškinio civilinėje byloje pareiškimo buvo praėję daugiau kaip treji metai. Tai, kad baudžiamąją bylą nagrinėję teismai nurodė galimybę ginti teises civilinio proceso tvarka, savaime nereiškia, jog ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

Teismas tinkamai nustatė ieškinio senaties eigos pradžią, pagrįstai nenustatė pagrindo praleistą terminą atnaujinti ir pagrįstai pritaikė ieškinio senatį. Unijos bankroto administratorius, perėmęs Unijos dokumentus, ne vėliau kaip 2013 m. kovo 13 d. turėjo galimybę susipažinti su paskolų UAB „Litpro“ ir UAB „Scandia“ suteikimo aplinkybėmis, paskolos sutarčių vykdymu ir galimu žalos padarymu. Apeliantės teiginiai, kad dokumentų dalis buvo paimta FNTT ir dėl baudžiamojo proceso nebuvo galimybės anksčiau pareikšti civilinio ieškinio, nepagrįsti įrodymais. Priešingai, Unija 2013 m. buvo pripažinta civiline ieškove ir turėjo teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, o jau 2013 m. bankroto administratorius FNTT teikė informaciją apie ginčo paskolas.

Net ir tuo atveju, jeigu ieškinio senaties klausimas nebūtų laikomas savarankišku pagrindu ieškiniui atmesti, apeliantė neįrodė būtinųjų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovas D. D. būtų atlikęs neteisėtus ar nesąžiningus veiksmus, pažeidęs konkrečius teisės aktų reikalavimus, klastojęs dokumentus, teikęs melagingą informaciją, veikęs išvien su kitais asmenimis ar žinojęs apie būsimą paskolų negrąžinimą. Paskolų suteikimo, skolininkų mokumo ir įkeičiamo turto vertinimo procedūros, atsakovo teigimu, buvo atliktos laikantis Unijos veiklą reglamentuojančių taisyklių, o paskolų gavėjai daugiau kaip trejus metus vykdė savo įsipareigojimus.

Teismas teisingai pritaikė ieškinio senaties terminą. Apeliantė nepateikė pagrindo nei konstatuoti, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, nei jį atnaujinti. Byloje nėra duomenų apie civilinio ieškinio pareiškimą ikiteisminiame tyrime, išskyrus aplinkybę, kad pradinė ieškovė buvo pripažinta civiline ieškove. Dėl to civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese, atsakovės vertinimu, negali būti laikomas pagrindu kitaip skaičiuoti ar nutraukti jau pasibaigusį ieškinio senaties terminą.

Apeliantė nepateikė konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė L. D. pažeidė jai nustatytas pareigas ar atliko neteisėtus veiksmus. Vien atsakovės balsavimas valdybos posėdyje negali būti įvertintas kaip bendras neteisėtas veiksmas, sudarantis pagrindą solidariajai atsakomybei, juolab kad kiekvienas valdybos narys turėjo atskirą balsą ir sprendimus priėmė savarankiškai.

Apeliantė neįrodė, kad priimant sprendimus dėl paskolų UAB „Litpro“ ir UAB „Scandia“ suteikimo buvo pažeisti konkretūs Unijos vidaus teisės aktai ar kiti reikalavimai. Paskolų gavėjų finansinę būklę, dokumentus ir kitą informaciją vertino kredito specialistai ir paskolų komitetas, o valdyba sprendimus priėmė išanalizavusi jai pateiktą medžiagą. Valdybos sprendimai buvo priimti nustatyta tvarka, įforminti posėdžių protokolais ir nebuvo nuginčyti. Apeliantė neįrodė, kad paskolų suteikimo metu valdybos sprendimai buvo žalingi ar viršijo normalią ūkinę riziką. Priešingai, paskolų sutartyse buvo numatytos palūkanos, kurios buvo mokamos iki sutarčių nutraukimo. Taigi, Unija iš suteiktų paskolų gavo pajamas, o vėlesnis paskolų negrąžinimas nepatvirtina, kad sprendimai dėl jų suteikimo priėmimo metu buvo neteisėti ar žalingi.

Apeliantė neįrodė, kad būtent L. D., kaip Unijos valdybos narės, veiksmai nulėmė žalos atsiradimą. Apeliantė iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes, argumentai nėra susieti su konkrečiais pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumais. Atsakovės L. D. su paskolų gavėjais nesiejo fiduciariniai santykiai, o pradinė ieškovė reikalavimo teises pagal paskolų sutartis yra perleidusi, todėl nėra pagrindo atsakovės veiksmų sieti su apeliantės turima reikalavimo teise.

Apeliantės argumentai dėl žalos atlyginimo yra nepagrįsti. UAB „Scandia“ paskolos grąžinimo prievolę naujajam kreditoriui įvykdė, o UAB „Litpro“ paskolos grąžinimo prievolė taip pat buvo vykdoma, todėl aplinkybės dėl paskolų negrąžinimo nepatvirtina padarytos žalos fakto. Reikalavimo teisių perleidimas savaime nesukūrė atsakovams pareigos atlyginti dėl tokio sandorio pradinės ieškovės patirtus nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ar atsiliepimų į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Byloje kilo ginčas dėl apeliantės LUAB „360 kelionių“, perėmusios pradinės ieškovės KB KU Nacionalinės kredito unijos reikalavimo teisę ir procesines teises, reikalavimo atsakovams – paskolų gavėjų buvusiems vadovams, Unijos valdybos ir paskolų komiteto buvusiems nariams – atlyginti žalą, kuri, apeliantės teigimu, Unijai buvo padaryta 2010 metais, suteikiant UAB „Litpro“ 188 500 Eur paskolą ir UAB „Scandia“ – 224 550 Eur paskolą. Apeliantė remiasi tuo, kad ginčo paskolų gavėjų vadovai I. I. ir A. Ž., teikdami paskolų paraiškas ir su jomis susijusius duomenis, veikė nesąžiningai, paskolos buvo suteiktos pažeidžiant kredito unijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir vidinių taisyklių reikalavimus, Unijos valdybos ir paskolų komiteto nariams netinkamai vykdžius jiems tenkančias pareigas, tinkamai neįvertinus paskolų gavėjų finansinės padėties, paskolų grąžinimo šaltinių ir įkeisto turto vertės. Apeliantės įsitikinimu, visų atsakovų neteisėti veiksmai yra susiję su Unijai neteisėtu paskolų suteikimu padaryta žala, todėl visi atsakovai solidariai turi ją atlyginti.

Atsakovai nesutinka su apeliantės pozicija ir remiasi tuo, kad paskolų suteikimo metu buvo laikomasi Unijos veiklą reglamentuojančių reikalavimų, paskolų gavėjų pateikti dokumentai ir turto vertinimai nebuvo nuginčyti, o paskolų gavėjai tam tikrą laiką vykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Atsakovai taip pat ginčija apeliantės nurodomos žalos faktą ir dydį, teigdami, kad reikalavimo teisės į paskolas buvo perleistos kitiems kreditoriams, UAB „Scandia“ paskolos grąžinimo prievolę naujajam kreditoriui įvykdė, UAB „Litpro“ paskolos grąžinimo prievolė taip pat vykdoma tinkamai, nustačius naują paskolos grąžinimo grafiką. Dėl to, atsakovų įsitikinimu, nėra pagrindo teigti, kad Unija patyrė žalą dėl paskolų suteikimo, jog egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir ieškovės nurodomų nuostolių.

Byloje taip pat kilo ginčas dėl ieškinio senaties termino. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią, neįvertino aplinkybių, susijusių su Unijos pripažinimu civiline ieškove baudžiamajame procese, civilinio ieškinio pareiškimu ir baudžiamojo proceso eiga, taip pat tinkamai neįvykdė Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties nurodymų. Atsakovai tvirtina, kad bankroto administratorius jau 2013 metais turėjo galimybę susipažinti su Unijos dokumentais, įvertinti ginčo paskolų suteikimo aplinkybes ir pareikšti reikalavimus, be to, dėl konkrečių atsakovų neįrodyta aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.130 straipsnio 5 dalį ar atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

Taigi, apeliacine tvarka patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimams teisingai pritaikė ieškinio senaties terminą, jei šis terminas praleistas, ar nebuvo pagrindo jį atnaujinti; jeigu ieškinio senaties terminas nepraleistas arba yra pagrindas praleistą terminą atnaujinti, ar atsakovai, priimdami sprendimus dėl UAB „Litpro“ ir UAB „Scandia“ paskolų suteikimo arba veikdami kaip šių bendrovių vadovai, atliko neteisėtus veiksmus, ar dėl jų Unijai buvo padaryta ieškinyje nurodyta žala, jei padaryta – kokio dydžio, be to, ar yra priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir apeliantės nurodomos žalos, taip pat kokią reikšmę šioms aplinkybėms turi vėlesnis paskolų reikalavimo teisių perleidimas ir paskolų gavėjų prievolių vykdymas naujajam kreditoriui.

Dėl pateiktų naujų įrodymų priėmimo

Atsakovas D. D. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė du LKB Nacionalinės kredito unijos raštus, adresuotus FNTT: 2023 m. lapkričio 11 d. raštą dėl informacijos pateikimo Nr. NKU-2047 ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. raštą dėl civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-01003-11, taip pat Generalinės prokuratūros 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-06-0001-22 A. A., D. D. ir L. D. atžvilgiu.

Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad atsakovas su atsiliepimu pateiktų įrodymų nenurodo kaip atsiliepimo priedų, taip pat neformuluoja prašymo juos priimti.

Antra, teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, nustatė, kad atsakovo pateikti LKB Nacionalinės kredito unijos 2023 m. lapkričio 11 d. raštas dėl informacijos pateikimo Nr. NKU-2047 ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. raštas dėl civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-01003-11 yra byloje – šie dokumentai pateikti su ieškiniu (reg. Nr. CBP-449). Šie atsakovo pateikti įrodymai nėra nauji, jie nepriimami kaip pertekliniai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis ir atsakovo su atsiliepimu pateiktą Generalinės prokuratūros 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-06-0001-22 A. A., D. D. ir L. D. atžvilgiu, nustatė, kad pateiktu nutarimu ikiteisminis tyrimas atsakovų atžvilgiu nutrauktas dėl epizodų, nesusijusių su Unijos paskolomis, suteiktomis UAB „Litpro“ bei UAB „Scandia“, todėl šis įrodymas į bylą nepriimamas kaip neatitinkantis sąsajumo su byloje nagrinėjamu ginču reikalavimo (CPK 180 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą su ieškiniu yra pateiktas Generalinės prokuratūros 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-06-0001-22 A. A., D. D. ir L. D. atžvilgiu dėl epizodų, susijusių su Unijos paskolomis, suteiktomis UAB „Litpro“ bei UAB „Scandia“.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

Byloje nustatyta, kad UAB „Litpro“ 2010 m. kovo 9 d. kreipėsi į Uniją, prašydama išduoti 188 500 Eur paskolą. Prašyme nurodytas siūlomas paskolos užtikrinimas – nekilnojamojo turto įkeitimas. Unija ir UAB „Litpro“, atstovaujama direktoriaus I. I., 2010 m. kovo 16 d. pasirašė paskolos sutartį Nr. 70169: paskolos suma – 188 500 Eur; paskolos tikslinė paskirtis – refinansavimas ir investicijos; paskolos grąžinimo terminas – 2015 m. kovo 25 d. (pagal paskolos grąžinimo grafiką, paskolos suma grąžinama 2015 m. kovo 25 d., iki jos grąžinimo kiekvieną mėnesį mokamos palūkanos); metinės palūkanos – 9 proc. Iš byloje esančių sąskaitų išrašų nustatyta, kad paskolos suma paskolos gavėjai UAB „Litpro“ išmokėta 2010 m. kovo 22 d. Paskolos sutartis užtikrinta įkeitimu, 2010 m. kovo 19 d. įregistruota sutartinė hipoteka – įkeistas atsakovui I. I. nuosavybės teise priklausęs 2,2700 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). A. C. tikrosios ūkinės bendrijos (toliau – TŪB) „Audito ir turto vertinimo biuras“ pateiktoje 2009 m. birželio 4 d. Turto rinkos vertės nustatymo pažymoje nurodyta, kad šio žemės sklypo rinkos vertė 2009 m. birželio 4 d., nustatyta lyginamosios vertės metodu, – 686 000 Lt (198 679,33 Eur); nurodyta, kad vertinimas atliktas užsakovo (I. I.) pageidavimu (ieškinio, reg. Nr. CBP-449, priedai).

UAB „Scandia“, atstovaujama A. Ž., 2010 m. kovo 1 d. kreipėsi į Uniją su prašymu išduoti 224 550 Eur paskolą. Prašyme nurodytas siūlomas paskolos užtikrinimas – nekilnojamojo turto įkeitimas. Unija ir UAB „Scandia“ 2010 m. kovo 2 d. pasirašė paskolos sutartį Nr. 70167: paskolos suma – 224 550 Eur paskolos; nustatyta, kad paskolos suma grąžinama 2015 m. kovo 25 d., iki jos grąžinimo kiekvieną mėnesį mokamos palūkanos. Iš byloje esančių sąskaitų išrašų nustatyta, kad paskolos suma paskolos gavėjai UAB „Scandia“ išmokėta 2010 m. kovo 5 d. Paskolos grąžinimas buvo užtikrintas UAB „Scandia“ nuosavybės teise priklausančio 1,2700 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka. A. C. TŪB „Audito ir turto vertinimo biuras“ pateiktoje 2010 m. vasario 19 d. Turto rinkos vertės nustatymo pažymoje nurodyta, kad šio žemės sklypo rinkos vertė 2010 m. vasario 19 d., nustatyta lyginamosios vertės metodu, – 1 900 000 Lt (550 278,04 Eur); nurodyta, kad vertinimas atliktas užsakovės (UAB „Scandia“) pageidavimu (ieškinio, reg. Nr. CBP-449, priedai).

FNTT Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje 2011 m. vasario 15 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje ir kt., padarymo.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartimi Unijai iškelta bankroto byla; ši nutartis įsiteisėjo 2013 m. vasario 26 d. (civilinė byla Nr. B2-3260-781/2013).

FNTT Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2013 m. liepos 25 d. nutarimu Unija pripažinta civiline ieškove. Nutarime nurodyta, kad Unija, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Verslo konsultantai“, ikiteisminiame tyrime 2013 m. liepos 19 d. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama atlyginti dėl įtariamųjų nusikalstamų veikų patirtą turtinę žalą, kurios bendra suma – 28 222 380,61 Lt (8 173 766,40 Eur).

Unija 2013 m. lapkričio 11 d. rašte FNTT Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriui nurodė, kad UAB „Scandia“ buvo išduota 224 550 Eur paskola, jos grąžinimas nukeltas į termino pabaigą, t. y. 2015 m. kovo 25 d. Paskola išduota su 9 proc. metinėmis palūkanomis, mokant palūkanas kas mėnesi pagal nustatytą grafiką. Nuo paskolos išdavimo (2010 m. kovo 5 d.) UAB „Scandia“ Unijai sumokėjo 67 416,31 Eur apskaičiuotų palūkanų. Palūkanų skola – 6 029,50 Eur. UAB „Scandia“ mokėjimus atliko bankiniais pavedimais ir grynaisiais pinigais; grynaisiais pinigais mokėjimas atliktas 2012 m. rugsėjo 28 d. – įnešta 23 200 Lt. Pinigus įnešusio asmens negalima įvardinti, nes turimoje grynųjų pinigų mokėjimo kvito kopijoje matomas tik mokėtojo parašas. Vėlavimų mokėti pagal nustatytą grafiką buvo. Šiuo metu neatlikti mokėjimai už du mėnesius – 2013 m. rugsėjį ir spalį; UAB „Litpro“ buvo išduota 188 500 Eur paskola su 9 proc. metinėmis palūkanomis, mokant palūkanas kas mėnesį pagal nustatytą grafiką. Nustatyta, kad paskola grąžinama termino pabaigoje, t. y. 2013 m. kovo 25 d. Nuo paskolos išdavimo (2010 m. kovo 22 d.) UAB „Litpro“ Unijai sumokėjo 49 663,24 Lt apskaičiuotų palūkanų. Palūkanų skola – 4 499,23 Eur. UAB „Litpro“ mokėjimus atliko bankiniais pavedimais. Vėlavimų mokėti pagal nustatytą grafiką buvo. Šiuo metu neatlikti mokėjimai už tris mėnesius – 2013 m. rugpjūtį, rugsėjį, spalį.

Iš byloje esančios 2016 m. birželio 21 d. kredito unijų Vilniaus taupomosios kasos, Nacionalinės kredito unijos, Laikinosios sostinės kredito ir Švyturio taupomosios kasos paskolų portfelių vertės nustatymo ataskaitos 9 priedo „Beviltiškos skolos“ matyti, kad UAB „Scandia“ paskola pagal paskolos sutartį Nr. 70167 ir UAB „Litpro“ paskola pagal paskolos sutartį Nr. 70169 priskirtos prie beviltiškų skolų.

Unija 2018 m. vasario 8 d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria naujajai kreditorei UAB „EDS Invest“ perleido reikalavimo teises į paskolos, palūkanų, delspinigių ir kitų mokėjimų gavimą pagal didžiąją dalį Unijos sudarytų paskolų sutarčių, įskaitant reikalavimus pagal šiame ieškinyje aptariamas paskolų sutartis su UAB „Litpro“ ir UAB „Scandia“. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 7.5 papunktyje nurodyta, kad bet kokiu atveju pirkėjai (UAB „EDS Invest“) nepereina ir nepereis jokios teisės, sudarančios pagrindą pardavėjai (Unijai) reikšti atsakingiems asmenims reikalavimus dėl šių atsakingų asmenų neteisėtais veiksmais Unijai sukeltos žalos atlyginimo.

Unija, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Verslo konsultantai“, 2019 m. rugpjūčio 14 d. raštu dėl civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-01003-11 pažymėjo, kad naujajam kreditoriui pagal paskolos sutartis neperleistos teisės į Unijai padarytos žalos atlyginimą; viso portfelio perleidimo kaina – 3 proc. nuo perleistų reikalavimo teisių nominalios vertės. Pasak nemokumo administratorės, paskolų perleidimas už tokią kainą neturėjo esminės įtakos Unijai padarytos žalos dydžiui, tačiau dėl nurodytos priežasties dėl kiekvienos iš galimai neteisėtai sudarytos paskolos sutarties padarytos Unijai žalos suma mažinama 3 proc. nuo naujajam kreditoriui perleisto paskolos dydžio. Nemokumo administratorė pareiškė palaikanti civilinį ieškinį dėl 182 845 Eur žalos atlyginimo, kilusio suteikus paskolą UAB „Litpro“ pagal paskolos sutartį Nr. 70169, ir 217 813,50 Eur žalos atlyginimo, kilusio suteikus paskolą UAB „Scandia“ pagal paskolos sutartį Nr. 70171.

Baudžiamasis procesas buvo nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui:

Atsakovų A. Ž. ir I. I. atžvilgiu – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-195-817/2020, kuria paliktas nenagrinėtas Unijos civilinis ieškinys dėl reikalavimų šiems atsakovams. Unijos skundas, paduotas dėl nurodytos nutarties, atmestas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-393-626/2020;

Atsakovų A. A., L. D. ir D. D. atžvilgiu Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl epizodų, suteikiant ginčo paskolas UAB „Litpro“ ir UAB „Scandia“. Unijos skundas dėl nurodyto nutarimo atmestas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi.

Atsakovės A. R. atžvilgiu Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl epizodų, suteikiant ginčo paskolas UAB „Litpro“ ir UAB „Scandia“. Unijos skundas dėl nurodyto prokuroro nutarimo atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi nurodyta ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartis palikta galioti.

Atsakovo S. V. atžvilgiu Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl epizodų, suteikiant ginčo paskolas UAB „Litpro“ ir UAB „Scandia“. Unijos skundas dėl nurodyto prokuroro nutarimo atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi Unijos skundas dėl nurodytos ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. lapkričio 14 d. nutarties atmestas.

Ieškovė Unija ieškinį teisme CPK nustatyta tvarka pareiškė 2023 m. balandžio 17 d.

Mažoji bendrija (toliau – MB) „Turto kaupimas“ 2025 m. kovo 14 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė pradinę ieškovę LDK KU Nacionalinę kredito uniją pakeisti ieškove MB „Turto kaupimas“ (reg. Nr. DOK-9987). Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. rezoliucija pareiškimas patenkintas.

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 17 d. nutartimi ieškovė MB „Turto kaupimas“ pakeista naująja ieškove – likviduojama dėl bankroto UAB (toliau – ir LUAB) „360 kelionių“.

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis, sudaryta ieškovės LUAB „360 kelionių“ ir atsakovo S. V., civilinė byla šio atsakovo atžvilgiu nutraukta. Šalių sudarytos taikos sutarties 3 punktu ieškovė įsipareigojo per 14 dienų nuo nutarties, kuria patvirtinama ši sutartis, įsiteisėjimo dienos patikslinti byloje pateiktą ieškinį ir jo reikalavimus, ieškinio sumą likusiems bylos atsakovams sumažinant 1/6 dalimi.

Ieškovė 2026 m. sausio 30 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo, kuriame nurodė, kad atsisako ieškinio reikalavimų dalies dėl 66 776,42 Eur: 36 302,25 Eur reikalavimo, kildinamo iš UAB „Scandia“ suteiktos paskolos, 30 474,17 Eur reikalavimo, kildinamo iš UAB „Litpro“ suteiktos paskolos, ir prašo ieškovei priteisti 152 37,83 Eur solidariai iš atsakovų D. D., L. D., A. R., A. A. ir I. I. (dėl žalos, padarytos Unijai išduodant paskolą UAB „Litpro“); 181 511,25 Eur – iš atsakovų D. D., D., A. R., A. A. ir A. Ž. (dėl žalos, padarytos Unijai išduodant paskolą UAB „Scandia“) (reg. Nr. DOK-3789). Pareiškimas bylą nagrinėjančio teisėjo 2026 m. sausio 30 d. rezoliucija priimtas.

Dėl ieškinio senaties

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126, 1.131 straipsniai). Tai reiškia, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas neprižįsta šio termino praleidimo priežasčių svarbiomis.

Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis; iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios CK redakcijos 1.125 straipsnio 8 dalis).

Kadangi ieškinio senaties termino pabaiga reiškia teisės į pažeistos teisės gynimą pabaigą, sprendžiant dėl ieškinio senaties termino taikymo būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią ir pabaigą.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrąją taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti įstatymai, t. y., ši taisyklė taikoma, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos. Taigi, ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022, 34 punktas).

Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad galimi atvejai, kai asmuo apie savo teisės pažeidimą sužino vėliau, nei turėjo ar galėjo tai padaryti, jei būtų pakankamai apdairus ir rūpestingas, kiek to galėtų tikėtis kita ginčo šalis arba bet kuris kitas asmuo. Tokiu atveju konkrečiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties termino eigos pradžia laikoma diena, kada asmuo turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, nes asmens nerūpestingumu arba aplaidumu negalima pateisinti kitų asmenų interesų suvaržymo (CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-341-1097/2025, 39 punktas).

Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami. Vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, todėl konkreti diena, kai asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą, tačiau savo teiginiams apie sužinojimo momentą pagrįsti asmuo turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tais atvejais, kai atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, kad apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, jog buvo priešingai, ir ieškovo nurodytas aplinkybes turi vertinti pagal byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

Pripažinus, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, teismas turi įvertinti, ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškinamas įstatymų leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo), sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013). Taip pat turi būti atsižvelgta į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų bei neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011).

Atsižvelgiant į bankroto proceso pagrindinį tikslą ir bankroto administratoriaus funkciją ginti kreditorių interesus, kasacinio teismo praktikoje suformuluota nuostata, kad tai, jog administratorius ieškinį reiškia dėl įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytos žalos kreditoriams atlyginimo, sudaro pagrindą ieškinio senaties termino pradžią skaičiuoti ne anksčiau kaip nuo to momento, kai apie tokią žalą sužino ar turėjo sužinoti būtent bankroto administratorius. Bankrutuojančios įmonės administratorius sužino apie įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytą žalą ne anksčiau, negu įsiteisėja nutartis iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti jos bankroto administratorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-469/2022 42 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad Unija, atstovaujama nemokumo administratoriaus, ieškinį atsakovams (paskolų gavėjų vadovams, Unijos valdybos nariams bei Unijos paskolų komiteto nariams) dėl žalos, grindžiamos atsakovų bendrais neteisėtais veiksmais, kai atsakovai – paskolų gavėjų vadovai, siekdami iš Unijos gauti paskolas, Unijai paskolų gavėjų vardu pateikė neteisingus duomenis apie paskolų gavėjų finansinę būklę, galimybes grąžinti paskolas bei paskolų užtikrino objektų vertę, o atsakovams – Unijos paskolų komiteto ir Unijos valdybos nariams – šiuos duomenis įvertinus aplaidžiai buvo suteiktos ginčo paskolos, atlyginimo šioje byloje pareiškė 2023 m. balandžio 17 d. Atsakovai procesiniuose dokumentuose prašė taikyti ieškinio senatį.

Jau nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties pradžią susiejo su ginčo paskolų sutarčių sudarymu: 2010 m. kovo 2 d. – dėl žalos, grindžiamos UAB „Scandia“ suteikta paskola, 2010 m. kovo 9 d. – dėl žalos, grindžiamos UAB „Litpro“ suteikta paskola, ir padarė išvadą, jog 2013 m. liepos 19 d., kai Unija ikiteisminiame tyrime pareiškė civilinį ieškinį, trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo jau buvo suėjęs, todėl nėra pagrindo taikyti CK 1.130 straipsnio 5 dalies nuostatų dėl ieškinio senaties termino nutraukimo, palikus nenagrinėtą pareiškimą baudžiamojoje byloje, ir nusprendė, kad Unija ieškinį 2023 m. balandžio 17 d. pareiškė praleidusi ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegijos įvertinimu, ši pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio senaties termino pradžios momento stokoja pagrįstumo.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės nurodomi atsakovų neteisėti veiksmai, iš kurių kildinama žala, buvo atlikti 2010 m. kovo mėnesį, suteikiant paskolas UAB „Scandia“ ir UAB „Litpro“. Iš apskųsto teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties pradžią susiejo su neteisėtų veiksmų atlikimu. Tačiau neaišku, kodėl UAB „Litpro“ atveju ieškinio senaties termino pradžią teismas susiejo su 2010 m. kovo 9 d. paraiškos Unijai dėl paskolos gavimo pateikimu, o UAB „Scandia“ atveju – su 2010 m. kovo 2 d. paskolos sutarties pasirašymu. Ieškinyje nurodoma, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų Unija neteisėtai išmokėjo paskolų gavėjams paskolas, t. y. Unijai padaryta žala yra siejama su paskolų išmokėjimo faktu. Bylos duomenimis, paskola UAB „Litpro“ suteikta 2010 m. kovo 22 d., UAB „Scandia“ – 2010 m. kovo 5 d.

Antra, ieškovė atsakovais nurodė paskolų gavėjų vadovus, kurie Unijai pateikė neteisingus duomenis, ir Unijos paskolų komiteto bei valdybos narius, kurie paskolų gavėjų pateiktus neteisingus duomenis įvertino aplaidžiai bei priėmė sprendimus suteikti ginčo paskolas. Pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau – KUĮ) 21 straipsnio 2 dalies nuostatas kredito unijos valdymo organai yra kredito unijos valdyba ir kredito unijos administracijos vadovas (KUĮ 21 straipsnio 2 dalis). Unijos įstatų 5.4 papunktyje nustatyta, kad Unijos vadovai yra stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai, administracijos vadovas, vidaus audito tarnybos vadovas, paskolų komiteto pirmininkas, revizijos komisijos pirmininkas (revizorius). Taigi, ieškinyje nurodomus neteisėtus veiksmus atliko, t. y. sprendimus dėl paskolų suteikimo paskolų gavėjams pagal jų vadovų pateiktus neteisingus duomenis priėmė, Unijos valdybos nariai, kurie pagal nurodytus teisės aktus yra Unijos valdymo organai. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Unija, kaip juridinis asmuo, per savo valdymo organus sužinojo apie deliktą, t. y. jos teisių pažeidimą, iš karto po neteisėtų veiksmų atlikimo, stokoja pagrįstumo – nėra pagrindo manyti, kad Unijos valdybos nariai ar Unijos paskolų komiteto pirmininkas, patys atlikę galimai neteisėtus veiksmus, kurių pagrindu buvo išduotos ginčo paskolos, imtųsi veiksmų ginti šių paskolų išdavimu galbūt pažeistas Unijos teises.

Trečia, Unijai 2013 m. vasario 15 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2013 m. vasario 26 d., iškelta bankroto byla. Nurodyta, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog bankrutuojančios įmonės nemokumo administratorius apie įmonės valdymo organų narių ir (ar) dalyvių veiksmais įmonei padarytą žalą sužino ne anksčiau, negu įsiteisėja nutartis iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti jos bankroto administratorių (šios nutarties 58 punktas). Byloje nėra ginčo, kad terminas perduoti Unijos dokumentus paskirtam nemokumo administratoriui suėjo 2013 m. kovo 13 d. Byloje nėra duomenų, kada Unijos administratoriui buvo perduoti Unijos dokumentai. Tačiau iš su ieškiniu pateiktų 2019 m. gegužės 15 d. (UAB „Litpro“ atveju) ir 2019 m. gegužės 13 d. (UAB „Scandia“ atveju) apžiūros protokolų ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-010003-11 nustatyta, kad Unijoje 2012 m. gruodžio 5 d. atliktos kratos metu buvo paimti segtuvai su paskolų gavėjų paskolų bylomis. Taigi, Unijos nemokumo administratorius apie Unijos teisių pažeidimą, susijusį su ginčo paskolų suteikimu, negalėjo sužinoti anksčiau nei 2013 m. vasario 26 d.

Ketvirta, jau nurodyta, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ir jas aiškinančią teismų praktiką ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama ne su objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, jog šios yra pažeistos. Sprendžiant dėl ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymo, turi būti įvertinta, kada asmuo, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą, taip pat turi būti atsižvelgta į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų bei neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (šios nutarties 55–57 punktai).

Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai dėl žalos, padarytos Unijai, atlyginimo grindžiami atsakovų neteisėtais veiksmais, susijusiais su ginčo paskolų suteikimu. Jau nurodyta, kad Unija paskolos sumą UAB „Litpro“ išmokėjo 2010 m. kovo 22 d., UAB „Scandia“ – 2010 m. kovo 5 d. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad paskolų gavėjoms UAB „Litpro“ ir UAB „Scandia“ suteiktos paskolos pripažintos beviltiškomis 2016 m. birželio 21 d. (šios nutarties 42 punktas). Teisėjų kolegijos įvertinimu, ši aplinkybė suteikia pagrindą daryti išvadą, kad būtent nuo šio momento Unija, atstovaujama nemokumo administratorės, galėjo ir turėjo sužinoti, kad paskolų gavėjoms UAB „Litpro“ ir UAB „Scandia“ paskolos suteiktos aplaidžiai įvertinus šių bendrovių pateikus dokumentus, jų finansines galimybes ir pateiktas užtikrinimo priemones, t. y. jog dėl ieškinyje nurodytų atsakovų neteisėtų veiksmų, suteikiant ginčo paskolas, Unijai galbūt padaryta žala.

Įvertinusi šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Unija apie jos teisių pažeidimą galėjo ir turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2016 m. birželio 21 d. (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Jau nurodyta, kad nagrinėjamu atveju taikytinas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje (iki 2022 m. sausio 1 d. – CK 1.125 straipsnio 8 dalis) įtvirtintas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Padarius išvadą, kad Unija apie galimą jos teisių pažeidimą šiuo atveju turėjo sužinoti 2016 m. birželio 21 d., yra pagrindas pripažinti, jog ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos padarymo suėjo 2019 m. birželio 21 d. Unija ieškinį dėl žalos atlyginimo šioje byloje pareiškė 2023 m. balandžio 17 d. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškinį dėl žalos atlyginimo ieškovė nagrinėjamoje byloje pareiškė praleidusi sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.

Apeliaciniame skunde apeliantė remiasi CK 1.130 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė šios teisės normos, remdamasis tuo, jog ieškinio pareiškimo metu ieškinio senaties terminas jau buvo pasibaigęs.

Pagal CK 1.130 straipsnio 5 dalį, jeigu teismas palieka nenagrinėtą pareiškimą baudžiamojoje byloje, tai prieš ieškinio pareiškimą prasidėjęs ieškinio senaties terminas eina toliau nuo nuosprendžio, kuriuo pareiškimas paliktas nenagrinėtas, įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gruodžio 12 d. nutartyje, pirmą kartą nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, be kita ko, nurodė, kad sprendžiant dėl CK 1.130 straipsnio 5 dalies nuostatos įtakos ieškinio senaties termino skaičiavimui būtina nustatyti, kada civilinis ieškinys buvo pareikštas kiekvieno atsakovo atžvilgiu.

Iš bylos duomenų nustatyta ir byloje nėra ginčo dėl to, kad ikiteisminis tyrimas, kuriame Unija pripažinta civiline ieškove, pradėtas 2011 m. vasario 15 d., Unijai bankroto byla iškelta 2013 m. vasario 26 d., o Unija civilinį ieškinį ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-01003-11 pareiškė 2013 m. liepos 19 d., civiline ieškove pripažinta 2013 m. liepos 25 d. Iš FNTT 2013 m. liepos 25 d. nutarimo, kuriuo Unija pripažinta civiline ieškove ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-01003-11, matyti, kad civilinį ieškinį Unija pareiškė, prašydama atlyginti dėl įtariamųjų nusikalstamų veikų patirtą turtinę žalą, kurios bendra suma – 28 222 380,61 Lt. Į bylą nėra pateikto ikiteisminiame tyrime Unijos 2013 m. liepos 19 d. pareikšto civilinio ieškinio kopijos, todėl nėra galimybės nustatyti, ar civiliniu ieškiniu prašomos atlyginti žalos suma apėmė ir žalą, grindžiamą UAB „Litpro“ ir UAB „Scandia“ suteiktomis paskolos. Byloje taip pat nėra duomenų, kokiems asmenims tuo metu buvo pareikšti įtarimai. Generalinės prokuratūros 2019 m. rugsėjo 20 d. kaltinamajame akte baudžiamojoje byloje Nr. 01-6-00013-19, kuriuo kaltinimai pareikšti atsakovei A. Ž. ir I. I., nurodyta, kad civiliniai ieškiniai jų atžvilgiu pareikšti 2019 m. rugpjūčio 4 d. Iš byloje esančių Generalinės prokuratūros 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą, priimtų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-6-00001-22, matyti, kad įtarimai atsakovams A. R., A. A., D. D. ir L. D. buvo pareikšti 2020 m. birželio 23 d.; nutarimuose duomenų apie civilinį ieškinį nėra. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gruodžio 12 d. nutartyje buvo nurodęs, jog byloje nėra duomenų, kada civiliniai ieškiniai buvo pareikšti kiekvienam atsakovui, tačiau tokie duomenys į bylą nepateikti. Į bylą pateiktame 2025 m. birželio 12 d. rašte dėl duomenų pateikimo nurodyta, kad ieškovė (MB „Turto kaupimas“) tokių duomenų neturi ir negali pateikti, kartu pateiktas Unijos nemokumo administratoriaus atsakymas (reg. Nr. DOK-21992).

Taigi, byloje nėra duomenų, kad ikiteisminiame tyrime Unijos 2013 m. liepos 19 d. pareikštu civiliniu ieškiniu prašyta atlyginti dėl įtariamųjų nusikalstamų veikų patirta turtinė žala apėmė ir žalą, Unijai padarytą suteikiant ginčo paskolas UAB „Litpro“ ir UAB „Scandia“, bei duomenų, kokiems asmenims tuo metu buvo pareikšti įtarimai. Tačiau, byloje esant duomenims, kad atsakovams įtarimai buvo pareikšti tik 2019 ar 2020 metais (atsakovams I. I. ir A. Ž. kaltinimai pareikšti 2019 m. rugsėjo 20 d.; kitiems atsakovams įtarimai – 2020 m. birželio 23 d.), o civilinis ieškinys atsakovams I. I. ir A. Ž. pareikštas 2019 m. rugpjūčio 4 d. (duomenų apie kitų atsakovų atžvilgiu pareikštą civilinį ieškinį byloje nėra), t. y. jau suėjus CK 1.125 straipsnio 9 dalyje (iki 2022 m. sausio 1 d. – CK 1.125 straipsnio 8 dalis) įtvirtintam ieškinio senaties terminui, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 1.130 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Tačiau to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

Aiškindamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių praleistą terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-687/2017; 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-943/2023).

Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo. Taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-916/2020, 28 punktas). Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017, 56 punktas).

Pirmosios instancijos teismas, nors ir neteisingai nustatęs ieškinio senaties termino pradžios momentą, tačiau pagrįstai nusprendęs, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, netenkino ieškovės prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą, remdamasis abstrakčia išvada, jog, teismo vertinimu, ieškovė nenurodė jokių objektyvių termino praleidimo priežasčių.

Apeliantė kvestionuoja tokią pirmosios instancijos teismo išvadą ir teigia, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog Unija savo pažeistas teises gynė baudžiamojo proceso tvarka, ikiteisminiame tyrime buvo pripažinta civiline ieškove, todėl pagrįstai tikėjosi, kad jos teisės bus apgintos baudžiamojo proceso tvarka. Pasak apeliantės, teismas neįvertino, kad poreikis pareikšti ieškinį CPK nustatyta tvarka atsirado tik nutraukus ikiteisminį tyrimą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, iš esmės pritaria šiems apeliacinio skundo argumentams.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, turėjo išanalizuoti byloje esančius duomenis ir nustatyti, ar nėra pagrindo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti (žr. šios nutarties 74 punktą). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šios pareigos nevykdė.

Nustatyta, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti suėjo 2019 m. birželio 21 d., o ieškinys pareikštas 2023 m. balandžio 17 d., t. y. ieškinio senaties terminas praleistas beveik ketverius metus.

Byloje nustatyta, kad neteisėti veiksmai, kuriais grindžiama reikalaujama atlyginti žala, buvo atlikti 2010 m. kovo mėn. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2011 m. vasario 15 d. Unijai bankroto byla iškelta 2013 m. vasario 26 d. Unijos nemokumo administratorė ikiteisminiame tyrime 2013 m. liepos 19 d. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama atlyginti dėl įtariamųjų nusikalstamų veikų Unijai padarytą turtinę žalą, kurios bendra suma – 28 222 380,61 Lt, ir ikiteisminio tyrimo pareigūno 2013 m. liepos 25 d. nutarimu Unija buvo pripažinta civiline ieškove. Kaltinimai atsakovams A. Ž. ir I. I. pareikšti 2019 m. rugsėjo 20 d., civiliniai ieškiniai jiems pareikšti 2019 m. rugpjūčio 4 d.; įtarimai atsakovams A. R., A. A., D. D. ir L. D. pareikšti 2020 m. birželio 23 d.; duomenų apie civilinių ieškinių pareiškimą atsakovams A. R., A. A., D. D. ir L. D. byloje nėra. Iš bylos duomenų nustatyta, kad baudžiamoji byla atsakovų I. I. ir A. Ž. atžvilgiu nutraukta 2020 m. birželio 1 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 17 d.; ikiteisminis tyrimas atsakovų A. A., L. D. ir D. D. atžvilgiu nutrauktas Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimu, kuris įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 29 d.; atsakovės A. R. atžvilgiu – Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimu, kuris įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 23 d. (šios nutarties 45 punktas). Ieškinys dėl žalos atlyginimo nagrinėjamoje byloje pareikštas 2023 m. balandžio 17 d.

Taigi, šios bylos atsakovų atžvilgiu baudžiamasis procesas galutinai nutrauktas tik 2022 m. gruodžio 23 d. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šios bylos atsakovams įtarimai bei kaltinimai buvo pareikšti tame pačiame ikiteisminiame tyrime, kuris buvo pradėtas dar 2011 m. vasario 15 d. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad Unijos civilinis ieškinys 2013 m. liepos 19 d. buvo pareikštas taip pat tame pačiame ikiteisminiame tyrime.

Jau pažymėta, kad byloje nėra duomenų, jog Unijos 2013 m. liepos 19 d. civiliniu ieškiniu prašoma atlyginti žala apėmė žalą, kilusią dėl ginčo paskolų suteikimo UAB „Litpro“ ir UAB „Scandia“, kokiems asmenims tuo metu jau buvo pareikšti įtarimai. Tačiau aplinkybės, kad civilinį ieškinį Unijos nemokumo administratorius pareiškė 2013 m. liepos 19 d., t. y. praėjus vos penkiems mėnesiams nuo bankroto bylos Unijai iškėlimo (2013 m. vasario 26 d.), o Unija ieškinį CPK nustatyta tvarka pareiškė (2023 m. balandžio 17 d.) praėjus tik keturiems mėnesiams po to, kai įsiteisėjo procesiniai sprendimai nutraukti ikiteisminį tyrimą visų šios bylos atsakovų atžvilgiu (2022 m. gruodžio 23 d.), aiškiai rodo Unijos nemokumo administratoriaus aktyvias pastangas ginti Unijos, kuriai iškelta bankroto byla, ir jos kreditorių interesus.

Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad bankroto bylos turi viešojo intereso aspektą. Viešojo intereso egzistavimą, inter alia (be kita ko), lemia tai, kad bankroto bylos iškėlimas skolininkui sukelia padarinius erga omnes (dėl visų, visiems); įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytas įmonės nemokumo faktas sukelia teisinių padarinių ir įgyja prejudicinę galią net ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Kadangi užbaigus bankroto bylą skolininkė yra paprastai likviduojama, bankroto bylos iškėlimas neišvengiamai daro įtaką visų įmonės kreditorių, taip pat visuomenės bei valstybės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015). Taigi, viešojo intereso egzistavimas šios kategorijos bylose daro įtaką tiems teisminiams procesams, kuriuose bankroto administratorius veikia bankrutuojančios įmonės kreditorių interesais (ginčydamas sandorius ir (ar) reikalaudamas priteisti įmonei padarytos žalos atlyginimą). Viešojo intereso požiūriu būtų nepateisinama, jei prioritetas būtų suteiktas tik teisinių santykių stabilumui, iš esmės ignoruojant didelės grupės kreditorių interesus gauti bent dalį jų reikalavimų patenkinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-943/2023, 41 punktas).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius duomenis, įvertinusi šiuo konkrečiu atveju nustatytas ieškinio senaties termino ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti praleidimo aplinkybes, taip pat tai, kad Unija, sužinojusios apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą visų šios bylos atsakovų atžvilgiu, operatyviai parengė ieškinį ir kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka, prieina prie išvados, kad yra pagrindas praleistą terminą atnaujinti (CK 1.130 straipsnio 2 dalis).

Dėl reikalavimo teisės reikšti ieškinį paskolų gavėjų vadovams

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovų – paskolų gavėjų buvusių vadovų – I. I. ir A. Ž., nes pradinė ieškovė Unija yra perleidusi reikalavimo teises pagal Unijos su UAB „Litpro“ ir UAB „Scandia“ sudarytas paskolų sutartis naujam kreditoriui, be to, prašoma atlyginti žala yra netiesioginė.

Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad Unijos reikalavimas kildinamas ne iš paskolų gavėjų prievolių pagal paskolos sutartis, bet iš atsakovų neteisėtų veiksmų, suteikiant paskolas, kuriais Unijai padaryta žala. Pasak apeliantės, vien aplinkybė, kad Unija yra perleidusi reikalavimo teises į paskolų gavėjas UAB „Litpro“ ir UAB „Scandia“ dėl prievolių pagal ginčo paskolos sutartis vykdymo, savaime nepaneigia teisės reikšti savarankišką reikalavimą asmenims, kurių neteisėti veiksmai nulėmė Unijos nuostolių atsiradimą, suteikiant ginčo paskolas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju susiklostė išskirtinė teisinė situacija, nes pradinė ieškovė Unija, sudarydama 2018 m. vasario 8 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria naujajai kreditorei UAB „EDS Invest“, be kita ko, perleido reikalavimo teises į paskolos, palūkanų, delspinigių ir kitų mokėjimų gavimą pagal ginčo paskolų sutartis su UAB „Litpro“ ir UAB „Scandia“, susitarė su naująja kreditore, kad neperleidžia jai teisių, sudarančių pagrindą Unijai reikšti reikalavimus atsakingiems asmenims dėl jų neteisėtais veiksmais Unijai sukeltos žalos atlyginimo (šios nutarties 43 punktas). Atsižvelgiant į tokį Reikalavimo teisių perleidimo sutartyje įtvirtintą šalių susitarimą, nagrinėjamu atveju yra pagrindas išskirti du galimus teisinius reikalavimų pagrindus: 1) dėl sutartinių prievolių pagal paskolos sutartis vykdymo (teisė reikalauti grąžinti paskolos sumą, sumokėti pelno palūkanas, kompensuojamąsias palūkanas ar netesybas už paskolos grąžinimo termino pažeidimą); 2) dėl civilinės atsakomybės taikymo asmenims, atsakingiems už neteisėtą paskolų suteikimą (nagrinėjamu atveju – paskolos gavėjų buvusiems vadovams, kurie pateikė neteisingus duomenis apie bendrovių tikrąją finansinę padėtį, galimus paskolų grąžinimo šaltinius, įkeičiamo turto tikrąją vertę, taip pat Unijos paskolų komiteto ir valdybos nariams, aplaidžiai įvertinusiems paskolų gavėjų pateiktus dokumentus ir priėmusiems sprendimus suteikti ginčo paskolas, kurios, atidžiai įvertinus pateiktus duomenis, nebūtų suteiktos). Esant aptartai Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sąlygai, ta aplinkybė, kad Unija yra perleidusi naujajai kreditorei reikalavimo teises į paskolos, palūkanų, delspinigių ir kitų mokėjimų gavimą pagal paskolų sutartis su UAB „Litpro“ ir UAB „Scandia“, negali būti vertinama kaip paneigianti pradinės ieškovės Unijos reikalavimo teisę pareikšti ieškinį buvusiems paskolų gavėjų bendrovių vadovams kaip asmenims, kurių neteisėti veiksmai lėmė ginčo paskolų suteikimą ir dėl to Unijai kilusią žalą.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pradinė ieškovė, nebūdama nei paskolų gavėjų, nei jų vadovų (atsakovų) kreditorė, neturi teisinio suinteresuotumo reikšti ieškinio paskolų gavėjų vadovams, yra nepagrįsta.

Dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų ir įrodymų vertinimo

Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu prašoma atsakovams – paskolų gavėjų vadovams I. I. ir A. Ž., Unijos valdybos nariams D. D., L. D. ir A. R. bei Unijos paskolų komiteto narei A. A. – taikyti solidariąją atsakomybę už Unijai padarytą žalą, kilusią suteikus paskolas pagal paskolų gavėjų vadovų parengtus tikrosios padėties neatitinkančius dokumentus, o Unijos paskolų komiteto ir valdybos nariams aplaidžiai šiuos dokumentus įvertinus. Unijos paskolų komiteto nario S. V. atžvilgiu byla nutraukta, teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalaujama atlyginti žala kildinama ne iš sutartinių santykių, o iš delikto, t. y. atsakovų – paskolų gavėjų vadovų – I. I. ir A. Ž. veiksmų, pateikiant Unijai tikrosios padėties neatitinkančius duomenis apie paskolų gavėjų turtinę padėtį, galimybes grąžinti paskolas, užtikrinimo priemonių vertę, ir Unijos valdybos narių A. R., L. D. ir D. D. bei Unijos paskolų komiteto narės A. A. veiksmų, aplaidžiai įvertinus paskolų gavėjų vadovų pateiktus dokumentus ir priėmus sprendimus suteikti paskolas, kurios pripažintos beviltiškomis. Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, jog asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, jog padėtis neblogės). Deliktinės civilinės atsakomybės tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 92 punktas). Civilinė deliktinė atsakomybė atsiranda, kai yra nustatomos visos CK 6.246–6.249 straipsniuose įtvirtintos sąlygos. Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2022).

Ieškovė, prašydama atsakovams taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, turi įrodyti: 1) atsakovų neteisėtus veiksmus; 2) žalą bei jos dydį; 3) priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos. Atsakovų kaltė preziumuojama, taigi, atsakovai, siekdami išvengti civilinės atsakomybės, turi paneigti jų kaltės prezumpciją.

Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovų neteisėtus veiksmus grindė ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais bei ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis.

Dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų ir ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 182 straipsnio 3 punkto nuostatas civilinėje byloje nereikia iš naujo įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Nagrinėjamu atveju atsakovų atžvilgiu baudžiamoji byla, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Taigi, teismo nuosprendis priimtas nebuvo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės nagrinėjamo civilinio ginčo atveju nėra prejudicinę reikšmę turintys faktai. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, jeigu jais remiamasi nagrinėjant civilinę bylą, turi būti įvertinami pagal CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles kaip sudėtinė byloje esančių įrodymų dalis, leidžianti teismui pasiekti įrodinėjimo tikslą – teismo įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų visumos tyrimu ir įvertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2013).

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010, kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 29, 30 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

Taigi, nagrinėdamas šią civilinę bylą, pirmosios instancijos teismas ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kuriais remiasi ieškovė, turėjo įvertinti pagal CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas tokio vertinimo iš esmės neatliko.

Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovų teisinis statusas yra skirtingas ir jiems civilinė atsakomybė kyla skirtingais pagrindais, apeliacinės instancijos teismas pasisakys atskirai dėl kiekvienos atsakovų grupės: dėl atsakovų I. I. ir A. Ž. – kaip paskolų gavėjų vadovų, dėl atsakovų A. R., L. D. ir D. D. – kaip Unijos valdybos narių ir atsakovės A. A. – kaip Unijos paskolų komiteto narės.

Dėl atsakovų paskolų gavėjų vadovų neteisėtų veiksmų

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmai (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Reiškiant tiesioginį kreditoriaus ieškinį juridinio asmens vadovui dėl individualiai kreditoriui padarytos žalos atlyginimo CK 6.263 straipsnio pagrindu, turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018, 2024 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-381/2024).

Nagrinėjamu atveju ieškinyje ir 2025 m. sausio 25 d. rašytiniuose paaiškinimuose (reg. Nr. DOK-3202) nurodyta, kad atsakovų (paskolų gavėjų vadovų) neteisėti veiksmai pasireiškė sprendimo imti iš Unijos paskolą atitinkamo paskolų gavėjo vardu priėmimu ir šio sprendimo įgyvendinimu žinant (negalint nežinoti), jog Unijai teikiami tikrovės neatitinkantys duomenys, paskolų gavėjai finansiškai nebus pajėgūs įvykdyti finansinių įsipareigojimų, t. y. grąžinti iš Unijos gautas paskolas, arba sąmoningai net neketinant šių paskolų grąžinti. Taigi, reikalavimai, pareikšti paskolų gavėjų vadovams, kvalifikuojami pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovų I. I. ir A. Ž. veiksmų (ne)teisėtumo, konstatavo, kad ieškovė neįrodė šių atsakovų neteisėtų veiksmų, remdamasis tuo, jog šie atsakovai pagal išsilavinimą nėra turto vertintojai, todėl neturėjo kompetencijos įvertinti turtą, o turto vertinimo ataskaitos nėra nuginčytos, be to, atsakovas I. I. į Uniją kreipėsi vykdydamas UAB „Litpro“ akcininko sprendimą. Teismas taip pat įvertino, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog atsakovai žinojo, kad jų valdomos bendrovės negalės vykdyti įsipareigojimų pagal paskolų sutartis.

Apeliantė su šia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartyje padarytas išvadas dėl šių atsakovų nesąžiningų veiksmų požymių, padaręs priešingą išvadą, šios išvados nepagrindė konkrečių byloje esančių įrodymų įvertinimu. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius duomenis, neturi pagrindo nesutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

Dėl atsakovo I. I. neteisėtų veiksmų

Atsakovo I. I. neteisėtus veiksmus ieškovė grindė ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis: šis atsakovas, kreipdamasis į turto vertintoją dėl jam priklausančio žemės sklypo vertės nustatymo, žinojo, kad šio žemės sklypo vertė yra gerokai mažesnė nei nustatyta turto vertinimo ataskaitoje; gavęs turto vertinimo ataskaitą, kreipėsi į Uniją dėl paskolos suteikimo, o kaip užtikrinimo priemonę nurodė minėto žemės sklypo įkeitimą; atsakovas taip pat nurodė, jog paskolos grąžinimui bus panaudotos lėšos, gautos UAB „Litpro“ pardavus reikalavimo teisę į UAB „ABC Investment“, tačiau tokia reikalavimo teisė neegzistavo; iš paskolos gavėjai UAB „Litpro“ Unijos išmokėtos 188 500 Eur paskolos sumos atsakovui I. I. 33 000 Eur buvo išmokėti grynais pinigais, iš kurių jis 30 550 Eur įnešė į UAB „Litpro“ sąskaitą Unijoje ir už 30 232,56 Eur nupirko pajų UAB „Litpro“ vardu; taip buvo išvengta KUĮ 48 straipsnyje nustatyto apribojimo. Be to, šio atsakovo neteisėti veiksmai buvo grindžiami ir paskolos sutarties vykdymo iliuzijos sudarymu: pervedant lėšas, gaunamas iš kitos kredito unijos, kurios valdybos narys jis buvo, palūkanoms mokėti, kt.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Unija ir UAB „Litpro“ 2010 m. kovo 16 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 70169 dėl 188 500 Eur paskolos UAB „Litpro“ suteikimo. UAB „Litpro“ 2010 m. kovo 9 d. prašyme išduoti 188 500 Eur paskolą pasiūlė paskolos grąžinimui užtikrinti įkeisti bendrovės vadovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. 2010 m. kovo 15 d. Unijos parengtame dokumente paskolos teikimas juridiniams asmenims nurodyta: paskolos suma 188 500 Eur, palūkanų norma – 9 proc., pajus – 16 proc., terminas – 5 m., mokėjimo būdas – paskolos grąžinimas laikotarpio pabaigoje, palūkanos – kas mėnesį, kredito paskirtis – refinansavimui ir investicijoms; kaip paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonė – hipoteka, įkeičiamas daiktas – 2,27 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 686 000 Lt. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad šis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – žemės ūkio, nuosavybės teise priklausė I. I.. Iš byloje esančio pažymėjimo apie hipotekos registre įregistruotą hipotekos sandorį nustatyta, kad 2010 m. kovo 19 d. nurodytam I. I. priklausančiam žemės sklypui įregistruota hipoteka, kuria užtikrinta skolininkės UAB „Litpro“ prievolės Unijai pagal paskolos sutartį Nr. 70169 įvykdymas.

Ieškovei pateiktoje A. C. TŪB „Audito ir turto vertinimo biuras“ 2009 m. birželio 4 d. turto vertinimo ataskaitoje esančioje turto rinkos vertės nustatymo pažymoje atsakovui I. I. nuosavybės teise priklausantis 2,2700 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – žemės ūkio, įvertintas 686 000 Lt (198 679,33 Eur) rinkos verte; nurodytas vertinimo tikslas – nustatyti vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertę apžiūros dieną užsakovo (I. I.) pageidavimu. Kaip turto vertinimo ataskaitos priedas pridėtas NTR išrašas, kuriame nurodyta, kad vertinamo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2002 m. lapkričio 15 d., buvo 2 951 Lt (854,69 Eur). UAB „Litpro“ paskolos byloje esančio NTR išrašo duomenimis, šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2010 m. kovo 15 d., buvo 7 200 Lt (2 085,26 Eur). Ikiteisminio tyrimo metu FNTT užsakymu UAB „STIVVF“ atlikto Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje esančioje 2016 m. kovo 15 d. retrospektyvinio vertinimo pažymoje Nr. 1703522 tas pats žemės sklypas 2009 m. birželio 4 d. įvertintas 1 860 Eur. Taip pat nustatyta, kad įkeistas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. vasario 15 d. iš varžytynių parduotas už 12 880 Eur (Lietuvos banko specialisto išvadoje esantys duomenys apie antstolio D. K. 2016 m. kovo 9 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0174/15/00645).

UAB „Litpro“ įstatuose nurodyta, kad bendrovės ūkinės veiklos objektas, be kita ko, yra ir žemės pirkimas–pardavimas, nuoma, nekilnojamojo turto statyba; įstatus pasirašė atsakovas I. I.. UAB „Litro“ Unijai pateiktame Įmonės veiklos aprašyme, kurį taip pat pasirašė direktorius I. I., nurodyta, kad įmonė įkurta 2005 metais; pagrindinė veikla — nekilnojamojo turto pirkimas–pardavimas, nuoma, plėtros projektai, investicinė veikla; 2005–2007 metais įmonė yra sėkmingai įvykdžiusi keletą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo projektų; šiuo metu pagrindinės įmonės pajamos sudaro finansinio turto (reikalavimo teisių) pardavimas. UAB „Litpro“ unijai pateiktoje 2010 m. vasario 5 d. pažymoje nurodyta, kad 2010 m. vasario 5 d. UAB „Litpro“ dirba vienas darbuotojas. Pažymėtina, kad atsakovas I. I. į UAB „Litpro“ vadovo pareigas paskirtas 2006 m. sausio 31 d. ir, Juridinių asmenų registro duomenimis, šias pareigas ėjo iki 2011 m. balandžio 7 d. UAB „Litpro“ 2010 m. kovo 9 d. prašyme išduoti paskolą nurodyta, kad bendrovės direktorius I. I., jo išsilavinimas – aukštasis, patirtis versle – 16 metų.

Teisėjų kolegijos įvertinimu, nurodytų aplinkybių visuma paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovas I. I. galėjo nežinoti, kad jam priklausančio ir Unijai kaip UAB „Litpro“ paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės pasiūlyto žemės sklypo vertė, nurodyta 2009 m. birželio 4 d. Turto vertinimo ataskaitoje, yra reikšmingai didesnė nei reali jo vertė.

Pirma, tiek UAB „Litpro“ įstatuose, tiek paties atsakovo, kaip UAB „Litpro“ vadovo unijai pateiktame įmonės veiklos aprašyme tiesiogiai nurodyta, kad UAB „Litpro“ ūkinė komercinė veikla yra susijusi su nekilnojamojo turto pirkimu–pardavimu. Dar daugiau, minėtame aprašyme nurodyta, kad 2005–2007 metais įmonė yra sėkmingai įvykdžiusi keletą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo projektų. Kadangi atsakovas I. I. UAB „Litpro“ vadovo pareigas ėjo nuo 2006 m. sausio 31 d., reiškia, kad su nekilnojamuoju turtu susijusius sandorius UAB „Litpro“ vykdė ir jo vadovavimo laikotarpiu. Antra, prie 2009 m. birželio 4 d. turto vertinimo ataskaitos, kurioje žemės ūkio žemės sklypas įvertintas 686 000 Lt (198 679,33 Eur) rinkos verte, pridėtame priede – NTR išraše – vertinamo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2002 m. lapkričio 15 d., buvo 2 951 Lt (854,69 Eur); NTR išrašo duomenimis, šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2010 m. kovo 15 d., buvo 7 200 Lt (2 085,26 Eur). Taigi, 2009 m. birželio 4 d. turto vertinimo ataskaitoje nustatyta žemės sklypo vertė – 686 000 Lt (198 679,33 Eur) – buvo 232 kartus didesnė nei ataskaitos priede esančiame NTR išraše nurodyta vertė – 2 951 Lt (854,69 Eur), nustatyta 2002 m. lapkričio 15 d., bei 95 kartus didesnė nei šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 7 200 Lt (2 085,26 Eur), buvusi 2010 m. kovo 15 d. Tokia to paties žemės sklypo verčių neatitiktis negalėjo nesukelti abejonių ir specialių turto vertinimo žinių neturinčiam asmeniui. Atsakovas I. I., kurio išsilavinimas – aukštasis, versle dalyvavo 16 metų ir vadovavo įmonei, kurios viena iš veiklų yra susijusi su nekilnojamojo turto pirkimu–pardavimu, bei, kaip pats nurodė, jo vadovavimo laikotarpiu įmonė sėkmingai įgyvendino nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorius, negalėjo nežinoti, kad žemės sklypo vertė 2009 m. birželio 4 d. yra nereali. Į šias aplinkybes dėmesį aiškiai atkreipė dėmesį ir Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gruodžio 12 d. nutartyje.

Teisėjų kolegija kritiškai vertina ir pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovas I. I. galėjo nežinoti realios žemės sklypo vertės, nes vienintelė sklypo vertė buvo nustatyta turto vertinimo ataskaitoje, kuri nėra nuginčyta. Teismų praktikoje turto vertinimo ataskaitos pripažįstamos konstatuojamojo pobūdžio aktais, nesukeliančiais konkrečių teisinių pasekmių, todėl negalinčiais būti bylos materialiojo pobūdžio reikalavimo dalyku ir ginčijamos CPK nustatyta tvarka; ataskaitos laikomos viena iš įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-300-516/2022). Taigi, pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad UAB „Litpro“ vadovo pateikta turto vertinimo ataskaita nėra nuginčyta, savaime nereiškia šios ataskaitos teisingumo bei draudimo vertinti jos turinį. Juolab kad byloje yra daugiau nei pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą suabejoti šioje ataskaitoje nustatytos žemės sklypo vertės teisingumu ir pagrįstumu. Jau nurodyta, kad, NTR išrašo duomenimis, šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2010 m. kovo 15 d. buvo 7 200 Lt (2 085,26 Eur); 2016 m. kovo 15 d. retrospektyvaus vertinimo pažymoje Nr. 1703522 tas pats žemės sklypas 2009 m. birželio 4 d. įvertintas 1 860 Eur; be to, šis žemės sklypas 2016 m. vasario 15 d. iš varžytynių parduotas už 12 880 Eur.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, kad atsakovas I. I. galėjo ir nesuprasti, jog Unijai jo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodyta minėto žemės sklypo vertė yra nereali, padarė neįvertinęs byloje esančių įrodymų bei jų viseto.

Teisėjų kolegijos įvertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog kreipdamasis į Uniją dėl paskolos UAB „Litpro“ suteikimo atsakovas I. I. žinojo, kad bendrovė neturės galimybės grąžinti paskolą, taip pat stokoja pagrįstumo. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė neįvertinęs byloje esančių duomenų ir visiškai neatsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartyje nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas.

Jau nurodyta, kad ieškovė atsakovo I. I. neteisėtus veiksmus taip pat grindė ir tikrovės neatitinkančių duomenų apie UAB „Litpro“ galimybes vykdyti įsipareigojimus Unijai pateikimu. Šią aplinkybę įrodinėjo ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir duomenimis, kad I. I. parengė UAB „Litpro“ verslo planą, kuriame nurodyta, jog paskolos grąžinimui bus panaudotos lėšos, gautos UAB „Litpro“ pardavus reikalavimo teisę į UAB „ABC Investment“, nors atsakovas žinojo, kad šios skolos UAB „Litpro“ debitorių sąraše nėra ir iš nurodytos įmonės bendrovė lėšų negaus.

Atsakovo I. I., kaip UAB „Litpro“ vadovo, pasirašyto Įmonės veiklos aprašymo dalyje „Paskolos grąžinimo šaltiniai“ nurodyta, kad prašomai paskolai su palūkanomis grąžinti reikalinga 263 900 Eur arba 911 193 Lt suma; 2010 m. vasario 10 d. bendrovė pardavė dalį finansinio turto – reikalavimo teisių už 273 690 Eur (945 500 Lt), atsiskaitymas pagal šią reikalavimų teisių į skolą pirkimo–pardavimo sutartį bus vykdomas etapais po 61 000 Lt per pirmus ketverius metus bei 701 000 Lt penktais nuo sutarties sudarymo metais, to visiškai pakanka iš Unijos prašomos paskolos palūkanoms mokėti bei paskolai grąžinti; visų kitų įmonės paskolų aptarnavimas bus vykdomas iš bendrovės turimo finansinio turto pardavimo pagal piniginių lėšų poreikį. Taip pat pridėta 2010 m. vasario 10 d. UAB „Litpro“ ir UAB „ABC Investment“ reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius UAB „Litpro“ perleido naujajam kreditoriui UAB „ABC Investment“ reikalavimo teisę į B. J. B., A. J. V. M., Vytauto R. K. skolą pagal 2009 m. rugpjūčio 10 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį; perleidžiamo reikalavimo suma – 850 000 Lt (1.1 papunktis); naujasis kreditorius už perleistą reikalavimo teisę į skolą įsipareigoja sumokėti 945 000 Lt pradiniam kreditoriui (2.2 papunktis), sutarties 2.3 papunktyje numatyta panaši į pirmiau atskleistą atsiskaitymo tvarka (pirmus penkerius metus nuo 2010 m. kovo 31 d. – po 61 000 Lt, o iki 2015 m. kovo 31 d. – 640 000 Lt). Byloje esančiame FNTT 2019 m. balandžio 19 d. tarnybiniame pranešime dėl UAB „Litpro“ sąskaitos analizės ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-01003-11 nurodyta, kad, susipažinus su UAB „Litpro“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Danske Bank A/S Lietuvos filiale, išrašu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad į šią sąskaitą jokių mokėjimų iš UAB „ABC Investment“ nebuvo.

Pažymėtina, kad kreditavimo paraiškos priedo Nr. 1 2 dalyje „Po vienerių metų gautinos sumos“ nurodytas vienas debitorius – VTK Capital Limited, skola – 884 000 (valiuta nenurodyta), skiltyje „Už ką įsiskolinta“ nurodyta – už reikalavimo teises, taip pat nurodyta, kad skola yra nuo 2010 m. vasario 10 d., padengimo terminas – iki 2014 m. kovo 31 d.; ta pati VTK Capital Limited, nurodyta ir dalyje „Per vienerius metus gautinos sumos“, kurioje nurodyta, kad gautina 61 000 suma iki 2010 m. kovo 31 d. Įmonės veiklos aprašyme kaip paskolos grąžinimo šaltinis UAB „ABC Investment“ nėra minima. Be to, paraiškos priedo Nr. 1 dalyje „Kitos gautinos sumos ir trumpalaikis turtas“ yra nurodyta B., M., K. skola – 276 000 (valiuta nenurodyta) reikalavimo teisė nuo 2009 m. Kreditavimo paraiškos priedo Nr. 2 dalyje „Finansinės skolos (paskolos, lizingas, faktoringas ir kt.)“ tarp UAB „Litro“ kreditorių nurodytas kreditorius VTK Capital Limited, paskolos suma – 834 910, terminas iki 2012 m.

Paskolos byloje esančio preliminaraus UAB „Litpro“ balanso duomenimis, 2009 metais UAB „Litpro“ turėjo 3 411 421 Lt vertės turto, o jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 3 638 125 Lt; pagal preliminarią pelno (nuostolio) ataskaitą UAB „Litpro“ pardavimo pajamų neturėjo, patyrė 106 263 Lt nuostolį; praėjusiais finansiniais metais (2008 metais) taip pat fiksuotas 139 694 Lt nuostolis. 2010 m. vasario 28 d. preliminaraus balanso duomenimis, bendrovė 2010 m. vasario 28 d. turėjo turto 3 671 697 Lt vertės turto, o jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 3 347401 Lt; pagal preliminarią pelno (nuostolio) ataskaitą bendrovės pardavimo pajamos 2010 m. vasario 28 d. buvo 870 Lt, kitos veiklos pajamos – 265 000 Lt; bendrovė ataskaitiniu laikotarpiu uždirbo 260 891 Lt pelno.

Paraiškoje nurodyta informacija apie UAB „Litpro“ turimas paskolas iš KU „Vilniaus taupomoji kasa“ – 110 000 Lt (iki 2010 m. gegužės 14 d.), 506 000 Lt (iki 2014 m. sausio 17 d.); 663 100 Lt (iki 2014 m. vasario 28 d.), kurių įvykdymas užtikrintas įkeitimu. Pažymėtina, kad FNTT pavedimu Lietuvos banko pateiktoje 2018 m. kovo 26 d. specialisto išvadoje dėl Nacionalinės kredito unijos suteiktos paskolos UAB „Litpro“ atkreiptas dėmesys, jog 2010 m. vasario 28 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos (2 068 Lt) buvo nepakankamos net paraiškoje paskolai gauti nurodytų paskolų (pažymėta, kad pateikta informacija tik apie dalį turimų paskolų) palūkanoms dengti; taip pat specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „Litpro“ 2010 m. vasario 28 d. finansinės ataskaitos neatspindėjo tikro ir teisingo vaizdo (specialisto išvados 6 l.). Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovės teiginiai, jog atsakovas I. I. žinojo, kad UAB „Litpro“ negalės vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų Unijai, yra deklaratyvūs, pirmiau aptartų byloje esančių įrodymų visiškai nevertino.

Iš ištirtų įrodymų matyti, kad 2009 m. birželio 4 d. turto vertinimo ataskaitoje nurodytas žemės sklypas įvertintas 686 000 Lt (198 679,33 Eur), t. y. suma, artima prašytai ir suteiktai paskolos sumai – 188 500 Eur, o UAB „Litpro“ pagal paskolos sutartį Unijai mokėtina 911 193 Lt suma artima UAB „Litpro“ sumai, gautinai pagal 2010 m. vasario 10 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie UAB „Litpro“ finansinę padėtį, suponuoja išvadą, kad tiek 2009 m. birželio 4 d. turto vertinimo ataskaita, tiek 2010 m. vasario 10 d. UAB „Litpro“ ir UAB „ABC Investment“ reikalavimo teisių perleidimo sutartimi buvo siekiama sudaryti regimybę, jog UAB „Litpro“ bus pajėgi vykdyti įsipareigojimus Unijai.

Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai nepasisakė dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, kad iš paskolos gavėjai UAB „Litpro“ Unijos išmokėtos 188 500 Eur paskolos sumos grynais pinigais 33 000 Eur buvo išmokėti atsakovui I. I., iš jų jis 30 550 Eur įnešė į UAB „Litpro“ sąskaitą Unijoje ir už 30 232,56 Eur nupirko pajų UAB „Litpro“ vardu. Taip buvo išvengta KUĮ 48 straipsnyje nustatyto apribojimo. Ieškovė taip pat rėmėsi paskolos vykdymo iliuzijos sudarymo aplinkybėmis (pervedant lėšas, gaunamas iš kitos kredito unijos, kurios valdybos narys atsakovas buvo).

Pagal KUĮ 48 straipsnio nuostatas kredito unija neturi teisės skolinti įsigyjamo jos pajaus pajiniam įnašui atlikti ar subordinuotai paskolai jai suteikti, taip pat kredito unijos išleidžiamiems skolos vertybiniams popieriams įsigyti (straipsnio redakcija, galiojusi ginčo paskolos suteikimo metu).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šioje normoje yra įtvirtintas draudimas finansuoti kredito unijos pajaus įsigijimą iš pačios kredito unijos lėšų. Tokio draudimo tikslas yra užtikrinti realų naujų pinigų į kredito uniją pritraukimą per pajų įsigijimą ir užtikrinti kredito unijos finansinį stabilumą bei patikimumą. Šis draudimas reiškia, kad iš gautos iš kredito unijos paskolos negali būti apmokamas kredito unijos pajinis įnašas. Tačiau šis draudimas netaikytinas tokiu atveju, kai kredito unijos narys gauna paskolą iš kredito unijos ir ją panaudoja ankstesnei paskolai ne pačiai unijai, o trečiajam asmeniui dengti, nes tai neprieštarauja šios normos ginamam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018, 48 punktas).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Litpro“, atstovaujama direktoriaus I. I., 2010 m. kovo 10 d. pateikė Unijai prašymą dėl įstojimo į uniją. 2010 m. kovo 16 d. UAB „Litpro“ pateikė Unijai prašymą dėl pajaus dalies įsigijimo, kuriuo prašė leisti įmonei papildomai įsigyti pajaus dalį, lygią 104 000 Lt. Iš UAB „Litpro“ sąskaitos Nr. 70-0457460 (paskola), esančios Unijoje, matyti, kad 2010 m. kovo 22 d. Unija pervedė UAB „Litpro“ 33 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „UAB „Litpro“ paskolos išmokėjimas I. I.“. UAB „Litpro“ 2010 m. kovo 22 d. kasos išlaidų orderiu atsakovui I. I. grynais pinigais išmokėti 30 550 Eur, pinigų išdavimo pagrindas – paskolos grąžinimas. Iš UAB „Litpro“ sąskaitos Nr. 20-0457477 (indėlis iki pareikalavimo), esančios Unijoje, matyti, kad į šią sąskaitą 2010 m. kovo 22 d. įnešta 30 550 Eur, iš jų 2010 m. kovo 22 d. į UAB „Litpro“ sąskaitą Nr. 10-457318, esančią Unijoje, pervesta 30 232,56 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „Pajaus dalies įsigijimas“. Iš UAB „Litpro“ sąskaitos Nr. 10-457318 (pajus), esančios Unijoje, išrašo matyti, kad į šią sąskaitą iš UAB „Litpro“ sąskaitos Nr. 20-0457477 2010 m. kovo 22 d. įskaityti 104 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant „Pajaus dalies įsigijimas“. Iš sąskaitų išrašų matyti, kad visos piniginės operacijos įvyko vieną dieną – 2010 m. kovo 22 d.

Aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad UAB „Litpro“ Unijos pajų įsigijo už lėšas, kurias Unija 2010 m. kovo 22 d. išmokėjo UAB „Litpro“ pagal paskolos sutartį ir kurių dalį (30 550 Eur) UAB „Litpro“ grynais pinigais kaip paskolos grąžinimą 2010 m. kovo 22 d. išmokėjo savo vadovui I. I., o šis iš UAB „Litpro“ gautomis lėšomis 2010 m. kovo 22 d. UAB „Litpro“ vardu sumokėjo Unijai už jos pajų. Taigi, formaliai už pajų sumokėta ne iš Unijos gautos paskolos lėšomis, o UAB „Litpro“ iš jos vadovo gautos paskolos pinigais, taip siekiant išvengti KUĮ 48 straipsnio nuostatos pažeidimo.

Tačiau šių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad jau minėto UAB „Litpro“ Unijai teikto Įmonės veiklos aprašymo dalyje „Paskolos panaudojimas“ nurodyta, jog 104 000 Lt paskolos dalis bus panaudota iš bendrovės vadovo gautai paskolai refinansuoti, tačiau kreditavimo paraiškos priedo Nr. 2 dalyje „Finansinės skolos (paskolos, lizingas, faktoringas ir kt.)“ UAB „Litpro“ vadovas I. I. nėra nurodytas kaip bendrovės kreditorius. Aptartos aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, UAB „Litpro“, gavusi iš Unijos paskolą ir išmokėdama jos dalį atsakovui I. I. kaip paskolos grąžinimą, prievolės jam neturėjo.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, iš esmės neanalizavęs byloje esančių duomenų, yra pagrindas pripažinti, jog atsakovo UAB „Litpro“ vadovo I. I. veiksmai, kai jis, siekdamas UAB „Litpro“ vardu gauti paskolą iš Unijos, pateikė Unijai klaidingus duomenis apie bendrovę ir jos galimybes grąžinti paskolą, kaip paskolos užtikrinimo priemonę pasiūlė žemės sklypą, kurio nurodyta vertė akivaizdžiai neatitiko tikrosios jo vertės, yra neteisėti (CK 6.246 straipsnis).

Dėl atsakovės A. Ž. neteisėtų veiksmų

Ieškovė, įrodinėdama atsakovės A. Ž. neteisėtus veiksmus rėmėsi tuo, kad atsakovė į turto vertintoją dėl UAB „Scandia“ priklausančio žemės sklypo įvertinimo kreipėsi žinodama, jog vertinamo žemės sklypo vertė yra gerokai mažesnė, nei reikia norimai gauti paskolai užtikrinti, gavusi turto vertinimo ataskaitą, kreipėsi į Uniją dėl paskolos UAB „Sandia“ suteikimo, o kaip užtikrinimo priemonę nurodė šio žemės sklypo įkeitimą; kad atsakovė A. Ž. žinojo, jog UAB „Scandia“ bus finansiškai nepajėgi grąžinti Unijai 224 500 Eur paskolą; kad iš paskolos gavėjai UAB „Scandia“ Unijos išmokėtos 130 023,26 Eur paskolos sumos 37 000 Eur grynais pinigais buvo išmokėti atsakovei A. Ž., iš jų atsakovė 36 300 Eur įnešė į UAB „Scandia“ sąskaitą Unijoje ir už 35 854,96 Eur nupirko pajų UAB „Scandia“ vardu, taip buvo išvengta KUĮ 48 straipsnyje nustatyto apribojimo ir kt.

Iš bylos duomenų nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad Unija ir UAB „Scandia“ 2010 m. kovo 2 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 70167 dėl 224 550 Eur paskolos. UAB „Scandia“ 2010 m. kovo 1 d. prašyme išduoti paskolą nurodytas siūlomas paskolos užtikrinimas – nekilnojamojo turto įkeitimas. Unijos 2010 m. kovo 1 d. parengtame paskolos teikimo juridiniams asmenims dokumente nurodyta: paskolos suma – 224 550 Eur, palūkanų norma – 9 proc., pajus – 15 proc., terminas 5 m., mokėjimo būdas – paskolos grąžinimas laikotarpio pabaigoje, palūkanos – kas mėnesį, kredito paskirtis – refinansavimui ir apyvartinėms lėšoms; paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonė – hipoteka, įkeičiamas daiktas – 1,27 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), jo vertė – 1 900 000 Lt. Iš byloje esančio NTR išrašo nustatyta, kad nurodytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – žemės ūkio, nuosavybės teise priklausė UAB „Scandia“, sklypui įregistruota hipoteka. Iš byloje esančio Hipotekos registro išrašo nustatyta, kad 2010 m. kovo 4 d. šiam žemės sklypui įregistruota hipoteka, kuria užtikrinta skolininkės UAB „Scandia“ prievolė Unijai pagal paskolos sutartį Nr. 70167.

Unijai pateiktoje A. C. TŪB „Audito ir turto vertinimo biuras“ 2010 m. vasario 19 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje UAB „Scandia“ nuosavybės teise priklausantis 1,2700 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – žemės ūkio, įvertintas 1 900 000 Lt (550 278,04 Eur); nurodytas vertinimo tikslas – rinkos vertės nustatymas užsakovo (UAB „Scandia“) pageidavimu. Turto vertinimo ataskaitos priede – valstybės įmonės Registrų centro 2006 m. liepos 24 d. pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, įrašyta šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 116 407 Lt (33 713,80 Eur); vertės nustatymo data – 2006 m. liepos 17 d.; žemės sklypui nuo 2006 m. balandžio 3 d. įregistruota hipoteka. NTR 2010 m. kovo 3 d. išrašo duomenimis, UAB „Scandia“ nuosavybės teise priklausiusio 1,27 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 74 471 Lt (21 568,29 Eur), (vidutinės rinkos vertės nustatymo data – 2010 m. sausio 18 d.); žemės sklypui įregistruota hipoteka. UAB „STIVVF“ 2017 m. kovo 15 d. retrospektyvinio vertinimo pažymoje Nr. 1703526 šis turtas 2010 m. vasario 19 d. įvertintas 24 200 Eur. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. vasario 27 d. įvykusiose varžytynėse buvo parduotas už 32 200 Eur (antstolio D. K. 2015 m. balandžio 7 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. 0174/14/20173).

Byloje esančiame Įmonės veiklos aprašyme (verslo plane), pasirašytame UAB „Scandia“ vadovės A. Ž., nurodyta, kad nuo 2002 m. įmonės pagrindinis veiklos objektas yra nekilnojamojo turto pirkimas–pardavimas, nuoma. Unijos 2010 m. kovo 1 d. paskolos teikimo juridiniams asmenims dokumente nurodyta, kad UAB „Scandia“ nuo 2002 m. pagrindinis veiklos objektas – nekilnojamojo turto pirkimas–pardavimas, nuoma. UAB „Scandia“ įstatuose taip pat nurodytas bendrovės veikos objektas yra nekilnojamojo turto pirkimas–pardavimas, nuoma ir kita su tuo susijusi veikla. Paraiškoje UAB „Scandia“ vadovės A. Ž. išsilavinimas – aukštesnysis, patirtis versle nenurodyta. Pagal UAB „Scandia“ 2010 m. vasario 3 d. ieškovei pateiktą pažymą, 2010 m. vasario 3 d. bendrovėje dirbo du darbuotojai. Įmonės veiklos aprašyme nurodyta, kad atsakovė A. Ž. UAB „Scandia“ vadove yra nuo 2006 m. birželio 8 d.

Teisėjų kolegijos įvertinimu, nurodytos aplinkybės taip pat paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė A. Ž. galėjo ir nežinoti, jog UAB „Scandia“ priklausančio ir Unijai, kaip UAB „Scandia“ paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės, pasiūlyto žemės sklypo vertė, nurodyta 2010 m. vasario 19 d. turto vertinimo ataskaitoje, yra reikšmingai didesnė nei reali jo vertė. Pirma, tiek UAB „Scandia“ įstatuose, tiek atsakovės, kaip UAB „Scandia“ vadovės, Unijai pateiktame įmonės veiklos aprašyme (verslo plane) tiesiogiai nurodyta, kad UAB „Scandia“ ūkinė komercinė veikla yra susijusi su nekilnojamojo turto pirkimu–pardavimu, nuoma. Antra, prie 2010 m. vasario 19 d. turto vertinimo ataskaitos, kurioje žemės ūkio paskirties žemės sklypas įvertintas 1 900 000 Lt (550 278,04 Eur), pateiktame priede – 2006 m. liepos 24 d. pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre įrašyta šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 116 407 Lt (33 713,80 Eur); vertės nustatymo data – 2006 m. liepos 17 d. Trečia, NTR 2010 m. kovo 3 d. išrašo duomenimis, šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 74 471 Lt (21 568,29 Eur) (vidutinės rinkos vertės nustatymo data – 2010 m. sausio 18 d.). UAB „STIVVF“ 2017 m. kovo 15 d. retrospektyvinio vertinimo pažymoje Nr. 1703526 šis turtas 2010 m. vasario 19 d. įvertintas 24 200 Eur. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. vasario 27 d. įvykusiose varžytynėse buvo parduotas už 32 200 Eur. Taigi, 2010 m. vasario 19 d. turto vertinimo ataskaitoje nustatyta žemės sklypo vertė – 1 900 000 Lt (550 278,04 Eur) – buvo 16 kartų didesnė nei ataskaitos priede – NTR išraše nurodyta vertė – 116 407 (33 713,80 Eur), nustatyta 2002 m. lapkričio 15 d., ir 25 kartus didesnė nei šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, buvusi 2010 m. sausio 18 d., nurodyta NTR išraše. Tokia to paties žemės sklypo verčių neatitiktis negalėjo nesukelti abejonių net ir specialių turto vertinimo žinių neturinčiam asmeniui. Taigi, atsakovė A. Ž., kuri nuo 2006 m. birželio 8 d. vadovavo bendrovei, vykdančiai nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos veiklą, negalėjo nežinoti, jog reali paskolos įvykdymui užtikrinti siekiamo įkeisti Unijai žemės sklypo vertė yra gerokai mažesnė, nei nustatyta 2010 m. vasario 19 d. turto vertinimo ataskaitoje. Ketvirta, šioje nutartyje jau nurodyta, kad aplinkybė, jog atsakovės Unijai pateikta 2010 m. vasario 19 d. turto vertinimo ataskaita nėra nuginčyta, savaime nereiškia jos teisingumo bei draudimo vertinti jos turinį (šios nutarties 113 punktas).

Unijai pateiktame Įmonės veiklos aprašyme (verslo plane) kaip pinigų šaltiniai, iš kurių bus grąžinama paskola, nurodyta, kad UAB „Scandia“ yra pasirašiusi preliminariąją sutartį, pagal kurią parduoda finansinį turtą (reikalavimo teisę į skolą) už 295 000 Eur, taip pat paskolos grąžinimui bus panaudota papildomo pajaus užskaita – 35 928 Eur; kad paskolos grąžinimui reikės 325 660 Eur, o bus gauta 330 928 Eur, t. y. 5 268 Eur daugiau.

UAB „Scandia“ paskolos byloje yra 2010 m. vasario 5 d. preliminarioji sutartis, pagal kurią UAB „Scandia“ įsipareigojo parduoti pirkėjai – Naujosios Zelandijos bendrovei „VTK Capital Limited“ – reikalavimo teises į UAB „Statyba“ 864 400 Lt skolą už 1 018 576 Lt (295 000 Eur), o pirkėja įsipareigojo šį turtą nupirkti ir sumokėti visą sulygtą jo kainą pagrindinės Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo dieną; šalys įsipareigojo pagrindinę sutartį sudaryti ne vėliau kaip iki 2010 m. kovo 31 d. (preliminariosios sutarties 1–3 punktai). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad preliminariosios sutarties šalys 2010 m. kovo 30 d. pasirašė susitarimą dėl 2010 m. vasario 5 d. preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo susitarė pagrindinę Reikalavimo teisių perleidimo sutartį sudaryti ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 31 d. FNTT užsakymu parengtoje Lietuvos banko 2018 m. kovo 27 d. specialisto išvadoje pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog iš šio sandorio gautini pinigų srautai buvo pagrindinis Unijos suteiktos 224 550 Eur paskolos grąžinimo šaltinis, bei į tai, kad pinigai pagal šią sutartį turėjo būti sumokėti iki 2010 m. kovo 31 d., paskolos sutartyje Nr. 70167 nurodytas paskolos grąžinimo terminas – 2015 m. kovo 25 d. – buvo nepagrįstas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-381/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010 ir kt.). Taigi, aplinkybė, kad yra sudaryta preliminarioji sutartis, dar nereiškia, jog bus sudaryta pagrindinė sutartis. Byloje nėra duomenų, kad pagrindinė sutartis buvo sudaryta, juolab kad abejonių sukelia ir preliminarios sutarties objekto – reikalavimo teisės į UAB „Statyba“ – realumas.

Specialisto išvadoje išreikštos abejonės dėl sandorio su „VTK Capital Limited“ realumo, nes tyrimui pateiktoje byloje nėra informacijos apie UAB „Statyba“ skolą UAB „Scandia“; preliminarioje sutartyje nurodytas UAB „Statyba“ įmonės kodas – 4061781 yra UAB „Lukrecija“ priskirtas įmonės kodas. Kreditavimo paraiškos priedo Nr. 1 dalyje „Per vienerius metus gautinos sumos“ debitorių sąraše nei UAB „Statyba“, nei UAB „Lukrecija“ nenurodytos kaip skolininkės, be to, debitorių sąraše nurodytų debitorių didžiausia skola yra 92 806,66 Lt, o visų debitorių bendra skola – 118 235,26 Eur; dalyje „Po vienerių metų gautinos sumos“ neįrašyta nė vieno debitoriaus.

Iš ištirtų įrodymų matyti, kad tiek 2010 m. vasario 19 d. turto vertinimo ataskaita, kuria paskolos grąžinimui užtikrinti siekiamas įkeisti žemės sklypas įvertintas 1 900 000 Lt (550 278,04 Eur), tiek 2010 m. vasario 5 d. preliminarioji sutartis, pagal kurią UAB „Scandia“ įsipareigojo parduoti pirkėjai Naujosios Zelandijos bendrovei „VTK Capital Limited“ reikalavimo teises į UAB „Statyba“ 864 400 Lt skolą už 1 018 576 Lt (295 000 Eur), taip pat buvo tik siekiama sudaryti regimybę, jog UAB „Scandia“ bus pajėgi vykdyti įsipareigojimus Unijai.

Pirmosios instancijos teismas atsakovės (paskolos gavėjos vadovės) teikto verslo plano, duomenų neatitikčių, aplinkybių apie paskolos sutarties užtikrinimo priemonių vertę, finansinės būklės dokumentų (balansų, įrodymų apie turėtą turtą, vertę, taikytus apribojimus, bendrovės įsipareigojimus), jų reikšmės ieškovės įrodinėtoms aplinkybėms, kad atsakovė A. Ž. žinojo, jog UAB „Scandia“ finansiškai nebus pajėgi įvykdyti prisiimtą įsipareigojimą – grąžinti Unijai 224 500 Eur paskolą, neanalizavo ir nevertino.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, kad iš paskolos gavėjai UAB „Scandia“ Unijos suteiktos 130 023,26 Eur paskolos sumos atsakovei A. Ž. 37 000 Eur išmokėta grynais pinigais, iš jų 36 300 Eur atsakovė įnešė į UAB „Scandia“ sąskaitą Unijoje ir už 35 854,96 Eur nupirko pajų UAB „Scandia“ vardu.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Scandia“, atstovaujama direktorės A. Ž., 2010 m. vasario 11 d. pateikė Unijai prašymą dėl įstojimo į Uniją ir pasižadėjo sumokėti 200 Lt už pajų. UAB „Litpro“ 2010 m. kovo 2 d. pateikė Unijai prašymą leisti bendrovei papildomai įsigyti pajaus dalį už 123 800 Lt. Iš byloje esančių UAB „Scandia“ sąskaitų išrašų nustatyta, kad 2010 m. kovo 5 d. buvo išmokėtos dvi paskolos dalys – 37 000 Eur (paskolos dalies išmokėjimas) ir 93 023,26 Eur (paskolos dalies išmokėjimas į einamąją sąskaitą), 2010 m. kovo 9 d. išmokėta likusi 94 526,74 Eur paskolos dalis. Iš sąskaitos išrašo taip pat matyti, kad 2010 m. kovo 4 d. sumokėtas 123 800 Eur pajus. Byloje nėra duomenų, kad 37 000 Eur buvo išmokėti atsakovei A. Ž. grynais pinigais, iš kurių ji 36 300 Eur įnešė į UAB „Scandia“ sąskaitą Unijoje ir už 35 854,96 Eur nupirko pajų UAB „Scandia“ vardu. Dėl to nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos KUĮ 48 straipsnio nuostatos.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, byloje yra pakankamai duomenų, kurie suteikia pagrindą daryti išvadą dėl atsakovės A. Ž. neteisėtų veiksmų, pateikiant Unijai neteisingus duomenis apie jos vadovaujamos bendrovės paskolos grąžinimo šaltinius, galimybes įvykdyti įsipareigojimus Unijai, pasiūlytos paskolos užtikrinimo priemonės – žemės sklypo – vertę, siekiant gauti ginčo paskolą (CK 6.246 straipsnis).

Dėl atsakovų Unijos valdybos narių A. R., L. D. ir D. D. neteisėtų veiksmų

Atsakovų Unijos valdybos narių A. R., L. D. ir D. D. neteisėtus veiksmus ieškovė grindė tuo, kad šie valdybos nariai, būdami atsakingi už Unijos vardu priimtus sprendimus dėl ilgalaikių paskolų suteikimo, aplaidžiai įvertino paskolų gavėjų UAB „Litpro“ ir UAB „Scandia“ pateiktus dokumentus paskoloms gauti ir 2010 m. kovo 2 d. bei 2010 m. kovo 16 d. valdybos posėdžiuose priėmė sprendimus suteikti ginčo paskolas, taip pažeisdami Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo (toliau – FĮĮ) 31 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas; Lietuvos banko valdybos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 149 patvirtintų Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų 18, 24 punktų nuostatas; Unijos valdybos 2009 m. rugsėjo 1 d. protokolu patvirtintų Paskolų suteikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) IV dalies 2.2, 3.1 papunkčius, Unijos valdybos 2010 m. vasario 2 d. protokolu Nr. P-446 patvirtintos Unijos skolininko būklės vertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) I dalies 3.1, 3.2, 3.7 papunkčius (ieškinio 37 ir 54 punktai). Valdybos nariai, aplaidžiai įvertinę paskolų gavėjų pateiktus dokumentus ir priėmę sprendimus suteikti nuostolingas Unijai paskolas, pažeidė savo fiduciarines pareigas Unijai.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovų Unijos valdybos narių neteisėtų veiksmų, Unijos nurodytus argumentus dėl šių atsakovų neteistų veiksmų įvertino kaip deklaratyvius, nurodydamas, kad byloje nėra duomenų, jog šie atsakovai būtų susitarę ar įsipareigoję pritarti sprendimui suteikti ginčo paskolas, kad būtų žinoję, jog paskolų gavėjos nevykdys įsipareigojimų grąžinti paskolas.

Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovai Unijos valdybos nariai formaliai įvertino paskolų gavėjų paraiškas paskolai iš Unijos gauti ir pateiktus dokumentus, neįsitikino jų teisingumu. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartyje nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius duomenis, neturi pagrindo nepritarti šiems apeliacinio skundo argumentams.

Kredito unija, kaip ir bet kuris juridinis asmuo, būdamas savarankiškas civilinės teisės subjektas, ūkinėje komercinėje veikloje dalyvauja veikdamas per savo organus, kurių kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai (CK 2.82 straipsnio 1 dalis). Pagal KUĮ 21 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi ginčo paskolų sutarčių sudarymo metu) nuostatas, kredito unijoje turi būti šie organai: kredito unijos visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas. Kredito unijos valdymo organai yra kredito unijos valdyba ir kredito unijos administracijos vadovas (KUĮ 21 straipsnio 2 dalis). Analogiškos nuostatos yra Unijos įstatų 5.1–5.2 papunkčiuose. Įstatų 5.4 papunktyje nustatyta, kad Unijos vadovai yra stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai, administracijos vadovas, vidaus audito tarnybos vadovas, paskolų komiteto pirmininkas, revizijos komisijos pirmininkas (revizorius).

Taigi, atsakomybė kredito unijos vadovams už jų pareigų tinkamą nevykdymą pirmiausia grindžiama jų santykiu su kredito unija, kuris kyla iš pasitikėjimu tarp unijos ir jos vadovų pagrįstų pareigų. Tokios fiduciarinės pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-611/2020). Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys (vadovas) privalo veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), būti lojalus, laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti interesų konflikto (CK 2.87 straipsnio 3, 5 dalys), savo turto nepainioti su juridinio asmens turtu, nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 straipsnio 4 dalis), informuoti apie sandorių sudarymą su juridiniu asmeniu, kurio vadovas jis yra (CK 2.87 straipsnio 6 dalis), pranešti apie interesų konfliktą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip.

Jau nurodyta, kad pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pagal KUĮ 2 straipsnio 4 dalį ir FĮĮ 4 straipsnio 1 dalį kredito unija yra kredito įstaiga, taigi, ir finansų įstaiga. Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą įsigyti kapitalo arba pinigų rinkos priemonių, skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientą, privalo įsitikinti, kad: 1) įsigyjamas finansinis turtas, įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas; 2) kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus; 3) klientas vykdė ir vykdo savo finansinius įsipareigojimus finansų įstaigoms.

Kiekvienas kredito unijos valdybos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad valdybos kompetencijai priskirtais klausimais priimti sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas (KUĮ 28 straipsnio 5 dalis; Unijos įstatų 5.48 papunktis).

Valdyba – kolegialus kredito unijos valdymo organas, pagal pareigas sprendžiantis jo kompetencijai priskirtus klausimus, tarp jų – ir paskolų suteikimo (KUĮ 21 straipsnio 2 dalis, 28 straipsnio 3 dalies 6 punktas). Pagal Unijos įstatų 5.45.6 papunktį Unijos valdyba priima sprendimus dėl disponavimo Unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma neviršija 1/10 dalies Unijos nuosavo kapitalo. Be atskiro visuotinio narių susirinkimo sprendimo valdyba gali priimti sprendimus dėl disponavimo Unijos turtu bei ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma viršija 1/10 dalį Unijos nuosavo kapitalo, jeigu Unijos visuotinis narių susirinkimas 2/3 balsų dauguma priėmė sprendimą suteikti valdybai tokią teisę. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Unijos valdybos darbo reglamento 3.1.5 papunktyje.

Pagal Taisyklių IV dalies „Paskolos išdavimo procedūra“ 2.5 papunktį sprendimus dėl verslo paskolų suteikimo gali priimti tik Unijos valdyba, esant paskolų komiteto pritarimui. Teikiant verslo arba investicines paskolas, be šių taisyklių 2.2 papunktyje nurodytų procedūrų, valdyba ir paskolų komitetas privalo: įvertinti verslo plano (investicinio projekto) ekonominį pagrįstumą ir jo įgyvendinimo galimybes bei numatyti galimus paskolos grąžinimo būdus, jei verslo planas (investicinis projektas) būtų neįgyvendintas arba įgyvendintas nevisiškai; įvertinti ir nustatyti, kur bus tiksliai panaudotos skolinamos lėšos; įvertinti paskolos grąžinimo šaltinių pagrįstumą ir kt.

Taisyklių 2.2 papunktyje nustatyta, kad paskolų komitetas atlieka paskolos paraiškos nagrinėjimą: tikrina skolininko duomenis pagal oficialius asmens dokumentus; tikrina, ar yra pateikti visi dokumentai, reikalingi paskolos vertinimui; tikrina skolininko turtinę būklę, t. y. kredito unijos sukauptą medžiagą apie skolininko turimą pajų, turimus ar turėtus indėlius, ankščiau gautų paskolų grąžinimą ir pan.; nekilnojamojo turto registro pažymas apie nuosavybes teise skolininkui priklausanti nekilnojamąjį turtą (ar turtas yra neįkeistas, neareštuotas, neišnuomotas ilgam laikui) ir turtą apžiūrėjus vietoje; Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kredito įstaigose turimas terminuotųjų indėlių sutartis; fizinio asmens pajamų deklaracijų nuorašus (jeigu skolininkas Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais privalėjo ar deklaravo turtą); darboviečių buhalterijų pažymas apie gaunamą darbo užmokestį ir (ar) kitas išmokas; individualios įmonės finansines ataskaitas su valstybinės mokesčių inspekcijos žymomis (jei skolininkas individualios įmones savininkas); vertybinių popierių (akcijų, obligacijų) nuosavybę patvirtinančius įrašus; tikrina valstybinių ir privačių teisėtai veikiančių registrų duomenis (su kuriais yra sudarytos sutartys), kurie padeda patikrinti paskolos prašančio asmens pateiktų duomenų tikrumą ir įvertinti skolininko patikimumą; tikrina, ar skolininkas priklauso tarpusavyje susijusių skolininkų grupei; atlieka finansinį vertinimą pagal Skolininko būklės vertinimo tvarką.

Sprendimas suteikti paskolą priimamas tada, kai visapusiškai įvertinamas skolininko mokumas, pajamos, turtas bei kiti galintys nulemti paskolos grąžinimą veiksniai (Taisyklių 3.1 papunktis). Iš esmės analogiškas reikalavimas – sprendimas suteikti paskolą priimamas tada, kai visapusiškai įvertinamas skolininko mokumas, turtas, siūlomas paskolos užtikrinimas bei kiti veiksniai, galintys nulemti paskolos grąžinimą, – numatytas ir Tvarkos bendrosios dalies 3.7 papunktyje. Pagal Tvarkos bendrosios dalies 3.1 papunktį kredito unijos darbuotojai, atliekantys paskolų suteikimo procedūras, ir valdymo organų nariai, priimantys sprendimus dėl paskolų suteikimo, turi rūpintis skolinimo patikimumu; tik įvertinus galimus suteiktos paskolos grąžinimo rizikos faktorius galima priimti sprendimą, kokio dydžio paskola ir kokiam terminui galėtų būti suteikta paskolos prašančiam asmeniui. Pagal Tvarkos bendrosios dalies 3.2 papunktį apie skolininką turi būti surinkta kuo daugiau informacijos, reikalingos sprendimui dėl paskolos suteikimo priimti. Vertinant skolininko prašymą, rekomenduojama tikrinti, ar teisingi paties skolininko pateikti duomenys (Tvarkos bendrosios dalies 3.3 papunktis). Tvarkos bendrosios dalies 4 punkte nustatyta, kad valdyba ir paskolų komitetas negali priimti teigiamo sprendimo dėl paskolos suteikimo, jeigu skolininko būklė įvertinta kaip bloga.

Valdybos nariai, priimdami sprendimus, negali veikti formaliai, prisidengdami pareigos dubliuoti kitų subjektų funkcijas paskolų išdavimo procese neturėjimu. Paskolų komiteto siūlymas išduoti paskolą nėra privalomas valdybai (jos nariams), kuri (kurie) gali priimti kitokį sprendimą, negu siūlo paskolų komitetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019).

Taisyklių IV dalies „Paskolos išdavimo procedūra“ 3.4 papunktyje numatyta, kad valdyba, išanalizavusi paskolų komiteto pateiktą medžiagą, įvertinusi paskolos paraiškos dokumentus, priima sprendimą: patenkinti nario prašymą; nepatenkinti nario prašymo; atidėti nario prašymo nagrinėjimą, kol bus pašalinti valdybos nurodyti trūkumai ir (ar) pateikti reikalingi dokumentai; pateikti medžiagą su išvada Unijos paskolų komitetui pakartotiniam svarstymui.

Nagrinėjamu atveju jau nurodyta, kad paskolos gavėja UAB „Litpro“ 2010 m. kovo 9 d. pateikė Unijai paraišką dėl paskolos suteikimo ir Unija 2010 m. kovo 16 d. sudarytos paskolos pagrindu paskolos gavėjai suteikė 188 500 Eur paskolą; paskolos gavėja „UAB „Scandia“ 2010 m. kovo 1 d. pateikė Unijai paraišką dėl paskolos suteikimo ir Unija 2010 m. kovo 2 d. sudarytos paskolos pagrindu paskolos gavėjai suteikė 224 550 Eur paskolą (šios nutarties 36, 37 punktai). Iš byloje esančio Unijos valdybos 2010 m. kovo 16 d. posėdžio protokolo išrašo nustatyta, kad šiame valdybos posėdyje buvo sprendžiama dėl paskolos UAB „Litpro“ suteikimo ir nutarta patenkinti UAB „Litpro“ paraišką; „už“ balsavo visi trys valdybos nariai: A. R. (valdybos pirmininkė), L. D. ir D. D.. Iš Unijos valdybos 2010 m. kovo 2 d. posėdžio protokolo išrašo nustatyta, kad Unijos valdybos posėdyje buvo sprendžiama dėl paskolos UAB „Scandia“ suteikimo ir nutarta patenkinti UAB „Scandia“ paraišką; „už“ balsavo visi trys valdybos nariai: A. R. (valdybos pirmininkė), L. D. ir D. D..

Šioje nutartyje jau nustatyta, kad paskolų gavėjų UAB „Litpro“ ir UAB „Scabdia“ vadovai, siekdami gauti paskolas bendrovių vardu, kaip prievolių užtikrinimo priemones pasiūlė įkeisti žemės sklypus, kurių vertė akivaizdžiai neatitiko jų realios vertės. Verčių skirtumai buvo tokie dideli, kad negalėjo nesukelti abejonių net ir specialių turto vertinimo žinių neturinčiam asmeniui, juolab kad kaip Turto vertinimo ataskaitų priedai buvo pateikti ir NTR išrašai, kuriuose atitinkamo turto vertė, nors nustatyta masinio vertinimo būdu, tačiau buvo itin reikšmingai mažesnė, nei nustatyta ataskaitose, atlikus individualų žemės sklypų vertinimą. Paskolos gavėjos UAB „Litpro“ Unijai pateiktoje 2009 m. birželio 4 d. turto vertinimo ataskaitoje nustatyta siūlomo įkeisti žemės sklypo vertė (686 000 Lt arba 198 679,33 Eur) buvo net 232 kartus didesnė už ataskaitos priede esančiame NTR išraše nurodytą šios žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nustatytą 2002 m. lapkričio 15 d. masinio vertinimo būdu (2 951 Lt arba 854,69 Eur), ir net 95 kartus didesnė už jo vidutinę rinkos vertę, nustatytą 2010 m. kovo 15 d. masinio vertinimo būdu (7 200 Lt arba 2 085,26 Eur) (šios nutarties 112 punktas). Paskolos gavėjos UAB „Scandia“ Unijai pateiktoje 2010 m. vasario 19 d. turto vertinimo ataskaitoje nustatyta siūlomo įkeisti žemės sklypo vertė (1 900 000 Lt arba 550 278,04 Eur) buvo 16 kartų didesnė už ataskaitos priede esančiame NTR išraše nurodytą šios žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nustatytą 2002 m. lapkričio 15 d. masinio vertinimo būdu (116 407 arba 33 713,80 Eur), ir net 25 kartus didesnė nei šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2010 m. sausio 18 d. masinio vertinimo būdu (74 471 Lt arba 21 568,29 Eur) (nutarties 133 punktas).

Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal Taisyklių IV dalies „Paskolos išdavimo procedūra“ 1.4.3.3 papunkčio pirmą įtrauką turto įkeitimo atveju Unijai turi būti pateikiamas turto nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (pažyma iš VĮ Registrų centro). Pagal to paties papunkčio ketvirtąją įtrauką turto įkeitimo atveju skolininkas turto vertinimo ataskaitą turi pateikti tik kredito unijai pareikalavus; kredito unija gali nereikalauti turto vertinimo ataskaitos, jei nusprendžia, kad pakanka duomenų iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro. Taigi, pagal nurodytas nuostatas paskolų gavėjai privalėjo pateikti Unijai VĮ Registro centro NTR išrašus, o Unijos valdybos nariai turėjo juos įvertinti kartu su pateiktomis turto vertinimo ataskaitomis.

Šioje nutartyje jau nustatyta ir tai, kad paskolų gavėjų UAB „Litpro“ ir UAB „Scandia“ vadovai, siekdami gauti iš Unijos ginčo paskolas, ne tik pateikė akivaizdžiai prieštaringus duomenis apie paskolų grąžinimui užtikrinti siūlomų įkeisti žemės sklypų vertę, bet ir duomenis apie paskolų grąžinimo šaltinius: UAB „Litpro“ – 2010 m. vasario 10 d. su UAB „ABC Investment“ sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios realumas – abejotinas, ir abejonėms pašalinti teismo proceso metu nepateikta objektyvių duomenų (nutarties 116–117 punktai); UAB „Scandia“ – 2010 m. vasario 5 d. preliminariąją sutartį, kuria ateityje, iki 2010 m. kovo 31 d. (vėliau susitarimu ši data perkelta į 2011 m. gruodžio 31 d.), sudaryti pagrindinę sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo, kurios realumui pagrįsti teismo proceso metu nepateikta objektyvių įrodymų (nutarties 134–137 punktai).

Teisėjų kolegijos įvertinimu, Unijos valdybos nariai, būdami finansų srities profesionalai, kuriems taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, tinkamai vykdydami savo pareigas bei jiems suteiktus įgaliojimus, neabejotinai turėjo pastebėti aptartus paskolų gavėjų Unijai pateiktų duomenų prieštaringumus ir imtis priemonių, kad šie prieštaravimai būtų pašalinti, arba paskolų gavėjų paraiškas atmesti.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad paskolų suteikimo dokumentai labai išsamiai išanalizuoti Lietuvos banko specialisto FNTT užsakymu pateiktose išvadose (2018 m. kovo 26 d. – dėl UAB „Litpro“ suteiktos paskolos; 2018 m. kovo 17 d. – dėl UAB „Scandia“ suteiktos paskolos). Šiose išvadose nustatyta, kad Unija suteikė paskolas neįsitikinusi, jog UAB „Scandia“ ir UAB „Litpro“ finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad bendrovės sugebės įvykdyti įsipareigojimus, todėl pažeidė pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino nurodytose specialisto išvadose nustatytų aplinkybių kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gruodžio 12 d. nutartyje taip pat buvo atkreipęs į šias aplinkybes dėmesį, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai taip pat neatsižvelgė.

Pagal Unijai pateiktus Paskolų gavėjų balansuose nurodytus duomenis, bendrovių turimo turto vertė labai nedaug viršijo įsipareigojimų sumas, UAB „Scandia“ nekilnojamajam turtui buvo įregistruota hipoteka, UAB „Litpro“ nekilnojamojo turto neturėjo (kaip paskolos užtikrinimo priemonę pasiūlė UAB „Litpro“ vadovui atsakovui I. I. nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą), nurodyti paskolų grąžinimo šaltiniai turėjo sukelti pagrįstų abejonių dėl jų realumo.

Teisėjų kolegijos įvertinimu, aptarti bylos duomenys suteikia pagrindą padaryti išvadą, kad Unijos valdybos nariai, būdami finansų srities profesionalai, kuriems taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, gavę neišsamius ir prieštaringus duomenis apie paskolų gavėjų finansinę padėtį, vykdomos veiklos perspektyvas, paskolų grąžinimui užtikrinti siūlomų įkeisti žemės sklypų vertę, nepatikrinę gautų duomenų, nepaprašę pateikti papildomų dokumentų, aplaidžiai priėmė sprendimus išduoti ginčo paskolas blogos finansinės būklės paskolų gavėjams ir taip pažeidė savo, kaip Unijos valdymo organų, fiduciarines pareigas – Unijos atžvilgiu neveikė sąžiningai ir protingai, nesielgė rūpestingai, kad apsaugotų Unijos interesus. Visi atsakovai – valdybos nariai balsavo už ginčo paskolų suteikimą.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė šių atsakovų neteisėtų veiksmų, padaryta neišanalizavus byloje esančių duomenų visumos, neatsižvelgus į tai, kad Unijos valdybos nariai paskolų gavėjų UAB „Litpro“ ir UAB „Scandia“ pateiktą informaciją (pateiktus verslo planus, nurodytus paskolų grąžinimo šaltinius, užtikrinimo priemonių vertę pagrindžiančias ataskaitas) įvertino aiškiai formaliai. Teismas, teigdamas, kad paskolų gavėjų mokumas ir turtinė padėtis galėjo pasikeisti ir negali būti laikoma atsakovų veiksmų pasekme, neįvardijo konkrečių bendrovių veiklos ir finansinės būklės duomenų, neatskleidė ir nepagrindė, kokie įrodymai patvirtina jų pasikeitimą bei priežastis.

Apibendrindama aptartus bylos duomenis, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovai Unijos valdybos nariai A. R., L. D. ir D. D. pažeidė savo fiduciarines pareigas Unijai, priimdami sprendimus suteikti ginčo paskolas, neatsižvelgė į Unijos interesus, pirmiau įvardytus jų veiksmus (ir neveikimą) yra pagrindas pripažinti neteisėtais CK 6.246 straipsnio prasme.

Dėl Unijos paskolų komiteto nares A. A. neteisėtų veiksmų

Pradinė ieškovė Unija ieškinyje nurodė, kad paskolų komiteto nariai S. V. ir A. A. formaliai įvertino paskolų gavėjų UAB „Litpro“ ir UAB „Scandia“ paraiškas paskolai iš Unijos gauti, tokiais neteisėtais veiksmais pažeidė FĮĮ 31 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, Lietuvos banko valdybos 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 149 patvirtintų Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų 18 ir 24 punktų nuostatas bei Unijos valdybos 2009 m. rugsėjo 1 d. protokolu patvirtintų Paskolų suteikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių IV dalies 2.2 ir 3.1 papunkčių nuostatas. Atsakovo Unijos paskolų komiteto nario S. V. atžvilgiu byla buvo nutraukta Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi, kuria patvirtinta ieškovės ir šio atsakovo sudaryta taikos sutartis.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė ir atsakovės Unijos paskolų komiteto narės A. A. neteisėtų veiksmų.

Apeliantė kvestionuoja šią pirmosios instancijos teismo išvadą, ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje esančių duomenų, neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartyje pateiktus argumentus dėl paskolų komiteto narių pareigų, jų reikšmės, sprendžiant dėl paskolų suteikimo. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šiais apeliantės argumentais.

Jau nurodyta, kad kredito unijos valdymo organai yra kredito unijos valdyba ir kredito unijos administracijos vadovas (KUĮ 21 straipsnio 2 dalis). Taigi, Unijos paskolų komitetas nėra unijos valdymo organas, tačiau pagal ginčui aktualios KUĮ redakcijos 32 straipsnio 3 dalies nuostatas yra privalomas kredito unijos organas.

Kadangi unijos paskolų komiteto nariai nėra kredito unijos valdymo organo nariai, jiems atsakomybė kyla ne tuo pačiu pagrindu, kaip kredito unijos valdymo organų nariams. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad nors kredito unijos paskolų suteikimo procese sprendimai dėl skolininko įvertinimo ir pritarimo suteikti paskolą yra priskirti kolegialaus kredito unijos organo – paskolų komiteto – kompetencijai, paskolų komitetas, kaip organas, neturi savarankiško teisinio subjektiškumo, todėl jis teisine prasme nėra ir negali būti civilinės atsakomybės dėl žalos, kildinamos iš sprendimo, priimto dėl vieno ar kito jo kompetencijai priskirto klausimo, subjektas. Tais atvejais, jeigu paskolų komiteto sprendimas nulėmė žalos kredito unijai atsiradimą, civilinės atsakomybės subjektai yra kredito unijos paskolų komiteto nariai. Paskolų komiteto nariai, netinkami įvykdę savo pareigą, ne tik elgiasi aplaidžiai, nerūpestingai ir neatidžiai, bet ir nevykdo įstatyme jiems nustatytų pareigų, o tai sudaro neteisėtų veiksmų turinį (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-611/2020).

KUĮ 33 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi ginčo paskolų sutarčių sudarymo metu) nustatyta, kad paskolų komitetas nagrinėja kredito unijos narių prašymus dėl paskolų; jis numato paskolos išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir teikia pasiūlymus dėl šių klausimų kredito unijos valdybai ar administracijos vadovui; taip pat svarsto laiku negrąžinamas paskolas bei teikia pasiūlymus valdybai ir (ar) administracijos vadovui. Šios nuostatos pakartotos ir Unijos Įstatų 5.67 papunktyje, Paskolų komiteto darbo reglamento 1.1 papunktyje.

Paskolos išdavimo procedūros etapai, šioje procedūroje dalyvaujantys asmenys bei jų veiksmai išsamiai atskleisti Taisyklėse, kurių turinys, aktualus tiek valdybos nariams, tiek paskolų komiteto nariams, nurodytas šios nutarties 152–154 punktuose. Išnagrinėjęs paskolos paraišką, paskolų komitetas: teikia paskolos išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir siūlo kredito unijos valdybai patenkinti nario prašymą; siūlo atidėti prašymo nagrinėjimą, kol bus pašalinti komiteto nurodyti trūkumai ir (ar) pateikti reikalingi dokumentai; siūlo kredito unijos valdybai nepatenkinti nario prašymo (Taisyklių IV dalies „Paskolų išdavimo procedūra“ 2.3 papunktis).

Paskolų komiteto darbo reglamento 3.1.1 papunktyje nustatyta, kad paskolų komitetas, gavęs darbuotojo parengtą paskolos teikimą ir prie jo pridėtus dokumentus, atlieka paskolos paraiškos ir kitų paskolai gauti reikalingų dokumentų analizę; išanalizuoja, ar teisingai įvertintas paskolai užtikrinti įkeičiamas turtas, išnagrinėja jo realizavimo galimybes paskolos negrąžinimo atveju, o taip pat valdybos nustatyta tvarka įvertina garantiją, laidavimą ir pateikia valdybai gautus įvertinimo rezultatus; jei turto vertinimas yra ne senesnis nei 6 mėn. ir atliktas atestuoto vertintojo, laikoma, kad turtas įvertintas tinkamai ir turto įvertinimo teisingumas gali būti neanalizuojamas (Reglamento 3.1.3 papunktis); trūkstant reikalingų duomenų ir juos pagrindžiančių dokumentų ar nustačius kitus trūkumus, nurodo paskolos teikimą parengusiam unijos darbuotojui gauti sprendimo priėmimui reikalingus dokumentus ir pašalinti nustatytus trūkumus (Reglamento 3.1.6 papunktis). Reglamente taip pat įtvirtinta, kad paskolų komiteto narys, balsavęs prieš nutarimą, priimtą pažeidžiant unijos įstatus ar Lietuvos Respublikos norminius aktus, atleidžiamas nuo nuostolių atlyginimo, jeigu paskolų komiteto posėdžio protokole įrašytas jo protestas (7.1 papunktis). Paskolų komiteto narys gali būti atleidžiamas nuo atlyginimo nuostolių, kuriuos jis padarė atlikdamas savo pareigas, jeigu jis rėmėsi unijos dokumentais ir kita informacija, kuria nebuvo pagrindo abejoti, arba veikė neviršydamas normalios gamybinės ar ūkinės rizikos laipsnio (7.3 punktas).

Iš byloje esančio Unijos paskolų komiteto 2010 m. kovo 16 d. susirinkimo protokolo išrašo nustatyta, kad Unijos paskolų komitetas sprendė dėl paskolos UAB „Litpro“ išdavimo ir nutarė siūlyti valdybai išmokėti paskolą pagal paskolos paskirtį pagal skolininko nurodymą; „už“ balsavo abu nariai: A. A. ir S. V.. Iš Unijos paskolų komiteto 2010 m. kovo 2 d. susirinkimo protokolo išrašo nustatyta, kad Unijos paskolų komiteto susirinkime buvo sprendžiama dėl paskolos UAB „Scandia“ suteikimo ir nutarta siūlyti valdybai išmokėti paskolą pagal paskolos paskirtį pagal skolininko nurodymą; „už“ balsavo abu nariai: A. A. ir S. V..

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Unijos paskolų komiteto susirinkimas, kuriame buvo svarstytas UAB „Scandia“ 2010 m. kovo 1 d. prašymas suteikti paskolą, įvyko 2010 m. kovo 2 d., t. y. kitą dieną po prašymo pateikimo. UAB „Litpro“ 2010 m. kovo 9 d. prašymas suteikti paskolą svarstytas 2010 m. kovo 16 d. paskolų komiteto susirinkime, tačiau byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo prašymo gavimo iki Unijos paskolų komiteto susirinkimo buvo imtasi priemonių gauti papildomų duomenų apie paskolos gavėjo finansinę būklę. Unijos valdyba ginčo paskolų gavėjų prašymus nagrinėjo tomis pačiomis dienomis, kuriomis įvyko ir Unijos paskolų komiteto posėdžiai. Šios aplinkybės, atsižvelgus į šioje nutartyje jau atliktą ginčo paskolų gavėjų pateiktų paskoloms gauti dokumentų analizę, suteikia pagrindą padaryti išvadą, kad atsakovė, būdama paskolų komiteto narė, tik formaliai įvertino paskolų gavėjų pateiktus duomenis apie jų finansinę padėtį, parengtus verslo planus, galimus paskolų grąžinimo šaltinius, siūlomų užtikrinimo priemonių vertę, nepatikrino viešai prieinamų duomenų, nepareikalavo papildomų dokumentų. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė, būdama Unijos paskolų komiteto narė, aplaidžiai vykdė jos kompetencijai priskirtas funkcijas, susijusias su ginčo paskolų suteikimu, vadovavosi tik paskolų gavėjų pateikta informacija, jos tikrumo ir teisingumo iš esmės netikrino.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tiek 2010 m. kovo 2 d., tiek 2010 m. kovo 16 d. paskolų komiteto susirinkimų protokoluose nurodyta, jog komitetas nusprendė pritarti valdybos sprendimui suteikti paskolas. Jau nurodyta, kad tiek pagal KUĮ 33 straipsnio 2 dalį, tiek Unijos įstatų 5.67 papunktį, Paskolų komiteto darbo reglamento 1.1, 3.1.4 papunkčius, Taisyklių 2.3 papunktį būtent paskolų komitetas, išnagrinėjęs kredito unijos narių paraiškas dėl paskolų, numato paskolos išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir teikia pasiūlymus dėl šių klausimų kredito unijos valdybai. Paminėtuose paskolų komiteto susirinkimų protokoluose užfiksuoti sprendimai iš esmės reiškia, kad paskolos vertinimas komitete buvo atliekamas jau priėmus valdybos sprendimą, tačiau tai neatitinka teisės aktų nustatytos paskolų suteikimo procedūros eigos. Jau pažymėta, kad tiek Unijos paskolų komiteto susirinkimas, tiek ir Unijos valdybos posėdžiai vyko tomis pačiomis dienomis, kai buvo svarstomos atitinkamų paskolų gavėjų paraiškos dėl ginčo paskolų suteikimo. Tokios aplinkybės, papildomai patvirtina išvadą tiek Unijos valdybos, tiek Unijos paskolų komiteto atlikto tik formalaus paskolų gavėjų pateiktų duomenų vertinimo.

Aptartos aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė neįrodė ir atsakovės Unijos paskolų komiteto narės A. A. neteisėtų veiksmų. Priešingai, byloje esančių duomenų visuma suteikia pagrindą išvadai, kad ši atsakovė ginčo paskolų gavėjų paraiškas paskoloms gauti, prie jų pridėtus dokumentus, susijusius su paskolų gavėjų finansine būkle, galimybėmis grąžinti paskolas, įvertino itin nerūpestingai, neatkreipė dėmesio į akivaizdų pateiktų duomenų prieštaringumą, nesiėmė veiksmų, kad būtų patikslinti prieštaringi duomenys, pateikta pildomų dokumentų, priešingai, balsavo „už“ ginčo paskolų suteikimą pagal paskolų gavėjų nurodytą informaciją, šios nepatikrinusi. Taigi, atsakovė A. A. tinkamai neįvykdė jai, kaip Unijos paskolų komiteto narei, priskirtų pareigų, dėl aptarto aplaidaus pareigų vykdymo yra pagrindas konstatuoti jos neteisėtus veiksmus, kaip būtiną sąlygą civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246 straipsnis).

Dėl žalos ir priežastinio ryšio

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Pagal CK 6.249 straipsnio 6 dalį, kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda, nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, gali būti įskaitoma į nuostolius.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, jog sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017, 52 punktas).

Be to, CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Pagal kasacinio teismo praktiką, tarp žalą padariusio asmens veiksmų ir žalos turi būti nustatytas teisinis priežastinis ryšys, kurio nustatymas susideda iš dviejų stadijų – pirma nustatomas faktinis priežastinis ryšys, t. y. aplinkybė, kad be atsakovo veiksmo žala nebūtų atsiradusi, antrojoje stadijoje nustatoma, ar faktinė žala nėra pernelyg nutolusi nuo atsakovo veiksmų. Ši aplinkybė nustatoma įvertinus, ar žalos padarymo metu atsakovas galėjo ir turėjo numatyti tokios žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015; kt.).

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad Unija savo teises reikalauti grąžinti ginčo paskolas yra pardavusi naujajai kreditorei, po reikalavimo teisių perleidimo paskolos gavėja UAB „Scandia“ savo prievoles pagal paskolos sutartį įvykdė naujajai kreditorei, o paskolos gavėja UAB „Litpro“ savo prievoles pagal paskolos sutartį naujajai kreditorei vykdo tinkamai ir laiku, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė reikalaujamos atlyginti žalos, kaip civilinės atsakomybės būtinos sąlygos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog ta pati lėšų suma tarp skirtingų teisinių santykių dalyvių yra kvalifikuojama skirtingai: tarp paskolos santykių dalyvių (kredito unijos ir paskolos gavėjo) ji teisiškai kvalifikuojama kaip paskolos sutarties dalykas, o tarp kredito unijos ir neteisėtus veiksmus atlikusių valdybos narių – kaip neteisėtu paskolos išdavimu kredito unijai padarytų nuostolių suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-695/2020, 34 punktas).

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl neteisėtais veiksmais išduotos paskolos sumos kvalifikavimo kaip žalos, jeigu paskolos davėjo darbuotojų neteisėti veiksmai pasireiškia neteisėtu paskolos išdavimu. Tokiu atveju suteikta paskolos suma, vertinant darbuotojų neteisėtus veiksmus ir atsakomybę už juos, teisiškai kvalifikuojama kaip darbuotojų neteisėtais veiksmais – neteisėtu paskolos išdavimu – padaryta įmonei žala. Jos dydis gali sutapti su išduota paskolos suma, bet galutinai nustatoma pagal tai, ar nėra visiškai ar iš dalies grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-695/2020, 31 punktas). Ta aplinkybė, ar paskolos sutarties skolininkas turi galimybių grąžinti skolą, nepanaikina neteisėtus veiksmus atlikusių asmenų žalos atlyginimo prievolės. Tik realiai grąžinta paskolos suma reiškia kreditoriaus intereso patenkinimą atitinkamu dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-695/2020, 33 punktas).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad dėl neteisėto paskolų suteikimo gali būti patirta ir kitų nuostolių, pvz., paskolos sutarčių sudarymo išlaidų, teisinių ar kitokių išlaidų iki reikalavimo teisių perleidimo, nuostolių dėl to, kad reikalavimo teises teko parduoti už gerokai mažesnę kainą nei reali paskolos suma, nuostolių dėl prarastos galimybės neteisėtai suteiktų paskolų sumas investuoti ar panaudoti paskoloms mokiems subjektams, kurie sumokėtų ir pelno palūkanas, ir grąžintų paskolas, suteikti ar pan.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad Unija suteikė paskolų gavėjoms paskolas (UAB „Litpro“ paskolos sutartimi Nr. 70169 – 188 500 Eur; paskolos gavėjai UAB „Scandia“ paskolos sutartimi Nr. 40167 – 224 550 Eur), kurių paskolų gavėjos negrąžino Unijai paskolų sutartyse nustatyta tvarka ir terminais. Taip pat nustatyta, kad ginčo paskolos 2016 m. birželio 21 d. pripažintos beviltiškomis, o 2018 m. vasario 8 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi Unija naujajai kreditorei UAB „EDS Invest“ perleido reikalavimo teises pagal su UAB „Litpro“ sudarytą paskolos sutartį Nr. 70169 ir su UAB „Scandia“ sudarytą paskolos sutartį Nr. 40167, tačiau su naująja kreditore susitarė, jog teisė reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingų už žalą asmenų neperleidžiama.

Iš byloje esančio Unijos 2019 m. rugpjūčio 14 d. rašto dėl civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-01003-11 matyti, kad Unija, perleidusi reikalavimo teises UAB „EDS Invest“, atsižvelgdama į tai, jog viso Unijos paskolų portfelio perleidimo kaina sudarė 3 proc. perleistų reikalavimo teisių nominalios vertės, reikalaujamą dėl kiekvienos galbūt neteisėtai suteiktos paskolos žalos sumą sumažino 3 proc. nuo naujajai kreditorei perleisto paskolos dydžio.

Nagrinėjamoje byloje tiek pradiniame ieškinyje, tiek 2025 m. sausio 24 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė prašė priteisti iš atsakovų žalą, kurią grindė tuo, kad ginčo paskolos jų gavėjoms buvo suteiktos neteisėtai, šioms paskolų Unijai negrąžinus, Unija patyrė žalą: dėl paskolos UAB „Litpro“ suteikimo – ne mažesnę kaip 182 845 Eur (188 500 Eur suteiktos ir negrąžintos paskolos suma be priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių, sumažinta 3 proc. (reikalavimo teisių pardavimo kaina), dėl paskolos UAB „Scandia“ suteikimo – ne mažiau kaip 217 813,50 Eur (224 550 Eur suteiktos ir negrąžintos paskolos suma be priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių, sumažinta 3 proc. (reikalavimo teisių pardavimo kaina).

Ieškovė, sudariusi taikos sutartį su vienu iš atsakovų (Unijos paskolų komiteto nariu S. V.), 2026 m. sausio 30 d. pareiškimu dėl ieškinio dalies atsisakymo atsisakė šiam atsakovui tenkančios 30 474,17 Eur žalos atlyginimo dalies dėl UAB „Litpro“ suteiktos paskolos ir 36 302,25 Eur žalos atlyginimo dalies dėl UAB „Scandia“ suteiktos paskolos bei prašė iš atsakovų priteisti: 152 370,83 Eur žalos atlyginimą dėl UAB „Litpro“ suteiktos paskolos ir 181 511,25 Eur žalos atlyginimą dėl UAB „Scandia“ suteiktos paskolos.

Byloje esančių ieškovės procesinių dokumentų turinio analizė patvirtina, kad prašomą atlyginti žalą ieškovė grindžia neteisėtu paskolų suteikimu UAB „Litpro“ ir UAB „Scandia“, o žalos dydį – suteiktų paskolų sumomis, remdamasi tuo, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų Unija suteikė paskolas paskolų gavėjoms, kurios realiai neturėjo galimybių šias grąžinti, ir dėl to Unija prarado atitinkamas lėšas. Taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė Unijos patirtą žalą grindžia tuo, kad ginčo paskolos buvo neteisėtai suteiktos, o ne prievolių pagal paskolos sutartis neįvykdymu. Šioje nutartyje jau pasisakyta, kad Unija, perleidusi reikalavimo teises pagal ginčo paskolos sutartis naujajai kreditorei, išsaugojo reikalavimo teisę iš atsakingų už neteisėtą paskolų suteikimą asmenų reikalauti žalos, kurios dydis, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, gali būti apskaičiuotas ir pagal neteisėtai suteiktų paskolų sumas (šios nutarties 87, 185–186 punktai).

Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad žala Unijai kilo ne dėl paskolų suteikimo, o dėl jų negrąžinimo, nenagrinėjo faktiniu ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, kuriais remdamasi ieškovė įrodinėjo, kad jeigu paskolų gavėjų vadovai nebūtų pateikę Unijai tikrovės neatitinkančios informacijos, o Unijos paskolų komiteto ir valdybos nariai būtų tinkamai įvertinę paskolų gavėjų finansinę būklę, paskolų grąžinimo šaltinius, įkeičiamo turto vertę ir pateiktų duomenų patikimumą, ginčo paskolų Unija nebūtų suteikusi ir atitinkama žala Unijai nebūtų atsiradusi.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, suteikiant ginčo paskolas, Unijos prarasta lėšų dalis (suteiktų paskolų sumos) yra pirminis faktinis žalos dydis. Atlygintina nuostolių suma turėtų būti nustatyta, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kokį atlygį Unija gavo iš naujosios kreditorės už perleistas reikalavimo teises pagal ginčo paskolų sutartis, taip pat tai, ar Unija iš paskolų gavėjų nėra gavusi naudos, susijusios su suteiktomis paskolomis, ar paskolų gavėjos nėra atlikusios Unijai mokėjimų pagal ginčo paskolų sutartis ir pan.

Iš byloje esančio Unijos nemokumo administratorės 2013 m. lapkričio 11 d. rašto FNTT matyti, kad UAB „Litpro“ po paskolos gavimo 2010 m. kovo 22 d. Unijai sumokėjo 49 663,24 Eur; UAB „Scandis“ po paskolos gavimo 2010 m. kovo 5 d. Unijai sumokėjo 67 416,31 Eur. Baudžiamojoje byloje Nr. 01-6-00013-19 pateiktame 2019 m. rugsėjo 20 d. kaltinamajame akte nurodyta, kad paskolos gavėja UAB „Litpro“ pagal paskolos sutartį Nr. 70169 nuo 2010 m. balandžio 23 d. sumokėjo 49 364,56 Eur palūkanų (kaltinamojo akto l. 11), o paskolos gavėja UAB „Scandia“ nuo 2010 m. liepos 26 d. iki 2013 m. rugpjūčio 29 d. pagal paskolos sutartį Nr. 70167 Unijai sumokėjo 94 620 Eur palūkanų (kaltinamojo akto l. 5). Byloje nėra tikslių duomenų, kiek paskolų gavėjos yra sumokėjusios Unijai palūkanų.

Iš 2015 m. turto pardavimo iš varžytynių akto vykdomojoje byloje Nr. 00174/14/20173 nustatyta, kad, vykdant išieškojimą pagal paskolos sutartį Nr. 70169, paskolos gavėjai UAB „Scandia“ priklausęs ir Unijai įkeistas žemės sklypas parduotas iš varžytynių už 32 200 Eur. Taip pat nustatyta, kad, vykdant išieškojimą iš UAB „Litpro“, Unijai įkeistas žemės sklypas parduotas iš varžytynių 2016 m. vasario 15 d. už 12 880 Eur. Tačiau byloje nėra duomenų, kokia išieškotų lėšų suma teko Unijai.

Aptarti bylos duomenys suteikia pagrindą daryti išvadą, kad nors Unija dėl atsakovų neteisėtų veiksmų suteikusi ginčo paskolas patyrė nurodomą žalą, bet gavo ir tam tikros naudos. Sprendžiant dėl ieškovės reikalaujamos atlyginti žalos, Unijos gauta nauda, nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, turėtų būti įvertinta (CK 6.249 straipsnio 6 dalis). Kartu pažymima tai, kad CK 6.249 straipsnio 6 dalies norma įtvirtina teismo diskrecijos teisę spręsti dėl nukentėjusiojo gautos naudos įskaitymo į nuostolius, todėl teismas, įvertinęs konkretaus ginčo aplinkybes, gali priteisti visus reikalaujamus nuostolius, neatsižvelgdamas į nukentėjusiojo gautą naudą, jeigu atsižvelgimas į gautą naudą prieštarautų protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijams.

Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog paskolų gavėjų prievolės faktiškai buvo arba galėjo būti įvykdytos naujajai kreditorei, todėl ieškovė nepatyrė žalos, yra nepagrįsta. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovų teiginiais apie UAB „Scandia“ ir UAB „Litpro“ atsiskaitymą su naujuoju kreditoriumi, nors byloje esantys duomenys šiuo klausimu yra prieštaringi ir teismas šių prieštaravimų nepašalino. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

Atsakovai I. I. ir A. Ž. su atsiliepimu į ieškinį (reg. Nr. DOK-18097) pateikė duomenis, kad kreditorė UAB „EDS INVEST“ 2018 m. birželio 20 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi reikalavimo teises pagal paskolos sutartį Nr. 70169 (su UAB „Litpro“) perleido naujai kreditorei – kredito unijai „Neris“, o pastaroji 2018 m. birželio 20 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi reikalavimo teises pagal aptariamą paskolos sutartį perleido kreditorei UAB „Property Development & Investment“. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2018 m. birželio 20 d. reikalavimo perleidimo sutartimis, be reikalavimo teisių pagal paskolos sutartį Nr. 70169, buvo perleisti reikalavimai UAB „Litpro“ atžvilgiu dar pagal tris su šia bendrove sudarytas paskolos sutartis: Nr. 09-00030 (skola – 123 615,92 Eur), 09-00031 (skola – 95 800,84 Eur), 09-00155 (skola – 467 099,16 Eur), t. y. perleistų reikalavimo teisių, įskaitant reikalavimą pagal paskolos sutartį Nr. 70169, bendra suma – 888 836,92 Eur.

Naujoji kreditorė UAB „Property Development & Investment“ 2023 m. gegužės 9 d. rašte I. I. patvirtino, kad įsigijo reikalavimo teises į UAB „Litpro“ pagal sutartį Nr. 70169, tačiau nurodė, jog dėl konfidencialumo susitarimo negali pateikti papildomos informacijos. Naujoji kreditorė pažymėjo, kad UAB „Litpro“ prievolę vykdo laiku ir tinkamai, tačiau nenurodė, kokia perimto reikalavimo dalis yra faktiškai įvykdyta.

Ieškovė su dubliku (reg. Nr. DOK-26323) pateikė UAB „Property Development & Investment“ ir UAB „Litpro“ 2019 m. kovo 11 d. sudarytą susitarimą dėl 2010 m. kovo 20 d. kredito sutarties Nr. 70169 sąlygų pakeitimo, kuriuo šalys susitarė pakeisti paskolos grąžinimo terminą ir nustatė, kad paskolos ir palūkanų grąžinimo terminas yra 2025 m. rugsėjo 30 d. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (teismo posėdis vyko 2026 m. kovo 19 d., teismo sprendimas priimtas 2026 m. balandžio 8 d.), paskolos gavėja UAB „Litpro“ jau turėjo būti grąžinusi kreditorei UAB „Property Development & Investment“ skolą pagal paskolos sutartį Nr. 70169, tačiau byloje tokių duomenų nėra.

Atsakovai su atsiliepimu pateikė duomenis, kad kreditorė UAB „EDS Invest“ 2018 m. rugpjūčio 31 d. reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teises į skolininkę UAB „Sakis“ (buvęs pavadinimas UAB „Scandia“) pagal sutartį Nr. 12-00278 (skola – 3 009 533,11 Eur) ir paskolos sutartį Nr. 70167 (skola – 225 667 Eur), reikalavimų bendra suma – 3 235 200,11 Eur, perleido naujai kreditorei kredito unijai „Taupa“, kuri 2018 m. lapkričio 5 d. reikalavimo perleidimo sutartimi šias reikalavimo teises perleido UAB „Property Development & Investment“. Taip pat pateikė UAB „Sakis“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 5 d., iš kurio matyti, kad UAB „Sakis“ naujajai kreditorei UAB „Property Development & Investment“ atliko mokėjimus: 2018 m. spalio 29 d. – 20 000 Eur, 2018 m. spalio 30 d. – 29 000 Eur, 2018 m. lapkričio 6 d. – 10 000 Eur, 2018 m. lapkričio 7 d. – 60 000 Eur ir 65 000 Eur, 2018 m. gruodžio 11 d. – 20 000 Eur, iš viso – 204 000 Eur.

Į bylą pateiktas ir UAB „Property Development & Investment“ 2023 m. gruodžio 7 d. raštas, adresuotas I. I. ir A. Ž., kuriame nurodyta, kad kreditorė buvo įgijusi teises į UAB „Sakis“ pagal paskolos sutartį Nr. 70167 (225 667 Eur); skola grąžinta nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. pavedimais ir dviem kvitais (reg. Nr. DOK-44623).

Įvertinus aptartus įrodymus nustatyta, kad 2018 m. spalio 29 d. sumokėjimas 20 000 Eur, 2018 m. spalio 30 d. sumokėjimas 29 000 Eur atlikti dar iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo 2018 m. lapkričio 5 d. Be to, mokėjimo paskirtyje nurodyta „paskolos grąžinimas“, tačiau nedetalizuota, kokios paskolos, pagal kurią sutartį, nes, jau pažymėta, kad reikalavimo teisės naujajai kreditorei buvo perleistos pagal dvi UAB „Sakis“ (buvęs pavadinimas UAB „Scandia“) sutartis, bendra skolos suma – 3 235 200,11 Eur. Esant tokiems bylos duomenims, kyla pagrįstų abejonių, ar pirmiau įvardytais mokėjimais iš tiesų buvo dengiama būtent UAB „Sakis“ skola pagal paskolos sutartį Nr. 70167.

Byloje esančiame UAB „Sakis“ 2023 m. balandžio 12 d. atskirajame skunde, kuris buvo pateiktas Vilniaus regiono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-5180-647/2023, nurodyta, kad UAB „Property Development & Investment“, perėmusi reikalavimo teises pagal 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir 2018 m. lapkričio 5 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis, iki šiol yra UAB „Sakis“ kreditorė, naujajai kreditorei perleistų reikalavimų suma yra 3 235 200,11 Eur. UAB „Property Development & Investment“ 2023 m. liepos 20 d. atskirajame skunde, pateiktame Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-8260-1115/2023, nurodė, kad: „suinteresuoto asmens UAB „Sakis“ 2023 m. balandžio 12 d. atskirajame skunde teisingai nurodoma, jog apeliantas reikalavimo teises į UAB „Sakis“ įsigijo iš pareiškėjo (likviduojama dėl bankroto kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“) dviem 2018 m. sudarytomis reikalavimo teisių perleidimo sutartimis‚ apelianto (UAB „Property Development & Investment“) turimos ir pareiškėjo perleistos reikalavimo teisės kyla iš pareiškėjo iki bankroto bylos 2012 m. sudarytų paskolų sutarčių, bendra reikalavimo teisės apimtis, neįskaitant palūkanų, sudaro 3 235 200 Eur“.

Kartu su atsakovų I. I. ir A. Ž. tripliku (reg. Nr. DOK-28574) pateikti duomenys, kad 2021 m. kovo 3 d. sutartimi UAB „Litpro“ reorganizuota prijungimo būdu ir prijungta prie UAB „Greiti sprendimai“, kuri po reorganizavimo perėmė visą UAB „Lipro“ turtą, teises ir pareigas. Į bylą taip pat pateiktas VĮ Registrų centro 2022 m. gruodžio 14 d. pranešimas apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą, adresuotas UAB „Greiti sprendimai“; iš 2023 m. lapkričio 21 d. išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „Greiti sprendimai“ finansinės atskaitomybės dokumentus už 2019, 2020, 2021 ir 2022 metus pateikė 2023 m. kovo 13 d., 2012–2018 metų finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo teikiami. Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad UAB „Sakis“ yra likviduojama dėl bankroto (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Jau nurodyta, kad UAB „Scandia“ paskola pagal paskolos sutartį Nr. 70167 ir UAB „Litpro“ paskola pagal paskolos sutartį Nr. 70169 įvertintos kaip beviltiškos 2016 m. birželio 21 d.

Taigi, byloje esantys įrodymai dėl paskolų gavėjų UAB „Litpro“ ir UAB „Sakis“ (buvęs pavadinimas UAB „Scandia“) atsiskaitymo su naująja kreditore UAB „Property Development & Investment“ yra prieštaringi. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad paskolos gavėja UAB „Litpro“ prievoles naujajai kreditorei tinkamai vykdo, o paskolos gavėja UAB „Scandia“ su naująja kreditore yra atsiskaičiusi, neatsižvelgė į byloje esančius duomenų prieštaravimus ir jų nepašalino. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartyje buvo atkreiptas dėmesys į byloje esančių dokumentų, susijusių su paskolų gavėjų galimu atsiskaitymu su naująja kreditore, prieštaravimus, tačiau pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, šių bylos duomenų neanalizavo, nevertino ir nesiėmė priemonių įrodymų prieštaravimams pašalinti.

Nagrinėjant bylą iš naujo, ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė išreikalauti iš UAB „Property Development & Investment“ įrodymus apie prievolių pagal ginčo paskolos sutartis jai vykdymą, apklausti kaip liudytoją S. S., kuris, būdamas UAB „Property Development & Investment“ direktorius, pasirašė atsakovams I. I. ir A. Ž. adresuotus raštus, nurodydamas, jog UAB „Litpro“ prievolę pagal paskolos sutartį Nr. 70169 tinkamai vykdo, o UAB „Sakis“ dar 2018 metais padengė skolą pagal paskolos sutartį Nr. 70167. Pirmosios instancijos teismas prašymų netenkino, nenurodydamas motyvuotų argumentų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė byloje esančių įrodymų, susijusių su ieškovės įrodinėjamos žalos faktu ir jos dydžiu, nenustatė žalos faktui ir dydžiui nustatyti reikšmingų faktinių aplinkybių, nesiėmė priemonių pirmiau aptartiems byloje esančių įrodymų prieštaravimams pašalinti. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė žalos fakto, dydžio, taip pat priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir reikalaujamos atlyginti žalos, negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismui neištyrus nagrinėjamoje byloje esančių duomenų, nepašalinus prieštaravimų, susijusių paskolų gavėjų UAB „Litpro“ ir UAB „Sakis“ (buvusi UAB „Scandia“) atsiskaitymu su naująja kreditore UAB „Property Development & Investment“, taip pat nenustačius ir neįvertinus Unijos iš ginčo paskolos sutarčių gautos naudos įtakos reikalaujamos atlyginti žalos dydžiui, apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės iš esmės nuspręsti dėl šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo – tam būtina aiškintis naujas aplinkybes, pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų tiek reikalavimams, tiek atsikirtimams pagrįsti, išreikalauti ieškovės prašytus duomenis, kurių ji nurodė negalinti gauti pati iš naujosios kreditorės UAB „Property Development & Investment“.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios ginčo situacijos ypatumus ir netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino skaičiavimą, kai ieškinį bankrutuojančio juridinio asmens vardu pareiškia nemokumo administratorius, praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimą, taip pat juridinio asmens vadovų civilinę atsakomybę pagal kreditoriaus tiesioginį ieškinį, juridinio asmens organų narių civilinę atsakomybę už juridiniam asmeniui padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes nenustatė, neištyrė ir neįvertino faktinių aplinkybių, reikšmingų siekiant tinkamai išspręsti ginčą dėl paskolų gavėjų vadovų ir Unijos valdybos bei paskolų komiteto narių civilinės atsakomybės už neteisėtu paskolų suteikimu Unijai padarytą žalą.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi byloje esančių duomenų, taip pat ir surinktų baudžiamojo proceso, kuriame dalyvavo atsakovai, metu, visumą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė atsakovų neteisėtų veiksmų, susijusių su ginčo paskolų suteikimu. Tačiau dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, netyrė ir nevertino aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl ieškovės reikalaujamos atlyginti žalos fakto ir dydžio, nepašalino byloje esančių duomenų prieštaravimų, apeliacinės instancijos teismas negali iš esmės nuspręsti dėl šios būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos (ne)buvimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat iš esmės netyrė bylos duomenų ir nenustatė aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl kitų būtinų kiekvieno iš atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo, t. y. priežastinio ryšio tarp kiekvieno iš atsakovų neteisėtų veiksmų ir reikalaujamos atlyginti žalos, kiekvieno iš atsakovų kaltės, taip pat pagrindo taikyti ieškovės reikalaujamą solidariąją atsakomybę. Pirmosios instancijos teisme nebuvo atkleista šalių ginčo dėl paskolų gavėjų vadovų ir Unijos valdybos bei paskolų komiteto narių civilinės atsakomybės už neteisėtu paskolų suteikimu Unijai padarytą žalą esmė.

Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kai pirmosios instancijos teismas nenustatė, netyrė ir nevertino aplinkybių, turinčių esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (reikalaujamos atlyginti žalos fakto ir dydžio, priežastinio ryšio tarp kiekvieno iš atsakovų neteisėtų veiksmų ir prašomos atlyginti žalos, taip pat kiekvieno iš atsakovų kaltės), tokių aplinkybių nustatymas ir įvertinimas pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme ne tik neatitiktų apeliacinio proceso paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pirmosios instancijos teisme surinktus ir ištirtus duomenis), bet ir pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymu ir įvertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė pirmiau aptartas materialiosios ir proceso teisės normas ir neatskleidė bylos esmės, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, apskųstas sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos neskirstomos. Jų paskirstymo klausimas turės būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš naujo, atsižvelgus į ginčo išsprendimo iš esmės rezultatą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.