Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-393-626/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-09-17
Bylos Nr.: 1A-393-626/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-6-00013-2019-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Vitalija Norkūnaitė, Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė
Civilinis ieškovas: KB KU „Nacionalinė kredito unija“
Kaltinamasis: I. I., A. Ž.
Advokatai: Lina Balčiūnė, Žana Timaškova

Kategorijos

2.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-393-626/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-6-00013-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.1; (S) 1.2.14.5.2; 2.4.6.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytei, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Živilei Osipovai,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekiš (Sergej Bekiš)asmens, kuriam byla nutraukta, I. I. (I. I.), gynėjui adv. A. Alimui,

asmens, kuriam byla nutraukta, A. Ž., gynėjai adv. Žanai Timaškovai, nedalyvaujant civilinio ieškovo KB KU „Nacionalinė kredito unija“ atstovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinio ieškovo atstovės advokatės Linos Balčiūnės pateiktą apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutarties, kuria

kaltinamiesiems I. I. ir A. Ž. baudžiamosios bylos dalis, kurioje jie kaltinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Nacionalinė kredito unija“ civilinis ieškinys dalyje dėl reikalavimų A. Ž. paliktas nenagrinėtas.

Likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Nacionalinė kredito unija“ civilinis ieškinys dalyje dėl reikalavimų I. I. paliktas nenagrinėtas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. Ž. turtui panaikintas nuo nutarties priėmimo dienos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas I. I. turtui panaikintas nuo nutarties priėmimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. Ž. buvo kaltinama pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas, „(duomenys neskelbtini), registracijos adresas „(duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktore, nuo 2010-02-19 iki 2010-03-10, apgaule UAB „„(duomenys neskelbtini) naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - kredito unijos (kooperatyvo) „Nacionalinė kredito unija“, įmonės kodas 112041454, registracijos adresas Kalvarijų g. 140, Vilniuje (toliau - „Nacionalinė kredito unija“), Kredito unija lėšas: Ji, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2010-02-19, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, kreipėsi į A. C. TŪB „Audito ir turto vertinimo biuras“ direktorių A. C., prašydama įvertinti UAB (duomenys neskelbtini)“ priklausantį 1,2700 ha žemės sklypą, unikalus numeris „(duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus r., „(duomenys neskelbtini) ženkliai didesne kaina, nei jis vertas, nors žinojo, kad šio sklypo vertė yra žymiai žemesnė - UAB „(duomenys neskelbtini) balanse įvertinta 375 533,22 Lt. A. C., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei iki 2010-02-23, A. C. TŪB „Audito ir turto vertinimo biuras“ patalpose, esančiose „(duomenys neskelbtini) Vilniuje, parengė 2010-02-19 Turto rinkos vertės nustatymo pažymą, kurioje nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad nekilnojamojo turto objektas - žemės sklypas, unikalus numeris „(duomenys neskelbtini), yra vertas 1 900 000 Lt, nors žinojo, kad žemės sklypo vertė yra ženkliai mažesnė (pagal Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašą - pažymėjimą nustatyta, kad žemės sklypo vertė 2010-03-03 buvo 74 471 Lt), ir šią žinomai suklastotą 2010-02-19 turto vertinimo ataskaitą, patvirtinęs ją savo parašais, perdavė UAB(duomenys neskelbtini) direktorei A. Ž..

1.1. A. Ž., tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2010-03-01, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, užpildė „Prašymą išduoti paskolą / nupirkti vekselį“, kurią pateikė Kredito unijai, Didžioji g. 30, Vilniuje, kurioje nurodė, kad UAB „Scandia“ prašo suteikti 224 550 Eur paskolą apyvartinėms lėšoms ir paskolų refinansavimui, o kaip užtikrinimo priemonę nurodė nekilnojamojo turto, t. y. 1,2700 ha žemės sklypo, unikalus numeris 4184-0400-0184, esančio Vilniaus r., Riešės vs., įvertinto ženkliai didesne, nei jo tikroji vertė, kaina, t.y. 1 900 000 Lt, įkeitimą, nors žinojo, kad UAB „Scandia“ bus finansiškai nepajėgi įvykdyti prisiimtą įsipareigojimą – grąžinti 224 500 Eur paskolą.

1.2. Po to A. Ž., tęsdama savo nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei 2010-03-02, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, parengė Įmonės veiklos aprašymą (verslo planą), kuriame nurodė, kad 130 024 Eur paskolos dalis bus panaudota paskolų refinansavimui, 94 526 Eur investavimui (papildomo pajaus pirkimui), o paskolos grąžinimui bus panaudotos lėšos, gautos UAB „„(duomenys neskelbtini)“ pardavus įmonei „VTK Capital Limited“ reikalavimo teisę į UAB „Statyba“, 4061781, skolą (295 000 Eur), nors žinojo, kad šios bendrovės skolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ debitorių sąraše nėra, UAB „Statyba“ yra neegzistuojanti įmonė, o iš įmonės „VTK Capital Limited“ gautos lėšos nebus panaudotos gauto kredito dengimui.

1.3. Po to A. Ž., žinodama, kad UAB „„(duomenys neskelbtini)“ bus nepajėgi atiduoti pasiskolintas lėšas, bei, kad įkeičiamo turto, t. y. 1,2700 ha žemės sklypo, unikalus numeris „(duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r.,(duomenys neskelbtini) vertė yra žymiai mažesnė, nei nurodyta 2010-02-19 Turto rinkos vertės nustatymo pažymoje, visus dokumentus: 2010-03-01 „Prašymą išduoti paskolą / nupirkti vekselį“, 2010-02-19 Turto rinkos vertės nustatymo pažymą, Įmonės veiklos aprašymą (verslo planą), 2010-02-05 Preliminariąją sutartį, sudarytą tarp UAB (duomenys neskelbtini)“ ir „VTK Capital Limited“, kuriuose įrašyti apgaulingi duomenys apie įkeičiamos žemės vertę ir kredito dengimo užtikrinimą, pateikė kredito unijos „Nacionalinė kredito unija“ Kreditų valdymo grupės vadovui S. V..

1.4. Po to S. V., priėmęs UAB „„(duomenys neskelbtini)“ direktorės A. Ž. ir šios bendrovės finansininkės J. J. pasirašytą „Prašymą išduoti paskolą / nupirkti vekselį“, kuriuo buvo prašoma išduoti 224 550 Eur paskolą UAB „„(duomenys neskelbtini)“ paskolos refinansavimui ir apyvartinėms lėšoms, jį pasirašė ir jokių pastabų nepareiškė. Po to S. V., susipažinęs su UAB „Scandia“ pateiktomis 2009 m. kovo 31 d., 2009 m. birželio 30 d. ir 2009 m. rugsėjo 30 d. sutrumpintomis balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitomis, nors turėjo būti vertinami metiniai bendrovės finansiniai rezultatai, neįvertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamų finansinės ir investicinės veiklos pajamų struktūros ir šių pajamų tvarumo, pajėgumo aptarnauti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, neužpildė „Skolininko finansinės būklės vertinimo“, neatliko tinkamos „(duomenys neskelbtini)“ kredito rizikų analizės ir vertinimo, tuo pažeisdamas „Nacionalinės kredito unijos“ valdybos 2010-01-06 sprendimu patvirtintos „Kreditų valdymo grupės vadovo pareiginės instrukcijos“ 6.14 papunktį, numatantį, kad Kredito valdybos grupės vadovas turi „atlikti skolininkų vertinimą, kaip tai numatyta kredito unijos Skolininko būklės vertinimo tvarkoje (...)“ bei „Nacionalinės kredito unijos“ 2010-02-02 valdybos protokolu Nr. P-446 patvirtintos „Nacionalinės kredito unijos skolininko būklės vertinimo tvarkos“ I dalies 3.1 papunkčio nuostatą, numatančią, kad „kredito unijos darbuotojai, atliekantys paskolų suteikimo procedūras, ir valdymo organų nariai, priimantys sprendimus dėl paskolų sutekimo (...), turi rūpintis skolinimo patikimumu. Tik įvertinus galimus suteiktos paskolos grąžinimo rizikos faktorius galima priimti sprendimą, kokio dydžio paskola ir kokiam terminui galėtų būti suteikta paskolos prašančiam asmeniui, 3.2 papunkčio nuostatą, įpareigojančią „apie skolininką surinkti kuo daugiau informacijos, reikalingos sprendimui dėl paskolos išdavimo priimti“ bei 3.7 papunkčio nuostatą, kurioje nurodyta, kad „sprendimas suteikti paskolą priimamas tada, kai visapusiškai įvertinamas skolininko mokumas, turtas, siūlomas paskolos užtikrinimas bei kiti veiksniai, galintys nulemti paskolos grąžinimą“.

1.5. Toliau S. V., neįsitikinęs pagrindinio paskolos grąžinimo šaltinio – parduodamos UAB „Statyba“ skolos realiu egzistavimu ir šio sandorio pagrįstumu, pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkeičiamo turto vertinimo ataskaitos tinkamumu ir nustatytos turto rinkos vertės realumu bei jos pagrįstumu, nors 2010-03-03 pats atspausdino Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašą -pažymėjimą, kuriame buvo nurodyta , kad žemės sklypo vertė 2010-03-03 buvo 74 471 Lt,pažeisdamas „Nacionalinės kredito unijos“ valdybos 2009 m. rugsėjo 1 d. protokolu Nr. P-340 patvirtintų „Paskolų suteikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių“ IV dalies 2.5 papunktį, numatantį, kad paskolų komitetas privalo „įvertinti paskolos grąžinimo šaltinių pagrįstumą“, 2010-03-01 „Paskolos teikime juridiniams asmenims“ pateikė tik prielaidomis pagrįstą išvadą, kad „siūlomą įkeisti turtą pardavus už turto vertintojo nustatytą vertę, lėšų pakaktų dengti visiems įsipareigojimams, kuriems užtikrinti šis turtas yra įkeistas. Įvykdžius UAB „(duomenys neskelbtini)“preliminariąją sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, būtų gauta 864 400 Lt, šių lėšų pakanka paskolos NKU grąžinimui“, bei pateikė visus surinktus dokumentus Nacionalinės kredito unijos Paskolų komitetui nagrinėti.

1.6. A. A., būdama Kredito unijos paskolų komiteto nare, kartu su Kredito unijos paskolų komiteto nariu S. V., 2010-03-02 įvykusiame Kredito unijos Paskolų komiteto susirinkime, formaliai įvertinę pateiktus dokumentus, žinodami, kad Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2002-09-10 Nr. IX-1068 31 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos numato, kad „Finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą (...) skolinti (...) privalo įsitikinti, kad: 1) (...) įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas; 2) kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus“, 2008 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 149 patvirtintų Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų (šių nuostatų 2 punkte nustatyta, kad jos mutatis mutandis taikomos kredito unijoms) 18 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Bankas turi atsižvelgti į skolininko finansinę padėtį, jo gebėjimą grąžinti lėšas ir, kai reikia, į gautą užtikrinimo priemonę ir užtikrinimo priemonės objekto srautus“; 24 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Prieš priimdamas sprendimą suteikti kreditą arba nesuteikti kredito (ar jį persvarstyti), bankas turi gauti pakankamai informacijos, kad galėtų visokeriopai įvertinti prašomo kredito riziką. Iš kredito gavėjo bankas turi pareikalauti tiek informacijos, kad sprendimus dėl kredito suteikimo priimantys ir kredito riziką vertinantys darbuotojai, banko paskolų komitetas, vidaus ir išorės auditoriai galėtų tinkamai įvertinti kredito riziką prieš suteikiant kreditą ir galėtų tai daryti per visą terminą, likusį iki kredito sutarties galiojimo pabaigos“, pažeisdami „Nacionalinės kredito unijos“ valdybos 2009 m. rugsėjo 1 d. protokolu Nr. P-340 patvirtintų „Paskolų suteikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių“ IV dalies 2.2 papunktį, nurodantį, kad Paskolų komitetas privalo „įvertinti verslo plano/investicinio projekto ekonominį pagrįstumą ir jo įgyvendinimo galimybes bei numatyti galimus paskolos grąžinimo būdus, jei verslo planas/investicinis projektas būtų neįgyvendintas arba įgyvendintas nepilnai“, „įvertinti ir nustatyti, kur bus tiksliai panaudotos skolinamos lėšos“, „įvertinti paskolos grąžinimo šaltiniu pagrįstumą“, 3.1 papunktį, nurodantį, kad „Sprendimas suteikti paskolą priimamas tada, kai visapusiškai įvertinamas skolininko mokumas, pajamos, turtas bei kiti galintys nulemti paskolos gražinimą veiksniai“, nepagrįstai priėmė sprendimą pritarti 224 550 Eur paskolos išdavimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkeičiant žemės sklypą, unikalus Nr. 4184-0400-0184, adresu Riešė, Vilniaus raj., įformindami šį sprendimą 2010-03-02 Nacionalinės kredito unijos“ Paskolų komiteto posėdžio protokolu, kuriame jie abu pasirašė, ir perdavė paskolos paraiškos dokumentus Nacionalinės kredito unijos valdybai svarstyti, tokiu būdu pažeisdami 2009-04-02 „Nacionalinės kredito unijos“ Paskolų komiteto nutarimu patvirtintų „Paskolų komiteto darbo reglamento“ 3.1.1, 3.1.3 papunkčių nuostatas, kurios numato, kad „Paskolų komitetas: 3.1.1. (...) atlieka paskolos paraiškos ir kitų paskolai gauti reikalingų dokumentų analizę; 3.1.3. (...) išnagrinėja įkeisto turto realizavimo galimybes paskolos negrąžinimo atveju, (...) įvertina garantiją, laidavimą (...); įvertina paskolai užtikrinti įkeičiamą turtą, o jeigu turto vertinimą atlieka kiti asmenys, išanalizuoja, ar teisingai turtas įvertintas, išnagrinėja jo realizavimo galimybes paskolos negrąžinimo atveju, o taip pat įvertina garantiją, laidavimą, paskolos patikimumą ir pakankamą apdraudimą“.

1.7. Po to 2010-03-02 Nacionalinės kredito unijos valdybos nariai D. D., L. D. ir A. R., būdami atsakingi už Nacionalinės kredito unijos vardu priimtus sprendimus dėl ilgalaikių paskolų suteikimo, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos kreditų unijos įstatymo 1995 m. vasario 21 d. 28 straipsnio pagrindu būdami atsakingi už „sprendimų dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto vertė ar sandorių suma neviršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo, priėmimą bei būdama įpareigota imtis visų galimų priemonių tam, kad valdyba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas“, pažeisdami Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2002 m. rugsėjo 10 d. Nr. IX-1068 31 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, kurios numato, kad „Finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą (...) skolinti (...) privalo įsitikinti, kad: 1) (...) įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas; 2) kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus“, 2008 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 149 patvirtintų Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų (šių nuostatų 2 punkte nustatyta, kad jos mutatis mutandis taikomos kredito unijoms) 18 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Bankas turi atsižvelgti į skolininko finansinę padėtį, jo gebėjimą grąžinti lėšas ir, kai reikia, į gautą užtikrinimo priemonę ir užtikrinimo priemonės objekto srautus“; 24 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Prieš priimdamas sprendimą suteikti kreditą arba nesuteikti kredito (ar jį persvarstyti), bankas turi gauti pakankamai informacijos, kad galėtų visokeriopai įvertinti prašomo kredito riziką. Iš kredito gavėjo bankas turi pareikalauti tiek informacijos, kad sprendimus dėl kredito suteikimo priimantys ir kredito riziką vertinantys darbuotojai, banko paskolų komitetas, vidaus ir išorės auditoriai galėtų tinkamai įvertinti kredito riziką prieš suteikiant kreditą ir galėtų tai daryti per visą terminą, likusį iki kredito sutarties galiojimo pabaigos“, privalėdami užtikrinti svetimo – Nacionalinės kredito unijos“ turto, buvusio jų žinioje, saugumą, neįvertino UAB „Scandia“ gaunamų finansinės ir investicinės veiklos pajamų struktūros ir šių pajamų tvarumo, pajėgumo aptarnauti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, pateikto verslo plano ekonominio pagrįstumo ir paskolos grąžinimo galimybių, pažeisdami Nacionalinės kredito unijos valdybos 2009 m. rugsėjo 1 d. protokolu Nr. P-340 patvirtintų „Paskolų suteikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių“ IV dalies 3.1 papunktį, nurodantį, kad „Sprendimas suteikti paskolą priimamas tada, kai visapusiškai įvertinamas skolininko mokumas, pajamos, turtas bei kiti galintys nulemti paskolos gražinimą veiksniai“, nesivadovaudami saugios ir patikimos kredito įstaigų veiklos principais, vadovaudamiesi nepatikima informacija, priėmė ekonomiškai nepagrįstus ir neskaidrius sprendimus dėl kredito išdavimo nepatikimam asmeniui, kreditui užtikrinti įkeičiant dešimtis kartų mažesnės vertės turtą, nei prašomo kredito suma ir patenkino UAB „(duomenys neskelbtini)“prašymą išduoti 224 550 Eur paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“tikslinės paskolos refinansavimui ir apyvartinėms lėšoms ir priėmė neteisėtą sprendimą dėl 224 550 Eur tikslinės paskolos refinansavimui ir apyvartinėms lėšoms suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“įkeičiant žemės sklypą unikalus Nr„(duomenys neskelbtini)“, adresu „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus raj., šį sprendimą įformindami 2010-03-02 protokolu Nr. 463, kuriame jie visi pasirašė ir tokiu būdu pažeidė „Nacionalinės kredito unijos“ 2010-02-02 valdybos protokolu Nr. P-446 patvirtintos „Nacionalinės kredito unijos skolininko būklės vertinimo tvarkos“ I dalies 3.1 papunkčio nuostatą, numatančią, kad „kredito unijos darbuotojai, atliekantys paskolų suteikimo procedūras, ir valdymo organų nariai, priimantys sprendimus dėl paskolų sutekimo (...), turi rūpintis skolinimo patikimumu. Tik įvertinus galimus suteiktos paskolos grąžinimo rizikos faktorius galima priimti sprendimą, kokio dydžio paskola ir kokiam terminui galėtų būti suteikta paskolos prašančiam asmeniui, 3.2 papunkčio nuostatą, įpareigojančią „apie skolininką surinkti kuo daugiau informacijos, reikalingos sprendimui dėl paskolos išdavimo priimti“ bei 3.7 papunkčio nuostatą, kurioje nurodyta, kad „sprendimas suteikti paskolą priimamas tada, kai visapusiškai įvertinamas skolininko mokumas, turtas, siūlomas paskolos užtikrinimas bei kiti veiksniai, galintys nulemti paskolos grąžinimą“.

1.8. Po to, remiantis šiais „Nacionalinės kredito unijos“ Paskolų komiteto ir valdybos priimtais neteisėtais sprendimais, 2010-03-02 S. V., atstovaujantis „Nacionalinę kredito uniją“, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. Ž. pasirašė paskolos sutartį Nr. 70167, pagal kurią kredito unija įsipareigojo bendrovei suteikti 224 550 Eur paskolą, kurios paskirtis „refinansavimui ir apyvartinėms lėšoms“, ir nustatė paskolos terminą iki 2015-03-25.

1.9. Remiantis 2010-03-02 pasirašyta paskolos sutartimi Nr. 70167, 2010-03-05 „Nacionalinė kredito unija“ išmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“130 023,26 Eur, kurių dalis, t. y. 320 000 Lt buvo pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kredito unijoje „Vilniaus taupomoji kasa“, o 37 000 Eur buvo išmokėti A. Ž. grynais pinigais, iš kurių ji 36 300 Eur įnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“sąskaitą „Nacionalinėje kredito unijoje“ ir už 35 854,96 nupirko pajų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, ir tokiu būdu buvo išvengta Kredito unijų įstatymo 48 straipsnyje nustatyto apribojimo, nurodančio, kad „kredito unija neturi teisės skolinti jos pajaus pajiniam įnašui atlikti“.

1.10. 2010-03-09 „Nacionalinės kredito unijos“ valdybos nariai A. R., L. D. ir D. D., gavę 2010-03-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės A. Ž. prašymą leisti paskolos dalį – 94 526,74 Eur – panaudoti ne apyvartinėms lėšoms, o investicijai į kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ pajinį kapitalą, patenkino šį sprendimą savo balsavimu ir šį sprendimą įformino 2010-03-09 protokole Nr. P-467, kuriame jie visi pasirašė.

1.11. Po to, remiantis šiuo „Nacionalinės kredito unijos“ Valdybos 2010-03-09 protokolu Nr. P-467, 2010-03-09 S. V., atstovaujantis „Nacionalinę kredito uniją“, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. Ž. pasirašė paskolos sutarties Nr. 70167 priedą Nr. 1, kuriuo pakeitė paskolos paskirtį į – „Refinansavimui ir investicijoms“.

1.12. Remiantis 2010-03-09 paskolos sutarties Nr. 70167 priedu Nr. 1 ir 2010-03-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės A. Ž. prašymu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, buvo pervesti 94 526,74 Eur, už kuriuos vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ pajų ir tokiu būdu sudarė sąlygas UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai skolintis iš kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, nepažeidžiant Kredito unijų įstatymo 47 straipsnyje nustatyto skolinimo apribojimo (šiame straipsnyje nustatyta, kad vienam kredito unijos nariui gali būti skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo to nario pajinio įnašo dydžio suma bei 10 procentų kredito unijoje sukauptų indėlių ir kredito unijos paimtų paskolų sumos, nustatytos paskutinio kredito unijos buhalterinio balanso pagrindu).

1.13. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų pagal 2010-03-09 paskolos sutartį Nr. 70167, t. y. laikotarpiu nuo 2010-07-26 iki 2013-08-29 sumokėjus tik 94 620 Eur palūkanų, juridinis asmuo – kredito unija „Nacionalinė kredito unija“ patyrė 224 550 Eur, t. y. didelės, žalos.

1.14. Tokiu būdu, bendrininkų grupėje veikusiems S. V., A. A., D. D. L. D. ir A. R., iššvaisčius didelės vertės jų žinioje buvusį svetimą turtą – 224 550 Eur „Nacionalinės kredito unijos“ piniginių lėšų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. Ž. apgaule įgijo šį didelės vertės svetimą turtą - 224 550 Eur „Nacionalinės kredito unijos“ piniginių lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai,

2. I. I. buvo kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“įmonės kodas, „(duomenys neskelbtini)“, registracijos adresas „(duomenys neskelbtini)“direktoriumi, ne vėliau nei nuo 2009-06-04 iki 2010-03-22, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - kredito unijos (kooperatyvo) „Nacionalinė kredito unija“, įmonės kodas 112041454, registracijos adresas Kalvarijų g. 140, Vilniuje (toliau - „Nacionalinė kredito unija“, Kredito unija) lėšas:

2.1. Jis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2009-06-04, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, kreipėsi į A. C. TŪB „Audito ir turto vertinimo biuras“ direktorių A. C., prašydamas įvertinti jam priklausantį 2,2700 ha žemės sklypą, unikalus numeris „(duomenys neskelbtini)“esantį „(duomenys neskelbtini)“ženkliai didesne kaina, nei jis vertas, nors žinojo, kad šio sklypo vertė yra žymiai žemesnė (pagal Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašą - pažymėjimą nustatyta, kad žemės sklypo vertė 2010-03-22 buvo 7 200 Lt).

2.2. A. C., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei iki 2009-06-04, A. C. TŪB „Audito ir turto vertinimo biuras“ patalpose, esančiose K. K. g. 10/2-12, Vilniuje, parengė 2009-06-04 Turto rinkos vertės nustatymo pažymą, kurioje nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad nekilnojamojo turto objektas - žemės sklypas, unikalus numeris 4968-0003-0108, yra vertas 686 000 Lt, nors žinojo, kad žemės sklypo vertė yra ženkliai mažesnė (pagal Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašą - pažymėjimą nustatyta, kad žemės sklypo vertė 2010-03-22 buvo 7 200 Lt, o vertinimo ataskaitoje esančiame Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime be datos nurodyta vertė – 2951 Lt ), ir šią žinomai suklastotą 2009-06-04 turto vertinimo ataskaitą, patvirtinęs ją savo parašais, perdavė I. I..

2.3. I. I., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010-03-09, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, užpildė „Prašymą išduoti paskolą / nupirkti vekselį“, kurią pateikė Kredito unijai, Didžioji g. 30, Vilniuje, kurioje nurodė, kad UAB „„(duomenys neskelbtini)““ prašo suteikti 188 500 Eur paskolą refinansavimui ir investavimui, o kaip užtikrinimo priemonę nurodė nekilnojamojo turto, t. y. 2,2700 ha žemės sklypo, unikalus numeris 4968-0003-0108, esančio Kaišiadorių r. sav., Gegužinės k., įvertinto ženkliai didesne, nei jo tikroji vertė, kaina, t.y. 686 000 Lt, įkeitimą, nors žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“bus finansiškai nepajėgi įvykdyti prisiimtą įsipareigojimą – grąžinti 188 500 Eur paskolą.

2.4. Po to I. I., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2010-03-16, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, parengė Įmonės veiklos aprašymą (verslo planą), kuriame nurodė, kad 70 966 Eur bus panaudoti paskolų refinansavimui, 116 375 Eur – investavimui (kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ pajaus pirkimui), o paskolos grąžinimui bus panaudotos lėšos, gautos UAB „Litpro“ pardavus reikalavimo teisę UAB „ABC Investment“ už 273 390 Eur, nors žinojo, kad šios bendrovės skolos UAB „Litpro“ debitorių sąraše nėra o iš šios įmonės jokių lėšų negaus.

2.5. Po to I. I., žinodamas, kad UAB „Litpro“ bus nepajėgi atiduoti pasiskolintas lėšas, bei, kad įkeičiamo turto, t. y. 2,2700 ha žemės sklypo, unikalus numeris 4968-003-0108, esančio Kaišiadorių r. sav., Gegužinės k., vertė yra žymiai mažesnė, nei nurodyta 2009-06-04 Turto rinkos vertės nustatymo pažymoje, visus dokumentus: 2010-03-09 „Prašymą išduoti paskolą / nupirkti vekselį“, 2009-06-04 Turto rinkos vertės nustatymo pažymą, Įmonės veiklos aprašymą (verslo planą), 2010-02-10 Preliminariąją sutartį, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)““ ir UAB „ABC Investment“, kuriuose įrašyti apgaulingi duomenys apie įkeičiamos žemės vertę ir kredito dengimo užtikrinimą, pateikė kredito unijos „Nacionalinė kredito unija“ Kreditų valdymo grupės vadovui S. V..

2.6. Po to kredito unijos „Nacionalinė kredito unija“ Kreditų valdymo grupės vadovas S. V., susipažinęs su UAB „„(duomenys neskelbtini)““ pateiktomis 2009 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. vasario 28 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitomis, remdamasis formaliu UAB „(duomenys neskelbtini)““ pelningumo rodiklių įvertinimu, surašė „Skolininko finansinės būklės vertinimą“, įvertinęs skolininko būklę patenkinamai ir, neįvertinęs UAB „„(duomenys neskelbtini)““ gaunamų finansinės ir investicinės veiklos pajamų struktūros ir šių pajamų tvarumo, pajėgumo aptarnauti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, neišanalizavęs UAB „„(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisų pagrindu gaunamų pajamų realumą, debitorių mokumo klausimą, netinkamai atliko būsimo skolininko – UAB „„(duomenys neskelbtini)““ vertinimą ir tuo pažeidė „Nacionalinės kredito unijos“ valdybos 2010-01-06 sprendimu patvirtintos „Kreditų valdymo grupės vadovo pareiginės instrukcijos“ 6.14 papunktį, numatantį, kad Kredito valdybos grupės vadovas turi „atlikti skolininkų vertinimą, kaip tai numatyta kredito unijos Skolininko būklės vertinimo tvarkoje (...)“ bei „Nacionalinės kredito unijos“ 2010-02-02 valdybos protokolu Nr. P-446 patvirtintos „Nacionalinės kredito unijos skolininko būklės vertinimo tvarkos“ I dalies 3.1 papunkčio nuostatą, numatančią, kad „kredito unijos darbuotojai, atliekantys paskolų suteikimo procedūras, ir valdymo organų nariai, priimantys sprendimus dėl paskolų sutekimo (...), turi rūpintis skolinimo patikimumu. Tik įvertinus galimus suteiktos paskolos grąžinimo rizikos faktorius galima priimti sprendimą, kokio dydžio paskola ir kokiam terminui galėtų būti suteikta paskolos prašančiam asmeniui, 3.2 papunkčio nuostatą, įpareigojančią „apie skolininką surinkti kuo daugiau informacijos, reikalingos sprendimui dėl paskolos išdavimo priimti“ bei 3.7 papunkčio nuostatą, kurioje nurodyta, kad „sprendimas suteikti paskolą priimamas tada, kai visapusiškai įvertinamas skolininko mokumas, turtas, siūlomas paskolos užtikrinimas bei kiti veiksniai, galintys nulemti paskolos grąžinimą“.

2.7. Toliau S. V., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, neįsitikinęs pagrindinio paskolos grąžinimo šaltinio – UAB „ABC Investment“ parduodamos skolos realiu egzistavimu ir šio sandorio pagrįstumu, pateiktos UAB „„(duomenys neskelbtini)““ įkeičiamo turto vertinimo ataskaitos tinkamumu ir nustatytos turto rinkos vertės realumu bei jos pagrįstumu, nors 2010-03-22 pats atspausdino Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašą - pažymėjimą, kuriame buvo nurodyta, kad žemės sklypo rinkos vertė 2010-03-22 buvo 7 200 Lt, pažeisdamas „Nacionalinės kredito unijos“ valdybos 2009 m. rugsėjo 1 d. protokolu Nr. P-340 patvirtintų „Paskolų suteikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių“ IV dalies 2.5 papunktį, numatantį, kad paskolų komitetas privalo „įvertinti paskolos grąžinimo šaltinių pagrįstumą“, 2010-03-15 „Paskolos teikime juridiniams asmenims“ pateikė tik prielaidomis pagrįstą išvadą, kad „siūlomą įkeisti turtą pardavus už turto vertintojų nustatytą vertę, lėšų pakaktų dengti NKU suteiktai paskolai. Įvykdžius UAB „„(duomenys neskelbtini)““ preliminariąją sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, būtų gauta pakankama suma paskolos NKU grąžinimui“, bei pateikė visus surinktus dokumentus Nacionalinės kredito unijos Paskolų komitetui nagrinėti.

2.8. S. V., tęsdamas savo nusikalstamas veiką, būdamas Kredito unijos paskolų komiteto nariu, kartu su Kredito unijos paskolų komiteto nare A. A., 2010-03-16 įvykusiame Kredito unijos Paskolų komiteto susirinkime, formaliai įvertinę pateiktus dokumentus, žinodami, kad Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2002-09-10 Nr. IX-1068 31 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos numato, kad „Finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą (...) skolinti (...) privalo įsitikinti, kad: 1) (...) įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas; 2) kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus“, 2008 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 149 patvirtintų Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų (šių nuostatų 2 punkte nustatyta, kad jos mutatis mutandis taikomos kredito unijoms) 18 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Bankas turi atsižvelgti į skolininko finansinę padėtį, jo gebėjimą grąžinti lėšas ir, kai reikia, į gautą užtikrinimo priemonę ir užtikrinimo priemonės objekto srautus“; 24 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Prieš priimdamas sprendimą suteikti kreditą arba nesuteikti kredito (ar jį persvarstyti), bankas turi gauti pakankamai informacijos, kad galėtų visokeriopai įvertinti prašomo kredito riziką. Iš kredito gavėjo bankas turi pareikalauti tiek informacijos, kad sprendimus dėl kredito suteikimo priimantys ir kredito riziką vertinantys darbuotojai, banko paskolų komitetas, vidaus ir išorės auditoriai galėtų tinkamai įvertinti kredito riziką prieš suteikiant kreditą ir galėtų tai daryti per visą terminą, likusį iki kredito sutarties galiojimo pabaigos“, pažeisdami „Nacionalinės kredito unijos“ valdybos 2009 m. rugsėjo 1 d. protokolu Nr. P-340 patvirtintų „Paskolų suteikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių“ IV dalies 2.2 papunktį, nurodantį, kad Paskolų komitetas privalo „įvertinti verslo plano/investicinio projekto ekonominį pagrįstumą ir jo įgyvendinimo galimybes bei numatyti galimus paskolos grąžinimo būdus, jei verslo planas/investicinis projektas būtų neįgyvendintas arba įgyvendintas nepilnai“, „įvertinti ir nustatyti, kur bus tiksliai panaudotos skolinamos lėšos“, „įvertinti paskolos grąžinimo šaltiniu pagrįstumą“ ir 3.1 papunktį, nurodantį, kad „Sprendimas suteikti paskolą priimamas tada, kai visapusiškai įvertinamas skolininko mokumas, pajamos, turtas bei kiti galintys nulemti paskolos gražinimą veiksniai“, nepagrįstai priėmė sprendimą pritarti 188 500 Eur paskolos išdavimui UAB „„(duomenys neskelbtini)““, įkeičiant žemės sklypą, unikalus Nr„(duomenys neskelbtini)“, esantį „(duomenys neskelbtini)“, įformindami šį sprendimą 2010-03-16 „Nacionalinės kredito unijos“ Paskolų komiteto nutarimu Nr. P-470K, kuriame jie abu pasirašė, ir perdavė paskolos paraiškos dokumentus Nacionalinės kredito unijos valdybai svarstyti, tokiu būdu pažeisdami 2009-04-02 „Nacionalinės kredito unijos“ Paskolų komiteto nutarimu patvirtintų „Paskolų komiteto darbo reglamento“ 3.1.1, 3.1.3 papunkčių nuostatas, kurios numato, kad „Paskolų komitetas: 3.1.1. (...) atlieka paskolos paraiškos ir kitų paskolai gauti reikalingų dokumentų analizę; 3.1.3. (...) išnagrinėja įkeisto turto realizavimo galimybes paskolos negrąžinimo atveju, (...) įvertina garantiją, laidavimą (...); įvertina paskolai užtikrinti įkeičiamą turtą, o jeigu turto vertinimą atlieka kiti asmenys, išanalizuoja, ar teisingai turtas įvertintas, išnagrinėja jo realizavimo galimybes paskolos negrąžinimo atveju, o taip pat įvertina garantiją, laidavimą, paskolos patikimumą ir pakankamą apdraudimą“.

2.9. Po to 2010-03-16 Nacionalinės kredito unijos valdybos nariai D. D., L. D. ir A. R., būdami atsakingi už Nacionalinės kredito unijos vardu priimtus sprendimus dėl ilgalaikių paskolų suteikimo, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos kreditų unijos įstatymo 1995 m. vasario 21 d. 28 straipsnio pagrindu būdami atsakingi už „sprendimų dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto vertė ar sandorių suma neviršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo, priėmimą bei būdama įpareigota imtis visų galimų priemonių tam, kad valdyba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas“, pažeisdami Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2002 m. rugsėjo 10 d. Nr. IX-1068 31 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, kurios numato, kad „Finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą (...) skolinti (...) privalo įsitikinti, kad: 1) (...) įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas; 2) kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus“, 2008 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 149 patvirtintų Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų (šių nuostatų 2 punkte nustatyta, kad jos mutatis mutandis taikomos kredito unijoms) 18 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Bankas turi atsižvelgti į skolininko finansinę padėtį, jo gebėjimą grąžinti lėšas ir, kai reikia, į gautą užtikrinimo priemonę ir užtikrinimo priemonės objekto srautus“; 24 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Prieš priimdamas sprendimą suteikti kreditą arba nesuteikti kredito (ar jį persvarstyti), bankas turi gauti pakankamai informacijos, kad galėtų visokeriopai įvertinti prašomo kredito riziką. Iš kredito gavėjo bankas turi pareikalauti tiek informacijos, kad sprendimus dėl kredito suteikimo priimantys ir kredito riziką vertinantys darbuotojai, banko paskolų komitetas, vidaus ir išorės auditoriai galėtų tinkamai įvertinti kredito riziką prieš suteikiant kreditą ir galėtų tai daryti per visą terminą, likusį iki kredito sutarties galiojimo pabaigos“, privalėdami užtikrinti svetimo – Nacionalinės kredito unijos“ turto, buvusio jų žinioje, saugumą, neįvertino UAB „(duomenys neskelbtini)“gaunamų finansinės ir investicinės veiklos pajamų struktūros ir šių pajamų tvarumo, pajėgumo aptarnauti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, pateikto verslo plano ekonominio pagrįstumo ir paskolos grąžinimo galimybių, pažeisdami Nacionalinės kredito unijos valdybos 2009 m. rugsėjo 1 d. protokolu Nr. P-340 patvirtintų „Paskolų suteikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių“ IV dalies 3.1 papunktį, nurodantį, kad „Sprendimas suteikti paskolą priimamas tada, kai visapusiškai įvertinamas skolininko mokumas, pajamos, turtas bei kiti galintys nulemti paskolos gražinimą veiksniai“, nesivadovaudami saugios ir patikimos kredito įstaigų veiklos principais, vadovaudamiesi nepatikima informacija, priėmė ekonomiškai nepagrįstus ir neskaidrius sprendimus dėl kredito išdavimo nepatikimam asmeniui, kreditui užtikrinti įkeičiant dešimtis kartų mažesnės vertės turtą, nei prašomo kredito suma ir priėmė neteisėtą sprendimą dėl 188 500 Eur tikslinės paskolos refinansavimui ir investicijoms suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“įkeičiant žemės sklypą unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, adresu „(duomenys neskelbtini)“šį sprendimą įformindami 2010-03-16 protokolu Nr. 470, kuriame jie visi pasirašė bei pažeidė „Nacionalinės kredito unijos“ 2010-02-02 valdybos protokolu Nr. P-446 patvirtintos „Nacionalinės kredito unijos skolininko būklės vertinimo tvarkos“ I dalies 3.1 papunkčio nuostatą, numatančią, kad „kredito unijos darbuotojai, atliekantys paskolų suteikimo procedūras, ir valdymo organų nariai, priimantys sprendimus dėl paskolų sutekimo (...), turi rūpintis skolinimo patikimumu. Tik įvertinus galimus suteiktos paskolos grąžinimo rizikos faktorius galima priimti sprendimą, kokio dydžio paskola ir kokiam terminui galėtų būti suteikta paskolos prašančiam asmeniui, 3.2 papunkčio nuostatą, įpareigojančią „apie skolininką surinkti kuo daugiau informacijos, reikalingos sprendimui dėl paskolos išdavimo priimti“ bei 3.7 papunkčio nuostatą, kurioje nurodyta, kad „sprendimas suteikti paskolą priimamas tada, kai visapusiškai įvertinamas skolininko mokumas, turtas, siūlomas paskolos užtikrinimas bei kiti veiksniai, galintys nulemti paskolos grąžinimą“.

2.10. Po to, remiantis šiais „Nacionalinės kredito unijos“ Paskolų komiteto ir valdybos priimtais neteisėtais sprendimais, 2010-03-16 S. V., atstovaujantis „Nacionalinę kredito uniją“, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“direktorius I. I. pasirašė paskolos sutartį Nr. 70169, pagal kurią kredito unija įsipareigojo bendrovei suteikti 188 500 Eur paskolą, kurios paskirtis „refinansavimui ir investicijoms“, ir nustatė paskolos terminą iki 2015-03-25.

2.11. Remiantis 2010-03-16 pasirašyta paskolos sutartimi Nr. 70167, 2010-03-22 „Nacionalinė kredito unija“ išmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“188 500 Eur, kurių dalis, t. y. 534 920 Lt buvo „(duomenys neskelbtini)“į UAB „(duomenys neskelbtini)“sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) D. B. A/S Lietuvos filialo banke o 33 00 Eur buvo išmokėti I. I. grynais pinigais, iš kurių 30 550 Eur įnešęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“sąskaitą „Nacionalinėje kredito unijoje“ už 30 232,56 Eur nupirko pajų UAB „(duomenys neskelbtini)“vardu ir tokiu būdu buvo išvengtas Kredito unijų įstatymo 48 straipsnyje nustatyto apribojimas, nurodantis, kad kredito unija neturi teisės skolinti jos pajaus pajiniam įnašui atlikti.

2.12. 2010-03-20 „Nacionalinės kredito unijos“ valdybos nariai A. R., L. D. ir D. D., gavę 2010-03-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus I. I. prašymą sumažinti paskolos, suteiktos pagal sutartį Nr. 70169, išdavimo mokestį bei palūkanų ir delspinigių už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną normą, patenkino šį sprendimą savo balsavimu ir šį sprendimą įformino 2010-03-20 protokole Nr. P-474, kuriame jie visi pasirašė.

2.13. Po to, remiantis šiuo „Nacionalinės kredito unijos“ Valdybos 2010-03-20 valdybos sprendimu, Kredito unijos Paskolų komiteto nariai S. V. ir A. A., šiam sprendimui pritarė, įformindami tai nutarimu Nr. P-474K, kuriame jie abu pasirašė.

2.14. Remiantis „Nacionalinės kredito unijos“ Valdybos 2010-03-20 protokolu Nr. P-474, 2010-03-20 S. V., atstovaujantis „Nacionalinę kredito uniją“, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“direktorius I. I. pasirašė paskolos sutarties Nr. 70169 priedą Nr. 1, kuriuo pakeitė paskolos metines palūkanas, delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną ir paskolos išdavimo mokestį.

2.15. Remiantis 2010-03-20 paskolos sutarties Nr. 70169 priedu Nr. 1 ir 2010-03-22 UAB „„(duomenys neskelbtini)““ direktoriaus I. I. prašymu į UAB „(duomenys neskelbtini)“sąskaitą Nr. „(duomenys neskelbtini)“, esančią AB „Sampo“ banke, buvo pervesti 534 920 Lt, už dalį kurių – 401 820 Lt vėliau UAB „Litpro“ įsigijo kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ pajų ir tokiu būdu sudarė sąlygas UAB „Litpro“ papildomai skolintis iš kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, nepažeidžiant Kredito unijų įstatymo 47 straipsnyje nustatyto skolinimo apribojimo (šiame straipsnyje nustatyta, kad vienam kredito unijos nariui gali būti skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo to nario pajinio įnašo dydžio suma bei 10 procentų kredito unijoje sukauptų indėlių ir kredito unijos paimtų paskolų sumos, nustatytos paskutinio kredito unijos buhalterinio balanso pagrindu), o likusia dalimi apmokėjo turimas kredito unijoje „Vilniaus taupomoji kasa“ paskolas, gautas pagal sutartis Nr. 72-00279-6 ir 72-00280-2.

2.16. UAB „(duomenys neskelbtini)“nevykdant sutartinių įsipareigojimų pagal 2010-03-20 paskolos sutartį Nr. 70169, t. y. laikotarpiu nuo 2010-04-23 iki 2013-08-02 sumokėjus tik 49 364,56 Eur palūkanų, juridinis asmuo – kredito unija „Nacionalinė kredito unija“ patyrė 188 500 Eur, t. y. didelės, žalos.

2.17. Tokiu būdu, bendrininkų grupėje veikusiems S. V., A. A., D. D. L. D. ir A. R., iššvaisčius didelės vertės jų žinioje buvusį svetimą turtą – 188 500 Eur „Nacionalinės kredito unijos“ piniginių lėšų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius I. I. apgaule įgijo šį didelės vertės svetimą turtą - 188 500 Eur „Nacionalinės kredito unijos“ piniginių lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“naudai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu civilinis ieškovas KB KU „Nacionalinė kredito unija“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartį, priiimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-195-817/2020, ir priimti naują sprendimą – kaltinamųjų A. Ž. ir I. I. prašymus dėl baudžiamosios bylos nutraukimo atmesti. Skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.

3.1. Apeliantas nurodo, kad kaltinamųjų prašymas dėl bylos nutraukimo suėjus senaties terminui, negali būti kliūtimi nagrinėti bylą iš esmės. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, kurioje konstatuota, kad įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti teisinį reguliavimą, sudarantį prielaidas užtikrinti, kad teismo sprendimu, priimamu pasibaigus terminams, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, būtų išspręsta ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kad tuo atveju jeigu teismo sprendimu nepripažintas asmens kaltumas padarius nusikalstamą veiką, kaltinimas būtų panaikintas.( kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-746/2016).

3.2. Pažymi, kad aiškindamas BPK 3 straipsnio ir BK 95 straipsnio nuostatas Konstitucinis teismas padarė išvadą, kad taikant BK 95 straipsnį, pirmiausia BPK reglamentuota tvarka turi būti nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. BPK 3 straipsnio nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, turi būti aiškinamas taip, kad suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju, jeigu nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis. (Konstitucinio teismo 2016 m. birželio 26 d. nutarimas)

3.3. Nurodo, kad remiantis Europos žmogaus teisių teismo praktika, Konvencija savaime nedraudžia tokio baudžiamojo proceso, kuriame apkaltinamojo nuosprendžio senatis taikoma ir byla nutraukiama tik teismo sprendimu, išnagrinėjus bylą iš esmės ir užtikrinus kaltinamojo gynybos teises, pripažįstant, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, nepaisant to, kad senaties terminas suėjo prieš priimant šį sprendimą. Tokiu sprendimu gali būti tenkinamas ir civilinis ieškinys kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-746/2016.)

3.4. Apelianto teigimu, pagal Konstituciją galimi atvejai, kai bylos nagrinėjimas suėjus senaties terminui tęsiamas, bylą išnagrinėjus iš esmės ir nenustačius pagrindo priimti išteisinamajį nuosprendį, byla dėl senaties nutraukiama. Pabrėžia, kad tokias atvejais, teismo išvada, jog nėra pagrindo priimti išteisinamajį nuosprendį, prilygsta nustatymui, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką.

3.5. Nesutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad nutraukus bylą, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Pažymi, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties termino pabaiga negali būti laikoma aplinkybe, eliminuojančią pareigą atlyginti padaryti žalą ir išvengti civilinės atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus. Atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju apelianto teisių gynimas civilinėmis priemonėmis būtų itin apsunkintas, nes civilinio ieškinio pareiškimo terminai yra sutrumpinti, todėl šiuo atveju patenkinus prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir neišprendus civilinio ieškinio, susidarytų situacija, kai asmuo išvengtų ne tik baudžiamosios, tačiau galimai ir civilinės atsakomybės, o tai būtų nesuderinama su teisingumo ir teisinės valstybės principais.

3.6. Pažymi, kad įstatymas nereglamentuoja, koks sprendimas turi būti priimamas, kai baudžiamoji byla nutraukiama. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai teisinio reguliavimo spraga, nes užbaigiant procesą, civilinio ieškinio klausimo „nutylėti“ negalima. Apeliantės teigimu, jeigu byla bus nutraukiama tik nustačius kaltės klausimą, kaip tai leidžia daryti teismų praktika, teismas turės galimybę pasisakyti ir dėl civilinio ieškinio.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta I. I. gynėjas advokatas A. A. nurodo, kad civilinio ieškovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pabrėžia, kad civilinės ieškovės minimas Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas buvo įgyvendintas 2017 m. lapkričio 28 d. įstatymu Nr. XIII-805 ir pagal dabartinį teisinį reguliavimą bylos nutraukimas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui negalimas tuo atveju, jeigu kaltinamasis asmuo reikalauja tęsti procesą, taigi procesas šiuo atveju galimas tik esant sąlygai – kaltinamojo reikalavimui tęsti procesą. Pažymi, kad civiliniam ieškovui išlieka teisė reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta A. Ž. nurodo, kad šiuo metu galiojantis BPK numato išimtinę kaltinamojo teisę pasirinkti ar nagrinėti bylą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui. Šiuo atveju ji nepageidauja ir nereikalauja tęsti proceso, o civilinis ieškovas nenurodė teisės normų pažeidimų, todėl prašo skundą atmesti.

Šalies argumentai

6. Teismo posėdžio gynėjai ir prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Civilinio ieškovo KB KU „Nacionalinė kredito unija“ apeliacinis skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį (BPK 320 straipsnis), konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

8. Baudžiamajame įstatyme (BK 95 straipsnis) ir baudžiamojo proceso įstatyme (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) įtvirtintas baudžiamosios atsakomybės senaties institutas. BK 95 straipsnis draudžia priimti asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamąjį nuosprendį, suėjus šiame straipsnyje nustatytam terminui. BPK 3 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių – apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BPK 3 straipsnio 3 dalyje (2017 m. lapkričio 28 d. įstatymas, Nr. XIII-805, įsigaliojęs nuo 2017 m. gruodžio 5 d., t. y. iki šioje byloje priimtos ginčijamos teismo nutarties) nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybė paaiškėja perdavus bylą teismui ar bylos nagrinėjimo teisme metu ir kaltinamasis reikalauja tęsti baudžiamąjį procesą, teismas baigia nagrinėti bylą ir nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą arba priima išteisinamąjį nuosprendį. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai apibrėžiami BK XII skyriuje. Pagal BK 95 straipsnio 2 dalį senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Tuo atveju, jeigu yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta aplinkybė (suėjęs senaties terminas) ir jeigu kaltinamasis nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso, bei senaties terminui suėjus po to, kai asmeniui pareiškiamas kaltinimas ir baudžiamasis procesas vyksta teisme, pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas baudžiamasis procesas nutraukiamas nutartimi atitinkamai pirmosios instancijos teisme bylos parengimo nagrinėti etape (BPK 235 straipsnio 1 dalis) arba pradėjus bylą nagrinėti (BPK 254 straipsnio 4 dalis), taip pat apeliacinės instancijos teisme kartu panaikinant pirmosios instancijos teismo nuosprendį (BPK 327 straipsnio 1 punktas).

9. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pateikus kaltinamiesiems A. Ž. ir kaltinamojo I. I. gynėjui advokatui A. A. prašymus nutraukti jiems baudžiamąją bylą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BK 95 straipsnis) ir nereikalaujant tęsti baudžiamojo proceso (bylos nagrinėjimo teisme) (t. 15, b.l. 115, 128 – 129), teismas priėmė nutartį A. Ž. ir I. I. baudžiamąją bylą nutraukti dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalies.

10. Anot apeliantės, teismas negalėjo nutraukti bylos A. Ž. ir I. I. vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 254 straipsnio 4 dalimi, neišsprendus klausimo, ar kaltinamieji pagrįstai buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, kas, apeliantės nuomone, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimui Nr. KT19-N10/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-746/2016 išaiškinimams bei tebegaliojančiai teismų praktikai.

11. Iš tiesų, aiškindamas pirmiau nurodytas BK 95 straipsnio ir BPK 3 straipsnio nuostatas Konstitucijos nuostatų kontekste, Konstitucinis Teismas padarė išvadą (2016 m. birželio 27 d. nutarimas Nr. KT19-N10/2016), kad, taikant BK 95 straipsnį, pirmiausia BPK reglamentuota tvarka turi būti nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. BPK 3 straipsnio nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybė senaties terminai, turi būti aiškinama kad, suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminams, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis.

12. Tačiau nors apeliantas, prašydamas panaikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį, remiasi Konstitucinio teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimu, neatsižvelgė, kokius konkrečiai prašymus nagrinėjo Konstitucinis Teismas, priimdamas minėtą nutarimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad priimdamas šį nutarimą, Konstitucinis Teismas sprendė klausimą, ar Lietuvos Respublikos Kontitucijos 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 4 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja tuomet galiojanti BPK 3 straipsnio nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jei suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas tiek, kiek ja draudžiama tęsti procesą teisme, kai tęsti prašo kaltinamasis. Pagal anksčiau galiojančias BK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 254 straipsnio 4 dalies redakcijas, BK 95 straipsnyje nustatytiems apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams, tolesnis baudžiamasis procesas apskritai buvo negalimas ir privalėjo būti nutrauktas, o kai ši aplinkybė paaiškėdavo bylą perdavus teismui arba bylos nagrinėjimo teisme metu, baudžiamoji byla būdavo nutraukiama teismo nutartimi, t. y. suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, teismas turėjo nutraukti bylą ir negalėjo priimti ne tik apkaltinamojo nuosprendžio, bet ir išteisinamojo nuosprendžio, netgi kai tęsti procesą prašo kaltinamasis. Dėl šios priežasties ir buvo kreiptasi į Konstitucinį teismą prašant ištirti, ar atitinkami BPK straispniai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiuo nutarimu, be kita ko, BPK 254 straipsnio 4 dalis (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją nagrinėjimo teisme metu, kai nustatoma BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta aplinkybė, byla nutraukiama teismo nutartimi, teismui neišsprendus, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

13. Tokiu būdu įgyvendinant Lietuvos Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimą buvo priimti BPK pakeitimai (2017 m. lapkričio 28 d. įstatymas Nr. XIII-805 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, 235 straipsnio 1 dalies, 254 straipsnio 4 dalies, 327 straipsnio 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3, 233, 235, 254, 303, 305, 307, 309, 327, 331, 387, 444 ir 451 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas). Minėta, kad BPK 3 straipsnio 3 dalyje (2017 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. XIII-805 redakcija) įtvirtinta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybė paaiškėja perdavus bylą teismui ar bylos nagrinėjimo teisme metu, ir kaltinamasis reikalauja tęsti baudžiamąjį procesą, teismas baigia nagrinėti bylą ir nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą arba priima išteisinamąjį nuosprendį. Analogiškai pakeista ir BPK 254 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2-7 punktuose numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, bylos nutraukimas teismo nutartimi suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui negalimas tuo atveju, jeigu kaltinamas asmuo reikalauja tęsti procesą; tokiu atveju, kaip minėta, teismas baigia nagrinėti bylą ir priima vieną iš sprendimų – ją nutraukia arba priima išteisinamąjį nuosprendį. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad baudžiamasis procesas (teisminis nagrinėjimas) suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui galimas tik esant sąlygai – kaltinamojo reikalavimui tęsti tokį procesą. Tokiu atveju procesas yra tęsiamas ir baigiamas nuosprendžiu, kuriame turi būti pasisakyta dėl pareikšto kaltinimo pagrįstumo (BPK 303 straipsnio 4 dalis), o tai teismas gali padaryti tik bylą išnagrinėjęs iš esmės. Jei kaltinamasis, bylą nagrinėjant teisme, to nereikalauja, teismas priima nutartį nutraukti bylą.

14. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams bei kaltinamiesiems A. Ž. ir I. I. pateikus prašymus nutraukti bylą (nereikalaujant tęsti baudžiamojo proceso), atsirado aplinkybė, nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2017 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. XIII-805 redakcija), dėl kurios baudžiamasis procesas (tolesnis teisminis nagrinėjimas) nebuvo galimas. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartis nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamiesiems A. Ž. ir I. I., teisėjų kolegijos nuomone, BPK 3 straipsnyje (2017 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. XIII-805 redakcija) įtvirtintų reikalavimų nepažeidė. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas kaip tik vadovavosi BPK normomis, galiojančiomis tuo metu, tarp jų ir galiojančios redakcijos BPK 3 ir 254 straipsniais. Pirmiausia, byloje nustatyta, kad BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems praėjus negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, skundžiamos nutarties priėmimo metu jau buvo praėję, pirmosios instancijos teismo nutartyje apie tai išsamiai pasisakyta ir tai neginčijama apeliaciniame skunde. Tai, kad šioje byloje teismas neišsprendė klausimo dėl asmenims, prieš kuriuos nutraukta byla, pareikštų kaltinimų pagrįstumo, nėra BPK pažeidimas. Naikinti arba keisti šią skundžiamą teismo nutarties dalį nėra pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio klausimo išsprendimo

15. Iš skundžiamos šioje byloje nutarties matyti, kad teismas, nutraukęs baudžiamąją bylą kaltinamiesiems A. Ž. ir I. I., nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, civilinio ieškovo Likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Nacionalinė kredito unija“ civilinį ieškinį šiems asmenims paliko nenagrinėtą.

16. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodo apeliantas, taip pat nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos BPK 115 straipsnio nuostatos, sprendžiant civilinio ieškinio klausimą. Pagal BPK 115 straipsnį visiškai arba iš dalies patenkinti civilinį ieškinį, pripažinti civiliam ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, teismas gali tik priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Tuo tarpu sprendimas dėl civilinio ieškinio priimant išteisinamąjį nuosprendį priklauso nuo išteisinimo pagrindo. Teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, arba palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos.

17. Sutiktina su apelianto argumentu, kad BPK niekaip nereglamentuoja klausimo, koks sprendimas dėl civilinio ieškinio turi būti priimamas, kai baudžiamoji byla nutraukiama. Kasacinėje nutartyje Nr. 2K-296/2012 buvo išaiškinta, kad tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas užbaigdamas procesą, negali „nutylėti“ civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje aiškinama, kad teisės spragas galima užpildyti „...taikant teisę (inter alia naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją)“. Taigi ir civilinio ieškinio klausimas baudžiamosios bylos nutraukimo atveju turi būti sprendžiamas vadovaujantis Konstitucinio Teismo nurodytais kriterijais (kasacinė nutartis Nr. 2K–P–429/2007, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarimas). Kita vertus kasacinėje nutartyje Nr. 2K-216/2010 nurodyta, kad priėmus teismo sprendimą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo, baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrūksta, nes išnyksta kaltininko pareiga atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus. Taigi jo atžvilgiu baudžiamoji atsakomybė negali būti įgyvendinama, t. y. negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, skiriama bausmė ir negali atsirasti teistumas. Kadangi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, šiems santykiams pasibaigus, civilinio ieškinio tenkinimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-260/2006). Todėl nutraukus baudžiamąją bylą dėl senaties civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliekamas nenagrinėtas. Palikus civilinį ieškinį nenagrinėtą baudžiamojoje byloje, toks ieškinys gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka.

18. Nutraukus baudžiamąją bylą dėl senaties – BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – ir civilinį ieškinį palikus nenagrinėtą, civiliniam ieškovui išlieka teisė reikšti civilinį ieškinį asmenims, kuriems byla nutraukta, civilinio proceso tvarka. Taigi, civilinė teisinė atsakomybė (jei tokia yra) ir civilinio ieškovo teisė į žalos atlyginimą gali būti įgyvendintos, tačiau ne baudžiamajame procese, pasibaigusiame jo nutraukimu, kai yra nustatyta aplinkybė, daranti baudžiamąjį procesą negalimą. Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas civilinį ieškinį asmenims, prieš kuriuos byla nutraukta, nenagrinėtu, vadovavosi galiojančia teismų praktika ir BPK reikalavimų nepažeidė. Naikinti arba keisti šią skundžiamą teismo nutarties dalį taip pat nėra pagrindo. Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta galimybės civilin ieškovui pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka, o tuo pačiu ir nepažeidžia jo teisės į žalos atlyginimą.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

19. Byla nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. rugsėjo 3 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog A. Ž. antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 400 eurus ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

20. Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, kuriam esant gynėjo dalyvavimas yra būtinas, 2020 m. rugpjūčio 19 d. raštu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių, prašant parinkti gynėją. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorius A. Ž. parinko gynėją advokatę Žaną Timaškovą. Atsižvelgiant į tai, 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi asmeniui, kurio adžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, A. Ž. buvo paskirta gynėja advokatė Žana Timaškova. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad baudžiamoji byla A. Ž. buvo nutraukta, į tai, kad gynėjo dalyvavimas procese įstatymiškai buvo būtinas, sprendžia, kad būtų netikslinga iš A. Ž. priteisti prašomas išlaidas. Teismo vertinimu, gynėjo būtiną dalyvavimą imperatyviai numato BPK, tai reiškia, kad asmuo neturi teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Tuo tarpu teismas, siekdamas nepažeisti teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas A. Ž., nesuderinamas su jos teise į gynybą. Atitinkamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nutaria:

civilinės ieškovės Likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Nacionalinė kredito unija“ atstovės advokatės Linos Balčiūnės apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Teisėjai Jurgita MačionytėVitalija NorkūnaitėNida VigelienėNuorašas tikrasTeisėja Vitalija Norkūnaitė