- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-30
- Bylos Nr.
- 2A-1541-1142/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kristina Domarkienė, Erika Misiūnienė, Žilvinas Jaraminas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Doleta“
- Ieškovas
- V. P.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Žilvino Jaramino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Erikos Misiūnienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Doleta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus Doleta“ dėl netinkamos kokybės gaminių pakeitimo, trūkumų pašalinimo, gaminių kainos sumažinimo ir nuostolių priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Doleta“ priešieškinį ieškovei V. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Doleta“, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pakeisti naujomis ieškovei sumontuotas tris durų varčias (gaminių numeriai L6.2, LD1 ir PLD1); 2) įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti šiuos gaminių trūkumus: L3 miegamajame – sutvarkyti rėmą (ištaisyti medienos nelygumus ir uždažyti) ir silikoną (kad būtų užteptas tolygiai ir tolygiai prigludęs prie lango ir rėmo); L3 vaiko kambaryje – sutvarkyti rėmą, dažų nubėgimą ir silikoną, L3 laiptinėje – sutvarkyti silikoną, L3 valgomajame – sutvarkyti rėmą; L4 – sutvarkyti rėmą, silikoną ir rankenas, kad būtų simetriškos; sutvarkyti rėmą ir silikoną gaminiams L5 ir LD1; sutvarkyti rėmą gaminiams L3.1, L7, L8, L9; 3) dėl nepašalinamų trūkumų sumažinti gaminių L3 (3 156,43 Eur), L4 (13 043,83 Eur), L3.1 (3 292,53 Eur), L5 (1 454,70 Eur) kainą 20 proc., t. y. 4 189,49 Eur; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės 1 527,50 Eur nuostolių; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2021 m. gruodžio 17 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurios 1.1 punktą atsakovė, kaip medinių langų gamintoja ir pardavėja, įsipareigojo pagaminti ir parduoti ieškovei sutarties priede Nr. 1 nurodytus gaminius – medinius langus ir duris, o ieškovė įsipareigojo už juos sumokėti sutartyje numatytais terminais. Ieškovė sutartyje nustatytais terminais banko pavedimais sumokėjo atsakovei 79 761,90 Eur sumą. Ieškovė neatliko mokėjimo už gaminių sumontavimą. Atsakovė 2022 m. liepos 31 d. – 2022 m. rugpjūčio 1 d. ieškovei priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), sumontavo užsakytus gaminius. Ieškovei 2022 m. rugpjūčio 2 d. atvykęs atsakovės vadybininkas pateikė pasirašyti sumontuotų langų priėmimo–perdavimo aktą. Ieškovė, apžiūrėjusi gaminius, atsisakė gaminius priimti ir pasirašyti aktą, nes, ieškovės vertinimu, gaminiai buvo su akivaizdžiais defektais. Siekdama užfiksuoti gaminių kokybę, kuria ieškovė nusivylė, ieškovė 2022 m. rugpjūčio 4 d. pavedė antstoliui atlikti faktinių aplinkybių konstatavimą ir buvo sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Ieškovės teigimu, atsakovė elgėsi nepagarbiai, atsisakė šalinti didelę dalį ieškovės nurodytų gaminių trūkumų, todėl ieškovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – ir VVTAT). VVTAT per metus nesugebėjo priimti sprendimo, pateikė tik tarpinę išvadą, kurioje konstatavo atsakovės gaminių trūkumus, tačiau nepasisakė dėl ikiteisminio ginčo eigoje paaiškėjusių trūkumų. Paaiškino, kad ieškiniu siekia trejų durų (L6.2, LD1 ir PLD1) pakeitimo, nes durys yra skilusios tvirtinimo vietoje tiek apačioje, tiek viršuje. Atsakovė skilusias duris atvežė ir montavo. Ieškovė nenori, kad durys būtų remontuojamos, nes pageidauja turėti tokias naujas duris, kokias užsakė, o ne klijuotas ar panašiai. Akcentavo, kad ieškovės namas yra prabangus ir ji užsisakė brangius gaminius, kurių kaina beveik 90 000 Eur, todėl nori kokybiškų, o ne remontuotų daiktų. Ieškovė siekia, jog atsakovė pasirinkusi jai priimtiną technologiją pašalintų langų trūkumus taip, kad langų rėmai gražiai atrodytų vizualiai ir būtų be dažų nubėgimų, lygūs, be įkirtimų, gruoblėtumo, nušlifuoti, užglaistyti ir uždažyti, sutvarkyti silikono nelygumai. Ieškovė nurodė, kad languose L3 valgomajame, L4 valgomajame ir L3.1 vonioje (akių lygyje) tarp langų yra įdėtos trumpos juostelės, kurios gadina vaizdą. Lange L5 tarp stiklų ištryškęs hermetikas. Ieškovės nuomone, šių trūkumų pašalinti neįmanoma, todėl ieškovė prašo sumažinti šių keturių gaminių kainą 20 procentų, t. y. 4 189,49 Eur suma. Nurodė, kad dėl netinkamos kokybės atsakovės gaminių patyrė 1 527,50 Eur išlaidų, nes 907,50 Eur sumokėjo antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą ir 620 Eur advokato padėjėjai už teisinę pagalbą.
3. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Vilniaus Doleta“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad šalių sudaryta sutartimi atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei medinius langus, kaustytus aliuminiu „Modern 10“, į paruoštas angas atlikti langų montavimo bei su tuo susijusius darbus. Ieškovė įsipareigojo priimti langus, užtikrinti sąlygas darbams atlikti ir už viską atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka. Su ieškove buvo sudarytas įprastas susitarimas dėl langų gamybos ir jokia forma nebuvo aptartos išskirtinės langų grožio savybės, kuriomis turėtų pasižymėti langai. Nuo šalių ginčo pradžios atsakovės atstovai girdėjo ieškovės teiginius, jog langai ieškovei negražūs, ir ieškovė kabinėjosi prie visko. Atsakovė akcentavo sutarties 6.2.4 papunktį, teigdama, kad ši sutarties sąlyga ir yra skirta tam, kad būtų įvertinta gaminių kokybė, t. y. ar gaminiai turi trūkumų. Nurodė, kad pagal sutarties 6.2.5, 6.2.6 papunkčius langų paviršiai gali turėti dėmėtumą, gali keisti pradinę spalvą. Ieškovės užsakyti langai nėra plastikiniai, jie yra mediniai. Natūralus medis objektyviai negali turėti plastiko savybių ir būti visur idealiai lygus, todėl atsakovė negalėjo žadėti ieškovei labai gražių langų, o atsakovė to negalėjo tikėtis. Atsakovė montavimo metu pastebėjo, kad durų (L6.2, LD1, PLD1) varčių mediena vidinėse pusėse, kur sumontuoti vyriai, yra išsiskyrusi, nes buvo įgręžti per ilgi varžtai. Pastebėjusi nurodytą durų (L6.2, LD1, PLD1) trūkumą atsakovė norėjo duris išsivežti ir jas sutvarkyti, bet to neleido ieškovė. Kilo konfliktas, kurio metu ieškovė išdėstė poziciją, kad durys, už kurias sumokėta, yra nekokybiškos. Dėl to durys jų montavimo metu nebuvo sutvarkytos. Atsakovė ne kartą ieškovei yra nurodžiusi, kad langai ir durys nėra sureguliuoti, todėl durų viršuje esančio tarpo problema – nusėdusios durys – sprendžiama reguliuojant gaminį. Dėl šios priežasties atsakovė tarpo durų viršuje nelaiko gaminio kokybės trūkumu. Atsakovė nesutinka gaminius L6.2, LD1, PLD1 keisti naujais. Durų varčios įskilimas yra lengvai pašalinamas trūkumas, nes tereikia išsukti esamą varžtą, sutvarkyti įskilimą ir įsukti naujus varžtus. Po tokio durų remonto vizualiai nebus matyti jokių žymių ir nebus pakenkta durų savybėms. Atkreipė dėmesį, kad gaminys LD1, kurio pakeitimo reikalauja ieškovė, nėra tik durys. Tai didžiulė vitrina, kurioje didžiąją dalį sudaro langai, tarp kurių yra varstoma jų dalis, kuri atlieka durų funkciją. Šiuo atveju įskilusi varčia tik varstomos dalies (durų), todėl keisti visą gaminį LD1 būtų neproporcinga. Ieškovės nurodomi langų trūkumai (medienos nelygumai, dažų nubėgimai, silikonas, rankenų asimetrija) vertinant pagal sutarties 6.4.2 punkto nuostatas nėra gaminių defektai, nes jų nesimato iš trijų metrų atstumo. Atsakovė yra teikusi ieškovei siūlymus ir sutiko nuvalyti silikono, dažų nubėgimus nuo medžio ir stiklo (LD1, L3, L6.1, L3 (laiptinės langas), L7, L3 (miegamasis), L2 (1-06 patalpa, vaiko kambarys), L3 (1-06 patalpa, vaiko kambarys). Atsakovė sutiko patušuoti medienos nelygumus gaminiuose L4, L3, L8, L3 (1-06 patalpoje), L2 (1-06 patalpoje), L3 (1-06 patalpoje), bet ieškovė to atlikti neleido. Atsakovė nesutinka, kad gaminyje L4 netinkamai užteptas silikonas, nes to nenurodė VVTAT specialistas, o šių stumdomų durų rankenų nesimetriškumas nelaikytinas trūkumu, nes sutartyje šalys nebuvo aptarusios, kad rankenos turėjo būti montuojamos specialiu, o ne įprastu būdu. Rankenų asimetrija nėra defektas, o yra techninis sprendimas, kuris gali būti įgyvendintas vieninteliu būdu, t. y. taip, kaip sumontuota. Nors ieškovė prašo gaminiuose L3.1, L5, L7 sutvarkyti rėmą, retušuoti medienos nelygumus, tačiau byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuose gaminiuose yra medienos nelygumai. Pasisakydama dėl ieškovės reikalavimo sumažinti gaminių L3, L4, L3.1 bei L5 kainą 20 procentų (4 189,49 Eur) paaiškino, kad toks rėmelio struktūros formavimo metodas (iš kelių dalių) yra visiškai natūralus rinkos ir gamintojo standartas. Atsakovės vertinimu, toks rėmelių sujungimas galėtų būti laikomas trūkumu vizualine prasme tik tuo atveju, jei šalys sutartyje būtų aptarusios rėmelių galimą sujungimo skaičių, tačiau ieškovė tokių specialiųjų pageidavimų neišreiškė. Pasisakydama dėl gaminio L5 stiklo pakete matomo ištryškusio butilo, nurodė, kad nei atsakovė, nei UAB „Doleta“ nėra stiklo paketų gamintoja ir juos įsigyja iš trečiųjų asmenų, kurie nurodo, kad vidinio hermetiko (butilo) įsiterpimas už rėmelio į stiklo paketo kameros vidų yra leistinas ir eksploatacijos metu dėl išorinių veiksnių (saulės, vėjo ir pan.) jo įsiskverbimas į vidų gali didėti. Atsakovė nesutinka ir su ieškovės reikalavimu dėl nuostolių priteisimo, nes ieškovė inicijavo ginčą VVTAT, o ieškovės minima pretenzija advokato padėjėjos buvo parengta 2022 m. gruodžio 27 d., jau nagrinėjant ginčą, ir šis dokumentas nebuvo būtinas. Atsakovės vertinimu, išlaidos antstoliui yra patirtos ieškovės rizika, todėl jos negali būti priteisiamos iš atsakovės.
4. Atsakovė byloje pateiktu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 8 355,94 Eur skolą, 300,60 Eur delspinigių, 2 420 Eur patirtų išlaidų VVTAT, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki galutinio atsiskaitymo ir bylinėjimosi išlaidas.
5. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad šalys 2021 m. gruodžio 17 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sutarties 2.1 punktu šalys susitarė dėl bendros pagal sutartį parduodamų prekių bei jų pristatymo ir montavimo paslaugų kainos. Sutarties 2.2 punktu buvo susitarta dėl sutarties kainos mokėjimo tvarkos, kainą sumokant dalimis. Kadangi ieškovė pageidavo prekių pakeitimų, šalys 2022 m. vasario 3 d. sudarė papildomą susitarimą prie sutarties, kuriuo sutarė dėl padidėjusios bendros sutarties kainos – 88 117,84 Eur su PVM ir tokios jos sumokėjo tvarkos: 10 proc. kainos su PVM, t. y. 7 952,38 Eur sumokama per 3 dienas po sutarties pasirašymo dienos (sutarties 2.2.1 punktas); 40 proc. kainos su PVM, t. y. 31 809,52 Eur, sumokama per 3 dienas pagal pateiktą išankstinę sąskaitą faktūrą (sutarties 2.2.2 punktas); likusi suma su PVM – 48 355,94 Eur sumokama ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki prekių pristatymo į pirkėjo nurodytą objektą dienos pagal pateiktą išankstinę sąskaitą (sutarties 2.2.3 punktą). Ieškovė atsakovei 2021 m. gruodžio 20 d. sumokėjo 7 952,38 Eur, 2022 m. vasario 7 d. sumokėjo 31 809,52 Eur, o 2022 m. vasario 24 d. sumokėjo ne 48 355,94 Eur, o 40 000 Eur sumą ir yra atsakovei skolinga 8 355,94 Eur. Atsakovė nesutinka su ieškovės argumentais, kad likusi nesumokėta suma yra prekių montavimo kaina. Sutartyje šalys susitarė dėl bendros sutarties kainos, atskirai neišskiriant montavimo kainos. Be to, pagal sutartį kaina ir už montavimą turėjo būti sumokėta iki gaminių pristatymo. Ieškovė sutartyje nustatytu terminu gaminių ir montavimo kainos nesumokėjo, todėl, atsakovės vertinimu, ieškovė pažeidė sutartį. Langai yra pristatyti ir sumontuoti, o ieškovė nekėlė ir nekelia jokių pretenzijų dėl montavimo darbų kokybės. Paaiškino, kad šalių ginčą nagrinėjant VVTAT atsakovė už teisinę pagalbą patyrė 2 420 Eur, nes šiame ginče jai atstovavo advokatė, kuri taip pat rengė ir ieškovei teikiamus dokumentus, dalyvavo langų apžiūroje. Nurodytas išlaidas atsakovė laiko žala, nes dėl ieškovės kaltės VVTAT šalių ginčo neišsprendė, ieškovei šio proceso atsisakius.
Atsiliepimas
6. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su atsakovės reikalavimais nesutinka. Paaiškino, kad 8 355,94 Eur suma yra ne skola už gaminius, o suma už gaminių montavimą. Ieškovė sutinka, kad šios sumos nesumokėjo. Ši suma nebuvo sumokėta, nes montavimo darbai nėra baigti: gaminiai į angas įstatyti, tačiau nesureguliuotos nei durys, nei langai. Nurodė, jog sutinka nurodytą sumą sumokėti atsakovei darbus atlikus ir perdavus montavimo darbus. Ieškovės vertinimu, montavimas apima ir gaminių pažeidimų pašalinimą, o atsakovė atsisako juos ištaisyti. Ieškovė nesutinka su reikalavimu dėl delspinigių priteisimo, nes montavimo darbai nėra baigti, gaminių trūkumai nepašalinti. Ieškovė nesutinka ir su reikalavimu priteisti 2 420 Eur sumą, kurią atsakovė patyrė už teisinę pagalbą, nes ieškovė kreipėsi į teismą todėl, kad VVTAT nesilaikė įstatymuose nustatytų vartotojų ginčo sprendimo terminų ir ginčą nagrinėjusi daugiau kaip metus nepriėmė sprendimo.
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Doleta“ ieškinio reikalavimus prašė atmesti, o priešieškinio reikalavimus tenkinti. Nurodė, kad UAB „Doleta“ yra gamintojas, kuris gamina langų rėmus. Trečiasis asmuo stiklo paketų negamina, bet juos įsigyja iš trečiųjų asmenų. Atsakovė parduoda trečiojo asmens gaminius. Vertindamas bylos dokumentus, trečiasis asmuo padarė išvadą, kad ieškovė pažeidė sutartį, nes tinkamai neatsiskaitė už gaminius ir jų montavimą ir nurodė, kad sutartyje kaina nebuvo išskirta. Reaguodama į ieškovės poziciją, daromą remiantis trečiojo asmens gaminių montavimo instrukcija, atkreipė dėmesį, jog šios instrukcijos pabaigoje yra nurodyta, kad garantija yra suteikiama, jeigu visiškai atsiskaityta pagal sutartį ir pasirašius montavimo darbų aktą. Taip pat išdėstė nuomonę, kad montavimo instrukcija jokios įtakos mokėjimo tvarkai pagal šalių sudarytą sutartį neturi. Trečiasis asmuo, vertindamas šalių sudarytą sutartį, jos priedus ir pakeitimus, nurodė, jog tai įprasta sutartis ir joje nėra sąlygų, kurios leistų manyti, kad buvo susitarta dėl išskirtinių langų, įskaitant ir jų grožį. Paaiškino, kad grožio suvokimas yra labai subjektyvus, o langai gaminami pagal visuotinai priimtinus ir protingam žmogui suvokiamus standartus, sutartį ir jos priedus, gaminio išpildymo specifikaciją, prieš tai klientui pasirenkant detales (spalvas ir pan.). Patvirtino, kad atsakovė, kuri su ieškove sudarė sutartį, pateikė užsakymą trečiajam asmeniui ir langai buvo pagaminti. Atsakovė langus pristatė ieškovei jos nurodytu adresu ir sumontavo. Pritarė atsakovės pozicijai, kad ieškovės reikalavimai turėtų būti atmesti, nes atsakovė didžiąją dalį reikalavimų yra sutikusi patenkinti dar iki ieškinio pateikimo. Trečiasis asmuo, kaip ginčo gaminių gamintojas, atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė tam tikruose gaminiuose prašo ištaisyti medienos nelygumus, nuvalyti dažų nubėgimą, silikoną, sumontuoti rankeną simetriškai ir pabrėžė, kad šių reikalavimų ieškovė niekuo negrindžia, nes nebuvo susitarta, kad rankenos bus montuojamos specialiuoju, o ne įprastu būdu. Paaiškino, kad asimetrija nėra defektas, o techninis sprendimas, kuris gali būti įgyvendintas vieninteliu būdu, nes neužtenka varčios pločio. Pati spynos konstrukcija lemia tai, kad ji turi būti montuojama taip, kaip yra sumontuota, nes technologiškai neįmanoma padaryti, kad išorėje rankenos būtų vienodai atitolusios nuo centro. Trečiajam asmeniui yra akivaizdu, kad ieškovė tiesiog nori, kad jai vaizdas būtų gražus, bet absoliučiai nesuvokia, jog tam, kad daiktas funkcionuotų, rankena turi būti sumontuota taip, kaip yra sumontuota. Pasisakydamas dėl rėmelių, trečiasis asmuo atkreipė dėmesį į sutarties 2022 m. vasario 3 d. priedo Nr. 2 „Gaminių išpildymo specifikacija“ 14 punktą (prie „Vidaus rėmelis stiklo pakete“), kur nurodyta SWS 9005 (juodas), ir į 2022 m. vasario 3 d. ieškovei pateiktą pasiūlymą Nr. D1-4596 G, kuris taip pat yra sutarties dalis, kuriame parašyta, kad „visuose gaminiuose – šilti rėmeliai stiklo paketo viduje“. Paaiškino, kad SWS yra šilto rėmelio gamintojo pavadinimas, bet ne rėmelio savybė. Atkreipė dėmesį į šalių sudarytos sutarties 6.6 punktą, kur numatyta, kad pardavėjas turi teisę pakeisti gamybai naudojamas medžiagas, apie tai neinformuodamas pirkėjo, jeigu pasirinktos naujos medžiagos techninės charakteristikos yra ne blogesnės už tas medžiagas, dėl kurių šalys buvo susitarusios, ir išdėstė poziciją, kad ieškovė su šia ir kitomis sutarties sąlygomis sutiko, o tai reiškia, kad susitarimo pagal sutartį esmė – šiltas rėmelis, o ne jo gamintojas. Paaiškino, kad šiltu rėmeliu vadinamas plastikinis rėmelis, kadangi jis leidžia užtikrinti geresnes šilumines savybes, lyginant su aliuminio rėmeliu. Paaiškino, kad rinkos standartas leidžia viename pakete rėmelį sudurti daugiau nei du kartus ir absoliuti dauguma rėmelių daroma juos jungiant, nes tokia rėmelio konstrukcija neturi jokios neigiamos įtakos lango tvirtumui, stabilumui, patvarumui ir izoliacijai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį atmetė. Teismas nusprendė įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti gaminių trūkumus: 1) pakeisti naujomis pagal su ieškove sudarytą 2021 m. gruodžio 17 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) objekte, adresu (duomenys neskelbtini), sumontuotas tris durų varčias (gaminių numeriai L6.2, LD1 ir PLD1); 2) pašalinti pagal su ieškove sudarytą 2021 m. gruodžio 17 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) objekte, adresu (duomenys neskelbtini), šiuos gaminių, trūkumus: L3 miegamajame – sutvarkyti rėmą (ištaisyti medienos nelygumus ir uždažyti) ir silikoną (kad būtų užteptas tolygiai ir tolygiai prigludęs prie lango ir rėmo); L3 vaiko kambaryje – sutvarkyti rėmą, dažų nubėgimą ir silikoną; L3 laiptinėje – sutvarkyti silikoną; L3 valgomajame – sutvarkyti rėmą; L4 – sutvarkyti rėmą, silikoną ir rankenas, kad būtų simetriškos; sutvarkyti rėmą ir silikoną gaminiams L5 ir LD1; sutvarkyti rėmą gaminiams L3.1, L7, L8, L9. 3) Dėl nepašalinamų trūkumų sumažinti gaminių L3 (3 156,43 Eur), L4 (13 043,83 Eur), L3.1 (3 292,53 Eur), L5 (1 454,70 Eur) kainą 20 procentų, t. y. 4 189,49 Eur suma. Taip pat priteisti ieškovei iš atsakovės 1 527,50 Eur nuostolių ir 8 481 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai teismo argumentai:
8.1. Teismas nustatė, kad tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu susiklostė ne pirkimo–pardavimo, o rangos teisiniai santykiai. Tai, kad atsakovė įsipareigojo pagaminti gaminius statomam namui ir juos sumontuoti statomame name, reiškia ir tai, kad šalis siejusius rangos teisinius santykius yra pagrindas laikyti ir statybos rangos teisiniais santykiais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.681 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusi aplinkybė, jog atsakovė, įsipareigojusi ieškovei atlikti darbus savo rizika, jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis, durų ir langų negamino, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo šalių sudarytos sutarties nelaikyti rangos sutartimi.
8.2. Teismas nustatė, kad atsakovė, būdama verslininkė, gaminius įsipareigojo pagaminti ieškovės statomam gyvenamajam namui ir jame gaminius sumontuoti. Byloje nėra ginčo, kad statomame name ieškovė ketino gyventi, o tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini vartojimo rangos teisiniais santykiais (CK 6.672 straipsnis, 6.681 straipsnio 4 dalis), kuriems taikomos ir teisės normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.672 straipsnio 2 dalis).
8.3. Teismas nustatė ir tai, kad šalys sutartį sudarė ne prekybos patalpose (CK 6.228⁸ straipsnio 1 dalis 3 dalis), todėl atsakovė turėjo vykdyti ne tik CK 6.647 ir 6.674 straipsniuose nustatytą informavimo pareigą, bet ir informavimo pareigą, nustatytą CK 6.228⁶ straipsnyje, o bylos nagrinėjimo metu turėjo pareigą įrodyti, kad ieškovei buvo suteikta visa būtina ir teisinga informaciją apie darbus – siūlomus pagaminti gaminius, gaminiams naudojamas medžiagas, jų savybes, gaminių sudedamąsias dalis, dalių savybes, sudedamųjų dalių gamintojus, jeigu atsakovė gamyboje naudoja kitų asmenų gamybos rezultatus, ir kita, taip pat informaciją apie gaminių montavimą.
8.4. Teismas nurodė, kad byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė ieškovei teikė ne vieną pasiūlymą, ir tai buvo nulemta ne vien tik ieškovės pageidavimų, bet ir to, kad teiktuose pasiūlymuose buvo atsakovės padarytų klaidų. Byloje atliktos teismo ekspertizės akto išvadoje yra patvirtinta, kad gaminių stiklo paketuose yra panaudotas kito gamintojo rėmelis. Liudytojas, sudaręs gaminių išpildymo specifikaciją, duodamas parodymus negalėjo paaiškinti priežasčių, dėl kurių specifikacijoje nurodytas konkretaus gamintojo rėmelis, aiškindamas tai, kad stiklo paketo gamintojo ieškovei negalėjo nurodyti, nes nebuvo žinoma, iš kokio tiekėjo šie gaminiai bus perkami, vykdant ieškovės užsakymą. Tai reiškia, kad atsakovė pažeidė įstatymo nustatytą informavimo pareigą suteikti užsakovui, kuris yra ir vartotojas, išsamią informaciją apie užsakomus atlikti darbus.
8.5. Šalių sudarytos sutarties 4 dalis skirta gaminių tikrinimui ir priėmimui, o 5 dalyje yra įtvirtintos sutarties sąlygos dėl gaminių montavimo. Tiek vienoje, tiek kitoje sutarties dalyje yra įtvirtintos nuostatos, reguliuojančios gaminių, gaminių ir montavimo, montavimo darbų priėmimą–perdavimą. Ieškovė duodama paaiškinimus patvirtino, kad atsakovės darbuotoja nurodė ieškovei, jog gaminių apžiūros iki jų montavimo atsakovė nepraktikuoja, o tai reiškia, jog tokiu būdu atsakovė ieškovei taip pat suteikė klaidingą informaciją.
8.6. Teismas, įvertinęs šalių sudarytos sutarties sąlygas, nurodė, kad ieškovė turėjo pareigą ne tik priimti atsakovės darbus, bet ir reikalauti, kad visi jos pastebėti gaminių kokybės trūkumai būtų fiksuoti prekių ir montavimo darbų perdavimo–priėmimo metu sudaromame akte. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog šalims susitikus objekte 2022 m. rugpjūčio 2 d. buvo sudarytas priėmimo–perdavimo aktas. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, ieškovės 2022 m. rugpjūčio 7 d. pretenzija atsakovei, 2022 m. rugpjūčio 11 d. priėmimo–perdavimo aktas, taip pat atsakovės vadovo nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. ieškovei rašyti elektroniniai laiškai patvirtina faktą, kad ne ieškovė, o atsakovė netinkamai įgyvendino sutartyje nustatytas darbų priėmimo–perdavimo pareigas, nes 2022 m. rugpjūčio 11 d. priėmimo–perdavimo aktas buvo surašytas tik po to, kai buvo gauta ieškovės 2022 m. rugpjūčio 7 d. pretenzija, kurioje ieškovė įvardijo pastebėtus trūkumus. Byloje esantis 2022 m. rugpjūčio 11 d. priėmimo–perdavimo aktas patvirtina ir tai, kad šiame akte atsakovė tik nurodė, kad reikalingas 3 lauko durų remontas, tačiau neįvardijo šių gaminių ir jų trūkumų, kuriuos reikalinga pašalinti remonto metu, taip pat nefiksavo kitų gaminių ir ieškovės nurodytų jų kokybės trūkumų.
8.7. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovė pažeidė pareigą priimti atsakovės atliktus darbus. Kadangi atsakovė ignoravo ieškovės prašymą fiksuoti visus gaminius, kuriuose yra ieškovės nurodomi kokybės trūkumai, o atsakovės sudarytame 2022 m. rugpjūčio 11 d. akte informacija apie gaminius ir jų defektus nėra įvardinta aiškiai ir išsamiai, atsakovė atsisakė pateikti ieškovei gaminių deklaraciją, nėra pagrindo sutikti ir su atsakovės argumentais, kad ieškovė nepagrįstai neleido demontuoti ir išvežti name sumontuotų lauko durų.
8.8. Teismas nurodė ir tai, kad atsakovės pateikta elektroninio susirašinėjimo medžiaga sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad atsakovės elektroniniais laiškais ieškovei, kaip silpnesnei sutarties šaliai, buvo daromas spaudimas, atsakovei siekiant išvengti visų gaminių defektų fiksavimo pagal sutartį privalomame dokumente – prekių ir montavimo darbų perdavimo–priėmimo akte.
8.9. Pasisakydamas dėl sutarties sąlygų teismas nurodė, jog, kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties 6.2.4 papunkčio, trijų metrų vizualaus vertinimo taisyklę atsakovė jos parengtoje sutartyje, kurios sąlygoms ieškovė, sutarties sudaryme dalyvavusi prisijungimo būdu, negalėjo daryti įtakos, pritaikė visam gaminiui, o ne tai gaminio daliai, kurią sudaro stiklas. Tokiu būdu atsakovė sutartyje įtvirtino sąlygą, kuria netinkamai apribotos ieškovės teisės tuo atveju, kai verslininkas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartyje numatytus įsipareigojimus, taip pat verslininkui suteikta teisė iš esmės vienašališkai spręsti, ar pateiktos prekės arba suteiktos paslaugos atitinka sutarties reikalavimus (CK 6.288⁴ straipsnio 2 dalies 2, 13 punktai). Atsižvelgiant į tai, teismas 2021 m. gruodžio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties 6.2.4 papunkčio sąlygą (Prekių vizualių defektų įvertinimas atliekamas esant natūraliam apšvietimui, stebint iš patalpos, kurioje prekės yra sumontuotos, vidinės pusės, trijų metrų atstumu nuo prekės plokštumos. Jei laikantis pirmiau nurodytų sąlygų vizualūs defektai ant prekių paviršių nėra pastebimi, laikoma, kad prekė yra kokybiška. Bet kokie vizualūs prekių defektai, pastebimi iš mažesnio nei trijų metrų atstumo, nėra laikomi prekės defektais) pripažino nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo (CK 6.288⁴ straipsnio 8 dalis).
8.10. Pasisakydamas dėl sutarties 6.6 punkto sąlygos teismas nurodė, kad tai, jog stiklo paketo identifikavimo duomenys, nurodyti 2022 m. vasario 3 d. pasiūlyme D1-4596G, ir gaminio / partijos identifikacijos duomenys, nurodyti 2024 m. gegužės 8 d. sudarytuose stiklo paketų eksploatacinių savybių deklaracijose, skiriasi, bei tai, kad 2024 m. gegužės 8 d. specifikacijose šilumos pralaidumo koeficientas yra 0,5W/m³, o ne 0,89W/m³CK, kaip nurodyta 2022 m. vasario 3 d. pasiūlyme D1-4596G, sudaro pagrindą abejoti atsakovės argumentais, jog ginčo gaminiuose yra panaudoti būtent (duomenys neskelbtini) pateiktose specifikacijose nurodyti gaminiai. Taip pat ir tuo, kad pasirinktos kitos medžiagos techninės charakteristikos yra ne blogesnes už tas, kurios turi būti naudojamos pagal šalių sudarytą sutartį. Tai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad sutarties 6.6 punkte atsakovės vienašališkai įtvirtinta sąlyga leidžia atsakovei piktnaudžiauti teise, kuri yra įtvirtinta sutarties 6.6. punkte, ir yra nesąžininga, nes ja iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Aptariama sutarties sąlyga atitinka įstatyme nustatytą prezumpciją, todėl yra pagrindas 2021 m. gruodžio 17 d. pirkimo– pardavimo sutarties 6.6. punkto sąlygos dalį, kurioje nustatyta, kad pardavėjas turi teisę pakeisti prekių gamybai naudojamas medžiagas, apie tai neinformuodamas pirkėjo, jeigu pasirinktos naujos medžiagos techninės charakteristikos yra ne blogesnės už tas medžiagas, dėl kurių šalys buvo susitarusios, pripažinti nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo (CK 6.288⁴ straipsnio 8 dalis).
8.11. Pasisakydamas dėl gaminių kokybės ir ieškovės reikalavimų teismas nurodė, kad byloje esanti VVTAT paslaugos vertinimo išvada patvirtina, kad šioje institucijoje 2022 m. rugpjūčio 22 d. gauto skundo pagrindu 2023 m. vasario 23 d. buvo pradėtas vertinimas, kurio tikslas įvertinti gaminių kokybę ir atitiktį. Remiantis šiuo vertinimu parengta paslaugos vertinimo išvada. Nurodytas dokumentas, teismo vertinimu, yra reikšmingas tik tuo, jog jame yra įvardyti atsakovės gaminių kokybės trūkumai, o ta dokumento dalis, kuria pateikiami gaminių kokybės vertinimai, vadovautis nėra pagrindo, nes ši dokumento dalis nėra baigta rengti. Teismas nurodė, kad tiek VVTAT parengta paslaugos vertinimo išvada, tiek teismo ekspertizės aktas patvirtina, kad kokybės trūkumai yra ne tik trejose duryse, bet ir kituose gaminiuose, kuriuos šalių sudarytos sutarties pagrindu atsakovė turėjo pareigą pagaminti pagal ieškovės individualų užsakymą ir juos sumontuoti statomame name ir paneigia atsakovės argumentus, jog tik trejos durys turėjo kokybės trūkumų.
8.12. Teismas nurodė, kad teismo ekspertizės akto išvados, padarytos vertinant gaminių atitiktį pirkimo–pardavimo sutartimi nustatytiems reikalavimams, iš esmės grindžiamos remiantis tuo, kad Darniojo standarto LST EN 1279-1:2018 (kitur standarto LST EN 1279-1:2018) (D) „Statybinis stiklas. Stiklo paketai“ 1 dalyje nėra nustatyti reikalavimai maksimaliam galimam stiklo paketo skiriamojo rėmelio sudūrimų skaičiui, galimam minimaliam rėmelių sudūrimo ilgiui, sudūrimo tarpelio dydžiui ir kitiems parametrams, o byloje nėra pateiktas stiklo paketo gamintojo (duomenys neskelbtini) standartas ar kitas dokumentas, kuriame būtų nustatyti gaminio kokybės reikalavimai. Byloje yra tik šio asmens pareiškimas, kuriame nurodyta, kad šio gamintojo rėmeliai gali būti ir lenkiami, ir kerpami bet kurioje gaminio vietoje. Išvados grindžiamos ir tuo, kad gaminiuose esantys defektai / kokybės trūkumai nėra matomi didesniu nei 3 metrų atstumu, juos apžiūrint taip, kaip tai nustatyta šalių sudarytos sutarties 6.2.4. papunktyje. Sprendimą gaminiuose panaudoti (duomenys neskelbtini) gaminius – stiklo paketus – atsakovė priėmė to nederinusi su atsakove ir nesilaikydama 2022 m. vasario 3 d. sutarties priede Nr. 2 įtvirtinto susitarimo, jog bus naudojami būtent rėmeliai SWS 9005, todėl atsakovė, kaip sąžininga ir atsakinga sutarties šalis, sutartimi įsipareigojusi pagaminti gaminius pagal ieškovės užsakymą, turėjo teismui pateikti ne tik (duomenys neskelbtini) bylos nagrinėjimo metu sudarytus raštus, bet ir šio asmens parengtą standartą ar kitą dokumentą, kuriuo remiantis būtų galima nustatyti šio gamintojo reikalavimus gaminamiems gaminiams (stiklo paketams). Atsakovė nurodyto dokumento nepateikė ir tokiu būdu apribojo galimybę, atliekant teismo ekspertizę, tinkamai įvertinti gaminių kokybę. Dėl to teismas nusprendė nesiremti ekspertizės akto išvadų dalimi, kurioje darant nuorodą į LST EN 1279-1:2018 (D) „Statybinis stiklas. Stiklo paketai“ pateikti vertinimai, kad gaminiai atitinka sutarties reikalavimus.
8.13. Įvertinęs bylos duomenis ir tai, kad sutarties 6.2.4 papunkčio ir 6.6 punkto nuostatos pripažintos nesąžiningomis, teismas padarė išvadą, jog byloje atliktos teismo ekspertizės išvada nebuvo paneigti ieškovės argumentai, jog atsakovės gaminiuose L6.2, LD1, PLD1, L3 keturiuose gaminiuose, L4, L5, L.3.1, L7, L8, L9 gaminiuose yra kokybės trūkumų, už kurių buvimą yra atsakinga atsakovė, ir atsakovė turi pareigą pašalinti tuos gaminių trūkumus, kurie nurodyti tiek teismo ekspertizės akte, tiek VVTAT paslaugos vertinimo išvadoje ir kuriuos prašo pašalinti ieškovė.
8.14. Teismas nurodė, kad pasiūlyme nurodytos gaminių L6.2, LD1 ir PLD1 kainos neleidžia nustatyti, kokia yra kiekvieno gaminio durų varčios kaina. Bendra visų šių gaminių kaina, nevertinant to, kad varčių kaina sudaro tik dalį viso gaminio kainos, yra 10 776,46 Eur ir sudaro tik 12,23 proc. visos sutarties kainos, o trijų varčių kaina yra neabejotinai mažesnė nei visų šių gaminių kaina, todėl teismas nusprendė nesant pagrindo išvadai, kad ieškovės prašomas pritaikyti aptariamų gaminių (tik durų varčių) trūkumų šalinimo būdas – jų pakeitimas naujomis – būtų neproporcingas prievolių pažeidimo mastui, todėl šį ieškinio reikalavimą tenkino.
8.15. Teismas nurodė ir tai, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę neatlygintai pašalinti ieškinyje įvardytų gaminių trūkumus yra nustatytas įstatymo, todėl nėra pagrindo netenkinti ir šios ieškovės reikalavimo dalies.
8.16. Pasisakydamas dėl reikalavimo sumažinti gaminių kainą teismas nurodė, kad dalies trūkumų šalinimas būtų ganėtinai brangus, nes atsakovė, nebūdama stiklo paketų gamintoja, neabejotinai patirtų išlaidų, jeigu šie gaminiai būtų keičiami naujais, todėl ieškovė pagrįstai reiškia reikalavimą sumažinti gaminių L3 (3 156,43 Eur), L4 (13 043,83 Eur), L3.1 (32 92,53 Eur), L5 (1 454,70 Eur) kainą 20 procentų dalimi, t. y. bendra 4 189,49 Eur suma. Teismo vertinimu, atsakovės argumentai, jog gaminiams buvo pritaikyta nuolaida, kurią atmetus turėtų būti apskaičiuota kiekvieno gaminio kainos procentinė dalis, nėra pagrįsti, nes bendrą sutarties kainą, kurią turėjo sumokėti (ir didelę jos dalį sumokėjo) ieškovė, sudarė ne vien tik gaminių kaina, bet ir montavimo kainos, kitos kainos dedamosios, taip pat pridėtinės vertės mokestis. Nei papildomame susitarime, nei 2021 m. gruodžio 17 d. sutarties priede Nr. 1 nėra įrašų, kurie patvirtintų, kad šiuose dokumentuose nuo nurodytos kainos yra apskaičiuota ir pritaikyta nuolaida, todėl atsakovės argumentai, jog ieškovė netinkamai apskaičiavo sumą, kurią prašo sumažinti gaminių kainą 4 189,49 Eur suma, teismo vertinimu, nėra pagrįsti. Atsižvelgdamasį tai, teismas tenkino ieškovės reikalavimo dalį sumažinti gaminių kainą.
8.17. Pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimų, teismas nurodė, kad atsakovė sutartimi prisiimtų prievolių pateikti ieškovei išankstines sąskaitas ir sąskaitą už atliktus darbus apmokėjimui tinkamai nevykdė ir taip pat yra atsakinga, kad pagal šalių sudarytą sutartį nebuvo atsiskaityta taip, kaip šalys sutarė sutartyje.
8.18. Teismas nurodė, kad byloje esantis 2022 m. vasario 3 d. susitarimas dėl sutarties pakeitimo patvirtina, kad pasikeitė gaminių, o ne jų montavimo kaina, todėl yra pagrindas sutikti su ieškove, kad likusi nesumokėta sutarties kainos dalis yra suma, mokėtina už gaminių montavimą. Teismo vertinimu, ieškovės pateikta langų ir durų montavimo instrukcija, kurioje yra naudojamas trečiojo asmens logotipas, patvirtina, kad montavimo darbai apima ir jų sureguliavimą. Atsakovė neįrodė, jog gaminių montavimo darbai 2022 m. rugpjūčio 2 d. buvo baigti, ir tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė 2022 m. rugpjūčio 2 d. siekė ieškovei perduoti gaminius ir jų montavimo darbus šių darbų neužbaigusi.
8.19. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė atsakovei nesumokėjo kainos dalies, nes prarado pasitikėjimą atsakove ir, neatlikdama likusios nedidelės kainos dalies apmokėjimo, tokiu būdu siekė užsitikrinti, kad atsakovė sutartimi prisiimtas prievoles įvykdys – pašalins gaminių kokybės trūkumus ir sureguliuos langus ir duris, t. y. užbaigs nebaigtus montavimo darbus.
8.20. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė turės teisę reikalauti visiško atsiskaitymo pagal sutartį iš ieškovės tik visiškai įvykdžiusi sutartį, t. y. pašalinusi gaminių trūkumus ir užbaigusi montavimo darbus – sureguliavusi visus gaminius (langus, duris ir kitas konstrukcijas) ir pateikusi ieškovei gaminių kokybės deklaracijas, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
9. Atsakovė UAB „Vilniaus Doleta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti, priteisti atsakovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
9.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti byloje esančius įrodymus, nepagrįstai atleido ieškovę nuo įrodinėjimo pareigos, pažeidė šalių procesinį lygiateisiškumą, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, taikė trūkumų buvimo prezumpciją, priėmė siurprizinį sprendimą, ir nepasisakė dėl esminių bylos aplinkybių, dėl to teismo sprendimas neatitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, yra nemotyvuotas, todėl turi būti panaikintas.
9.2. Teismas pripažino sutarties 6.2.4 ir 6.6 punktuose numatytas sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento ex officio ir jokia forma bylos nagrinėjimo metu atsakovės neinformavo, kad teismas ketina įvertinti kažkurių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams, dėl to atsakovei buvo užkirsta teisė teikti paaiškinimus ir pasisakyti dėl sąlygų sąžiningumo. Tuo teismas priėmė siurprizinį sprendimą.
9.3. Pažymėjo, jog visas bylos nagrinėjimas vyko gaminių trūkumų, kuriuos kėlė ieškovė, aspektu, o ne tuo, kad kažkurios sutarties sąlygos galbūt nesąžiningos. Tik pasibaigus įrodymų tyrimui baigiamųjų kalbų metu ieškovės atstovas paprašė teismo įvertinti sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu, o pirmosios instancijos teismas sutarties 6.2.4 ir 6.6 p. nurodytas sąlygas pripažino nesąžiningomis, nors byla šiuo aspektu nebuvo nagrinėjama – joks įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, klausimai šalims dėl to nebuvo užduodami ir atsakovė neturėjo galimybės dėl to pasisakyti. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu išsprendė klausimus, kurie bylos nagrinėjimo metu nebuvo keliami, apie kuriuos nekalbėjo nei ieškovė, nei pats teismas jų jokia forma nekėlė.
9.4. Pažymėjo ir tai, kad teismo aktyvumas bylos nagrinėjimo metu ir (ar) jo ex officio teisės negali būti įgyvendinami taip, kad šalis neturėtų galimybės pasisakyti klausimais, kurie sprendime įvertinami naujai ir apie kuriuos procese anksčiau nebuvo kalbėta. Teismas negali ,,netikėtai“ nuspręsti dėl klausimo, dėl kurio šalis neturėjo progos pasisakyti, ar perkelti atsakovui pareigą savo iniciatyva pasisakyti net ir tais klausimais, kurie byloje nekeliami ir nenagrinėjami.
9.5. Apeliantės nuomone, net jei būtų vertinama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis nėra siurprizinis, ši teismo sprendimo dalis vis tiek neteisėta, nes priimta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles ir iškraipant bylos duomenis. Priešingai, nei nurodoma sprendime, atsakovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) gaminių charakteristikomis rėmėsi įrodinėdama, kad gaminyje L5 esantis stiklo paketas yra kokybiškas. Tad atsižvelgiant į stiklo paketų gamintojų standartus, gaminių charakteristikas, atsakovė teismui aiškino ir dėstė argumentus, jog gaminyje L5 fiksuotas sandariklio ištryškimas nėra trūkumas, o leistinas dalykas. Tačiau atsakovė niekada nesakė ir nesirėmė tuo, kad būtent minėtos charakteristikos pagrindžia, jog langų rėmų (medinės dalies) vizualūs defektai turi būti vertinami iš 3 metrų atstumo. Tai, kad ieškovei parduotų gaminių rėmai turi būti vertinami pagal 3 metrų taisyklę, atsakovė įrodinėjo remdamasi UAB ,,Doleta“ Langų ir durų eksploatacijos taisyklėmis. Atsakovė sutarties 6.2.4 p. numatydama prekių vizualaus vertinimo 3 metrų taisyklę langų ir durų rėmams numatė ne pati ją sugalvodama, o atsižvelgdama į langų ir durų rėmų gamintojos (trečiojo asmens) numatytas prekių vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nusprendė, kad neva 3 metrų taisyklė pagal minėtas taisykles taikoma tik stiklo paketams, o ne visam gaminiui ir kad atsakovė šią taisyklę visam gaminiui taiko neteisėtai.
9.6. Pasisakydama dėl sutarties 6.6 punkto nuostatos pažymėjo, kad ieškovė byloje nereiškė reikalavimų ir nesirėmė aplinkybėmis, kad neva stiklo paketai, sumontuoti ginčo objekte, yra kiti nei buvo užsakyti. Todėl teismas, neatsižvelgęs į šalių procesines pozicijas, savo iniciatyva ėmęsis analizuoti deklaracijose ir pasiūlyme esančių kodų neatitiktį bei darydamas išvadas, jog neva ieškovei buvo sumontuoti ne tie gaminiai, kurie užsakyti, peržengė bylos nagrinėjimo ribas savarankiški imdamas formuluoti bylos faktinį pagrindą, kurio nebuvo nurodžiusi ieškovė ir kuris nebuvo ginčo objektas, tuo pažeisdamas šalių rungimosi ir dispozityvumo principus.
9.7. Atkreipė dėmesį, kad pasiūlyme nurodytas vidutinis šilumos pralaidumo koeficientas (0,89W/m3) reiškia viso gaminio, t. y. viso lango su stiklo paketu, rėmu ir kitomis medžiagomis, kurios panaudotos gaminiui pagaminti, vidutinį šilumos pralaidumo koeficientą, o (duomenys neskelbtini) deklaracijoje nurodytas šilumos pralaidumo koeficientas (0,5 W/m3) reiškia tik stiklo paketo, o ne viso gaminio šilumos pralaidumo koeficientą. Atskirų lango dalių šilumos pralaidumo koeficientas visada yra kitoks nei bendras viso gaminio. Šiuo atveju šilumos pralaidumo koeficiento reikšmė, nurodyta pasiūlyme (0,89W/m3) ir dėl kurios buvo sutarta su ieškove, yra mažesnė nei nurodyta eksploatacinių savybių deklaracijoje (0,5 W/m3). Tai yra, 0,5 W/m3 reikšmė yra geresnė nei 0,89W/m3, todėl jokia logika nėra paaiškinamas teismo sprendimo argumentas, kad neva yra pagrindas abejoti, ar pasirinktos langų techninės charakteristikos yra ne blogesnės, nei buvo sutarta su ieškove. Teismas sprendime akivaizdžiai lygino du šilumos pralaidumo koeficientus, kurie reiškia skirtingus dalykus, ir net nesuprasdamas, kuri reikšmė yra geresnė, darė nepagrįstas išvadas, neva ieškovės name sumontuoti stiklo paketai yra ne tie, kurie buvo nurodyti pasiūlyme, bei kad jie neva blogesnių savybių.
9.8. Kita vertus, net jei ir iš tikrųjų atsakovė vykdydama sutartį gaminiuose būtų sumontavusi prastesnių savybių stiklo paketus, nei buvo sutarta (su tuo atsakovė kategoriškai nesutinka, nes taip nėra), tai reikštų sutarties 6.6 p. pažeidimą, nes jis draudžia keisti medžiagas į prastesnes, bet ne tai, kad tokia sąlyga yra neteisėta ir negaliojanti. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, išeidamas už ieškinio ribų, teismo sprendime konstatuodamas aplinkybes, kurios nebuvo byloje nagrinėjamos ir kurių turinio teismas akivaizdžiai nesuvokia, per tokius tariamus pažeidimus iš esmės konstatavo sąlygos nesąžiningumą ir negaliojimą. Toks veiksmas yra akivaizdžiai neteisėtas – teismas neturi teisės keisti ieškinio faktinio pagrindo, kaip ir išgalvotus neatitikimus sieti su sąlygos nesąžiningumu.
9.9. Pažymėjo, jog pati ieškovė paprašė, jog atsakovė parengtų sutartį, sąmoningai ir laisva valia priėmė jos turinį ir pasirašė, sutartis nebuvo jai primesta vienašališkai. Atitinkamai ieškovei sutinkant su sutarties sąlygomis, nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos ar kad ieškovė sutarties sudaryme dalyvavo prisijungimo būdu ir neva negalėjo daryti įtakos jos sąlygoms. Mano, kad teismo išvada, jog ieškovė sudarė sutartį prisijungimo būdu ir negalėjo daryti įtakos jos turiniui, neatitinka bylos medžiagos, byloje nėra tokių duomenų, to nesakė ir pati ieškovė.
9.10. Sutarties 6.6 p. sąlyga nėra besąlyginė ir laisvai interpretuojama, o kaip tik sukuria aiškų ir objektyvų vertinimo kriterijų, todėl ji užtikrina vartotojo apsaugą, o ne ją pažeidžia. Be to, pirmosios instancijos teismas absoliučiai neatsižvelgė, kad prekių gamyboje ir tiekimo grandinėje neišvengiamai kyla poreikis keisti tiekėjus ar techninius sprendinius, todėl sutarties 6.6 p. sąlyga ne suteikia atsakovei neribotą laisvę savo nuožiūra keisti prekes, o leidžia užtikrinti sutarties įvykdymą, neprarandant kokybės, kai atsiranda poreikis naudoti lygiavertes medžiagas.
9.11. Pasisakydama dėl gaminių kokybės atkreipė dėmesį, kad surašius 2025 m. kovo 4 d. ekspertizės aktą Nr. 25-01/01 jame buvo konstatuota, kad gaminiai atitinka sutarties reikalavimus, nes remiantis sutarties 6.2.4 p. nurodyta 3 metrų vizualių defektų vertinimo taisykle trūkumai, kuriuos teigia esant ieškovė, nėra matomi. Kaip gaminių trūkumai ekspertizės akte buvo fiksuotas trijų durų varčių (gaminiai L6-2, LD-1, PLD1) įskilimas, to atsakovė niekada neneigė ir nuo pat pradžių sutiko sutvarkyti šiuos įskilimus, tačiau ieškovė neleido, nes ji norėjo naujų durų ir nesutiko, kad būtų tvarkomos esamos, dėl to ir ieškinyje yra pareikštas reikalavimas šiuos gaminius pakeisti naujais. Šis trūkumas atsakovės nebuvo pašalintas dėl ieškovės nebendradarbiavimo.
Žemesnės instancijos teismas
9.12. Pirmosios instancijos teismas nusprendė nesivadovauti ekspertizės aktu ir nusprendė ieškinį patenkinti visiškai, nors net 2 ekspertai nurodė, kad absoliuti dauguma gaminių atitinka kokybės reikalavimus ir sutarties sąlygas, ir tik nedidele apimtimi patvirtino trūkumus. Teismas neteisėtai ignoravo aiškiai nustatytas ekspertų išvadas, dėl to priėmė neteisėtą sprendimą.
9.13. Teismas nepagrįstai preziumavo, kad neva stiklo pakete rėmeliai negali būti montuojami iš atskirų atkarpų, tokiu būdu neteisėtai sukurdamas atsakovei pareigą paneigti trūkumų prezumpciją, o ieškovę neteisėtai atleisdamas nuo daikto trūkumų įrodinėjimo pareigos. Būtent ieškovė byloje privalėjo būti aktyvi ir teikti įrodymus, kad rėmelių sujungimas iš atskirų dalių stiklo pakete nėra galimas. Todėl šiuo atveju priešingai nei sprendime nurodyta, ne atsakovė privalėjo savo iniciatyva teismui pateikti (duomenys neskelbtini) vidinius dokumentus dėl gaminių kokybės, o būtent ieškovė turėjo dėti pastangas, kad jie atsirastų byloje, jei manė juos esant reikalingus, nes būtent ieškovė turėjo įrodyti, kad gaminiai yra su trūkumais, kad rėmelis negali būti karpomas iš atskirų dalių. Galiausiai pats teismas vartojimo bylose yra aktyvus ir, jei jis manė, kad byloje reikalingi (duomenys neskelbtini) vidiniai gaminių kokybės reikalavimai, jis galėjo įpareigoti atsakovę arba pasiūlyti atsakovei pateikti šiuos dokumentus. Kai tiek pati ieškovė turėdama trūkumų įrodinėjimo pareigą, tiek teismas, būdamas aktyvus, aptariamu klausimu veikė pasyviai, atsakovei dėl to negali kilti neigiamos pasekmės.
9.14. Atsakovei nėra suprantama, kodėl teismas preziumuoja, kad (duomenys neskelbtini) turi patvirtintus vidinius stiklo paketų kokybės reikalavimus. Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) būtų pasitvirtinusi kokį nors vidinių taisyklių dokumentą, kuriame būtų nustatyti išsamūs reikalavimai dėl stiklo paketų rėmelių sudūrimo ilgio, tarpelio dydžio ar segmentų skaičiaus. Teismas išvadas apie stiklo paketų kokybę, kiek tai susiję su rėmeliais, darė remdamasis neegzistuojančių taisyklių byloje nebuvimu, o ne realiais trūkumais, taip neteisėtai preziumuodamas trūkumų buvimą. Teismo sprendime nėra jokių motyvų, kodėl (duomenys neskelbtini) pareiškimas nėra tinkamas ir pakankamas.
9.15. Atkreipė dėmesį, kad teismas negali preziumuoti gaminių trūkumų, jie turi būti įrodyti, tad, jei teismas laikė, kad jis negali įvertinti, ar butilo ištryškimo dydis yra leistinas, nes neturi duomenų apie ištryškimo dydį, tai teismas galėjo pasiūlyti bylos šalims dėl to pateikti įrodymus arba jų pareikalauti, o ne preziumuoti, kad butilo ištryškimas yra trūkumas.
9.16. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių konkrečių motyvų ir priežasčių, kodėl jis nesivadovavo ekspertizės aktu. Teismas nurodė, kad 3 metrų taisyklės taikymas ekspertinio vertinimo metu nėra objektyvus ir sąžiningas, tačiau nepateikė jokių motyvų, kodėl jis nėra objektyvus, kodėl teismo ekspertai turėjo ignoruoti sutarties sąlygas ir jomis nesivadovauti.
9.17. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl L4 gaminyje esantis rankenos nesimetriškumas yra gaminio trūkumas, todėl ši teismo sprendimo dalis yra be motyvų. Pažymėjo, kad teikė bylai įrodymus, kad rankenų asimetrija nėra trūkumas, o yra techninis sprendimas, kuris gali būti įgyvendintas vieninteliu būdu, t. y. taip, kaip sumontuota. Technologiškai neįmanoma padaryti, kad išorėje rankenos būtų vienodai atitolusios nuo centro. Vadinasi, teismas priėmė sprendimą, kurio objektyviai neįmanoma įvykdyti.
9.18. Teismas sprendime nepasisakė, kodėl jis atmeta atsakovės argumentus, jog reikalavimas pakeisti esamas duris naujomis, o ne sutvarkyti jų trūkumus neatitinka sutarties reikalavimų ir prieštarauja teismų praktikai. Pažymėjo, kad durų trūkumai nėra esminiai ir durų keitimas yra neproporcingas trūkumo pobūdžiui. Ieškovės reikalavimas pakeisti duris naujomis yra neproporcingas, neadekvatus ir neracionalus sprendimas, todėl negalėjo būti tenkinamas.
9.19. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, ir dėl to teisme pagrįstai reikalavo, kad atsakovė pašalintų trūkumus (silikono defektus, dažų nubėgimus, rėmų nelygumus ir pan.). Toks teismo vertinimas yra akivaizdžiai klaidingas, nes neatitinka faktinių aplinkybių ir prieštarauja bendrosioms sutarčių vykdymo nuostatoms. Atsakovės vertinimu, būtent dėl ieškovės veiksmų atsakovė objektyviai neturėjo realios galimybės atlikti trūkumų šalinimo darbų.
9.20. Ieškovės įvardytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas sumažinti gaminių L3, L4, L3.1 ir L5 kainą 20 proc., nėra trūkumai, todėl ieškovės reikalavimas dėl gaminių kainos sumažinimo atmestinas. Jei apeliacinės instancijos teismas manytų priešingai, apeliantė atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas mažinti gaminių kainą tokia apimtimi (20 proc. nuo kiekvieno gaminio vertės, neatsižvelgiant į individualius gaminio trūkumus ir į realiai ieškovės sumokėtą kainą už gaminius) yra akivaizdžiai nepagrįstas, neproporcingas ir teisiškai ydingas. Teismo sprendime nėra jokių motyvų, kurie pagrįstų, kodėl absoliučiai visų gaminių kainos sumažinimui turi būti taikomas vienodas 20 proc. dydis, nors atsakovė šiuos klausimus atsiliepime į ieškinį kėlė.
9.21. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas 1 527,50 Eur sumą kaip ieškovės nuostolius, padarė esminius teisės taikymo ir įrodymų vertinimo pažeidimus. Teismas neįvertino priežastinio ryšio tarp patirtų išlaidų ir tariamų atsakovės veiksmų, neteisingai priskyrė vienašališkus ieškovės veiksmus (kaip antstolio kvietimas ar perteklinė pretenzija) prie kompensuotinų nuostolių, taip pat ignoruodamas aplinkybę, kad ieškovė šias išlaidas patyrė savo rizika ir be būtinybės, tuo metu kai ginčo sprendimo procedūros jau buvo pradėtos.
9.22. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinį, klaidingai aiškino sutarties nuostatas, kad neva ieškovė liko nesumokėjusi sumos tik už montavimo darbus. Teismo argumentai, kad langai nesureguliuoti, todėl neva darbai neužbaigti (pastebėtina, kad langai nesureguliuoti, nes tarp šalių kilo ginčas, kuris dėl nuolatinės ieškovės eskalacijos lėmė, kad šalių bendravimas persikėlė į teismą) ir ieškovė gali nemokėti pagal sutartį likusios sumos, prieštarauja ieškovės pasirašytos sutarties sąlygoms. Teismo argumentai, kad dėl kilusio ginčo ir pasitikėjimo praradimo ieškovė galėjo pagrįstai nesumokėti likusios kainos, prieštarauja teisiniam reguliavimui, nes įstatymas tokio sutarties vykdymo sustabdymo pagrindo nenumato. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti priešieškinį dėl skolos ir delspinigių pagal sutartį priteisimo yra neteisėtas, nes neatitinka teisinio reglamentavimo ir sutarties sąlygų, dėl to naikintinas.
9.23. Pirmosios instancijos teismas sprendime apskritai nepasisakė dėl priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės atsakovei 2 420 Eur išlaidų, kurias atsakovė patyrė teisinėms paslaugoms nagrinėjant ginčą VVTAT, tačiau jo nagrinėjimas buvo nutrauktas pačios ieškovės iniciatyva nesulaukus VVTAT sprendimo dėl ginčo. Šis reikalavimas buvo aiškiai suformuluotas priešieškinyje, pateikti jį pagrindžiantys įrodymai, tačiau teismas dėl jo sprendime nepateikė jokių motyvų.
9.24. Atsižvelgiant į teismų praktiką, verslininkui, patyrusiam išlaidas, susijusias su neteisminio sprendimo procedūra, neturėtų būti paneigiama galimybė gauti nuostolių atlyginimą, remiantis bendrosiomis CK nuostatomis dėl žalos (nuostolių) atlyginimo esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms. Ieškovės neteisėti veiksmai, sprendžiant dėl jos atsakomybės, pasireiškė inicijuojant teisminį ginčo procesą aiškiai žinant ir suvokiant, kad jos pačios inicijuota ginčo išankstinė (neteismine) procedūra dar nėra baigta, taip pat suvokiant, kad jos metu atsakovė patyrė išlaidų. Šie ieškovės veiksmai vertintini kaip visiškai neatidūs ir nerūpestingi. Vadovaujantis šalių lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros principu, ir nesant galimybės taikyti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus reglamentuojančias civilinio proceso įstatymo nuostatas, atsakovės patirtos 2 420 Eur dydžio išlaidos už teisinę pagalbą nagrinėjant ieškovės skundą VVTAT kvalifikuotinos kaip nuostoliai ir priteistinos iš ieškovės.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė V. P. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
10.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir priimtas tinkamai išnagrinėjus visus byloje esančius argumentus. Vien tai, kad teismo sprendimas nėra palankus apeliantei, nėra pagrindas konstatuoti, jog teismas netinkamai ištyrė ar įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir priėmė neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą.
10.2. Pripažindamas sutarties sąlygas nesąžiningomis teismas veikė neperžengdamas įstatymo numatytų teisių ir pareigų ribų, užtikrindamas viešojo intereso ir vartotojų teisių apsaugos įgyvendinimą.
10.3. Pasisakydama dėl sutarties 6.2.4 p. sąlygos ieškovė nurodo, kad šia sąlyga atsakovė bandė apriboti savo atsakomybę už akivaizdžius defektus, kurie matomi iš arčiau, nors jie objektyviai mažina gaminio vertę ir jo kokybę. Taigi akivaizdu, kad atsakovė iš esmės savo poziciją dėl gaminių kokybės grindė vien šia sutarties sąlyga. Todėl teismas, įvertinęs, kad nagrinėjamu atveju ieškovė veikia kaip vartotoja, o atsakovė – kaip verslininkė, turėjo pagrindą savo iniciatyva įvertinti sutarties 6.2.4 papunkčio atitiktį nesąžiningumo kriterijams, kaip tai numato CK 6.228⁴ straipsnis ir su tuo susijusi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika.
10.4. Pasisakydama dėl sutarties 6.6 p. sąlygos atkreipė dėmesį, kad ja atsakovė rėmėsi duodama paaiškinimus teismo posėdžių metu, akcentuodama, kad nors sutartimi buvo susitarta dėl ,,Swisspacer“ rėmelių, tačiau, jos nuomone, tai jos neįpareigojo naudoti būtent šiuos rėmelius, nes sutarties nuostatos neva leido naudoti ir kitus ne blogesnius rėmelius. Tokia sąlyga, be objektyvių kokybės kriterijų, sudaro sąlygas vienašališkai pakeisti svarbų sutarties elementą vartotojo nenaudai. Todėl teismas, įvertinęs, kad nagrinėjamu atveju ieškovė veikia kaip vartotoja, o atsakovė kaip verslininkė, taip pat turėjo pagrindą savo iniciatyva įvertinti sutarties 6.6 punkto atitiktį nesąžiningumo kriterijams, kaip tai numato CK 6.228⁴ straipsnis ir su tuo susijusi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika.
10.5. Pažymėjo, kad šiuo atveju teismas teisingai nustatė, kad sutartis, kurios sąlygos ir jų vykdymas vertinami šioje byloje, yra vartojimo rangos sutartis. Teismo pareiga ex officio vertinti vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumą yra ir vartojimo rangos teisinių santykių atveju. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą turėjo pareigą vertinti sutarties 6.2.4, 6.6 punktų sąlygas, kaip galbūt ribojančias rangovės atsakomybę, sąžiningumo aspektu, juolab, kad atsakovė gynėsi minėtais sutarties punktais, o ir CK 6.228⁴ straipsnis įpareigoja teismą ex officio tai atlikti. Taip pat šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutarties 6.2.4, 6.6 p. nurodytos sąlygos yra standartinės ir atsakovės iš anksto parengtos sutarties sąlygos. Taigi ieškovė neturėjo galimybės dėl jų derėtis. Todėl yra pagrindas išvadai, kad sutarties 6.2.4, 6.6 p. nebuvo individualiai aptarti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai įgyvendino CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtintą pareigą ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumą.
10.6. Kaip buvo teisingai nustatyta sprendime, ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad gaminių (L3, L3.1 ir L4) stiklo paketo kameros skiriamasis rėmelis sujungtas iš kelių dalių, t. y. stiklo paketų viduje esantys skiriamieji rėmeliai (juostelės tarp stiklų) yra sudurstyti iš kelių gabalų, užuot buvę vientisi. Vizualiai tai atrodė neestetiškai, tokio sprendimo ieškovė nesitikėjo, nes net pigiausiuose kitų įmonių gaminamuose languose sunku rasti sudurstytus rėmelius. Apeliaciniame skunde yra teigiama, esą tai nėra laikoma trūkumu pagal standartą LST EN 1279-1:2018, kuriame nenurodyta, kiek kartų ir kuriose vietose rėmeliai gali būti jungiami. Tačiau toks apeliantės argumentas nepaneigia fakto, kad tarp ginčo šalių sudarytos sutarties prasme ir ieškovės, kaip vartotojos, lūkesčių požiūriu ši savybė laikytina akivaizdžiu gaminių trūkumu. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų iš anksto informuota apie tai, jog rėmeliai bus suduriami iš atskirų dalių ar kad bus naudojami kitokie nei sutarta komponentai.
10.7. Apeliantės pozicija, kad ieškovė esą neįrodė trūkumų (nes nepateikė kokio nors draudimo rėmelius karpyti), yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad vartojimo santykiuose pardavėjas negali vien formaliai perkelti įrodinėjimo naštos pirkėjui, nutylėdamas reikšmingas aplinkybes.
10.8. Apeliantės argumentai dėl butilo (sandariklio) ištryškimo gaminyje L5, kad esą butilo nubėgimas yra leistinų ribų ir tai nėra trūkumas, o leistinas dalykas, nepagrįsti. Byloje esančiame teismo ekspertizės akte nėra pateikti jokie duomenys apie ištryškusio butilo (sandariklio) matmenis, taip pat nėra nurodyta vieta vertinimo zonoje, todėl sprendime buvo teisingai nuspręsta, kad pateikta išvada nėra pakankama tam, kad butilo (sandariklio) ištryškimo gaminyje L5 būtų galima nelaikyti šalintinu gaminio kokybės trūkumu. Šiuo atveju akivaizdu, kad ištryškęs butilas (sandariklis) yra matomas plika akimi ir gadina gaminio L5 išvaizdą. Tuo tarpu ieškovė pirkdama brangius langus tikėjosi, kad žiūrint į juos nebus pastebimi jokie defektai. Apeliantė byloje neįrodė, kad butilo (sandariklio) ištryškimas yra tikrai mažesnis nei jos nurodyto standarto ribos.
10.9. Pažymėjo, kad apeliantė neneigia, kad ieškovės įvardyti gaminių L3, L4, L5, LD1, L3.1, L7, L8, L9 neatitikimai, kuriuos prašoma pašalinti (silikono, dažų nubėgimų, medžio nelygumo gaminių rėmuose), egzistavo, tačiau tvirtina, jog pagal sutarties 6.2.4 p. tai esą nelaikytina trūkumais, nes vertinant iš 3 metrų atstumo jie nepastebimi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šia sąlyga, pripažindamas ją kaip nesąžininga sąlyga, nes ji nepagrįstai suvaržo vartotojo (ieškovės) teisę gauti kokybiškus gaminius. Ieškovė nebuvo individualiai aptarusi ir aiškiai sutikusi, kad toleruos silikono, dažų nubėgimų, medžio nelygumo gaminių rėmuose, matomus iš arti, todėl negali būti saistoma tokios taisyklės savo nenaudai.
10.10. Visi ginčo gaminių rėmuose nustatyti silikono, dažų nubėgimai, medžio nelygumai yra akivaizdūs ir objektyviai egzistuojantys, todėl jie negali būti pateisinami apeliantės akcentuojamu argumentu, kad iš 3 metrų atstumo jų nesimato. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes ir taikytinus vartotojų teisių apsaugos principus, visiškai pagrįstai nusprendė, kad tokie trūkumai (silikono, dažų nubėgimai, medžio nelygumai gaminių rėmuose) yra realiai egzistuojantys ir turėtų būti šalinami. Apeliantės argumentai, siekiantys pateisinti nekokybiškus gaminius dirbtinai siaurinant vartotojo teises, yra nepagrįsti, todėl turėtų būti atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
10.11. Pirmosios instancijos teismas išsamiai vertino visą byloje esančią įrodymų visumą (įskaitant ekspertizės išvadas ir šalių paaiškinimus), nustatė, kad rankenos nesimetriškumas egzistuoja, ir jį pripažino akivaizdžiu pašalintinu trūkumu, todėl apeliantės teiginys dėl motyvų nebuvimo atmestinas. Pažymėjo, kad ieškovė, užsakydama gaminį L4, nebuvo informuota apie galimą jame sumontuotų rankenų nesimetriškumą. Tarp ginčo šalių sudarytoje sutartyje ar jos prieduose nebuvo pateikta jokių pastabų, kad gaminio L4 rankenos bus nesimetriškos. Vadinasi, ieškovė turėjo teisę pagrįstai tikėtis įprasto, simetriško rankenų išdėstymo, koks paprastai būna tokio tipo duryse. Tai, kad atsakovė pasirinko konstrukciją su nesimetriškai išdėstyta spyna ir rankena, yra jos pačios techninis sprendimas, apie kurį ieškovė iš anksto nebuvo informuota. Taigi tokia rizika negali būti perkelta vartotojui. Apeliantė klaidingai teigia, kad rankenos nesimetriškumas yra neišvengiamas techninis sprendimas. Jokių įrodymų, kad durų konstrukcija neleidžia sumontuoti simetriškų rankenų, atsakovė byloje nepateikė. Net ir tuo atveju, jei atsakovė būtų pasirinkusi konstrukciją su tam tikrais ribojimais, ji privalėjo aiškiai ir iš anksto informuoti ieškovę apie galimus estetinės kokybės neatitikimus, tačiau to nebuvo padaryta. Apeliantės argumentai, kad rankenų nesimetriškumas neva nelaikytinas trūkumu, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
10.12. Pirmosios instancijos teismas sprendimu neįpareigojo pakeisti visų atitinkamų durų konstrukcijų, kaip klaidingai interpretuoja apeliantė, bet tik konkrečias durų varčias, kurios turėjo akivaizdžių defektų (įskilimus). Apeliantės teiginiai, kad teismas neva be pagrindo įpareigojo pakeisti visas duris, neatitinka tikrovės ir klaidina dėl faktinio sprendimo turinio.
10.13. Pasisakydama dėl reikalavimo pakeisti durų varčias naujomis proporcingumo, ieškovė nurodė, kad sprendime buvo pagrįstai atsižvelgta į tai, kad bendra visų aptariamų gaminių (durų) kaina yra 10 776,46 Eur ir sudaro tik 12,23 proc. visos sutarties kainos. Tuo tarpu trijų durų varčių kaina sudaro tik dalį minėtos sumos, todėl akivaizdu, jog jų vertė yra dar mažesnė nei 12,23 proc. visos sutarties kainos. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad varčių pakeitimas naujomis nėra neproporcinga priemonė atsakovei ir nekelia jai pernelyg didelės finansinės naštos, palyginti su visa sutarties verte.
Šalies argumentai
10.14. Apeliantės teiginiai, esą trūkumai nebuvo pašalinti dėl ieškovės užsispyrimo, yra deklaratyvūs ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Byloje nustatyta, kad būtent atsakovė netinkamai įgyvendino sutartines prievoles – nefiksavo visų defektų akte, ignoravo ieškovės pretenzijas, vertė pasirašyti neobjektyvius dokumentus ir vilkino trūkumų šalinimą. Šios aplinkybės pagrįstai lėmė pirmosios instancijos teismo išvadą, kad būtent atsakovė nevykdė bendradarbiavimo pareigos, todėl skunde išdėstyti argumentai, kad ieškinys dėl jame esančių reikalavimų sutvarkyti silikoną, dažų nubėgimą, medžio nelygumą gaminių rėmuose neva negalėjo būti tenkintas, turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti.
10.15. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai sumažino gaminių L3, L4, L3.1 ir L5 kainą 20 proc., t. y. 4 189,49 Eur suma. Apeliantės argumentai dėl tariamo proporcingumo, skaičiavimo metodikos ar motyvų trūkumo yra deklaratyvūs, prieštarauja bylos medžiagai, dėl to turėtų būti atmetami kaip neįrodyti.
Žemesnės instancijos teismas
10.16. Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas formaliai nurodė, kad ieškovės patirtos išlaidos (už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą bei teisinę pagalbą) yra jos nuostoliai, susiję su atsakovės veiksmais, tačiau teismas neva visiškai neanalizavo, ar šios išlaidos iš tikrųjų yra tiesiogiai nulemtos neteisėtų atsakovės veiksmų. Ieškovės iki bylos iškėlimo patirtos 907,50 Eur išlaidos antstolio faktinių aplinkybių konstatavimui bei 620 Eur būtinos teisinės pagalbos išlaidos yra tiesioginiai ir neišvengiami atsakovės sutartinių pareigų pažeidimo padariniai. Pažymėtina, kad esant sumontuotuose gaminiuose akivaizdiems defektams, o rangovui atsisakius juos tinkamai fiksuoti darbų priėmimo – perdavimo aktu, užsakovo poreikis nedelsiant objektyviai užfiksuoti gaminių būklę antstolio protokolu yra būtini ir įprasti veiksmai. Jeigu apeliantė būtų tinkamai įforminusi atliktų darbų priėmimą ir defektus, pateikusi žadėtą defektinį aktą ir pasiūliusi visų trūkumų šalinimą, ieškovei nebūtų tekę kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo. Būtent apeliantės neveikimas ir neteisėti veiksmai lėmė būtinybę ieškovei patirti 620 Eur išlaidas advokato padėjėjos paslaugoms, todėl apeliantės teiginys apie ,,perteklinį“ šių išlaidų pobūdį yra deklaratyvus ir nepagrįstas.
10.17. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį ir ši sprendimo dalis atitinka CK normas, šalių sudarytos sutarties sąlygas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes. Ieškovė sumokėjo atsakovei daugiau nei 90 proc. visos sutarties kainos. Nesumokėta likusi 8 355,94 Eur suma buvo mažesnė už sutartyje numatytą montavimo darbų vertę. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ši nesumokėta dalis realiai atitiko būtent montavimo darbų kainą, o montavimas nebuvo užbaigtas, nes nebuvo atliktas gaminių reguliavimas, kuris pagal montavimo instrukcijas yra būtinas ir sudaro galutinį darbų etapą. Mano, kad sprendime buvo padaryta teisinga išvada, kad atsakovė teisę reikalauti visiško atsiskaitymo pagal sutartį iš ieškovės gali įgyti tik visiškai įvykdžiusi sutartį, t. y. pašalinusi gaminių trūkumus, užbaigusi montavimo darbus – sureguliavusi visus gaminius (langus, duris ir kitas konstrukcijas) ir pateikusi ieškovei gaminių kokybės deklaracijas.
10.18. Apeliantės argumentai dėl jos tariamos teisės į 2 420 Eur išlaidų atlyginimą už teisinę pagalbą VVTAT ginče nepagrįsti. Pažymėtina, kad, pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 4 dalį, tokia teisė suteikta tik vartotojui, o ne verslininkui. Šios normos taikymas yra aiškiai ribotas, todėl apeliantė neturi teisinio pagrindo reikalauti šių išlaidų atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
13. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl papildomų įrodymų pridėjimo
14. Atsakovė prašo prie bylos pridėti papildomus įrodymus – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) lydraštį, kuriuo ginčo šalims išsiųsta paslaugos vertinimo išvada. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad minėtos institucijos išvada nėra baigta, todėl atsakovė teikia teismui lydraštį, kuris papildomai patvirtina, kad byloje pateiktos išvados variantas yra galutinis ir baigtas. Atsakovė pažymi, kad poreikis šį dokumentą pateikti vėliau iškilo tik susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes iki sprendimo priėmimo atsakovei nebuvo žinoma, kad teismas išvadą laiko nebaigta, ir atitinkamai tokio dokumento pateikimo būtinybė iškilo tik po teismo sprendimo priėmimo.
15. CPK 314 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir nuspręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad apeliantės teikiami papildomi įrodymai ieškovei yra žinomi, ieškovė dėl jų pridėjimo galimybės pasisakė atsiliepime į apeliacinį skundą, pateiktas įrodymas yra susijęs su ginčo dalyku, mano, kad šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, o pateiktas įrodymas gali turėti reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliantės pateiktą įrodymą prie bylos prideda, kad esant būtinybei galėtų jį vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
18.1. 2021 m. gruodžio 17 d. ieškovė (pirkėja) ir atsakovė UAB ,,Vilniaus Doleta“ (pardavėja) sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria šalys susitarė dėl 28 vnt. langų ir durų gamybos ir jų sumontavimo ieškovei priklausančiame name už sutartyje nurodytą kainą, kurią ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1.1 punktas, Priedas Nr. 1 ,,Prekių ir paslaugų kaina ir asortimentas“). 2022 m. vasario 3 d. Sutarties Priede Nr. 2 pateikiama gaminių išpildymo specifikacija (gaminių mediena – pušis su dygiu, pirties langas – ąžuolas be d.; langų silikono spalva juoda, susitarta dėl langų ir durų vyrių tipų, langų spalvos, lauko durų spynos ir užrakto ir kt.).
18.2. Šalys 2022 m. vasario 3 d. sudarė papildomą susitarimą prie Sutarties (toliau – ir Susitarimas), juo šalys susitarė, kad bendra Sutarties kaina nuo 79 523,80 Eur su PVM padidėja iki 88 117,84 Eur su PVM. Pagal Susitarimo 2.2 punkto nuostatas, pirkėjas kainą moka dalimis: 10 proc. kainos su PVM, t. y. 7 952,38 Eur – per 3 dienas po šios Sutarties pasirašymo dienos pagal pateiktą išankstinę sąskaitą faktūrą (avansas prekių projektavimo darbams atlikti), 40 proc. kainos su PVM, t. y. 31 809,52 Eur – per 3 dienas pagal pateiktą išankstinę sąskaitą faktūrą (avansas užsakymui vykdyti); likusi suma su PVM – 48 355,94 Eur – ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki prekių pristatymo į pirkėjo nurodytą objektą dienos pagal pateiktą išankstinę sąskaitą faktūrą.
18.3. Sutartis sudaryta pagal atsakovės ieškovei pateiktą pasiūlymą Nr. D1-4596C, kuris buvo tikslinimas ir keičiamas po šalių susitikimų ir galutinis pateiktas ieškovei 2022 m. vasario 3 d. kartu su Susitarimu (nurodoma gaminių kaina 71 289,03 Eur, pritaikyta 24 proc. nuolaida, montavimo ir kitų darbų kaina, ir bendra suma su PVM – 88 117,84 Eur).
18.4. Ieškovė atsakovei 2021 m. gruodžio 20 d. sumokėjo 7 952,38 Eur, 2022 m. vasario 7 d. sumokėjo 31 809,52 Eur ir 2022 m. vasario 24 d. sumokėjo 40 000 Eur.
18.5. 2022 m. rugsėjo 28 d. atsakovė ieškovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija VDOL Nr. 000145, kurios bendra suma yra 88 117,84 Eur, už medžio / aliuminio gaminius su montavimu.
18.6. Ieškovė kreipėsi į antstolį R. V. dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Antstolio 2022 m. rugpjūčio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotos faktinės aplinkybės, kad atsakovė 2022 m. liepos 31 d. pristatė ir sumontavimo pagamintus langus ir duris, t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. įskaitytinai; 2022 m. rugpjūčio 2 d. atvyko atsakovės vadybininkas pasirašyti langų priėmimo–perdavimo akto, tačiau pasirašymas neįvyko, nes ieškovė ir atsakovės atstovas nustatė sumontuotų langų neatitiktį užsakymo metu aptartoms sąlygoms, kokybės defektus. Antstolis užfiksavo ieškovės name sumontuotų langų bendrą vaizdą, broką (defektus) ir ieškovės žodinius paaiškinimus.
18.7. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 7 d. atsakovei pateikė pretenziją dėl nekokybiškai pagamintų ir sumontuotų langų ir durų. Iš šalių susirašinėjimo (2022 m. rugpjūčio 11 d. – 2022 m. rugsėjo 28 d.) medžiagos turinio matyti, kad atsakovė reaguodama į pretenziją 2022 m. rugpjūčio 10 d. vyko demontuoti trijų durų varčių, tačiau ieškovė to padaryti neleido. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 11 d. parengė sumontuotų langų priėmimo–perdavimo aktą, šio akto pastabų skiltyje nurodoma, kad gaminiai sumontuoti ir perduoti eksploatuoti, reikalingas trijų lauko durų varčių remontas. Ieškovė akto nepasirašė, atsakovė ragino pasirašyti perdavimo aktą, nurodė, kad ieškovė nėra atsiskaičiusi už gaminius, teigė, jog gaminių deklaraciją pateiks po to, kai bus pasirašytas aktas ir atsiskaityta už gaminius.
18.8. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 22 d. su prašymu kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl netinkamos prekių (paslaugų) kokybės, prašydama netinkamos kokybės prekę pakeisti tinkamos kokybės, nemokamai pašalinti daikto trūkumus. Atsakovė pateikė atsakymą į pretenziją, joje nurodė, kad yra pasirengusi gera valia sutvarkyti duris ir nuvalyti dažų nubėgimus bei nemokamai papildomai atlikti visų langų ir durų sureguliavimo darbus.
18.9. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba parengė paslaugos vertinimo išvadą (vertinimas pradėtas 2023 m. vasario 23 d.). Joje pateikiamos išvados: 1) Apžiūros metu vartotoja nepareiškė pretenzijų dėl gaminių Nr. L1, L1*, L3*, L6.1, L6.2, L11, BD2, P1, P2, P3, P4, P5, todėl minėti gaminiai laikytini tinkamos kokybės ir atitinkančiais Sutartį; 2) Galiojančiame stiklo paketų standarte LST EN 1279-1:2018 „Statybinis stiklas. Stiklo paketai. 1 dalis. Bendrieji dalykai, sistemos aprašas, pakeitimo taisyklės, leidžiamosios nuokrypos ir regimoji kokybė“ (toliau – Standartas) nėra nurodyta reikalavimų, kiek kartų ir kokiose vietose stiklo paketuose esantys skiriamieji rėmeliai gali būti sujungiami, todėl gaminiai, kurių stiklo paketuose matomi skiriamųjų rėmelių sujungimai (ir kurie neturi jokių kitų trūkumų, t. y. gaminiai Nr. L8, L10, L2 (1 vnt.)), laikytini tinkamos kokybės (nevertinant termoizoliacinių ir kt. savybių, kurių neįmanoma nustatyti neatlikus langų ekspertizės); 3) Gaminys Nr. LD1 yra netinkamos kokybės dėl rėmo horizontalių juostų išsikišimų iš už vertikalių juostų (Tarnybai nėra žinoma, ar trūkumas gali būti lengvai pašalintas), įplaišos rėmo detalėje (lengvai pašalinama), varčios mechaninių pažeidimų (pašalinama, tačiau reikalinga demontuoti varčią); 4) Gaminys Nr. 7 – vertinant skiriamųjų rėmelių mechaninių pažeidimų mastą, gaminio trūkumai laikytini mažareikšmiais ir gaminio stiklo paketo keitimas šiuo atveju būtų neproporcingas trūkumo šalinimo veiksmas (nevertinant skiriamųjų rėmelių sujungimų, dėl kurių pasisakyta išvados 2 punkte); 5) Gaminiai Nr. 3 (3 vnt.), L9, L2 (1 vnt.) yra netinkamos kokybės, trūkumai lengvai pašalinami (nevertinant skiriamųjų rėmelių sujungimų, dėl kurių pasisakyta išvados 2 punkte); 6) Gaminiai Nr. PLD1 ir PLD2 yra netinkamos kokybės, trūkumai gali būti pašalinti (tačiau reikalinga demontuoti varčias); 7) Gaminys Nr. L5 yra netinkamos kokybės, trūkumas yra esminis (kadangi norint trūkumą pašalinti reikėtų demontuoti gaminį), tačiau gaminio stiklo paketo keitimas (atsižvelgiant į trūkumo mastą) šiuo atveju būtų neproporcingas trūkumo šalinimo veiksmas; 8) Gaminys Nr. L4 yra netinkamos kokybės dėl medienos struktūros nelygumų – trūkumas lengvai pašalinamas. Stumdomų durų rankenų nesimetriškumas nelaikytinas trūkumu; 9) Apžiūros metu vartotoja nepareiškė pretenzijų dėl gaminių montavimo kokybės, todėl laikytina, kad montavimo darbai atlikti tinkamai.
18.10. Šalių ginčo nagrinėjimas VVTAT nutrauktas (teisme 2024 m. balandžio 22 d. gautas tarnybos pranešimas), nes ieškovė dėl tarp šalių kilusio ginčo kreipėsi į teismą su ieškiniu.
18.11. VVTAT byloje pateikė 2024 m. kovo 6 d. išvadą pagal pradinius ieškovės ieškinio reikalavimus, išvadoje nurodoma, kad atsakovei nepateikus įrodymų, prieštaraujančių ieškinyje išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimai atsakovei pašalinti gaminių Nr. L3, L4, LD1, L3.1, L7, L8, L9 trūkumus (ištaisyti medienos nelygumus, tolygiai užtepti silikoną, sutvarkyti dažų nubėgimus), sumažinti gaminio Nr. L5 kainą 20 proc., priteisti 1 527,50 Eur nuostolius, galėtų būti laikomi pagrįstais. Reikalavimas sumažinti gaminių Nr. L3, L4, L3.1 kainą dėl nepašalinamų trūkumų (tarp langų įdėtų trumpų juostelių) yra teisiškai nepagrįstas, kadangi skiriamųjų rėmelių sujungimai yra laikytini tinkamos kokybės, nebent, atlikus langų ekspertizę, būtų nustatyti tam tikri termoizoliacinių ir kt. savybių neatitikimai; atsižvelgiant į tai, kad gaminių Nr. L6.2, LD1 ir PLD1 trūkumus įmanoma pašalinti, esant atsakovės pozicijai dėl galimo minimų gaminių trūkumų ištaisymo, ieškovės reikalavimas pakeisti šiuos gaminius naujais ar priteisti šių gaminių kainą būtų laikytinas neproporcingu, nebent atsakovė vietoje trūkumų pašalinimo pasirinktų neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti ieškovei dėl Sutarties įvykdymo termino praleidimo padarytus nuostolius; tuo atveju, jei atsakovė atsisakytų šalinti gaminių Nr. L3. L4, LD1, L3.1, L7, L8, L9 trūkumus, ieškovės reiškiamas reikalavimas priteisti 5 000 Eur, už kuriuos ieškovė pasisamdys kitą rangovą, galintį pašalinti minėtus trūkumus, yra teisiškai nepagrįstas.
18.12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi byloje paskirta statybos techninės veiklos ekspertizė siekiant įvertinti atsakovės ieškovei parduotų ir sumontuotų gaminių (langų, durų) kokybę. Byloje pateiktas ekspertizės aktas Nr. 25-01/01 (parengimo data 2025 m. kovo 4 d.).
Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo
19. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinio reikalavimus dėl netinkamos kokybės daiktų trūkumų pašalinimo, gaminių kainos sumažinimo ir nuostolių priteisimo. Teismas ex officio (lot. savo iniciatyva, pagal pareigas) pripažino šalių sudarytos Sutarties 6.2.4 ir 6.6 p. sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo ir jomis spręsdamas šalių ginčą nesivadovavo.
20. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė siurprizinį sprendimą, nes neinformavo, kad ketina vertinti atitinkamų sąlygų sąžiningumą, nesudarė galimybės apeliantei pasisakyti. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas Sutarties 6.2.4 ir 6.6 p. nurodytas sąlygas pripažino nesąžiningomis, nors byla šiuo aspektu nebuvo nagrinėjama – joks įrodymų tyrimas dėl to nebuvo atliekamas, klausimai šalims dėl to nebuvo užduodami ir atsakovė neturėjo galimybės dėl to pasisakyti. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu išsprendė klausimus, kurie bylos nagrinėjimo metu nebuvo keliami, apie kuriuos nekalbėjo nei ieškovė, nei pats teismas jų jokia forma nekėlė.
21. Pasisakydama dėl šių apeliantės argumentų teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš pirmosios instancijos teismo sprendimo nustatytų aplinkybių, kurių apeliantė neginčija, matyti, jog tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, kuriuose ieškovė yra vartotoja, o atsakovė – verslininkė.
22. Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Vartojimo rangos sutarčiai taikomos CK normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.672 straipsnio 2 dalis).
23. Sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.288⁴ straipsnis, įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 37, 38 punktai).
24. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, teismas ex officio (savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 38 punktas; 2024 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-611/2024). Teismo pareiga vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti savo iniciatyva expresis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta CK 6.288⁴ straipsnio 9 dalyje.
25. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį, galima sąžiningumo kontrolė tik tokių sąlygų, kurios nebuvo individualiai aptartos. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalį, individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-403/2021).
26. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai, apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta apeliantės argumentus, jog vertindamas Sutartyje numatytų sąlygų sąžiningumą pirmosios instancijos teismas priėmė siurprizinį sprendimą. Teismo procesinis sprendimas (ar jo dalis) gali būti pripažįstamas siurpriziniu, jei jis grindžiamas argumentais ir įrodymais, apie kuriuos ginčo šaliai nebuvo žinoma ir ji neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-823/2022; 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023). Šiuo atveju teismo pareiga vertinti vartojimo sutarčių sąlygas sąžiningumo aspektu yra įtvirtinta įstatyme, byloje buvo sprendžiamas šalių ginčas, kilęs iš vartojimo rangos teisinių santykių, todėl manyti, jog pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino aplinkybes, kurios nesudarė ginčo bylos nagrinėjimo dalyko, nėra pagrindo. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl teisinio ginčo šalis siejusių santykių kvalifikavimo. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas įgyvendino jam įstatymo nustatytą pareigą ir tai argumentavo skundžiamame sprendime, nesudaro pagrindo išvadai, jog apeliantė nebuvo išklausyta ar buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Pažymėtina, kad pati apeliantė neginčija aplinkybės, kad pirmosios instancijos teisme vykusių baigiamųjų kalbų metu ieškovė kėlė klausimą dėl Sutarties sąlygų sąžiningumo, todėl atsakovė atitinkamai turėjo galimybę šiuo aspektu pasisakyti. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantė pasinaudojo teise būti išklausytai, realizuodama įstatymo užtikrintą teisę, nesutinkant su teismo sprendimu tokį sprendimą apskųsti ir savo argumentus išdėstyti apeliaciniame skunde. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, jog apeliantės procesinės teisės šiuo aspektu nebuvo pažeistos.
27. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Sutarties 6.2.4 ir 6.6 p. sąlygas pripažino nesąžiningomis ar tai atlikdamas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir iškraipė bylos duomenis.
28. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad vien tai, jog byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2022, 53 punktas; 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-684/2024).
29. Šiuo atveju apeliantės skundo argumentai nesudaro pagrindo nuspręsti, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių sudarytos Sutarties sąlygų sąžiningumą, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
30. Nagrinėjamu atveju byloje duomenų, jog šalių sudarytos Sutarties sąlygos buvo individualiai aptartos su vartotoja (ieškove), byloje nėra. Apeliantės akcentuojama aplinkybė, jog Sutartį atsakovė parengė ieškovės prašymu, ieškovė Sutartį pasirašė, priėmė Sutarties sąlygas laisva valia, pačios savaime nepatvirtina, kad Sutarties sąlygos su ieškove buvo aptartos individualiai, taigi nepaneigia teismo pareigos savo iniciatyva atlikti nesąžiningų Sutarties sąlygų kontrolės. Minėta, kad pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui, o šiuo atveju apeliantė teisiškai reikšmingų argumentų ar duomenų, leidžiančių netaikyti CK 6.288⁴ straipsnio nuostatų, nenurodė ir nepagrindė (CPK 178 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
31. Šalių sudarytos Sutarties 6.2.4 punkte nurodyta, kad prekių vizualių defektų įvertinimas atliekamas esant natūraliam apšvietimui, stebint iš patalpos, kurioje prekės yra sumontuotos, vidinės pusės, trijų metrų atstumu nuo prekės plokštumos. Jei laikantis pirmiau nurodytų sąlygų vizualūs defektai ant prekių paviršių nėra pastebimi, laikoma, kad prekė yra kokybiška. Bet kokie vizualūs prekių defektai, pastebimi iš mažesnio nei trijų metrų atstumo, nėra laikomi prekės defektais. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas paminėtą Sutarties sąlygą nesąžininga, nurodė, kad trijų metrų vizualaus vertinimo taisyklę atsakovė jos parengtoje Sutartyje pritaikė visam gaminiui, o ne tai gaminio daliai, kurią sudaro stiklas. Sutartį ieškovė sudarė prisijungimo būdu, todėl negalėjo daryti įtakos jos turiniui. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad tokiu būdu atsakovė sutartyje įtvirtino sąlygą, kuria buvo apribotos ieškovės teisės tuo atveju, kai verslininkas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartyje numatytus įsipareigojimus, taip pat verslininkui suteikta teisė iš esmės vienašališkai spręsti, ar pateiktos prekės arba suteiktos paslaugos atitinka sutarties reikalavimus.
32. Apeliantė su tuo nesutinka, nurodo, kad ji UAB ,, (duomenys neskelbtini)“,UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) gaminių charakteristikomis rėmėsi įrodinėdama, kad gaminyje L5 esantis stiklo paketas yra kokybiškas, o aplinkybę, kad parduotų gaminių rėmai turi būti vertinami pagal 3 metrų taisyklę, atsakovė įrodinėjo remdamasi UAB ,,Doleta“ Langų ir durų eksploatacijos taisyklėmis. Apeliantė teigia, kad Sutarties 6.2.4 p. numatydama prekių vizualaus vertinimo 3 metrų taisyklę langų ir durų rėmams atsakovė numatė ne pati ją sugalvodama, o atsižvelgdama į langų ir durų rėmų gamintojos (trečiojo asmens UAB ,,Doleta“) numatytas prekių vertinimo taisykles. Apeliantė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nusprendė, kad 3 metrų taisyklė taikoma tik stiklo paketams, o ne visam gaminiui ir kad atsakovė šią taisyklę visam gaminiui taiko neteisėtai. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus vertina kaip nepagrįstus.
33. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovė teismui pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) gaminių charakteristikas. Byloje taip pat pateiktos UAB ,,Doleta“ langų ir durų eksploatacijos taisyklės. Iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 4 d. standarto matyti, jog prekių vizualaus 3 metrų atstumo vertinimo taisyklė taikoma vertinant stiklo paketų kokybę, taip pat nurodoma, jog butilo ištryškimas į paketo vidų stiklo paketo gamybos metu leistinas iki 2 mm, vėliau nereglamentuojamas. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gaminio charakteristikoje nurodoma, kad stiklo paketo vertinimas atliekamas vizualiai, nurodoma, kad vidinio hermetiko (butilo) įsiterpimo už rėmelio į stiklo paketo kameros vidų leistinas nuokrypis iki 2 mm. (duomenys neskelbtini) charakteristikoje nurodoma, kad vizualaus 3 metrų atstumo vertimo taisyklė taikoma stiklo paketo kokybei vertinti, pasisakoma ir dėl leistino hermetiko (butiko) įsiskverbimo į stiklo paketo vidų iki 2 mm. Iš UAB ,,Doleta“ langų ir durų eksploatacijos taisyklių matyti, jog 3 metrų vizualaus vertinimo taisyklė įtvirtinta vertinant stiklo paketo kokybę (taisyklių 4.1 papunktis), taip pat nurodoma, kad vertinant leistiną rėmelio tiesumo nuokrypį vertinimas turi būti atliekamas statmenai stiklo plokštumai, žvelgiant į rėmelį akių lygmenyje. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vizualaus 3 metrų atstumo vertinimo taisyklė taikoma tai gaminio daliai, kurią sudaro stiklo paketas, todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad Sutarties 6.2.4 p. įtvirtinta taisyklė, numatyta taikyti visam gaminiui (ne tik stiklo paketui), apribojo vartotojo teises ir suteikė verslininkui teisę iš esmės vienašališkai nuspręsti dėl prekės ar paslaugos atitikties sutarties reikalavimais, dėl to pagrįstai šią nuostatą pripažino nesąžininga.
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog apeliantė minėtas charakteristikas pateikė įrodinėdama aplinkybes dėl gaminio L5 kokybės, pačios savaime nepaneigia teismo teisės ir pareigos visapusiškai vertinti byloje pateiktus įrodymus ir jų visumos pagrindu daryti išvadas apie tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo faktą. Pažymėtina, jog, pagal įrodymų vertinimo taisykles, byloje pateiktų duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Apeliantės argumentai, jog Sutarties 6.2.4 p. įtvirtintą taisyklę numatė atsižvelgdama į langų ir rėmų gamintojos nustatytas prekių vertinimo taisykles, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo kitaip, nei tai atliko pirmosios instancijos teismas, vertinti byloje esančius duomenis ir nepaneigia teismo išvados dėl aptariamos Sutarties sąlygos nesąžiningumo.
35. Apeliantės argumentai, jog teismas vertindamas Sutarties 6.6 p. nuostatas peržengė ieškinio ribas, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nepagrįsti. Minėta, kad įstatymas įtvirtina teismui pareigą savo iniciatyva vertinti vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumą, todėl tai atlikdamas pirmosios instancijos teismas veikė laikydamasis įstatyme numatytų pareigų.
36. Šalių sudarytos Sutarties 6.6. p. nustatyta, kad pardavėjas turi teisę pakeisti prekių gamybai naudojamas medžiagas, apie tai neinformuodamas pirkėjo, jeigu pasirinktos naujos medžiagos techninės charakteristikos yra ne blogesnės už tas medžiagas, dėl kurių šalys buvo susitarusios. Šiame punkte numatyta pardavėjo teisė netaikoma prekių medienos rūšies ir spalvos pakeitimui. Pirmosios instancijos teismas šią Sutarties sąlygą pripažino nesąžininga ir negaliojančia nuo Sutarties sudarymo, nurodė, kad šiame punkte įtvirtinta sąlyga leidžia atsakovei piktnaudžiauti teise, kuri įtvirtinta Sutarties 6.6 p., ir yra nesąžininga, nes ja iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.
37. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad prekių gamyboje ir tiekimo grandinėje neišvengiamai kyla poreikis keisti tiekėjus ar techninius sprendinius, todėl Sutarties 6.6 p. sąlyga ne suteikia atsakovei neribotą laisvę savo nuožiūra keisti prekes, o leisti užtikrinti Sutarties įvykdymą, neprarandant kokybės, kai atsiranda poreikis naudoti lygiavertes medžiagas. Nurodo, jog minėta sąlyga nėra besąlyginė ir laisvai interpretuojama, o kaip tik sukuria aiškų ir objektyvų vertinimo kriterijų, todėl ji užtikrina vartotojo apsaugą, o ne ją pažeidžia. Apeliantė laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas aplinkybes, kurios nebuvo byloje nagrinėjamos (vertindamas stiklo paketų kodų neatitiktį, lygindamas šilumos pralaidumo koeficientus), ir kurių turinio teismas akivaizdžiai nesuvokia, per tokius tariamus pažeidimus iš esmės konstatavo sąlygos nesąžiningumą ir negaliojimą.
38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliantės argumentai nepagrindžia, jog Sutarties 6.6 punkto sąlyga pripažinta nesąžininga nepagrįstai. Sutiktina, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl aplinkybių, kurios nesudaro faktinio ieškinio pagrindo (dėl stiklo paketų kodų ar gamintojo, šilumos pralaidumo koeficientų, nes ieškovė šiomis aplinkybėmis gaminių trūkumų neįrodinėjo), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės taip pat savaime nepaneigia pirmosios instancijos išvadų dėl ginčo sąlygos nesąžiningumo. Pažymėtina, jog, pagal CK 6.288⁴ straipsnio 2 dalies 11 punktą, preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis verslininkui suteikiama teisė be pakankamo pagrindo vienašališkai pakeisti bet kokias prekių ar paslaugų savybes. Taigi pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai nurodė, jog sąlyga, kuri suteikia verslininkui teisę vienašališkai pakeisti prekių gamybai naudojamas medžiagas, neatitinka šalių teisių ir pareigų pusiausvyros vartotojo nenaudai. Pažymėtina, jog apeliantė yra verslo subjektas, užsiimantis pagal individualų užsakymą pagamintų langų ir durų prekyba ir montavimu, todėl būtent jai tenka pareiga pasirinkti tiekėjus ir gamintojus taip, kad būtų užtikrintas tinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas tokiomis sąlygomis, kuriomis susitarta su konkrečiu vartotoju. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Sutarties 6.6 p., be kita ko, įtvirtinti vertinamojo pobūdžio kriterijai (,,techninės charakteristikos yra ne blogesnės už tas medžiagas, dėl kurių šalys buvo susitarusios“), kurie dėl teisinio santykio subjektų ypatumų taip pat nėra sąžiningi vartotojui. Pažymėtina, jog CK 6.228⁴ straipsnyje nustatyta vartotojų apsaugos sistema pagrįsta idėja, kad vartotojas yra silpnesnėje padėtyje nei verslininkas dėl, be kita ko, turimos informacijos lygio. Todėl, siekiant nepažeisti skaidrumo reikalavimo, svarbu aiškiai bei suprantamai išdėstyti sutarties sąlygas taip, kad vartotojas galėtų gauti esminę informaciją, leidžiančią ne tik suvokti tai, kokias teises ir pareigas jis įgis pasirašydamas sutartį, bet ir, remiantis aiškiais ir suprantamais kriterijais, numatyti potencialiai reikšmingus ekonominius padarinius, įvertinti prisiimamą riziką ir nuspręsti dėl sutarties sudarymo pagal konkrečias, verslininko iš anksto suformuluotas sąlygas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2022).
39. Apeliantė, be kita ko, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą sprendimą, nes ignoravo aiškiai nustatytas ekspertų išvadas, nusprendė nesivadovauti ekspertizės aktu ir ieškinį tenkinti visa apimtimi, nors net 2 ekspertai nurodė, kad absoliučia dauguma atvejų gaminiai atitinka kokybės reikalavimus ir Sutarties sąlygas, ir tik nedidele apimtimi patvirtino jų trūkumus.
40. Pasisakydamas dėl šių apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju byloje buvo atlikta teismo ekspertizė. Iš teismui pateikto ekspertizės akto aprašomosios dalies matyti, jog apžiūrint atsakovės pagamintus ir sumontuotus gaminius nustatyta, kad: LD1 gaminio durų varčia pažeista dėl perveržto varžto, tarpai nuo varčios iki rėmo nėra tolygūs ir svyruoja nuo 3 mm iki 8 mm, silikonas užpildytas netolygiai, apatinėje gaminio dalyje matomas dažų nubėgimas (apie 70 cm); L7 gaminio varčios stiklo pakete ant dviejų skiriamųjų rėmelių matomi keli smulkūs mechaniniai pažeidimai, įbrėžimai, silikono netolygumai, apatinėje dalyje rėmo nelygumai; L3 gaminio (valgomajame) stiklo paketų kamerose viršutinės dalies dešinėje pusėje matomi skiriamųjų rėmelių sujungimai, 1–2 mm silikono netolygumai ir mikroskopiniai rėmo medienos pažeidimai; L3 gaminio (laiptinėje) rėmo apatinėje dalyje apie dažų nubėgimas (apie 43 cm); L3 gaminio (miegamajame) stiklo paketų kamerose apatinėje dalyje matomi skiriamojo rėmelio sujungimai ir iki 4 mm silikono netolygumai; L3 gaminio (vaikų kambaryje) apatinėje rėmo dalyje yra medienos nelygumai, silikono netolygumai ir dažų nubėgimas rėmo apatinėje dalyje (apie 50 cm); L3.1 gaminyje yra silikono nelygumai; L9 gaminyje yra silikono nelygumai ir skiriamųjų rėmelių sudūrimas; L10 gaminio vieno stiklo paketo kairėje pusėje matomi rėmelių sujungimai; L2 gaminio dešinėje stiklo paketo pusėje matomas skiriamojo rėmelio sujungimas, gaminio kairėje pusėje ant medinės gaminio rėmo detalės matomas nedidelis įdubimas, stiklo pakete vienos kameros skiriamojo rėmelio sujungimas matomas apačioje, o kitoje kameroje – skiriamojo rėmelio sujungimas matomas viršuje; PLD1 gaminio durų varčia yra pažeista dėl persukto varžto, yra 2–3 mm silikono nelygumai, 7 mm nukrypimas nuo vertikalės, tarpai nuo varčios iki rėmo nėra tolygūs ir svyruoja nuo 7 mm iki 12 mm, vietomis perspaustos tarpinės; L5 gaminio kairiajame apatiniame kampe, stiklo pakete, tarp skiriamųjų rėmelių, matomas sandariklio „ištryškimas“, matomi silikono netolygumai, apatinėje rėmo dalyje yra nelygumas; L4 gaminyje ant medinio rėmo matomi medienos struktūros nelygumai, gaminio stumdomų durų rankenos sumontuotos nesimetriškai (spynos asimetrija – 21 mm); L62 gaminyje yra silikono netolygumai, pažeista durų varčia ir rėmas, persukti varžtai, viršutinėje dalyje pažeista guminė tarpinė (perspausta), neužfiksuotas ir korozijos pažeistas spynos varžtas, tarpai nuo varčios iki rėmo nėra tolygūs ir svyruoja nuo 3 mm iki 8,5 mm; P2 gaminyje yra silikono užpildymo netolygumai, stringa durų rankena, tarpai nuo varčios iki rėmo nėra tolygūs ir svyruoja nuo 3 mm iki 5,5 mm; L8 gaminyje matomi silikono užpildymo netolygumai. Minėto ekspertizės akto išvadose nurodoma, jog turi būti pašalinti tik tie gaminių trūkumai, kurie pagal Sutarties 6.2.4 p. taisyklę turi vizualių defektų, t. y.: gaminyje L6-2, LD-1, LPD1 dėl persuktų tvirtino varžtų reiktų atlikti pažeistų vietų remontą, remontuotų vietų paruošimą dažymui ir perdažymą; sumontuotų gaminių LD-1, PLD1, L6-2, P-2 reguliavimą, gaminyje L6-2 sureguliuoti spyną; gaminių, turinčių dažų nubėgimus, juos perdažyti (atsakymas į 18 klausimą). Kiti vizualiai pastebėti neatitikimai taikant Sutarties 6.2.4 p. įtvirtintą taisyklę nėra matomi, todėl atitinka Sutartyje keliamus reikalavimus. Atsakant į klausimą, ar langai, sumontuoti ieškovės name, turi kokybės trūkumų, nurodoma, jog langų trūkumai išvardyti ekspertizės akto 2.2.2 sk. ir aptarti atsakymuose į 1-12 klausimus; langai neturi kokybės trūkumų, nustatytų tokių gaminių kokybę reglamentuojančiuose normatyviniuose dokumentuose (atsakymas į 15 klausimą).
41. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, teismo ekspertizės išvadomis dėl gaminių trūkumų nesivadovavo. Teismo vertinimu, ekspertų pasirinkta gaminių vertinimo ir išvadų darymo metodika negali būti laikoma objektyvia ir sąžininga. Kadangi Sutarties 6.2.4 ir 6.6 p. sąlygos pripažintos nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, į tai, kad atsakovė nepateikė (duomenys neskelbtini) parengto stiklo paketo gamybos standarto, atsakovė pažeidė informavo pareigą, teismas padarė išvadą, kad byloje atliktos ekspertizės išvada nebuvo paneigti ieškovės argumentai, jog atsakovės gaminiuose L6.2, LD1, PLD1, L3 keturiuose gaminiuose, L4, L5, L.3.1, L7, L8, L9 yra kokybės trūkumų, už kurių buvimą atsakinga atsakovė ir turi pareigą pašalinti tuos gaminių trūkumus, kurie nurodyti tiek ekspertizės akte, tiek VVTAT vertinimo išvadoje ir kuriuos prašo pašalinti ieškovė.
42. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs tai, kad Sutarties 6.2.4 p. ir 6.6 p. nuostatos pripažintos nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento, mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nesivadovauti Sutarties 6.2.4 p. nuostatomis spręsdamas dėl atsakovės ieškovei parduotų ir sumontuotų gaminių kokybės trūkumų. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino apskritai visų teismo ekspertizės akte pateiktų išvadų, neatsižvelgė į tokių gaminių kokybę reglamentuojančius normatyvinius dokumentus, kurie nurodyti teismo ekspertizės akte, tinkamai neįvertino ieškovės pasirinktų pažeistų teisių gynimo būdų proporcingumo, dėl to nepagrįstai tenkino ieškinį visa apimtimi.
Dėl gaminių (jo dalių) pakeitimo naujais
43. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę neatlygintinai pakeisti naujomis ieškovei sumontuotas tris durų varčias (gaminiai L6.2, LD1 ir PLD1) yra proporcingas prievolių pažeidimo mastui, todėl šį reikalavimą tenkino.
44. CK 6.678 straipsnio 1 dalis numato, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.
45. Pagal CK 6.665 straipsnio nuostatas, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį, arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (straipsnio 1 dalis). Šioje teisės normoje įtvirtinti teisių gynimo būdai yra skirtingi, savarankiški, todėl negali būti tapatinami, inter alia (be kita ko), jų įgyvendinimo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-378/2023, 57 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
46. CK 6.680 straipsnis numato, kad, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis. Ši norma reglamentuoja užsakovo (vartotojo) teises, rangovui pažeidus sutartį vartojimo rangos sutartyje nurodyto darbo atlikimo metu, t. y. kol dar nėra darbo rezultato (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2018).
47. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo – teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2021, 26 punktas; 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-378/2023). Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009),
48. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ji įpareigota pakeisti ieškovei sumontuotas tris durų varčias naujomis, nesutinka. Apeliantė laikosi pozicijos, kad ieškovės reikalavimas pakeisti duris naujomis yra neproporcingas, neadekvatus ir neracionalus, todėl negalėjo būti tenkinamas.
49. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei sumontuotuose gaminiuose L6.2, LD1 ir PLD1 yra nustatyti trūkumai, be kita ko, durų varčių pažeidimai dėl persuktų varžtų. Trijų durų varčių pažeidimai fiksuoti ir VVTAT paslaugos vertinimo išvadoje. Apeliantė aplinkybių dėl durų varčių įskilimo neginčijo, šiuos trūkumus pripažino, tačiau nurodė, kad jų nepašalino dėl ieškovės nebendradarbiavimo.
50. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl reikalavimo pakeisti pažeistas durų varčias naujomis proporcingumo rėmėsi šių gaminių kainos ir visos sutarties kainos santykiu. Teismas nurodė, kad bendra gaminių kaina, nevertinant to, kad varčių kaina sudaro tik dalį gaminio kainos, yra 10 776,46 Eur ir sudaro tik 12,23 proc. visos sutarties kainos, o varčių kaina yra neabejotinai mažesnė nei visų šių gaminių kaina, todėl nusprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovės prašomas taikyti aptariamų gaminių (tik durų varčių) trūkumų šalinimo būdas būtų neproporcingas prievolių pažeidimo mastui.
51. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, mano, jog tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrįsta, neatitinka šalių interesų pusiausvyros principo, kasacinio teismo praktikos dėl pažeistų teisių gynimo būdų proporcingumo vertinimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad nurodyti gaminių (durų varčių) trūkumai nėra esminiai, tiek ekspertizės akte, tiek VVTAT gaminio vertinimo išvadoje nurodoma, jog šie trūkumai yra pašalinami. Ekspertizės akte Nr. 25-01/01 (parengta 2025 m. kovo 4 d.) nurodoma, jog gaminių trūkumų šalinimo išlaidos, nevertinant gaminių, turinčių dažų nubėgimų, perdažymo, sudarytų 628,56 Eur su PVM (įskaitant tuos nustatytus trūkumus, kurių ieškovė pašalinti neprašo). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl ieškovės pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdų proporcingumo, nepagrįstai rėmėsi gaminių kainos ir Sutarties kainos santykiu, nes, viena vertus, Sutartyje nėra atskirai išskirtos šiuos gaminius sudarančių sudėtinių dalių kainos, kita vertus, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog gaminiai yra pagaminti pagal individualų užsakymą, dėl to šių gaminio dalių (durų varčių) pakartotinis panaudojimas, pašalinus trūkumus, atsakovės veikloje yra ribotas. Akivaizdu, kad tai suponuoja papildomas didesnes, nei būtina, sąnaudas gaminių trūkumams pašalinti ieškovės prašomu būdu. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad, atlikus durų varčių remonto darbus, gaminiai prarastų savo funkcionalumą, neatliktų savo paskirties, būtų prastesnės išvaizdos ir kokybės nei naujos durų varčios (CPK 178 straipsnis).
52. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad gaminių (durų varčių) trūkumus galima pašalinti ir nekeičiant durų varčių naujomis, šių gaminių trūkumai nėra esminiai ir, nesant duomenų, leidžiančių manyti, kad nekeičiant durų varčių naujomis ginčo gaminių nebus galima naudoti pagal paskirtį, jie praras savo savybes, tikslinga įpareigoti atsakovę šiuos trūkumus pašalinti, neįpareigojant jos keisti durų varčių naujomis, nes toks vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių, užtikrintų abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą.
53. Įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovė įpareigota pakeisti gaminių L6.2, LD1 ir PLD1 durų varčias naujomis, įpareigojant atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti gaminių L6.2, LD1 ir PLD1 durų varčių trūkumus.
Dėl įpareigojimo pašalinti trūkumus
54. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl gaminių trūkumų pašalinimo ir įpareigojo atsakovę pašalinti šiuos gaminių trūkumus: L3 miegamajame – sutvarkyti rėmą (ištaisyti medienos nelygumus ir uždažyti) ir silikoną (kad būtų užteptas tolygiai ir tolygiai prigludęs prie lango ir rėmo); L3 vaiko kambaryje – sutvarkyti rėmą, dažų nubėgimą ir silikoną; L3 laiptinėje – sutvarkyti silikoną; L3 valgomajame – sutvarkyti rėmą; L4 – sutvarkyti rėmą, silikoną ir rankenas, kad būtų simetriškos; sutvarkyti rėmą ir silikoną gaminiams L5 ir LD1; sutvarkyti rėmą gaminiams L3.1, L7, L8, L9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovės pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas yra nustatytas įstatymo, todėl nėra pagrindo netenkinti šios ieškinio reikalavimo dalies.
55. Apeliantė su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nesutinka motyvuodama tuo, jog pirmosios instancijos teismas sprendimo nemotyvavo, nepagrįstai nesivadovavo ekspertizės aktu. Apeliantė laikosi pozicijos, kad ekspertai atlikdami vertinimą privalėjo vadovautis Sutartyje esančiomis sąlygomis ir per jų prizmę vertinti, ar gaminiai atitinka Sutarties sąlygas, todėl jie negalėjo ignoruoti Sutartyje nurodytos 3 metrų vizualių defektų vertinimo taisyklės.
56. Pasisakydama dėl šių apeliantės argumentų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantė savo poziciją iš esmės grindžia aplinkybėmis, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje jau pasisakė. Minėta, kad nustačius, jog šalių sudarytos Sutarties 6.2.4 p. nuostata pagrįstai pripažinta nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė ekspertizės akto išvadomis ta apimtimi, kuriomis nenustatyti gaminių trūkumai vadovaujantis anksčiau įtvirtinta 3 metrų vizualių defektų vertinimo taisykle. Pažymėtina, kad, jei teismas pripažįsta vartojimo sutarties sąlygą nesąžininga, ši sąlyga nėra taikoma (taip, lyg jos net nebuvo) nė vienai vartojimo sutarties šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-611/2024).
57. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas nurodė priežastis, dėl kurių nesivadovauja ekspertizės aktu, nurodė, jog ekspertizės išvadoje dominuojantis argumentas įvardijamas teiginiais, kad ,,trūkumai nėra matomi iš trijų metrų atstumo“, ,,gaminys atitinka vizualaus vertinimo taisyklę“ ir pan., todėl padarė išvadą, kad teismo ekspertai, matę defektą ir jį aprašę, nuo kiekvieno gaminio pamatavę trijų metrų atstumą, dar kartą žvelgė į gaminį ir, nebematydami defekto, remdamiesi Sutarties 6.2.4 p., nusprendė, kad gaminiai atitinka Sutarties reikalavimus ir atsakovė neturi pareigos jų šalinti. Dėl to teismas nusprendė, kad tokia metodika negali būti laikoma objektyvia ir sąžininga, todėl teismas šiuo pagrindu ekspertų padarytomis išvadomis nesivadovavo. Taigi pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus ir argumentus, kodėl nesivadovauja ekspertizės aktu, ir savo išvadas pagrindė. Esant tokioms aplinkybėms, nepagrįsti apeliantės argumentai, jog teismas nenurodė jokių konkrečių motyvų ir priežasčių, kodėl nesivadovavo ekspertizės aktu.
58. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovės ieškovei sumontuotuose gaminiuose, be kita ko, yra matomi silikono užpildo nelygumai (gaminiai LD1, L7, L3 (valgomajame, miegamajame, vaikų kambaryje), L9, L5, L3.1), rėmo nelygumai ar pažeidimai (gaminiai L7, L3 (valgomajame, vaiko kambaryje), L5, L4), dažų nubėgimai (gaminiai L3 (laiptinėje, vaikų kambaryje), LD1) (ekspertizės akto Nr. 25-01/01 2.2.2 skyrius). Gaminių trūkumai (rėmų defektai ar pažeidimai, dažų nubėgimas) užfiksuoti ir VVTAT paslaugos vertinimo išvadoje (gaminiai L7, L8, L9, L3, L4). Ekspertizės akte nurodoma, kad sandarinimo medžiagos užpildymo netolygumai nėra reglamentuojami; svarbiausia, kad sandarinimo medžiaga užpildytų visą tarpą tarp stiklo paketo ir lango profilio, taip užtikrindama gaminio sandarumą bei kad nesusidarytų šalčio tiltelis tarp stiklo paketo ir lango profilio; išvengus šalčio tiltelio susidarymo gaminyje jo atskirų elementų (stiklo) temperatūra nebus žemesnė už patalpų ir patalpose esanti drėgmė nesikondensuos; taigi netolygus tarpelio tarp stiklo paketo ir lango profilio užpildymas nėra laikytinas trūkumu (ekspertizės akto 3 skyrius ,,Išvados“, atsakymai į 1, 7, 8 klausimus).
59. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 straipsnio 1 dalis).
60. Šiuo konkrečiu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog silikono užpildo nelygumai ekspertizės akte nelaikyti gaminių trūkumais, tokia išvada padaryta remiantis normatyviniais tokiems gaminiams keliamais reikalavimais. Tačiau pažymėtina, kad, be normatyvinių reikalavimų gaminių kokybei, konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2018). Šiuo atveju ieškovė užsakė langus ir duris su stiklo paketais. Šie gaminiai turi užtikrinti ne tik namo sandarumą, bet atlikti funkcinę estetinę paskirtį, nuo kurios priklauso namo bendras vaizdas. Nustatyti gaminių defektai (silikono užpildo nelygumai, dažų nubėgimai, rėmų defektai) yra matomi, gadina bendrą estetinį gaminių vaizdą, todėl ieškovė negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis iš sudarytos su atsakove Sutarties.
61. Apeliantė nurodo, jog teismas nemotyvavo, kodėl L4 gaminyje esantis rankenos nesimetriškumas yra gaminio trūkumas, todėl ši teismo sprendimo dalis yra be motyvų. Pažymėjo, kad teikė bylai įrodymus, kad rankenų asimetrija nėra trūkumas, o yra techninis sprendimas, kuris gali būti įgyvendintas vieninteliu būdu, t. y. taip, kaip sumontuota. Technologiškai neįmanoma padaryti, kad išorėje rankenos būtų vienodai atitolusios nuo centro. Vadinasi, teismas priėmė sprendimą, kurio objektyviai neįmanoma įvykdyti.
62. Pasisakydama dėl šių apeliantės argumentų teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, jog gaminyje L4 sumontuotos rankenos yra nesimetriškos. Šį aplinkybė nustatyta ekspertizės akte, VVTAT paslaugos vertinimo išvadoje. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę sutvarkyti gaminio L4 rankenas, kad būtų simetriškos. Tačiau iš skundžiamo sprendimo turinio nėra aišku, kuo pirmosios instancijos teismas grindė aplinkybę, jog rankenų asimetrija yra gaminio kokybės trūkumas. Pastebėtina, jog tiek ekspertizės akte, tiek paslaugos vertinimo išvadoje nurodoma, kad tai nelaikytina gaminio trūkumu. Byloje nėra duomenų, jog šalys būtų susitarusios dėl konkrečių sąlygų, susijusių su minėto gaminio rankenų pozicija ar kt. Iš byloje esančio gamintojo konstrukcinio brėžinio matyti, jog kitaip sumontuoti, nei šiuo metu yra sumontuotos gaminio L4 rankenos, dėl pasirinktos spynos mechanizmo nėra galima. Byloje objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad įpareigojimas sutvarkyti rankenas tokiu būdu, kokiu reikalauja ieškovė, yra galimas ir įgyvendinamas, nėra pateikta (CPK 178 straipsnis).
63. Apibendrindama anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl ginčo gaminių trūkumų ir pažeistų vartotojo teisių gynimo būdų, tačiau nepagrįstai gaminio L4 rankenų asimetriją laikė šio gaminio trūkumu. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad egzistuoja pagrindas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti, pašalinant įpareigojimą atsakovei sutvarkyti gaminio L4 rankenas, kad būtų simetriškos, kitą aptariamą sprendimo dalį (žr. šios nutarties 54 p.) paliekant nepakeistą.
Dėl gaminių kainos mažinimo
64. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl gaminių L3, L4, L3.1, L5 kainos sumažinimo ir kiekvieno šių gaminių kainą mažino 20 proc. Teismas nurodė, kad dalies trūkumų šalinimas yra ganėtinai brangus, nes atsakovė, nebūdama stiklo paketų gamintoja, patirtų išlaidas, jei šie gaminiai būtų keičiami naujais, todėl nusprendė, kad reikalavimas mažinti gaminių kainą yra pagrįstas. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad gaminių trūkumais pirmosios instancijos teismas pripažino šių gaminių stiklo paketuose matomus skiriamųjų rėmelių sujungimus, o gaminyje L5 – taip pat stiklo pakete matomą sandariklio (butilo) ištryškimą.
65. Pirmosios instancijos teismas ekspertizės akto išvadų dalimi, kuria pasisakyta dėl rėmelio sujungimų, nesirėmė, nes byloje nėra pateiktas stiklo paketų gamintojo standartas ar kitas dokumentas, kuriuo remiantis būtų galima nustatyti šio gamintojo reikalavimus gaminamiems gaminiams, o ekspertizės išvados dalimi dėl ištryškusio sandariklio nesirėmė nurodęs, kad ekspertizės akte nėra pateikta jokių duomenų apie ištryškusio sandariklio matmenis, nėra nurodyta vieta vertinimo zonoje, todėl pateikta išvada nėra pakankama butilo ištryškimo gaminyje L5 nelaikyti šalintinu gaminio kokybės trūkumu.
66. Apeliantė laikosi pozicijos, kad ieškovės įvardytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas sumažinti gaminių kainą 20 proc., nėra trūkumai, o sprendimas mažinti gaminių kainą tokia apimtimi nuo kiekvieno gaminio vertės neatsižvelgiant į individualius gaminio trūkumus ir į realiai ieškovės sumokėtą kainą už gaminius yra akivaizdžiai nepagrįstas, neproporcingas ir teisiškai ydingas. Apeliantė nurodo, jog teismas nepagrįstai preziumavo, kad stiklo pakete rėmeliai negali būti montuojami iš atskirų atkarpų, tokiu būdu neteisėtai sukurdamas atsakovei pareigą paneigti trūkumų prezumpciją, o ieškovę neteisėtai atleisdamas nuo daikto trūkumų įrodinėjimo pareigos. Atsakovei nėra suprantama, kodėl teismas preziumuoja, kad (duomenys neskelbtini) turi patvirtintus vidinius stiklo paketų kokybės reikalavimus, teigia, kad teismas išvadas apie stiklo paketų kokybę (dėl rėmelių) darė remdamasis neegzistuojančių taisyklių byloje nebuvimu, o ne realiais trūkumais. Taip pat nurodo, kad teismas negali preziumuoti gaminių trūkumų, jie turi būti įrodyti, tad, jei teismas laikė, kad jis negali įvertinti, ar butilo ištryškimo dydis yra leistinas, nes neturi duomenų apie ištryškimo dydį, tai galėjo pasiūlyti bylos šalims dėl to pateikti įrodymus arba jų pareikalauti, o ne preziumuoti, kad butilo ištryškimas yra trūkumas.
67. Pasisakydama dėl šių apeliantės argumentų teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismo nutartimi paskirta ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai nuspręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
68. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, mano, jog pirmosios instancijos teismas nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos nukrypo. Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, jog atsakovės ieškovei sumontuotuose gaminiuose L3, L4, L3.1 matomi skiriamojo rėmelio sujungimai, o gaminyje L5 stiklo pakete matomas ištryškęs sandariklis. Ekspertizės akte pasisakant dėl skiriamojo rėmelio sujungimų nurodoma, kad skiriamojo rėmelio sujungimai ir intarpai, sujungimų įrengimo vietos nėra kokybės trūkumas. Iš ekspertizės akto turinio matyti, jog išvados grindžiamos stiklo paketų standarto LST EN 1279-1:2018 (D) „Statybinis stiklas. Stiklo paketai“ 1 dalimi, kurioje nenurodyta, kiek kartų galima sujungti skiriamuosius rėmelius ir kokiose vietose sujungimai gali būti įrengiami; nurodoma, jog rėmelių sudūrimo pobūdis (pvz., sujungimas kampu arba statmenai) bei charakteristikos (pvz., maksimalus sujungimų skaičius kiekvienoje stiklo paketo kameroje, sujungimo vietos tarpelio maksimalus dydis, leistina trumpiausia rėmelio jungiamoji dalis, sujungimo vieta ir kt.) priklauso nuo stiklo paketo gamintojo taikomų (nustatytų) kokybės reikalavimų (įmonės standarto); bylos medžiagoje nėra pateikta jokio šių stiklo paketų gamintojo standarto ar dokumentuotų gaminių kokybinių reikalavimų. Byloje yra pateiktas tik įmonės (duomenys neskelbtini) pareiškimas, kad stiklo paketų rėmeliai gali būti tiek lenkiami, tiek kerpami ir rėmelių sudūrimai gali būti įrengiami bet kurioje stiklo paketo vietoje; atsižvelgiant į tai, laikytina, kad esantys skiriamojo rėmelio sujungimai bei intarpai, sujungimų įrengimo vietos nėra kokybės trūkumas (atsakymas į 4 klausimą).
69. Iš ekspertizės akto matyti ir tai, kad atsakydami į užduotus klausimus apie gaminyje L5 ištryškusį sandariklį (butilą), ekspertai rėmėsi standarto LTS EN 1279-1:2018 ,,Statybinis stiklas. Stiklo paketai“ 1 dalies Bendrieji dalykai, sistemos aprašas, pakeitimo taisyklės, leidžiamosios nuokrypos ir regimoji kokybė“ F Priedo F.2 Lentelėje „Leidžiamas likučių taškų ir dėmių skaičius“ nuostatomis (trijų stiklų stiklo paketo E vertinimo zonoje (zona matomo paviršiaus krašte, 50mm pločio) gali būti viena dėmė, kurios dydis >17 mm) ir nurodė, kad laikytina, jog stiklo paketas atitinka jam nustatytus normatyvinius reikalavimus (atsakymas į 5 klausimą). Atsakydami į klausimą, ar gaminio L5 stiklo pakete ištryškęs butilas yra kokybės trūkumai, ekspertai nurodė, kad butilas yra pirminis hermetikas, skirtas suklijuoti rėmeliams prie stiklo, atlieka pirminio hermetizavimo funkciją; jo ištryškimas stiklo paketo funkcinių savybių nepablogina; ištryškusio butilo dydis (ilgis, aukštis) gali būti reglamentuotas nuo stiklo paketo gamintojo taikomų (nustatytų) kokybės reikalavimų (įmonės standarto); bylos medžiagoje nėra pateikta jokio šių stiklo paketų gamintojo standarto ar dokumentuotų gaminių kokybinių reikalavimų; tai nelaikytina gaminio kokybės trūkumu (atsakymas į 6 klausimą).
70. Taigi matyti, jog ekspertizės akto išvados padarytos įvertinus byloje pateiktus duomenis, atžvelgiant į tokių gaminių kokybei keliamus privalomuosius reikalavimus normatyviniuose dokumentuose. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovė byloje teikė stiklo paketų gamintojos (duomenys neskelbtini) pareiškimą, kuriuo nurodoma, jog gaminių rėmeliai gali būti tiek lenkiami, tiek kerpami ir rėmelių sudūrimai gali būti įrengiami bet kurioje stiklo paketo vietoje, pretenzijos dėl gaminių rėmelių nepriimamos. Teisėjų kolegijos vertinimu, ekspertizės akto išvados išplaukia iš atlikto tyrimo eigos, išvados nėra prieštaringos, jų nepaneigia kiti byloje esantys įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jomis nesirėmė, o gaminių trūkumų faktą preziumavo remdamasis faktinėmis aplinkybėmis, jog gaminiuose matomi rėmelių sujungimai ir hermetiko ištryškimas, tai savaime gaminių trūkumų fakto nepatvirtina. Pastebėtina ir tai, kad gaminių rėmelių sujungimai ir hermetiko ištryškimas matomi tik itin atidžiai apžiūrint gaminius iš labai arti. Byloje nėra įrodymų, kad dėl gaminių rėmelių sujungimų ir hermetiko ištryškimo gaminiai neatliktų savo funkcijos ar jų savybės dėl to būtų prastesnės.
71. Apibendrindama nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija vertina, jog byloje pateikti duomenys nesuponuoja tikėtinai pagrįstos išvados, kad dėl matomų stiklo paketų rėmelio sujungimų ar viename iš gaminių ištryškusio sandariklio (butilo) atsakovės ieškovei sumontuoti gaminiai turi kokybės trūkumų, dėl to teismas nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinio reikalavimą sumažinti šių gaminių kainą. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog egzistuoja pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria reikalavimas sumažinti gaminių kainą buvo tenkintas, ir šį ieškovės reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą.
72. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nevertina ir atskirai nebepasisako dėl kitų atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nurodytu pagrindu pakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi.
Dėl kitų ieškinio reikalavimų
73. Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė 1 527,50 Eur sumą kaip ieškovės nuostolius. Apeliantės teigimu, teismas neįvertino priežastinio ryšio tarp patirtų išlaidų ir tariamų atsakovės veiksmų, neteisingai priskyrė vienašališkus ieškovės veiksmus (kaip antstolio kvietimas ar perteklinė pretenzija) prie kompensuotinų nuostolių, taip pat ignoruodamas aplinkybę, kad ieškovė šias išlaidas patyrė savo rizika ir be būtinybės tuo metu, kai ginčo sprendimo procedūros jau buvo pradėtos.
74. Pasisakydama dėl šių apeliantės argumentų teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog vartotojo teisė į išlaidų, patirtų nagrinėjant vartojimo ginčus, atlyginimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 2 punkte, pagal kurį priimdama sprendimą dėl ginčo esmės vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija nusprendžia, be kita ko, dėl vartotojo patirtų išlaidų, susijusių su vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūra (įrodymų surinkimo išlaidų, įskaitant būtinas ekspertizės ar laboratorinių tyrimų išlaidas, išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, vertimo išlaidų), atlyginimo proporcingai patenkintų vartotojo reikalavimų daliai.
75. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė patyrė išlaidas už antstolio suteiktas paslaugas konstatuojant faktines aplinkybes dėl atsakovės sumontuotų gaminių būklės, kurios sudaro 907,50 Eur, ir išlaidas advokato padėjėjos pagalbai sumokėti už konsultacijas ginče su atsakove, išlaidos sudarė 650 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
76. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovės išlaidos konstatuojant faktines aplinkybes patirtos dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (atsakovė pažeidė sutartį, nevykdė pareigos tinkamai įforminti darbų priėmimo–perdavimo fakto), kurių nebūtų patyrusi, jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi iš Sutarties kylančias ir CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas perduoti daiktus ir tai tinkamai įforminti aktu. Taip pat nurodė, jog ieškovės sprendimas ginče su atsakove vartojimo ginčą nagrinėjant neteismine tvarka naudotis profesionalaus teisininko paslaugomis buvo nulemtas atsakovės sprendimo kreiptis profesionalios teisinės pagalbos. Teismas nusprendė, jog yra pagrindas išvadai, kad minėtos išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą yra pagrįstos, jų atsiradimą nulėmė atsakovės veiksmai siekiant išvengti Sutarties vykdymo.
77. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar ieškovės patirtos išlaidos iš tikrųjų yra tiesiogiai nulemtos neteisėtų atsakovės veiksmų. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas atliko patirtų išlaidų pagrįstumo vertinimą, nustatė šių išlaidų atsiradimo priežastis ir įvertino jų ryšį su atsakovės veiksmais, pasisakė dėl patirtų išlaidų būtinumo. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip, nei tai atliko pirmosios instancijos teismas, vertinti įrodymų dėl šių išlaidų pagrįstumo. Tai, kad apeliantė kitaip vertina byloje nustatytas aplinkybes ar nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro pagrindo manyti, jog ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta.
78. Apeliantė akcentuoja, jog nebuvo objektyvios būtinybės ieškovei kreiptis į antstolį konstatuoti faktines aplinkybes, nes ji nedelsdama reagavo į ieškovės nusiskundimą, pateikė rašytinį atsakymą, pasiūlė trūkumų šalinimą. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pastebėtina, jog šiuo atveju remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė ieškovei gaminius pristatė ir sumontavimo 2022 m. liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje, tačiau darbų priėmimo–perdavimo aktas, kuriame lakoniškai įvardyti šalių nustatyti gaminių trūkumai, ieškovei buvo pateiktas tik 2022 m. rugpjūčio 11 d., be to, akte nebuvo fiksuojami visi ieškovės pastebėti gaminių neatitikimai, o tik trijų durų varčių pažeidimai, kuriuos atsakovė pripažino ir siekė pašalinti. Šie veiksmai buvo atlikti po to, kai ieškovė 2022 m. rugpjūčio 7 d. su pretenzija kreipėsi dėl netinkamos kokybės gaminių. Nurodytos aplinkybės, priešingai, nei teigia apeliantė, leidžia manyti, jog būtinybė nedelsiant fiksuoti faktines aplinkybes dėl gaminių kokybės ir būklės egzistavo.
79. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovės patirtos išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti buvo perteklinės, todėl šios išlaidos neturėtų būti priteisiamos, šiuos argumentus grindžia aplinkybe, jog pretenzija buvo parengta 2022 m. gruodžio 27 d., kai ginčas jau nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. buvo nagrinėjamas VVTAT, todėl ieškovei nebuvo būtina nei rengti pretenzijos, nei patirti dėl to išlaidų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22⁵ straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros metu turi būti užtikrinta ginčo šalių teisė būti informuotam apie tai, kad šalis neprivalo būti atstovaujama advokato ar kito asmens, tačiau turi teisę turėti atstovą. Taigi ieškovė pasinaudojo įstatyme numatyta teise. Aplinkybė, jog vartojimo ginčo neteisminio nagrinėjimo procedūra buvo nutraukta vienai iš ginčo šalių (šiuo atveju vartotojai ieškovei) inicijavus vartojimo ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 26 straipsnio 3 punktas) teisės į tokių išlaidų atlyginimą nepaneigia. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisminė ginčo sprendimo galimybė nepanaikina vartotojo teisės į išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą ir tuo atveju, kai vartotojo pasirinkimu ginčas iš pradžių yra nagrinėjamas neteismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-684/2025).
80. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės išlaidas, patirtas šalių ginčą nagrinėjant neteismine tvarka, kvalifikavo kaip nuostolius ir taikydamas CK 6.246–6.249, 6.251 straipsnių nuostatas, šias išlaidas ieškovei priteisė.
Dėl priešieškinio reikalavimų
81. Atsakovė byloje pareikštu priešieškiniu prašė iš ieškovės priteisti 8 355,94 Eur skolą, 300 Eur delspinigius, 2 420 Eur išlaidas, patirtas VVTAT, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško atsiskaitymo ir bylinėjimosi išlaidas.
82. Pirmosios instancijos teismas priešieškinio reikalavimus atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovė teisę reikalauti visiško atsiskaitymo pagal sutartį iš ieškovės gali įgyti tik tinkamai įvykdžiusi sutartį, t. y. pašalinusi gaminių trūkumus, užbaigusi montavimo darbus – sureguliavusi visus gaminius (langus, duris ir kitas konstrukcijas).
83. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė atsakovei atsakomybę už ieškovės neįvykdytą piniginę prievolę, klaidingai aiškino Sutarties nuostatas, o teismo argumentai, kad dėl kilusio ginčo ir pasitikėjimo praradimo ieškovė galėjo pagrįstai nesumokėti likusios kainos, prieštarauja teisiniam reguliavimui. Apeliantės teigimu, teismas taip pat nepasisakė dėl reikalavimo atlyginti atsakovei jos patirtas išlaidas VVTAT.
84. Pasisakydama dėl šių apeliantės argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė atsakovei pagal Sutartį nėra sumokėjusi 8 355,94 Eur. Ieškovė šios aplinkybės neneigė, tačiau nurodė, kad tai suma ne už gaminius, o už gaminių montavimą, ir ši suma nesumokėta, nes montavimo darbai nėra baigti.
85. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 26 punktas).
86. Pagal CK 6.655 straipsnio 1 dalį, jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Pagal CK 6.676 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias vartojimo rangos teisinius santykius, darbų kaina nustatoma rangos šalių susitarimu. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą. Jeigu užsakovas sutinka, darbų kaina arba avansas gali būti sumokėti sutarties sudarymo metu arba vėliau šalių sutartu laiku.
87. Tiek CK 6.694 straipsnyje, reglamentuojančiame statybos rangos darbų perdavimą ir priėmimą, tiek rangos bendrųjų nuostatų CK 6.662 straipsnyje nustatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu. Atliktų darbų perdavimas ir priėmimas yra privaloma procedūra, įforminama aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Užsakovo pareiga sumokėti sutartyje nustatytą kainą, jeigu pagal rangos sutartį nenustatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, atsiranda po to, kai yra priimtas darbų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009).
88. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017, 37 punktas; 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021).
89. Šiuo atveju remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog darbų priėmimo–perdavimo aktas šalių nėra pasirašytas, tačiau Sutarties objektą sudarantys gaminiai faktiškai yra sumontuoti ieškovės name (objekte). Šalių sudarytos Sutarties (su pakeitimais) nuostatose numatyta, kad gaminių kaina sumokama dalimis ir paskutinė įmoka, kurią sudaro 48 355,94 Eur su PVM, turėjo būti sumokėta ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki prekių pristatymo į pirkėjo nurodytą objektą dienos pagal pateiktą išankstinę sąskaitą faktūrą (Sutarties ir Susitarimo 2.2 punktai).
90. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, draudžiama vienašališkai pakeisti prievolės vykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.58 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis). Šiuo atveju byloje pateikti duomenys ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė savo sutartinių aplinkybių nėra įvykdžiusi, kadangi dalis gaminių kainos atsakovei nėra sumokėta.
91. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė ieškovei išankstinės sąskaitos už atliktus darbus taip ir nepateikė, todėl nusprendė, kad atsakovė taip pat yra atsakinga dėl to, kad pagal šalių sudarytą Sutartį nėra atsiskaityta taip, kaip šalys susitarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės pačios savaime nepaneigia ieškovės mokėjimo prievolės atsakovei. Pastebėtina, jog byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė atsakovei kainos dalį – 40 000 Eur – sumokėjo dar 2022 m. vasario 24 d., gaminiai ieškovei pateikti 2022 m. liepos m. pabaigoje – rugpjūčio m. pradžioje ir tai leidžia nuspręsti, jog išankstinės sąskaitos nepateikimas nebuvo kliūtis šalims vykdyti sutartinius įsipareigojimus.
92. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal Sutartį ieškovė turėjo sumokėti kainą, kurią sudarė gaminių gamyba, montavimo darbai ir kiti darbai, o Sutarties 2.2 punkte atskirai nebuvo išskirta, kuri kainos dalis apima montavimo darbų vertę, be to, visa Sutarties kaina turėjo būti sumokėta dar iki gaminių pateikimo ieškovei momento. Taigi akivaizdu, kad šalys susitarė dėl visos Sutarties kainos sumokėjimo dar iki gaminių montavimo pradžios. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad likusi mokėtina suma yra už gaminių montavimą.
93. Nurodytų aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys, jog, pagal CK 6.58 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu viena prievolės šalis įvykdo prievolę, nelaukdama, kol ją įvykdys pirma tai padaryti privalanti šalis, tai ši šalis privalo savo prievolę įvykdyti. Teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 straipsnio 7 dalis). Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir byloje nustatytoms aplinkybėms, remiantis CK 6.193 straipsnio nuostatomis, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė teisę reikalauti visiško atsiskaitymo pagal sutartį iš ieškovės gali įgyti tik visiškai įvykdžiusi sutartį, t. y. pašalinusi gaminių trūkumus, užbaigusi montavimo darbus ir pateikusi ieškovei gaminių kokybės deklaraciją, todėl nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo.
94. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo.
95. Įstatymas numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).
96. Šalių sudarytos Sutarties 8.1.2 papunktis numato, kad pirkėjui vėluojant sumokėti kainą Sutarties 2.2. punkte nustatyta tvarka pardavėjas turi teisę reikalauti, kad pirkėjas sumokėtų 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Netesybos negali sudaryti daugiau nei 5 proc. Sutarties kainos. Remdamasi nurodyta Sutarties nuostata atsakovė priešieškiniu prašė iš ieškovės priteisti 300,60 Eur delspinigių, apskaičiuotų nuo pradelstos mokėti sumos už 180 dienų.
97. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).
98. Pasisakydama dėl atsakovės reikalavimo priteisti iš ieškovės delspinigius už termino įvykdyti sutartinę prievolę praleidimą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina atsakovės ieškovei pateiktų gaminių trūkumus. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė ieškovei išankstinės sąskaitos Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais neteikė, reikalavimą dėl visiško atsiskaitymo pareiškė tik po to, kai tarp šalių kilo ginčas dėl tinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, šalių ginčą nagrinėjant neteismine tvarka VVTAT. Teisėjų kolegija pažymi, jog civilinė atsakomybė taikoma tik esant visoms būtinoms civilinės atsakomybės sąlygoms (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis ir nustatytas aplinkybes, tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju byloje nėra nustatytos visos ieškovės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, todėl reikalavimas dėl delspinigių priteisimo negali būti tenkinamas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį priešieškinio reikalavimą.
99. Pirmosios instancijos teismo sprendimu taip pat atmestas atsakovės priešieškinio reikalavimas atlyginti jos patirtas teisinės pagalbos išlaidas ginčą nagrinėjant VVTAT. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatos įtvirtina tik vartotojo teisę į išlaidų, patirtų nagrinėjant vartojimo ginčą, atlyginimą ir neįtvirtina tokios teisės pardavėjui ar paslaugų teikėjui (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
100. Apeliantė teigia, kad verslininkui, patyrusiam išlaidas, susijusias su neteisminio sprendimo procedūra, neturėtų būti paneigiama galimybė gauti nuostolių atlyginimą, remiantis bendrosiomis CK nuostatomis dėl žalos (nuostolių) atlyginimo esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, remiasi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1776-577/2019.
101. Pasisakydama dėl šių apeliantės argumentų teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantės nurodomos civilinės bylos ir šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-403/2018).
102. Apeliantės nurodomoje civilinėje byloje teismas sprendė klausimą dėl pardavėjo ar paslaugos teikėjo teisės į išlaidų, patirtų nagrinėjant vartojimo ginčą neteismine tvarka, atlyginimą tuo atveju, kai ginčo nagrinėjimo procedūra šioje institucijoje buvo baigta, priimtas galutinis sprendimas dėl ginčo esmės ir vartotojos reikalavimas pripažintas nepagrįstu, o vartotoja nepasinaudojo galimybe pareikšti ieškinį teisme, prašydama ginčą nagrinėti iš esmės. Nagrinėjamoje civilinėje byloje neteisminė vartojimo ginčo nagrinėjimo procedūra buvo nutraukta vartotojai inicijavus vartojimo ginčo nagrinėjimą teisme. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo remtis apeliantės nurodoma civiline byla kaip precedentu šioje byloje.
103. Pažymėtina ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog vartotojos reikalavimai iš esmės buvo pagrįsti, t. y. byloje buvo nustatyti atsakovės ieškovei perduotų gaminių trūkumai ir priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esminiai vartotojos reikalavimai patenkinti, nenustatyta, kad vartotoja savo pažeistas ar ginčijamas teises arba teisėtus interesus gynė netinkamai, piktnaudžiavo teise, todėl darytina išvada, jog apeliantė neturi teisės į išlaidų, patirtų vartojimo ginčą nagrinėjant neteismine tvarka, atlyginimą.
104. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tam, kad galėtų būti skaičiuojamos ir priteistos šios palūkanos, yra būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).
105. Atsakovė byloje pateikė priešieškinį, kuris rezoliucija priimtas 2024 m. kovo 29 d. Priešieškiniu yra pareikštas reikalavimas priteisti procesines palūkanas, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pripažinus pagrįstu atsakovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, procesinės palūkanos atsakovei iš ieškovės taip pat turėjo būti priteistos nuo patenkintos priešieškinio reikalavimų dalies.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
106. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius šioje byloje keliamus klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl bylos procesinės baigties
107. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutartinius įsipareigojimus, vartojimo rangos teisinius santykius ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymus, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl nepagrįstai tenkino ieškinį visa apimtimi, o priešieškinio reikalavimus atmetė visiškai. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą atitinkamai pakeičiant šio procesinio sprendimo rezoliucinę dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
108. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
109. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyje, 98 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
110. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 8 481 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 316 Eur žyminis mokestis, 6 050 Eur įmoka už ekspertizę, 300 Eur mokestis už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje ir 1 815 Eur teisinei pagalbai apmokėti.
111. Pagal byloje pateiktus duomenis, atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 5 249 Eur bylinėjimosi išlaidų (249 Eur žyminis mokestis už priešieškinį, 5 000 Eur įmoka už ekspertizę).
112. Pirmosios instancijos teisme patirtos 81,74 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu.
113. Ieškovė, patikslinusi ieškinį, šioje byloje pareiškė keturis iš dalies skirtingais pagrindais grindžiamus reikalavimus dėl jos pažeistų teisių gynimo: i) dėl nekokybiškų durų varčių; ii) dėl nekokybiškų langų rėmų (dažų nubėgimų, medienos nelygumų, netolygaus padengimo silikonu); iii) dėl sutarties kainos sumažinimo; iv) dėl nuostolių atlyginimo. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės pagrįstais buvo pripažinti trys ieškovės reikalavimai, vienas atmestas (dėl sutarties kainos sumažinimo). Dėl to laikytina, kad patenkinta 75 proc. ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų, atmesta – 25 proc. ieškinio reikalavimų.
114. Atsakovės priešieškinio suma sudarė 11 076,54 Eur. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, patenkinta atsakovės reikalavimų už 8 355,94 Eur, atmesta – 2 720,60 Eur. Dėl to laikytina, kad patenkinta 75 proc. atsakovės priešieškinio reikalavimų, atmesta – 25 proc.
115. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje buvo pareikštas ir ieškinys, ir priešieškinis, o pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą abiejų ginčo šalių reikalavimai yra patenkinti iš dalies, darytina išvada, kad civilinė byla ieškovės naudai išnagrinėta 50 proc. ((75 proc. patenkinta ieškinio dalis + 25 proc. atmesta priešieškinio dalis) / 2), atsakovės naudai taip pat išnagrinėta 50 proc. ((25 proc. atmesta ieškinio dalis + 75 proc. patenkinta priešieškinio dalis) / 2). Atsižvelgiant į tai, remiantis šia proporcija skirstytinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.
116. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovei iš atsakovės priteistina 4 240,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės priteistina 2 624,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
117. Iš ieškovės ir atsakovės taip pat priteistina po 40,87 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
118. Atsakovė patyrė 4 195 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 565 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 3 630 Eur teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.
119. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas 3 025 Eur išlaidas už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
120. Tenkinus iš dalies apeliacinį skundą, proporcingai patenkintų (50 proc.) ir atmestų (50 proc.) reikalavimų daliai, atsakovei iš ieškovės priteistina 2 097,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovei iš atsakovės priteistina 1 512,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 27 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovę UAB „Vilniaus Doleta“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti gaminių trūkumus:
1) pašalinti pagal su ieškove V. P. sudarytą 2021 m. gruodžio 17 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) objekte, adresu (duomenys neskelbtini), sumontuotų trijų durų varčių (gaminių numeriai L6.2, LD1 ir PLD1) trūkumus (suremontuoti dėl persuktų varžtų pažeistas vietas ir jas perdažyti);
2) pašalinti pagal su ieškove V. P. sudarytą 2021 m. gruodžio 17 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) objekte, adresu (duomenys neskelbtini), šiuos gaminių, trūkumus: L3 miegamajame – sutvarkyti rėmą (ištaisyti medienos nelygumus ir nudažyti) ir silikoną (kad būtų užteptas tolygiai ir tolygiai prigludęs prie lango ir rėmo); L3 vaiko kambaryje – sutvarkyti rėmą, dažų nubėgimą ir silikoną; L3 laiptinėje – sutvarkyti silikoną; L3 valgomajame – sutvarkyti rėmą; L4 – sutvarkyti rėmą, silikoną; sutvarkyti rėmą ir silikoną gaminiams L5 ir LD1; sutvarkyti rėmą gaminiams L3.1, L7, L8, L9.
Priteisti ieškovei V. P. iš atsakovės UAB „Vilniaus Doleta“ 1 527,50 Eur nuostolių ir 4 240,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilniaus Doleta“ iš ieškovės V. P. 8 355,94 skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 624,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus Doleta“ valstybei 40,87 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Priteisti iš ieškovės V. P. valstybei 40,87 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662“.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilniaus Doleta“ iš ieškovės V. P. 2 097,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti ieškovei V. P. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus Doleta“ 1 512,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.