- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- e2A-1776-577/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40193-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- R. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Švaros namų centras“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švaros namų centras“ ieškinį atsakovei R. K. dėl išlaidų, patirtų advokato pagalbai išankstinėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Švaros namų centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės R. K. 484 Eur dydžio išlaidas, patirtas išankstinėje ginčo nagrinėjimo stadijoje Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje (toliau ir VVTAT), bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog 2018 m. kovo 26 d. atsakovė kreipėsi į VVTAT dėl neva netinkamos kokybės ieškovės suteiktos kilimo valymo paslaugos, reikalavo nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir atlyginti nuostolius – 900 Eur kilimo vertę. VVTAT komisija 2018 m. liepos 23 d. nutarimu atmetė atsakovės prašymą atlyginti kilimo vertę. Atsakovė nepasinaudojo nutarime nurodyta teise pareikšti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme, tuo iš esmės pripažindama VVTAT komisijos sprendimą, kad skundas yra nepagrįstas. Atsakovei inicijavus nepagrįstą ginčą, ieškovė sudarė atstovavimo sutartį su advokatu ir nagrinėjant šį ginčą VVTAT patyrė 484 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atsakovė nesutiko padengti ieškovės teisinio atstovavimo išlaidų. Pažymėjo, kad, kad formuojant PVM sąskaitą-faktūrą Nr. JV003275 buvo padaryta techninė klaida, t. y. vietoje 1,5 valandos raštiškų paaiškinimų bei prašymo rengimo trukmės, nurodyta 0,5 valandos. Tačiau bendra darbų trukmė – 2,5 valandos – buvo nurodyta teisingai ir ieškovė apmokėjo visą PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė R. K. prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą bei priteisti atstovavimo išlaidas. Atsakovė nurodė, kad iš ieškinio nėra neaišku, kuo remiantis turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant ginčą VVTAT, kadangi šias išlaidas ieškinio 13 punkte ieškovė įvardina kaip finansinius nuostolius, kitoje vietoje – kaip bylinėjimosi išlaidas. Kadangi šios išlaidos įvardijamos kaip bylinėjimosi išlaidos, atsakovė daro prielaidą, kad pagrindas reikalauti šių išlaidų priteisimo ir yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 98 straipsnio 1 dalis. Atsakovė nesutiko su ieškovės pozicija, kad advokato teisinių paslaugų išlaidų apmokėjimo klausimas nepriskirtinas VVTAT kompetencijai. Pažymėjo, kad tokią teisę VVTAT suteikia Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymas, VTAĮ) 27 straipsnio 4 dalis. VVTAT, spręsdama ginčus, vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, todėl ieškovė privalėjo laikytis CPK įtvirtintos tvarkos dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bylinėjimosi išlaidos yra nepriteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovė prašymo ir įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė, o remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atskiras reikalavimas naujoje civilinėje byloje dėl bylinėjimosi išlaidų negali būti reiškiamas. Be to, pažymėjo, kad šiuo atveju padarytos klaidos PVM sąskaitoje faktūroje sudaro pagrindą abejoti, ar neteisingai atlikti aritmetiniai veiksmai, ar suteiktų teisinių paslaugų trukmė buvo trumpesnė. Atsakovės teigimu, ieškovei kyla pareiga įrodyti tikrąjį atliktų darbų trukmės faktą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei UAB „Švaros namų centras“ 484 Eur išlaidas, patirtas išankstinėje ginčo nagrinėjimo stadijoje Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje (nuostolius), bei 15 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės R. K..
6. Teismas ieškovės išlaidų, patirtų sumokėjus advokatui už teisinę pagalbą rengiant dokumentus bei atstovaujant ieškovę VVTAT, nelaikė bylinėjimosi išlaidomis CPK normų prasme.
7. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog ieškovė privalėjo prašymą dėl išlaidų teisinei pagalbai atlyginimo bei įrodymus apie patirtas išlaidas pateikti VVTAT iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pažymėjo, jog remiantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 4 dalimi, verslininkams nėra nustatyta galimybė teikti prašymus dėl patirtų išlaidų, susijusių su vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūra, atlyginimo, ši teisė skirta išimtinai vartotojui. Tačiau, teismo nuomone, verslininkui, patyrusiam išlaidas, susijusias su neteisminio sprendimo procedūra, neturėtų būti paneigiama galimybė gauti nuostolių atlyginimą, remiantis bendrosiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) nuostatomis dėl žalos (nuostolių) atlyginimo esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms (CK 6.246-6.249, 6.251 straipsniai).
8. Teismas pažymėjo, jog atsakovės cituoti kasacinio teismo išaiškinimai civilinėse bylose Nr. 3K-7-861/2001, 3K-3-408/2010, 3K-3-177/2013 bei 3K-3-232/2013 šiuo atveju nėra aktualūs, nes šios bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo minėtų bylų, todėl teismas, spręsdamas dėl 484 Eur ieškovės patirtų išlaidų priteisimo, jais nesivadovavo.
9. Teismas konstatavo, kad atsakovės neteisėti veiksmai, dėl kurių spręstina dėl atsakovės atsakomybės, pasireiškė inicijuojant ginčą išankstine (neteismine) tvarka teikiant prašymą, kuris įsigaliojusiu VVTAT komisijos nutarimu buvo pripažintas nepagrįstu (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
10. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Teismo vertinimu, atsakovės atsiliepime nurodytos aplinkybės, teismo posėdžio metu atsakovės atstovės teikti paaiškinimai bei į bylą teikti įrodymai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė paneigė kaltės prezumpciją. Teismas laikė, kad kaltė, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, šiuo atveju yra nustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas pripažino, kad šiuo atveju ieškovės patirtą žalą (nuostolius) sudaro 484 Eur dydžio išlaidos, kurias ieškovė patyrė sumokėjusi advokatui J. Viliui už dokumentų rengimą bei ieškovės atstovavimą VVTAT nagrinėjant ginčą pagal atsakovės pateiktą prašymą.
12. Iš byloje nustatytų aplinkybių, pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių atstovų paaiškinimų teismas sprendė, jog tarp atsakovės veiksmų (nepagrįsto prašymo VVTAT pateikimo) bei ieškovei atsiradusios žalos (nuostolių), t. y. 484 Eur dydžio išlaidų už advokato teisinę pagalbą išankstinėje ginčo stadijoje, egzistuoja priežastinis ryšys. Pažymėjo, kad išankstinėje vartojimo ginčo stadijoje ieškovės advokatas atliko veiksmus, susijusius su atsakovės prašymo, pateikto VVTAT, įvertinimu bei paaiškinimų VVTAT ieškovės vardu parengimu ir pateikimu. Iš PVM sąskaitos faktūrų Nr. JV003222 bei JV003275, teismas nustatė, jog teisinėms paslaugoms advokatas skyrė 4 val. 30 min. Iš ieškovės paaiškinimų teismas nustatė, jog išrašant formuojant PVM sąskaitą faktūrą Nr. JV003275 buvo padaryta techninė klaida, vietoje 1,5 val. raštiškų paaiškinimų ir prašymo rengimo trukmės buvo nurodyta – 0,5 val. Tačiau bendra teiktų paslaugų trukmė, t. y. 2,5 val., PVM sąskaitoje faktūroje Nr. JV003275 buvo nurodyta teisingai. Teismo vertinimu, ieškovės advokato išankstinėje vartojimo ginčo stadijoje atliktos teisinės paslaugos buvo būtinos ir protingos. Teismas ieškovės reikalavimą dėl 484 Eur išlaidų (nuostolių) priteisimo laikė įrodytu, pagrįstu, todėl tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Atsakovė R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimą ir atmesti UAB „Švaros namų centras“ ieškinį, priteisti iš ieškovės atstovavimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas neteisingai nustatė, kad ieškovės reikalaujamos priteisti išlaidos nelaikytinos bylinėjimosi išlaidomis CPK normų prasme. Iš esmės ieškovės reikalavimas yra bylinėjimosi išlaidų, patirtų ikiteisminėje vartojimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje, priteisimas; šios išlaidos, remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, laikytinos bylinėjimosi išlaidomis, dėl kurių reikalavimas turėjo būti pateiktas CPK 98 straipsnyje nustatyta tvarka. Nors ginčas ir nebuvo nagrinėjamas teisme, tačiau tai savaime nereiškia, jog patirtos ieškovės išlaidos nelaikytinos bylinėjimosi išlaidomis CPK normų prasme.
13.2. Atsakovė, siekdama bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, turėjo reikalavimą pareikšti toje pačioje byloje, o ne inicijuoti naują civilinę bylą. Ieškovės ieškinys pareikštas būtent CPK 98 straipsnio pagrindu, ir tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu šios bylinėjimosi išlaidos buvo įvardintos kaip nuostoliai. Teismas konstatavo deliktinės atsakomybės sąlygų egzistavimą ir už ieškovę įrodė visas deliktinės atsakomybės sąlygas, tokiu būdu pažeidė civilinio proceso teisės normas ir priėmė atsakovės atžvilgiu „siurprizinį“ sprendimą. Atsakovei nežinant teisėjo pozicijos, ieškovei neįrodinėjant deliktinės atsakomybės sąlygų, nebuvo sudarytos galimybės išsakyti savo argumentus dėl neegzistuojančių deliktinės atsakomybės sąlygų.
13.3. Teismas, konstatuodamas atsakovės neteisėtus veiksmus, jos kreipimąsi į VVTAT vertino labai formaliai ir vadovavosi tik tuo, kad VVTAT pripažino, jog atsakovės keliamas reikalavimas ieškovei yra nepagrįstas. Tokia teismo pozicija yra ydinga ir nesuderinama su galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika. Iš esmės tokia savo išvada teismas pripažino, kad atsakovė, įgyvendinusi jai įstatymo suteikiamą teisę pasielgė neteisėtai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis gynybos ikiteisminėje institucijoje gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, esminės reikšmės turi kreipimosi į atitinkamą instituciją aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, kas teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo. Šiuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais būtų pagrindas pripažinti tokį kreipimąsi dėl ginčo išsprendimo ikiteisminėje institucijoje, kai asmens teisinis statusas ir kitos aplinkybės liudytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje ikiteisminės gynybos nesikreiptų.
13.4. Atsižvelgiant į tai, kad kilime buvo neišvalytų dėmių, ieškovė nebuvo atsakovei suteikusi visos išsamios informacijos apie teikiamą paslaugą, kilimas buvo valomas pakartotinai, patvirtina tai, jog atsakovė turėjo pagrindą abejoti ieškovės suteiktos paslaugos kokybe. Atsakovė manydama, kad jos teisė yra pažeista, dėl jos apgynimo kreipėsi į VVTAT. VVTAT nutarimas pripažinti atsakovės reikalavimą nepagrįstu savaime nereiškia, jog atsakovės kreipimasis buvo sąlygotas piktnaudžiavimo savo teisėmis. Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos ar piktnaudžiavo savo teisėmis, t.y. padarė neteisėtą veiką CK 6.246 straipsnio prasme. Teismas nesiaiškindamas ir neanalizuodamas atsakovės elgesio kreipiantis į VVTAT, nepagrįstai ir neteisingai nustatė atsakovės neteisėtus veiksmus.
13.5 Neteisingai nustatęs atsakovės neva atliktus neteisėtus veiksmus, teismas nepagrįstai preziumavo ir atsakovės kaltę. Atsakovei nebuvo sudarytos sąlygos paneigti kaltės prezumpciją.
13.6. Teismas neargumentavo, kuo remdamasis nustatė, jog bendra teiktų paslaugų trukmė 2,5 val. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. JV003275 buvo nurodyta teisingai. Kilus abejonėms dėl suteiktų paslaugų trukmės, ieškovei kilo pareiga įrodyti, jog raštiškų paaiškinimų ir prašymo rengimas truko 1,5 val., o ne 0,5 val. kaip buvo nurodyta pirminėje atsakovei pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. JV003275 bei įrodyti, jog techninė klaida buvo padaryta būtent nurodant raštiškų paaiškinimų ir prašymo rengimo trukmę, o ne atliekant aritmetinius skaičiavimus.
13.7. Teismas neteisingai nustatė, jog ieškovės patirtos 484 Eur išlaidos yra pagrįstos ir būtinos. Ieškovė pati buvo aplaidi ir nerūpestinga, apmokėdama PVM sąskaitoje faktūroje Nr. JV003275 nurodytą sumą, nereikalaudama ją perskaičiuoti atsižvelgiant į faktiškai nurodytų atliktų darbų laiką bei kainą. Be to, atsakovės manymu, ieškovė nepagrįstai naudojosi advokato paslaugomis, jos nebuvo būtinos, nes ieškovė yra juridinis asmuo, verslininkė, kuri yra labiau patyrusi ir kvalifikuota nei paprastas vartotojas. VVTAT ginčų nagrinėjimo procedūra yra nesudėtinga.
13.8. Atsakovei neatlikus jokių neteisėtų veiksmų, o ieškovei neįrodžius patirtos žalos dydžio, nėra pagrindo išvadai, jog egzistuoja priežastinis ryšys.
14. Ieškovė UAB „Švaros namų centras“ atsiliepime prašo atmesti R. K. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą; palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimą nepakeistą; priteisti iš apeliantės ieškovei bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismų praktikoje pripažįstama, kad faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas yra teismo pareiga, kurią teismas atlieka ex officio, vadovaudamasis teisės normomis ir nesaistomas to, kaip šalys pačios teisiškai vertina savo veiksmus ar kitas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų faktiniu pagrindu.
Šalies argumentai
14.2. Apeliantė nepasinaudojo galimybe pareikšti ieškinį teisme, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės; tokiu elgesiu iš esmės pripažino Tarnybos nutarimą, t. y. kad yra neteisi ginčo šalis.
14.3. Vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 4 dalimi, teisė teikti prašymus dėl patirtų išlaidų, susijusių su vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūra, atlyginimo, skirta išimtinai vartotojui. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) lygiateisiškumo principą, kita ginčo šalis (ieškovė) turi teisę ginti savo teisėtą interesą ir turėti galimybę reikalauti atlyginti patirtas išlaidas dėl nepagrįsto apeliantės skundo kitais Lietuvos Respublikos teisės užtikrinamais būdais.
Šalies argumentai
14.4. Apeliantė, pateikusi kilimą valymui, gavo kilimo priėmimo patvirtinantį dokumentą ir buvo supažindinta su trumpa atmintine, kurioje nurodyta, jog ieškovė negali garantuoti valymo kokybės, jei: 1) dėmės yra labai senos ir bandytos valyti namuose; 2) kilimas yra įplyšęs ar kitaip pažeistas; 3) po valymo išryškėja tam tikros dėmės. Apeliantė nepagrįstai Tarnybai skundė ieškovės valymo paslaugos kokybę, elgėsi nesąžiningai, reikalaudama atlyginti visą kilimo vertę, t. y. buvo supažindinta su galimomis rizikomis, be to skundė kilimo trūkumus neva tai atsiradusius po valymo paslaugos, kurie realiai jau buvo pristatant kilimą.
14.5. Nors skunde teigiama, kad atsakovei nebuvo sudarytos sąlygos paneigti kaltės prezumpciją, ieškovės manymu, nesuprantama, kodėl apeliantės atstovė nepasinaudojo CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta teise ir neprieštaravo ieškovės atstovo argumentams, sutiko kad parengiamojo posėdžio metu būtų pareita į bylos nagrinėjimą iš esmės ir byla baigta nagrinėti iš esmės.
14.6. Advokatas Justas Vilys dokumentų rengimo būtinumą ir preliminarią trukmę (tuo pačiu ir kainą) visada iš anksto suderina su klientu; taip įvyko ir nagrinėjamu atveju. Ieškovė neturėjo pagrindo detaliai analizuoti sąskaitoje nurodytų atliktų darbų trukmę; pripažino bendrą paslaugų trukmę - 2,5 val., ir šias išlaidas kaip pagrįstas, ką įrodo apmokėta sąskaita.
14.7. Apeliantės argumentai, kad ieškovė nepagrįstai naudojosi advokato paslaugomis, jos nebuvo būtinos, yra nepagrįsti. Ieškovės vykdoma ūkinė-komercinė veikla - valymo paslaugų teikimas, įmonėje nedirba teisės specialistai, kompetentingi tinkamai atstovauti teisėtus ieškovės interesus. Ieškovė turi teisę maksimaliai apginti savo teisėtus interesus ir pasitelkti teisės profesionalų pagalbą. Pažymi, kad nuo ginčo inicijavimo momento apeliantė taip pat naudojosi teisininkų paslaugomis. Pati Tarnyba atlieka vartotojų atstovavimo funkciją, todėl teigti, kad viena ginčo šalis yra stipresnė, o kita - silpnesnė nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2018 m. kovo 26 d. kreipėsi į VVTAT dėl netinkamos kokybės ieškovės suteiktos kilimo valymo paslaugos ir reikalavo ieškovės atlyginti kilimo vertę, t. y. 900 Eur. VVTAT komisija 2018 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 10-1035 atmetė R. K. (atsakovės) prašyme keliamą reikalavimą atlyginti kilimo vertę. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su 2018 m. spalio 5 d. pretenzija, prašydama atlyginti ieškovei 484 Eur atstovavimo išlaidas, patirtas nagrinėjant ginčą VVTAT. Atsakovė 2018 m. spalio 9 d. atsakyme nurodė, jog su ieškovės pretenzija nesutinka. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaidų, patirtų advokato pagalbai išankstinėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą.
17. Apeliantės teigimu, ieškovės reikalaujamos priteisti išlaidos, remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, laikytinos bylinėjimosi išlaidomis, dėl kurių reikalavimas turėjo būti pateiktas CPK 98 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. toje pačioje byloje, o ne inicijuojant naują civilinę bylą. Anot atsakovės, ieškinys pareikštas būtent CPK 98 straipsnio pagrindu, o teismas už ieškovę įrodė visas deliktinės atsakomybės sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiems apeliantės argumentams.
18. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčo kvalifikavimo klausimą, vadovavosi tinkama teismų praktika, motyvavo išvadas dėl nagrinėjamoje byloje taikytinų teisės normų. Skundžiamame teismo sprendime pagrįstai atsižvelgta į Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies nuostatas, numatančias, jog vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija sprendžia tik dėl vartotojo patirtų išlaidų, susijusių su vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūra (įsikatant išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), atlyginimo proporcingai patenkintų vartotojo reikalavimų daliai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1R-382 „Dėl Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių patvirtinimo“ 43 punkte, be minėtos nuostatos, taip pat nurodyta, jog vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija nesprendžia pardavėjo ar paslaugų teikėjo patirtų išlaidų atlyginimo klausimo. Šių teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad ieškovės prašymas dėl išlaidų advokatui atlyginimo negalėjo būti pateiktas ir išnagrinėtas VVTAT.
19. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šiuo atveju, ginčo nagrinėjimas nebuvo perkeltas į teismą, todėl apeliantės akcentuojamame CPK 98 straipsnyje nustatyta tvarka (t. y., kad prašymą dėl išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas priteisimo šalis teismui raštu pateikia su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; ir kad šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos), negali būti įgyvendinama.
20. Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nėra nuostatų, ribojančių ginčą laimėjusio pardavėjo ar paslaugų teikėjo teisę į VVTAT patirtų išlaidų advokatui (advokato padėjėjui) už teisinę pagalbą atlyginimą. Taigi, vadovaujantis šalių lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros principu, ir nesant galimybės taikyti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus reglamentuojančias civilinio proceso įstatymo nuostatas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės patirtas išlaidas už teisinę pagalbą nagrinėjant atsakovės skundą VVTAT kvalifikavo nuostoliais.
21. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad ieškovas neprivalo nurodyti ieškinio teisinio pagrindo, t. y. įstatymų ir faktinių aplinkybių teisinės kvalifikacijos. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas ir kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009; 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011). Taigi, apeliacinio skundo argumentai, jog teismas atsakovės atžvilgiu priėmė „siurprizinį“ sprendimą, suteikė pranašumą ieškovei, nesudarė galimybių išsakyti savo argumentus dėl neegzistuojančių deliktinės atsakomybės sąlygų, yra nepagrįsti.
22. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė ieškinyje nurodydama faktines aplinkybes, paaiškino, kad atsakovei inicijavus nepagrįstą ginčą, ieškovė sudarė atstovavimo sutartį su advokatu, ir nagrinėjant šį ginčą VVTAT patyrė 484 Eur išlaidų (4 punktas), kad atsakovė nepasinaudojusi teise pareikšti ieškinį iš esmės pripažino, jog skundas yra nepagrįstas ir tai, kad atsakovė yra neteisi ginčo šalis (3 punktas). Taip pat ieškinyje pažymėta, jog ieškovė dėl atsakovės veiksmų nepagrįstai patyrė finansinių nuostolių, todėl kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl išlaidų, patirtų advokato pagalbai išankstinėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, priteisimo iš atsakovės (6 punktas). Kad atsakovės skundas buvo išnagrinėtas VVTAT ir nutarimu atmestas, o ieškovė dėl to patyrė finansinių nuotolių, paminėta ir ieškinio 13 punkte (į šį punktą atsakovė atkreipė dėmesį ir atsiliepime į ieškinį). Atsakovė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė buvo užsiminusi, jog patirtos išlaidos priteistinos kaip nuostoliai. Apeliacinės instancijos vertinimu, ieškinyje nurodytas faktinis pagrindas (atskleista, dėl kokių atsakovės veiksmų, ieškovės manymu, ji patyrė išlaidas (nuostolius), ir kodėl už šias išlaidas atsakinga atsakovė) teismui sudarė pakankamą pagrindą ginčo išsprendimui taikyti CK 6.246-6.249, 6.251 straipsnių nuostatas. Pažymėtina, kad galimybe išdėstyti nesutikimo su teismo išvadomis argumentus ieškovė pasinaudojo apeliaciniame skunde.
23. Apeliantė teigia, kad teismas, konstatuodamas atsakovės neteisėtus veiksmus, jos kreipimąsi į VVTAT vertino labai formaliai ir vadovavosi tik tuo, kad VVTAT pripažino, jog atsakovės keliamas reikalavimas ieškovui yra nepagrįstas. Mano, kad tokia savo išvada teismas pripažino, jog atsakovė, įgyvendinusi jai įstatymo suteikiamą teisę pasielgė neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir šiuos apeliantės teiginius, kaip nepagrįstus. Tai, kad skundžiamame teismo sprendime neišdėstytas dokumento (šiuo atveju VVTAT komisijos nutarimo) turinys, nereiškia, kad jis nebuvo vertintas ir į jį nebuvo atsižvelgta.
24. Atsakovė apeliaciniame skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008 pateiktus išaiškinimus, pagal kuriuos, be kita ko, asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojamus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisės interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar jis elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus.
25. Savo kreipimosi į ikiteisminę instituciją pagrįstumą, t. y. pagrindą abejoti ieškovės suteiktos paslaugos kokybe, apeliantė grindžia tuo, kad kilime buvo neišvalytų dėmių, ieškovė nebuvo atsakovei suteikusi visos išsamios informacijos apie teikiamą paslaugą, ir kad kilimas buvo valomas pakartotinai. Tačiau pažymėtina, kad iš VVTAT komisijos nutarimo turinio matyti, jog atsakovė skunde buvo nurodžiusi, jog kilimas buvo sugadintas valymo metu (atsirado rudos spalvos dažų dėmės, po pakartotinio valymo atsirado geltoni dryžiai, odiniai kilimo intarpai tapo išblukę ir susiraukšlėję), ir reikalavo grąžinti už kilimą sumokėtus pinigus, t. y. atlyginti visą kilimo vertę (900 Eur). Komisija nutarime konstatavo, jog remiantis rašytine ginčo nagrinėjimo medžiaga nėra pagrindo daryti išvadą, kad paslaugų teikėjas sugadino vartotojos valymui pateiktą kilimą. Taigi, kaip ir nurodo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovė skundė kilimo trūkumus, neva atsiradusius po valymo paslaugos, kurie jau realiai buvo pristatant kilimą. Be to, tarnyba nutarime atsižvelgė ir į tai, kad apeliantė matė atmintinę, kurioje nurodytos sąlygos, kuomet ieškovė negali garantuoti valymo kokybės. Atsakovė nepasinaudojo galimybe pareikšti ieškinį teisme, prašydama ginčą nagrinėti iš esmės, t. y. iš esmės pripažino nutarime nustatytas aplinkybes. Išdėstyti argumentai sudaro pagrindą pritarti pirmos instancijos teismo išvadai, kad nepagrįsto prašymo pateikimas VVTAT kvalifikuotinas kaip atsakovės neteisėti veiksmai nustatytų faktinių aplinkybių CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatų kontekste, dėl kurių ieškovė ir patyrė nuostolius (CK 6.247, 6.249 straipsniai).
26. Pažymėtina ir tai, kad apeliantės nurodoma teismų praktika (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-417-198/2012; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2326-603/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-637-469/2015) nėra aktuali sprendžiant šį ginčą. Jose pateikti išaiškinimai nagrinėjant ginčus dėl nuostolių, atsiradusių dėl kreipimosi į institucijas dėl ikiteisminio tyrimo ar administracinio teisės pažeidimo teisenos pradėjimo, atlyginimo; taip pat vadovaujamasi Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu.
27. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas spręsdamas dėl nuostolių dydžio argumentavo, kuo remdamasis nustatė, jog sąskaitoje faktūroje Nr. JV003275 nurodytų paslaugų trukmė 2,5 val. nurodyta teisingai, t. y. analizavo ieškovės paaiškinimus. Atsakovė teigdama, kad techninė klaida galėjo būti padaryta ne nurodant dokumentų rengimo trukmę, o aritmetiniuose skaičiavimuose, jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti tokį teiginį, nepateikė. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog advokatas dokumentų rengimo preliminarią trukmę (tuo pačiu ir kainą) iš anksto suderino su klientu. Pažymėtina, kad ieškovė apmokėjo minėtą sąskaitą iki pretenzijos atsakovei pareiškimo, t. y. patyrė joje nurodyto dydžio išlaidas.
28. Taip pat atsakovė nurodė, kad ieškovė nepagrįstai naudojosi advokato paslaugomis, jos nebuvo būtinos, ieškovė yra juridinis asmuo, verslininkas, kuris yra labiau patyręs ir kvali?kuotas nei paprastas vartotojas. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, pažymi, kad VTAĮ 22⁵ straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros metu turi būti užtikrinta ginčo šalių teisė būti informuotam apie tai, kad šalis neprivalo būti atstovaujama advokato ar kito asmens, tačiau turi teisę turėti atstovą. Taigi, ieškovė pasinaudojo įstatyme numatyta teise. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ikiteisminės procedūros metu atsakovės interesus atstovavo advokato padėjėja, todėl teigti, kad kitos šalies, manančios, jog jos atžvilgiu inicijuotas ginčas (pateiktas skundas) yra nepagrįstas, ir siekiančios tinkamai apginti savo poziciją, pasinaudojimas kvalifikuota teisine pagalba nebuvo būtinas, būtų neteisinga.
29. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-52/2011 ir kt.).
30. Apibendrinus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš jos ieškovei priteistina 387,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Švaros namų centras“ (j. a. k. 303285073) 387,20 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 20 ct) bylinėjiomosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.