Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių kasos išlaidų orderį kaip įrodinėjimo priemonę, įrodinėjimo naštą, įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo už parduotą automobilį sumokėtus 13 500 Eur, 1395 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad rado skelbimą apie Tauragėje parduodamą 2015 m. laidos lengvąjį automobilį „Volkswagen Golf“, kurio kaina skelbime buvo nurodyta 13 700 Eur, prie skelbimo taip pat buvo pardavėjo komentaras, kad automobilio techninė būklė kaip naujo. Susisiekus skelbime nurodytu telefonu ir nuvykus apžiūrėti automobilio, atsakovas patikino ieškovę, kad automobilio techninė būklė yra ideali, atitinka gamintojo nurodomą šios transporto priemonės komplektaciją, visa automobilio įranga ir mazgai yra originalūs, patvirtino viešai skelbime nurodytą informaciją, kad automobilio būklė kaip naujo. Atsakovas paaiškino, kad automobilis įsigytas ir pargabentas iš Prancūzijos į Lietuvą tik su nedideliais paviršiniais dalies kėbulo dalių pažeidimais, t. y. buvo tik pabraižyti abiejų pusių priekiniai sparnai bei kairės pusės vairuotojo ir keleivio durelės, šie remonto metu buvo perdažyti. 2016 m. rugpjūčio 17 d. šalys sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal ją atsakovas ieškovei perdavė 2015 m. laidos lengvąjį automobilį „Volkswagen Golf“, o ieškovė atsakovui sumokėjo už automobilį sutartą 13 500 Eur kainą. Sudarant sutartį atsakovas nenurodė nė vieno parduodamo automobilio kokybės trūkumo. Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta 5500 Eur suma, kurią ieškovė pervedė per banką; likusią sutartą kainos dalį – 8000 Eur – ieškovė atsakovui perdavė grynaisiais sutarties pasirašymo metu. 2016 m. rugpjūčio 24 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė automobilį, įsigytą iš atsakovo, pardavė Italijos bendrovei. Vėliau pirkėjos atstovas ieškovę informavo, kad gabenant automobilį per lietų pro stogą į saloną pradėjo sunktis vanduo. Pirkėjai patikrinus automobilio techninę būklę automobilių „Volkswagen“ prekybos atstovybėje buvo nustatyta, kad automobilis praeityje buvo patekęs į eismo įvykį ir, atlikus remontą, nebeatitinka gamintojo komplektacijos ir reikalavimų. Pirkėjos reikalavimu 2016 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartis 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutraukta, automobilis grąžintas ieškovei. Ieškovė padengė pirkėjos 1350 Eur dydžio automobilio gabenimo į Italiją išlaidas. Siekiant nustatyti automobilio trūkumus, automobilis „Volkswagen Golf“ buvo pristatytas į Šiaulių „Volkswagen“ centrą, jame atlikus išsamią automobilio apžiūrą buvo patvirtinti Italijoje nustatyti gedimai ir nustatyta daugiau gedimų, dėl kurių automobilis neatitinka saugumo reikalavimų. Už automobilio patikrą ieškovė sumokėjo 45 Eur. Paaiškėjus, kad atsakovas nuo ieškovės tyčia nuslėpė trūkumus ir kad automobilis neatitinka pirkimo–pardavimo sutarties bei gamintojo saugaus automobilio eksploatavimo reikalavimų, ieškovė 2016 m. spalio 11 d. pranešė atsakovui, kad vienašališkai nutraukia 2016 m. rugpjūčio 17 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pareikalavo atsiimti automobilį ir grąžinti už jį sumokėtus 13 500 Eur.Atsakovas priešieškiniu prašė 2016 m. rugpjūčio 17 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nutraukti šalių sutikimu, taikyti dvišalę restituciją ir jam grąžinti automobilį „Volkswagen Golf“, o jis įsipareigoja ieškovei grąžinti jos sumokėtus 5500 Eur už automobilį. Atsakovas nurodė, kad automobilį iš UAB „Niltus“ 2016 m. rugpjūčio 8 d. įsigijo už 3900 Eur. Automobilio remontui išleido 1900 Eur. Automobilį pirko dukteriai, bet jai automobilis nepatiko, todėl nutarė parduoti. Atsakovas nurodė, kad automobilį pardavė už sutartą 5500 Eur kainą. Jokių jam žinomų automobilio gedimų nebuvo. Atsakovas sutinka už automobilį grąžinti 5500 Eur, kaip nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje, ir neigia gavęs grynaisiais 8000 Eur. Atsakovas nurodė, kad sutartis turėtų būti nutraukta abiejų šalių sutikimu.