- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- 1S-315-449/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25850-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Šiukšta
- Pareiškėjas
- N. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria 3 (trims) mėnesiams pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo į N. M. priklausantį automobilį „BMW 745D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini), terminas, uždraudžiant šį turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti.
Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančiais baudžiamosios bylos duomenimis, ir išnagrinėjęs skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje be kitų asmenų D. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį, 259 straipsnio 2 dalį tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei padarė šių narkotinių medžiagų kontrabandą, taip pat neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų.
2. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2019 m. kovo 25 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą, buvo laikinai apribota N. M. nuosavybės teisė į automobilį „BMW 745D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini), šiam turtui nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą – uždraudžiant jį valdyti, naudoti ir juo disponuoti. Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas iki 2020 m. rugsėjo 25 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ir turto konfiskavimą, laikino N. M. nuosavybės teisės į automobilį „BMW 745D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimo terminas pratęstas trims mėnesiams nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. iki 2020 m. gruodžio 25 d.
II. Skundo argumentai
4. Pareiškėja N. M. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą.
5. Skunde pareiškėja nurodo, kad skundžiama nutartis nėra pagrįsta ir teisėta. Teismas konstatavo, kad šioje baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas skirtas siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ir turto konfiskavimą, nes yra pagrindas manyti, kad turtas, į kurį laikinai apribota nuosavybės teisė, buvo BK uždraustos veikos priemonė. Tačiau, kiek pareiškėjai žinoma, šioje byloje nėra pareikštas joks civilinis ieškinys, todėl šiuo pagrindu aptariama procesinė prievartos priemonė negalėjo būti paskirta ar pratęstas jos terminas. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrindė ir būtinybės byloje užtikrinti galimą turto konfiskavimą, nemotyvavo išvados, kad jai (N. M.) priklausantis automobilis atitinka konfiskuotino turto požymius, t. y. buvo BK uždraustos veikos priemonė.
6. Pareiškėja N. M. nurodo nesutinkanti ir su teismo išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra išnykę pagrindai ir sąlygos, kurioms esant buvo paskirta aptariama procesinė prievartos priemonė. Teismas rėmėsi tuo, kad šioje baudžiamojoje byloje jos sūnus D. M. kartu su kitais kaltinamaisiais yra kaltinamas ir labai sunkaus nusikaltimo padarymu, taip pat daroma prielaidos pobūdžio išvada, kad inkriminuojamų nusikaltimų pobūdis, padarymo aplinkybės leidžia manyti, kad D. M. galimai neteisėtus veiksmus padarė pasinaudodamas šia jai priklausančia transporto priemone. Šios išvados teismas savo nutartyje nepagrindė, nors, pratęsdamas procesinės prievartos priemonės terminą, negalėjo remtis prielaidomis. Tuo tarpu kiek jai žinoma, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad D. M. jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė aptariamu automobiliu. D. M. su jai priklausančiu automobiliu tik atvyko į degalinę, prie kurios buvo vilkikas, atgabenęs narkotines medžiagas iš Ispanijos. Narkotinės medžiagos nebuvo perkrautos į jai priklausantį automobilį ir juo gabenamos, taigi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jai priklausanti transporto priemonė buvo BK uždraustos veikos priemonė.
7. Pareiškėja pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje ji nuosekliai paaiškino, kad automobilį „BMW 745D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 2018 metų pabaigoje, pardavusi kitą automobilį „Mersedes Benz“. Perkant ir parduodant automobilius padėjo sūnus D. M.. Iš pradžių automobiliu „BMW 745D“, naudojosi ji pati, vėliau laikinai perdavė jį naudotis sūnui, nes tuo metu D. M. neturėjo jokios transporto priemonės. Be to, jai nieko nebuvo žinoma apie nusikalstamas veikas, kurių padarymu jos sūnus D. M. yra kaltinamas.
8. Pasak pareiškėjos N. M., pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą buvo pažeistas proporcingumo principas, ši procesinė prievartos priemonė nėra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Pareiškėja pažymi, kad apribojimai taikomi ilgą laiką – jau beveik pusantrų metų, o ji nėra šioje byloje nei kaltinamoji, nei materialiai už kaltinamojo veiksmus atsakingas asmuo, nei atsakovė. Be to, kaip minėta, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jai priklausanti transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto požymius. Tuo tarpu jai, kaip transporto priemonės savininkei, taikomi maksimalūs apribojimai – draudimas valdyti, naudoti turimą turtą bei juo disponuoti. Juo labiau, kad tai yra vienintelis jos automobilis, reikalingas kasdieniame gyvenime. Ji gyvena rajone ((duomenys neskelbtini)), todėl norint nuvykti į gydymo, kitas įstaigas, aplankyti sūnų, laikomą Kauno tardymo izoliatoriuje, į teismo posėdžius, transporto priemonė yra būtina, bet šiuo metu dėl taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo, negali ja naudotis, ir tai neproporcingai apriboja jos, kaip savininkės, teises, taip pat yra pažeidžiama jos konstitucinė teisė į nuosavybės neliečiamumą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Pareiškėjos N. M. skundas atmetamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio 1 dalimi, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi ši procesinė prievartos priemonė taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas.
Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo į N. M. priklausantį automobilį, kuriuo naudojosi pareiškėjos sūnus kaltinamasis D. M. – terminą pratęsė, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ir turto konfiskavimą.
BPK 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas bet kuriuo proceso metu, bet ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis baudžiamoji byla, kurioje be kitų asmenų pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį, taip pat pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kaltinamas pareiškėjos N. M. sūnus D. M., šiuo metu nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, įrodymų tyrimas buvo pradėtas dar 2020 m. kovo 6 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu, tačiau joks civilinis ieškinys iki šio teisiamojo posėdžio nebuvo pareikštas. Taigi, kaip teisingai nurodyta ir pareiškėjos skunde, taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, šioje proceso stadijoje jau nėra tikslinga. Kita vertus, tai nepaneigia šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalingumo, nes kaltinamajam D. M. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei jų kontrabanda veikiant organizuota grupe) ir kaltinime aprašytos jų padarymo aplinkybės leidžia daryti išvadą apie galimą turto konfiskavimą tuo atveju, jei byloje būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi šiuo atveju nėra išnykęs kitas alternatyvus BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas – procese turi būti užtikrintas galimas turto konfiskavimas.
Nors pareiškėja skunde teigia, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad D. M. jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė jai priklausančiu automobiliu BMW 745D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad šioje proceso stadijoje D. M. kaltės klausimas nesprendžiamas ir faktinės veikų padarymo aplinkybės nenustatinėjamos, taip pat nesprendžiama, koks konkrečiai turtas ir kodėl yra ar nėra uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės ir nustačius, kad buvo padarytos nusikalstamos veikos, gali būti sprendžiama, ar yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir ar konkretus turtas (šiuo atveju N. M. priklausantis automobilis, kuriuo naudojosi kaltinamasis D. M.) atitinka konfiskuotino turto požymius.
Daryti išvadą, kad šiuo atveju pratęsus laikino nuosavybės teisės apribojimo į N. M. priklausantį automobilį terminą buvo pažeistas BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas, taip pat nėra pagrindo. Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais, šiuo atveju – siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Nors pareiškėja N. M. teigia, kad taikoma procesinė prievartos priemonė neproporcingai apriboja jos teises, nes ji negali naudotis nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, kuris jai yra būtinas kasdieniame gyvenime, tačiau kaip matyti iš pačios pareiškėjos parodymų, duotų ją apklausiant kaip liudytoją bylos nagrinėjimo teisme metu, faktiškai aptariamu automobiliu nuo pat jo įsigijimo iki byloje nagrinėjamų įvykių ir procesinės prievartos priemonės taikymo pradžios naudojosi išimtinai kaltinamasis D. M., o ne pati pareiškėja (2020 m. birželio 2 d. teisiamojo posėdžio protokolas). Pažymėtina ir tai, kad nuosavybės teisės apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik ji taps nereikalinga arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjos N. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį.