- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-26
- Bylos Nr.
- 1S-134-453/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25850-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis: panaikinti nutartį/sprendimą ir priimti dėl skundo naują sprendimą
- Teisėjas
- Aloyzas Kruopys (pirm.)
- Prokuroras
- Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentas
- Advokatai
- Kęstutis Betingis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Vytauto Kukaičio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-231-919/2020 perduota prokurorui dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų ir nustatytų kaltinamojo akto trūkumų pašalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Vytauto Kukaičio 2020 m. sausio 17 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas atskirtas Š. P. , E. P. , R. K. , V. K. , A. R. R., L. R. , D. K. , K. A. , R. V. , G. S. , R. S. , J. S. , S. G. , V. G. atžvilgiu dėl nagrinėjamoje byloje kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamų veikų padarymo, paliekant ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-25850-18. Kaltinamojo R. S. gynėjas nesutikdamas su minėtu prokuroro nutarimu, jį apskundė aukštesniajam prokurorui. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Sauliaus Versecko 2020 m. sausio 31 d. nutarimu įtariamojo R. S. gynėjo advokato L. B. skundas dėl 2020 m. sausio 17 d. prokuroro nutarimo atskirti ikiteisminį tyrimą atmestas. Prokuroras šioje baudžiamojoje byloje 2020 m. sausio 31 d. surašė kaltinamąjį aktą ir jį su baudžiamosios bylos medžiagą perdavė Vilniaus apygardos teismui.
2. Vilniaus apygardos teisme 2020 m. sausio 31 d. gauta baudžiamoji byla su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Vytauto Kukaičio surašytu kaltinamuoju aktu. Teismui perduotoje baudžiamojoje byloje Š. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), 199² straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272, redakcija), 182 straipsnio 2 dalį, 201 straipsnio 2 dalį, 204 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 199² straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), 300 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), 258 straipsnio 2 dalį; E. P. ir R. K. kaltinami pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), 199² straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), 182 straipsnio 2 dalį, 201 straipsnio 2 dalį, 204 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 25 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį; V. K. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 201 straipsnio 2 dalį, 204 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija); A. R. R. ir L. R. kaltinami pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 201 straipsnio 2 dalį, 204 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija); D. K. ir K. A. kaltinami pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 201 straipsnio 2 dalį; R. V. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 201 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2012 m. birželio 21 d. įstatymo XI-2105 redakcija); G. S. kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį; R. S. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), 199² straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnį; J. S. kaltinama pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį; S. G. kaltinama pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį; V. G. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, susipažinusi su baudžiamąja byla, 2020 m. vasario 21 d. nutartimi bylą pagal teismingumą perdavė Kauno apygardos teismui.
4. Kauno apygardos teisme gautas kaltinamojo R. S. gynėjo prašymas baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui dėl padarytų esminių BPK pažeidimų – skuboto baudžiamosios bylos perdavimo teismui, nesuteikus įtariamajam galimybės skųsti aukštesniojo prokuroro nutarimą ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat dėl to, kad buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas.
5. Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi konstatavo, jog byla perduotina prokurorui BPK 234 straipsnio 2 dalies pagrindu. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad baudžiamoji byla teismui perduota nesilaikant įstatyme nustatytos procedūros, tai yra nesuteikus galimybės įtariamajam ir jo gynėjui apskųsti vyriausiojo prokuroro nutarimą įstatymo nustatyta tvarka, nes kaltinamojo akto nuorašas įtariamajam buvo pateiktas tą pačią dieną kaip ir aukštesniojo prokuroro nutarimas, kurį pagal įstatymą įtariamasis ir jo gynėjas turėjo teisę skųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kaltinamasis aktas surašomas ir byla perduodama teismui atlikus BPK 218 straipsnyje numatytus veiksmus (BPK 218 straipsnio 7 dalis), o tai reiškia, jog visi proceso dalyvių prašymai turi būti išnagrinėti iš esmės ir dėl jų turi būti priimti galutiniai procesiniai sprendimai. Taigi, teismas pripažino, kad dėl padarytų šių esminių BPK pažeidimų, baudžiamoji byla turi būti perduota prokurorui, nes buvo pažeista R. S. teisė į nešališką ir objektyvų ikiteisminį tyrimą. Taip pat teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, nes nebuvo atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, todėl teismas iš esmės privalėtų atlikti visus tyrimo veiksmus, kurie dėl aplaidžiai ir nekokybiškai atlikto tyrimo nebuvo atlikti toje proceso stadijoje – ikiteisminiame tyrime, kurioje ir turi būti renkami duomenys apie galimai padarytą nusikalstamą veiką.
II. Skundo ir atsiliepimų argumentai
6. Skunde prokuroras prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą Nr. 1-231-919/2020 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-25850-18) grąžinti teisminiam nagrinėjimui Kauno apygardos teismui.
6.1. Skunde teigiama, kad skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės nėra procesiniai pažeidimai, kurie būtų suvaržę įtariamojo teises. Ikiteisminio tyrimo metu iki surašant kaltinamąjį aktą visi reikiami procesiniai veiksmai buvo atlikti, gauti skundai ir prašymai buvo išnagrinėti. Skundas dėl aukštesniojo prokuroro priimto nutarimo nebuvo pateiktas. Prokurorui nėra numatyta pareiga laukti neribą laiką ar konkretus proceso dalyvis pateiks skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl konkretaus veiksmo ar sprendimo ikiteisminiame tyrime. Galiojantys teisės aktai numato prokurorui pareigą kuo greičiau surašyti kaltinamąjį aktą ir perduoti bylą teismui. Prokuroras nurodo, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras laikėsi Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. Nr. I-136 įsakyme „Dėl rekomendacijų dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui patvirtinimo“ įtvirtintų nuostatų ir terminų. Prokuroras atsižvelgdamas į tai, kad gauti prašymai ir skundai buvo išnagrinėti, atliekant ikiteisminį tyrimą buvo suimtas įtariamasis, vadovaudamasis BPK nuostatomis, turėjo (privalėjo) surašyti kaltinamąjį aktą ir bylą perduoti teismui. Prokuroras pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog aukštesniojo prokuroro nutarimas nebuvo apskųstas iki ikiteisminio tyrimo pabaigos, jis įsiteisėjo ir tapo galutiniu sprendimu. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis prokuroras patikrino prokuroro priimto nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo atskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą. Dėl to kaltinamojo akto surašymo momentu ikiteisminis gautų skundų nagrinėjimo procesas buvo pasibaigęs.
6.2. Prokuroras skunde aptardamas BPK 234 straipsnio 2 dalies ir 254 straipsnio 3 dalies nuostatas bei dėl minėtų straipsnių taikymo suformuotą kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-693/2018) teigia, kad pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 3 dalį byla prokurorui gali būti perduodama tik kai surašytas iš esmės BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir kai tai trukdo nagrinėti bylą, o ne kai ikiteisminio tyrimo metu padaryti galimi pažeidimai. Ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolei yra nustatytas apskundimo ikiteisminio tyrimo metu institutas, tokie klausimai nėra bylos grąžinimo prokurorui instituto dalykas. Pasak prokuroro, skundžiamoje nutartyje teisė grąžinti bylą prokurorui aiškinta nepagrįstai ir plečiamai.
6.3. Prokuroras nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės dėl būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo nėra procesiniai pažeidimai. Surašytame ir teismui perduotame kaltinamajame akte tiek R. S. , tiek kitiems asmenims, pateiktas inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymas, nurodant nusikaltimo padarymo laiką, vietą, būdą, motyvą, padarinius, taip pat nusikalstamos veikos aplinkybės bei šias aplinkybes atitinkantys nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Prokuroro teigimu, pateiktas kaltinimas yra pakankamai konkretus ir nepažeidžia kaltinamojo R. S. teisių į gynybą. Kaltinime įvardinti ir asmenys, kurie veikdami užsienio valstybėse, bendrininkaudami kartu su R. S. , padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir dėl kurių atskirose bylose atliekamas tyrimas, siekiant aiškiai atskleisti inkriminuotus nusikalstamus veiksmus bei nusikalstamų veikų mechanizmą.
6.4. Prokuroras nesutinka su teismo išvadomis, kad bylos medžiagoje nepakankamai atskleistos R. S. veikų padarymą pagrindžiančios aplinkybės. Pasak prokuroro, byloje pakankamai detaliai surinkti ir aprašyti bylos duomenys. Pabaigus ikiteisminį tyrimą ir baudžiamąją bylą perdavus teismui, teisme kilus abejonėms dėl kaltinamajam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrindžiančių aplinkybių, baudžiamoji byla negali būti grąžinta prokurorui. Pagal BPK 242 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai pats ištirti bylos įrodymus. Teismas tik iš esmės atlikęs įrodymų tyrimą, turi pareigą nustatyti, ar pateikti duomenys pasitvirtino ar ne. Ir tai turi pagrįsti baigiamajame akte. Taip pat teismas turi teisę atlikti BPK nustatytus proceso veiksmus arba pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Prokuroras pažymi, kad baudžiamojoje byloje nebuvo pagrindo kreiptis į Slovakijos Respublikos teisėsaugos institucijas su Europos tyrimo orderiu (toliau – ETO), kadangi nėra aplinkybių, kurios prokurorui, gynybai ir teismui nebūtų žinomos ir jų nebūtų galima patikrinti įrodymų tyrimo metu teisme, perdavus baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu teismui. Visi galimi duomenys buvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu ir pateikti teismui su baudžiamąja byla.
6.5. Prokuroras pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės dėl papildomų procesinių veiksmų atlikimo – dėl asmenų surašiusių tarptautinius krovinių gabenimo važtaraščius (toliau – CMR) apklausų, neturi tiesioginio priežastinio ryšio su R. S. ir kitiems asmenims pareikštais kaltinimais. Teismui perduotoje baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinimai yra pagrįsti aiškiais ir tiesiogiai surinktais duomenimis dėl nustatytų objektyvių faktų – kad R. S. pasirašė CMR dokumentus imituodamas kito asmens parašą. Prokuroro teigimu, kitų bendrininkų veikimas užsienio valstybėje, jų identifikavimas, neturi ir negali turėti tiesioginės įtakos R. S. veikų, galimai padarytų Lietuvos Respublikoje, kvalifikavimui. Taip pat skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad baudžiamoji byla grąžinama prokurorui ir dėl neaiškumų susijusių su alkoholio mišinio sudėtimi. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti alkoholio turinio objektų ekspertiniai tyrimai. Prokuroras aptardamas ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis dėl krovinių gabenimo teigia, kad pagal juos buvo suformuotas pagrįstas kaltinimas, jog visus keturis kartus iš bendrovės (duomenys neskelbtini), bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu buvo užsakytas tas pats produktas – nedenatūruotas etilo alkoholis, o ne dezinfekcinis skystis Burbegel. Ikiteisminio tyrimo metu surikti duomenys atskleidžia kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų mechanizmą ir sudaro neabejotinai pakankamą pagrindą teisme įrodinėti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes dėl gabento skysčio (alkoholio) turinio. Be to, prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad ištirti pirmus tris kartus R. S. gabento etilo alkoholio sudėtį nėra objektyvios galimybės, tokios galimybės nebūtų net baudžiamąją bylą grąžinus prokurorui tyrimui papildyti, nes etilo alkoholis buvo realizuotas iki R. S. sulaikymo. Todėl baudžiamosios bylos grąžinimas prokurorui, kad patikslintų alkoholio mišinio sudėtį ir koncentraciją yra netikslingas.
6.6. Prokuroras teigia, kad baudžiamosios bylos perdavimas prokurorui dėl tariamo, o ne dėl realiai egzistuojančio proceso pažeidimo, kuris gali būti pašalintas ir teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui tiriant ir vertinant įrodymus, pažeidžia baudžiamosios bylos nagrinėjimo greitumo principo nuostatas ir nepateisinamai vilkina bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
7. Kaltinamojo R. S. gynėjas advokatas L. B. atsiliepime į prokuroro skundą prašo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Vytauto Kukaičio skundą atmesti.
Šalies argumentai
7.1. Gynėjas teigia, kad prokuroras skunde nepagrįstai nurodo, jog nebuvo padaryti esminiai BPK pažeidimai. Nagrinėjamu atveju gynybai nebuvo suteikta objektyvi galimybė įstatymų nustatyta tvarka apskųsti aukštesniojo prokuroro priimtą nutarimą, nes tą pačią dieną kai buvo priimtas minėtas nutarimas, buvo surašytas ir kaltinamasis aktas. Nagrinėjamoje byloje buvo neadekvačiai skubėta pabaigti ikiteisminį tyrimą, nes susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo duotos tik septynios dienos, nors ikiteisminio tyrimo medžiagą sudarė penkiasdešimt bylos tomų. Buvo atmesti visi proceso dalyvių teikti prašymai. Gynėjas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, jog tokiais atvejais, kai iš įtariamojo ir jo gynėjo dėl skuboto tyrimo pabaigimo ir bylos perdavimo teismui atimama teisė apskųsti prokuroro nutarimus yra konstatuojamas esminis BPK pažeidimas, nes pažeidžiamas proceso teisėtumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S-237-628/2016).
7.2. Gynėjas nurodo, kad priešingai nei skunde teigia prokuroras, Kauno apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti visi būtini tyrimo veiksmai, nesurinkti būtini duomenys, reikalingi bylai operatyviai ir netrukdomai išnagrinėti teisme, teismas privalėtų atlikti nešališkam teismui nebūdingus aktyvius įrodymų rinkimo veiksmus, siekiant patikrinti kaltinimo pagrįstumą.
Atsiliepimas
8. Kaltinamasis Š. P. ir jo gynėjas advokatas Kęstutis Betingis atsiliepime į prokuroro skundą prašo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Vytauto Kukaičio skundą atmesti.
8.1. Atsiliepime teigiama, kad apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs kaltinamojo R. S. prašymą pagrįstai konstatavo, jog neatlikti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, susiję su objektyvių duomenų surinkimu kaltinamajame akte inkriminuotoms nusikalstamoms veikoms pagrįsti, kurių nepašalinus, trukdoma sklandžiai, operatyviai ir išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą, taip pat, jog kaltinamasis aktas surašytas ir baudžiamoji byla perduota teismui neatlikus visų BPK 218 straipsnyje nustatytų veiksmų.
8.2. Atsiliepime nurodoma, kad dėl netinkamai atlikto ikiteisminio tyrimo, tyrimo metu padarytų esminių BPK pažeidimų, nesurinktų būtinų duomenų, reikalingų bylai operatyviai ir netrukdomai išnagrinėti, nesudarytos būtinos ir reikalingos sąlygos patikrinti kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų pagrįstumą. Kaltinamiesiems nesudaryta tinkama galimybė gintis nuo pareikštų kaltinimų, kai asmuo kaltinamas nusikalstamas veikas padaręs veikdamas organizuota grupe, tačiau organizuotos grupės nariai nenustatyti, nors ikiteisminio tyrimo metu buvo galimybė tokius asmenis nustatyti.
8.3. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis Š. P. ne kartą prokurorui teikė prašymus dėl procesinių veiksmų – kreipimosi į Slovakijos Respublikos teisėsaugos institucijas, atlikimo. Buvo prašoma išsiaiškinti dėl Slovakijos Respublikoje veikusios įmonės gaminamo produkto sudėties bei prekės, kuri buvo pakrauta ir vežama nusikalstamų veikų aprašymuose nurodytuose automobiliuose. Nenustačius minėtų aplinkybių, nesudarytos sąlygos patikrinti kaltinimų pagrįstumą, žinoti kuo asmuo yra kaltinamas bei tinkamai gintis nuo pareikštų kaltinimų.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Vytauto Kukaičio skundas tenkinamas iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą
9. BPK 254 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, jog surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį, esminiais šio Kodekso pažeidimais laikytini tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių suvaržomos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
9.1. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Vytauto Kukaičio 2020 m. sausio 17 d. nutarimu atskirtas ikiteisminis tyrimas Š. P. , E. P. , R. K. , V. K. , A. R. R., L. R. , D. K. , K. A. , R. V. , G. S. , R. S. , J. S. , S. G. , V. G. atžvilgiu dėl šio sprendimo antrame punkte nurodytų nusikalstamų veikų padarymo, paliekant ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-25850-18 (t. 1, b. l. 36–38). Nesutikdamas su šiuo nutarimu, kaltinamojo R. S. gynėjas advokatas L. B. pateikė skundą (t. 50, b. l. 136–138), kuris Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Sauliaus Versecko 2020 m. sausio 31 d. nutarimu buvo atmestas. Aukštesniojo prokuroro nutarime išaiškinta šio nutarimo apskundimo tvarka – nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, kol vyksta ikiteisminis tyrimas (iki kaltinamojo akto surašymo) (t. 50, b. l. 176–178). Šio nutarimo nuorašas Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (toliau – IBPS) suformuotas 2020 m. sausio 31 d. 8.24 val. (t. 50, b. l. 179). Gynėjui nuorašas įteiktas 2020 m. sausio 31 d. 14.38 val. (t. 53, b. l. 19). 2020 m. sausio 31 d. surašytas kaltinamasis aktas ir su baudžiamosios bylos medžiaga perduotas Vilniaus apygardos teismui. Nuorašas IBPS suformuotas 2020 m. sausio 31 d. 14.29 val. (t. 52, b. l. 3). Kaltinamasis aktas gynėjui įteiktas 2020 m. sausio 31 d. 14.59 val. (t. 53, b. l. 120).
9.2. Pagal BPK 63 straipsnio 1 dalį prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, turi teisę apskųsti aukštesniajam prokurorui. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. BPK 64 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų gali būti paduodami, kol vyksta ikiteisminis tyrimas. BPK XVI skyriuje reglamentuota ikiteisminio tyrimo pabaiga kaltinamojo akto surašymu. Taigi, skundų dėl prokuroro proceso veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimas yra sudėtinė ikiteisminio tyrimo dalis.
9.3. Skunde prokuroras nesutinka, kad iki surašant kaltinamąjį aktą nebuvo atlikti visi BPK 218 straipsnyje nustatyti procesiniai veiksmai, nes prokurorui nėra nustatyta pareiga neribotą laiką laukti iki kol proceso dalyvis pateiks skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui. Toks prokuroro teiginys nepagrįstas. Nors įstatyme konkretus prokuroro nutarimo apskundimo terminas nenustatytas, tačiau jis turi būti protingas, tai yra turi būti suteikta reali galimybė įtariamajam ir jo gynėjui pateikti skundą įstatymo nustatyta tvarka. Tuo tarpu iš pirmiau aptartų aplinkybių matyti, kad įtariamojo gynėjas apie aukštesniojo prokuroro priimtą sprendimą buvo informuotas jau pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, nes nutarimas gynėjui buvo išsiųstas praėjus 9 min. po to kai buvo surašytas kaltinamasis aktas. Taip pat matyti, kad įtariamojo gynėjas kaltinamąjį aktą gavo po 21 min. kai buvo gautas aukštesniojo prokuroro nutarimo nuorašas. Taigi, iš šioje baudžiamojoje byloje aptartų procesinių veiksmų chronologijos akivaizdu, kad gynėjas bei jo ginamasis, bylą perdavus teisminiam nagrinėjimui, neteko procesinės galimybės apskųsti aukštesniojo prokuroro nutarimą ikiteisminio tyrimo teisėjui, nors pagal įstatymą tokią teisę turėjo. Nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog kaltinamasis aktas baudžiamojoje byloje buvo surašytas ir byla perduota teismui nepasibaigus skundo ikiteisminiame procese nagrinėjimui, tai yra ikiteisminio tyrimo metu nebuvo patikrintas prokurorų priimtų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas.
9.4. Akivaizdu, kad šioje byloje ikiteisminių tyrimų išskyrimas, nulėmė tai, jog baudžiamoji byla, kurios ikiteisminis tyrimo Nr. 01-1-25850-18, buvo perduota teisminiam nagrinėjimui. Atsižvelgiant į tai, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog įtariamajam ikiteisminio tyrimo atskyrimas, kurį apskųsti galimybė jam buvo nesuteikta, gali turėti esminės reikšmės teisme nagrinėjant atskirtą baudžiamąją bylą. Priešingai nei skunde teigia prokuroras, šiuo atveju svarbus yra ne tik siekis per kuo trumpiausią laiką baigti ikiteisminį tyrimą ir operatyviai bylą perduoti teismui, tačiau ne mažiau reikšmingas yra ir proceso dalyvių skundų išnagrinėjimo procesas. Ir nors įstatymas įpareigoja prokurorą per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką, tačiau neabejotinai svarbu užtikrinti ir kaltinamojo teisę į teisingą, išsamų ir nešališką teisminį bylos nagrinėjimą, tai yra proceso operatyvumo principas negali būti svarbesnis už proceso teisėtumo principą. Tokiu būdu ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užtikrinta įtariamojo ir jo gynėjo teisė į paduoto skundo išnagrinėjimą bei pažeista įtariamojo R. S. teisė į gynybą. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad apygardos teismo pateikti argumentai dėl įtariamojo ir jo gynėjo procesinių teisių, atitinka Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą teismų praktiką analogiškose ar labai panašiose bylose, priimant galutines ir neskundžiamas nutartis (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1S-237-628/2016, Nr. 1S-304-495/2016, Nr. 1S-301-202/2018).
9.5. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamos nutarties dalis dėl padarytų esminių (nesuteiktos procesinės galimybės apskųsti aukštesniojo prokuroro nutarimą) BPK pažeidimų yra teisėta ir pagrįsta.
Dėl argumentų apie netinkamo kaltinamojo akto surašymą ir esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą
10. Nagrinėjamu atveju prokuroras taip pat skundžia ir teismo sprendimą pripažinti kaltinamąjį aktą neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų, taip pat sprendimą pripažinti, kad buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, kuriuos privalėtų atlikti teismas ir tai apsunkintų bylos nagrinėjimą, prailgintų teismo procesą. Gynyba pateikdama prašymą teismui taip pat kėlė klausimą ir dėl kaltinamajam R. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymo. Teismas skundžiamoje nutartyje savo sprendimo nemotyvavo ir neargumentavo, tačiau tokiam gynybos prašymui pritarė.
11. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, kad priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus.
11.1. Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė ir nenurodė konkrečių ir aiškių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog šioje byloje buvo surašytas BPK 219 straipsnyje nurodytų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas.
11.2. Pažymėtina, kad BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.
11.3. Kaip matytyti iš R. S. pareikštų kaltinimų turinio, R. S. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), 199² straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnį. Priešingai nei pritardamas gynėjo prašyme nurodytoms aplinkybėms nurodė pirmosios instancijos teismas, kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų aprašymas atitinka BK 199² straipsnio 1 dalies, 216 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies dispozicijas, nes kaltinamajame akte detaliai įvardyti konkretūs baudžiamojo įstatymo draudžiami kaltinamojo (-ųjų) veiksmai, veikų padarymo vieta, laikas, būdas, taip pat nusikalstamos veikos dalykas, tai yra jame išdėstytos visos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, svarbios teismui sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal nurodytus BK straipsnius. R. S. pareikštų kaltinimų konstrukcija neleidžia padaryti išvados, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Tuo tarpu aplinkybės dėl bendrininkavimo formos, bendrininko vaidmens, nusikalstamos veikos padarymo laiko, įrodinėjamos baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme. Pažymėtina, kad BPK 256 straipsnio nuostatos įtvirtina ir galimybę bylą nagrinėjant teisme pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą.
12. Kaip matyti Kauno apygardos teismas perdavė baudžiamąją bylą prokurorui, konstatavęs ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti visi būtini procesiniai veiksmai – su ETO nebuvo kreiptasi į Slovakijos ir Estijos Respublikas, nepaskirta ekspertizė dėl gabento skysčio sudėties, neapklausti Slovakijos Respublikos gyventojai, kurie surašė CMR, neidentifikuoti Slovakijos Respublikoje veikę bendrininkai, tai yra nebuvo atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai ir nesurinkti visi pareikštiems kaltinimams pagrįsti būtini duomenys. Taigi, skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė kokių reikalavimų neatitinka kaltinamasis aktas, tik nurodė, kokius įrodymų rinkimo veiksmus prokuratūra turėtų atlikti.
12.1. Analizuojant kaltinamojo akto atitikimą įstatymo reikalavimams įrodymai paprastai nenagrinėjami, nes jie dar nėra ištirti teismo posėdyje. Be to, sprendimas dėl įstatymo reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto nėra susijęs su įrodymų pakankamumo vertinimu, nes tai daroma tik baigiamuosiuose teismo sprendimuose ir jei šioje byloje teismas būtų nustatęs, kad neišsamiai atliktas ikiteisminis tyrimas, teismas atliktų papildomus veiksmus tyrimo neišsamumui pašalinti ar kaltinamąjį išteisintų. Pažymėtina ir tai, jog pagal teismų praktiką, net ir neišsamiai atlikto ikiteisminio tyrimo faktas savaime nesuteikia teismui teisės grąžinti bylą prokurorui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-441/2004, Nr. 2K-250/2009), svarbu, kad kaltinamajame akte nebūtų esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui.
12.2. Remiantis nurodytomis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis bei atsižvelgiant į paminėtą teismų praktiką, akivaizdu, jog skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai dėl galimo papildomų procesinių veiksmų atlikimo, žemesnės instancijos teismo nutartyje nepagrįstai įvardijami ir kaip kaltinamojo akto neatitikimas BPK 219 straipsnyje nustatytiems reikalavimams (aiškiai nenurodžius jokių BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų neatitikimo) ir kaip esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, kurie trukdo bylą nagrinėti teisme. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad tokia situacija negali būti vertinama kaip kaltinamojo akto trūkumas ar kaip esminis baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas, nes teismas gali atlikti pats bet kokį BPK numatytą proceso veiksmą, tame tarpe įpareigoti prokurorą atlikti tam tikrus veiksmus, pateikti duomenis ir tokiu būdu pašalinti tam tikrus byloje esančius trūkumus ar neaiškumus, surinkti reikalingą informaciją teisingo sprendimo priėmimui. BPK 270 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo teisė savo iniciatyva iškviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat išreikalauti kitus įrodymus. Teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, Nr. 2K-P-1/2014, Nr. 2K-319/2014). Kitu atveju teismas nesurinkęs byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, vadovaujasi bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai).
12.3. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė ir tai, jog gynėjo prašyme nurodytus trūkumus būtų galima ištaisyti teisme, tačiau tai prailgintų proceso trukmę, taigi apygardos teismas, nors ir grąžino baudžiamąją bylą prokurorui, tačiau iš esmės pripažino, kad gynėjo prašyme nurodytos aplinkybės netrukdo bylos nagrinėti teisme ir nurodytus trūkumus, jeigu jie bus pagrįsti, bus galima ištaisyti teisme.
13. Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties dalis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui dėl skundžiamoje nutartyje nurodytų kaltinamojo akto trūkumų pašalinimo ir dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, išskyrus pažeidimą, padarytą nesuteikus įtariamajam galimybės apskųsti aukštesniojo prokuroro nutarimą ikiteisminio tyrimo teisėjui, naikintina kaip nepagrįsta. Tačiau dėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai nustatyto esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo, byla vis tik pagrįstai perduota prokurorui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,
nutaria:
panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties dalį, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui dėl nutartyje nurodytų kaltinamojo akto trūkumų pašalinimo ir dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, išskyrus pažeidimą, padarytą nesuteikus įtariamajam galimybės apskųsti aukštesniojo prokuroro nutarimą ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.