Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra) prokurorės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje G. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 3, 4 dalis, ir A. J. Z. kaltinamas pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, perduota prokurorui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismui 2016 m. gegužės 20 d. su kaltinamuoju aktu perduota baudžiamoji byla, kurioje:

Šiais veiksmais G. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 3 dalyje.

Šiais veiksmais G. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 4 dalyje.

Šiais veiksmais A. J. Z. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 3 dalyje.

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2016 m. balandžio 19 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 226 straipsnio 4 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 247 straipsnyje, atskirtas iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos (t. 1, b. l. 41-44). Apie tai kaltinamojo G. V. gynėjas advokatas A. Kliunka buvo informuotas 2016 m. balandžio 19 d. pranešimu (t. 12, b. l. 171). Nutarimo nuorašas išsiųstas nebuvo. Tą pačią dieną proceso dalyviams pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą.

BPK nuostatos išimtinai prokurorui, baigus ikiteisminį tyrimą, suteikia teisę spręsti dėl kurių asmenų ir nusikalstamų veikų bylą perduoti teismui. Konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos yra nustatomos prokuroro kaltinamajame akte. Teismas, visapusiškai ir objektyviai ištyręs byloje esančius duomenis, daro atitinkamas išvadas. Todėl Vilniaus apygardos teismo išvada, padaryta bylos parengimo nagrinėti teisme proceso stadijoje tik susipažinus su gauta baudžiamąja byla, nepradėjus tirti bylos duomenų, vertintina kaip išankstinė ir nepagrįsta teisme ištirtais bylos duomenimis.

Sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo atskyrimo priėmimas taip pat yra tik prokuroro prerogatyva (BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Šioje byloje prokuroro sprendimas atskirti ikiteisminį tyrimą pagrįstas BPK nuostatomis ir bylos duomenimis.

Be to, ikiteisminių tyrimų atskyrimas nepakenks jų tyrimo bei nagrinėjimo išsamumui ir objektyvumui, nes R. P. yra įtrauktas į šioje byloje kviestinų asmenų (liudytojų) sąrašą, jis gali būti kviečiamas į teismo posėdį nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. BPK nėra numatyti draudimai kaip liudytojus apklausti asmenis, kurie kitoje baudžiamojoje byloje turi specialaus liudytojo statusą. Tokių asmenų apklausa nepažeidžia nei BPK 80 straipsnio 1 punkto, nei kitų BPK nuostatų.

Teismas nutartyje nepagrįstai ir neteisingai konstatavo, kad esant tokiam R. P. (liudytojo) statusui šioje baudžiamojoje byloje, būtų problemiška taikyti minėtam asmeniui BPK 277 straipsnio nuostatas, apklausiant jį kaip liudytoją. Teismas nutartyje nurodo, kad jei minėtas asmuo (R. P.) duotų neteisingus parodymus, jis negalėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą.

Vadovaujantis BPK 80 straipsnio 1 punktu, R. P. turi teisę atsisakyti duoti parodymus arba duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus. Tokio statuso liudytojui netaikoma atsakomybė, numatyta BPK 83 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Tokiam asmeniui už neatvykimą pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą arba atsisakymą ar vengimą duoti parodymus negali būti taikomos procesinės prievartos priemonės, numatytos BPK 163 straipsnyje, jis neatsako pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą.

Teismo nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad buvo užkirsta galimybė proceso dalyviams apskųsti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro 2016 m. gegužės 18 d. nutarimą ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 63 straipsnio 1 dalis). Prokurorė nesutinka su tokiais teismo teiginiais.

Minėtame nutarime kaltinamojo G. V. gynėjui advokatui A. K. išaiškinta nutarimo apskundimo tvarka. Prokuroras, perduodamas baudžiamąją bylą teismui su kaltinamuoju aktu, proceso pažeidimo nepadarė, t. y. nesuvaržė BPK įtvirtintos teisės apskųsti prokuroro veiksmus bei sprendimus, tačiau gynėjas A. Kliunka nutarimo apskundimo galimybe nepasinaudojo. Pažymi, kad BPK 63 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog skundo padavimas iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo veiksmo ar nutarimo vykdymo, išskyrus atvejus, jeigu tai padaryti pripažįsta esant reikalinga prokuroras. Taigi, remiantis šia nuostata, prokuroras, net ir esant gynėjo skundui ikiteisminio tyrimo teisėjui, turėjo teisę priimti tolimesnius procesinius sprendimus.

Jau po minėto ikiteisminio tyrimo pareigūnės pranešimo apie ikiteisminio tyrimą pabaigą gavimo, tačiau dar iki prokuroro nustatytos susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga pradžios, 2016 m. balandžio 21 d. jis paštu gavo abstraktų Generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroro G. Norkūno 2016 m. balandžio 19 d. pranešimą dėl ikiteisminių tyrimų atskyrimo. Joks paaiškinimas dėl kokios konkrečiai nusikalstamos veikos ir kokio asmens atžvilgiu atskirtas ikiteisminis tyrimas, minėtame lakoniškame nekonkrečiame pranešime nebuvo išdėstytas. Nebuvo atsiųstas nutarimo atskirti ikiteisminius tyrimus nuorašas. Tai suvaržė minėto nutarimo atskirti ikiteisminius tyrimus savalaikio apskundimo galimybę, nes su šiuo nutarimu, kaip ir visa kita ikiteisminio tyrimo medžiaga, buvo leista susipažinti BPK 218 straipsnio nustatyta tvarka.

Gynėjo įsitikinimu, aukštesniojo prokuroro 2016 m. gegužės 18 d. nutarimas priimtas pažeidus BPK 64 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą skundams, paduotiems BPK 63 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, nagrinėti. Gali būti prokuroro aiškinama, kad skundas nagrinėjamas per 10 dienų ne nuo skundo, o nuo jam nagrinėti medžiagos gavimo, tačiau susipažinimo su bylos medžiaga terminas buvo nustatytas iki 2016 m. gegužės 4 d. Jei prokurorai siekė byloje ikiteisminį tyrimą baigti per kuo trumpiausią laiką ir bylą itin skubiai perduoti nagrinėti teismui, tai taip pat operatyviai turėjo spręsti proceso dalyvių skundus, paliekant galimybę ir laiko aukštesniojo prokuroro nutarimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nors aukštesnysis prokuroras aiškino, kad jo 2016 m. gegužės 18 d. nutarimas neva gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau tą pačią dieną buvo surašytas kaltinamasis aktas, sekančią dieną kaltinamajam G. V. buvo įteiktas kaltinamasis aktas, kuris 2016 m. gegužės 20 d. buvo perduotas nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Anot gynėjo, nebuvo paisoma gynybos prašymo skubotai bylos neperduoti nagrinėti teismui, tuo užtikrinant įtariamojo gynėjo teisę prokurorų sprendimus dėl ikiteisminių tyrimų atskyrimo apskųsti ir ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Todėl prokurorės skundo teiginiai, kad aukštesnysis prokuroras gynėjui neva išaiškino apie jo 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo apskundimo ikiteisminio tyrimo teisėjui teisę, kuria pastarasis neva nepasinaudojo, neatitinka tikrovės. Nutarimo nuorašas gynėjui buvo išsiųstas ir gautas jau bylą perdavus teismui, o skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui buvo galima paduoti tik kol vyko ikiteisminis tyrimas.

Prokurorės skunde nepagrįstai teigiama, kad nebuvo teisinio pagrindo ir galimybės laukti ar skundas ikiteisminio tyrimo teisėjui bus paduotas ir kada bus paduotas. Pažymi, jog apie skundo ikiteisminio tyrimo teisėjui padavimo galimybę buvo nurodyta gynėjo 2016 m. gegužės 2 d. skunde, o byla teismui buvo perduota dar nepranešus gynėjui apie jo skundo atmetimą. Todėl gynėjo teisė paduoti skundą dėl aukštesniojo prokuroro nutarimo ikiteisminio tyrimo teisėjui buvo pažeista, aukštesniajam prokurorui gynėjui dar net nepranešus apie skundo atmetimą, neatsiuntus nutarimo nuorašo.

Gynėjas taip pat palaiko apygardos teismo poziciją dėl tyrimų atskyrimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, tyrimo neišsamumo, kaltinamojo G. V. teisės į gynybą pažeidimo.

Atsiliepime teigiama, jog ikiteisminiai tyrimai gali būti atskiriami asmenų atžvilgiu ar dėl tam tikrų atskirų nusikalstamų veikų, bet negali būti atskiriamos ir atskirai tiriamos ir nagrinėjamos bei vertinamos dviejų asmenų padarytos iš esmės tos pačios veikos, pagal kaltinimą padarytos net susitarus, susijusios aplinkybės. Nors aptariamu atveju nėra bendrininkavimo kyšininkaujant ar paperkant, imant tas veikas atskirai, tačiau pagal kaltinimą buvo vykdoma viena prekybos poveikiu veika, kai vieno asmens (galimo papirkėjo) veiksmai buvo negalimi be kito asmens (galimo paperkamojo) dalyvavimo ir veiksmų, ? pagal kaltinamą jie buvo daromi susitarus. Svarbu nustatyti ir kiekvieno prekybos poveikiu dalyvio psichinį santykį tiek su savo paties veika, tiek ir su kito dalyvio veika. Todėl vieno prekybos poveikiu, vykdomos ypač susitarus, dalyvio baudžiamasis teisinis vertinimas negalimas be kito dalyvio baudžiamojo teisinio vertinimo.

BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punkte išdėstyta prokuroro teisė atskirti ikiteisminius tyrimus, anot gynėjo, nėra absoliuti, kaip tai teigiama prokurorės skunde. Ji išimtine prokuroro teise, prokuroro prerogatyva yra tik ta prasme, kad tokių sprendimų negali priimti ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir ikiteisminio tyrimo teisėjas, tačiau tokie sprendimai proceso dalyvių gali būti skundžiami BPK nustatyta tvarka.

Priešingai prokurorės skundo teiginiui, baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui BPK 270 straipsnio nustatyta tvarka negali būti teikiami ir teismo nagrinėjami proceso dalyvių prašymai sujungti teisme nagrinėjamą bylą su ikiteisminio tyrimo metu atskirta byla, kurioje dar atliekamas ikiteisminis tyrimas. Teismas gali spręsti klausimą tik dėl teisme nagrinėjamų bylų sujungimo. Todėl toks prokurorės skundo argumentas ne tik nepagrįstas, bet ir nelogiškas.

Pažymi, kad pradėjus kriminalinės žvalgybos tyrimą ir ikiteisminį tyrimą dėl (duomenys neskelbtini) nario veiksmų, ikiteisminio tyrimo subjektų pareigūnai turėjo numatyti, kad gali tekti per tam tikrą ilgesnį objektyvų laiką spręsti imuniteto baudžiamajai atsakomybei panaikinimo klausimą. Šis klausimas sprendžiamas gana operatyviai. Žiniasklaidoje 2016 m. liepos 11 d. pranešta, kad (duomenys neskelbtini) 2016 m. liepos 11 d. pradėjo svarstyti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą dėl (duomenys neskelbtini) nario R. P. imuniteto baudžiamajai atsakomybei panaikinimo. Taigi, šis procesas nevilkinamas.

Anot gynėjo, nepagrįstai atskyrus tyrimus, prokurorės skunde deklaratyviai teigiama, kad R. P., kuris buvo apklaustas specialiuoju liudytoju ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisme bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), tokią procesinę padėtį neva turi kitoje byloje. Priešingai prokurorės skundo teiginiams, bylos nagrinėjimo teisme metu R. P. negalėtų būti apklaustas kaip liudytojas bendra tvarka. R. P. ikiteisminio tyrimo metu prokuroro iniciatyva buvo neteisėtai apklaustas specialiuoju liudytoju, prokurorams procesiniuose dokumentuose (Nutarime dėl liudytojo apklausos BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindu, Generalinio prokuroro kreipimasis į (duomenys neskelbtini) ir kt.) kartu teigus, kad buvo surinkta pakankamai duomenų jį įtarti nusikalstamos veikos padarymu. Taigi, R. P. faktiškai įtariamas nusikalstamos veikos, tiesiogiai susijusios su inkriminuota G. V., padarymu. Jis nėra nuteistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl teisme, nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl susijusio kaltinimo G. V., negalėtų būti apklaustas kaip liudytojas jo neįspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį ir BPK 163 straipsnį bei jo neprisaikdinus.

Priešingai prokurorės skundo teiginiui, R. P. negalėtų teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) būti apklaustas taikant BPK 80 straipsnio 1 punkte ir 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudytojo apklausos ypatumus, nes tokia liudytojo apklausos tvarka galima išimtinais atvejais, kai nėra gauta pakankamai duomenų įtarti asmenį nusikalstamos veikos padarymu ir manoma, kad jis apklausos metu gali duoti parodymus ir apie savo paties nusikalstamą veiką, ir gali būti taikoma apklausiant liudytoją tik ikiteisminio tyrimo metu. Dar ikiteisminio tyrimo metu turi būti nustatytas tokio liudytojo santykis su tiriama nusikalstama veika - jis turi būti pripažintas įtariamuoju arba apklaustas kaip liudytojas bendra tvarka, jei žino tyrimui ir bylos nagrinėjimui reikšmingų duomenų.

Gynėjas nurodo, jog BPK 218 straipsnio nustatyta tvarka susipažinęs su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, pateikė ir kitą prašymą, kurio esmė tokia: iš bylos Nr. (duomenys neskelbtini) atskirti į atskirą tyrimą bylą dėl G. V. įtarimo padarius veiką, numatytą BK 226 straipsnio 3 dalyje, ir šį tyrimą sujungti su jau nepagrįstai atskirtu tyrimu dėl R. P. veikos, numatytos BK 226 straipsnio 4 dalyje, ir tokioje byloje galutinius sprendimus priimti išsprendus klausimus, susijusius su (duomenys neskelbtini) nario R. P. teisine neliečiamybe, o taip pat atskirai spręsti klausimą dėl tyrimo užbaigimo ir bylos perdavimo teismui A. Z. įtariant pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, o G. V. įtariant pagal BK 226 straipsnio 4 dalį.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 22 d. nutarties pabaigoje tik paminėjo apie tokį gynėjo prašymą, tačiau tai nebuvo nei teismo nurodymas prokurorui, nei 2016 m. birželio 22 d. nutarties priėmimo pagrindas ar argumentas, todėl prokurorė nepagrįstai aukštesniajam teismui skundė ir minėta žemesniojo teismo nuorodą.

Pažymi, kad kaltinamasis ir jo gynėjai siekia ne skuboto teismo proceso, o kad būtų užtikrinta kaltinamojo teisė į teisingą, išsamų ir nešališką teisminį bylos nagrinėjimą.

Advokato teigimu, šioje baudžiamojoje byloje padaryti pažeidimai yra esminiai ir jie trukdys bylą nagrinėti iš esmės.

Teismo posėdyje prokurorė prašė jos skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės skundas atmetamas.

Pagal BPK 63 straipsnio 1 dalį, prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti aukštesniajam prokurorui. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. BPK 64 straipsnio 1 dalis numato, jog skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų gali būti paduodami, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus.

Iš bylos medžiagoje esančio prokuroro nutarimo atskirti ikiteisminius tyrimus (t. 1, b. l. 41-44) matyti, kad Generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroras G. Norkūnas 2016 m. balandžio 19 d. nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) atskyrė ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 226 str. 4 d., 228 str. 1 d. ir 247 str.

Nesutikdamas su aukščiau minėtu prokuroro nutarimu, įtariamojo G. V. gynėjas A. Kliunka 2016 m. gegužės 2 d. jį apskundė aukštesniajam prokurorui (t. 13, b. l. 21-29).

Laikinai einantis Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKT departamento vyriausiojo prokuroro pareigas R. Petrauskas, išnagrinėjęs įtariamojo G. V. gynėjo A.Kliunkos skundą, 2016 m. gegužės 18 d. nutarimu jį atmetė; taip pat nurodė apie galimybę šį nutarimą skųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui įstatymo nustatyta tvarka (t. 13, b. l. 30-34).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2016 m. gegužės 20 d. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota Vilniaus apygardos teismui (t. 13, b. l. 92-93).

2016 m. gegužės 25 d. kaltinamojo G. V. gynėjas A. Kliunka dėl padarytų, gynybos manymu, esminių BPK pažeidimų, vienas kurių – skubotas baudžiamosios bylos perdavimas teismui, nesuteikus įtariamajam galimybės skųsti aukštesniojo prokuroro nutarimą ikiteisminio tyrimo teisėjui, pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui.

Vilniaus apygardos teismas, kaip jau minėta, 2016 m. birželio 22 d. nutartimi konstatavo, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti bylą iš esmės, todėl bylą perdavė prokurorui.

Išnagrinėjus prokurorės skunde, gynėjo atsiliepime išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo nutartyje išdėstyti motyvai perduoti bylą prokurorui, nes buvo pažeista kaltinamojo G. V. teisė į gynybą, pagrįsti.

Vilniaus apygardos teismo nutartimi pagrįstai konstatuota, jog kaltinamasis aktas byloje surašytas ir perduotas teismui dar nesibaigus ikiteisminiam skundų nagrinėjimo procesui.

Byloje buvo apribota kaltinamojo ir gynėjo teisė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKT departamento vyriausiojo prokuroro 2016 m. gegužės 18 d. nutarimą, su kuriuo kaltinamasis ir jo gynėjas nesutinka, apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Kaip numato įstatymas, kaltinamasis aktas surašomas ir byla perduodama teismui atlikus visus BPK 218 straipsnyje numatytus veiksmus (BPK 218 straipsnio 7 dalis), o tai reiškia, jog visi proceso dalyvių prašymai turi būti išnagrinėti iš esmės ir dėl jų turi būti priimti galutiniai procesiniai sprendimai. Šiuo atveju aukštesniojo prokuroro nutarimas atmesti įtariamojo gynėjo skundą, vadovaujantis BPK 63 straipsnio nuostata, galėjo būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau baudžiamoji byla tik praėjus dviem dienoms nuo aukštesniojo prokuroro nutarimo priėmimo buvo perduota nagrinėti teismui.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokių skundų dėl prokuroro proceso veiksmų teisėtumo bei priimtų nutarimų pagrįstumo nagrinėjimas ir išsprendimas yra sudėtinė ikiteisminio tyrimo dalis, todėl šiuo atveju byla buvo perduota teismui neišlaikius įstatyme numatytos procedūros, nesuteikus galimybės, arba kitaip tariant, užkirtus kelią proceso dalyviams, šiuo atveju įtariamajam ir jo gynėjui apskųsti prokuroro nutarimą įstatyme numatyta tvarka (BPK 64 straipsnio 1 dalis).

Kaip matyti iš prokurorės skundo bei gynėjo atsiliepimo argumentų, esminis klausimas dėl ko išsiskyrė kaltinimo bei gynybos pozicijos - ikiteisminių tyrimų išskyrimo pagrįstumas.

Kaip matyti iš 2016-04-19 prokuroro G.Norkūno nutarimo motyvų, ikiteisminis tyrimas G. V., A.J. Z. atžvilgiu buvo atskirtas, nes atliekant ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas Generalinio prokuroro prašymas dėl (duomenys neskelbtini) nario R. P. imuniteto atšaukimo. Prokuroras ikiteisminių tyrimų atskyrimą motyvavo tuo, jog pagal susiklosčiusią praktiką klausimas dėl (duomenys neskelbtini) nario imuniteto atšaukimo gali būti sprendžiamas neapibrėžtą laikotarpį.

Kaip jau minėta aukščiau, nesutinkant su tyrimų atskyrimu, skundą dėl prokuroro G. Norkūno 2016-04-19 nutarimo aukštesniajam prokurorui pateikė įtariamojo G. V. gynėjas. Kaip matyti iš 2016-05-18 aukštesniojo prokuroro R. Petrausko nutarimo (t. 13, b. l. 30-34), gynėjo skundas buvo atmestas. Aukštesniojo prokuroro nutarimo motyvuose nurodoma, kad atskiras baudžiamųjų bylų G. V. ir R. P. atžvilgiu tyrimas bei nagrinėjimas nepakenks šių bylų tyrimo bei nagrinėjimo išsamumui ir objektyvumui. Nutarimo rezoliucinėje dalyje gynėjui išaiškinta, kad šis nutarimas gali būti skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui.

2016 m. gegužės 18 d. byloje buvo surašytas kaltinamasis aktas. 2016 m. gegužės 19 d. jis buvo įteiktas kaltinamajam G. V., 2016 m. gegužės 20 d. kaltinamasis aktas su bylos medžiaga buvo perduotas nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. 2016 m. gegužės 23 d. įtariamojo G. V. gynėjas paštu gavo aukštesniojo prokuroro - Generalinės prokuratūros l. e. ONKT departamento vyriausiojo prokuroro R. Petrausko 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo atmesti gynėjo 2016-05-02 skundą dėl neteisėto ir nepagrįsto ikiteisminių tyrimų atskyrimo nuorašą.

Iš šios procesinių veiksmų byloje chronologijos akivaizdu, kad gynėjas bei jo ginamasis, bylą perdavus teisminiam nagrinėjimui, neteko procesinės galimybės apskųsti aukštesniojo prokuroro nutarimą ikiteisminio tyrimo teisėjui, nors tokią teisę turėjo.

Nors prokurorės skunde argumentuojama, jog Vilniaus apygardos teismo išvada perduoti bylą prokurorui padaryta bylos parengimo nagrinėti teisme proceso stadijoje, tik susipažinus su gauta baudžiamąja byla, nepradėjus tirti bylos duomenų, todėl yra išankstinė ir nepagrįsta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu numatytų procedūrų nesilaikymas, kuris ir lėmė esminius baudžiamojo proceso normų pažeidimus, nėra susijęs su bylos duomenų (įrodymų) visapusišku ištyrimu ir įvertinimu.

Sutiktina su prokurorės skundo argumentais, jog įstatymas įpareigoja prokurorą vadovautis greito proceso principu (BPK 1, 2 straipsniai) ir įtariamasis turi teisę į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (BPK 44 straipsnis), o surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad yra nusikalstamos veikos požymių ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog tą veiką padarė įtariamuoju toje byloje pripažintas asmuo, visa ikiteisminio tyrimo medžiaga su kaltinamuoju aktu nedelsiant turi būti perduodama teismui. Tačiau, atsižvelgus į nagrinėjamos konkrečios bylos ypatumus, svarus ir gynybos argumentas, jog kaltinamasis ir jo gynėjai siekia ne skuboto teismo proceso, o kad būtų užtikrinta kaltinamojo teisė į teisingą, išsamų ir nešališką teisminį bylos nagrinėjimą. Tokiu būdu, įvertindamas tiek kaltinimo, tiek gynybos pusių argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiekvienoje byloje turi būti išlaikytas balansas tarp proceso greitumo bei jo teisėtumo, t. y. proceso greitumo principas negali turėti viršenybės prieš įstatyme numatytų procedūrų laikymąsi, t. y. proceso teisėtumo principą.

Šiuo atveju pagrįstais laikytini gynėjo atsiliepime nurodyti argumentai, jog svarbus ne tik siekis baigti byloje ikiteisminį tyrimą per kuo trumpiausią laiką, operatyviai perduoti bylą teismui, tačiau svarbus ir proceso dalyvių skundų nagrinėjimas, paliekant galimybę ir laiko aukštesniojo prokuroro nutarimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Kaip matyti iš 2016 m. gegužės 18 d. aukštesniojo prokuroro nutarimo, nors jo rezoliucinėje dalyje paaiškinta, jog šis nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau tą pačią dieną byloje surašytas kaltinamasis aktas, o 2016 m. gegužės 20 d. byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Prokurorės skundo teiginiai, kad aukštesnysis prokuroras gynėjui išaiškino apie jo 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo apskundimo ikiteisminio tyrimo teisėjui teisę, kuria pastarasis nepasinaudojo, neatitinka tikrovės. Byloje nustatyta, kad nutarimo nuorašas gynėjui išsiųstas ir gautas jau bylą perdavus teismui. Pažymėtina, kad kartu su skundu dėl prokuroro G. Norkūno 2016 m. balandžio 19 d. nutarimo dėl ikiteisminių tyrimų atskyrimo gynėjas pateikė ir prašymą skundo atmetimo atveju bylos skubiai neperduoti teismui, sudarant galimybę dėl aukštesniojo prokuroro nutarimo pateikti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui. Taigi, gynybos pozicija skųsti ikiteisminių tyrimų atskyrimo pagrįstumą ikiteisminio tyrimo teisėjui, buvo akivaizdi ir prokurorams žinoma.

Tokiu būdu, konstatuotina, kad byloje nebuvo užtikrinta įtariamojo ir jo gynėjo teisė prokuroro sprendimą dėl ikiteisminių tyrimų atskyrimo apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Būtent tam, kad ikiteisminio tyrimo metu būtų patikrintas prokurorų priimamų procesinių sprendimų teisėtumas bei pagrįstumas, BPK numatyta tokių nutarimų apskundimo tvarka. Akivaizdu, kad šioje byloje ikiteisminių tyrimų išskyrimas, nulėmė tai, jog ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas teisminiams nagrinėjimui. Tačiau, tokį ikiteisminių tyrimų atskyrimą, skųsdama įstatyme numatyta tvarka prokurorų procesinius sprendimus, byloje ginčijo gynyba. Taigi byloje buvo ypatingai svarbu leisti gynybai pasinaudoti jų teise apskųsti aukštesniojo prokuroro nutarimą ikiteisminio tyrimo teisėjui, kaip tai numato BPK.

Tokiu būdu, spręsdamas klausimą dėl bylos grąžinimo prokurorui pagrįstumo ir teisėtumo, apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl klausimo, ar pagrįstai ikiteisminiai tyrimai atskirti į atskirus (tuo pačiu ir dėl skunde bei atsiliepime keliamų klausimų dėl R. P. procesinės teisinės padėties, galimumo jį apklausti išskirtoje byloje ir pan.). Šie klausimai spręstini leidus įtariamajam ir jo gynėjui pasinaudoti teise apskųsti byloje 2016-05-18 aukštesniojo prokuroro nutarimą ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartyje išdėstytų išvadų, bei neduoda pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.