Kauno apygardos teismo nutartis

išnagrinėjęs kaltinamojo R. S. gynėjo advokato L. B. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui ir parengimo nagrinėti bylą teisme metu susipažinęs su baudžiamąja byla Nr. 1-231-919/2020,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismui iš Vilniaus apygardos teismo nagrinėti perduotoje baudžiamojoje byloje, pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro (duomenys neskelbtini) kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes Š. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), 199² straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272, redakcija), 182 straipsnio 2 dalį, 201 straipsnio 2 dalį, 204 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 199² straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), 300 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), 258 straipsnio 2 dalį, E. P. ir R. K. kaltinami pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), 199² straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), 182 straipsnio 2 dalį, 201 straipsnio 2 dalį, 204 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 25 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, V. K. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 201 straipsnio 2 dalį, 204 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), A. R. R. ir L. R. kaltinami pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 201 straipsnio 2 dalį, 204 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), D. K. ir K. A. kaltinami pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 201 straipsnio 2 dalį, R. V. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 201 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2012 m. birželio 21 d. įstatymo XI-2105 redakcija), G. S. kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, R. S. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), 199² straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnį, J. S. kaltinama pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, S. G. kaltinama pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, V. G. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) d. nutartimi, išsprendus ginčą dėl teismingumo, ši baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.

(duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teisme gautas gynėjo advokato L. B., ginančio kaltinamąjį R. S., pareiškimas, kuriame prašoma bylą perduoti prokurorui dėl to, jog buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti bylą. Prašyme nurodyta, kad būtina perduoti ikiteisminio tyrimo medžiagą prokurorui, siekiant užtikrinti proceso dalyviams teisę apskųsti ikiteisminio tyrimo procese atliktus procesinius veiksmus, surinkti papildomus įrodymus, patikslinti kaltinimą.

Gynėjo pareiškime nurodyta, kad šioje baudžiamojoje byloje pabaigiant ikiteisminį tyrimą ir surašant kaltinamąjį aktą buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kurie esmingai pažeidė įstatymu garantuojamas kaltinamojo ir jo gynėjo teises ir kurie trukdys teismui bylą nagrinėti teisme. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) d. prokuroro V. K. nutarimu buvo nuspręsta atskirti ikiteisminį tyrimą dėl Š. P., R. S., E. P., R. K., V. K., A. R. R., L. R., D. K., K. A., R. V., J. S., V. G., S. G. ir jų padarytų veikų. Apie priimtą nutarimą įtariamasis R. S. ir jo gynėjas sužinojo tik (duomenys neskelbtini) d., kai gynėjui L. B. buvo pateiktas susipažinti ikiteisminio tyrimo medžiagos tomas Nr. 1, kuriame ir yra nurodytas nutarimas, tai patvirtina byloje esantis supažindinimo su bylos medžiaga grafikas. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, gynėjas BPK 63 straipsnio numatyta tvarka (duomenys neskelbtini) d. pateikė skundą aukštesniajam prokurorui - Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiajam prokurorui, skundas prokuratūroje buvo registruotas (duomenys neskelbtini) d. Aukštesniojo prokuroro S. V. (duomenys neskelbtini) d. priimtą nutarimą atmesti skundą advokatas L. B. elektroniniu paštu iš prokuratūros sistemos gavo (duomenys neskelbtini) val. Nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui „kol vyksta ikiteisminis tyrimas (iki kaltinamojo akto surašymo)“. Tai patvirtina su (duomenys neskelbtini) d. prašymu Vilniaus apygardos teismui pateiktos nutarimo, metaduomenų ir elektroninio laiško kopijos (priedai Nr. 1, Nr. 2). (duomenys neskelbtini) val. advokatas L. B. elektroniniu paštu gavo prokuroro V. K. surašyto (duomenys neskelbtini) d. kaltinamojo akto kopiją. Tai patvirtina su (duomenys neskelbtini) d. prašymu Vilniaus apygardos teismui pateikto elektroninio laiško kopija (priedas Nr. 3). Tokiu būdu tarp aukštesniojo prokuroro nutarimo, kurį įtariamasis ir jo gynėjas turi teisę skųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui BPK 63 straipsnyje numatyta tvarka, įteikimo pareiškėjui, iki kaltinamojo akto įteikimo, tai yra, momento nuo kuomet ikiteisminis tyrimas laikomas pabaigtu ir skundai nebegali būti paduodami, praėjo 21 min. Kaip numato baudžiamojo proceso įstatymas, kaltinamasis aktas surašomas ir byla perduodama teismui atlikus visus BPK 218 straipsnyje numatytus veiksmus (BPK 218 straipsnio 7 dalis), o tai reiškia, jog visi proceso dalyvių prašymai turi būti išnagrinėti iš esmės ir dėl jų turi būti priimti galutiniai procesiniai sprendimai. Šiuo atveju aukštesniojo prokuroro (duomenys neskelbtini) d. nutarimas atmesti įtariamojo gynėjo skundą, vadovaujantis BPK 63 straipsnio nuostata, galėjo būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau kaltinamojo akto nuorašą gynėjas gavo praėjus 21 minutei nuo to momento, kai gavo aukštesniojo prokuroro nutarimo nuorašą. Akivaizdu, jog buvo visiškai atimta įtariamojo ir jo gynėjo teisė pateikti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui, kadangi per 21 minutę yra fiziškai neįmanoma susipažinti su nutarimu, surašyti skundą ir jį pateikti teismui. Iš šios procesinių veiksmų chronologijos akivaizdu, kad gynėjas bei jo ginamasis, bylą perdavus teisminiam nagrinėjimui, neteko procesinės galimybės apskųsti aukštesniojo prokuroro nutarimą ikiteisminio tyrimo teisėjui, nors tokią teisę jiems suteikia įstatymas. Apie tai, kad paduotas skundas aukštesniajam prokurorui dėl nutarimo atskirti ikiteisminius tyrimus, prokuroras V. K. taip pat neabejotinai žinojo. Taigi, gynybos pozicija skųsti ikiteisminių tyrimų atskyrimo pagrįstumą ikiteisminio tyrimo teisėjui, buvo akivaizdi ir prokurorams žinoma. Tačiau prokuroras V. K. sąmoningai ignoravo šias aplinkybes, sąmoningai nesilaikė BPK nuostatų ir atėmė gynybos teisę teikti skundus bei juos išnagrinėti BPK nustatyta tvarka.

Taip pat gynėjo prašyme akcentuojama, kad šioje baudžiamojoje byloje prokuroro surašytas kaltinamasis aktas vertintinas kaip neatitinkantis BPK 219 straipsnio reikalavimų, kadangi neatitinka anksčiau nurodytų teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų, pagal tokį kaltinamąjį aktą teismas neturės galimybių įvykdyti teisingumą, tai yra, toks kaltinamasis aktas ir tokia teismui pateikta baudžiamosios bylos apimtis trukdo iš esmės nagrinėti bylą. Nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) d. kaltinamuoju aktu R. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnyje.

Prašyme išdėstytos veikos, kuriomis kaltinamas R. S.. Gynėjui visiškai nesuprantamas ir nelogiškas kaltinimo teiginys „(duomenys neskelbtini) registruotos fiktyvios bendrovės „I.“ OU fiziniai asmenys“. Nei baudžiamojoje teisėje, nei civilinėje teisėje nėra vartojama sąvoka „bendrovės fiziniai asmenys“. Tokia formuluotė neatitinka ir elementarios logikos reikalavimų. Gynyba nesupranta kas tai yra - ar tai juridinio asmens vadovai, įgalioti asmenys, akcininkai ar kiti. Yra visiškai nekonkretus ir nesuprantamas ir kitas tariamas organizuotos grupės dalyvis „(duomenys neskelbtini) registruotos bendrovės B. atsakingi asmenys“- kas tai - ar šios bendrovės vadovai, akcininkai, sandėlininkai, asmenys pasirašę CMR ar kiti. Tokiu būdu inkriminuojant organizuotą grupę, kas baudžiamosios teisės prasme gali būti tiek veiką kvalifikuojanti, tiek atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nuo tokių teiginių neįmanoma gintis. Šioje byloje kaltinime yra įvardinta bendrovė, iš kurios buvo perkami produktai - bendrovė B., yra žinoma šios bendrovės veiklos vieta, yra visos procesinės galimybės nustatyti ir apklausti asmenis, kurie pasirašė kaltinime išvardintus CMR, kurie įvardijami kaip suklastoti. Tačiau tam nebuvo atlikti elementarūs BPK numatyti tyrimo veiksmai - nebuvo net kreiptasi į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijas, nors BPK ir kiti teisės aktai įtvirtinta tarptautinio bendradarbiavimo instrumentus - Europos tyrimo orderį (ETO), pavedimus dėl teisinės pagalbos. Tačiau per ilgiau nei 18 mėn. trukusį ikiteisminį tyrimą, nesant jokių kliūčių tai padaryti, šie duomenų rinkimo būdai nebuvo panaudoti. Nenustačius net asmenų kurie surašė ir pasirašė kaltinime įvardintus CMR, nenustačius kokie produktai buvo pakrauti į kaltinime nurodytas transporto priemones, kokie produktai buvo parduoti bendrovėje B. kiekvienu iš kaltinime nurodytų keturių atvejų, šios esminės kaltinimo aplinkybės liko nenustatytos, tačiau jos yra inkriminuojamos būtent R. S.. Siekiant patikrinti šias esmines kaltinimo aplinkybes, teisminio nagrinėjimo metu būtų neišvengiama teikti ETO (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijoms, tai neabejotinai užtęstų teisminio nagrinėjimo trukmę ir komplikuotų bylos, kurioje yra net 13 kaltinamųjų, teismo procesą. Šie proceso veiksmai privalėjo būti atlikti dar tyrimo metu, todėl tai ir turi būti padaryta tyrimo metu, bylą perdavus prokurorui. Teismas nėra atsakingas už prokuroro procesinį broką ir neturi jo taisyti.

Taip pat nesutinkama su kaltinimo turiniu neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis bylose, kadangi tikslus dalyko nustatymas ir šios kategorijos bylose turi analogišką teisinę reikšmę (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis byloje Nr. 2K-484/2013 ir vėlesnės nutartys). Pagal kaltinimą R. S. inkriminuojami 4 nusikalstamos veikos epizodai. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog buvo paimtas ir ištirtas tik krovinys, įsigytas pagal (duomenys neskelbtini) d. CMR Nr. (duomenys neskelbtini). Kitais trimis atvejais nei krovinys, nei jokie krovinio pavyzdžiai nebuvo paimti ir ištirti. (duomenys neskelbtini) d. CMR, (duomenys neskelbtini) d. CMR, (duomenys neskelbtini) d. CMR, krovinių užsakymo dokumentuose ir visuose kituose dokumentuose yra nurodyta, jog šiais atvejais buvo įsigytas ne etilo alkoholis, o dezinfekcinis skystis, tai yra, prekė, kuri nėra apmokestinama akcizu. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti jokie veiksmai siekiant šiais trimis atvejais nustatyti ir įrodyti gabento skysčio sudėtį ir įrodyti, jog buvo gabentas ne dokumentuose nurodytas dezinfekcinis skystis, o kitos sudėties produktas. Juo labiau nėra visiškai aišku kaip prokuroras neva nustatė gabento skysčio ne tik sudėtį, bet ir tikslią alkoholio koncentraciją. Akivaizdu, jog šie būtinieji BK 199² straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai nebuvo nustatyti, jie į kaltinimą įrašyti tik nuspėjimo būdu. Lygiai taip pat net nebuvo bandyta įrodyti, jog į (duomenys neskelbtini) d. CMR, (duomenys neskelbtini) d. CMR, (duomenys neskelbtini) d. CMR buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie krovinį, nes nėra nustatyta, jog buvo gabentas ne dokumentuose nurodytas krovinys. Tokiu būdu be jokio faktinio pagrindo yra nepagrįstai praplėsta kaltinimo apimtis, nepagrįstai sunkinama R. S. teisinė padėtis, dirbtinai ženkliai padidintas jam inkriminuotos veikos pavojingumas, ir iš to sekančios kitos teisinės pasekmės - skaičiuojamas akcizo mokestis už skystį, kurio sudėtis nėra nustatyta, ir atitinkamai nėra nustatyta ar jis apskritai turėtų būti apmokestinamas akcizais, to pasėkoje taikomas didesnės apimties nuosavybės teisės apribojimas, tuo remiamasi pratęsiant suėmimo terminą. Toks dirbtinis kaltinimo išplėtimas epizodais, kurie nebuvo nustatyti, ženkliai apsunkins ir teisminį nagrinėjimą, nes teismas privalės tirti keturių krovinių gabenimo aplinkybes, nors jau šiuo metu akivaizdu, kad trimis inkriminuojamais atvejais nėra ir nebus nustatytas BK 199² straipsnyje numatyto nusikaltimo būtinasis požymis - nusikaltimo dalykas. Šiuo atveju yra R. S. inkriminuojamos veikos, kurių būtinieji sudėties požymiai net nebuvo bandyti įrodyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-142-318/2019).

Kaltinimas yra ir iš esmės vidiniai prieštaringas ir nesuprantamas. Aprašant kiekvieną iš keturių inkriminuotų skysčio gabenimo epizodą yra nurodoma, jog „(duomenys neskelbtini) bendrovės B. atsakingiems asmenims įrašius žinomai neteisingus duomenis į CMR, kad parduodamas ir bus gabenamas ne akcizais apmokestinamas etilo alkoholis, o dezinfekcinis skystis, tai yra, jiems suklastojus CMR., jame krovinio gavėjais nurodant <... > „I.“ OU, ir kad gabenamas ne etilo alkoholis, o dezinfekcinis skystis „B.", o toliau tose pačiose kaltinimo dalyse jau yra rašoma, kad R. S. „etilo alkoholio krovinį perdavė - realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, tai yra tokiu būdu suklastojęs ir panaudojęs CMR“. Taigi, tame pačiame kaltinime yra teigiama, jog CMR suklastojo „(duomenys neskelbtini) bendrovės BGV atsakingi asmenys“, o toliau yra teigiama, kad tuos pačius CMR suklastojo R. S.. Gynybai lieka neaišku kas, kaltinimo nuomone, suklastojo CMR - kažkokie asmenys iš Slovakijos ar R. S.. Jei suklastojo R. S., tai kada ir kur jis suklastojo - (duomenys neskelbtini), pakeliui iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą ar Lietuvoje. Kokiu būdu suklastojo - pagamino netikrus CMR ar į tikrus CMR įrašė neteisingus duomenis. Nuo tokio nelogiško, prieštaringo ir nekonkretaus kaltinimo yra neįmanoma gintis.

Aukščiau nurodytos aplinkybės tyrimo metu liko tiesiog nenustatytos, nes prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaiga neatliko elementarių tyrimo veiksmų ir neįgyvendino savo pareigų, numatytų BPK 1 straipsnio 1 dalyje, 2 straipsnyje. (duomenys neskelbtini) d. nutarime atmesti gynėjo prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą prokuroras V. K. nurodė, jog „atskirto ikiteisminio tyrimo metu <...> yra ir bus siekiama nustatyti būtent kitose užsienio šalyse (duomenys neskelbtini), veikusius bendrininkus, su jais atlikti būtinus procesinius veiksmus (tam yra ir bus naudojami tarptautinio teisinio bendradarbiavimo instrumentai), tikslu patraukti baudžiamojon atsakomybėn su visomis nusikalstamomis veikomis susijusius asmenis veikusius ne Lietuvos Respublikos teritorijoje (tame tarpe (duomenys neskelbtini))“. Tokiu būdu pats prokuroras pripažino, jog šios aplinkybės, sudarančios esminį kaltinimo R. S. turinį, atlikto ikiteisminio tyrimo metu iki šiol nebuvo nustatytos, nebuvo išnaudoti tarptautinio teisinio bendradarbiavimo instrumentai.

Taip pat nesutinkama ir su kaltinimo formulavimu BK 216 straipsnyje numatytoje veikoje. Kaltinime šiame epizode nurodyta, jog R. S. bandė legalizuoti „nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas, gautas R. S. laikotarpiu ne vėliau nei nuo (duomenys neskelbtini) d. vykdant nusikalstamas veikas“. Tačiau šioje byloje R. S. nėra kaltinamas padaręs jokias nusikalstamas veikas nei (duomenys neskelbtini) m., todėl tokia kaltinimo formuluotė prieštarauja bylos duomenims, o gynybai yra nesuprantama kaip gintis nuo tokių teiginių apie (duomenys neskelbtini) m. gautas nusikalstamas lėšas, jei nėra inkriminuojama jokių tuo laikotarpiu padarytų nusikaltimų.

Prokuroras V. K. (duomenys neskelbtini) d. pateikė atsiliepimą į aukščiau išdėstytą gynėjo prašymą. Atsiliepime išsamiai apibūdinami nesutikimo motyvai į kiekvieną gynėjo prašymo punktą. Apibendrinus teigiama, kad gynėjo prašyme nurodytas procesinis prašymas yra nepagrįstas, faktinės aplinkybės, kuriomis jis grindžiamas yra netikslios, prieštaraujančios byloje surinktiems duomenims, klaidinančios ir nesudarančios jokio faktinio pagrindo teigti, kad buvo surašytas BPK 219 straipsniui neatitinkantis kaltinamasis aktas ar buvo padaryti bet kokio pobūdžio esminiai baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą, todėl prašo atmesti gynėjo (duomenys neskelbtini) d. prašymą dėl bylos perdavimo prokurorui

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. S. gynėjo advokato L. B. prašymas tenkintinas, baudžiamoji byla perduotina prokurorui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 2 dalis numato, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 218 straipsnio 1 dalis numato, kad prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams praneša, kad ikiteisminis tyrimas baigtas ir jie turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 218 straipsnio 5 dalis numato, kad gautus prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą motyvuotu nutarimu išsprendžia prokuroras. Jeigu prokuroras nusprendė atlikti papildomus proceso veiksmus, šio straipsnio 1 dalyje numatyti proceso dalyviai supažindinami tik su medžiaga, gauta atlikus papildomus proceso veiksmus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 218 straipsnio 7 dalis numato, kad atlikus šiame straipsnyje numatytus veiksmus, prokuroras surašo kaltinamąjį aktą.

Prokuroro teisė atskirti ikiteisminius tyrimus nėra absoliuti. Tai yra išimtinė prokuroro teisė, ta prasme, kad tokių sprendimų negali priimti ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir ikiteisminio tyrimo teisėjas, tačiau tokie sprendimai proceso dalyvių gali būti skundžiami BPK nustatyta tvarka. Pagal BPK 63 straipsnio 1 dalį, prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti aukštesniajam prokurorui. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. BPK 64 straipsnio 1 dalis numato, jog skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų gali būti paduodami, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Kaip numato įstatymas, kaltinamasis aktas surašomas ir byla perduodama teismui atlikus visus BPK 218 straipsnyje numatytus veiksmus (BPK 218 straipsnio 7 dalis), o tai reiškia, jog visi proceso dalyvių prašymai turi būti išnagrinėti iš esmės ir dėl jų turi būti priimti galutiniai procesiniai sprendimai (BPK 63 straipsnis). Šiuo atveju prokuroro nutarimas atskirti ikiteisminius tyrimus, galėjo būti skundžiamas, tačiau baudžiamoji byla perduota teismui, neatlikus BPK 218 straipsnyje numatytų veiksmų. Skundų dėl prokuroro proceso veiksmų teisėtumo bei priimtų nutarimų pagrįstumo nagrinėjimas ir išsprendimas yra sudėtinė ikiteisminio tyrimo dalis, todėl šiuo atveju byla perduota teismui neišlaikius įstatyme numatytos procedūros, nesuteikus galimybės, arba kitaip tariant, užkirtus kelią proceso dalyviams, šiuo atveju įtariamajam ir jo gynėjui, apskųsti vyriausiojo prokuroro nutarimą įstatyme numatyta tvarka (BPK 64 straipsnio 1 dalis). Dėl padarytų esminių BPK pažeidimų, vienas kurių - skubotas baudžiamosios bylos perdavimas teismui, nesuteikus įtariamajam galimybės skųsti prokuroro nutarimą, baudžiamoji byla turi būti perduota prokurorui, nes pažeista R. S. teisė į nešališką ir objektyvų ikiteisminį tyrimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog, kaip nurodyta gynėjo prašyme (duomenys neskelbtini) d. prokuroro V. K. nutarimu buvo nuspręsta atskirti ikiteisminį tyrimą dėl Š. P., R. S., E. P., R. K., V. K., A. R. R., L. R., D. K., K. A., R. V., J. S., V. G., S. G. ir jų padarytų veikų. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, gynėjas BPK 63 straipsnyje numatyta tvarka (duomenys neskelbtini) d. pateikė skundą aukštesniajam prokurorui - Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiajam prokurorui, skundas prokuratūroje buvo registruotas (duomenys neskelbtini) d. Aukštesniojo prokuroro S. V. (duomenys neskelbtini) d. priimtą nutarimą atmesti skundą advokatas L. B. elektroniniu paštu iš prokuratūros sistemos gavo (duomenys neskelbtini) val. Nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui „kol vyksta ikiteisminis tyrimas (iki kaltinamojo akto surašymo)“. (duomenys neskelbtini) val. advokatas L. B. elektroniniu paštu gavo prokuroro V. K. surašyto (duomenys neskelbtini) d. kaltinamojo akto kopiją. Tokiu būdu tarp aukštesniojo prokuroro nutarimo, kurį įtariamasis ir jo gynėjas turi teisę skųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui BPK 63 straipsnyje numatyta tvarka, įteikimo pareiškėjui, iki kaltinamojo akto įteikimo, tai yra, momento nuo kuomet ikiteisminis tyrimas laikomas pabaigtu ir skundai nebegali būti paduodami, praėjo 21 min. Kaip numato baudžiamojo proceso įstatymas, kaltinamasis aktas surašomas ir byla perduodama teismui atlikus visus BPK 218 straipsnyje numatytus veiksmus (BPK 218 straipsnio 7 dalis), o tai reiškia, jog visi proceso dalyvių prašymai turi būti išnagrinėti iš esmės ir dėl jų turi būti priimti galutiniai procesiniai sprendimai. Šiuo atveju aukštesniojo prokuroro (duomenys neskelbtini) d. nutarimas atmesti įtariamojo gynėjo skundą, vadovaujantis BPK 63 straipsnio nuostata, galėjo būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau kaltinamojo akto nuorašą gynėjas gavo praėjus 21 minutei nuo to momento, kai gavo aukštesniojo prokuroro nutarimo nuorašą. Akivaizdu, jog buvo visiškai atimta įtariamojo ir jo gynėjo teisė pateikti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui. Iš šios procesinių veiksmų chronologijos akivaizdu, kad gynėjas bei jo ginamasis, bylą perdavus teisminiam nagrinėjimui, neteko procesinės galimybės apskųsti aukštesniojo prokuroro nutarimą ikiteisminio tyrimo teisėjui, nors tokią teisę jiems suteikia įstatymas. Taigi, gynybos pozicija skųsti ikiteisminių tyrimų atskyrimo pagrįstumą ikiteisminio tyrimo teisėjui, buvo akivaizdi ir prokurorams žinoma. Tačiau prokuroras V. K. sąmoningai ignoravo šias aplinkybes, sąmoningai nesilaikė BPK nuostatų ir atėmė gynybos teisę teikti skundus bei juos išnagrinėti BPK nustatyta tvarka.

Bylos parengimo nagrinėti teisme proceso stadijoje, susipažinus su baudžiamąja byla, gautu gynėjo advokato L. B. prašymu dėl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui ir prokuroro atsiliepimu į advokato prašymą, darytina išvada, kad bylą perduoti teisiamajam posėdžiui ir ją nagrinėti teisme trukdo ikiteisminio tyrimo metu padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai.

Byla perduotina prokurorui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes yra padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). BPK 369 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad esminiais šio Kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Šiuo atveju nustatyta, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos įtariamojo teisės, nes R. S., jo gynėjui L. B. buvo užkirstas kelias ir atimta galimybė skųsti nutarimą, kuriuo ikiteisminis tyrimas atskirtas. Tokios teismų praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (nutartis Nr. 1S-237-628/2016).

Kaip numato įstatymas, kaltinamasis aktas surašomas ir byla perduodama teismui atlikus visus BPK 218 straipsnyje numatytus veiksmus (BPK 218 straipsnio 7 dalis), o tai reiškia, jog prašymai turi būti išnagrinėti iš esmės ir dėl jų turi būti priimti galutiniai procesiniai sprendimai. Taip privaloma proceso dalyviams užtikrinti teisę skųsti prokuroro veiksmus ir priimtus nutarimus (BPK 63 straipsnis), tuo užtikrinti teisę į gynybą ir įtariamojo teises (BPK 21 straipsnio 4 dalis).

Teismas daro išvadą, kad aukščiau paminėti baudžiamojo proceso normų pažeidimai yra esminiai, kurie kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Pažymėtina, kad BPK 2 straipsnyje nustatyta prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareiga per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką negali prieštarauti BPK 1 straipsnyje numatytai baudžiamojo proceso paskirčiai, kuri suprantama ne tik kaip siekis greitai atskleisti nusikalstamas veikas, bet ir išsamiai, tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Kiekvienoje byloje turi būti išlaikytas balansas tarp proceso greitumo bei jo teisėtumo, tai yra, proceso greitumo principas negali turėti viršenybės prieš įstatyme numatytų procedūrų laikymąsi, tai yra, proceso teisėtumo principą.

Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas. Surašydamas kaltinamąjį aktą prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas teisme, todėl jis privalo atitikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 str. reikalavimus. Šiame kontekste būtina pažymėti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną, kurioje pabrėžiama kaltinimo pareiškimo reikšmė ir svarba: kaltinimo pareiškimas asmeniui nėra vien formalus prokuroro veiksmas, nustatantis teisminio nagrinėjimo ribas, nurodant, kokie duomenys yra pagrindas kaltinti asmenį padarius nusikalstamą veiką - asmeniui pareiškus kaltinimus, yra išreiškiama prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, veikiančių valstybės vardu, oficiali pozicija, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių nusikalstamos veikos padarymą.

Atsižvelgiant į nurodytą, taip pat sutiktina su gynėjo prašymo 3.1 – 3.11 punktuose nurodytomis aplinkybėmis dėl kaltinamojo akto trūkumų, kurių nepašalinus, bus trukdoma sklandžiai, operatyviai ir išsamiai išnagrinėti bylą. Nors kaltinamojo akto trūkumus ir būtų galima teisminio nagrinėjimo metu ištaisyti, bet tai apsunkintų bylos nagrinėjimą, prailgintų teismo procesą.

Dėl ikiteisminio tyrimo metu padarytų esminių pažeidimų, neatliktų būtinų tyrimo veiksmų, nesurinktų būtinų duomenų, reikalingų bylai operatyviai ir netrukdomai išnagrinėti teisme, teismas privalėtų atlikti nešališkam teismui nebūdingus aktyvius įrodymų rinkimo veiksmus, siekiant patikrinti kaltinimo pagrįstumą - teikti Europos Tyrimo Orderius į (duomenys neskelbtini), atlikti jų vertimą į užsienio kalbas, atlikti gautų dokumentų vertimą į lietuvių kalbą, gavus duomenis apie trimis pirmais atvejais gabento skysčio sudėtį skirti teismo ekspertizę, apklausinėti (duomenys neskelbtini) gyventojus, kurie surašė CMR, tikrinti ar jie suklastojo šiuos dokumentus ir pan., tai yra, teismas iš esmės privalėtų atlikti visus tyrimo veiksmus, kurie dėl aplaidžiai ir nekokybiškai atlikto tyrimo nebuvo atlikti toje proceso stadijoje, kurioje ir turi būti renkami duomenys apie galimai padarytą nusikalstamą veiką - ikiteisminiame tyrime. Dėl teismo proceso specifikos tai iš esmės komplikuotų ir ženkliai užvilkintų teisminį bylos nagrinėjimą, ribotų ne tik R. S., bet ir kitų kaltinamųjų, kurie nėra kaltinami bendrininkavę su R. S., teisę į greitą bylos procesą. Pažymėtina ir tai, kad prokuroras (duomenys neskelbtini) d. pateiktame atsiliepime į gynėjo prašymą iš dalies sutinka su kaltinamojo akto trūkumais, nurodydamas, kad yra išsiųsti Europos tyrimo orderiai į užsienio valstybes, atliekami kiti veiksmai, kurie nėra baigti. Kitų bendrininkų veikimas užsienio valstybėje, tai yra, pvz. (duomenys neskelbtini) veikusių bendrininkų identifikavimas yra atskirto ikiteisminio tyrimo dalykas ir neturi įtakos R. S. kaltinimo įrodinėjimui. Detaliau tokie duomenys gali būti nustatyti atskirtame tyrime ir prireikus baudžiamojoje byloje galėtų būti panaudoti kaip papildoma tyrimo medžiagos dalis. Iš prokuroro atsiliepimo yra aiškiai matyti, kad atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai atskirtoje byloje, kurie yra tiesiogiai susiję su Kauno apygardos teismui pateikta nagrinėjimui atskirta baudžiamąja byla.

Todėl esant tokioms aplinkybėms ši baudžiamoji byla perduotina prokurorui, kadangi buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti bylą teisme. Byla perduotina prokurorui nurodant ištaisyti aukščiau išvardintus ikiteisminio tyrimo trūkumus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi, 254 straipsnio 3 dalimi

nutarė:

tenkinti kaltinamojo R. S. gynėjo advokato L. B. prašymą dėl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-231-919/2020 (ikiteisminio tyrimo Nr. 1-01-1-25850-2018-4), kurioje: Š. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), 199² straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272, redakcija), 182 straipsnio 2 dalį, 201 straipsnio 2 dalį, 204 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 199² straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), 300 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), 258 straipsnio 2 dalį, E. P. ir R. K. kaltinami pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), 199² straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), 182 straipsnio 2 dalį, 201 straipsnio 2 dalį, 204 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 25 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, V. K. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 201 straipsnio 2 dalį, 204 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), A. R. R. ir L. R. kaltinami pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 201 straipsnio 2 dalį, 204 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), D. K. ir K. A. kaltinami pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 201 straipsnio 2 dalį, R. V. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 201 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2012 m. birželio 21 d. įstatymo XI-2105 redakcija), G. S. kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, R. S. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), 199² straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnį, J. S. kaltinama pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, S. G. kaltinama pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, V. G. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, perduoti prokurorui nustatytiems baudžiamojo proceso pažeidimams ir kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.