Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajono) prokurorės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) perduota prokurorei nustatytiems trūkumams pašalinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2018 m. lapkričio 26 d. Kauno apygardos teismui su kaltinamuoju aktu buvo perduota baudžiamoji byla, kurioje G. M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 1, 2 dalyse, 184 straipsnio 1, 2 dalyse, 222 straipsnio 1 dalyje, D. B. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje.

2. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su perduota baudžiamąja byla ir nustatęs, kad bylą nagrinėti teisme trukdo nustatyti kaltinamojo akto trūkumai, 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė prokurorei kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Tokią išvadą teismas pagrindė tuo, kad neištaisyti ankstesnėje nutartyje aptarti kaltinamojo akto trūkumai. Pirmiausia 2014 m. kovo 14 d. ši baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, tačiau jau 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi ši baudžiamoji byla perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. 2015 m. sausio 9 d. to paties teismo nutartimi buvo priimtas analogiškas sprendimas. Iki 2018 m. lapkričio 26 d. ši byla buvo toliau nagrinėjama apylinkės teisme. Apylinkės teismo teisėjui 2018 m. lapkričio 20 d. buvo pateiktas prokurorės prašymas patikslinti kaltinamiesiems pareikštą ir jau vieną kartą prokurorės patikslintą kaltinimą. Vadovaudamasis naujai pareikštu kaltinimu bei matydamas, jog pagal naujai pareikštą kaltinimą baudžiamoji byla yra teisminga ne apylinkės, o apygardos teismui, teisėjas 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti pagal teismingumą Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismui buvo perduota baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu bei naujai pareikštu kaltinimu, kuris, apygardos teismo manymu, iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų, o tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu. Teismas nurodė, jog kaltinimai yra neišsamūs, netikslūs, turi nesutapimų ir dviprasmybių, todėl tiek kaltinamiesiems ir jų gynėjams, tiek teismui yra nesuprantami. Dėl šios priežasties baudžiamoji byla BPK 254 straipsnio 3 dalies pagrindu perduota prokurorei.

3.15. Taigi, prokurorės manymu, skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai nesudaro baudžiamojo proceso įstatyme numatyto pagrindo perduoti bylą prokurorui trūkumams pašalinti.

6. Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Žemesnės instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą, ar kaltinamasis aktas ir pakeisti kaltinimai atitinka BPK 219 straipsnyje numatytus reikalavimus ir baudžiamosios bylos grąžinimo prokurorei kriterijus, tinkamai taikė ir aiškino baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas.

9. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad asmuo suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Pagal Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento, koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detalus ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymas. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, numatytus konkrečiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje. Jei Baudžiamajame kodekse numatytų nusikaltimų požymių ikiteisminio tyrimo medžiaga nepatvirtina, kaltinamasis aktas įtariamajam negali būti surašytas, nes tai sąlygoja ilgalaikį asmens teisių suvaržymą, faktiškai menkina jo autoritetą teisinėje visuomenėje. Prokuroras turi pareigą vadovauti ikiteisminiam tyrimui, todėl yra atsakingas, kad kaltinime nusikalstami veiksmai būtų aprašyti taisyklinga lietuvių kalba, trumpai ir aiškiai atskleidžiant inkriminuojamo nusikaltimo požymius.

10. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas perdavė baudžiamąją bylą prokurorui, konstatavęs kaltinamojo akto neatitikimą BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimams bei esminį Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą, kuris kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

14. Kaip jau minėta, kaltinamasis aktas yra pats svarbiausias ikiteisminio tyrimo dokumentas, kuris apibrėžia baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribas. Todėl jame turi būti aiškiai išdėstyti kaltinamojo veiksmai, sudarantys konkretaus baudžiamojo įstatymo dispozicijoje numatyto nusikaltimo sudėtį.

17. Taigi iš šio baudžiamojo įstatymo dispozicijos matyti, kad kaltinime pirmiausiai turi būti atskleistas ne tik svetimo turto galimo patikėjimo ar buvimo kaltininko žinioje juridinis pagrindas, tačiau ir kaltininko reali galimybė šiuo turtu disponuoti. Taigi turto patikėjimas ar buvimas kaltininko žinioje turi būti realus. Iš G. M. pateikto kaltinimo turinio matyti, kad jis ir D. B. surašė ir pasirašę išdavė vežėjų vairuotojams avansinius mokėjimus (galimai juos patvirtinančius dokumentus), kaip pagrindą piniginėms lėšoms iš Vokietijos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ paimti ir laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d. iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pagal avansinius mokėjimus parvežtoms piniginėms lėšoms – 4 106 489,02 Lt (1 189 321,43 Eur) sumai, nesurašė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir šių piniginių lėšų neapskaitė bendrovės kasoje. Taigi šioje kaltinimo dalyje nėra nurodyta kas ir ar pagrįstai pagal kokius avansinius mokėjimus išgrynino minėtos įmonės pinigus ir ar juos perdavė G. M. ar D. B., ar jie pagal turimus įgaliojimus galėjo jais realiai disponuoti, duoti nurodymus kitiems asmenims dėl minimų pinigų panaudojimo ir kokiu pagrindu vežėjų galimai parvežti pinigai turėjo būti užpajamuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje. Nepagrįstas prokurorės skundo argumentas, kad minėtų aplinkybių nurodymas kaltinime yra nereikšmingas, nes jas patvirtinančius duomenis galima rasti 2012-12-17 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Specialistų išvados teismų praktikoje yra vertinamos kaip vienas iš įrodymų kartu su kitais bylos faktiniais duomenimis. Turto patikėjimas ar buvimas kaltininko žinioje yra vienas iš šio nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių, todėl kaltinamajame akte turi būti atskleistas. Kaltinamasis negali būti verčiamas pagal konkretų baudžiamąjį įstatymą inkriminuotinų aplinkybių ieškoti ne pačiame kaltinime, o baudžiamosios bylos medžiagoje, nes tuomet, esant neapibrėžtam įrodinėtinų aplinkybių ratui, įrodinėjimo našta būtų perkeliama kaltinamajam, taip akivaizdžiai suvaržant jo teisę gintis nuo jam pareikšto kaltinimo. Šiuo konkrečiu atveju matyti, kad piniginės lėšos buvo parvežtos iš Vokietijos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. Nors prokurorė savo skunde nurodo, kad šios lėšos buvo perduotos G. M., tačiau pateiktuose jam kaltinimuose tokios aplinkybės nėra. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su prokurorės argumentu, kad kaltinimas turi būti neapkrautas nereikalingomis aplinkybėmis, tačiau tai neatleidžia prokuroro nuo pareigos trumpai ir aiškiai išdėstyti aplinkybes, atskleidžiančias inkriminuojamo nusikaltimo sudėtį ir kiekvieno iš kaltinamųjų vaidmenį šio nusikaltimo padaryme. Kaip jau minėta, šiame kaltinime nurodyti ir D. B. veiksmai, kad ji kompiuterio pagalba, be pateisinamų dokumentų kiekvienais metais Vokietijos įmonės skolas sumažindavo už parduotą produkciją, atlikdama sudengimus tarp korespondentinių sąskaitų už gautą ilgalaikį turtą, detales bei kitą turtą. Laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2012-02-01 241 korespondentinėje sąskaitoje skolos likutį sumažino 2 028 005,04 Lt (587350,86 Eur), panaikino skolą 451 korespondentinėje sąskaitoje ir 2005 m. 479 969,48 Lt (139 008,77 Eur) sudengė paskolų sąskaita bei 2011 m. rugsėjo mėn. 230 384,20 Lt (66 723,88 Eur) priskaičiuotų palūkanų sąskaita bei Vokietijos bendrovės skolą už parduotą produkciją, pastoviai mažino pagal juridinės galios neturinčius dokumentus arba visai be jų ir taip laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2009-12-31 priskaitė 1 294 684,18 Lt (374 966,46 Eur) į sąnaudas už rinkotyros paslaugas. Kaltinime nurodoma, kad R. M. tokiu būdu pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 4 106 489,02 Lt (1 189 321,43 Eur). Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apygardos teismo argumentais, kad šiame R. M. pareikštame kaltinime neatskleista, kokiu būdu D. B. atlikti buhalterinės apskaitos veiksmai (galimai pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus), mažinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas už parduotas prekes ir kt., padėjo R. M. pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Nors nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2009-12-31 1 294 684,18 Lt (374 966,46 Eur) D. B. priskaitė į sąnaudas už rinkotyros paslaugas, tačiau nėra nurodyta, ar šios paslaugos realiai buvo atliktos, ar ne ir kaip jos šie veiksmai susiję su kaltinamiesiems inkriminuojamu turto pasisavinimu. Be to, nusikaltimas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, gali būti padarytas tik veikiant tiesiogine tyčia, todėl inkriminuojant veikimą kartu, būtina atskleisti abiejų kaltininkų tyčios bendrumą, siekiant to paties nusikalstamų veiksmų rezultato.

18. Taigi, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. M. pareikštas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, o D. B. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį kaltinimas turi būti tikslinamas, nes jis neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, o tai trukdo bylą nagrinėti teisme, pažeidžia kaltinamųjų teisę į gynybą.

19. G. M. inkriminuojamas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto iššvaistymas.

20. Baudžiamoji atsakomybė už turto iššvaistymą numatyta BK 184 straipsnyje. Pagal šį straipsnį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Kaip ir turto pasisavinimo atveju, turto iššvaistymo objektyvieji požymiai: 1) patikėto turto ar turtinės teisės iššvaistymas, 2) žinioje buvusio turto ar turtinės teisės iššvaistymas. Šie veiksmai BK 184 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš minėto straipsnio dispozicijoje nurodytų veikų. Turto iššvaistymas BK 184 straipsnio prasme – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-89/2014, 2K-168/2013, 2K-210/2012, 2K-526/2010 ir kt.).

21. Kaltinimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 1 dalyje (6 epizodas), 184 straipsnio 2 dalyje (2, 4, 5 epizodai), taipogi nekonkretus, jame neatskleistas nusikaltimų padarymo būdas ir kiti šį nusikaltimą individualizuojantys požymiai.

22. Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (6 epizodas) G. M. kaltinamas dėl to, kad jis iššvaistė jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: 6 vienetus skirtingų modelių mobilaus ryšio telefonų Nokia aparatus, nes jo žinioje buvusio turto neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą ir įmonės darbuotojams neišdalino ir nenaudojo įmonės tikslams ir taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 5 158,79 Lt (1 494,09) turtinę žalą. Kaip jau minėta, turto iššvaistymas BK 184 straipsnio prasme – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims, padarant žalos turto savininkui arba teisėtam valdytojui. Šiuo atveju kaltinime nenurodoma, kad telefonai neatlygintinai neteisėtai buvo perleisti tretiesiems asmenims. Nurodoma, kad įmonės darbuotojai jais darbo reikalais nesinaudojo, bet su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytos sutartys, todėl kyla abejonės, kas sudaro bendrovei padarytą žalą: abonento mokesčiai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už telefonų naudojimą ne darbo reikmėms ar pačių telefonų vertė. Jei pačių telefonų vertė, o jie nebuvo perduoti tretiesiems asmenims, tuomet kyla nusikalstamų veiksmų, nevertinant jokių įrodymų, kvalifikavimo teisingumo klausimas. Esant tokioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog kaltinime (6 epizodas) neatskleistos patikėto ar žinioje esančio turto iššvaistymo būdo aplinkybės, o tai pažeidžia kaltinamojo teisę į gynybą ir trukdo bylą nagrinėti teisme.

23. G. M. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2 epizodas) kaltinamas dėl to, kad jis iššvaistė jam patikėtą 155 250,63 Lt (44 963,70 Eur) didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: būdamas kasininku ir veikdamas pagal prokūrą jis nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d. surašydamas 59 kasos išlaidų orderius, neatitinkančius įstatymų reikalavimų (kur nurodyta, kad išmokant pinigus ne bendrovės darbuotojui, turi būti nurodyti to asmens vardas, pavardė, asmens kodas, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento pavadinimas ir numeris. Nurodoma jo gyvenamoji vieta, o pinigų gavėjas pasirašo kasos išlaidų orderyje. Jei parašo nėra, laikoma, jog pinigai neišmokėti) įformino 155 250,63 Lt išmokėjimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos ir tokiu būdu pinigus iššvaistė. Kaip jau minėta, kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims padarant žalos turto savininkui arba teisėtam valdytojui yra turto išvaistymas BK 184 straipsnio prasme. Šiame kaltinime nurodyta, kad G. M. surašė 59 vnt. (nenurodant kokius) įstatymų reikalavimų neatitinkančius išlaidų orderius, kurie faktiškai negali būti vertinami dokumentais, patvirtinančiais pinigų išmokėjimą. Aplinkybės, kad tam tikros pinigų sumos buvo neteisėtai, neatlygintinai išmokėtos – neteisėtai perleistos tretiesiems asmenims, kaltinime iš viso nėra. Taigi šiame kaltinime yra neatskleistas patikėto turto iššvaistymo būdas, o tuo pačiu – inkriminuotos žalos atsiradimo mechanizmas. Nesilaikant BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, yra pažeista kaltinamojo teisė į gynybą. Kaltinimo neatitikimas įstatymo reikalavimų trukdo bylą nagrinėti teisme, nes, jei bendrovėje vis tik buvo nustatytas minėtų pinigų trūkumas, kiltų klausimas dėl G. M. veiksmų teisinio vertinimo teisingumo.

24. G. M. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (4 epizodas) kaltinamas dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 14 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininku, o nuo 2004 m. gegužės 26 d. iki 2011 m. gruodžio 15 d. ir prokuristu, nuo 2006 m. birželio 6 d. iki 2011 m. liepos 27 d. iš bendrovės lėšų remontavo savo šeimos narių ir kitų bendrovės darbuotojų bei bendrovės veikloje nenaudojamus ir bendrovėje neapskaitytus automobilius ir tokiu būdu iššvaistė jo žinioje esantį didelės vertės svetimą turtą bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 77 952,37 Lt (22 576,57 eurų) turtinę žalą. Kaip teisingai nurodo apygardos teismas, šis kaltinimas yra abstraktus, jame nenurodytos pagrindinės nusikalstamos veiklos padarymo aplinkybės, t. y. kada, koks kaltinamojo šeimos nario ar kito bendrovės darbuotojo automobilis buvo remontuojamas, kiek bendrovės lėšų už šį remontą buvo neteisėtai panaudota. Nors kaltinime nurodoma, kad buvo remontuojami ir kiti automobiliai, kurie bendrovės veikloje nebuvo naudojami ir jos buhalterinėje apskaitoje neapskaityti, tačiau kaltinime taip pat neatskleista, kokie tai buvo automobiliai, kada ir kur jie buvo remontuojami, kokios konkrečios sumos iš bendrovės lėšų buvo sumokėtos už jų remontą. Nors kaltinime nurodoma, kad šie automobiliai nebuvo apskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tačiau kaltinime neatskleista, ar ta automobilių grupė realiai priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar tretiesiems asmenims. Taigi ir šiuo atveju G. M. pareikštame kaltinime pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nėra nurodytos konkrečios nusikalstamų veiksmų padarymo būdo ir laiko aplinkybės, tuo pažeisti BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimai. Todėl prokurorė ir šioje dalyje pareikštą kaltinimą turi tikslinti, nes šis pažeidimas varžo kaltinamojo teisę į gynybą ir trukdo teismui nagrinėti bylą teisme.

25. G. M. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (5 epizodas) kaltinamas dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 14 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininku, o nuo 2004 m. gegužės 26 d. iki 2011 m. gruodžio 15 d. ir prokuristu, pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius automobilius, padarydamas šiai bendrovei 85 207,36 Lt nuostolį, ir tokiu būdu iššvaistė didelės vertės svetimą turtą. Šiame kaltinime prokuroras nenurodė kiekvieno iš parduotų automobilių vertės, nurodydamas tik automobilio pardavimo kainą ir padarytą nuostolį. Kadangi iš kaltinimo turinio galima suprasti, kad išvaistytą turtą galimai sudaro pinigų skirtumas tarp automobilių tikrosios vertės ir pardavimo kainos, kaltinime būtina nurodyti ir kiekvieno automobilio vertę jo pardavimo metu, nes tai svarbi įrodinėtina svetimo turto iššvaistymo būdo aplinkybė, kuri taip pat turėtų būti patikslinta.

26. Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad apygardos teismas padarė teisingą išvadą, jog G. M. ir D. B. surašyti kaltinimai iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą, todėl pagrįstai perdavė baudžiamąją bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

27. Nors prokurorė skunde nurodo, kad ji galėjo kaltinimo trūkumus ištaisyti teisminio bylos nagrinėjimo metu, tačiau bylos duomenys tvirtina, kad prokurorai jau ne kartą kaltinimą keitė teisme, dėl to užtruko bylos nagrinėjimas, o byla po paskutinio kaltinimo pakeitimo buvo perduota aukštesnės instancijos teismui, kuris nagrinėjimo teisme metu pagrįstai nustatė, kad ir šis kaltinimas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad nustatyti kaltinimo trūkumai ne tik pažeidžia kaltinamųjų teisę į gynybą, tačiau ir trukdo bylą nagrinėti teisme, todėl kaltinamojo akto trūkumai gali būti ištaisyti ne bylą nagrinėjant teisme, o ją perdavus prokurorui. Tam neprieštarauja ir prokurorės skunde dėstomi argumentai, kad kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus. Kaltinimą teisme palaiko prokuroras, tačiau teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, turi įgaliojimus teisminio bylos nagrinėjimo metu imtis visų BPK numatytų priemonių, kad būtų nustatytos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės ir byla išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką. Todėl nepagrįstas skundo argumentas, kad apygardos teismas, perdavęs bylą nagrinėti apygardos teisme pagal pateiktą kaltinimą, negalėjo jos perduoti prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

28. Pagal BPK 220 straipsnį, prokuroras pabaigęs ikiteisminį tyrimą, kaltinamąjį aktą katu su visa bylos medžiagą turi perduoti teismui, todėl nepagrįsti prokurorės skundo argumentai, kad teismas turi vadovautis specialisto išvada, nesant visų dokumentų, patvirtinančių šios išvados ir pareikštų kaltinimų pagrįstumą.

29. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su prokurorės skundo argumentu, kad teismas teisminio bylos nagrinėjimo metu gali įpareigoti prokurorą pateikti papildomus įrodymus, tačiau šiuo konkrečiu atveju, kai byla gražinama prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, bus visos galimybės pateikti teismui visus pareikštiems kaltinimams pagrįsti reikšmingus ir apygardos teismo nutartyje nurodytus dokumentus. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnis). Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad tyrimas būtų atliktas per trumpiausią laiką. Apygardos teismas kaltinamojo akto trūkumams pašalinti nustatė trijų mėnesių terminą, kuris, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, yra pakankamas ir papildomiems kaltinime nurodomiems faktiniams duomenims pateikti.

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai baudžiamąją bylą perdavė prokurorei trūkumams pašalinti. Naikinti skundžiamą teismo nutartį prokurorės skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajono) prokurorės skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.