Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. S. gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 7 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. S. kaltinamas tuo, kad jis nuo 2018 m. balandžio 25 d., veikdamas organizuota grupe kartu su Estijos Respublikoje registruotos fiktyvios bendrovės „xxx“ OU vardu veikiančiais fiziniais asmenimis, pasitelkiant dokumentus, banko sąskaitas ir įmonių rekvizitus, Slovakijos Respublikoje registruotos bendrovės xxxx atsakingų asmenų ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, skirtose dviejų sunkių nusikaltimų, vieno nesunkaus nusikaltimo padarymui, po ko, būdamas šios organizuotos grupės organizatorius ir vykdytojas, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, koordinuodamas ir vadovaudamas organizuotos grupės veiklai, paskirstė užduotis ir vaidmenis organizuotos grupės nariams ir nusikalstamas veikas darydamas pats, R. S., naudodamasis fiktyvios bendrovės „xxx“ OU fiziniais asmenimis, pasitelkdamas dokumentus, banko sąskaitas ir įmonių rekvizitus, vykdė akcizais apmokestinamo etilo alkoholio, kurio vertė viršija 250 MGL, užsakymus iš bendrovės xxxx ir šios bendrovės atsakingiems asmenims įrašant žinomai neteisingus duomenis į tarptautinius krovinių gabenimo važtaraščius (CMR), juose melagingai nurodant, kad gabenamas ne akcizais apmokestinamas etilo alkoholis, o dezinfekcinis skystis, po ko pasitelkdamas vežėjus, nežinančius, apie nusikalstamą veiką, sistemingai į Lietuvos Respubliką gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL, apgaule savo ir kitų naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – akcizo sumokėjimo, tai yra tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus laikė, gabeno ir panaudojo, pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, naudojo ir realizavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, apgaule savo ir kitų naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės, veikdamas bendrininkų grupėje su J. S., S. G. ir V. G., siekdamas nuslėpti savo paties ar kito asmens turtą, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, tą turtą įgijo, valdė, naudojo, perdavė jį kitiems asmenims, atliko su tuo turtu finansines operacijas, sudarė sandorius, naudojo jį ūkinėje komercinėje veikloje, dėl ko suklastojo dokumentus ir disponavo suklastotais dokumentais. Tokiais savo veiksmais R. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), 199² straipsnio 1 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), 182 straipsnio 2 dalyje; 25 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Byloje yra 14 kaltinamųjų ir toks kaltinamųjų skaičius objektyviai įtakos ilgesnę teisminio proceso trukmę. Jau dabartiniame proceso etape yra akivaizdu, jog atliktas ikiteisminis tyrimas buvo iš esmės ydingas ir neišsamus, todėl visus veiksmus, kurie nebuvo atlikti ikiteisminio tyrimo metu, neišvengiamai turės atlikti teismas. Dėl to bylos nagrinėjimas teisme gali užtrukti labai ilgai. Akivaizdu ir tai, jog tiek laiko taikant suėmimą R. S. būtų pažeisti Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) suformuluoti kriterijai, kuriais vertinama ar pagrįsta suėmimo taikymo trukmė, todėl sprendimą dėl kardomosios priemonės yra būtina priimti jau dabartiniame proceso etape. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog R. S. tokį ilgą laiką griežčiausia kardomoji priemonė taikoma vieninteliu pagrindu, kas yra pakankamai neįprasta teismų praktikoje. Aptariamas suėmimo pagrindas įstatymo normoje formuluojamas kaip spėjimas apie būsimą kaltinamojo elgesį, t. y. byloje turi būti konkretūs duomenys apie jau planuojamus, rengiamus asmens nusikalstamus veiksmus ateityje, tokiu išvadų negalima daryti vien iš buvusio elgesio. Skundžiamoje nutartyje remiamasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Nr. IS-100-616/2019, jog pagrįsti šį pagrindą nereikia turėti duomenų apie tai, kad asmuo rengiasi daryti nusikaltimus, o užtenka tik manymo, tačiau šioje nutartyje nagrinėta situacija nėra tapati situacijai šioje byloje. Gynėjas mano, kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi EŽTT praktika, kurioje nurodyta, jog grindžiant suėmimą pakartotinio nusikaltimo rizika, būtina pateikti įrodymus dėl realios galimybės padaryti naują nusikaltimą. Skundžiamoje nutartyje pats teismas pripažino, jog byloje nėra duomenų, kad R. S. laisvėje ruoštųsi ar turėtų galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Gynėjo nuomone, ankstesni R. S. teistumai taip pat negali būti pakankamas pagrindas jam taikyti suėmimą tokį ilgą laiką. Net jei kaltinamasis praeityje ir padarė kokį nors nusikaltimą, iš to negalima neabejotinai manyti, jog jis nusikalstamas veikas darys ir ateityje. Be suėmimo baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta daug kitų kardomųjų priemonių, kurių kiekviena gali būti taikoma ir siekiant atgrasyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, suteikiant galimybe teisėsaugos institucijoms pilnai kontroliuoti kaltinamojo elgesį ir nebūnant suimtam.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio 3 dalis garantuoja kiekvieno suimto asmens teisę būti paleistam proceso metu, jo paleidimą sąlygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismą. Gynėjo nuomone, užstatas yra itin veiksminga kardomoji priemonė. Už R. S. sumokėta itin didelė užstato suma – 20 000 eurų. Tokia suma yra pilnai pakankama tam, kad eliminuotų bent kokį pavojų, jog R. S. laisvėje nesilaikys teisės normų. Jis yra subrendęs asmuo ir suvokia, jog jam įvykdžius bet kokią naują nusikalstamą veiką bus ne tik prarasta itin didelė užstato suma, bet ir vėl bus paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Kartu su užstatu galėtų būti taikoma ir kita itin efektyvi kardomoji priemonė intensyvi priežiūra. R. S. iki suėmimo dirbo ir turėjo teisėtų pajamų, paleistas iš suėmimo jis taip pat turėtų darbo vietą ir teisėtas pajamas. Jis turėjo ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą (gyvena su buvusia sutuoktine, turi tris vaikus, iš kurių vienas nepilnametis), nėra kaltinamas labai sunkiais nusikaltimais. R. S. motina turi itin rimtų sveikatos sutrikimų ir jai reikalinga priežiūra, jis yra vienintelis jos vaikas. Visų šių aplinkybių, jas vertinant kompleksiškai, taip pat jas vertinant ir su ta aplinkybe, jog yra sumokėtas užstatas, yra kalinamas jau pusantrų metų, yra pakankamos tam, kad kardomųjų priemonių tikslai būtų pasiekti ir netaikant griežčiausios kardomosios priemonės.

5. Teismo posėdyje gynėjas prašė jo skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. K. R. S. gynėjo skundas atmetamas.

7. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pratęsdamas kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės suėmimo terminą trims mėnesiams, teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, laikėsi BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

8. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Patikrinus teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, kiek ji susijusi su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, davusių pagrindą pagrįstai manyti, kad R. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, surašyti byloje kaltinamąjį aktą ir kartu su bylos medžiaga perduoti jį teismui. Tokie duomenys užfiksuoti V. G., iš dalies paties R. S. parodymuose, kratų, apžiūrų, slapto sekimo protokoluose ir kitoje ikiteisminio tyrimo metu surinktoje medžiagoje. Kaltinamojo gynėjas skunde teigia, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkti duomenys neįrodo, kad automobilis, kurį jo sutuoktinė perregistravo kito asmens vardu, buvo įgytas iš nusikalstamų lėšų, taip pat nesutinka su kaltinamajame akte pateiktu R. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimu. Tačiau teismas, spręsdamas kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimų nesprendžia, taip pat nevertina byloje esančių duomenų pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo, veikos kvalifikavimo ir kiti klausimai.

9. K. R. S. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

10. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamų veikų bei kiti duomenys. Sunkūs nusikaltimai, kuriuos padaręs R. S. kaltinamas, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą. Iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad kaltinamojo galbūt padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, padaryti veikiant ne tik bendrininkų, bet ir organizuotos grupės sudėtyje. R. S. vaidmuo juose galimai buvo aktyvus, t. y. jis galimai buvo organizuotos grupės organizatorius ir vykdytojas. Suimtasis vėl galimai nusikalto būdamas anksčiau teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad šiuo metu apeliacine tvarka nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu R. S. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį nuteistas 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Taigi, kaltinamasis R. S., nepaisydamas ankstesnio teistumo, toliau elgėsi nusikalstamai, kas rodo, kad jo suėmimas pagrįstas siekiu apsaugoti visuomenę nuo galimai sistemingai daromų nusikalstamų veikų. Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad ir ankstesnės R. S. padarytos nusikalstamos veikos, ir naujai inkriminuojami nusikaltimai yra susiję su siekiu gauti asmeninę turtinę naudą. R. S. laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 10 d iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo įsigijęs verslo liudijimą, tačiau nuo 2013 m. gruodžio 31 d. oficialiai niekur nedirbo, taigi oficialių pajamų neturėjo. Aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad iš nusikalstamų veikų gautos pajamos buvo tapusios vienu iš jo pragyvenimo, materialinės gerovės šaltinių. Be to, skundžiamoje nutartyje teismas įvertino ir tai, kad inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje, R. S. galimai padarė laikotarpiu, kai jau buvo suimtas. Atsižvelgusi į visas aplinkybes, reikšmingas vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog R. S. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

11. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, jog kaltinamojo R. S. suėmimas nagrinėjamu atveju yra proporcingas ir būtinas siekiant eliminuoti naujų nusikalstamų veikų riziką. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau kaltinamajam R. S. taikyta procesinė prievartos priemonė ir bausmė, susijusios su jo izoliavimu nuo visuomenės, neatgrasė jo nuo nusikalstamos veikos (nuosprendis neįsiteisėjęs), taip pat ir galimai padarytų inkriminuojamų veikų šioje byloje bei įvertinus jo galimai padarytų nusikaltimų pobūdį, jo vaidmenį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naujų R. S. nusikalstamų veikų riziką būtina eliminuoti izoliuojant jį nuo visuomenės. Nei skunde nurodomu įneštu užstatu, nei kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Šiuo atveju tik griežčiausia kardomoji priemonė, tiesiogiai R. S. atimanti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, gali būti efektyvi siekiant baudžiamojo proceso tikslų. Gynėjas skunde remiasi EŽTT sprendimais, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal EŽTT sprendimus suėmimo trukmės pagrįstumas negali būti vertinamas in abstracto (abstrakčiai). Suėmimo pratęsimo pagrįstumas nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos ypatybes. Būtent tai akcentuoja EŽTT praktika. R. S. suėmimo terminas pratęstas, nustačius BPK numatytas šios kardomosios priemonės taikymo sąlygas bei pagrindą, nurodytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuris šiuo metu neišnykęs. Skunde nurodomos aplinkybės, kad kaltinamasis turi glaudžius šeiminius bei socialinius ryšius, galimybę įsidarbinti UAB „Amafora“, motinos silpna sveikata ir pan., savaime nepašalina nustatyto suėmimo pagrindo buvimo ir nėra pakankamos paneigti prognozuojamos naujų nusikaltimų darymo tikimybės. Nagrinėjamu atveju net ir ilgai trunkantis R. S. suėmimas pateisina suėmimo laiko trukmę, atitinka skunde minimos Konvencijos nuostatas ir EŽTT suformuluotus kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo R. S. gynėjo skundą atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi kaltinamajam R. S. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.