Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo E. P. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. P. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams – iki 2021 m. gegužės 16 d., panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-119-919/2021 E. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 25 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), 199² straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), 182 straipsnio 2 dalį, 201 straipsnio 2 dalį, 204 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 25 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį.

4.3. Gynėjas pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje yra atsisakyta pratęsti intensyvios priežiūros taikymo terminą nusikalstamų veikų organizavimu kaltinamam Š. P., jam yra paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės. E. P., kuriam nėra inkriminuotas organizatoriaus vaidmuo, taikant griežtesnę kardomąją priemonę yra pažeidžiamas proporcingumo principo reikalavimas. E. P. buvo suimtas šešis mėnesius, o intensyvi priežiūra jam bus taikoma jau dvejus metus. Taip yra ribojama kaltinamojo laisvė. Nors teismas nurodė, kad buvo svarstoma kardomosios priemonės – užstato taikymo galimybė, kurios kaltinamasis atsisakė, tačiau toks svarstymas buvo tik formalus, kadangi E. P. turtinė padėtis neleidžia sumokėti 10 000 Eur dydžio užstato. Baudžiamasis procesas šioje byloje užsitęsė tiek dėl įstatymų reikalavimų neatitinkančių prokuroro veiksmų, tiek dėl pandemijos, todėl griežčiausių ribojimų taikymas yra nepateisinamas. E. P. nepažeidinėja jam taikomų kardomųjų priemonių sąlygų, nėra įtariamas kitų nusikalstamų veikų padarymu, nėra padaręs administracinių nusižengimų, ketina kurti šeimą, todėl, gynėjo vertinimu, BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti pakanka kaltinamajam jau taikomų dviejų švelnesnių kardomųjų priemonių – dokumento paėmimo ir rašytinio pasižadėjimo neišvykti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

6. Teisėja, įvertinusi skundo ir skundžiamos teismo nutarties argumentus, baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartis, kuria kaltinamajam E. P. buvo pratęsta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra trims mėnesiams, yra teisėta, o nustatyti apribojimai ir kardomosios priemonės sąlygos – proporcingos.

7. Pagal BPK 119, 120 ir 131¹ straipsnio nuostatas, intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, kaltinamajam gali būti skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje numatytus tikslų – užtikrinti jo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį, kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų taikymo terminas pratęsiamas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką.

8. Šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad E. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti kitų kaltinamųjų apklausų protokoluose, kratų, apžiūrų, procesinių prievartos priemonių taikymo protokoluose, asmenų sienų kirtimo ir kaltinamųjų mobilaus ryšio telefonų duomenyse ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Aukštesnysis teismas pažymi, kad skiriant kardomąją priemonę (ar pratęsiant jos taikymo terminą) nebūtina nustatyti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant klausimą dėl kardomosios priemonės – šiuo atveju intensyvios priežiūros – termino pratęsimo, asmens kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Tokiu būdu, pagrindas skirti kaltinamajam E. P. kardomąsias priemones egzistuoja.

9. Skiriant intensyvią priežiūrą, ar pratęsiant šios kardomosios priemonės terminą, atsižvelgiama į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes – nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės.

10. Kaltinamasis E. P. Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją vietą, dirba, nepaisant to, aukštesnysis teismas pritaria Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutarties argumentams, jog jis gali vengti baudžiamojo proceso. Apie tai byloje liudija faktas, kad praeityje kaltinamasis jau buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų – jis nebuvo rastas nei nuomojamame bute, nei pas tėvus, asmenys, su kuriais bendravo E. P., nežinojo jo buvimo vietos, kaltinamojo mobiliojo ryšio telefonas buvo išjungtas, kaip vėliau paaiškėjo, E. P. buvo išvykęs į užsienį – Angliją, todėl buvo paskelbta jo paieška, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi E. P., kaip pasislėpusiam nuo ikiteisminio tyrimo asmeniui, buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Šios aplinkybės leidžia aukštesniajam teismui pagrįstai manyti, kad kaltinamasis praeityje jau siekė išvengti proceso ir to padaryti jam nesutrukdė jokie su Lietuvos Respublika jį siejantys ryšiai. Kalbant apie kaltinamojo socialinius ryšius, pažymėtina, kad jis yra nevedęs, o jo tėvui Š. P. yra pareikšti kaltinimai toje pačioje baudžiamojoje byloje. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinamas E. P., buvo padarytos ne tik Lietuvos Respublikoje, tačiau ir užsienio šalyse, be to, byloje yra duomenų, kad E. P. draugė gyvena užsienyje. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis turi ryšių užsienio valstybėse, kas tik padidina jo galimybes slapstytis nuo teisėsaugos institucijų.

11. Riziką, kad kaltinamasis gali vengti baudžiamojo proceso, padidina ir tai, kad E. P. yra kaltinamas padaręs septynias tyčines nusikalstamas veikas, tarp jų keturias sunkias nusikalstamas veikas, už kurių padarymą baudžiamajame įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės. Be to, kaltinamasis anksčiau teistas, tuo pačiu už analogiškas nusikalstamas veikas, padarytas veikiant kartu su savo tėvu Š. P. – Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. baudžiamuoju įsakymu E. P. pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, 204 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį. Tokios rizikos kontekste teismas neįžvelgia pagrindo išvadai, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamojo intensyvią priežiūrą, priėmė neteisingą ar neproporcingą sprendimą.

12. Pažymėtina ir tai, kad faktas, jog, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, E. P. galimai padarė šioje byloje jam inkriminuotas septynias tyčines nusikalstamas veikas, parodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, kas neigiamai charakterizuoja E. P. asmenybę ir leidžia teismui pagrįstai manyti, kad, sumažinus kontrolę ir taikant kaltinamajam švelnesnes kardomąsias priemones, jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Tai, kad kaltinamajam kitomis kardomosiomis priemonės yra uždrausta bendrauti su galimai nusikaltimų bendrininkais, pakartotinio nusikalstamumo rizikos nepanaikina. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad E. P. šioje byloje kaltinamas galimai veikęs organizuota grupe, jo galimai padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto suplanuoti ir gerai organizuoti, galimai padaryti siekiant turtinės naudos, E. P. vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo aktyvus. Įvertinus ankstesnį jo teistumą, šiuo metu inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį ir mastą, tą faktą, kad nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamasis nedirbo, manytina, kad lėšos, gautos iš nusikaltimų, galėjo būti vienas iš pagrindinių E. P. pragyvenimo šaltinių. Nors, kaip nurodoma skunde, E. P. šiuo metu dirba, kas mažina jo riziką pakartotinai nusikalsti, tačiau legaliai gaunamos pajamos tokios rizikos visiškai nepanaikina.

13. Atsižvelgiant į skundo argumentus, pažymėtina, kad konkrečios kardomosios priemonės skyrimas ar jos taikymo termino pratęsimas kiekvienoje byloje ir kiekvieno asmens atžvilgiu yra sprendžiamas individualiai, įvertinus bylos duomenis ne tik apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, bet ir asmenį charakterizuojančius duomenis ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Tokiomis aplinkybėmis nagrinėjamu atveju yra ne tik kaltinamajam pareikštų kaltinimų pobūdis ir mastas ar jo vaidmuo, bet ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje jam jau buvo paskelbta paieška, jis turi ryšių užsienyje, praeityje jau buvo teistas, be kita ko, ir už analogiškas nusikalstamas veikas ir kt. Atsižvelgiant į tai, gynėjo argumentai apie švelnesnių kardomųjų priemonių taikymą galimam nusikalstamų veikų organizatoriui Š. P. yra atmestini.

14. Nagrinėjamo skundo argumentų kontekste pažymėtina ir tai, kad ilgėjant procesui kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės buvo rūpestingai vertinamos ir švelninamos: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis, kuria E. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas trijų mėnesių jos taikymo terminas, kuris vėlesnėmis šio teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2019 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi E. P. buvo panaikinta kardomoji priemonė – suėmimas ir paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, kurios terminas yra tęsiamas iki šiol. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaltinamajam šiuo metu nustatytos intensyvios priežiūros sąlygos nėra itin griežtos – jis yra įpareigotas intensyvios priežiūros taikymo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme, vykimu į gydymo įstaigas bei darbu, kas reiškia, kad jis turi galimybę palaikyti socialinius ryšius, rūpintis savo sveikata ir dirbti. Taigi, atmetami kaltinamojo gynėjo argumentai, kad tęsiant šios kardomosios priemonės, kurios trukmė siekia jau beveik dvejus metus, terminą yra pažeidžiami proporcingumo principo reikalavimai. Sutiktina, kad taikoma kardomoji priemonė tam tikru mastu riboja E. P. laisvę, tačiau tokie suvaržymai yra laikino pobūdžio. Be to, kaltinamojo gynėjas skunde nenurodė ir aukštesnysis teismas nenustatė, kad dėl taikomų apribojimų kaltinamasis patiria tokius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribas, tam tikri suvaržymai yra natūrali galimai neteisėto elgesio pasekmė, už kurią atsakomybę turi prisiimti pats kaltinamasis.

15. Pažymėtina, kad skunde akcentuojamas įstatymų reikalavimų nepažeidžiantis elgesys (tai, kad kaltinamasis nepažeidžia kardomųjų priemonių sąlygų, nėra įtariamas naujų nusikalstamų veikų padarymu, nėra baustas administracine tvarka) negali būti laikomas išskirtiniu, galinčiu turėti lemiamą reikšmę asmens teisinei padėčiai. Atvirkščiai, esant neigiamai E. P. asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms, galėtų būti svarstomas taikomos kardomosios priemonės sąlygų griežtinimo ar griežtesnės kardomosios priemonės taikymo klausimas.

16. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo E. P. asmenybę charakterizuojančius duomenis – ryšius užsienyje, tai, kad jam jau buvo paskelbta paieška, ankstesnį teistumą, galimai padarytų nusikaltimų pavojingumą, jų pobūdį ir mastą, gresiančios bausmės griežtumą, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai šiuo metu nebus pasiekti, pritaikius tik švelnesnes kardomąsias priemones – dokumento paėmimą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, teismo posėdžio metu buvo svarstomas švelnesnės kardomosios priemonės – užstato taikymo klausimas, tačiau kaltinamasis nurodė neturintis galimybės sumokėti 10 000 Eur dydžio užstato. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamajam kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas šiame baudžiamojo proceso etape pratęstas pagrįstai. Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo E. P. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.