Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. K. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria R. K. trims mėnesiams pratęstas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-281-919/2020 R. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), 199² straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), 182 straipsnio 2 dalį, 201 straipsnio 2 dalį, 204 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 25 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį tuo, kad nuo 2017 m. liepos 19 d. dalyvavo Š. P. suburtose skirtingų sudėčių organizuotose grupėse susidedančiose iš jo paties, Š. P., E. P., V. K., A. R. R., L. R., Estijos Respublikoje registruotos fiktyvios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, Latvijos Respublikoje registruotos fiktyvios bendrovės (duomenys neskelbtini) fizinių asmenų, pasitelkiant dokumentus, banko sąskaitas ir įmonių rekvizitus, Slovakijos Respublikoje registruotos bendrovės (duomenys neskelbtini) atsakingų asmenų, Norvegijos Karalystėje gyvenančių tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, skirtose keturių sunkių nusikaltimų, vieno apysunkio nusikaltimo ir dviejų nesunkių nusikaltimų padarymui, po ko, būdamas šios organizuotos grupės narys – vykdytojas, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, iš organizuotos grupės organizatoriaus Š. P., kuris koordinavo ir vadovavo organizuotos grupės veiklai, skirstė užduotis ir vaidmenis organizuotos grupės nariams bei darė nusikalstamas veikas, t. y. kartu su Š. P., kuris naudodamasis fiktyvių bendrovių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) fiziniais asmenimis, pasitelkdamas dokumentus, banko sąskaitas ir įmonių rekvizitus, vykdė akcizais apmokestinamo etilo alkoholio, kurio vertė viršija 250 MGL, užsakymus iš bendrovės (duomenys neskelbtini) ir šios bendrovės atsakingiems asmenims įrašant žinomai neteisingus duomenis į tarptautinius krovinių gabenimo važtaraščius (CMR), juose melagingai nurodant, kad gabenamas ne akcizais apmokestinamas etilo alkoholis, o dezinfekcinis skystis, po ko pasitelkdamas vežėjus, nežinančius, apie nusikalstamą veiką, sistemingai į Lietuvos Respubliką gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL, apgaule savo ir kitų naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – akcizo sumokėjimo, po to, jis pats, Š. P. ir E. P. atsigabenę į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), vykdė etilo alkoholio skiedinių gamybą, po to Š. P. neteisėtai pasitelkdamas spaustuvę – UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdamas leidimo pasigamino pakuotes ir pažymėjo didelį kiekį pakuočių, padarydamas didelės žalos, po ko, Š. P. pasitelkdamas V. K., A. R. R., L. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonėmis visi kartu organizavo ir vykdė etilo alkoholio skiedinių kontrabandą, tai yra jau pagamintų etilo alkoholio skiedinių pakrovimą, paslėpimą, gabenimą, iškrovimą ir realizavimą Norvegijos Karalystėje, ten veikiantiems tiksliai nenustatytiems grupės nariams, po to Š. P. organizavo, o A. R. R. ir L. R. vykdė iš Norvegijos Karalystėje veikiančių organizuotos grupės narių paimtų grynųjų pinigų, gautų už etilo alkoholio skiedinių realizavimą, pargabenimą kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką, juos slepiant ir nedeklaruojant jų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir po to jų grąžinimą Š. P., kuris šiais pinigais dalinosi su V. K. ir su A. R. R., L. R., tai yra tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus laikė, gabeno ir panaudojo, pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, naudojo ir realizavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, apgaule savo ir kitų naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės, neteisėtai gamino, laikė, gabeno ir realizavo nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinius, ir laikė aparatus jiems gaminti, pažymėjo svetimu prekių ženklu didelį prekių kiekį neturėdami tam leidimo ir pateikė jas realizuoti, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Norvegijos Karalystę gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus ir pinigus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, siekdamas nuslėpti savo paties ar kito asmens turtą, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, tą turtą įgijo, valdė, naudojo, perdavė jį kitiems asmenims, atliko su tuo turtu finansines operacijas, sudarė sandorius, naudojo jį ūkinėje komercinėje veikloje, taip pat, tuo pačiu metu jis, veikdamas skirtingų sudėčių bendrininkų grupėje su D. K., K. A., V. N., D. S., J. S., R. V. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, naudojo ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir neteisėtai gamino, laikė, gabeno ir realizavo nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinius, o būtent:

1.1. R. K., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su Š. P., E. P., fiktyvių bendrovių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vardu veikiančiais fiziniais asmenimis, (duomenys neskelbtini) atsakingais asmenimis ir kitais nenustatytais asmenimis, suklastojo tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus laikė, gabeno, siuntė ir panaudojo, tuo pačiu pažeisdamas nustatytą tvarką, įgijo, laikė, gabeno, akcizais apmokestinamas prekes – 84 000 litrų etilo alkoholio, kurio muitinė vertė 367 766,96 Eur ir apgaule savo ir kitų naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės –1 323 107 Eur akcizo sumokėjimo valstybės biudžetui.

1.2. R. K., veikdamas skirtingų sudėčių organizuotose grupėse kartu su Š. P., E. P., V. K., A. R. R., L. R., ir kitais nenustatytais asmenimis ir tuo pačiu metu veikdamas skirtingų sudėčių bendrininkų grupėje su D. K., K. A., V. N., D. S., J. S., R. V., pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą tvarką, iš viso neteisėtai pagamino ne mažiau nei 183 650 litrų nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinių, kuriuos neteisėtai laikė, gabeno ir realizavo, tuo pačiu neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ir pateikė juos realizuoti bei dėl to padarė turtinės žalos.

1.3. R. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su Š. P., E. P., V. K., A. R. R., L. R., Norvegijos Karalystėje gyvenančiais tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – daugiau negu 50 litrų nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinių, kurių vertė viršija 250 MGL ir pinigus – 240 000 Norvegijos kronų (25 141,42 Eur), kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir jų nepateikė jų muitinės kontrolei.

1.4. R. K., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su Š. P., E. P., fiktyvių bendrovių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vardu veikiančiais fiziniais asmenimis, pasitelkdamas šių įmonių dokumentus, banko sąskaitas ir rekvizitus, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2018 m. liepos 24 d. įteisino ir slėpė nusikalstamu būdu įgytą turtą – ne mažiau negu 93 330 Eur sumą.

2. R. K. BPK 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2018 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi R. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis šio teismo nutartimis buvo tęsiamas. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas R. K. pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su baudžiamosios bylos tyrimu, nagrinėjimu teisme bei dalyvavimu teismo posėdžiuose, taip pat vykimu į gydymo įstaigas bei darbu, bei 10 000 Eur užstatą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pratęsiant kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminą, R. K. įpareigotas neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 18.00 val. iki 6.00 val. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartimi pratęsiant kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminą, R. K. buvo įpareigotas neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 20.00 val. iki 6.00 val. Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi R. K. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams.

3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi R. K. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams, motyvuojant tuo, kad nėra išnykusios ar pasikeitusios kardomosios priemonės taikymo sąlygos, todėl keisti intensyvią priežiūrą švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į skundą argumentai

4. Kaltinamojo R. K. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skunde prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį, kuria R. K. trims mėnesiams pratęstas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas, bei paskirti R. K. kitą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir / ar rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

4.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta neteisingai įvertinus byloje esančius duomenis, neatsižvelgus į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, susijusią su kardomosios priemonės tęsimo proporcingumu.

4.2. Teigiama, kad kardomosios priemonės terminas R. K. tais pačiais pagrindais tęsiamas jau trečią kartą, nors nuo 2020 m. sausio 31 d., kai baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui, dėl padarytų esminių BPK pažeidimų realiai nevyksta jokie procesiniai veiksmai. R. K. taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra savo pobūdžiu šiuo metu jau yra visiškai neefektyvi ir perteklinė, nes ikiteisminis tyrimas pasibaigęs, o baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teismui. R. K. visą kardomosios priemonės taikymo laikotarpį laikėsi nustatytų sąlygų ir jų nepažeidinėjo, t. y. nebandė bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, dalyvavo visuose procesiniuose veiksmuose, į kuriuos buvo šaukiamas atvykti, bei nekliudė proceso eigos. Tačiau apygardos teismas šių aplinkybių nevertino ir toliau formaliais pagrindais pratęsė kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymą.

4.3. Gynėjo nuomone, kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros R. K. taikymas šiuo metu vertintinas kaip tam tikra bausmės rūšis ir gali būti prilygintas nuteisimui. Kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra R. K. taikoma ilgą laiką – nuo 2019 m. vasario 1 d. ir šiuo metu sukelia įvairių fizinių ir psichologinių nepatogumų. Nuo ilgo elektroninio stebėjimo įtaiso nešiojimo R. K. pastoviai tinsta koja ir atsirado alerginiai odos pažeidimai, dėl įvairių techninių nesklandumų įtaisui suveikiant nakties metu, sutriko miego ritmas. Taip pat dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo R. K. patiria savo teisių ir laisvių suvaržymus (vykstant tiek pas gydytojus, tiek į sutuoktinės A. K. sodybą, nes reikia gauti pareigūnų leidimą). Akivaizdu, kad R. K. dėl jam taikomos intensyvios priežiūros sąlygų patiria tokius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribas. Šiuo atveju kardomosios priemonės tikslai gali būti pasiekti paskyrus R. K. ir švelnesnę kardomąją priemonę, t. y. įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir / ar rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Tuo labiau kad R. K. yra paskirta ir kita kardomoji priemonė – 10 000 Eur užstatas.

4.4. Be to, sprendžiant dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros termino pratęsimo buvo pažeistos R. K. teisės į gynybą, nes jo pasirinktas gynėjas advokatas A. Blaževičius apie paskirtą teismo posėdį nebuvo informuotas, o R. K. pranešimas apie posėdžio laiką ir vietą buvo siųstas pavėluotai ir nebuvo įteiktas. Taip pat R. K. apie paskirtą teismo posėdį nebuvo informuotas ir jokiomis kitomis ryšio priemonėmis.

5. Atsiliepimų į R. K. gynėjo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

6. Skundas atmetamas.

7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs R. K. gynėjo skundą ir įvertinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, jog Kauno apygardos teismas, skundžiama 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pratęsdamas R. K. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminą, nepažeidė baudžiamojo proceso įstatyme numatytų šios kardomosios priemonės taikymo reikalavimų. Priešingai nei teigiama skunde, apygardos teismo priimtoje nutartyje kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas buvo pratęstas ne formaliais pagrindais, bet įvertinus kardomosios priemonės termino pratęsimui reikšmingų aplinkybių visumą.

8. Intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

9. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų taikymo terminas pratęsiamas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Pažymėtina, kad skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendžiant dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, asmens kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo, veikos teisinio įvertinimo klausimai. Nagrinėjant skundą baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tiek, kiek tai reikalinga kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti, bei nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad R. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo R. K. ir kitų kaltinamųjų parodymuose, kratų, apžiūrų, procesinių prievartos priemonių protokoluose, taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

10. Skiriant kardomąją priemonę, taip pat ir intensyvią priežiūrą, ar pratęsiant kardomosios priemonės terminą, atsižvelgiama į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes – nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės.

11. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, jog R. K. socialiniai ryšiai vertintini kaip pakankamai tvirti – kaltinamasis turi gyvenamąją vietą, darbą, šeimą. Tačiau vertinant R. K. asmenybę ir galimybę jam taikyti švelnesnes kardomąsias priemones atsižvelgtina ir į kitas reikšmingas aplinkybes. R. K. kaltinamas septynių nusikalstamų veikų padarymu, iš kurių keturios priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai. R. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos ne atsitiktinės, gerai organizuotos. R. K. anksčiau teistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. R. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimai padarytos tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių teritorijose, bendrininkaujant su užsienio valstybėse gyvenančiais asmenimis, iš ko galima spręsti apie galimus kaltinamojo ryšius užsienyje. Be to, siekdamas išvengti sulaikymo R. K. bėgo ir slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja R. K., kaip linkusį nesilaikyti įstatymų reikalavimų.

12. Atsižvelgus į R. K. galimai padarytų nusikaltimų kiekį, pobūdį, pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę, konstatuotina, jog šiuo metu R. K. taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra yra būtina tam, kad būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Tiek pačios kardomosios priemonės (intensyvios priežiūros), tiek nustatytų kardomosios priemonės sąlygų negalima vertinti kaip neproporcingai suvaržančių kaltinamojo teises ir laisves, pažeidžiančių Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. R. K. nustatytos intensyvios priežiūros taikymo sąlygos – buvimas nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 20.00 val. iki 6.00 val., nors ir apriboja R. K. judėjimo laisvę, bet su šiais sąlyginai nedideliais apribojimais R. K. gali iš esmės pilnavertiškai naudotis teise į darbą, taip pat gali gyventi pakankamai aktyvų socialinį gyvenimą. Pažymėtina, jog kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra yra procesinė prievartos priemonė, kuria suvaržomos asmens teisės ir laisvės siekiant įstatyme numatytų tikslų, todėl natūralu, kad dėl šios priemonės taikymo kyla tam tikrų nepatogumų asmeniui, kurio atžvilgiu taikomos šios priemonės.

13. Nors R. K. kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra taikoma jau pakankamai ilgai, t. y. nuo 2019 m. vasario 1 d., tačiau atsižvelgiant į R. K. asmenybę ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, o taip pat įvertinus nustatytas intensyvios priežiūros sąlygas, šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo kaltinamasis R. K. patiria neproporcingus suvaržymus. Skundo argumentai, kad R. K. per visą kardomosios priemonės taikymo laikotarpį nė karto nepažeidė nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų, o taip pat deklaratyvūs teiginiai dėl pablogėjusios kaltinamojo fizinės ir psichinės sveikatos, nesudaro pakankamo pagrindo keisti nustatytas intensyvios priežiūros sąlygas ar iš viso panaikinti šią kardomąją priemonę.

14. Nėra pagrindo sutikti su kaltinamojo gynėju, jog priimant skundžiamą nutartį buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai. Pažymėtina, kad įtariamojo (kaltinamojo) ar jo gynėjo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis išspręsti klausimą dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros termino pratęsimo. Kaip nurodo gynėjas, jis apie teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros termino pratęsimo klausimas, informuotas nebuvo, o kaltinamasis R. K. pranešimą apie teismo posėdį gavo pavėluotai, kitomis ryšio priemonės apie teismo posėdį nebuvo informuotas. Tačiau įvertinus, jog skundžiamą nutartį proceso dalyviai gavo, dėl jos pateikė skundą, kuriame išdėstė savo argumentus dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros pratęsimo kaltinamajam tikslingumo, todėl netinkamas kaltinamojo ir jo gynėjo informavimas apie teismo posėdį pats savaime nesudaro pagrindo pripažinti buvus padarytą esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, o kartu panaikinti skundžiamą nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti R. K. gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti kaltinamojo R. K. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.