Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Vytauto Kukaičio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-281-919/2019perduota prokurorui nustatytiems baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Vytauto Kukaičio 2020 m. sausio 17 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas atskirtas Š. P., E. P., R. K., V. K., A. R. R., L. R., D. K., K. A., R. V., G. S., R. S., J. S., S. G., V. G. atžvilgiu dėl nagrinėjamoje byloje kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamų veikų padarymo, paliekant ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-25850-18. Kaltinamojo R. S. gynėjas nesutikdamas su minėtu prokuroro nutarimu, jį apskundė aukštesniajam prokurorui. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. V. 2020 m. sausio 31 d. nutarimu įtariamojo R. S. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundas dėl 2020 m. sausio 17 d. prokuroro nutarimo atskirti ikiteisminį tyrimą atmestas. Prokuroras šioje baudžiamojoje byloje 2020 m. sausio 31 d. surašė kaltinamąjį aktą ir jį su baudžiamosios bylos medžiagą perdavė Vilniaus apygardos teismui.

2. Vilniaus apygardos teisme 2020 m. sausio 31 d. gauta baudžiamoji byla su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Vytauto Kukaičio surašytu kaltinamuoju aktu. Teismui perduotoje baudžiamojoje byloje Š. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), 199² straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272, redakcija), 182 straipsnio 2 dalį, 201 straipsnio 2 dalį, 204 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 199² straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), 300 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), 258 straipsnio 2 dalį; E. P. ir R. K. kaltinami pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), 199² straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), 182 straipsnio 2 dalį, 201 straipsnio 2 dalį, 204 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 25 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį; V. K. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 201 straipsnio 2 dalį, 204 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija);A. R. R. ir L. R. kaltinami pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 201 straipsnio 2 dalį, 204 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija);D. K. ir K. A. kaltinami pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 201 straipsnio 2 dalį; R. V. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 201 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2012 m. birželio 21 d. įstatymo XI-2105 redakcija); G. S. kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį; R. S. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), 199² straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnį; J. S. kaltinama pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį; S. G. kaltinama pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį; V. G. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

3. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja R. P., susipažinusi su baudžiamąja byla, 2020 m. vasario 21 d. nutartimi bylą pagal teismingumą perdavė Kauno apygardos teismui.

4. Kauno apygardos teisme gautas kaltinamojo R. S. gynėjo prašymas baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų – skuboto baudžiamosios bylos perdavimo teismui, nesuteikus įtariamajam galimybės skųsti aukštesniojo prokuroro nutarimą ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat dėl to, kad buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas.

5. Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi konstatavo, jog byla perduotina prokurorui BPK 234 straipsnio 2 dalies pagrindu. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties dalį, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui dėl nutartyje nurodytų kaltinamojo akto trūkumų pašalinimo ir dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, išskyrus pažeidimą, padarytą nesuteikus įtariamajam galimybės apskųsti aukštesniojo prokuroro nutarimą ikiteisminio tyrimo teisėjui.

6. Ištaisius nustatytą pažeidimą baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu Kauno apygardos teisme buvo gauta 2020 m. birželio 25 d., tačiau kaltinamojo R. S. gynėjas advokatas L. Belevičius ir kaltinamojo Š. P. gynėjas K. Betingis pateikė prašymus grąžinti bylą prokurorui dėl padarytų esminių BPK pažeidimų.

7. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. nutartimi teismas tenkino gynėjų prašymus ir perdavė baudžiamąją bylą prokurorui nustatytiems baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti. Teismas nutartyje nurodė, kad prokuroras klaidingai interpretavo Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartį. Ištaisęs esminius baudžiamojo proceso trūkumus, prokuroras turėjo vadovautis BPK 218, 220 straipsniais ir, atlikęs visus šiuose straipsniuose išvardintus veiksmus, surašyti kaltinamąjį aktą ir tik tada perduoti baudžiamąją bylą teismui. Tačiau prokuroras, neatlikęs nei vieno BPK 218 straipsnyje išvardinto veiksmo, surašė kaltinamąjį aktą ir perdavė baudžiamąją bylą teismui. Skundžiamoje nutartyje teismas padarė išvadą, kad dėl padarytų esminių BPK pažeidimų (proceso dalyviams nebuvo pranešta apie tyrimo pabaigimą ir apie jų teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus dėl tyrimo papildymo, nei vienam proceso dalyviui nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nebuvo sudaryta galimybė realizuoti teisę pateikti prašymus dėl tyrimo papildymo, taip pat prokuroras nesprendė pateiktų prašymų, o paliko juos nenagrinėtais) baudžiamoji byla turi būti perduota prokurorui.

8. Skunde Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą Nr. 1-281-919/2020 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-25850-18) pilna apimtimi grąžinti teisminiam nagrinėjimui Kauno apygardos teismui.

8.1. Prokuroro nuomone skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turėtų būti panaikinta. Skunde teigiama, kad skundžiamoje nutartyje įvardyti veiksmai jau buvo atlikti iki pirmojo baudžiamosios bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo Kauno apygardos teismui, pažeidimų šioje dalyje nenustatyta. Prokuroro manymu, jis buvo įpareigotas ištaisyti vienintelį Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartyje įvardytą pažeidimą, todėl atlikti kitų BPK 218 straipsnyje nurodytų veiksmų neprivalėjo ir negalėjo.

8.2. Skunde nurodoma, kad advokatų K. Betingio ir L. Belevičiaus prašymai jau buvo išspręsti, prašymai analogiško turinio, todėl jie negalėjo būti pakartotinai nagrinėti tiek dėl šios priežasties, tiek ir dėl to, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatė bylos grąžinimo prokurorui ribas.

8.3. Prokuroras pažymi, kad galiojantys teisės aktai numato pareigą prokurorui per greitą laiką surašyti kaltinamąjį aktą ir perduoti bylą teismui. Remdamasis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rekomendacijomis nurodo, kad kaltinamasis aktas turi būti surašytas per 7 dienas nuo BPK 218 straipsnyje numatytų veiksmų atlikimo. Prokuroro teigimu, antrojo kaltinamojo akto surašymo momentu ikiteisminis gautų skundų nagrinėjimo procesas yra pasibaigęs, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad kaltinamieji ar jų gynėjai neteko procesinės galimybės apskųsti prokuroro ar aukštesniojo prokuroro nutarimų, ir, kad taip buvo suvaržytos jų teisės.

8.4. Prokuroro nuomone, skundžiamojoje 2020 m. liepos 13 d. Kauno apygardos teismo nutartyje nurodyti pažeidimai kildinami iš menamų ir tariamai neišnagrinėtų prašymų (skundų), kurie pagal byloje esančią situaciją nėra ir negali būti prašymais ar skundais paduotais BPK 218 straipsnio tvarka. Teismas, nepagrįstai ir neįsigilinęs į BPK 218 straipsnio nuostatas, aukštesniojo teismo nutarties sprendimą bei aiškiai šioje nutartyje apibrėžtus bylos perdavimo prokurorui motyvus, patenkino gynėjų prašymus, kurie tariamai sukėlė proceso pažeidimus. Tokie pažeidimai šioje konkrečioje situacijoje negalėjo kilti, nes iš menamų teisės pažeidimų, negali kilti jokie teisiniai padariniai, kaip iš neteisės nekyla teisė.

8.5. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika prokuroras nurodo, jog yra pripažįstama, kad pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 3 dalį byla prokurorui gali būti perduodama tik kai surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Šiuo konkrečiu atveju, ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolei yra numatytas apskundimo ikiteisminio tyrimo metu institutas ir tokie klausimai jau buvo išspręsti aukštesniajam teismui apibrėžus bylos grąžinimo prokurorui ribas, t. y. dėl aiškaus vieno padaryto minėto pažeidimo dėl aukštesniojo prokuroro nutarimo apskundimo. Anot prokuroro, jokie kiti tariami ir skundžiamojoje Kauno apygardos teismo nutartyje nurodyti menami pažeidimai šiuo konkrečiu atveju nėra ir negali būti bylos grąžinimo prokurorui dalykas.

8.6. Prokuroras skunde pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad „kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos BPK 219 straipsnio 3 punkte išvardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius, ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-222/2013, 2K-223/2013, 2K-254/2013, 2K-435/2013, 2K-254/2013, 2K-392/2014, 2K-88-942/2016, 2K-111-677/2016, 2K-34- 303/2017 ir kt.).Anot prokuroro, dėl tokių aplinkybių nebuvimo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartyje. Prokuroras taip pat atkreipia dėmesį, kad Kauno apygardos teismas trečią kartą nepradeda nagrinėti šios bylos iš esmės ir nerealizuoja kaltinamųjų teisės ir teismo pareigos per kiek įmanoma trumpesnį laiką pradėti ir išnagrinėti šią baudžiamąją bylą. Prokuroro nuomone skundžiama nutartis yra priimta nesant nei procesinio nei faktinio pagrindo, tokios nutarties palikimas galioti lemtų nepagrįstą baudžiamojo proceso vilkinimą ir suponuotų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 5 dalies pažeidimus.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Vytauto Kukaičio skundas atmetamas.

9. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties dalį, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui dėl nutartyje nurodytų kaltinamojo akto trūkumų pašalinimo ir dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, išskyrus pažeidimą, padarytą nesuteikus įtariamajam galimybės apskųsti aukštesniojo prokuroro nutarimą ikiteisminio tyrimo teisėjui. Prokuroro nuomone, toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas įpareigojo ištaisyti tik nutartyje nurodytą baudžiamojo proceso pažeidimą laikant, kad kiti BPK 218 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai yra įvykdyti tinkamai ir ikiteisminio tyrimo metu iki bylą su kaltinamuoju aktu perduodant teismui sprendžiami klausimai, atliekami proceso veiksmai pakartotinai nebesprendžiami ir neatliekami. Apeliacinės instancijos teismas su šia prokuroro pozicija nesutinka.

10. BPK 234 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad byla gali būti perduota prokurorui jo prašymu ikiteisminiam tyrimui papildyti. Teismas, perduodamas bylą prokurorui, nustato konkretų terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti. Pašalinęs pažeidimus ar papildęs ikiteisminį tyrimą, prokuroras bylą teismui perduoda šio Kodekso 218 ir 220 straipsniuose nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog pastaroji nuostata taip pat galioja ir grąžinant bylą prokurorui BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, tai yra, ne prokuroro, bet teismo iniciatyva – aptariamoje nuostatoje įtvirtinta, jog byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

11. BPK 254 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta, kad tuo atveju, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Byla gali būti perduota prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra jo prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Teismas, perduodamas bylą prokurorui dėl baudžiamojo proceso pažeidimų ar tyrimo papildymo, nustato konkretų terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti. Per teismo nustatytą terminą prokuroras privalo pašalinti pažeidimus ar papildyti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą arba surašyti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras gali BPK 215 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu pratęsti ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą.

12. Sisteminiu būdu vertinant BPK įtvirtintas nuostatas matyti, jog pašalinęs nustatytus esminius baudžiamojo proceso pažeidimus prokuroras turi surašyti naują kaltinamąjį aktą, o tai kartu įpareigoja prokurorą atlikti BPK 218 straipsnyje ir BPK 220 straipsnyje nustatytus ikiteisminio tyrimo užbaigimo veiksmus. Priešingu atveju, tai yra, surašius naują kaltinamąjį aktą, tačiau prieš tai neinformavus proceso dalyvių apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą ir teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei nesuteikiant galimybės pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą, iš esmės suvaržomos įstatymu garantuotos įtariamųjų teisės, pažeidžiama įtariamųjų teisė į gynybą, į teisingą bei rungtynišką procesą.

13. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad grąžinus baudžiamąją bylą prokurorui Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartyje nustatytas esminis BPK pažeidimas buvo ištaisytas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartimi, įtariamojo R. S. gynėjo skundas dėl aukštesniojo prokuroro pavaduotojo 2020 m. sausio 31 d. nutarimo buvo atmestas. Taigi, prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, turėjo atlikti BPK 218 straipsnyje ir 220 straipsnyje numatytus veiksmus ir tik tuomet perduoti baudžiamąją bylą teismui.

14. Vis dėlto, kaip matyti iš bylos medžiagos, prokuroras, surašęs naują kaltinamąjį aktą, neatliko BPK 218 straipsnyje įtvirtintų veiksmų. Jis taip pat paliko proceso dalyvių prašymus nenagrinėtus motyvuodamas tuo, kad baudžiamoji byla prokurorui buvo grąžinta tik dėl pažeidimo, padaryto nesuteikus įtariamajam galimybės apskųsti aukštesniojo prokuroro nutarimą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl priimto 2020 m. sausio 17 d. prokuroro nutarimo atskirti ikiteisminį tyrimą, tačiau kitoje dalyje baudžiamoji byla nėra perduota ir kitus byloje keliamus procesinio pobūdžio klausimus ar gaunamus prašymus sprendžia ne prokuroras, o bylą nagrinėjantis teismas.

15. Prokuroras visiškai nepagrįstai mano, jog Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2020 m. gegužės 26 d. nutartį baudžiamoji byla į ikiteisminio tyrimo stadiją grįžo tik dalyje dėl padaryto esminio pažeidimo. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi dalies Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartyje įvardytų baudžiamojo proceso pažeidimų nelaikė esminiais pažeidimais dėl kurių baudžiamoji byla turėtų būti perduota prokurorui, tačiau dėl to tik sumažėjo taisytinų pažeidimų apimtis. Visgi aptariamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas nereiškia, kad byla grąžinama prokurorui išimtinai tik esminiam baudžiamojo proceso pažeidimui pašalinti. Nustačius bent vieną esminį baudžiamojo proceso pažeidimą dėl kurio baudžiamoji byla turi būti perduota prokurorui, baudžiamoji byla visa apimtimi, o ne nustatytų esminių pažeidimų dalyje, sugrąžinama į ikiteisminio tyrimo stadiją ir vedama laikantis BPK nuostatų, reglamentuojančių procesą ikiteisminio tyrimo metu bei bylos su kaltinamuoju aktu perdavimą teismui. Tai reiškia, kad grąžinus baudžiamąją bylą į ikiteisminio tyrimo stadiją prokuroras privalo ją vesti taip, lyg ikiteisminis tyrimas dar nebūtų pasibaigęs, o pašalinęs teismo nustatytus esminius pažeidimus privalo iš naujo atlikti visus veiksmus, įskaitant visus ikiteisminio tyrimo užbaigimo stadijos veiksmus, kurie yra imperatyviai nustatyti BPK prieš perduodant bylą su kaltinamuoju aktu į teismą.

16. Pažymėtina, jog prokuroro skunde nepagrįstai nurodoma ir tai, kad baudžiamoji byla gali būti perduota prokurorui tik kai surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą (BPK 234 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 3 dalį) bylos perdavimas prokurorui galimas esant šių dviejų sąlygų visumai: 1) ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų; 2) kaltinamojo akto trūkumai arba kiti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai trukdo nagrinėti bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-156-1020/2020;2018 m. balandžio 5 d. nutartis byloje Nr. 1S-77-318/2018; 2019 m. liepos 1 d. nutartis byloje Nr. 1S-142-318/2019). Taigi, baudžiamoji byla prokurorui gali būti perduodama ne tik tuomet, kai kaltinamasis aktas turi esminių trūkumų, bet ir nustačius esminius proceso pažeidimus, kurie trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą.

17. Kaltinamasis aktas surašomas ir byla perduodama teismui atlikus visus BPK 218 straipsnyje numatytus veiksmus (BPK 218 straipsnio 7 dalis), o tai reiškia, jog visi proceso dalyvių prašymai turi būti išnagrinėti iš esmės ir dėl jų turi būti priimti galutiniai procesiniai sprendimai. Pažymėtina, jog proceso dalyvių prašymų išnagrinėjimas yra svarbi jų teisių realizavimo garantija. Nors pavienių prašymų neišsprendimas, palikimas nenagrinėtais, galimai nesudarytų esminio baudžiamojo proceso pažeidimo, juos, priklausomai nuo prašymo esmės, dažnu atveju galėtų išnagrinėti pirmosios instancijos teismas, kuris baudžiamajame procese nustatant byloje reikšmingas aplinkybes atlieka aktyvų vaidmenį, tačiau šiuo konkrečiu atveju, prokuroras neišsprendė visų proceso dalyvių pateiktų prašymų. Be to, prokuroras nesilaikė įstatyme imperatyviai įtvirtintos baudžiamosios bylos perdavimo teismui tvarkos, t. y. praleido visą ikiteisminio tyrimo užbaigimo stadiją. Taigi šių pažeidimų visuma laikytina esminiu, iš esmės įtariamųjų teises suvaržiusiu pažeidimu, dėl kurio baudžiamoji byla negali būti nagrinėjama teisme. Atkreiptinas dėmesys, jog nepaisant to, kad teismas taip pat turi galimybę atlikti kai kuriuos BPK 218 straipsnyje ir BPK 220 straipsnyje numatytus veiksmus, šiuose straipsniuose prokurorui nustatytų visų pareigų perkėlimas teismui neatitinka proceso esmės ir iškreipia baudžiamojo proceso stadijų tikslus bei paskirtį.

18. Sutiktina su prokuroro skundo argumentu, jog įstatymas įpareigoja prokurorą vadovautis greito proceso principu (BPK 1, 2 straipsniai) ir įtariamasis turi teisę į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (BPK 44 straipsnis), tačiau skundžiamą nutartį priėmęs apygardos teismas pagrįstai pažymėjo, jog kiekvienoje byloje turi būti išlaikytas balansas tarp proceso greitumo bei jo teisėtumo, t. y. proceso greitumo principas negali turėti viršenybės prieš įstatyme numatytų procedūrų laikymąsi, t. y. proceso teisėtumo principą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog baudžiamoji byla dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų prokurorui perduota pagrįstai, naikinti jos prokuroro skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Vytauto Kukaičio skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo ir yra neskundžiama.