Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 5 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje K. I. (K. I.) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, perduota kaltinamąjį aktą surašiusiam Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui, nes padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti bylą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 234 straipsnio 2 dalis).

Teisėja, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi prokuroro skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos prokuratūra 2018 m. vasario 21 d. perdavė Vilniaus apygardos teismui baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu, kurioje Rusijos Federacijos pilietis K. I. (buvusi pavardė – T.) kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, padarymu.K. I. šioje byloje kaltinamas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, 2011 m. kovo 9 d. apie 12.00 val. Vilniaus rajone, Lavoriškių sen., kelio 103 Vilnius–Polockas 33-ame km, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – per Lavoriškių tarptautinį pasienio kontrolės punktą, krovininio automobilio „RENAULT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabės– šaldytuve „HFR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paslėpęs po deklaruota preke – alumi, tokiu būdu išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją privalomus pateikti muitinei daiktus – apie 22 500 pakelių cigarečių „Viceroy blue“, su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė apie 52 131,60 Eur (180 000 Lt). Taip pat K. I. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 20 pakelių cigarečių, 2011 m. kovo 9 d. apie 12.00 val. Lavoriškių sen., Vilniaus rajone, pasikėsino laikyti ir gabenti nuo Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto, esančio kelio Nr. 103 Polockas–Vilnius 33 kilometre, iki nenustatytos vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininio automobilio „Renault“, valst. Nr (duomenys neskelbtini), puspriekabės–šaldytuve „HFR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją kontrabandos būdu jo įvežtas akcizais apmokestinamas prekes – apie 22500 pakelių cigarečių „Viceroy blue“, su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė apie 52 131,60 Eur (180 000 Lt), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai jį sulaikė prieš jam išvažiuojant iš Lavoriškių kelio posto, t. y. prieš jam įvažiuojant į Lietuvos Respublikos teritoriją.Vilniaus apygardos teismas bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje priėmė 2018 m. kovo 5 d. nutartį šią baudžiamąją bylą perduoti kaltinamąjį aktą surašiusiam Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui. Tokį sprendimą motyvavo tuo, kad byloje padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti bylą. Ikiteisminis tyrimas pabaigtas nesilaikant BPK 218 ir 220 straipsnių reikalavimų, pažeidžiant kaltinamojo teisę į gynybą – kaltinamajam K. I. nebuvo tinkamai pranešama apie baudžiamosios bylos proceso eigą, procesiniai bylos dokumentai ir kaltinamasis aktas jam buvo siunčiami paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu, tačiau nežinoma, ar šie dokumentai jam įteikti. Prokuroras, perduodamas bylą su kaltinamuoju aktu teismui pridėjo elektroninio pašto nuorašą, kuriame nurodyta apie neva tai pranešimą gynėjui apie kaltinamojo akto nuorašo išsiuntimą gynėjui, tačiau iš šio nuorašo matyti, kad jame kalbama apie kitą, su šia byla nesusijusį kaltinamąjį, vardu V. D., ir kuriame nurodytas visai kitas ikiteisminio tyrimo numeris (duomenys neskelbtini). Taigi apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą, kaip to reikalauja BPK 218 straipsnio 1 dalis, K. I. nebuvo paskelbta ir kaltinamasis aktas, kaip to reikalauja BPK 220 straipsnio 4 dalis, pasirašytinai jam nebuvo įteiktas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kaltinamasis aktas buvo įteiktas ir kaltinamojo gynėjui. Taigi šiuo atveju prokuroras kaltinamąjį aktą su baudžiamąja byla perdavė teismui neįvykdęs BPK 218 straipsnio 1 dalies ir 220 straipsnio 4 dalies reikalavimų, t. y., neatlikęs privalomų ikiteisminio tyrimo pabaigimui, kaltinamojo akto surašymui ir kaltinamojo akto su byla perdavimui į teismą veiksmų. Tai, kad apie ikiteisminio tyrimo pabaigą buvo pranešta valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam K. I. teikiančiam gynėjui, šių teismo išvadų niekaip nepaneigia.Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti.Prokuroras teigia, kad teismo sprendimas perduoti bylą kaltinamąjį aktą surašiusiam prokurorui yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes egzistuoja visos sąlygos, kurioms esant, galima nagrinėti bylą kaltinamajam nedalyvaujant. Bylų procesas, kaltinamajam nedalyvaujant, vyksta BPK XXXII numatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 433 ir 246 straipsniais, byla nedalyvaujant kaltinamajam gali būti nagrinėjama tik esant dviejų sąlygų visumai: 1) kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje; 2) kaltinamasis vengia atvykti į teismą. Nagrinėjamu atveju pirmosios sąlygos buvimas skundžiamoje nutartyje neginčijamas, todėl aptartinas tik antrosios egzistavimas.Kaltinamojo vengimo atvykti į teismą samprata BPK nėra pateikta, todėl aktuali yra šios sąvokos turinį detalizuojanti teismų praktika. Konstatavimas, kad kaltinamasis vengia atvykti į teismą, teismų praktikoje siejamas su duomenų, kad kaltinamasis žino apie posėdžio laiką bei vietą, tačiau vengia atvykti į teismą, buvimu. Kaltinamojo vengimas atvykti į teismą nustatomas remiantis jo paties raštu pateikta informacija, kad jis atsisako atvykti į teismą, grįžusiais teismo šaukimais ar panašaus pobūdžio dokumentais su kaltinamojo parašu, kad jam žinoma apie teismo posėdžio laiką, vietą ir panašiai (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-76-376/2012). Visgi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikos analizė leidžia daryti išvadą, jog vengimą atvykti į teismą pagrindžiančiais duomenimis laikytini ir bylos dokumentai, patvirtinantys asmens ketinimą išvengti teisingumo – kad slėpdamasis asmuo pagrįstai galėjo numatyti tokio savo elgesio pasekmes (EŽTT sprendimai bylose Sanader prieš Kroatiją, Colloza prieš Italiją, Jones prieš Jungtinę Karalystę). Šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis K. I. 2011 m. kovo 9 d. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikoje, jam įteiktas pranešimas apie įtarimą ir jis buvo apklaustas kaip įtariamasis. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartimi K. I. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 15 dienų, o 2011 m. kovo 17 d. jam buvo išaiškintos jo, kaip įtariamojo, teisės ir jis dar kartą buvo apklaustas kaip įtariamasis. 2011 m. kovo 18 d. K. I. paleistas iš suėmimo, paskiriant kardomąją priemonę – 2 896,20 Eur (10 000 LT) užstatą. Šios aplinkybės rodo, kad K. I. suvokė, jog dėl jo galimai neteisėtų veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Byloje esantys duomenys pagrindžia, kad šaukimai atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą procesinių veiksmų – galutinio įtarimo įteikimui, apklausai bei klausimo dėl ikiteisminio tyrimo pabaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu arba surašant kaltinamąjį aktą išsprendimui – atlikimui buvo siunčiami K. I. nurodytu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), Kaliningrado sritis, Rusijos Federacija, tačiau įtariamasis į ikiteisminio tyrimo įstaigą šaukimuose nurodytu laiku neatvyko ir su ikiteisminio tyrimo pareigūnais nei šaukimuose nurodytu telefono numeriu, nei elektroniniu paštu nesusisiekė. 2012 m. gruodžio 5 d. paskelbta K. I. paieška, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (už akių). 2014 m. gegužės 27 d. išduotas Europos arešto orderis. Šios aplinkybės ir tai, kad kaltinamasis K. I. nesiėmė jokių priemonių (suvokdamas, kad su baudžiamuoju procesu susiję dokumentai jam, kaip proceso dalyviui, bus pristatomi jo nurodytos gyvenamosios vietos adresu, savo galimai pasikeitusio gyvenamosios vietos adreso nedeklaravo, neinformavo, kokiu adresu šie dokumentai jam galėtų būti pristatomi ir pan.), kad gautų informaciją, susijusią su dėl jo galimai neteisėtų veiksmų pradėtu procesu, prokuroro nuomone, įrodo, jog pastarasis šio proceso eiga nesidomi, nesiekia įgyvendinti savo teisių ir pareigų jame ir suvokia, jog tyčia sudarydamas kliūtis įteikti jam procesinius dokumentus, gali išvengti teisingumo, nes procesas, neįteikus jam šių dokumentų, negalės būti tęsiamas. Dėl to konstatuotina, kad bylos medžiaga, patvirtinanti pareigos šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus nevykdymą, gali būti laikoma dokumentu, patvirtinančiu kaltinamojo K. I. ketinimą išvengti teisingumo.Prokuroras nurodo nesutinkantis ir su teismo nutarties išvada, kad procesinių dokumentų neįteikimas kaltinamajam K. I., kaltinamojo akto nuorašo išsiuntimas adresu, kuriuo pastarasis gyvena, pažeidžia kaltinamojo teisę į gynybą. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis K. I. šaukiamas į ikiteisminio tyrimo įstaigą neatvyko, su ikiteisminio tyrimo pareigūnais nesusisiekė. Dėl to, įvertinus kaltinamojo K. I. nesidomėjimą proceso eiga, visiškai pagrįstas sprendimas pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą bei teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą išsiųsti tik kaltinamojo gynėjui. Prokuroras, siųsdamas bylą su kaltinamuoju aktu į teismą, padarė techninę klaidą ir pridėjo ne šios bylos dokumentą. Faktiškai kaltinamojo akto nuorašas buvo išsiųstas tiek kaltinamajam jo nurodytos gyvenamosios vietos adresu, tiek jo gynėjui, ką patvirtina ir byloje esanti advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk) išsiųsto elektroninio laiško kopija. Byla kaltinamajam nedalyvaujant, remiantis BPK 434 straipsnio nuostatom, nagrinėjama laikantis BPK V dalyje numatytų bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme taisyklių su tam tikromis BPK numatytomis išimtimis. Būtent šios išimtys ir yra garantija, jog kaltinamajam tam tikrų proceso dokumentų negavus, jo teisės nebus pažeistos. Skunde pažymima, jog nagrinėjant bylas kaltinamajam nedalyvaujant, kaltinamojo teisę į gynybą užtikrina gynėjas, kurio dalyvavimas, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 435 straipsniu, nagrinėjant bylas kaltinamajam nedalyvaujant, yra būtinas. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis K. I. gynėją turi, pastarajam buvo pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, jis, pasinaudodamas savo teise, susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, jam išsiųsta kaltinamojo akto šioje baudžiamojoje byloje kopija, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad jis negalėtų tinkamai atstovauti savo ginamojo. Kita vertus, net jei kaltinamasis K. I., nagrinėjant bylą jam nedalyvaujant, būtų nuteistas, remiantis BPK 438 straipsniu, jis galėtų paduoti apeliacinį skundą ir padaryti tai galėtų net ir praleidęs BPK 313 straipsnio 3 dalyje numatytą apeliaciniam skundui paduoti skirtą terminą. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą pagal kaltinamojo K. I. apeliacinį skundą privalėtų pakartotinai atlikti tuos pirmosios instancijos teisme atliktus įrodymų tyrimo veiksmus, kurių metu nagrinėtais įrodymais buvo grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, jei kaltinamasis K. I. apeliaciniame skunde nesutiktų su tų įrodymų vertinimu.Dėl to nagrinėjamu atveju prokuroras, prieš teismui perduodamas kaltinamąjį aktą su baudžiamąja byla, neatlikęs skundžiamoje nutartyje nurodytų BPK 218 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 4 dalyje numatytų veiksmų, padarė tik formalius BPK pažeidimus, kurie, įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, neturi įtakos kaltinamojo K. I. teisės į gynybą įgyvendinimui ir negali būti laikomi esminiais BPK pažeidimais.Prokuroras skunde taip pat teigia, kad Lietuvos Respublika su Rusijos Federacija yra pasirašiusi sutartį „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“. Šios sutarties 2 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad abiejų Susitariančiųjų Šalių teisingumo įstaigos teikia viena kitai teisinę pagalbą civilinėse (įskaitant ir ūkines), šeimos ir baudžiamosiose bylose, vadovaudamosi šios Sutarties nuostatais. Tai reiškia, kad, susipažinęs su gauta baudžiamąja byla ir nusprendęs, jog tam, kad būtų galima spręsti baudžiamosios bylos nagrinėjimo kaltinamajam nedalyvaujant klausimą, Rusijos Federacijoje būtina atlikti tam tikrus proceso veiksmus, įteikti procesinius dokumentus, Vilniaus apygardos teismas, kaip vienos susitariančių šalių – Lietuvos Respublikos teisingumo įstaiga, gali teikti Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijoms teisinės pagalbos prašymą su jame nurodytais reikalingais atlikti veiksmais.Prokuroro teigimu, egzistuoja abi BPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kurioms esant byla gali būti nagrinėjama nedalyvaujant kaltinamajam, todėl K. I. teisė į gynybą pažeista nebuvo. Vilniaus apygardos teismo sprendimas baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini)(teisminis bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti kaltinamąjį aktą surašiusiam Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro skundas atmetamas. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Apygardos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir teisingai aiškino bei taikė baudžiamojo proceso teisės normas.Vadovaujantis BPK 233 straipsnio 1 dalimi, teisėjas, bylos parengimo nagrinėti teisme metu susipažinęs su byla, ją perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje tik tuo atveju, kai nustato, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme. Jei bylos parengimo nagrinėti teisme metu nustatoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui, nustatant konkretų terminą pažeidimams pašalinti (BPK 234 straipsnio 2, 3 dalys). Pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo teisėja, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje K. I. kaltinamas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, priėmė nutartį perduoti bylą kaltinamąjį aktą surašiusiam prokurorui. Tokį sprendimą motyvavo tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti bylą, nes ikiteisminis tyrimas baigtas, nesilaikant BPK 218, 220 straipsnių reikalavimų ir pažeidžiant kaltinamojo teisę į gynybą. Kaltinamajam K. I. nebuvo tinkamai paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą, kaip to reikalauja BPK 218 straipsnis, o kaltinamasis aktas jam nebuvo įteiktas pasirašytinai, kaip to reikalauja BPK 220 straipsnio 4 dalis. Prokuroras su tokiu teismo sprendimu bei motyvais nesutinka ir teigia, kad įstatyminių kliūčių pradėti teisminį bylos nagrinėjimą ir bylą nagrinėti teisme pagal BPK XXXII skyriaus nuostatas, t. y. kaltinamajam nedalyvaujant, šiuo atveju nėra, nes kaltinamasis K. I. vengia atvykti į teismą. Tokie prokuroro skundo argumentai yra nepagrįsti.Vadovaujantis BPK nuostatomis, reglamentuojančiomis ikiteisminio tyrimo pabaigą kaltinamojo akto surašymu, prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, pats arba jo pavedimu ikiteisminį tyrimą atlikęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo paskelbti įtariamajam, kad ikiteisminis tyrimas baigtas ir jis turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą (BPK 218 straipsnio 1 ir 4 dalys). Atlikus šiuos bei kitus BPK 218 straipsnyje nurodytus veiksmus, prokuroras surašo kaltinamąjį aktą, kurio nuorašą iki bylos perdavimo teismui privalo pasirašytinai įteikti kaltinamajam. Kaltinamojo sutikimu kaltinamojo akto nuorašas gali būti išsiunčiamas jam elektroninių ryšių priemonėmis arba gali būti įtektas perkeltas į elektroninę laikmeną (BPK 220 straipsnio 4 dalis). Jokių išlygų aptartos baudžiamojo proceso nuostatos nenumato, išskyrus atvejus, kai įtariamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir BK 7 straipsnio pagrindais, arba dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta didelės žalos. Tokiais atvejais prokuroras pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, o vėliau ir kaltinamojo akto nuorašą siunčia Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytoms centrinėms susižinojimo įstaigoms užsienio valstybėje (BPK 218 straipsnio 8 dalis, 220 straipsnio 6 dalis). Šioje baudžiamojoje byloje K. I. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, kurie nepatenka į BK 7 straipsnio sąrašą, taip pat jie nėra susiję su didele žala valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Taigi prokuroras, nusprendęs šioje baudžiamojoje byloje užbaigti ikiteisminį tyrimą kaltinamojo akto surašymu, privalėjo atlikti jau pirmiau paminėtus veiksmus, t. y. paskelbti įtariamajam K. I., kad ikiteisminis tyrimas baigtas ir kad jis turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Nesant tokių prašymų arba vienokiu ar kitokiu būdu išsprendus pateiktus prašymus ir surašius kaltinamąjį aktą, jo nuorašą dar iki bylos perdavimo teismui prokuroras privalėjo pasirašytinai įteikti kaltinamajam K. I.. Bylos duomenimis, K. I. yra Rusijos Federacijos pilietis. Pastarasis 2011 m. kovo 9 d. buvo sulaikytas Lietuvoje BPK 140 straipsnio tvarka, nes užkluptas darant nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 125). Tą pačią dieną jam įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, išaiškintos procesinės įtariamojo teisės ir jis apklaustas kaip įtariamasis (t. 1, b. l. 132–133, 134–135). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartimi K. I. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 15 dienų, o 2011 m. kovo 17 d. jam buvo išaiškintos jo, kaip įtariamojo, teisės ir jis dar kartą buvo apklaustas kaip įtariamasis (t. 1, b. l. 136, 141–142, 147–148). 2011 m. kovo 18 d., nepasibaigus teismo nustatytam kardomojo kalinimo terminui, K. I. ikiteisminio tyrimo pareigūnas paleido iš suėmimo. Įtariamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – 2 896,20 Eur (10 000 Lt) užstatas ir išaiškinta pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikaltimų (t. 1, b. l. 149–150, 151–152). 2011 m. rugsėjo 13 d. ir 2012 m. balandžio 23 d. K. I. jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), Kaliningrado sritis, Rusijos Federacija, buvo išsiųsti šaukimai atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą procesinių veiksmų – galutinio įtarimo įteikimui, apklausai – atlikimui, tačiau pastarasis į ikiteisminio tyrimo įstaigą šaukimuose nurodytu laiku neatvyko ir su ikiteisminio tyrimo pareigūnais nei šaukimuose nurodytu telefono numeriu, nei elektroniniu paštu nesusisiekė (t. 1, b. l. 154–155, 157–158). Atsižvelgiant į tai, 2012 m. gruodžio 5 d. paskelbta K. I. paieška, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (už akių) (t. 2, b. l. 34–35, 46–47). 2013 m. gegužės 23 d. išduotas Europos arešto orderis (t. 2, b. l. 49–55). Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos 2014 m. balandžio 7 d. pranešimo duomenimis, ieškomas K. T. (pakeitus pavardę – I.) 2011 m. balandžio 5 d. pakeitė pavardę į I., jam išduotas Rusijos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 61). Praėjus keleriems metams, 2018 m. sausio 2 d. K. I. jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), Kaliningrado sritis, Rusijos Federacija, buvo išsiųsti šaukimai atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą procesinių veiksmų – galutinio įtarimo įteikimui, apklausai ir paskelbimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir kaltinamo akto įteikimui – atlikimui, tačiau pastarasis į ikiteisminio tyrimo įstaigą šaukimuose nurodytu laiku ir vėl neatvyko ir su ikiteisminio tyrimo pareigūnais nei šaukimuose nurodytu telefono numeriu, nei elektroniniu paštu nesusisiekė (t. 2, b. l. 73–74). 2018 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos prokuratūros trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras pavedė ikiteisminį tyrimą atlikusiai ikiteisminio tyrimo įstaigos – Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus tyrėjai atlikti BPK 218 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus veiksmus, taip pat ir paskelbti įtariamajam K. I., kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir kad jis turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą (t. 2, b. l. 75). Byloje nėra duomenų, kad vykdant šį pavedimą, ikiteisminį tyrimą atlikusi įstaiga – Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyrius – išsiuntė įtariamajam K. I. pranešimą jo gyvenamosios vietos adresu ar kitokiu būdu informavo jį apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą. Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. sausio 30 d. K. I. gynėjui A. Palamarčukui buvo pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, kuris tą pačią dieną atvyko susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (t. 2, b. l. 77, 78). 2018 m. vasario 20 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras surašė kaltinamąjį aktą, kurio vertimą paštu išsiuntė kaltinamajam K. I. jo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), Kaliningrado sritis, Rusijos Federacija, o 2018 m. sausio 25 d. kaltinamojo akto nuorašą su baudžiamąja byla perdavė Vilniaus apygardos teismui (t. 2, b. l. 79, 80–86, 87). Iš aptartų duomenų matyti, kad nors prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai ėmėsi tam tikrų priemonių, kad būtų įvykdyti BPK 218 ir 220 straipsnio reikalavimai, tačiau faktiškai apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą, kaip kad reikalauja BPK 218 straipsnio 1 dalis, K. I. nebuvo paskelbta ir kaltinamasis aktas, kaip kad reikalauja BPK 220 straipsnio 4 dalis, pasirašytinai jam nebuvo įteiktas. Šis procesinis dokumentas buvo išsiųstas paštu kaltinamojo K. I. pirmiau nurodytos gyvenamosios vietos adresu, nors išsiuntimo metu tiksliai buvo žinoma, kad siunčiant šaukimus minėtu adresu, pastarasis į juos nereagavo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo nusikaltimo padarymo iki kaltinamojo akto surašymo praėjo septyneri metai, o byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad įtariamasis tyčia, o ne dėl svarbių priežasčių, nereaguoja į ikiteisminio tyrimo jam siunčiamus pranešimus. Taigi šiuo atveju prokuroras kaltinamąjį aktą su baudžiamąja byla perdavė teismui neįvykdęs BPK 218 straipsnio 1 dalies ir 220 straipsnio 4 dalies reikalavimų, t. y. neatlikęs privalomų ikiteisminio tyrimo pabaigimui kaltinamojo akto surašymu ir kaltinamojo akto su byla perdavimui į teismą veiksmų. Tokius baudžiamojo proceso pažeidimus pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino esminiais, suvaržančiais konstitucinę kaltinamojo K. I. teisę į gynybą ir trukdančiais teismui nagrinėti bylą. Aukštesnės instancijos teismo teisėja atkreipia prokuroro dėmesį ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras pasirinko neefektyvų įtariamojo informavimo apie proceso eigą būdą. Kaip jau minėta, įtariamasis K. I. yra Rusijos Federacijos pilietis, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta nurodyta Rusijos Federacijoje, todėl ikiteisminio tyrimo metu apie ikiteisminio tyrimo eigą ir šaukimus atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą jis turėjo būti informuojamas per kompetentingas Rusijos Federacijos institucijas, vadovaujantis tarpvalstybine Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose. Nagrinėjamu atveju įtariamajam K. I. šaukimai ir kaltinamojo akto vertimas buvo siunčiami tik paštu, o byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog įtariamąjį ši korespondencija iš tiesų pasiekė. Tuo trapu Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartyje dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose numatytas teisinės pagalbos suteikimas dėl dokumentų įteikimo baudžiamosiose bylose yra kaip garantija užtikrinti, kad vienos šalies siunčiami dokumentai – šiuo atveju teismo šaukimas ir kaltinamasis aktas – bus įteikti kitos šalies kompetentingos institucijos tinkamam adresatui. Atsižvelgiant į tai, aukštesniojo teismo teisėjos nuomone, įtariamasis K. I. turėjo būti informuojamas pagal teisinės pagalbos sutartį atitinkamų Rusijos Federacijos institucijų. Baudžiamojo proceso įstatymas, kaip jau minėta, imperatyviai nurodo, kad pagrindinis ikiteisminio tyrimo procesinis dokumentas, kuriame suformuluoti kaltinimai, kurie bus nagrinėjami teisme, ir išdėstyti duomenys, kuriais šie kaltinimai grindžiami, turi būti įteiktas pačiam kaltinamajam ir tai turi būti padaryta iki bylos perdavimo į teismą. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, tik tokiu būdu būtų užtikrintas jau minėtų Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų įgyvendinimas. Kita vertus, turėdamas objektyvių duomenų (o ne vien prielaidų) apie įtariamojo gyvenamosios vietos pakeitimą, ikiteisminio tyrimo įstaigos siunčiamų pranešimų ignoravimą ir kitokių duomenų apie įtariamojo sąmoningą vengimą bendrauti su ikiteisminio tyrimo įstaiga, teismas galėtų spręsti klausimą dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagal BPK XXXII skyriaus nuostatas, t. y. kaltinamajam K. I. nedalyvaujant.Prokuroras skunde daug dėmesio skiria kaltinamojo vengimo atvykti į teismą sąvokos aiškinimui, cituoja EŽTT praktiką, tačiau tokie argumentai šioje proceso stadijoje nėra aktualūs. Tas pats pasakytina ir apie skunde akcentuojamas BPK 438 straipsnio nuostatas, suteikiančias teisę nuteistajam, kurio byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant, paduoti dėl priimto nuosprendžio apeliacinį skundą net ir praėjus tokio skundo padavimo terminams, bei reglamentuojančias tokio apeliacinio proceso ypatumus. Klausimai dėl kaltinamojo K. I. vengimo dalyvauti bylos nagrinėjime ir dėl bylos nagrinėjimo teisme kaltinamajam nedalyvaujant pagal BPK XXXII skyriaus nuostatas, aukštesnės instancijos teismo nuomone, galės būti sprendžiami tik tuomet, kai byla su kaltinamuoju aktu į teismą bus perduota tinkamai įvykdžius pirmiau aptartus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, keliamus ikiteisminio tyrimo pabaigimui kaltinamojo akto surašymu. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su prokuroro skundo argumentu, kad kaltinamasis turi gynėją, kuris yra tinkamai informuotas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą ir supažindintas ikiteisminio tyrimo duomenimis, tačiau ši aplinkybė pirmiau paminėtų teismo padarytų išvadų pagrįstumo nepaneigia, nes, kaip jau ne kartą buvo minėta, baudžiamojo proceso įstatymas įpareigoja prokurorą apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir teisę pareikšti prašymus paskelbti ir kaltinamąjį aktą įteikti pačiam kaltinamajam. Atmetami kaip nepagrįsi skundo argumentai, jog kaltinamojo akto nuorašas buvo išsiųstas ir įtariamojo gynėjui. Priešingai nei teigia prokuroras, byloje esanti elektroninio laiško kopija patvirtina, jog kaltinamojo akto nuorašas buvo siunčiamas ne advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk), o advokatui Viktorui Firsovui, jo oficialiai paskelbtu elektroninio pašto adresu viktoras.firsovas@gmail.com. Be to, kaip teisingai nutartyje nurodo apygardos teismas, prokuroro laiške nurodytas kitas, su šia byla nesusijęs, kaltinamasis, vardu V. D., ir kuriame nurodytas visai kitas ikiteisminio tyrimo numeris ((duomenys neskelbtini)) (t. 2, b. l. 89). Dėl to akivaizdu, jog prie nagrinėjamos bylos buvo pridėtas nieko bendro neturintis dokumentas.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas. Surašydamas kaltinamąjį aktą prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. BPK 219 straipsnyje nustatyta, koks turi būti kaltinamojo akto turinys. Kaltinamasis aktas, kaip ir kiti procesiniai dokumentai, surašyti tyrėjo, prokuroro, teismo, turi būti surašytas tiksliai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, visus duomenis surašant taip, kaip nurodyta BPK 219 straipsnyje. Kaltinamasis aktas ne tik turi būti tikslus, išsamus, juridiškai korektiškas, neprieštaringas, be gramatinių ir loginių klaidų, bet ir prokuroro pasirašytas. Nagrinėjamu atveju teismui su baudžiamąja byla buvo pateiktas kaltinamojo akto nuorašas (t. 2, b. l. 80–85). Viena iš įstatyme numatytų kliūčių, neleidžiančių bylą nagrinėti teisme, yra kaltinamojo akto neatitikimas įstatymo reikalavimų. BPK 234 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu teismo iniciatyva dėl kaltinamojo akto trūkumų byla prokurorui perduodama esant dviems sąlygoms: 1) kai ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas; 2) pažeidimas (netinkamas kaltinamojo akto turinys) trukdo nagrinėti bylą teisme. Nustatyti kaltinamojo akto trūkumai turi būti esminiai. Aukštesniojo teismo teisėjos nuomone, šiuo atveju baudžiamosios bylos teismui perdavimas, esant byloje tik kaltinamojo akto nuorašui, nėra esminis Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas, tačiau tokia praktika yra ydinga, todėl netoleruotina.Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėja konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymus, todėl, remiantis prokuroro skunde nurodytais argumentais, naikinti apygardos teismo nutartį nėra pagrindo.Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.