- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- 1S-187-1076/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25850-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
- Teisėjas
- Justas Namavičius (pirm.)
- Kaltinamasis
- R. K.
- Advokatai
- Arnoldas Blaževičius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Justas Namavičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. K. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. K. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 7 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), 199² straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), 182 straipsnio 2 dalį, 201 straipsnio 2 dalį, 204 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 25 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. K. 2018 m. rugpjūčio 6 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, kurios terminas vėlesnėmis šio teismo nutartimis buvo tęsiamas. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su baudžiamosios bylos tyrimu, nagrinėjimu teisme bei dalyvavimu teismo posėdžiuose, taip pat vykimu į gydymo įstaigas bei darbu, bei 10 000 eurų užstatą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimis kardomosios priemonės ‑ intensyvios priežiūros terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, įpareigojant R. K. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), kiekvieną parą nuo 18.00 val. iki 6.00 val. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartimis kardomosios priemonės ‑ intensyvios priežiūros terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, įpareigojant R. K. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), kiekvieną parą nuo 20.00 val. iki 6.00 val.
3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi R. K. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams. Teismas konstatavo, kad nėra išnykusios ar pakitusios šios kardomosios priemonės taikymo sąlygos, todėl keisti šią kardomąją priemonę švelnesnėmis priemonėmis nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo R. K. gynėjas advokatas A. Blaževičius skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartį ir paskirti R. K. kitą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir / ar rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
4.1. Skunde nurodoma, kad nutartis yra nepagrįsta bei neteisėta, kadangi Kauno apygardos teismas klaidingai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai (t. y. iš naujo neįvertinęs) nustatė pagrindus, būtinus pratęsti taikomai kardomajai priemonei ‑ intensyviai priežiūrai bei neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, susijusią su kardomosios priemonės tęsimo proporcingumu.
4.2. Gynėjo vertinimu, R. K. taikoma kardomoji priemonė ‑ intensyvi priežiūra savo pobūdžiu šiuo metu yra visiškai neefektyvi ir perteklinė, nes ikiteisminis tyrimas pasibaigęs, o baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui. Tačiau apygardos teismas šių aplinkybių nevertino ir šios priemonės taikymą pratęsė tik formaliai atsižvelgdamas į kaltinamajam R. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumą ir esamą baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadiją, taip pat į bylos sudėtingumą, kaltinamajam R. K. pareikštų kaltinimų turinį, gresiančios bausmės rūšį ir dydį.
4.3. Gynėjas teigia, kad kaltinamasis R. K. visą jam taikytos kardomosios priemonės ‑ intensyvios priežiūros laikotarpį laikėsi nustatytų sąlygų ir jų nepažeidinėjo, t. y. nebandė bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, dalyvavo visuose procesiniuose veiksmuose, į kuriuos buvo šaukiamas atvykti bei nekliudė proceso eigos. Todėl gynėjo manymu, kardomosios priemonės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam R. K. paskyrus ir švelnesnę kardomąją priemonę, t. y. įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir / ar rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Tuo labiau, kad kaltinamajam R. K. jau yra paskirta kita kardomoji priemonė ‑ 10 000 eurų užstatas.
4.4. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad kardomoji priemonė ‑ intensyvi priežiūra kaltinamajam R. K. yra taikomą jau ilgą laiką t. y. nuo 2019 m. vasario l d. ir šiuo metu sukelia įvairių fizinių ir psichologinių nepatogumų. Nuo ilgo elektroninio stebėjimo įtaiso nešiojimo kaltinamajam pastoviai tinsta koja ir atsirado alerginiai odos pažeidimai. Dėl įvairių techninių nesklandumų, kai įtaisas suveikia nakties metu, R. K. sutriko miego ritmas. Pasak gynėjo, kaltinamasis R. K. dėl jam taikomos intensyvios priežiūros sąlygų patiria tokius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribas. Kardomoji priemonė ‑ intensyvi priežiūra varžo kaltinamojo R. K. teises ir laisves (t. y. vykstant tiek pas gydytojus, tiek pas savo sutuoktinės A. K. sodybą, nes reikia gauti pareigūnų leidimą).
5. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. K. gynėjo advokato A. Blaževičiaus skundas atmetamas.
6. Intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
7. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų taikymo terminas pratęsiamas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas. Kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminą pratęsęs apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. K. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti paties kaltinamojo R. K. parodymuose, iš dalies kitų kaltinamųjų parodymuose, kratų, apžiūrų, procesinių prievartos priemonių protokoluose, taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Vertinant kardomosios priemonės skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, asmens kaltės klausimas nėra sprendžiamas, baudžiamosios bylos medžiagoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Taigi, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu.
8. Skiriant intensyvią priežiūrą, ar pratęsiant šios kardomosios priemonės terminą, atsižvelgiama į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes – nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės.
9. Nors kaltinamasis R. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, yra išsiskyręs, turi tris vaikus, tame tarpę vieną mažametį vaiką, yra neįgalus (jam nustatytas 50 proc. darbingumo lygis), t. y. turi tam tikrus socialinius ryšius, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. K. kelis kartus keitė savo pavardę (anksčiau buvo Sabaliauskas, Domarkas, Lukoševičius), buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų.
10. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. yra kaltinamas padaręs septynias nusikalstamas veikas, tarp jų keturias sunkias nusikalstamas veikas, už kurių padarymą numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės. Kaltinamasis R. K. anksčiau teistas tiek užsienyje (Vokietijoje), tiek Lietuvos Respublikoje. Paskutinį kartą Lietuvoje teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką (didelės vertės turto vagystę), bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu galimai padarė šioje byloje jam inkriminuotas septynias tyčines nusikalstamas veikas, tame tarpe savanaudiškas, tarptautinio pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su turtinės naudos siekimu. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų, kas neigiamai charakterizuoja R. K. asmenybę. Be to, R. K. šioje byloje kaltinamas padaręs nusikaltimus galimai veikiant organizuota grupe, jo galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti, R. K. vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo aktyvus. Nors R. K. dirba, tačiau įvertinus ankstesnį teistumą, šiuo metu jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, jų kiekį, mastą, manytina, kad lėšos, gautos iš nusikaltimų, galėjo būti vienas iš pagrindinių R. K. pragyvenimo šaltinių. Nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinamas R. K., buvo įvykdytos ne tik Lietuvos Respublikoje, tačiau ir užsienio šalyse – Slovakijos Respublikoje, Latvijos Respublikoje, Estijos Respublikoje, Norvegijos Karalystėje. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad kaltinamasis R. K. turi ryšių užsienio valstybėse.
11. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat nusikaltimų, kuriuos galimai R. K. padarė, sunkumą (keturi sunkūs, vienas apysunkis, du nesunkūs), pavojingumą (dalis nusikaltimų padaryta veikiant organizuota grupe), pobūdį (padarė savanaudiško pobūdžio nusikalstamas veikas, siekdamas sau ir kitiems organizuotos grupės nariams turtinės naudos), kaltinamojo asmenybę, šiuo konkrečiu atveju apygardos teismas pagrįstai nematė pagrindo skirti R. K. švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų galima tik R. K. stebint elektroninėmis stebėjimo priemonėmis.
12. R. K. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra šioje baudžiamojo proceso stadijoje yra adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, yra pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. R. K. taikomi suvaržymai yra laikino pobūdžio ir galioja iki baudžiamosios bylos išsprendimo iš esmės. Kita vertus, kaltinamasis nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad dėl kaltinamajam taikomų apribojimų, jis patiria tokius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribas. Nors kaltinamojo gynėjas nurodo, kad kardomoji priemonė kelia kaltinamajam sveikatos problemų, tačiau jokių konkrečių duomenų (pavyzdžiui, medicininių dokumentų) teismui dėl to, jog kaltinamojo R. K. sveikatos būklė pablogėjo būtent dėl taikomos kardomosios priemonės ar kad R. K. naudoti elektroninio stebėjimo įtaisą dėl sveikatos būklės būtų neįmanoma, nepateikė. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. K. turėjo sveikatos problemų iki kardomosios priemonės jam paskyrimo.
13. Apygardos teismo nustatytos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygos kaltinamajam suteikia galimybę dirbti ir palaikyti socialinius ryšius (R. K. nustatytas įpareigojimas būti namuose tik nuo 20.00 val. iki 6.00 val., jam leidžiama išvykti iš gyvenamosios vietos, būti sutuoktinės sodyboje). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamojo ar jo gynėjo prašymu kardomosios priemonės sąlygos buvo švelninamos (pvz., sumažintas laiko tarpas, per kurį kaltinamasis privalo būti nurodytu adresu, t. y. anksčiau buvo nuo 18.00 val. iki 6.00 val., dabar nuo 20.00 val. iki 6.00 val.). Šioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių tikslai nebus pasiekti taikant švelnesnes kardomąsias priemones. Atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvados, kad kaltinamojo R. K. teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą. Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo R. K. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.