Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamojo Š. P. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Betingio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamojo Š. P. ir jo sutuoktinės J. P. turtą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6.2. Pasak apeliantų, teismas nepagrįstai ignoravo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos su Š. P. 2021 m. vasario 8 d. sudarytą Savanoriškos veiklos sutartį, draugijai teikiamos veiklos reikalingumą bei būtinumą, ir neskyrė reikiamo dėmesio į tai, kad Š. P. net pats ilgą laiką yra prižiūrimas gydytojų, teikia būtiną pagalbą kitiems žmonėms. Tam, kad ši geranoriška ir savanoriška veikla galėtų būti tinkamai vykdoma, kad savalaikiai ir pagal galimybes galėtų padėti sergantiems, o ypač nukentėjusiems nuo COVID-19 siaučiančio viruso sukeliamų sunkių padarinių, Š. P. reikalinga transporto priemonė. Tokia transporto priemonės, kuria jis galėtų naudotis, galėtų būti būtent ne koks nors svetimas, ne koks nors kitas, o jam nuosavybės teise priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Paėmus šį automobilį, neužtikrinama būtina techninė automobilio priežiūra, taip pat neišsaugojama jo vertė.

6.3. Byloje Š. P. pateikė dokumentus, kurie pagrindžia viso turto, kuriam proceso metu taikomi nuosavybės teisės apribojimai, įsigijimo laikotarpį bei teisėtumą. Šiais dokumentais (turto pirkimo-pardavimo sutartimis ir pan.) patvirtinta, kad pagrindinis turtas, kuriam taikomi apribojimai, buvo įsigytas žymiai anksčiau, t. y. dar iki inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, ir turtas įsigytas teisėtai, visus teisinius sandorius deklaruojant įstatymų nustatyta tvarka. Skunde teigiama, kad byloje nėra jokių duomenų, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Š. P. įsigijo neteisėtai ar kad šis automobilis buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Skunde pažymima, kad viso turto, kuriam taikomi nuosavybės teisės apribojimai, vertė yra žymiai didesnė nei reikalinga būtų patenkinti civilinius ieškinius. Todėl, kaltinamojo nuomone, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo termino pratęsimas yra perteklinis ir neproporcingas.

6.4. Skunde pažymima, kad VšĮ „Kauno klinikinėje ligoninė“ Š. P. 2019 m. gruodžio 5 d. buvo atlikta viena medicininė operacija ‑ dešinio klubo sąnario pirminis endoprotezavimas, o 2020 m. birželio 4 d. kita ‑ kairio klubo sąnario endoprotezavimo operacija. Po atliktų medicininių operacijų gydymas buvo tęsiamas „Tulpės“ reabilitacijos sanatorijoje, esančioje Birštono m. Atlikus šias medicinines operacijas buvo ir yra labai apribotas, sunkus savarankiškas judėjimas. Kaltinamajam Š. P. buvo ir toliau yra reikalingas įvairus ir intensyvus ilgalaikis veiksmingas bei profesionalus reabilitacinis gydymas ir priežiūra, pastoviai ir sistemingai, beveik kasdien, reikalinga vykti į gydymo įstaigas reabilitacijos tikslais ir lankytis pas gydytojus. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, reikia rūpintis jų maitinimu bei tenkinti kitus gyvenimiškus poreikius, pastoviai reikia rūpintis maisto įsigijimu ir kitų savo bei šeimos socialinių reikmių tenkinimu. Be to, jau ilgą laiką plito ir plinta COVlD-19 virusas, todėl grėsmė užsikrėsti šia pavojinga sveikatai ir gyvybei koronaviruso sukeliama liga, tuo labiau kai Š. P. yra solidaus amžiaus (54 metai), yra labai didelė. Dėl COVID-19 keliamų pavojų taikomi įvairūs apribojimai ir draudimai, tame tarpe ir buvimas žmonių susibūrimo vietose. Viena didesnių COVID-19 viruso užsikrėtimo galimų vietų yra visuomeninis transportas, todėl naudojimasis visuomeniniu transportu, taip pat lankymasis daugelio žmonių susibūrimo vietose, Š. P., esamomis aplinkybėmis, o dėl įvardintų svarbių priežasčių jis privalo keliauti ir būti tokiose žmonių susibūrimo vietose, yra ypatingai pavojingas sveikatai ir gyvybei, taip pat ir jo šeimos nariams. Visam tam įgyvendinti bei išvengti COVID-19 viruso užkrato yra gyvenimiškai būtina savarankiška transporto priemonė. Kitos transporto priemonės, išskyrus automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, Š. P. neturi. Apeliantai pažymi, kad automobilis, kuriuo naudojasi kaltinamojo sutuoktinė J. P., yra jai būtina darbo priemonė, susijusi su jos veikla, reikalinga tinkamai bei savalaikiai vykdyti jos darbines pareigas. Todėl šiuo automobiliu kaltinamasis Š. P. neturi galimybės naudotis.

6.5. Apeliantai nesutinka su teismo motyvu, kad kaltinamajam naudojantis šiuo automobiliu, gali būti tariamai pabloginta jo būklė ir sumažėti automobilio vertė, dėl ko nukentėtų galimų civilinių ieškovų interesai. Pasak apeliantų, toks teismo motyvas yra nepagrįstas ir prieštarauja ne tik kaltinamojo pateiktiems argumentams, kad paėmus šį automobilį neužtikrinama būtina techninė automobilio priežiūra, taip pat neišsaugojama jo vertė, bet ir elementariai logikai, patvirtinamai praktikoje ‑ tik techniškai prižiūrimas bei aptarnaujamas automobilis užtikrina jo gerą techninę būklę, o taip pat ‑ ir vertę.

6.6. Apeliantai prašo leisti kaltinamajam Š. P. naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydami esant būtinąjį reikalingumą, o būtent po atliktų medicininių operacijų labai apribojus kaltinamojo galimybes vaikščioti ir savarankiškai judėti be transporto priemonės, siekiant sudaryti realias būtinas sąlygas pastoviai, beveik kasdien, lankytis reabilitacijos tikslais pas gydytojus, ir tam, kad tvarkyti ir spręsti kasdienius ūkinius, buitinius ir socialinius klausimus, bei rūpintis kitais svarbiais gyvensenos klausimais, taip pat dėl išplitusio ir plintančio COVID-19 viruso grėsmės užsikrėsti šia pavojinga sveikatai ir gyvybei liga, tinkamai vykdyti įsipareigojimus Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijai 2021 m. vasario 8 d. sudarytos Savanoriškos veiklos sutarties pagrindu, užtikrinant, kad automobilis būtų techniškai prižiūrimas bei aptarnaujamas, taip garantuojant jo gerą techninę būklę, o tuo pačiu ir vertę.

7. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo Š. P. ir jo gynėjo advokato K. Betingio skundas atmetamas.

8. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Nei BPK 151 straipsnis, nei kiti procesiniai įstatymai, bylą perdavus teismui, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo trukmės neapriboja. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma, esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y., kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę, pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

9. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis Š. P. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti kaltinamųjų R. K., V. K. ir kitų kaltinamųjų parodymuose, kratų ir apžiūrų protokoluose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant procesinę prievartos priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

10. BPK X dalyje nustatyta tvarka skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas patikrina tik skundžiamos nutarties paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, jog būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Aukštesnysis teismas iš esmės nesprendžia kaltinamojo kaltės, civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų, taip pat nesprendžia, ar byloje bus taikomas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas ir kokia apimtimi, nes tai daroma tik išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios turto konfiskavimą ir / ar išplėstinį turto konfiskavimą, leidžia teismui taikyti tokio pobūdžio procesinę prievartos priemonę (BK 72 ir 72³ straipsniai). Kokiu būdu iš tiesų buvo gautas ar įgytas kaltinamojo Š. P. turtas, kuriam šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, ar jis atitinka konfiskuotino turto požymius, ar egzistuoja įstatyme nustatytos turto konfiskavimo sąlygos, bus patvirtinta arba paneigta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, teismui priimant galutinį sprendimą byloje. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme galės būti nustatyta ir atsakyta, koks konkrečiai turtas ir kodėl laikytinas (arba nelaikytinas) konfiskuotinu, taip pat bus išspręstas klausimas ir dėl civilinių ieškinių. Dėl to skundo argumentai, susiję su automobilio „(duomenys neskelbtini)“ bei kito turto, kuriam taip pat taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, įgijimo teisėtumu, šioje nutartyje nenagrinėjami. Šios aplinkybės bus vertinamos nagrinėjant bylą iš esmės ištyrus ir įvertinus visus byloje esančius duomenis. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, taigi akivaizdu, jog įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymams, jog asmens turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu.

11. Apygardos teismas pratęsė laikiną nuosavybės teisių apribojimą į Š. P. ir jo sutuoktinei J. P. priklausantį turtą, taip pat į Š. P. priklausantį turtą, uždraudžiant juo disponuoti, naudoti ir valdyti, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą bei siekiant užtikrinti civilinius ieškinius. Skunde kaltinamasis Š. P. ir jo gynėjas nesutinka su nutarties dalimi, kuria buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti, naudoti ir valdyti. Todėl skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas tik šioje dalyje.

12. Baudžiamojoje byloje Š. P. kaltinamas penkių sunkių, dviejų apysunkių ir dviejų nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 199² straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 182 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, BK 201 straipsnio 2 dalyje, 204 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje bei vieno baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Dalis šių nusikaltimų yra nusikaltimai ekonomikai, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams bei finansų sistemai. Šioje byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, B.-F. F. L. ir D. N. A., I. pareiškė civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į kaltinamajam Š. P. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, yra pagrindas manyti, kad galimai dėl neteisėtų veiksmų Š. P. yra gavęs pinigines lėšas ir gali turėti nusikalstamų būdu įgyto turto, todėl jam gali būti taikomas turto konfiskavimas. Be to, šioje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų nukentėjusiesiems buvo galimai padaryta turtinė žala, kurios atlyginimo užtikrinimui taip pat yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas Š. P. priklausančiam turtui. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Baudžiamoje byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai dėl galimai Š. P. nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra pareiškusi civilinį ieškinį 1 884 115 Eur sumai, B.-F. F. L. – 170 820,43 Eur sumai, D. N. A., I. – 11 139,40 Eur sumai. Iš viso dėl žalos atlyginimo pareikšti civiliniai ieškiniai 2 066 074,83 Eur sumai.

13. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tris laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo kaltinamajam Š. P. pagrindus. Byloje pareikštiems civiliniams ieškiniams užtikrinti, taip pat galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti tokios procesinės prievartos priemonės taikymas yra būtinas, pagrįstas ir teisėtas (BPK 151 straipsnio 1 ir 7 dalys). Apygardos teismas pagrįstai pratęsė laikino nuosavybės teisės apribojimo į Š. P. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti, naudoti ir valdyti, taikymo terminą.

14. Skunde kaltinamasis Š. P. ir jo gynėjas nurodo, kad kaltinamajam Š. P. automobilis „(duomenys neskelbtini)“ reikalingas vykti pas gydytojus, į parduotuves įsigyti maisto, taip pat tenkinti kitus šeimos poreikius ir tvarkyti ūkinius klausimus, taip pat vykdyti savanorišką veiklą. Nurodoma, jog Š. P. naudotis visuomeniniu transportu negali dėl atliktų operacijų ir siekiant išvengti užsikrėtimo koronavirusu.

15. Sutiktina su tuo, kad Š. P. taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „(duomenys neskelbtini)“ – sukelia nepatogumų, tačiau nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog ši priemonė varžo jo teisės labiau, nei reikia tokios rūšies procesinės prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti ir būtų neproporcinga. Byloje nėra duomenų, kad būtent šis prabangus automobilis „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamajam Š. P. yra reikalingas tenkinti būtinuosius savo ir šeimos poreikius ar vykdyti savanorišką veiklą. Byloje yra duomenų apie Š. P. sutuoktinės nuosavybės teisę priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išregistravimą iš turto arešto aktų registro. Š. P. sutuoktinės automobilio tikrai pakanka Š. P. ir jo šeimos poreikių užtikrinimui, taip pat ir atliekant savanorišką veiklą. Nors skunde nurodoma, jog automobilis, kuriuo naudojasi kaltinamojo sutuoktinė J. P., yra jai būtina darbo priemonė ir reikalinga tinkamai bei savalaikiai vykdyti jos darbines pareigas, todėl šiuo automobiliu kaltinamasis Š. P. neturi galimybės naudotis. Tačiau skunde nėra nurodoma Š. P. sutuoktinės darbo specifika. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu J. P. nurodė, kad šiuo metu niekur nedirba, nors vėliau aiškino, jog dirba visažiste, bet niekur to nedeklaravo. Šis darbo pobūdis suteikia pakankamai lanksčias sąlygas, todėl Š. P. su sutuoktine turi galimybę derinti darbo laiką ir tam pakanka vieno automobilio. Be to, Š. P. skunde nenurodė aplinkybių, kad jo turtinė padėtis pagrįstų būtinąjį reikalingumą naudotis būtent šiuo aukštesnės klasės automobiliu, juo labiau, kad šeima vienu automobiliu disponuoja. Apygardos teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinamajam naudojantis automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gali būti pabloginta jo būklė ir sumažėti automobilio vertė, dėl ko nukentėtų galimų civilinių ieškovų interesai.

16. Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad šioje baudžiamojoje byloje pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą buvo pažeistas proporcingumo principas. Atsižvelgiant į galimai kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, kiekį, bylos apimtį, į pareikštų civilinių ieškinių dėl žalos atlyginimo dydžius, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo Š. P. turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Priešingai, ši procesinė prievartos priemonė yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamojo turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio, turto konfiskavimo ar / ir išplėstinio turto konfiskavimo įvykdymas. BPK 151 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis. Nėra pagrindo naikinti laikino nuosavybės teisių apribojimą į Š. P. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, uždraudžiant juo disponuoti, naudoti ir valdyti, taip pat nėra pagrindo keisti ir šios procesinės prievartos priemonės sąlygas.

17. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Š. P. turtui (automobiliui „(duomenys neskelbtini)“) taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas teisėtai ir pagrįstai.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo Š. P. bei jo gynėjo advokato Kęstučio Betingio skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.