Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus ir Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. S. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d., kuria kaltinamajam R. S. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 7 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-231-919/2020 medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), 199² straipsnio 1 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), 182 straipsnio 2 dalyje, tuo, kad jis nuo 2018 m. balandžio 25 d., veikdamas organizuotoje grupėje, susidedančioje iš jo paties, Estijos Respublikoje registruotos fiktyvios bendrovės „I“ (duomenys pakeisti) vardu veikiančių fizinių asmenų, pasitelkiant dokumentus, banko sąskaitas ir įmonių rekvizitus, Slovakijos Respublikoje registruotos bendrovės B (duomenys pakeisti) (toliau - B) atsakingų asmenų ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, skirtose dviejų sunkių nusikaltimų, vieno nesunkaus nusikaltimo padarymui, po ko, būdamas šios organizuotos grupės organizatorius ir vykdytojas, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, koordinuodamas ir vadovaudamas organizuotos grupės veiklai, paskirstė užduotis ir vaidmenis organizuotos grupės nariams ir nusikalstamas veikas darydamas pats, R. S., naudodamasis fiktyvios bendrovės „I“ fiziniais asmenimis, pasitelkdamas dokumentus, banko sąskaitas ir įmonių rekvizitus, vykdė akcizais apmokestinamo etilo alkoholio, kurio vertė viršija 250 MGL, užsakymus iš bendrovės B ir šios bendrovės atsakingiems asmenims įrašant žinomai neteisingus duomenis į tarptautinius krovinių gabenimo važtaraščius (CMR), juose melagingai nurodant, kad gabenamas ne akcizais apmokestinamas etilo alkoholis, o dezinfekcinis skystis, po ko pasitelkdamas vežėjus, nežinančius, apie nusikalstamą veiką, sistemingai į Lietuvos Respubliką gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL, apgaule savo ir kitų naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės - akcizo sumokėjimo, tai yra tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus laikė, gabeno ir panaudojo, pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, naudojo ir realizavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, apgaule savo ir kitų naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės.

2. R. S. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje, tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su J. S., S. G. ir V. G., siekdamas nuslėpti savo paties ar kito asmens turtą, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, tą turtą įgijo, valdė, naudojo, perdavė jį kitiems asmenims, atliko su tuo turtu finansines operacijas, sudarė sandorius, naudojo jį ūkinėje komercinėje veikloje, dėl ko suklastojo dokumentus ir disponavo suklastotais dokumentais.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. S. buvo laikinai sulaikytas 2018 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėlesnėmis to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas R. S. buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6.3. Gynėjas pažymi, kad R. S. inkriminuojami iš esmės du nusikaltimai - neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis, kuris pagal sutaptį kvalifikuotas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, o apmokėjimas už šias prekes savarankiškai kvalifikuotas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį. Toks prokuroro kaltinamajame akte pateiktas veikų kvalifikavimas kelia pagrįstų abejonių, nes paprastai teismų praktikoje tokia viena veika kvalifikuojama tik pagal BK 199² straipsnio 1 dalį. Antra R. S. inkriminuota veika - tai, kad jo sutuoktinė perregistravo jų turėtą automobilį kito asmens vardu. Advokato vertinimu, šios veikos kvalifikavimas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, net nebandžius įrodinėti, jog automobilis buvo įsigytas iš nusikalstamų lėšų, vėlgi kelia abejonių jo pagrįstumu. Taigi, R. S. nėra kaltinamas padaręs daugybinius nusikaltimus, todėl jo asmuo negali būti apibūdinamas kaip ypatingai pavojingas.

6.4. R. S. inkriminuotos veikos taip pat negali būti vertinamos kaip itin pavojingos visuomenei. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, veikos netruko ilgą laiko tarpą – pagal kaltinimą disponavimas akcizinėmis prekėmis truko nuo 2018 m. balandžio iki liepos mėn. Šios veikos priskiriamos nusikaltimams nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai. Maksimali įstatyme už tokias veikas numatyta bausmė - laisvės atėmimas iki 8 metų, o už BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą veiką gali būti skiriama ir su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Teismų praktikoje itin retai už tokio pobūdžio nusikaltimus yra skiriamos bausmės, didesnės už sankcijos vidurkį. Tiek teismų praktikoje, tiek ir baudžiamosios teisės doktrinoje tokio pobūdžio nusikalstamos veikos vertinamos kaip mažiau pavojingos nei nusikaltimai asmens gyvybei, sveikatai ir pan. Todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo R. S. inkriminuojamų veikų laikyti itin pavojingomis.

6.5. Advokato nuomone, ankstesni R. S. teistumai, įskaitant neįsiteisėjusį Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendį, kuris akcentuojamas skundžiamoje nutartyje, taip pat negali būti pakankamas pagrindas taikyti suėmimą tokį ilgą laiką. Net jei kaltinamasis praeityje ir padarė kokį nors nusikaltimą, iš to negalima neabejotinai spręsti, jog jis nusikalstamas veikas darys ir ateityje. Skundžiamoje nutartyje teismas, be retrospektyvių aplinkybių, nenurodė pakankamų ir įtikinamų motyvų, kurie pagrįstų manymą, jog R. S., būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus. Gynėjas pažymi, kad byloje esantys duomenys ir dokumentai patvirtina, jog R. S. iki suėmimo dirbo ir turėjo teisėtų pajamų, šiuo metu paleistas iš suėmimo jis taip pat turėtų darbo vietą ir teisėtas pajamas. R. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, gyvena su buvusia sutuoktine, turi tris vaikus, iš kurių vienas nepilnametis. R. S. vienintelis rūpinosi rimtų sveikatos sutrikimų turinčia motina, todėl ilgalaikis suėmimo taikymas sukelia itin sunkias pasekmes ne tik jam, bet ir kaltinamojo motinai. Advokato vertinimu, vien tik ankstesni teistumai negali nusverti visų šių aplinkybių visumos ir jiems negali būti suteikiama išimtinė reikšmė. Gynėjo nuomone, net ir teismo motyvai, jog kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, nereiškia, kad jo polinkio nusikalsti neįmanoma eliminuoti kitomis kardomosiomis priemonėmis. Advokatas pažymi, jog yra sprendžiamas ne asmens nuteisimo ir nubaudimo klausimas, o kardomosios priemonės taikymo klausimas. Siekis atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujus nusikaltimus yra ne baudžiamojo proceso tikslas, o bausmės paskirtis. Nėra pateisinama beveik du metus asmenį laikyti suimtą, jeigu nėra kitų tikslų, būdingų tiesiogiai kardomosioms priemonėms, t. y. siekio užtikrinti, kad asmuo nepasislėps nuo proceso ir netrukdys proceso eigai.

6.6. Be to, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje realiai net nesvarstė galimybės taikyti kaltinamajam R. S. kitas kardomąsias priemones, tiesiog formaliai konstatavo, jog kitos kardomosios priemonės nebūtų pakankamos. Advokatas pažymi, kad už R. S. sumokėta itin didelė užstato suma - 20000 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo ir jo šeimos narių turtinę padėtį, taikomo suėmimo trukmę (virš 21 mėnesio), ilgą laiką trunkantį proceso etapą ir padarytus esminius BPK pažeidimus, ši pinigų suma yra pakankama tam, kad užtikrintų kardomųjų priemonių tikslus. Kartu su užstatu galėtų būti taikoma ir kita itin efektyvi kardomoji priemonė - intensyvi priežiūra. Ši kardomoji priemonė itin reikšmingai apriboja kaltinamojo laisvę ir leidžia jį atitinkamai kontroliuoti. Todėl taikant intensyvią priežiūrą neabejotinai būtų užtikrinta, kad būdamas laisvėje R. S. nedarys naujų nusikaltimų ir kitais būdais nepakenks vykstančiam procesui. Ši priemonė, nustačius tinkamas jos taikymo sąlygas, būtų adekvati kaltinamajam inkriminuojamų veikų sunkumui ir pavojingumui bei nevaržytų jo teisių labiau nei tai yra būtina pasiekti proceso tikslams. Gynėjo nuomone, šių aplinkybių pakanka konstatuoti, jog kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti ir nebetaikant R. S. išimtinės ir griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo.

7. Teismo posėdyje kaltinamojo R. S. gynėjas prašė jo skundą patenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti galioti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

8. Kaltinamojo R. S. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundas netenkinamas.

9. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

10. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Aukštesniajam teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti kaltinamojo V. G., iš dalies paties R. S. apklausų protokoluose, kratų, apžiūrų, slapto sekimo protokoluose, specialisto išvadose ir kitoje bylos medžiagoje.

10.1. Teismas, svarstydamas suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, pratęsiant suėmimo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Kaltinamojo gynėjas skunde kelia abejones dėl R. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų teisinio vertinimo, tačiau svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai nesprendžiami bei įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Dėl šios priežasties aukštesnysis teismas nepasisako dėl kaltinamojo gynėjo skunde nurodomų argumentų, susijusių su R. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimu. Taigi, baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

11. Nagrinėjamu atveju R. S. kaltinamas galimai padaręs du nesunkius, apysunkį ir du sunkius nusikaltimus, už kurių padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

12. Kauno apygardos teismas kaltinamajam R. S. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindui, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs.

12.1. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. R. S. kaltinamas galimai padaręs ir du sunkius nusikaltimus, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. S. yra anksčiau teistas Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nuosprendžiu, už nusikaltimus nuosavybei, finansų sistemai ir verslo tvarkai subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, lygtinai paleistas 2013 m. sausio 31 d. (t. 47, b. l. 30-78). Taip pat R. S. atžvilgiu yra priimtas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendis (t. 47, b. l. 79-96), kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs BK 199² straipsnio 1 dalyje (nuo 2005 m. birželio 30 d. galiojusi įstatymo redakcija) numatytą nusikaltimą ir jam paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose (nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs). Naujos nusikalstamos veikos galimai padarytos neišnykus teistumui už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Nurodytos aplinkybės charakterizuoja suimtąjį kaip asmenį, turintį polinkį nusikalsti, bei rodo, jog R. S. išvadų iš ankstesnių teistumų ir jo teisių suvaržymų nėra padaręs. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio – buvo iš anksto suplanuotos, gerai organizuotos, galimai padarytos veikiant organizuotoje grupėje ir bendrininkų grupėje. R. S. vaidmuo šiuose nusikaltimuose galimai buvo aktyvus, t. y. jis galimai buvo organizuotos grupės organizatorius ir vykdytojas. Be to, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje, R. S. galimai padarė laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d., t. y. tuo metu, kai jau buvo suimtas. Nors kaltinamasis R. S. laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 10 d iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo įsigijęs verslo liudijimą, tačiau nuo 2013 m. gruodžio 31 d. oficialiai niekur nedirbo, taigi oficialių pajamų neturėjo (t. 47, b. l. 26). Įvertinus galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, darytina išvada, kad R. S. lėšų pragyvenimui galėjo gauti ir iš nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog R. S. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

13. Gynėjas skunde nurodo, kad teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, visiškai nevertino, kad R. S. yra tvirtai susaistytas socialiniais ryšiais, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, gyvena su buvusia sutuoktine, turi tris vaikus, iš kurių vienas nepilnametis, vienintelis rūpinosi rimtų sveikatos sutrikimų turinčia motina. Pažymėtina, kad į pastarąsias aplinkybes atsižvelgiama sprendžiant dėl suėmimo pagrindo, nustatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Skundžiama nutartimi R. S. suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nebuvo tęsiamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, skunde nurodomos aplinkybės nustatyto suėmimo taikymo pagrindo nepaneigia.

14. Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad R. S. yra suimtas ilgą laiko tarpą (nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d.), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į tai, jog kaltinamajam R. S. už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gresianti didžiausia laisvės atėmimo bausmė yra 8 metai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

15. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtinto tikslo – siekio užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. EŽTT savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

15.1. EŽTT 2017 m. gegužės 2 d. sprendime byloje Lisovskij prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36249/14) pakartojo, kad Konvencijos 5 straipsnio 3 dalis reikalauja, jog kompetentingos nacionalinės institucijos rodytų „ypatingą rūpestingumą“ dėl kaltinamojo sulaikymo baudžiamojo proceso metu (žr. EŽTT sprendimą byloje Labita prieš Italiją pareiškimo Nr. 2677/95). Vertinant, ar „ypatingo rūpestingumo“ reikalavimo buvo laikytasi, Teismas vertina bendrą proceso sudėtingumą, visus nepagrįsto atidėjimo periodus ir institucijų priimtus sprendimus pagreitinti procesą bei užtikrinti, kad bendras suėmimo terminas būtų racionalus (žr. EŽTT sprendimą byloje Suslov prieš Rusiją pareiškimo Nr. 2366/07). Nors labai ilgi suėmimo terminai automatiškai nereiškia Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimo, Teismas pažymėjo, kad išimtinės aplinkybės, pateisinančios tokį terminą, turi būti nustatytos (žr. EŽTT sprendimą byloje Bulatovič prieš Juodkalniją pareiškimo Nr. 67320/10). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame baudžiamajame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti pavojingą asmenį, bet ir netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingas organizuotos grupės ir bendrininkų grupės padarytas nusikalstamas veikas. Įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas R. S., kiekį, pobūdį ir sunkumą, nagrinėjamu atveju ilgesnis kardomosios priemonės - suėmimo taikymas yra pateisinamas, kadangi šios procesinės prievartos taikymą sąlygoja siekis apginti viešąjį interesą. Šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

15.2. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad šiuo atveju vertinant EŽTT suformuluotą kriterijų dėl valstybės institucijų pareigos procesą bylose, kuriose asmenys ilgą laiką yra suimti, vykdyti itin kruopščiai, turi būti atkreiptas dėmesys į tai, jog prokuroro padaryti esminiai BPK pažeidimai atliekant ikiteisminį tyrimą ir surašant kaltinamąjį aktą, jo padaryta klaida perduodant bylą ne pagal BPK įtvirtintas teismingumo taisykles sąlygojo ilgą pasyvų procesinį etapą, kuris tęsis bent 4 mėnesius. Advokato vertinimu, valstybės institucijos neparodė deramo stropumo, siekiant užtikrinti įmanomai trumpiausią proceso eigą. Gynėjas mano, kad jau šiuo metu yra pažeista Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta suimto kaltinamojo R. S. teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką bei teisė būti paleistam proceso metu. Šie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis aktas šioje byloje buvo surašytas 2020 m. sausio 31 d., o baudžiamoji byla nagrinėjimui teismine tvarka Vilniaus apygardos teisme gauta 2020 m. vasario 3 d. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. vasario 21 d. nutartimi perdavė bylą pagal teismingumą Kauno apygardos teismui, o šio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, susipažinęs su baudžiamąja byla, 2020 m. kovo 3 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą prašydamas išspręsti teismų ginčą dėl šios bylos teismingumo. Šis ginčas buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartimi, baudžiamąją bylą perduodant nagrinėti Kauno apygardos teismui. 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi Kauno apygardos teismas baudžiamąją bylą perdavė prokurorui nustatytiems baudžiamojo proceso pažeidimams ir kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Dėl šios nutarties prokuroras padavė skundą, kuris šiuo metu dar yra nagrinėjamas Lietuvos apeliaciniame teisme. Aukštesniojo teismo vertinimu, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, iš kurių būtų matyti, jog prokuroras ar apygardos teismai nepagrįstai vilkina baudžiamąjį procesą. Gynėjo skunde akcentuojamas pasyvus procesinis etapas susiklostė dėl objektyvių priežasčių tarp teismų kilus ginčui dėl teismingumo ir apygardos teismui nustačius galimus baudžiamojo proceso pažeidimus bei kaltinamojo akto trūkumus (prokuroro skundas dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties dar nėra išnagrinėtas).

16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Kauno apygardos teismas, 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam R. S. suėmimo terminą 2 mėnesiams, Konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK normų nepažeidė, toks teismo procesinis sprendimas neprieštarauja EŽTT ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

17. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo R. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, kad anksčiau kaltinamajam R. S. taikyta procesinė prievartos priemonė ir bausmė, susijusios su jo izoliavimu nuo visuomenės, galimai neatgrasė jo nuo nusikalstamų veikų, taip pat į galimai padarytų nusikaltimų kiekį, pavojingumą, pobūdį, sunkumą, kaltinamojo galimą vaidmenį darant nusikalstamas veikas, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti, pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones (tarp jų ir kaltinamojo artimųjų sumokėtos sumos dydžio užstatą ar intensyvią priežiūrą). Taigi, šiuo atveju nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Kauno apygardos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo R. S. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi kaltinamajam R. S. pratęstą suėmimo terminą 2 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 7 d.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.