- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-13
- Bylos Nr.
- e2A-376-794/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01075-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Inga Staknienė, Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- B. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ingos Staknienės ir Rūtos Petkuvienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) B. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5514-723/2023 pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei B. J. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. P. 2023 m. balandžio 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pakeisti 2014 m. vasario 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-57-91/2014 ir nustatyti nepilnametės dukros A. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su jos tėvu R. P., jo gyvenamojoje vietoje; 2) pakeisti 2014 m. vasario 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-57-91/2014 ir iš atsakovės B. J. priteisti nepilnametės dukros A. P. išlaikymui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės po 300,00 Eur periodines mėnesines išmokas, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 3) pakeisti 2014 m. vasario 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-57-91/2014 ir R. P. paskirti vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; 4) patvirtinti tokią mamos B. J. bendravimo su dukra A. P. tvarką: 4.1) B. J. turi teisę su dukra bendrauti bet kokiu laiku, tik jeigu pati dukra sutinka; 4.2) kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos savaitgaliais ar atostogų metu, dukra praleidžia su tėvu R. P.; 4.3) kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimimo dieną nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, dukra, jei ji to nori, gali praleisti su motina B. J.; 4.4) lyginiais kalendoriniais metais savo gimtadienį dukra praleidžia su tėvu R. P. Nelyginiais kalendoriniais metais savo gimtadienį dukra gali praleisti, jei ji to nori, su motina B. J.; 4.5) lyginių metų Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dvi dienas ir nelyginių metų Šv. Velykų dvi dienas, dukra praleidžia su tėvu R. P.; 4.6) nelyginiais kalendoriniais metais Naujuosius Metus dukra praleidžia su tėvu R. P.; 4.7) lyginiais metais Naujuosius Metus, Velykų pirmąją ir antrąją dienas, o nelyginiais metais Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją ir antrąją dienas dukra gali praleisti, jei to nori, su motina B. J..
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2014 m. vasario 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-57-91/2014 (toliau – Sprendimas) buvo nustatyta nepilnametės dukters A. P. gyvenamoji vieta su jos motina B. M. (šiuo metu J.) ir priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis. Bendravimo tvarka su nepilnamete dukra Sprendimu nustatyta nebuvo. 2023 m. sausio 10 d. nepilnametei dukrai buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis, po to kai buvo nustatytas smurtas artimoje aplinkoje – šeimoje, ir pritaikyta vaiko laikinoji priežiūra, kuri buvo organizuota dukters senelio brolio S. B. šeimoje, adresu (duomenys neskelbtini). Vaikų teisių specialistai konstatavo, kad atsakovės šeimoje nėra užtikrinami vaikų emociniai/psichologiniai poreikiai, atsakovės šeimoje yra naudojamas smurtas, netinkama vaikų priežiūra ir piktnaudžiavimas alkoholiu kelia realų pavojų dukters fiziniam saugumui ir sveikatai. Dukra nurodė, kad mamos bijo, nenori su mama bendrauti ir visai nenori grįžti pas mama, o šiuo metu išreiškė norą gyventi su savo tėvu R. P. (ieškovu). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius 2023 m. kovo 29 d. perdavė dukrą tėvui, kuri šiuo metu gyvena pas ieškovą Pasvalio rajone. 2023 m. kovo 29 d. dukra buvo perduota ieškovui, todėl jis ir kreipiasi į teismą dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo, t. y. nustatymo su juo. Šiuo metu ieškovas užtikrina visas būtinas dukros sąlygas vystymuisi, maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, taip pat užtikrina ir didesnių išlaidų reikalingumą dukros mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams. Ieškovo vertinimu, sprendžiant nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turėtų būti atsižvelgta ir į tai, kad dukra yra pareiškusi norą gyventi su tėvu ir faktiškai su juo jau gyvena. Dukros išlaikymui ieškovas planuoja pats skirti apie 600,00 Eur per mėnesį. Ieškovo vertinimu, iš atsakovės nepilnametės dukros išlaikymui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės priteistina po 300,00 Eur periodinių mėnesinių išmokų išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat prašo nustatyti atsakovės bendravimo su dukra tvarką.
Atsiliepimas
3. Atsakovė B. J. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad visu pirma turi būti paisoma prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principų. Atsakovė nesutiko su ieškovo teiginiais, neva jos šeimoje nėra užtikrinami vaikų emociniai/psichologiniai poreikiai, naudojamas smurtas, netinkama vaikų priežiūra ir piktnaudžiavimas alkoholiu, kas neva kelia realų pavojų dukters fiziniam saugumui ir sveikatai. Atsakovė dukrą augino nuo pat jos gimimo ir niekada nepiktnaudžiavo savo valdžia, stengėsi tinkamai atlikti savo motinos pareigas, su vaiku nesielgė netinkamai ir sąmoningai nedarė jam žalingos įtakos. Dukra iš atsakovės buvo paimta dėl kelių konfliktinių situacijų su jos dabartiniu sutuoktiniu D. J., kurių metu atsakovė buvo pavartojusi alkoholio. Su dukra A. P. iš motinos buvo paimta ir kita dukra M. J., kuri tėvams buvo grąžinta 2023 m. kovo 10 d. Vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo aktu Nr. 3LPN-24, konstatavus, jog išnyko priežastys, dėl kurių nustatytas apsaugos poreikis ir šeimoje nėra realaus pavojaus jo fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei. Taigi, priežasčių, kodėl dukra A. P. negalėtų grįžti gyventi pas mamą, nėra. Atsakovė mano, kad dukra negalėjo vaiko teisių apsaugos specialistams nurodyti, jog ji mamos bijo, nenori su mama bendrauti ir visai nenori grįžti pas mamą. Jos nuomone, tai neatitinka tikrovės. Atsakovę vaikų paėmimas labai sukrėtė, todėl ji nuo to laiko visiškai atsisakė alkoholio vartojimo ir ketina dėti visas pastangas, kad galėtų susigrąžinti dukrą į šeimą. Taip pat paminėjo, kad ieškovas dukros neaugino, su ja visiškai nebendravo pastaruosius penkerius metus ar net daugiau. Tėvas su dukra nėra sukūręs jokio emocinio ryšio, todėl gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neatitinka nepilnametės interesų.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Skyrius, Tarnyba) savo išvadoje nurodė, kad neturi duomenų apie tai, kad tėvas R. P. netinkamai vykdytų savo tėvo pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Atsižvelgiant į 2023 m. balandžio 21 d. nepilnametės A. P. išsakytą nuomonę ir išreikštą norą mergaitės žodžiais „norėtų su tėčiu (R. P.) gyventi nuolatos.“ Bei atsižvelgiant į išsakytą mergaitės poziciją, kad „Ateityje su mama (B. J.) taip pat nenori susitikti, nes mama ją skriaudė“ - Skyrius neprieštarauja vaiko gyvenamosios pakeitimui ir nustatymui su tėvu, nes tai labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Skyriaus nuomone, išlaikymo dydis turėtų būti priteistinas užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas ir vaiko poreikius tenkinti, o tikslesnio dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, ištyrus visus ieškovo ir atsakovės pateiktus įrodymus. Atsižvelgiant į vaiko interesus ir į motinos pareigą bendrauti su dukra, Skyrius neprieštarauja ieškovo siūlomai bendravimo tvarkai.
5. Skyrius išvadoje taip pat nurodė, kad šalys turi nepilnametę dukrą A. P.. Šeima Skyriui yra žinoma nuo 2022 m. rugsėjo 17 d. dėl vaiko teisių pažeidimų. 2023 m. sausio 24 d., 2023 m. sausio 23 d., 2023 m. sausio 2 d. ir 2022 m. rugsėjo 17 d. buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai atsakovės šeimoje. Nuo 2023 m. sausio 11 d. ieškovo ir atsakovės šeimai taikomas atvejo vadybos procesas. Skyrius 2023 m. kovo 17 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti vaiką A. P. iš jos atstovų pagal įstatymą - vaiko motinos B. J. ir vaiko tėvo R. P.. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad Skyrius gavo informaciją, jog nepilnametės A. P. artimoje aplinkoje yra naudojamas smurtas, vaikas bijos motinos ir jos dabartinio sutuoktinio, mergaitė nenori gyventi su motina ir patėviu. 2022 m. rugsėjo 17 d. buvo nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, taip pat A. P. sesers M. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) teisių pažeidimai (gautas pranešimas apie D. J. smurtą B. J. atžvilgiu ir jų apsvaigimą alkoholiu). 2022 m. rugsėjo 19 d. Skyriuje buvo gautas policijos pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2022 m. rugsėjo 17 d. apie 04.00 val. važiuojant automobiliu žodinio konflikto metu D. J. sudavė savo žmonai B. J. kumščiais ne mažiau 10 kartų į galvos sritį, dėl ko ji juto fizinį skausmą. 2023 m. sausio 2 d. Skyriuje buvo gautas pranešimas apie tai, kad fiksuotas smurtas artimoje aplinkoje, namuose yra kūdikis (A. P. sesuo M. J.), motina B. J. neblaivi (1,1 prom.), tėvas D. J. sulaikytas. Nuvykus į įvykio vietą, moteris policijos pareigūnams davė parodymus apie patirtą smurtą nuo sutuoktinio. A. P. bendravimo metu su specialistais liudijo esantį smurtą artimoje aplinkoje kaip vykstantį ne pirmą kartą. Mergaitė nurodė, kad paryčiais būdama lovoje išgirdo garsų rėkimą lauke, paskui jau namuose girdėjo, kaip patėvis pradėjo mušti mamą, tada jai pavyko ištrūkti į lauką ir ji nubėgo pagalbos pas kaimynus. Pasak mergaitės, D. J. muša mamą ne pirmą kartą, pati tai matė keletą kartų, nori, kad jie išsiskirtų, bet mama jam visada atleidžia.
6. 2023 m. kovo 20 d. R. P. pateikė Skyriui paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jis nutraukė darbo sutartį ir 2023 m. kovo 25 d. grįžta į Lietuvą rūpintis savo dukra A. P.. Anot vyro, jo dukra išreiškė norą gyventi su tėvu. R. P. informavo, kad situacija yra aptarta su vaiko senelė V. K., kuri pritaria vaiko perdavimui tėvui. Vaiko tėvas nurodė, kad jo žmona yra pasirengusi priimti A. P. į šeimą. 2023 m. kovo 23 d. V. K. pateikė raštišką sutikimą, kad jos anūkė A. P. gyventų su tėvu. A. P. minėtame rašte taip pat parašė, kad sutinka gyventi su savo tėvu.
7. Ieškovui kreipusis į teismą su ieškiniu bei siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, Skyriaus specialistė 2023 m. balandžio 21 d. lankėsi ieškovo gyvenamojoje vietoje. Ieškovas su sutuoktine ir nepilnamečiais: A. P., J. P. ir A. P. gyvena nuosavame name, nuosavybės teise priklausančiame ieškovui. Name yra penki kambariai ir virtuvė. Pirmame aukšte įrengti trys kambariai, antrame aukšte - kambariai dar įrenginėjami. Nepilnametei A. P. namuose yra skirtas atskiras kambarys. Name yra visi reikalingi daiktai ir baldai. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga, švaru. Sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos nepilnamečio vaiko mokymuisi bei poilsiui. Apsilankymo metu ieškovas paaiškino, kad nuo 2023 m. kovo 29 d. dukra A. P. gyvena su tėvu. Ieškovas pateikė ieškinį teismui, nes nori, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. 2023 m. balandžio 21 d. apsilankymo metu ieškovo namuose, Skyriaus specialistė bendravo su nepilnamete A. P.. Pokalbio metu mergaitei buvo paaiškinta, kad teismui yra pateikti dokumentai dėl jos gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos. Pokalbio metu mergaitė nurodė, kad gyvena su tėčiu, „mama“ (ieškovo sutuoktine) ir dviem broliais. Šiandien buvo jos pirma diena naujoje mokykloje, kuri jai patiko. Eina į trečią klasę, klasiokai ją priėmė draugiškai. Į mokykla nuvežė ir į namus ją parvežė „mama“ (ieškovo sutuoktinė). Tėčio namuose gyvena visai neseniai, patinka gyventi su tėčiu ir broliais. Tėčio namuose ramu, niekas jos neskriaudžia, netriukšmauja. Norėtų su tėčiu gyventi nuolatos. Seniau gyvendavo su mama (B. J.), bet pas mamą gyventi nepatiko dėl jos vyro (D. J.), jis labai negražiai elgdavosi būdamas girtas. Mamos nepasiilgo, buvo susitikusi. Nelabai norėjo vykti į susitikimą, labiau norėjo tą dieną eiti į lauką ir žaisti. Ateityje su mama (B. J.) taip pat nenori susitikti, nes mama ją skriaudė.
8. Skyrius nurodė, jog neturi duomenų apie tai, kad tėvas R. P. netinkamai vykdytų savo tėvo pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Atsižvelgiant 2023 m. balandžio 21 d. nepilnametės A. P. išsakytą nuomonę ir išreikštą norą mergaitės žodžiais „norėtų su tėčiu (R. P.) gyventi nuolatos.“ Bei atsižvelgiant į išsakytą mergaitės poziciją, kad „Ateityje su mama (B. J.) taip pat nenori susitikti, nes mama ją skriaudė“ – Skyrius neprieštarauja vaiko gyvenamosios pakeitimui ir nustatymui su tėvu, R. P. ir tai labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į ieškovo ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui bei nepilnamečio vaiko amžių, Skyriaus nuomone, iš atsakovės turėtų būti priteistinas išlaikymas užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas ir vaiko poreikius tenkinti. Atsižvelgiant į vaiko interesus ir į motinos pareigą bendrauti su nepilnamečiu vaiku, Skyrius neprieštarauja ieškovo siūlomai bendravimo tvarkai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies: 1) teismas pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-57-91/2014; 2) nustatė nepilnamečio vaiko A. P. gyvenamąją vietą su tėvu R. P.; 3) priteisė iš atsakovės B. J. vaikui A. P. išlaikymą, mokamą periodinėmis įmokomis kas mėnesį po 250,00 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo (2023 m. balandžio 11 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymui priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 4) pavedė tėvui R. P. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko A. P. išlaikymui skirtas pinigines lėšas; 5) nustatė atsakovės B. J. bendravimo su nepilnamete dukra A. P. tokią tvarką: a) B. J. turi teisę su dukra bendrauti bet kokiu laiku, tik jeigu pati dukra sutinka; b) kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos savaitgaliais ar atostogų metu, dukra praleidžia su tėvu R. P.; c) kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimimo dieną nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, dukra, jei ji to nori, gali praleisti su motina B. J.; d) lyginiais kalendoriniais metais savo gimtadienį dukra praleidžia su tėvu R. P.. Nelyginiais kalendoriniais metais savo gimtadienį dukra gali praleisti, jei ji to nori, su motina B. J.; e) lyginių metų Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dvi dienas ir nelyginių metų Šv. Velykų dvi dienas, dukra praleidžia su tėvu R. P.; f) nelyginiais kalendoriniais metais Naujuosius Metus Dukra praleidžia su tėvu R. P.; h) lyginiais metais Naujuosius Metus, Velykų pirmąją ir antrąją dienas, o nelyginiais metais Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją ir antrąją dienas dukra gali praleisti, jei to nori, su motina B. J.; 6) priteisė ieškovui iš atsakovės 1 014,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; 7) priteisė valstybei iš atsakovės 19,92 Eur teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; 8) įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat, pagal šią Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių laikino materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo motinos B. J. sumokėtas sumas įskaitė į jos nepilnamečiam vaikui A. P. priteistą išlaikymą.
10. Teismas nustatė, kad nuo 2023 m. kovo 29 d. mažametė A. P. gyvena su tėvu (ieškovu). Ieškovas byloje nori, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, kadangi motinos namuose dukrai gresia nuolatinis smurtas ir emocinė bei psichologinė prievarta. Mergaitė nebenori gyventi su mama, bijo grįžti pas mamą, bijo jos vyro. Tai patvirtino ir pati mergaitė, apklausta teismo posėdžio metu. Nepilnametė mergaitė taip pat neneigė ieškovo nurodytų aplinkybių, kad ji susidraugavo su ieškovo žmona, kitais ieškovo vaikais, lanko mokyklą, turi ten draugų.
11. Teismas nurodė, jog nors atsakovė su ieškiniu nesutiko ir neigė ieškovo bei Skyriaus nurodytas aplinkybes dėl smurto jos aplinkoje, tačiau tokie jos teiginiai yra vien tik deklaratyvūs teiginiai be realių argumentų ir įrodymų. Atsakovė teigė, kad pradėjo skyrybų procesą su dabartiniu sutuoktiniu D. J., tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Tuo tarpu teismas, pasinaudojęs teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, kad: a) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu Nr. e1-1386-818/2022 D. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį (neteisėtas nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymas); b) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu Nr. 1-939-927/2023 D. J. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo arba nežymaus sužalojimo padarymas šeimos nariui), nors ir pateikė dėl pastarojo nuosprendžio apeliacinį skundą, todėl nuosprendis dar neįsiteisėjo; c) iš 2023 m. spalio 9 d. kaltinamojo akto Nr. 1-2923-1096-2023 matyti, kad net ir šiuo metu atsakovės sutuoktinio atžvilgiu yra atliekamas tyrimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl svetimo turto vagystės. Be to, iš aukščiau paminėto Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio Nr. 1-939-927/2023 teismas nustatė, kad dabartinis atsakovės sutuoktinis anksčiau jau buvo teistas net 13 kartų.
12. Teismas taip pat vertino, jog vaikas su tėvu gyvena jau daugiau kaip 6 mėnesiai. Jo aplinka ir socialiniai ryšiai yra teigiami ir skatina ją vystytis be emocinių sukrėtimų ir įtampos. Teismas konstatavo, kad vaiko aplinka nuo pareiškimo dienos tapo dar saugesnė ir ji atitinka normalų vaiko vystymosi užtikrinimą. Atsižvelgiant į Skyriaus nurodytą informaciją apie nustatytus galimus vaiko teisių pažeidimus, į nurodytas aplinkybes bei tai, kad nors atsakovė ir pageidauja, kad dukra grįžtų gyventi pas ją, įsidarbino, tačiau objektyvūs bylos duomenis leidžia teigti, kad šiuo metu motina, priešingai nei tėvas, vis dar negali užtikrinti vaikui saugios ir ramios aplinkos, todėl teismas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su tėvu (ieškovu) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnis).
13. Teismas susipažinęs su teismų praktikoje pripažįstamais minimaliais vaiko poreikiais, nesant byloje duomenų apie vaiko specialius poreikius, sprendė, kad ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovės po 300,00 Eur išlaikymo kiekvieną mėnesį, savo reikalavimą pagrindė. Teismas vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais, prioritetinės vaikų teisių apsaugos principu, formuojama teismų praktika tokio pobūdžio bylose, pagal kurią pripažįstama, kad priteisiant vaikams išlaikymą, orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio yra minimalios mėnesinės algos dydis. Teismas nurodė, jog šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nuo 2023 m. sausio 1 d. patvirtinta minimalioji mėnesinė alga yra 840,00 Eur (arba 633,00 Eur atskaičius mokesčius). Taigi, ieškovo prašomas laikinas išlaikymas 300,00 Eur, t. y. mažiau pusė minimalios algos. Tačiau teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovė turi dar vieną mažametį vaiką, kuriam taip pat būtinas išlaikymas. Teismas nurodė, jog vertinat atsakovės turinę padėtį matyti, kad ji yra sunkesnėje padėtyje negu ieškovas. Atsižvelgiant į tai, teismas sumažino prašomą priteisti išlaikymo dydį iki 250,00 Eur, kas užtikrins bent minimalius A. P. poreikius(CK 3.198 straipsnis, 3.201 straipsnis).
14. Teismas, įvertinęs ieškovo ir jo atstovo paaiškinimus, Skyriaus išvadą bei atsakovės konkrečių prieštaravimų dėl bendravimo tvarkos nepateikimą, byloje nustatytas aplinkybes (atsakovė gyvena kitame mieste, fiziškai bendrauja su vaiku retai), sprendė, kad nustačius tokią bendravimo su vaiku tvarką, kokios prašo ieškovas, bus užtikrinta ne tik motinos teisė bendrauti su savo dukra, bet ir vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir atsakovei nepareiškus prieštaravimų ieškovo argumentams, teismas ieškovo reikalavimą dėl atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tenkino ir nustatė ieškovo prašomą atsakovės bendravimo su šalių vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnis).
15. Patenkinus ieškinio reikalavimus iš dalies, teismas ieškovui iš atsakovės priteisė jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
16. Atsakovė B. J. (apeliantė) apeliaciniu skundu panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5514-723/2023 ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas arba atsakovė prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio pakeisti – priteisti ne didesnę nei 150,00 Eur išlaikymo sumą, mokamą periodinėmis įmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
16.1. Apeliantė nurodė, jog ieškovas dukros neaugino, pastaruosius penkerius ir daugiau metų su ja visiškai nebendravo. Nors teismas akcentavo, kad dukra su ieškovu gyvena daugiau kaip 6 mėnesiai, tačiau vaikas daugiausiai laiko praleidžia su močiute, kas kelia abejonių dėl paties tėvo pastangų, kuriant emocinį ryšį su vaiku.
16.2. Apeliantės teigimu, teismas nevertino aplinkybės, kad 2023 m. kovo 10 d. Vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo aktu Nr. 3LPN-24 buvo konstatuota, kad išnyko priežastys, dėl kurių buvo nustatytas apsaugos poreikis ir šeimoje nėra realaus pavojaus dukros M. J. fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei. Taigi, išnyko priežastys, dėl kurių vaikai negalėtų gyventi šeimoje. Šeimoje nuo 2023 m. vasario mėnesio nėra fiksuoti jokie nesmurtiniai/smurtiniai vaiko teisių pažeidimai – tai sudaro daugiau nei 10 mėnesių. Teismas šios aplinkybės nevertino, o vertino prieš daugiau nei 10 mėnesių buvusias aplinkybes.
16.3. Apeliantė nurodė, jog nustačius gyvenamąją vietą su ieškovu, mergaitė buvo perkelta į svetimą aplinką, su kuria anksčiau neturėjo jokių kontaktų. Atsakovė visada užtikrino dukros teisę į mokslą, skatino gerai mokytis, lankyti mokyklą ir būti drausminga joje, tą patvirtina aukšti mokymosi rezultatai. Teismas neatsižvelgė į vaiko amžių, kad vaikui yra tik 10 m., tokiame amžiuje jai dar labai reikalinga motinos globa. Teismas priimdamas sprendimą, su kuo vaikui gyventi, nenustatė ir neįvertino atsakovės pastangų ir galimybių įgyvendinti vaiko/dukros teises.
16.4. Jeigu apeliacinės instancijos teismas padarys išvadą, kad vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su vaiko mama (t. y. nebus pakeistas 2014 m. vasario 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-57-91/2014), tokiu atveju atsakovė prašo palikti galioti ankstesnę tarp šalių nusistovėjusią bendravimo su vaiku tvarką, o ieškovo siūlytos bendravimo tvarkos nepatvirtinti.
Atsiliepimas
16.5. Atsakovė nesutinka su priteista 250,00 Eur išlaikymo suma. Atsakovė, įvertinusi savo finansinę padėtį, vaiko išlaikymui sutinka skirti 150,00 Eur kas mėnesį, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Apeliantė atkreipė dėmesį, jog ieškovas vaiko išlaikymui mokėjo po 145,00 Eur per mėnesį. Atsakovės gaunamas pajamas per mėnesį sudaro – 309,68 Eur už dukros M. J. priežiūrą; apie 750,00 Eur „į rankas“ darbo užmokestis, taip pat atsakovė gauna išmoką už vaiką, sudarančią 85,75 Eur. Atsakovės sutuoktinis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, pajamų negauna. Kadangi ieškovė įsidarbino, o dukra M. J. nėra sulaukusi amžiaus, nuo kurio vaikas priimamas į darželį, tai vaiką prižiūri ieškovės sutuoktinis ir ši aplinkybė apsunkina galimybę atsakovės sutuoktiniui įsidarbinti. Tokiu būdu šeima susiduria su rimtais finansiniais sunkumais – gaunamų lėšų vos užtenka pragyvenimui.
16.6. Atsakovė taip pat nurodė, jog turi finansinių įsipareigojimų UAB „Bitė Lietuva“, t. y. moka už savo, dukros A. P. ir sutuoktinio telefonus, abonementus, namų internetą, televizorių ir televiziją apie 230,00 Eur kas mėnesį. Atsakovė taip pat turi sudariusi vartojimo kredito sutartį su „AS Inbank filialas“ dėl baldų įsigijimo, mėnesinė įmoka nuo 2024 m. sausio mėnesio sudarys 87,92 Eur (iš viso paimto kredito suma sudaro 791,28 Eur). Be to, atsakovei sprendimu yra priteista 1 014,00 Eur suma bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Atsižvelgiant į atsakovės gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas, matyti, kad atsakovė yra atsidūrusi sunkioje finansinėje padėtyje. Teismas nurodytų aplinkybių nevertino, buvo neaktyvus ir nors teismas rėmėsi orientaciniu minimalios algos kriterijumi, individuali atsakovės situacija nebuvo įvertinta.
16.7. Atsakovė nurodo, jog ieškovo ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies, todėl jam neturėjo būti priteistos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas R. P. prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti ieškovui iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
17.1. Ieškovo teigimu, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, visiškai pagrįstai buvo atsižvelgta į vaiko nuomonę, t. y. tai, kad vaikas yra pareiškęs norą gyventi su tėvu (ieškovu) ir faktiškai jau gyvena. Taip pat teismas atsižvelgė į Skyriaus pateiktą informaciją apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Teismas pagrįstai vertino, kad vaiko motina negali užtikrinti šalių vaikui saugios ir ramios aplinkos, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su tėvu (ieškovu).
17.2. Taip pat teismas, vertindamas dukros aplinkos saugumą ir jos interesus bei norus, nustatė aplinkybes, kad apeliantės sutuoktinis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu Nr. e1-1386-818/2022 D. J. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (neteisėtas nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymas); Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu Nr. 1-939-927/2023 D. J. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo arba nežymaus sužalojimo padarymas šeimos nariui), nors ir pateikė dėl pastarojo nuosprendžio apeliacinį skundą, todėl nuosprendis dar neįsiteisėjo; iš 2023 m. spalio 9 d. kaltinamojo akto Nr. 1-2923-1096-2023 matyti, kad net ir šiuo metu atsakovės sutuoktinio atžvilgiu yra atliekamas tyrimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl svetimo turto vagystės. Be to, iš aukščiau paminėto Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio Nr. 1-939-927/2023 matyti, kad dabartinis atsakovės sutuoktinis anksčiau jau buvo teistas net 13 kartų.
17.3. Ieškovas nurodo, jog teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovės po 300,00 Eur išlaikymo kiekvieną mėnesį, savo reikalavimą pagrindė. Taip pat teismas įvertino ir atsakovės turtinę padėtį, t. y. tai, kad atsakovė turi mažametį vaiką, kuriam taip pat būtinas išlaikymas, teismas įvertino, jog atsakovė yra sunkesnėje turtinėje padėtyje, todėl teismas atitinkamai ir sumažino prašomą priteisti išlaikymo dydį iki 250,00 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
19. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
21. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).
22. Pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
23. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnametės A. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) tėvai. Šalys dukros susilaukė būdamos nesusituokusios. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-57-91/2014, be kita ko, nepilnametės šalių dukros A. P. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su motina (atsakove); iš vaiko tėvo priteistas išlaikymas dukrai po 500 Lt (t. y. 144,81 Eur) nuo 2013 m. spalio 23 d. iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirta vaiko motina; iš vaiko tėvo priteistas 2 400,00 Lt (t. y. 695,09 Eur) išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimas už 6 mėnesius.
24. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių yra kilęs dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo bei dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
25. Atsakovė prašo prie civilinės bylos prijungti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus rašytinius įrodymus – ekrano kopiją apie registruotą nekilnojamąjį turtą; duomenis apie transporto priemones; Banko sąskaitos išrašą apie finansinius įsipareigojimus UAB „Bitė Lietuva“; Vartojimo kredito sutartis su „AS Inbank filialas“; Banko sąskaitos išrašą apie gaunamas vaiko priežiūros išmokas. Atsakovė nurodo, jog šie įrodymai pagrindžia jos finansinę padėtį. Atsakovė paaiškino, jog šie duomenys yra reikšmingi vertinant atsakovės galimybes teikti sprendimu priteistą išlaikymo sumą. Pirmosios instancijos teismas buvo neaktyvus, nerinko įrodymų savo iniciatyva, nesiūlė atsakovei pateikti naujų įrodymų, to pasėkoje teisinę reikšmę turinčios aplinkybės nebuvo atskleistos.
26. Įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.
27. Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės dėl apeliacinės instancijos teismo atsisakymo priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 314 straipsnio reglamentavimu dėl naujų įrodymo priėmimo ribojimo siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumų po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. To reikalauja civilinio proceso ekonomiškumo, koncentracijos, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai, kadangi šalims civiliniame procese nustatyta pareiga sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis).
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
29. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, jog teikiami nauji rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi jų priėmimo klausimas pirmosios instancijos teisme nespręstas. Teikiamais dokumentais apeliantė siekia pagrįsti jos sunkią finansinę padėtį iki apeliacinio skundo pateikimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad nauji įrodymai yra pateikti kartu su apeliaciniu skundu, su jais turėjo galimybę susipažinti ir kaip matyti iš atsiliepimo į apeliacinį skundą, ieškovas susipažino, nenustačius, kad apeliantė savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
Dėl šalių nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo)
30. Bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-57-91/2014, be kita ko, nepilnametės šalių dukros A. P. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su motina (atsakove); iš vaiko tėvo priteistas išlaikymas dukrai po 500 Lt (t. y. 144,81 Eur) nuo 2013 m. spalio 23 d. iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirta vaiko motina; iš vaiko tėvo priteistas 2 400,00 Lt (t. y. 695,09 Eur) išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimas už 6 mėnesius.
Žemesnės instancijos teismas
31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-57-91/2014 ir nustatė nepilnamečio vaiko A. P. gyvenamąją vietą su tėvu R. P..
32. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, jog ieškovas dukros neaugino, pastaruosius penkerius ir daugiau metų su ja visiškai nebendravo. Nors pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad dukra su ieškovu gyvena daugiau kaip 6 mėnesiai, tačiau vaikas daugiausiai laiko praleidžia su močiute, kas apeliantei kelia abejonių dėl paties tėvo pastangų, kuriant emocinį ryšį su vaiku.
33. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių šeima Skyriui yra žinoma nuo 2022 m. rugsėjo 17 d. dėl vaiko teisių pažeidimų. 2023 m. sausio 24 d. buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai A. P. atžvilgiu; 2023 m. sausio 23 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai A. P. atžvilgiu; 2023 m. sausio 2 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką A. P. ir M. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu; 2022 m. rugsėjo 17 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai A. P. ir M. J. atžvilgiu. Pastaruoju atveju buvo gautas pranešimas apie atsakovės dabartinio sutuoktinio D. J. smurtą atsakovės B. J. atžvilgiu ir jų apsvaigimą alkoholiu, t. y. 2022 m. rugsėjo 19 d. Skyriuje buvo gautas policijos pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2022 m. rugsėjo 17 d. apie 4.00 val. važiuojant automobiliu (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu D. J. sudavė savo žmonai B. J. kumščiais ne mažiau 10 kartų į galvos sritį, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Nuo 2023 m. sausio 11 d. atsakovės šeimai buvo taikomas atvejo vadybos procesas.
34. Taip pat 2023 m. sausio 2 d. Skyriuje buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, kad namuose yra kūdikis (A. P. sesuo M. J.), motina B. J. neblaivi (1,1 prom.), tėvas D. J. sulaikytas. Nuvykus į įvykio vietą, moteris policijos pareigūnams davė parodymus apie patirtą smurtą nuo sutuoktinio, nuolat verkė, rodė sumušimo žymes - nuskeltą dantį, kraujosruvas ant rankų ir kitų kūno vietų, tikino smurtautojui šįkart tikrai neatleisianti, nes tai ne pirmas toks atvejis. Nepilnametė A. P. bendravimo metu su specialistais liudijo esantį smurtą artimoje aplinkoje kaip vykstantį ne pirmą kartą. Mergaitė nurodė, kad paryčiais būdama lovoje išgirdo garsų rėkimą lauke, paskui jau namuose girdėjo, kaip patėvis pradėjo mušti mamą, tada jai pavyko ištrūkti į lauką ir ji nubėgo pagalbos pas kaimynus. Pasak mergaitės, D. J. muša mamą ne pirmą kartą, pati tai matė keletą kartų, nori, kad jie išsiskirtų, bet mama jam visada atleidžia.
35. 2023 m. kovo 17 d. Skyrius kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti vaiką A. P. iš jos atstovų pagal įstatymą. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad mažametės A. P. artimoje aplinkoje yra naudojamas smurtas, vaikas bijo motinos ir jos dabartinio sutuoktinio D. J., mergaitė nenori gyventi su motina ir patėviu.
36. Nors apeliantė kelia abejones dėl vaiko tėvo pastangų, kuriant emocinį ryšį su vaiku, nes vaikas gyvena su močiute ir su tėvu ilgą laiką nebendravo, tačiau kaip matyti 2023 m. kovo 20 d. pats ieškovas R. P. pateikė Skyriui paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jis nutraukė darbo sutartį ir 2023 m. kovo 25 d. grįžta į Lietuvą rūpintis savo dukra A. P.. Ieškovas teigė, kad jo dukra išreiškė norą gyventi su juo. Ieškovas informavo Skyrių, kad situacija yra aptarta su vaiko senele V. K., kuri pritaria vaiko perdavimui tėvui. Vaiko tėvas Skyriui nurodė, kad jo dabartinė žmona yra pasirengusi priimti A. P. į šeimą. 2023 m. kovo 23 d. V. K. pateikė raštišką sutikimą, kad jos anūkė A. P. gyventų su tėvu. A. P. minėtame rašte taip pat parašė, kad sutinka gyventi su savo tėvu. Taigi 2023 m. balandžio 11 d. ieškovas kreipėsi į teismą su šioje byloje nagrinėjamu ieškiniu, prašydamas pakeisti ankstesnį teismo sprendimą ir nustatyti dukros A. P. gyvenamą vietą su juo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, jog priešingai nei teigia apeliantė, ieškovas stengiasi dėl nepilnametės dukros, siekia atkurti ryšį su nepilnamečiu vaiku, o ir vaikas jaučiasi kur kas geriau gyvendamas su tėvu (ieškovu). Dėl šios priežasties apeliantės abejonės dėl vaiko tėvo (ieškovo) pastangų vaiko atžvilgiu yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstos įrodymais, todėl atmestinos kaip visiškai nepagrįstos.
37. Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį, ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais.
38. Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
39. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas veiksnys, turintis įtakos vaiko psichologinei būklei, todėl kai vaikas daugiau kaip vienus metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).
40. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Skyriaus specialistai 2023 m. balandžio 21 d. lankėsi ieškovo gyvenamojoje vietoje, kur ieškovas kartu su dabartine sutuoktine L. P. ir mažamečiais A. P., J. P. ir A. P., gyvena nuosavame name, nuosavybės teise priklausančiame ieškovui. Skyrius nurodė, kad šiame name yra penki kambariai ir virtuvė; pirmame aukšte įrengti trys kambariai, antrame aukšte - kambariai dar įrenginėjami. Vaikui A. P. namuose yra skirtas atskiras kambarys. Name yra visi reikalingi daiktai ir baldai. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga, švaru. Sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos mažamečio vaiko mokymuisi bei poilsiui. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nuo 2023 m. kovo 29 d. mažametė A. P. gyvena su tėvu (ieškovu). Ieškovas byloje nori, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, kadangi motinos namuose dukrai gresia nuolatinis smurtas ir emocinė bei psichologinė prievarta. Mergaitė nebenori gyventi su mama, bijo grįžti pas mamą, bijo jos vyro. Tai patvirtino ir pati mergaitė, apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Nepilnametė A. P. taip pat neneigė ieškovo nurodytų aplinkybių, kad ji susidraugavo su ieškovo žmona, kitais ieškovo vaikais, lanko mokyklą, turi ten draugų.
41. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 86, 87 punktai).
42. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vaiko nuomonė nėra privaloma teismui, ji turi būti vertinama tik kartu su kitais duomenimis byloje, reikšmingų faktinių aplinkybių visumos kontekste, taigi vaiko nuomonė yra svarbi bylos aplinkybė, tačiau ne lemianti. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu taip pat orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.).
43. Taigi bylos duomenimis nustatyta, jog šalių nepilnametė dukra su tėvu gyvena jau daugiau kaip 6 mėnesiai. Jos aplinka ir socialiniai ryšiai yra teigiami ir skatina ją vystytis be emocinių sukrėtimų ir įtampos, priešingų įrodymų byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Keičiant vaiko gyvenamąją vietą turi būti atsižvelgiama į tai, kad aplinkos keitimas vaikui padaro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Kaip jau minėta, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esamoji aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą ir nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Nagrinėjamu atveju matyti, jog vaiko aplinka nuo ieškinio pareiškimo dienos tapo dar saugesnė ir ji atitinka normalų vaiko vystymosi užtikrinimą. Jei dukra būtų gražinama motinai, tai tokia aplinka jai taptų nesaugi dėl motinos ir jos vyro gyvenimo aplinkos ir elgesio visumoje tiek jų pačių, tiek dukters atžvilgiu.
44. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad 2023 m. kovo 10 d. Vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo aktu Nr. 3LPN-24 buvo konstatuota, kad išnyko priežastys, dėl kurių buvo nustatytas apsaugos poreikis ir šeimoje nėra realaus pavojaus dukros M. J. fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei. Taigi, išnyko priežastys, dėl kurių vaikai negalėtų gyventi šeimoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti atsižvelgiama į vaikų interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Taigi, nors 2023 m. kovo 10 d. Vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo aktu Nr. 3LPN-24 buvo konstatuota, kad išnyko priežastys, dėl kurių buvo nustatytas apsaugos poreikis ir šeimoje nėra realaus pavojaus dukros M. J. fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, tačiau šiuo atveju vertinami šalių nepilnamečio vaiko A. P. interesai. Kaip jau buvo minėta, apklausta mergaitė patvirtino, jog nebenori gyventi su mama, bijo grįžti pas mamą, bijo jos vyro. Nepilnametė A. P. taip pat neneigė ieškovo nurodytų aplinkybių, kad ji susidraugavo su ieškovo žmona, kitais ieškovo vaikais, lanko mokyklą, turi ten draugų. Iš vaiko apklausos pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodytų aplinkybių, matyti, kad išreiškė apsisprendimą gyventi būtent su ieškovu. Pažymėtina, kad byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kad ieškovas kaip vaiko tėvas netinkamai vykdytų kaip tėvo pareigas vaiko atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino vaiko paaiškinimus, atsižvelgė į byloje Skyriaus pateiktas išvadas. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas turi didelį nuosavą namą, todėl gali užtikrinti vaikui visomis reikalingomis priemonėmis aprūpintą gyvenamąją vietą. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su tėvu, kas, byloje esant įrodymams, kad ten vaikui gyventi yra saugu ir nesant jokiems argumentams, kodėl pas atsakovę vaikui būtų gyventi geriau, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka geriausius vaiko interesus.
45. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog vaikui yra tik 10 metų ir tokiame amžiuje jai dar labai reikalinga motinos globa bei nurodė, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, su kuo vaikui gyventi, nenustatė ir neįvertino atsakovės pastangų ir galimybių įgyvendinti vaiko/dukros teises. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutikdama su nurodytais apeliantės argumentais pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą, pirmiausiai tyrė ir vertino, su kuriuo iš tėvų bus geriausiai užtikrinamos vaiko teisės ir teisėti interesai, atsižvelgė į vaiko nuomonę bei Skyriaus pateiktas išvadas. Nors apeliantė nurodo, jog mergaitei yra tik 10 metų ir jai reikalinga motinos globa, teisėjų kolegija pastebi, jog byloje duomenų, jog mergaitei reikalinga išimtinai motinos globa, nėra (CPK 178 straipsnis), todėl šiuo atveju, priešingai nei nurodo apeliantė, mergaitei reikalinga ir tėvo globa. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nevertino apeliantės pastangų ir galimybių įgyvendinti dukros teises šiuo atveju nėra.
46. Be to, nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertino ir iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko sistemos nustatytas aplinkybes, kad: a) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu Nr. e1-1386-818/2022 D. J. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (neteisėtas nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymas); b) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu Nr. 1-939-927/2023 D. J. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo arba nežymaus sužalojimo padarymas šeimos nariui), nors ir pateikė dėl pastarojo nuosprendžio apeliacinį skundą, todėl nuosprendis dar neįsiteisėjo; c) iš 2023 m. spalio 9 d. kaltinamojo akto Nr. 1-2923-1096-2023 matyti, kad net ir šiuo metu atsakovės sutuoktinio atžvilgiu yra atliekamas tyrimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl svetimo turto vagystės. Taip pat iš aukščiau paminėto Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio Nr. 1-939-927/2023 matyti, kad dabartinis atsakovės sutuoktinis anksčiau jau buvo teistas net 13 kartų.
47. Taigi, atsižvelgiant į Skyriaus nurodytą informaciją apie nustatytus galimus vaiko teisių pažeidimus, į tai, jog objektyvūs bylos duomenis leidžia teigti, kad šiuo metu motina, priešingai nei tėvas, vis dar negali užtikrinti vaikui saugios ir ramios aplinkos, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė (pakeitė) su tėvu (ieškovu) (CK 3.174 straipsnis).
48. Apeliantė taip pat nurodė, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas padarys išvadą, kad vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su vaiko mama (t. y. nebus pakeistas 2014 m. vasario 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-57-91/2014), tokiu atveju atsakovė prašo palikti galioti ankstesnę tarp šalių nusistovėjusią bendravimo su vaiku tvarką, o ieškovo siūlytos bendravimo tvarkos nepatvirtinti. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatytina (pakeičiama) su vaiko tėvu, taip pat įvertinus ieškovo, Skyriaus išvadą bei tai, jog atsakovė konkrečių prieštaravimų dėl ieškovo prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos nepateikė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nustačius tokią bendravimo su vaiku tvarką, kokios prašo ieškovas, bus užtikrinta ne tik motinos teisė bendrauti su savo dukra, bet ir vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir atsakovei nepareiškus prieštaravimų ieškovo argumentams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo reikalavimą dėl atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tenkino ir nustatė ieškovo prašomą atsakovės bendravimo su šalių vaiku tvarką, kurios keisti ar papildyti šiuo atveju nėra pagrindo.
49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, jog teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
50. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).
51. CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
52. Kasacinis teismas ne kartą išaiškinęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
53. Ieškovas pateikė duomenis, kad mažiausia suma būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti yra 600,00 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nesant byloje duomenų apie vaiko specialius poreikius, sprendė, kad ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovės po 300,00 Eur išlaikymo kiekvieną mėnesį, savo reikalavimą pagrindė. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė turi dar vieną mažametį vaiką, kuriam taip pat būtinas išlaikymas ir vertinant jos turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ji yra sunkesnėje padėtyje negu ieškovas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas sumažino prašomą priteisti išlaikymo dydį iki 250,00 Eur, kas užtikrins bent minimalius A. P. poreikius.
54. Nagrinėjamu atveju matyti, jog apeliantė nereiškia prieštaravimų, dėl ieškovo nurodomos vaiko poreikiams tenkinti nustatytos sumos, tačiau apeliantė nesutinka su priteista 250,00 Eur išlaikymo suma. Apeliantė nurodė, jog įvertinusi savo finansinę padėtį, vaiko išlaikymui sutinka skirti 150,00 Eur kas mėnesį, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Apeliantė atkreipė dėmesį, jog ieškovas vaiko išlaikymui mokėjo po 145,00 Eur per mėnesį.
55. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011; kt.). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą.
56. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.).
57. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovės gaunamas pajamas per mėnesį sudaro – 309,68 Eur už dukros M. J. priežiūrą; apie 750,00 Eur darbo užmokestis, taip pat atsakovė gauna išmoką už vaiką, sudarančią 85,75 Eur. Atsakovės sutuoktinis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, pajamų negauna. Atsakovė taip pat turi sudariusi vartojimo kredito sutartį su „AS Inbank filialas“ dėl baldų įsigijimo, mėnesinė įmoka nuo 2024 m. sausio mėnesio sudarys 87,92 Eur (iš viso paimto kredito suma sudaro 791,28 Eur). Atsakovė taip pat nurodė, jog turi finansinių įsipareigojimų UAB „Bitė Lietuva“, t. y. moka už savo, dukros A. P. ir sutuoktinio telefonus, abonementus, namų internetą, televizorių ir televiziją apie 230,00 Eur kas mėnesį.
58. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
59. Teisėjų kolegija pastebi, jog atsakovei dėl sveikatos būklės nėra apribotas darbingumas bei nenustatyta kitų aplinkybių, trukdančių atsakovei gauti didesnių pajamų, todėl vienareikšmiškai teigti, kad atsakovės pajamos ateityje negalėtų didėti, negalima. Be to, nors apeliantė nurodė, jog jos sutuoktinis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, pajamų negauna, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesudaro pagrindo teigti, jog ateityje apeliantės sutuoktinis neįsidarbins ir pajamų negaus. Nagrinėjamu atveju matyti, jog priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė turi dar vieną mažametį vaiką, kuriam taip pat būtinas išlaikymas, kurį ji teiks asmeniškai. Tačiau tai nereiškia, kad apeliantės sutuoktinis ateityje negalės prisidėti prie apeliantės mažamečio vaiko išlaikymo. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino, jog atsakovė yra sunkesnėje padėtyje negu ieškovas ir sumažino prašomą priteisti išlaikymo dydį iki 250,00 Eur. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju pagrindo manyti, kad tokios pinigų sumos atsakovė negalės užtikrinti, dėdama pastangas geriau apmokamam darbui, darbine patirtimi, ar papildomam darbui, nėra. Taip pat tokių duomenų nei apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Nors atsakovė nurodė, jog turi finansinių įsipareigojimų UAB „Bitė Lietuva“, t. y. moka už savo, dukros A. P. ir sutuoktinio telefonus, abonementus, namų internetą, televizorių ir televiziją apie 230,00 Eur kas mėnesį, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog abu tėvai (apeliantė ir ieškovas) turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaidų (telefoną, internetą ir pan.), o nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, jis taip pat turės prisidėti prie nurodytų išlaidų. Be to, nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais, prioritetinės vaikų teisių apsaugos principu, formuojama teismų praktika tokio pobūdžio bylose, pagal kurią pripažįstama, kad priteisiant vaikams išlaikymą, orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio yra minimalios mėnesinės algos dydis. Šiuo atveju iš apeliantės priteista šalių vaikui išlaikymo suma (250,00 Eur) yra daug mažesnė už minimalios mėnesinės algos orientacinį kriterijų. Taigi, pirmosios instancijos teismo nustatytas išlaikymo dydis yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaiko poreikių ir jų tėvų turtinės padėties pusiausvyrą bei yra realiai įvykdytinas.
60. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo išvadoms. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydį, įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį, t. y., vadovavosi kasacinio teismo praktikoje suformuluotais išlaikymo dydžio nustatymo kriterijais. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės bei argumentai nepaneigia fakto, kad teismo nustatyta suma, būtina vaiko poreikiams patenkinti, atitinka realius šalių nepilnamečio vaiko poreikius ir atsakovės galimybes bei pareigą teikti tokio dydžio išlaikymą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
61. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovas viso patyrė 1 014,00 Eur bylinėjimosi išlaidų: 214,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 800,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
62. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog patenkinus ieškinio reikalavimus ieškovui priteisė jo turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, t. y. viso 1 014,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88, 93 str.).
63. Atsakovė nurodo, jog ieškovo ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies, todėl jam neturėjo būti priteistos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
64. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo teismas tenkino 100 procentų, o reikalavimą dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkino 83,33 procentų, tad pagal bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, sutiktina su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovo ieškinys tenkintas 100 procentų (100 proc. + 100 proc. + 83,33 proc.= 283,33 proc.; 283,33 proc. / 3 reikalavimai = 94,44 proc.).
65. Taigi, ieškovo reikalavimai byloje tenkinami dalinai – 94,44 procentais, atitinkamai ieškovui iš atsakovės priteistina 94,44 procentai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovo – 5,56 procentai patirtų bylinėjimosi išlaidų.
66. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas patyrė byloje 1 014,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteisė 1 014,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau neatsižvelgė jog ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies, turėjo būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų sumai. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų tikslintinas, perskirstant ieškovo ir atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
67. Vertindamas byloje atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85. Ieškovės ir atsakovės atstovų išlaidos neviršija numatytų rekomendacinių dydžių, yra optimalios, teismas visas minėtas advokato pagalbos išlaidas laiko protingomis, todėl pagrįstomis.
68. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir remiantis nustatyta šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentine išraiška ieškovui iš atsakovės priteistinos 957,62 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.
69. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme taip pat buvo patirta 19,92 Eur dokumentų siuntimo išlaidų. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, taip pat patikslintina sprendimo dalis dėl valstybės patirtų išlaidų už dokumentų įteikimą – proporcingai patenkintų reikalavimų sumai iš atsakovės priteistina 18,81 Eur, o ieškovo procesinių dokumentų siuntimo (pašto) pirmosios instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Dėl procesinės bylos baigties
70. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus visus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį ir nurodant, kad iš atsakovės ieškovui priteisiama 957,62 Eur bylinėjimosi išlaidų suma bei valstybei 18,81 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
71. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).
Dėl atsakovės prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą
72. Nagrinėjamu atveju matyti, jog atsakovė pateikdama apeliacinį skundą prašė ją atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinė skundą. Atsakovė nurodė, jog iš viso turi sumokėti 241,00 Eur dydžio žyminį mokestį, tačiau atsižvelgiant į jos sunkią finansinę padėtį, atsakovė sumokėjo pusę sumos, t. y. 120,50 Eur ir prašė nuo likusios žyminio mokesčio dalies ją atleisti.
73. CPK 80 straipsnio 4 dalis numato, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo žyminio mokesčio dydis skaičiuojama nuo ginčijamos sumos.
74. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas minėto atsakovės klausimo neišsprendė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas išspręsti nurodytą apeliantės prašymą apeliacinės instancijos teisme.
75. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Taigi žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba jį atidėti.
76. CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, o prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Sprendžiant, ar yra pagrindas atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo sumos, svarbu nustatyti, ar asmens turtinė padėtis sunki ir nuo kokios dalies žyminio mokesčio jį reikėtų atleisti.
77. CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Įstatymo nuostatos, leidžiančios teismui atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tikslas yra atidėti tam tikram terminui įstatymo nustatytą prievolę sumokėti žyminį mokestį išimtinais atvejais, kai asmuo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančius duomenis yra pagrindo manyti, kad jis galės sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį.
78. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo savo teisėmis. CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o CPK 84 straipsnyje įtvirtinta galimybė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo priėmimo. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009, 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010 ir kt.). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau šis sunkumas yra laikinas, tai yra, jog pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.). Bet kuriuo atveju tiek pateikiant prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tiek atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo dėl sunkios turtinės padėties, turi būti pateikiamas motyvuotas prašymas, prie kurio turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys būtinumą atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą (CPK 178 straipsnis).
79. Nagrinėjamu atveju matyti, jog atsakovė už teikiama apeliacinį skundą turėjo sumokėti 241,00 Eur dydžio žyminį mokestį, tačiau atsakovė nurodė, kad atsižvelgiant į jos sunkią finansinę padėtį, atsakovė sumokėjo pusę sumos, t. y. 120,50 Eur ir prašė nuo likusios žyminio mokesčio dalies ją atleisti.
80. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog atsakovės gaunamos pajamos per mėnesį sudaro – 309,68 Eur už dukros M. J. priežiūrą, apie 750,00 Eur „į rankas“ darbo užmokestis įmonėje UAB „Jozita“. Taigi iš viso atsakovė gauna 1 050,00 Eur. Atsakovė išlaiko du nepilnamečius vaikus. Atsakovė dukrai A. P. moka 250,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį. Kitą atsakovės dukrą M. J. prižiūri atsakovės sutuoktinis, kuris vaiko priežiūros metu negali dirbti ir gauti papildomų pajamų. Taigi, atsakovei tenka didžiausia našta išlaikant šeimos narius. Atsakovė turi finansinių įsipareigojimų UAB „Bitė Lietuva“, t. y. moka už savo ir sutuoktinio telefonus, abonementus, namų internetą, televizorių ir televiziją (apie 230,00 Eur). Atsakovė taip pat turi sudariusi vartojimo kredito sutartį su „AS Inbank filialas“ dėl baldų įsigijimo, mėnesinė įmoka nuo 2024 m. sausio mėnesio sudarys 87,92 Eur (iš viso paimto kredito suma sudaro 791,28 Eur). Kaip matyti atsakovė iš gaunamų pajamų 1 050,00 Eur (darbo užmokestis, vaiko priežiūra) patiria šias išlaidas: 250,00 Eur A. P. išlaikymas; 317,00 Eur finansiniai įsipareigojimai už telefonus, abonementus, internetą, televiziją, baldus; 354,00 Eur minimali išlaidų suma minimaliems poreikiams; 309,68 Eur dukros M. J. išlaikymas. Taip pat iš atsakovės pirmosios instancijos teismo sprendimu yra priteista 957,62 Eur suma bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, kurią reikės sumokėti, nes kaip jau buvo minėta, šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
81. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, įvertinus į bylą pateiktus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė, prašydama atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, pateikė duomenis, visapusiškai pagrindžiančius jos sunkią turtinę padėtį. Be to, nagrinėjamu atveju matyti, jog atsakovei tenka didžiausia našta išlaikant šeimos narius ir greitu metu (ateityje) neturės galimybių susimokėti žyminio mokesčio. Taigi, atsakovei įrodžius jos sunkią turtinę padėtį, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsakovės prašymą tenkinti ir nuo likusios žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą (120,50 Eur) ją atleisti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
82. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
83. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ginčo esmės paliekamas nepakeistas, ieškovas turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą.
84. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia priteisti iš apeliantės ieškovui 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
85. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
86. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus regiono miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip: priteisti iš atsakovės B. J. ieškovui R. P. 957,62 Eur (devyni šimtai penkiasdešimt septyni eurai 62 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme bei valstybės naudai 18,81 Eur (aštuoniolika eurų 81 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
Priteisti iš atsakovės B. J. ieškovui R. P. 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Atsakovės B. J. prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo tenkinti. Atleisti atsakovę B. J. nuo dalies, t. y. nuo 120,50 Eur žyminio mokesčio mokėjimo už pateiktą apeliacinį skundą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.