Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. J. (D. J.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vieta deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis Islandijoje, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą; uždraudžiant lankytis pramogų vietose, be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą;

2) Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta bausmė – 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2009 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams ir 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda; vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant nuo 2009 m. spalio 22 d. nuosprendžio priėmimo dienos būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą, uždraudžiant lankytis pramogų vietose, be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą;

5) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmė subendrinta su 2010 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu (iš dalies pakeistu 2010 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu) paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 10 mėnesių ir 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda;

7) Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

8) Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2011 m. rugsėjo 8 d. ir 2011 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams ir 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis išteisinant pagal BK 182 straipsnio 1 dalį;

12) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, skirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu, kuriuo paskirta 6 (šešių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir skirta galutinė subendrinta 6 (šešių) metų 9 (devynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė; 2019 m. rugpjūčio 8 d. bausmė atlikta;

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 30 MGL (1500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. vasario 8 d. 20.55 val. iki 2022 m. vasario 9 d. 16.30 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuota, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 18 MGL, t. y. 900 Eur (devynių šimtų eurų), dydžio. Bauda sumokėta 2023 m. sausio 29 d.;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. J., 2023 m. sausio 2 d. apie 2.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės – sutuoktinės B. J. atžvilgiu, tai yra tyčia dešine ranka paėmęs jai už veido stipriai suspaudė, po to rankomis sudavė daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas: veidą, galvą, šonus, kairę ranką bei kitas kūno vietas, šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai B. J. sukėlė fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

D. J. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jokio smurto prieš žmoną B. J. nenaudojo. Žmona buvo neblaivi ir iš pykčio prikalbėjo nebūtų dalykų. Daugiau dėl įvykio jokių parodymų neduos. Kol vyks ikiteisminis tyrimas pažada su žmona nekontaktuoti, prie jos nesiartinti. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, jei reiktų, galėtų gyventi pas močiutę R. T., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Nori paaiškinti, kad Vyriausiajame policijos komisariate jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 2022 m. gruodžio 1 d. jam buvo paskirta kardomoji priemonė - uždėta apykojė, jis nuo 21.00 val. iki 6.00 val. turi būti savo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Namas, kuriame gyvena, priklauso jo sesei E. T., šiuo adresu yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Vakar, kai buvo atvykę policijos pareigūnai į jo namus, žmona B. J. jam sakė, kad išvažiuos gyventi į savo namą, kuris yra Marijampolėje, kad su juo daugiau negyvens, todėl norėtų likti gyventi savo gyvenamojoje vietoje (sesuo turi tris namus, esančius tuo pačiu adresu, viename kieme, viename name gyvena sesuo su šeima, kitame gyvena jis su žmona ir vaikais, o trečias namas yra nebaigtas statyti, bet jame yra visos sąlygos ir galimybės gyventi, niekas jame negyvena, jame taip pat, jai reiktų, galėtų gyventi, sesuo tam neprieštarautų). Daugiau nieko papildyti negali (t. 2, b. l. 15-18).

- 2023 m. sausio 2 d. B. J. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2023-01-02 apie 02.00 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu jos sutuoktinis D. J., gim. (duomenys neskelbtini), dešine ranka paėmęs už veido suspaudė ir keikė necenzūriniais žodžiais, taip pat nenustatytą skaičių smūgių sudavė į galvos ir kūno sritis, po ko ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1., b. l. 2-3);

- 2023 m. balandžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrai pateikta 15 vaizdo įrašų iš pareigūnų „Body“ kameros. Apžiūrėtas pirmas vaizdo įrašą pavadinimu „2023_0102_103903_004“. Vaizdo įrašo apačioje matyti data – 2023-01-02 ir vaizdo įrašo pradžios laikas – 10:39. Vaizdo įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota. Vaizdo įrašo trukmė 05:01 min. Apžiūrėtas antras vaizdo įrašas pavadinimu „2023_0102_104403_005“. Vaizdo įrašo apačioje matyti data – 2023-01-02 ir vaizdo įrašo pradžios laikas – 10:44. Vaizdo įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota. Vaizdo įrašo trukmė 03:03 min. Apžiūrėtas trečias vaizdo įrašas pavadinimu „2023_0102_111936_006“. Vaizdo įrašo apačioje matyti data – 2023-01-02 ir vaizdo įrašo pradžios laikas – 11:19. Moteris pasakoja, kad ją primušė vyras, viskas vyko apie 02:00 val. nakties. Nurodo, kad vyras mušė ją abiem rankomis, t. y. dešine ranka paėmęs už veido suspaudė, keikė necenzūriniais žodžiais, po ko nenustatytą skaičių smūgių sudavė į galvos ir kitas kūno sritis. Moteris rodo ant rankų mėlynes. Konfliktai tarp sutuoktinių ne pirmą kartą. Vaizdo įrašo trukmė 05.02 min. Apžiūrėti: ketvirtas vaizdo įrašas pavadinimu „2023_0102_112436_007“, vaizdo įrašo apačioje matyti data – 2023-01-02 ir vaizdo įrašo pradžios laikas – 11:24, įrašo trukmė 05:00 min.; penktas vaizdo įrašas pavadinimu „2023_0102_112935_008“, vaizdo įrašo apačioje matyti data – 2023-01-02 ir vaizdo įrašo pradžios laikas – 11:29, įrašo trukmė 05:00 min; šeštas vaizdo įrašas pavadinimu „2023_0102_113434_009“, vaizdo įrašo apačioje matyti data – 2023-01-02 ir vaizdo įrašo pradžios laikas – 11:34, įrašo trukmė 05:00min; septintas vaizdo įrašas pavadinimu „2023_0102_113933_010“, vaizdo įrašo apačioje matyti data – 2023-01-02 ir vaizdo įrašo pradžios laikas – 11:39, įrašo trukmė 05:00 min; aštuntas vaizdo įrašas pavadinimu „2023_0102_114432_011“, vaizdo įrašo apačioje matyti data – 2023-01-02 ir vaizdo įrašo pradžios laikas – 11:44, įrašo trukmė 05:00 min.; devintas vaizdo įrašas pavadinimu „2023_0102_114931_012“, vaizdo įrašo apačioje matyti data – 2023-01-02 ir vaizdo įrašo pradžios laikas – 11:49, įrašo trukmė 05:00 min.; dešimtas vaizdo įrašas pavadinimu „2023_0102_115430_013“, vaizdo įrašo apačioje matyti data – 2023-01-02 ir vaizdo įrašo pradžios laikas – 11:54, įrašo trukmė 05:00 min.; vienuoliktas vaizdo įrašas pavadinimu „2023_0102_115929_014“, vaizdo įrašo apačioje matyti data – 2023-01-02 ir vaizdo įrašo pradžios laikas – 11:59, įrašo trukmė 05:00 min.; dvyliktas vaizdo įrašas pavadinimu „2023_0102_120428_015“, vaizdo įrašo apačioje matyti data – 2023-01-02 ir vaizdo įrašo pradžios laikas – 12:04, įrašo trukmė 05:00 min. – visuose šiuose vaizdo įrašuose reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota. Apžiūrėtas tryliktas vaizdo įrašas pavadinimu „2023_0102_120927_016“, vaizdo įrašo apačioje matyti data – 2023-01-02 ir vaizdo įrašo pradžios laikas – 12:09. Vaizdo įraše užfiksuota moters apklausa. Pareigūnė įgarsina moters apklausą, kuri užfiksuota protokole. Ant moters rankų matyti įdrėskimai ir mėlynės. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota. Vaizdo įrašo trukmė 05:00 min. Apžiūrėti: keturioliktas vaizdo įrašas pavadinimu „2023_0102_121426_017“, vaizdo įrašo apačioje matyti data – 2023-01-02 ir vaizdo įrašo pradžios laikas – 12:09, vaizdo įrašo trukmė 05:00 min.; penkioliktas vaizdo įrašas pavadinimu „2023_0102_121925_018“, vaizdo įrašo apačioje matyti data – 2023-01-02 ir vaizdo įrašo pradžios laikas – 12:19, vaizdo įrašo trukmė 05:00 min – šiuose vaizdo įrašuose reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota (t. 1, b. l. 38-40). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi vaizdo įrašai peržiūrėti teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 112-113);

- 2023 m. sausio 25 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėjus B. J. kūną matomas patinimas (hematoma) ant moters veido – kairio skruosto 4,2 cm x 5 cm dydžio, kuris vienoje vietoje yra sukietėjęs ir šalia to sukietėjimo yra nedidelis įdubimas, rausvos spalvos, apie 0,5 cm. x 0,2 cm dydžio. Moters veidas padengtas pudra. Fotografuota (t. 1, b. l. 61-68);

- 2023 m. sausio 18 d. savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad V. K. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei 20“, diktofoną „Philips“ (t. 1, b. l. 126), kurie po apžiūros pakvitavimu buvo grąžinti V. K. (t. 1, b. l. 126, 136);

- 2023 m. sausio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Huawei 20“, IMEI 1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini). Užėjus į „Facebook“ programėlę „Mesendžer“ matomi 2023-01-02, 2023-01-03, 2023-01-04 dienos vaizdo skambučiai ir žinutės, rašytos tarp V. K. ir B. J., kurios nufotografuotos mobilaus ryšio telefonu Samsung. Taip pat nufotografuotas ir perkeltas į IBPS garso įrašas, kurį 2023-01-09 22.32 val. D. L. persiuntė V. K. per „mesendžerį“ (garso įrašo trukmė 3.22 min., kuriame girdima kaip B. J. kalbasi su D. L. dėl jos sumušimo ir dėl pasų suplėšimo). Apžiūrėtas diktofonas „Philips DVT1160“. Telefonu nufilmuotas diktofone esantis diktofonu padarytas garso įrašas 2023-01-04 16.56 val., kuriame girdima kaip V. K. kalbasi su B. J. bei į jų pokalbį kišasi D. J., kuris įkeltas IBPS. Fotografuota (t. 1,b. l. 127-135);

- 2023 m. kovo 2 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad apžiūrėtas garso ir vaizdo įrašas pavadinimu 20230118_133215 (padarytas 2023-01-18 tarnybiniu telefonu, kuriame matoma, kad filmuojamas diktofonas ir jame esantis diktofonu padarytas garso įrašas 2023-01-04 16.56 val., kuriame girdima kaip V. K. kalbasi su B. J. bei į jų pokalbį kišasi D. J.). Įrašo trukmė 2:11 min. Įraše girdima: Vyro balsas: A? Moters Nr. 1 balsas: Duok B. man. Vyro balsas: Jinai girdi. Moters Nr. 1 balsas: Duok man ją. Turi kalbėt su manim, aš tau kai ką noriu pasakyt dabar. Moters Nr. 2 balsas: Ką? Moters Nr. 1 balsas: Žiūrėk, B., tu sutikt. Moters Nr. 2 balsas: Ką nori, mama? Moters Nr. 1 balsas: Nešauk, neverk, klausyk, ką noriu pasakyt. Ar sutiksi mėnesiui laiko A. S. su R. duoti globon? Vyro balsas : Ne. Moters Nr. 1 balsas: Ne tavęs klausiu. Vyro balsas: Paduok. Moters Nr. 2 balsas: Mama, nedaryk manęs /nesuprantamas žodis/. Moters Nr. 1 balsas: B., bet kokiu atveju jinai nebus tą mėnesį pas jus, tai geriau, kad jinai pas savus vaikas būtų. R. su S. sutinka. Nusiramink, B. D. niekas neklausia. Tu mama. Vyro balsas: Ką tu čia per visą kaimą dabar tau dukros gaila?, nes /nesuprantami žodžiai/ Moters Nr. 1 balsas: Tu, D., neturi teisės kištis, aš kalbu su dukra, prašau leisti pasikalbėti man su dukra. Vyro balsas: Ką su dukra? Ką, ką jūs čia /necenzūrinis žodis/ pučiat burbulą per visus Baltupius dabar? Aš Jus /nesuprantami žodžiai/ penkiasdešimt keli metai /necenzūriniai žodžiai/. Moters Nr. 1 balsas: Tu nešauk, man duok su dukra pasikalbėt. Vyro balsas : /nesuprantami žodžiai/ dabar šnekėt /necenzūrinis žodis/. Moters Nr. 2 balsas: Mama, o tai klausyk, ar tau /nesuprantami žodžiai/ Moters Nr. 1 balsas : B., tai tu tu, tu klausykis, ką aš tau sakau. Iš vaikų teisių man paskambino ir pasakė variantą šitokį. Vienu žodžiu A. mokysis nuotoliniu būdu, su knygutėm, bus paimta mėnesiui, jeigu sutinka S. su R. S. su R. sakė sutinka, padės. Mergaitei reikia pabūti kitoj aplinkoj iki mėnesio laiko, viskas tvarkoj. Vyro balsas: /nesuprantami žodžiai/ pasiimat rytoj. Moters Nr. 1 balsas: Nesikišk. D., prašau nesikišti. Apie A. likimą sprendžia mama B. Moters Nr. 2 balsas : Mama, čia man tiek prišiko dabar. Moters Nr. 1 balsas : Niekas tau neprišiko, jūs čia patys prisišikot, yra kaip yra. Moters Nr. 2 balsas : /nesuprantamas žodis/ nuvažiuok dabar D., motinai dantis išimsiu, atsakau. Moters Nr. 1 balsas: Baikit, nekabinkit tos moters, palikit Jūs ją ramybėj. Moters Nr. 2 balsas: Nuvažiuoju. Jinai pas mamą dabar yra va, sėdu ir nuvažiuoju ir man /necenzūrinis žodis/ dantis aš jai išlupu. Moters balsas: Jokių nesąmonių nedaryk (t. 1, b. l. 140-142);

- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktu vaiko situacijos - A. P. - vertinimo anketa (t. 1, b. l. 165-178);

- D. J. ĮKNR duomenimis iš kurių matyti, kad 2022-09-17 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, D. J. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius šią nusikalstamą veiką ir skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su B. J., veikos padarymo laikas 2022-09-17. 2022 m. rugsėjo 30 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas (t. 2, b. l. 40-48);

- D. J. ANR išrašu iš kurio matyti, kad 2023-02-10 D. J. skirtas įspėjimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusiežngimo kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 12 dalį dėl to, kad 2023-01-02 jis garsiai šaukė bei konfliktavo su žmona, konflikto metu žmona galimai patyrė fizinį smurtą, konfliktas vyko 9 mėnesių kūdikio M. J. akivaizdoje, šiais savo veiksmais tėvas (D. J.), atsakingas už 9 mėnesių amžiaus vaiko auklėjimą bei priežiūrą, neatsižvelgė į savo mažamečio vaiko brandą bei poreikius, nesudarė saugios aplinkos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, dėl ko vaikas patyrė neigiamas emocijas, tuo panaudojo savo, kaip tėvo, valdžią priešingai vaiko interesams (t. 2, b. l. 49-50);

- liudytojas Olegas Karneckis (Oleg Karneckij) į teisiamąjį posėdį 2023 m. rugsėjo 7 d. neatvyko dėl ligos. Teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomones, protokoline nutartimi nutarė liudytojo Olego Karneckio pakartotinai nekviesti ir jo neapklausti, nes aplinkybės, kurias teismas norėjo išsiaiškinti kviesdamas šį liudytoją, buvo išsiaiškintos apklausiant liudytoją Svetlaną Gibalo.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys fizinį skausmą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006).

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimas giminaitis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016), o nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-594/2023).

Nagrinėjamu atveju įvertinus kaltinamojo parodymus, nukentėjusiosios parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, apžiūrėtus „Body kamerų“ vaizdo įrašus, skambučio į BPC garso įrašą bei apžiūros protokolus, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, darytina išvada, kad kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – savo namuose, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės – sutuoktinės B. J. atžvilgiu, tai yra tyčia dešine ranka paėmęs jai už veido stipriai suspaudė, po to rankomis sudavė daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas: veidą, galvą, šonus, kairę ranką bei kitas kūno vietas, šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai B. J. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. J. savo kaltės nepripažino visiškai. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad smurto prieš B. J. nenaudojo ir duoti parodymus atsisakė. Teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad jis yra kaltinamas, jog naudojo smurtą prieš B. J. 2023 m. sausio 2 d. apie 02.00 val., tačiau jo teigimu, jis tuo metu miegojo, o B. J. nebuvo namuose, nes 2023 m. sausio 1 d. vakare ji išėjo pas draugę švęsti gimtadienio ir grįžo tik 2023 m. sausio 2 d. apie 10.45 val. Duodamas parodymus akcentavo, kad pati nukentėjusioji buvo neblaivi, priešingai nei jis, todėl elgėsi neadekvačiai. Kaltinamasis teigė, jog jo mama K. M. turbūt kažką ne taip suprato tuo metu, kai jai paskambino B. J. ir per klaidą iškvietė policijos pareigūnus. Tvirtino, kad nukentėjusiosios šeima jo nemėgsta, todėl jie jį apkalba ir jokio smurto prieš savo žmoną jis nenaudojo. Tuo tarpu nukentėjusioji pirminės apklausos metu tvirtino, kad sutuoktinis D. J. jai dešine ranka paėmęs už veido, suspaudė stipriai ir tiesiai į veidą keikė necenzūriniais žodžiais, vis stipriau spausdamas veidą, po ko ji pajuto stiprų fizinį skausmą ir dabar jaučia kaip jai kliba dešinės pusės dantis, taip pat rankomis nenustatytą skaičių smūgių sudavė į veidą bei į šonus, po ko ji pajuto stiprų fizinį skausmą, taip pat kažkuo trenkė į kairės rankos riešą, po ko pajuto stiprų fizinį skausmą, ją tampė už drabužių, už rankų ir galiausiai ją išvarė iš namų. Iki ryto ji vaikščiojo šalia namų, kol galiausiai paskambino D. J. motinai K. M. bei pasakė, kad D. J. prieš ją smurtavo, dėl ko K. M. iškvietė policijos pareigūnus. Teigė, kad sutuoktinis nuolat prieš ją smurtauja, yra agresyvus ir šį kartą ji jam nebeatleis. Tačiau nukentėjusioji papildomos apklausos metu, taip pat ir teisiamajame posėdyje davė visiškai priešingus parodymus, teigdama, kad D. J. smurto jos atžvilgiu nenaudojo, vyro motinai skambino norėdama pasakyti, kad negalės susitikti, nes yra išgėrusi ir eis miegoti, o ši turbūt kažką ne taip supratusi iškvietė pareigūnus. Savo parodymų, duotų įvykio dieną, ji neatsimena, nes tuomet buvo neblaivi, teigė, kad pareigūnė surašė ką norėjo, smurto žymių ant jos kūno nebuvo. Taip pat tvirtino, jog jos šeima blogai atsiliepia apie D. J., nes jis yra teistas. Be kita ko teigė, kad ir anksčiau D. J. nėra prieš ją smurtavęs. Tvirtino, jog su savo sese D. L. po aptariamo įvykio kalbėjo, tačiau teisiamojo posėdžio metu perklausius garso įrašą, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp B. J. ir D. L., nukentėjusioji teigė, kad čia ne jos balsas. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš esmės nukentėjusioji neigė visas aplinkybes, kuriomis grindžiamas kaltinimas ir tiek savo vėlesniuose parodymuose ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teisino kaltinamąjį.

Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausti liudytojai V. K., K. K. davė išsamius ir nuoseklius parodymus, teigdami, kad tai yra ne pirmas smurto atvejis kaltinamojo ir nukentėjusiosios šeimoje. Pažymėtina, kad K. K. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus teigė, kad kaltinamasis daro psichologinį poveikį nukentėjusiajai, todėl jis kartu su V. K. bijo, kad B. nepakeistų parodymų. Liudytoja V. K. duodama parodymus teigė, kad B. J. pakeitė parodymus tuomet, kai kaltinamasis buvo paleistas iš areštinės.

Liudytojos S. Gibalo bei R. Valančienė parodė, kad įvykio dieną bendraujant su nukentėjusiąja ant jos kūno buvo aiškiai matomos šviežios smurto žymės, kurias nukentėjusioji pati rodė. Abi liudytojos pažymėjo, jog nors nukentėjusioji buvo neblaivi, tačiau elgėsi adekvačiai, gebėjo bendrauti, tačiau buvo labai susijaudinusi ir nuolat verkė. Liudytoja S. Gibalo nurodė, kad gerai atsimena, jog ant nukentėjusiosios kairės rankos riešo buvo gera, šviežia mėlynė, taip pat skruostas atrodė tikrai labai šviežiai sužalotas, lengvai nutrinta viršutinė odytė ir mėlynės lendantis melsvumas. Šias aplinkybes patvirtina ir vaizdo medžiaga iš pareigūnų kūno kamerų, kurioje užfiksuota, kaip nukentėjusioji pasakoja apie įvykio aplinkybes, patirtą smurtą, kad šį kartą jau nebeatleis, taip pat ant nukentėjusiosios veido matomas sumušimas, mėlynė ant rankos.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. L. teigė, kad su nukentėjusiąja bendravo vaizdo skambučiu, negalėjo prisiminti ar įvykio dieną ar dieną po, ir matė sumušimus ant nukentėjusiosios veido. Nukentėjusioji jai papasakojo, jog patyrė smurtą iš D. J.. Liudytoja tvirtino, kad D. J. jau daug kartų naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu ir jos nuomone ji bijo savo sutuoktinio. Nors liudytoja pateikė pokalbio tarp D. L. ir B. J. įrašą, kurį pokalbio metu padarė liudytojos sutuoktinis, tačiau liudytoja D. L. patvirtino, kad apie daromą įrašą žinojo tik ji viena kaip pokalbio dalyvė, o prieš darant šį įrašą nukentėjusiosios B. J. niekas neinformavo, todėl teismas šiuo garso įrašu nesivadovauja, kaip neatitinkančiu įrodymų leistinumo reikalavimų.

Teismas įvertinęs liudytojų parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme mano, kad jie yra nuoseklūs, aiškūs, vienas kitą papildantys ir patvirtinantys pirminius nukentėjusiosios parodymus, todėl teismas kritiškai vertina nukentėjusiosios parodymus, kurie duoti papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje ir vadovaujasi pirminiais nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtina tiek liudytojų parodymai, tiek kita bylos medžiaga.

Pažymėtina, kad nukentėjusioji prieš duodama parodymus buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą teisme, tačiau nepaisant to galimai davė melagingus parodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad galimai yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį nukentėjusiosios B. J. atžvilgiu, tuo pačiu pažymėtina, kad teismo vertinimu, toks nukentėjusiosios poelgis galėjo būti sąlygotas kaltinamojo veiksmų jos atžvilgiu. Tiek liudytojų parodymai, tiek kita byloje esanti medžiaga patvirtina, kad nukentėjusioji savo parodymus pakeitė tuomet, kai kaltinamasis buvo paleistas iš laikinojo sulaikymo. Nors kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant gyventi kitame name, nei nuolat gyvena nukentėjusioji, tačiau abu šie namai yra šalia vienas kito bei naudojasi bendru kiemu, aptverti ta pačia tvora, todėl nėra objektyvių duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog kaltinamasis paleistas iš laikinojo sulaikymo ir nors gyvendamas kitame name, nedarė psichologinio poveikio nukentėjusiajai. Teismas mano, kad šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pakankamai užtikrintos nukentėjusiosios teisės bei ji nebuvo apsaugota nuo galimo kaltinamojo poveikio jai. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis 2022 m. rugsėjo 17 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau 2023 m. rugsėjo 30 d. jis buvo nutrauktas, įpareigojant D. J. nebendrauti ir neieškoti ryšių su sutuoktine B. J.. Tuo tarpu nukentėjusioji duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu teigė, kad anksčiau smurto atvejų jų šeimoje nėra buvę. Darytina išvada, kad nukentėjusioji savo parodymus pakeitė būtent dėl kaltinamojo poveikio jai ir galimai ji yra įbauginta kaltinamojo.

Teisiamojo posėdžio metu taip pat buvo apklausta liudytoja K. M., kuri paskambino į BPC ir kvietė policijos pareigūnus dėl D. J. smurto B. J. atžvilgiu teigė, kad neatsimena, ką pasakojo paskambinusi į BPC. Tvirtino, kad įvyko nesusipratimas, nereikėjo kvieti policijos. Jos sūnus su sutuoktine sukonfliktavo, o ji padarė klaidą, kad iškvietė pareigūnus. Teigė, kad matė B. įvykio dieną atvažiavus policijos pareigūnams ir smurto žymių ant jos nesimatė. Teismas šiuos liudytojos parodymus vertina kritiškai, nes jie prieštarauja byloje pateiktam BPC garso įrašui bei kitų objektų apžiūros protokolui, kuriame užfiksuota jo apžiūra. Taip pat pažymėtina, kad būtent BPC skambučio metu K. M. nurodytos aplinkybės sutampa su kitų liudytojų parodymais, pirminiais pačios nukentėjusiosios parodymais bei kita rašytine bylos medžiaga. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu duoti K. M. parodymai vertinti kaip siekiantys teisinti ir pagerinti kaltinamojo D. J. padėtį. Teismas vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas pranešti prokurorei apie tai, kad K. M. gali būti padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina ir tai, jog byloje pateiktas prokurorės Ievos Danylienės tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad kaltinamasis D. J. kelis kartus skambino į prokurorės darbo telefoną ir pakeltu tonu reiškė nepasitenkinimą dėl atliekamų proceso veiksmų, jam paskirtos kardomosios priemonės. Kaltinamasis D. J. reikalavo prokurorės tyrimą nutraukti, taip pat grasino prokurorei, jog praneš apie tai, kad prokurorė yra korumpuota. Šie duomenys tik dar labiau patvirtina kaltinamojo bandymą daryti poveikį ikiteisminio tyrimo metu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ir liudytoja Rita Valančienė nurodė, kad sulaukė grasinimų iš D. J., taip pat nurodė, kad grasinta buvo ir jos kolegoms.

Aptartų įrodymų visuma, teismo vertinimu, yra pakankama kaltinamojo atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. D. J. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir atsižvelgia į D. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukentėjusiajai sukeltas pasekmes; kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: trylika kartų teistas (2 t., b. l. 40-48), baustas administracine tvarka, tačiau baudos nesumokėtos (2 t., b. l. 49-50), vedęs, dirbantis užsienyje, atsižvelgiama į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (į grasinimus įvairiems proceso dalyviams, kitiems asmenims) siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, jog ĮKNR registro duomenimis 2022 m. rugsėjo 17 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau 2022 m. rugsėjo 30 d. jis buvo nutrauktas, įpareigojant D. J. nebendrauti ir neieškoti ryšių su sutuoktine B. J.. Išdėstytos aplinkybės, viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės atėmimą, jos terminą parenkant įstatyme nustatytą maksimalų.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai D. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. sausio 2 d., 10.45 val. iki 2023 m. sausio 3 d., 11.24 val. (2 t., b. l. 8-11, 19-21), vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokios įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-106-511/2017, 2K-179-693/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-64-495/2020, 2021-01-06 2K-53-697/2021).‏‏‎ ‏‏‎

BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo kaltinamajam, atsižvelgtina į anksčiau aptartus jo veiką ir asmenybę apibūdinančius duomenis, taip pat į tai, kad kaltinamasis savo veiksmų kritiškai nevertina, dėl nusikalstamos veikos neprisipažino, todėl teismas mano, kad atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir įvertinus kaltinamajam paskirtos bausmės terminą, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik iš dalies atidedant paskirtos bausmės vykdymą, nustatant, jog D. J. privaloma nedelsiant atlikti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtinas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 1 (vieneriems) metams paskiriant intensyvią priežiūrą bei vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7, 8 punktais įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini)nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė ir jos atlikimo dalinis atidėjimas padės pasiekti bausmės tikslus ir užtikrins bausmės paskirtį.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 22-23) – panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmena su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu ir pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašais bei liudytojos pateiktu garso įrašu (prisegta prie 1 tomo bylos viršelio) – paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

D. J. (D. J.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę, nustatant nedelsiant atlikti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 3 dalimis, 5 dalies 5, 6, 7, 8 punktais, likusios bausmės, t.y. 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių bausmės vykdymą D. J. (D. J.) atidėti 2 (dvejiems) metams, nustatant intensyvią priežiūrą 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų, esančių adresu: : (duomenys neskelbtini) nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į nedelsiant paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai D. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. sausio 2 d., 10.45 val. iki 2023 m. sausio 3 d., 11.24 val. (2 t., b. l. 8-11, 19-21), vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmeną su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu ir pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašais bei liudytojos pateiktu garso įrašu (prisegta prie 1 tomo bylos viršelio) – palikti saugoti prie bylos.

Pranešti prokurorui apie tai, kad K. M. gali būti padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.