Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aurometa“ ieškinį atsakovei G. M. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. M., R. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-363-1032/2022 pagal ieškovės UAB ,,Aurometa“ ieškinį atsakovui (trečiasis asmuo šioje byloje) S. M. dėl žalos atlyginimo, tenkinus patikslintą ieškinį iš S. M. (trečiojo asmens šioje byloje) UAB ,,Aurometa“ priteista 23 007,83 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. rugpjūčio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 518 Eur (518 Eur žyminis mokestis ir 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų) bylinėjimosi išlaidos (failas 1 el. b. l. 9-18). Teismo sprendimu pripažinta ieškovės UAB ,,Aurometa“ teisė reikšti tiesioginį ieškinį, nes padarytos žalos dydis yra aiškus, žala yra kilusi 2018 m. sausio 17 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovės UAB ,,Aurometa“ sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, t. y. žalos pobūdis yra individualus ieškovės atžvilgiu (sprendimo 26 punktas). Sprendime teismas pripažino įrodytu, kad S. M. (trečiasis asmuo šioje byloje) buvo faktinis UAB ,,Aurometa“ vadovas, pažymėta, kad ,,sudarydamas 2018 m. sausio 17 d. atsakovas buvo įmonės akcininkas ir faktinis vadovas, kas įpareigojo jį elgtis kaip bonus pater familias, t. y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį, ir vertinti įmonės finansinę padėtį sudaromo sandorio prisiimamų įsipareigojimų aspektu“ (sprendimo 34 punktas). Nurodoma ir tai, kad atsakovas (trečiasis asmuo šioje byloje) nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės žala būtų kilusi ir jei nebūtų buvę jo neteisėtų veiksmų (privedimo prie bankroto tyčia), taigi nepaneigė prezumpcijos (sprendimo 7 punktas).

18. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba 2021 m. birželio 25 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį turimą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartį pripažinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankrotą tyčiniu (failas 1 el. b. l. 55).

19. Viešai skelbiamais (2023 m. vasario 26 d.) Juridinių asmenų registro duomenimis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai registrui buvo pateikti už 2017 m. ataskaitinius metus (įregistruoti 2018 m. kovo 18 d.), registre 2020 m. kovo 24 d. įregistruota Klaipėdos apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo (įsiteisėjimo data 2020 m. kovo 21 d.); 2020 m. balandžio 2 d. įregistruotas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ teisinis statusas ,,bankrutuojantis“; 2020 m. rugsėjo 11 d. įregistruota nutartis, kuria pakeistas bankroto administratorius ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratore paskirta UAB ,,R.“ (nutartis įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 26 d.); Klaipėdos apygardos teismo nutarties dėl įmonės pripažinimo likviduojama dėl bankroto pagrindu 2020 m. gruodžio 7 d. įregistruotas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ teisinis statusas ,,likviduojama dėl bankroto“ (failas 1 el. b. l. 113-114).

20. Valstybės įmonės ,,Registrų centras“ duomenimis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ visuotinių akcininkų susirinkimo protokolų už 2016, 2017 metus Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi, Juridinių asmenų registrui pateiktos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės už 2016 ir 2017 metus (failas 1 el. b. l. 20).

21. Iš 2017 m. balandžio 24 d. balanso (sutrumpinto), parengto už ataskaitinį laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., matyti, jog bendrovės ilgalaikis (materialus) buvo 3 967 Eur, trumpalaikis turtas 22 617 Eur, iš kurio per vienerius metus mokėtinos sumos 8 941 Eur, pinigai ir jų ekvivalentai 10 671 Eur, nuosavo kapitalo už (-)65 973 Eur, kapitalo už 26 066 Eur, nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) sudarė (-)92 039 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 9 557 Eur (per vienerius metu mokėtinos sumos) (failas 1 el. b. l. 26-27). 2017 m. balandžio 24 d. pelno nuostolių ataskaitoje už ataskaitinius 2016 metus fiksuojamas grynasis pelnas (nuostoliai) 762 Eur (failas 1 el. b. l. 28).

22. Iš 2018 m. sausio 15 d. balanso (sutrumpinto) už ataskaitinius metus nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. matyti, jog fiksuojamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikis (materialus) turtas 5 251 Eur (praėjęs ataskaitinis laikotarpis 3 967 Eur), trumpalaikis turtas 75 101 Eur (praėjęs ataskaitinis laikotarpis 22 617 Eur), iš kurių per vienerius metus gautinos sumos 34 798 Eur (praėjęs atskaitinis laikotarpis 8 941 Eur), pinigai ir jų ekvivalentai 38 606 Eur (praėjęs ataskaitinis laikotarpis 10 671 Eur), fiksuojamas nuosavas kapitalas 10 089 Eur (praėjęs ataskaitinis laikotarpis (-)65 973 Eur), kapitalas 26 066 Eur (praėjęs ataskaitinis laikotarpis 26 066 Eur), rezervai 2 607 Eur (praėjusį ataskaitinį laikotarpį nefiksuotas), nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) sudarė (-)18 584 Eur (praėjusį ataskaitinį laikotarpį buvo (-)92 039 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 70 263 Eur (praėjęs ataskaitinis laikotarpis 92 557 Eur), iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos 66 947 Eur (praėjęs ataskaitinis laikotarpis 92 557 Eur) (failas 1 el. b. l. 34-35). 2018 m. sausio 15 d. pelno nuostolių ataskaitoje fiksuojamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ grynasis pelnas (nuostoliai) 23 455 Eur (praėjęs ataskaitinis laikotarpis 762 Eur) (failas 1 el. b. l. 36).

23. Iš BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimo 2023 m. sausio 23 d. protokolo Nr. 3 matyti, jog kreditorių surinkime, be kitų, svarstytas klausimas dėl bankroto administratorės ataskaitos už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 6 d. iki 2023 m. sausio 5 d. patvirtinimo, bankroto administratorės veiklos ataskaita patvirtinta, be to, nuspręsta pardavus reikalavimo teisę į R. N. skolą, gautas lėšas paskirsčius nustatyta tvarka, pavesti kreditorių susirinkimo pirmininkui pasirašyti galutinę bankroto ataskaitą ir įpareigoti administratorę kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl įmonės pabaigos ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (failas 1 e. l. b. 51-53). Iš BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorės veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 6 d. iki 2023 m. sausio 5 d. matyti, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis piniginių lėšų likučio kasoje ar banko sąskaitoje nebuvo, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotos penkios kelių transporto priemonės, kurios visos priverstiniu įkeitimu įkeistos VSDFV Klaipėdos skyriui (pažymima, jog visų automobilių dalyvavimas eisme uždraustas, be to, jos pagamintos daugiau nei prieš 25 metus), tikėtina, jog transporto priemonės yra antrinių žaliavų supirkimo vertės, siūloma jas nurašyti; bankroto byloje patvirtinti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 91 649,49 Eur sumai, iš kurių UAB ,,Aurometa“ kreditorinis reikalavimas sudaro 33 007,83 Eur; nurodoma, jog lėšų kreditorių reikalavimų tenkinimui nėra; akivaizdu, kad BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, į kurį būtų galima nukreipti skolų išieškojimą neturi, gautomis piniginėmis lėšomis dengtinos nemokumo administratorės patirtos administravimo išlaidos (failas 1 el. b. l. 55-59).

24. Iš antstolės L. P. 2023 m. vasario 28 d. patvarkymo dėl informacijos pateikimo (failas 1 el. b. l 39) matyti, jog vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 27 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-363-1032/2022 dėl 24 525,83 Eur skolos ir 771,29 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko S. M. (trečiasis asmuo šioje byloje) išieškotojai UAB ,,Aurometa“, patikrinus skolininko turtinę padėtį nustatyta, kad skolininkas registruotino nekilnojamojo turto, transporto priemonių, piniginių lėšų banko sąskaitose neturi, skolininkas dirba.

25. Bylos medžiaga ir LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartimi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir S. M. (trečiasis asmuo šioje byloje) apribota teisė trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (failas 1 el. b. l. 85-91). Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartis palikta nepakeista (failas 1 el. b. l. 40-50).

26. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-471-524/2018 pagal ieškovės BUAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui S. M. (trečiasis asmuo šioje byloje) dėl žalos atlyginimo, kuriuo BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iš S. M. priteista 135 826,54 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos (failas 1 el. b. l. 92-101).

27. Iš byloje pateikto 2019 m. birželio 4 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimo matyti, jog nuspręsta atleisti iš direktorės pareigų R. N. ir bendrovės direktoriumi paskirti O. O. O. M., gim. (duomenys neskelbtini). Minėtas asmuo sprendime nurodomas vieninteliu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininku (failas 1 el. b. l. 76).

28. Iš byloje pateikto 2021 m. liepos 8 d. baudžiamojo įsakymo, priimto baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog S. M. (trečiasis asmuo šioje byloje) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas pagal BK 208 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, jam paskirta subendrinta 140 MGL bauda, už tai, kad S. M. paslėpė bendrovės apskaitos dokumentus, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų struktūroms, o būtent: laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. kovo 21 d. būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu ir veikdamas kartu su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. direktore R. N. <...> būdamas atsakingas už UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinę – finansinę veiklą, bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą, (duomenys neskelbtini) mieste, siekdamas, kad nebūtų galima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje tyčia paslėpė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus (<...> bankroto administratorei neperdavė, nes paslėpė: UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. kovo 21 d. apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus (<...>), atsiskaitomųjų sąskaitų ir kasos apskaitos registrus, kuriuose būtų užregistruoti piniginių lėšų konkrečiai datai dokumentiniai likučiai, sutartis su ūkio subjektais, pradelstų įsipareigojimų registrus), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gruodžio 31 d., 2017 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. balansuose užregistravo duomenis apie turtą ir įsipareigojimus, tačiau apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, kurių pagrindu sudarė balansus, neišsaugojo <...>, be to, S. M., esant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sunkios ekonominės padėties, kai akivaizdžiai bankrotas, paslėpė, perleido UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms dengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams (laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. kovo 21 d. būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ faktiniu direktoriumi ir faktiškai valdydamas bendrovę, veikdamas kartu su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktore R. N., <...> žinodamas, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2016, 2017, 2018 metais ekonominė padėtis yra sunki, nes neturėjo piniginių lėšų įsipareigojimams vykdyti, apyvartinių lėšų atsiskaityti su darbuotojais, valstybės biudžetu, Valstybine socialinio draudimo fondo valdyba bei kitais kreditoriais, t. y. neturėjo pakankamai trumpalaikio turto per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų vykdymui ir negalėjo įvykdyti trumpalaikių įsipareigojimų, įmonės turtas buvo įsigytas už skolintas lėšas, neturėjo grynųjų pinigų (apyvartinių lėšų) trumpalaikiams įsipareigojimams vykdyti, bendrovei, vykdant trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, gresia nemokumas ir bankroto procedūra, žinodamas, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. liepos 23 d. (<...>) liko skolinga UAB ,,Aurometa“ 29 874,31 Eur už įsigytas statybines metalo konstrukcijas, pirktas pagal 2018 m. sausio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir išrašytas sąskaitas faktūras <...> bei žinodamas apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sunkią finansinę padėtį ir 2019, 2019 metais turimus įsiskolinimus <...> UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu 2019 m. kovo 26 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su UAB ,,Rentsystems“ dėl metalinių konstrukcijų pardavimo <...> už 33 321,89 Eur, o 2019 m. balandžio 15 d. UAB ,,Rentsystems“ ir UAB ,,Varonis“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB ,,Rentsystems“ įgijo piniginę teisę į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 17 787,92 Eur sumą ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. balandžio 15 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimą aktą, dėl tarpusavio skolų sudengimo, tuo sumažino UAB ,,Rentsystems“ įsiskolinimą iki 15 533,76 Eur, po ko 2019 m. balandžio 25 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išrašė UAB ,,Rentsystems“ kreditinę PVM sąskaitą faktūrą už metalines konstrukcijas už (-) 12 000 Eur ir 2019 m. balandžio 25 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo sudengė tarpusavio skolas ir sumažino UAB ,,Rentsystems“ įsiskolinimą nuo 15 553,76 Eur iki 3 533,76 Eur, tokiu būdu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarė sąlygas UAB ,,Rentsystems“ neatsiskaityti už metalines konstrukcijas už 33 321,89 Eur ir tuo pačiu sumažino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais, be to, tyčia paslėpė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 44 994 Eur vertės turtą, nurodytą 2018 m. spalio 12 d. balanse, sudarytą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. <...>, nes bankroto administratorei šio turto neperdavė <...>, be to, suklastojo tikrą dokumentą ir panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus, o būtent: būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. kovo 21 d. faktiniu direktoriumi ir faktiškai valdydamas bendrovę, tyčia, veikdamas <...> panaudojo žinomai tikrus dokumentus prašydamas pakeisti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkus ir direktorius (2019 m. birželio 4 d. vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo R. N. atleidžiama iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų ir direktoriumi skiriamas O. O. O. M. ir kt. dokumentus, kurių pagrindu pakeisti duomenys Juridinių asmenų registre), bet to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tyčia suklastojo tikrus dokumentus (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimą veikti bendrovės vardu, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimus UAB ,,V.“ buhalterei R. N. pasirašyti ir teikti dokumentus ir pateikė juos valstybės įmonei ,,Registrų centras“). R. N. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas pagal BK 208 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta galutinė 100 MGL bauda (failas 1 el. b. l. 120-159, 160-162). Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog O. O. O. M. niekada nebuvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir direktoriumi.

29. Iš 2022 m. sausio 11 d. ,,Swedbank“ AB bankas mokėjimo nurodymo matyti, jog R. N. UAB ,,Aurometa“ pervedė 700 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant ,,dalinis mokėjimas pagal taikos sutartį c/b Nr. e2-8159-1032/2021“ (failas 1 el. b. l. 19). R. N. 2021 m. gruodžio 1 d. ,,Swedbank“ AB mokėjimo nurodymu UAB ,,Aurometa“ sumokėjo 5 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant ,,mokėjimas pagal taikos sutartį c/b Nr. e2-8159-1032/2021“ (failas 1 el. b. l. 75).

30. 2016 m. rugpjūčio 1 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) S. M., gim. (duomenys neskelbtini), (pirkėjas) pirko, o K. G. (pardavėjas) pardavė 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 28,96 Eur, už bendrą 2 896 Eur kainą (failas 1 el. b. l. 80). S. M., gim. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dalyviu (akcininku) Juridinių asmenų registre nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. liepos 8 d. (failas 1 el. b. l. 82), nuo 2019 m. liepos 9 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dalyviu (akcininku) registruotas O. M. (failas 1 el. b. l. 83).

31. Gyventojų registro duomenis S. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). (failas 1 el. b. l. 102). Testamentų registro duomenimis (2021 m. gegužės 6 d.), palikimą po S. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties priėmė atsakovė G. M. M., palikimo atsiradimo vietos notarui pateikusi pareiškimą dėl palikimo priėmimo (failas 1 el. b. l. 117-118).

Dėl įrodymų vertinimo

32. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

33. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo yra suformuluotos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

34. Kartu kasacinio teismo praktikoje nurodoma ir tai, kad ne kiekviena įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime paminėta faktinė aplinkybė gali būti pripažinta prejudiciniu faktu. Tokią galią turi tik teismo nustatytos faktinės aplinkybės, sudariusios bylos, kurioje priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, įrodinėjimo dalyką (jo dalį). Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Tai faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022 45 punktą).

35. Tais atvejais, kai nėra pakankamo pagrindo aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, pripažinti prejudiciniais faktais pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, teismo sprendimas vertintinas kaip rašytinis įrodymas, jo įrodomoji reikšmė bylos faktų konstatavimui vertintina kartu su kitais šioje byloje surinktais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013; 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013; 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-403/2023).

36. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog siekdamas byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, teismas įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui). Tai darydamas teismas, be kita ko, turi atsižvelgti į tai, ar įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime esantis teiginys, kuriuo kaip prejudiciniu faktu remiasi ginčo šalis, pagal savo turinį yra teismo nustatyta faktinė aplinkybė (faktas), ar byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad, kitaip nei teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatyta faktinė aplinkybė, kuri, remiantis CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatomis, kitoje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, nebegali būti iš naujo nustatoma ir ginčijama, teismo nustatytos faktinės aplinkybės teisinis vertinimas gali skirtis, priklausomai nuo konkrečios bylos nagrinėjimo dalyko ir konkrečioje byloje taikytinų teisės normų turinio, t. y. ta pati teismo nustatytų faktų sudėtis gali būti pripažinta pažeidimu pagal vienoje byloje taikytinas teisės normas, tačiau tokiu nebūti pripažinta pagal teisės normas, taikytinas kitoje civilinėje byloje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022 33 punktą).

37. Ieškovė procesiniuose dokumentuose ieškinio reikalavimus įrodinėja įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, priimtais BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje, taip pat baudžiamojoje byloje, kurioje baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti šioje byloje tretieji asmenys S. M. ir R. U., bei teismo procesiniu sprendimu, kuriuo iš trečiojo asmens S. M. kaip iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ faktinio vadovo ieškovei UAB ,,Aurometa“ priteistas žalos atlyginimas.

38. Nagrinėjamu atveju atsakove byloje yra palikėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininko įpėdinė. Ieškovės nurodomose teismų išnagrinėtose bylose (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla ir joje priimti procesiniai sprendimai, civilinė byla Nr. e2-363-1032/2022, baudžiamoji byla Nr. e1-745-563/2021) nei palikėjas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dalyvis (akcininkas) S. M., gim. (duomenys neskelbtini), nei jo įpėdinė nebuvo dalyvaujančiais byloje asmenimis. Pagal ieškovės šioje byloje pateikto procesinio dokumento dalyką ir pagrindą matyti, jog įrodinėjimo dalykas šioje byloje yra juridinio asmens dalyvio subsidiarios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.

39. Esant nurodytoms aplinkybėms bei teismų praktikai, šioje byloje pateikti teismų procesiniai sprendimai vertintini kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, vadovaujantis civilinio proceso įstatyme įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, pagal kurias bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 ir kt.).

Dėl paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių nuostatų

40. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 5.1 straipsnio 3 dalis).

41. Kasacinio teismo konstatuota, kad paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiems įpėdiniams neatsižvelgiant į tai, žinojo jie ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdiniai negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jie priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdiniai paveldėtų turtą, jie turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

42. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, jog palikėjas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkas S. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Po palikėjo mirties palikimą priėmė atsakovė (palikėjo sutuoktinė), pateikusi pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo.

44. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra turtinio pobūdžio prievolė, todėl pagal bendras paveldėjimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas yra paveldima (CK 5.1 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

45. CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi kreditorius, siekdamas, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų jo įpėdinis, apie tai turi pareikšti nurodytame straipsnyje nustatyta tvarka. Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga.

46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl minėto teisinio reglamentavimo, yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, yra skirtas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad įpėdiniai, prieš priimdami palikimą, turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu minėtu teisiniu reglamentavimu sudaromos prielaidos civilinių santykių stabilumui, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-969/2019).

47. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-278/2018, 28 punktas).

48. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog įstatyme (CK 5.63 straipsnis) nustatytos teisės normos negalima aiškinti taip, kad nurodytas trijų mėnesių nuo palikimo atsirado dienos terminas kreditorių reikalavimams pareikšti būtų skaičiuojamas kokia nors kitokia, nei pačioje teisės normoje nurodyta, tvarka. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį teismui suteikta diskrecijos teisė pratęsti praleistą trijų mėnesių terminą palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti, bet ne pakeisti šio termino skaičiavimo pradžią, kuri aiškiai nustatyta įstatyme (CK 5.63 straipsnio 1 dalyje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009. Teismų praktika. 2009, 32).

49. Pažymėtina, jog CK 5.63 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šiame straipsnyje įtvirtinta reikalavimų pareiškimo palikėjo įpėdiniams tvarka netaikoma reikalavimams, pagrįstiems hipoteka ir įkeitimu, taip pat reikalavimams, susijusiems su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko ūkio veikla. Reikalavimai, susiję su paveldimos įmonės ar ūkio veikla, pereina įpėdiniams ir realizuojami pagal palikėjo sudarytus sandorius, išskyrus tuos atvejus, kai paveldima įmonė, kuriai pradedamas bankroto procesas, ar ūkis yra nemokus. Jokių kitų išimčių dėl paveldimo turto pobūdžio ir (ar) subjektų, kurie paveldi ar kuriems pereina paveldimas turtas, nėra numatyta.

50. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas yra grindžiamas palikėjo subsidiaria atsakomybe už juridinio asmens – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prievolę kreditorei, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl nesąžiningų juridinio asmens dalyvio veiksmų, todėl CK 5.63 straipsnyje įtvirtintos išimtys netaikytinos. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog anksčiau reikalavimo palikėjo (akcininko) įpėdiniams pareikšti negalėjo, kadangi tokios teisės neturėjo. Apie teisę reikalauti žalos atlyginimo minėtu pagrindu UAB ,,Aurometa“ sužinojo, kai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės veiklos ataskaitoje už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 6 d. iki 2023 m. sausio 5 d. (kreditoriams pateikta 2023 m. sausio 23 d.) tapo žinoma, jog BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje kreditorių reikalavimai nebus patenkinti, be to, gavusi antstolės L. P. 2023 m. vasario 28 d. patvarkymą, kuriuo nurodoma, jog iš skolininko (trečiojo asmens šioje byloje) turtinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo patenkinti nėra galimybės (skolininkas turto neturi).

51. Šiuo atveju ieškovei buvo žinoma apie akcininko mirtį (2021 m. buvo tikrinti Testamentų registro duomenys), tačiau pranešimas įpėdinei apie galinčią kilti subsidiarią atsakomybę nepateiktas. Nors ieškovė nurodo, kad po akcininko mirties dar nežinojo, kad bus pagrindas prašyti taikyti subsidiarią akcininko atsakomybę, tačiau CK 5.63 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ieškovė neprašė atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto termino. Ieškovės tvirtinimas, kad jai CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas netaikomas yra nepagrįstas, nes terminas netaikomas reikalavimams, susijusiems su individualia įmone (CK 5.63 straipsnio 3 dalis), o šiuo atveju UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo ribotos atsakomybės juridinis asmuo, o ne individuali įmonė. Nepaisant to, teismas pasisako ir dėl ginčo esmės.

52. CK 2.50 straipsnio 1 dalis numato, jog juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus (CK 2.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

53. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalies normos tikslas – kreditorių interesų apsauga, užkertant kelią juridinio asmens dalyviams piktnaudžiauti ribotos juridinio asmens turtinės atsakomybės taisykle ir išvengti asmeninės turtinės atsakomybės tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2012; 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-684/2021; kt.).

54. Juridinio asmens dalyvio subsidiariai civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Taigi viena iš būtinųjų subsidiariosios dalyvio atsakomybės sąlygų – juridinio asmens faktinis nemokumas, kurio padarinys – negalėjimas vykdyti savo prievolės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014, 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2020 ir kt.).

55. Kadangi CK 2.50 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas, tai, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009).

56. Nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, teismų praktikoje, be kita ko, nurodoma, kad dalyvis per se (savaime) nėra juridinio asmens organas ir neturi įstatyme nustatytų pareigų bendrovei, išskyrus pareigą apmokėti įstatinį kapitalą, akcininkų susirinkime jis gali balsuoti, vadovaudamasis savo interesais, jam galioja tik draudimas piktnaudžiauti ribota atsakomybe pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Dalyvis taip pat yra ir bendrovės organo – dalyvių susirinkimo narys. Dalyvių susirinkimas, skirtingai nei vadovas, nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 straipsnio 2 dalis), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų, jam taip pat draudžiama perimti valdymo funkciją (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 20 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2009, 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

57. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog palikėjas S. M., gim. (duomenys neskelbtini), buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininku 2016 m. rugpjūčio 1 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.

58. Ieškovė, be kita ko, įrodinėja, kad akcininkas atliko nesąžiningus veiksmus UAB ,,Aurometa“ atžvilgiu: nesidomėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veikla, nors turėjo pareigą domėtis, padėjo ,,apeiti“ teismų procesiniais sprendimais trečiajam asmeniui nustatytus ribojimus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018; 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-943/2023 ir kt.).

60. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, jog palikėjas S. M., gim. (duomenys neskelbtini), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veikloje nedalyvavo. Trečiasis asmuo R. N. paaiškino, jog palikėjo nėra mačiusi, jo nepažįsta, dokumentus su parašais, jei tokių reikėjo, jai pateikdavo trečiasis asmuo S. M., kuris faktiškai vykdė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklą ir priiminėjo sprendimus. Palikėjas, pasirašydamas akcijų įsigijimo sutartį, pasitikėjo sūnumi (trečiuoju asmeniu), įtakos šio asmens sprendimams ir veiksmams neturėjo (priešingų duomenų byloje nėra). Aplinkybės, jog trečiasis asmuo S. M. faktiškai perims UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovavimą bei veiklos vykdymą, nepriklausė nuo palikėjo valios ir (ar) veiksmų (neveikimo), todėl negali būti pripažinti tyčiniais kaltais neteisėtais šio asmens veiksmais (CPK 185 straipsnis).

61. Žinojimas apie ribojimus trečiajam asmeniui S. M. būti juridinio asmens vadovu, taip pat savaime negali būti laikomi neteisėtais nesąžiningais veiksmais. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog palikėjo S. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu buvo įgytos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijos, akcininko sprendimu minėto juridinio asmens vadovu buvo paskirta R. N.. Minėta, tai, jog po vadovo (R. N.) paskyrimo, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovavimą perėmė trečiasis asmuo, faktiškai vykdęs veiklą, nepriklausė nuo palikėjo veiksmų ir (ar) neveikimo. Be to, byloje jokių objektyvių duomenų, jog palikėjas dalyvavo priimant šiuos sprendimus, nėra pateikta. Iš bylos duomenų matyti, jog akcininkas pačios bendrovės valdyme ir (ar) veikloje nedalyvavo, nepriiminėjo sprendimų dėl bendrovės sandorių (atitinkamai ir sandorio su ieškove) sudarymo. Šie veiksmai yra susiję su kasdiene bendrovės ūkine komercine veikla, kurią organizuoja juridinio asmens vadovas (valdymo organas) (ABĮ 37 straipsnis).

62. Vertindamas palikėjo kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dalyvio veiksmus sąžiningumo aspektu teismas atsižvelgia ir į tai, kad akcijų įsigijimo metu palikėjas buvo garbaus amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), pagal savo asmenines savybes (palikėjas iki senatvės pensijos dirbo pameistriu, buvo įgijęs vidurinį išsilavinimą trečiojo asmens S. M. paaiškinimais) galėjo nesuprasti ir (ar) nežinoti, jog jo elgesys (neveikimas) neigiamai veikia (gali veikti) juridinio asmens, kurio dalyviu buvo, gebėjimus vykdyti prievoles (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Be to, pagal bendrąją taisyklę bet kuris akcininkas turi teisę išlikti pasyvus bendrovės valdymo atžvilgiu, jei bendrovė turi vadovą, ir šios teisės įgyvendinimas neturi užtraukti akcininkui civilinės atsakomybės.

63. Ieškovė, be kitų, palikėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dalyvio neteisėtus veiksmus grindžia aplinkybe, jog S. M., gim. (duomenys neskelbtini), laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo.

64. Bylos duomenimis nustatyta, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nutartimi. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 21 d. nutartimi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

65. Šiuo atveju aktualu tai, kad juridinių asmenų bankroto procesą iki 2020 m. sausio 1 d. reglamentavo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ) ĮBĮ neteko galios (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo tam tikras nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad palikėjo veiksmai (neveikimas), kuriais ieškovė grindžia reikalavimus, buvo atlikti iki 2020 m. sausio 1 d., šių veiksmų vertinimas atliktinas taikant ĮBĮ nuostatas.

66. Ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) galiojusio ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas numatė, jog pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę, o šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais privalo įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose, turintis (turintys) teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (toliau – vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją).

67. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis numatė, jog jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai.

68. ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis numatė, jog likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) CPK nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo laikoma, kad bankroto metu dėl asmens tyčinės veikos susidarę kreditoriaus reikalavimai buvo tenkinami paskiausiai.

69. Šiuo atveju iš Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 21 d. nutarties, kuria UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu, turinio matyti, jog klausimas dėl juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėtas pagal UAB ,,Aurometa“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. M. (trečiajam asmeniui šioje byloje), R. N.. Palikėjo S. M. įpėdinis (juolab pats palikėjas) minėtoje byloje dalyvaujančiu asmeniu nebuvo. Iš teismo nutarties, be kita ko, matyti, jog buvo vertinami S. M. (trečiojo asmens šioje byloje) ir R. N. veiksmai valdant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Nors Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 21 d. nutarties 36 punkte nurodoma: ,,UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ valdymo organai ir dalyviai, žinodami, jog įmonės nuostolingumas tęsėsi ilgą laiką, bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, kuriems įvykdyti neturėjo pakankamai lėšų, neinicijavo bendrovei bankroto bylos, o iš esmės sudarinėjo sandorius, kuriais blogino savo turtinę padėtį, t. y. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisę į33 321,68 Eur perleido savo dukterinei įmonei UAB ,,V“, minėta, jokie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dalyvio veiksmai (neveikimas) byloje vertinami nebuvo, nurodytoje nuostatoje buvo pateiktas teismo toje byloje nustatytų aplinkybių teisinis vertinimas atliktas tyčinio bankroto institutą reglamentuojančių normų aspektu. Teismas, be kita ko, nustatė faktinį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nemokumo momentą 2017 m. gruodžio mėn., kadangi paskutinį kartą bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai registruoti už 2017 metus ir šiai aplinkybei nuginčyti nėra pateikta jokių esminių argumentų. Taigi ir šiuo atveju atliko teisinį aplinkybių vertinimą.

71. Bylos duomenimis nustatyta, jog finansinės atskaitomybės dokumentai už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo parengti 2018 m. sausio 15 d. ir įregistruoti 2018 m. sausio 31 d. Iš pateikto dokumento matyti, jog minėtu laikotarpiu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ balansas buvo teigiamas, bendrovės veikla nebuvo nuostolinga, ką nurodė ir Klaipėdos apygardos teismas 2020 m .vasario 21 d. nutartyje, nors matyti, jog bendrovės finansinė padėtis buvo sunki. Sandoris su ieškove UAB ,,Aurometa“ sudarytas 2018 m. sausio 18 d. Sprendimą sudaryti sandorį priėmė bendrovės faktinis vadovas trečiasis asmuo šioje byloje S. M.. Byloje duomenų, jog palikėjas S. M. (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkas) būtų perėmęs bendrovės valdymą ir (ar) atlikęs valdymo veiksmus, nėra pateikta. Tokių aplinkybių neįrodinėjo ir ieškovė (CPK 178 straipsnis).

72. Akcinės bendrovės dalyviui – akcininkui – teises ir pareigas bendrovei suteikia jo turimos šios bendrovės akcijos. CK 1.102 straipsnio 1 dalis nustato, kad akcija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę, jeigu įstatymai nenustato ko kito, teisę gauti akcinės įmonės pelno dalį dividendais ir teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymo nustatytas teises. ABĮ 15 ir 16 straipsniuose yra įtvirtintos akcininkų turtinės ir neturinės teisės, kaip antai: gauti bendrovės pelno dalį (dividendą), gauti bendrovės lėšų, kai bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų, dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, gauti informaciją apie bendrovę ir kt. ABĮ 18 straipsnis reglamentuoja akcininko teisę gauti informaciją apie bendrovės veiklą ir dokumentų kopijas.

73. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant akcininko teisių ir pareigų apimtį su ĮBĮ normomis dėl teisės ir pareigos inicijuoti nemokios įmonės bankroto bylą ir iš to kylančius padarinius, nurodoma, jog akcininkas turi teisę, bet ne pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu iškelti įmonei bankroto bylą. Tokia akcininko pareiga galėtų būti konstatuota tik tuomet, jei būtų nustatytos aplinkybės, kad įmonės vadovas de facto (faktiškai) nevadovauja įmonei, o jo funkcijas (pvz., sutarčių sudarymą, buhalterinių ataskaitų tvirtinimą ir pan.) faktiškai vykdo akcininkas ar akcininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-313/2021).

74. Pastebėtina, jog nei aktualiu ginčui laikotarpiu galiojusiame ĮBĮ nėra įtvirtinta akcininko (įmonės dalyvio) tiesioginė pareiga kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, jei nustatomas įmonės nemokumas (ĮBĮ 5, 8 straipsnis), nei ABĮ tokia pareiga akcininkui yra exspressis verbis (aiškiais žodžiais) nustatyta. Taigi ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios, kokie subjektai turi pareigą inicijuoti nemokios įmonės bankroto bylą, prasme akcininkai nei pagal šį įstatymą, nei pagal kitus akcininkų kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus (šiuo atveju ABĮ) neturi tiesioginės pareigos kreiptis su pareiškimu iškelti nemokios įmonės bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-313/2021).

75. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, teismas neturi pagrindo išvadai, jog bendrovės akcininkas, jam pateikus bendrovės finansinės veiklos duomenis už 2017 ataskaitinius metus, turėjo pareigą spręsti dėl įmonės nemokumo ir atitinkamai kreiptis dėl bankroto bylos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Bylos medžiaga nustatyta, kad tolesni veiksmai, dėl kurių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ privesta prie tyčinio bankroto atlikti išimtinai trečiojo asmens S. M., už ką minėtas asmuo buvo patrauktas ir baudžiamojon atsakomybėn, o civilinėje byloje Nr. e2-363-1032/2022, nustačius visas juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas, ieškovei iš trečiojo asmens S. M. priteistas žalos atlyginimas.

76. Ieškovė palikėjo civilinės atsakomybės sąlygas grindžia, be kita ko, ABĮ 18 straipsniu, 20 straipsnio 1 dalies 9 punktu.

77. Minėta, ABĮ 18 straipsnyje įtvirtinta akcininko teisė gauti informaciją apie bendrovės veiklą ir dokumentų kopijas. ABĮ 20 straipsnio 9 punktas (teisės akto redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) numatė, jog visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį (aktualios redakcijos ABĮ 20 straipsnio 11 punktas).

78. Nagrinėjamu atveju, minėta, remiantis kasacinio teismo praktika, ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinta tiesioginė akcininko pareiga kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Bylos medžiaga, dalyvaujančių byloje asmenų (trečiųjų asmenų) paaiškinimais nustatyta, jog visuotiniai akcininkų susirinkimai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nebuvo organizuoti. Trečiasis asmuo S. M. paaiškino, jog bendrovės veikloje nekilo klausimų, kuriems spręsti būtų reikalingas akcininko sprendimas, todėl susirinkimų neorganizavo. Trečiasis asmuo R. N. teismo posėdžio metu, be kitų, paaiškino aplinkybę, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentai buvo ruošiami, tačiau neteikiami. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu buvo trečiasis asmuo S. M., pažymint, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-363-1032/2022, 34 punkte nustatyta, jog S. M. (trečiasis asmuo šioje byloje) ,,sudarydamas 2018 m. sausio 17 d. atsakovas buvo įmonės akcininkas ir faktinis vadovas“.

79. Šiuo atveju, įvertinus bylos duomenis, teismas neturi pagrindo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dalyvio (palikėjo) pasyvumą pripažinti neteisėtais veiksmais, kuriais asmuo piktnaudžiavo CK 2.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta ribotos juridinio asmens turtinės atsakomybės taisykle, ir (ar) tokį elgesį (neveikimą), nesant kitų duomenų, pripažinti nesąžiningu (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Minėta, aplinkybės, jog bendrovės dalyvis neatliko aktyvių veiksmų savo teisėms įgyvendinti, savaime nėra neteisėti ir (ar) prieštaraujantys bendriesiems teisingumo, sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

80. Įstatymas numato, jog civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios vieta šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Minėta, jog juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybe pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga nustatyti nesąžiningus, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėtus ir kaltus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) juridinio asmens dalyvio veiksmus, juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievolę kaip kreditoriaus patirtą žalą, priežastinį ryšį tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjo vykdyti prievolės. Be to, viena, iš būtinųjų subsidiariosios dalyvio atsakomybės sąlygų – juridinio asmens faktinis nemokumas, kurio padarinys – negalėjo vykdyti savo prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-4-969/2015).

81. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad akcininko atsakomybė yra deliktinė ir ji gali būti dviejų rūšių. Pirmuoju atveju, jei akcininko veiksmai pažeidžia bendrąją sąžiningo elgesio pareigą bendrovės atžvilgiu (pvz., akcininkai neteisėtai paskirsto dividendus, perkelia verslą į kitą įmonę ir pan., taip sukeldami faktinį įmonės nemokumą) ir tokiais veiksmais padaroma žala bendrovei, kreditoriams padaryta žala laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo. Antruoju atveju akcininko neteisėti veiksmai gali būti nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – akcininko veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų, tai kreditorius gali reikšti ieškinį tiesiogiai akcininkui ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo. Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017. Teismų praktika. 2017, 47, p. 237-259).

82. Jei akcininkai nevykdė valdymo funkcijos, tačiau pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe ir šie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai, atsakomybė akcininkams taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2020; 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-684/2021).

83. Šiuo atveju įvertinus byloje pateiktus įrodymus, nustatytas aplinkybes, remiantis ginčo išsprendimui aktualiu teisiniu reguliavimu, kasacinio teismo praktika, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dalyvio (akcininko) S. M., gim. (duomenys neskelbtini), neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų teismas neturi pagrindo išvadai, jog palikėjas pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe, dėl ko remiantis CK 2.50 straipsnio 3 dalimi, turėtų subsidiariai atsakyti už juridinio asmens prievolę.

Dėl kitų šalių argumentų

84. Ieškovė procesiniuose dokumentuose – dublike, be kita ko, reikalavimus grindžia aplinkybėmis, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijos įsigytos atsakovei ir S. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) būnant santuokoje, taigi sutuoktinių nuosavybės teisė į ½ akcijų preziumuojamos, tai, kad viešajame registre akcininku nurodomas palikėjas nepanaikina jo sutuoktinės įstatyminės teisės į ½ dalį bendrovės akcijų.

85. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-823/2022).

86. Šiuo atveju iš byloje pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, jog ieškovė ieškinio reikalavimus, be kitų, įrodinėja aplinkybėmis ir argumentais, kurie nesudarė faktinio ieškinio pagrindo, todėl remiantis civiliniame procese galiojančiu dispozityvumo principu, šios aplinkybės nesudaro įrodinėjimo dalyko byloje, todėl atskirai nevertintini. Kita vertus, ieškovė jokių atsakovės kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkės civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo nenurodė ir nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų dariusi įtaką sutuoktiniui (akcininkui) apsisprendžiant dėl akcijų įsigijimo, dalyvavo bendroje veikloje ir (ar) apskritai žinojo apie sutuoktinio vardu buvusias akcijas. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, jog G. M. M. apie tai, kad sutuoktinis buvo juridinio asmens dalyviu, sužinojo gavusi ieškinį. Panašias aplinkybes paaiškino ir trečiasis asmuo S. M. teismo posėdžio metu. Ieškovė byloje priešingų duomenų nepateikė, pažymint, jog civilinio proceso įstatyme įtvirtintos bendrosios įrodinėjimo taisyklės numato, jog įrodyti turi šalis, kuri teigia (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

87. Esant byloje nurodytoms aplinkybėms bei pateiktiems įrodymams, įvertinus sprendime nurodytą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, vadovaujantis teisingumo protingumo, sąžiningumo principais bei CPK 183, 185 straipsniais, ieškovės ieškinį yra pagrindas atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

88. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

89. Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi – žyminis mokestis ir išlaidos už advokato paslaugas iš atsakovės nepriteisiamos. Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

90. Teismas šioje byloje patyrė 16,46 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškinio, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB ,,Aurometa“ valstybės naudai 16,46 Eur (šešiolikos eurų 46 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.